Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovei J. J. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimo, institucija, teikianti išvadą byloje, valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1223-723/2015 nustatytą vaikų išlaikymo dydį ir iš E. J. priteisti vaikams A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis, kiekvieną mėnesį pervedant į J. J. nurodytą asmeninę sąskaitą banke arba kitu būdu sumokant po 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) kiekvienam nepilnamečiui vaikui išlaikyti, pradedant mokėjimus nuo ieškinio teisme priėmimo dienos iki kiekvienas vaikas sulauks pilnametystės ir nustatyti, kad motina nepilnamečiams vaikams priteistą sumą tvarko uzufrukto teisėmis (LR CK 3.190 straipsnis). Pinigai vaikų išlaikymui pervedami kiekvieną mėnesį iki 10 einamojo mėnesio dienos į J. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), arba kitą J. J. banko sąskaitą, arba sumokami iki šios datos kitu abiem šalims priimtinu būdu, išlaikymo suma indeksuojama įstatymo nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. Atmetęs ieškinį teismas iš ieškovo atsakovei priteisė 5667,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 4087,50 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidos, 1580,02 Eur išlaidos dokumentų vertimui, pažymų, išrašų gavimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18.4. Teismas, nustatęs, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 32/100 dalys inžinerinių tinklų – šiluminių tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinių tinklų – fekalinės kanalizacijos tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinių tinklų – vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinių tinklų – lietaus kanalizacijos tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 888/10000 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), neįvertino, kad šie inžineriniai tinklai yra žemės sklype, kuriame yra juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė bei gamybinės patalpos ir jokių pajamų ieškovui neneša.

18.5. Teismas, nustatęs, kad ieškovui priklauso negyvenamoji patalpa – poilsio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), bei 1/7 dalis negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), neįvertino, kad šio turto vertė yra santykinė, kadangi šis turtas gali būti parduotas tik kitiems šių patalpų bendrasavininkiams.

18.6. Teismas, nustatęs, kad ieškovui priklauso nekilnojamasis turtas – 105 kv. m. ploto apartamentai, esantys pastate „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jurisdikcijoje esančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir 79 kv.m. ploto butas, esantis komplekse „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), žemės sklype (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, neįvertino, kad byloje nėra jokių nekilnojamojo turto registravimo šioje šalyje ieškovo vardu duomenų bei nevertino paaiškinimo, kad šio turto pirkimo sandoriai nėra užbaigti, ieškovo nuosavybės teisės į šį turtą nėra įregistruotos dėl pasikeitusios įstatyminės bazės (duomenys neskelbtini), dėl kurios užsieniečiai nebeturi galimybės įsigyti nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) ir ieškovui nėra žinoma, kam priklauso šitas turtas.

18.7. Teismas, nustatęs, kad ieškovui priklauso gyvenamasis namas su dviem žemės sklypais, esantys (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje, (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), namas yra sklypuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kvartale, gyvenamųjų namų komplekse „(duomenys neskelbtini), registracijos (duomenys neskelbtini), 0,081 ha ploto žemės sklypo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), 0,02025 ha ploto žemės sklypo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau neįvertino, kad dėl pasaulinės pandemijos šiuo turtu ieškovas ne naudotis, nei jo parduoti neturi galimybių, jo išlaikymo našta tenka ieškovo sutuoktinei.

18.8. Teismas, nustatęs, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso priklauso 5 transporto priemonės - Aprilia RSV4 1000 RR, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Piaggio Beverly, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Syland NP1, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Neptun N6-220 pm2, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Tauras 700V-01, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei vandens motociklas Sea Doo GTX LIMITED, korpuso numeris (duomenys neskelbtini), nevertino byloje esančių papildomų įrodymų, kad motociklas APRILIA yra parduotas, gauta suma panaudota skolos B. M. gražinimui, motoroleris PIAGGIO bus parduotas, nes ieškovas dviratės transporto priemonės valdyti nebegali; priekabos Syland ir Neptun, ieškovui taip pat nebėra reikalingos; vandens motociklas SEA DOO GRTX LIMITED ir priekaba Taurus 700V-1, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) parduoti dar 2014 metais.

18.9. Teismas, nustatęs, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 948 vnt. vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, 49 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Jurija“ akcijų bei 1346 vnt. vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, neįvertino teismui pateiktų įrodymų apie šio turto vertę – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui skolinga 11 584,80 Eur, nes bendrovė neneša pelno, jos išlaidas turi dengti akcininkai asmeninėmis lėšomis; UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra likviduojama dėl bankroto.

19.1. vertinant apelianto turtinę padėtį, jo gaunamas darbo užmokestis yra tik viena iš turtinės padėties dalių, jis nuo 2015 m. iš esmės nekito, be to, jis niekaip nepatvirtina nei jo blogos turtinės padėties, nei apskritai turtinės padėties pablogėjimo nuo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1223-723/2015 nustatyto vaiko išlaikymo dydžio.

19.2. Apelianto teiginiai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtine padėtimi, yra tik deklaratyvūs niekuo nepagrįsti, prielaidomis pagrįsti teiginiai.

19.3. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad apeliantas yra linkęs neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties.

19.4. Apelianto teiginiai, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), yra vienintelis jo gyvenamasis būstas, apsunkintas įsiskolinimu, dengiamu jo sutuoktinės, kuri taip pat dengia apeliantui priklausančio turto (duomenys neskelbtini) išlaikymo išlaidas yra nepagrįsti, kadangi byloje yra duomenų, kad jam, priklauso ir kitas nekilnojamasis turtas tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse. Taip pat apeliantas nepagrindė nurodytų aplinkybių, kad jam nepriklauso nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), nors byloje yra duomenys, pagrindžiantys, kad toks turtas apeliantui priklauso. Tai, kad apeliantas negali naudotis nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), nedaro įtakos jo turtinei padėčiai. Be to, šio turto išlaikymo išlaidos 180Eur per mėnesį nėra reikšminga suma apeliantui.

19.6. Apelianto nurodytos aplinkybės apie jam priklausančias transporto priemones, jų reikalingumą, ketinimus parduoti nei patvirtina, nei paneigia apelianto turtinės padėties pablogėjimo.

19.7. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas dėl sveikatos būklės negali dirbti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo.

5. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Šis klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į įstatymų leidėjo įtvirtintus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Šiuo ribojimu siekiama panaikinti bylos dalyviams galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinama veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis jau pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

6. Apeliantas prašo prijungti prie bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentus už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., kurie parengti 2020 m. liepos 17 d., patvirtinti 2020 m. liepos 24 d. Tuo tarpu skundžiamas teismo sprendimas byloje priimtas 2020 m. rugsėjo 23 d., paskutinis teismo posėdis vyko 2020 m. rugsėjo 3 d. Apeliantas nenurodė priežasčių, dėl kurių kartu su apeliaciniu skundu teikiami dokumentai negalėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip pat nepateikė įrodymų, kad šiuos dokumentus teikė pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas juos atsisakė priimti. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymo prijungti prie bylos naujų įrodymų, nes šie rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo.

7. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo.

9. Kasacinis teismas ne kartą išaiškinęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

10. Taigi, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 24 punktas).

Dėl vaiko poreikių

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3805-494/2013 tenkintas pareiškėjų J. J. ir E. J. prašymas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių sutartis, kurios 3.1. punktu E. J. įsipareigojo teikti vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis, kiekvieną mėnesį pervedant į J. J. nurodytą asmeninę sąskaitą banke arba kitu būdu sumokant po 5 000 Lt kiekvienam nepilnamečiam vaikui išlaikymą, pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kiekvienas vaikas sulauks pilnametystės. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1223-723/2015 teismas tenkino E. J. ir J. J. prašymą ir pakeitė 2013 m. lapkričio 18 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos pareiškėjų sudarytos santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių sutarties 3.1. punktą, kuriuo E. J. įsipareigojo teikti vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis, kiekvieną mėnesį pervedant į J. J. nurodytą asmeninę sąskaitą banke arba kitu būdu sumokant po 725 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui išlaikyti, pradedant nuo 2015 m. sausio mėnesio iki kiekvienas vaikas sulauks pilnametystės. Taigi, ieškovas, pasirašydamas susitarimą dėl sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių pakeitimo, kuris buvo patvirtintas 2015 m. vasario 27 d. sprendimu, ir susitardamas su atsakove dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, įvertino vaikų poreikius ir su jais sutiko, taip pat sutiko, kad tokio dydžio išlaikymą teikti turi galimybę. Duomenų, patvirtinančių, kad po minėto teismo sprendimo vaiko poreikiai pasikeitė (sumažėjo) byloje nėra.

12. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu patvirtintos santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių sutarties 3.2. punktu šalys susitarė, kad šalių nepilnamečiai vaikai lankys privačią mokyklą, E. J. sutiko, kad mokslas privačioje mokykloje bus apmokamas ir iš jo teikiamo išlaikymo sumos. 2019 m. kovo 4 d. sutikimu, patvirtintu notaro, apeliantas sutiko, kad jo vaikai mokytųsi (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublikoje. Taigi, pasirašydamas susitarimą bei sutikimą, kad dukra mokytųsi privačioje mokykloje, pats būdamas verslininkas, ieškovas negalėjo nesuprasti, kad mokslas privačioje mokykloje yra mokamas. Taip pat pažymėtina, kad sutikimą, kad dukra mokytųsi (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublikoje, davė 2019 metais, t.y. kai, jo teigimu, turtinė padėtis jau buvo pablogėjusi (turtinės padėties pablogėjimą sieja su 2018-2019 metais sumažėjusiomis pajamomis). Taip pat pažymėtina, kad šalių nepilnametė dukra yra paauglė, kuriai augant natūraliai didėja ir jos poreikiai bei poreikių patenkinimui reikalingos išlaidos.

13. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas teismo sprendimą nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 suformuluota taisykle. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Teismas, spręsdamas dėl precedento taikymo konkrečioje byloje galimybės, visų pirma turi nustatyti, ar sutampa bylų faktinis pagrindas, ar nėra pasikeitęs teisinis reguliavimas, o esant precedentų konkurencijai – remdamasis prieš tai nurodytais kriterijais, parinkti taikytiną precedentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.). Nagrinėjamu atveju, apelianto nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinis pagrindas nesutampa. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas šalių ginčas dėl teismo sprendimu priteisto apelianto teikiamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimo pablogėjus apelianto turtinei padėčiai, tuo tarpu, apelianto nurodytoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, kai vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų, gyvenančiu užsienio valstybėje be kito tėvo sutikimo, kurioje vaikui išlaikyti reikia daugiau lėšų nei Lietuvoje.

Dėl apelianto turtinės padėties pablogėjimo.

14. Savo turtinės padėties pablogėjimą apeliantas siejo su jo valdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-2019 metais pablogėjusia finansine padėtimi, kad įmonė nebegali išmokėti dividendų, sudariusių apelianto pagrindinį pajamų šaltinį. Šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantas į bylą kartu su ieškiniu pateikė 2019 m. rugsėjo 16 d. pažymą, iš kurios matyti, kad apeliantui priskaičiuota išmokėti 5 000,00 Eur dividendų už 2019 metus. Iš atsakovės į bylą pateiktų apeliantui priklausančių SEB banke esančių sąskaitų išrašų nustatyta, kad apeliantui UAB „(duomenys neskelbtini)“ į apelianto sąskaitą 2018 m. balandžio 27 d. pervedė 90 755,00 Eur dividendų už 2018 metus; 2019 m. rugsėjo 15 d. – 22 452,40 Eur dividendų už 2019 metus. Apeliantas aplinkybių dėl jam išmokėtų dividendų dydžio neneigė, šio neatitikimo nepaaiškino, rašytiniais įrodymais nepagrindė, todėl apelianto teiginiai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ patiriamus finansinius sunkumus, kad bendrovė ateityje neturės jokių galimybių išmokėti dividendų, vertintini kaip deklaratyvūs ir nesudarantys pagrindo spręsti, kad dėl bendrovės patiriamų finansinių sunkumų apelianto turtinė padėtis iš esmės pablogėjo.

15. Apelianto teiginiai, kad atskaičius mokesčius jo gaunamas darbo užmokestis yra mažesnis nei turi sumokėti išlaikymą dukrai neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių. Iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašų apie apelianto darbovietes bei gaunamas pajamas nustatyta, kad apeliantas nuo 2001 m. gegužės 21 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jo gaunamas darbo užmokestis per laikotarpį nuo 2015 m. vasario 27 d. iki šiol iš esmės nėra pasikeitęs. Be to, pats apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teigė, kad pagrindinės jo pajamos buvo gaunami dividendai, o ne darbo užmokestis.

16. Apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra vienintelis ieškovo gyvenamasis būstas, apsunkintas įsiskolinimu – pareiga mokėti pirkimo kainą nėra įvykdyta, taip pat vertintini kritiškai, kadangi apeliantas turi ir kito nekilnojamojo turto tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, byloje nėra jokių duomenų apie apelianto kreditorinius įsipareigojimus.

17. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendžiant dėl išlaikymo vaikui dydžio, tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat įtėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Taigi, teismas vertindamas išlaikymą turinčio mokėti tėvo turtinę padėtį turi įvertinti ne tik jo gaunamas pajamas bet ir visą turimą turtą. Byloje nustatyta koks turtas priklauso apeliantui, o aplinkybės, kad dėl pandemijos ar kitų priežasčių apeliantas šiuo metu neturi galimybės turtu naudotis ar, kad turtas neneša naudos, nesudaro pagrindo spręsti apie apelianto esminį turtinės padėties pablogėjimą, be to, apeliantas nepateikė į bylą įrodymų apie kreditorius. Taip pat pažymėtina, kad turto savininkas turi teisę jam nuosavybės teise priklausančiu turtu disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), todėl aplinkybės, kokiu būdu apeliantas disponuoja savo turto šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga.

18. Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad apeliantui priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad byloje yra pateikti duomenys, kurie leidžia daryti išvadą, jog apeliantas sudarė turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo sandorius (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 13-1, 13-2, 15). Apeliantas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad minėti sandoriai nebuvo užbaigti, kad jie neturi jokios įtakos jo turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėtais rašytiniais įrodymais, vertindamas ieškovo turtinę padėtį.

19. Apelianto nurodyti argumentai dėl jam priklausančių transporto priemonių pardavimo (tame tarpe aplinkybė, kad vandens motociklas SEA DOO GRTX LIMITED bei priekaba Taurus 700V-01 buvo parduoti dar 2014 metais, dėl ko pirmosios instancijos teisme neturėjo pagrindo atsižvelgti į šį turtą, sprendžiant dėl apelianto turtinės padėties) nesudaro pagrindo spręsti apie apelianto turtinės padėties esminį pablogėjimą.

20. Pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde nurodytų transporto priemonių (motociklo Aprilia RSV4 1000 RR, valstybis Nr. (duomenys neskelbtini), motorolerio Piaggio Beverly, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Syland NP1, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nepun N6-220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimą sieja ne su sunkia turtine padėtimi, negalėjimu jų išlaikyti, o su tuo, kad šios transporto priemonės jam nebėra reikalingos. Nesudaro pagrindo spręsti dėl apelianto iš esmės pablogėjusios padėties ir tai, jog apelianto turimos kitos bendrovės: UAB „(duomenys neskelbtini)“ (skolinga apeliantui 11 584,80 Eur) ir UAB „(duomenys neskelbtini).“ (likviduojama dėl bankroto), jam neneša pelno, kadangi byloje nėra duomenų, kad šios bendrovės dirbo pelningai 2015 m. vasario 27 d., kai buvo teismo sprendimu buvos sumažintas išlaikymo dydis, be to, apeliantas savo pajamų sumažėjimo su šiomis bendrovėmis nesiejo ir šių aplinkybių neįrodinėjo.

21. Apeliantas nurodydamas, kad dėl pablogėjusios sveikatos būklės neturi galimybės dirbti ir užsidirbti pajamų. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad apelianto sveikatos būklė neturėjo esminės įtakos jo nurodytos turtinės padėties pasikeitimui. Apeliantas teismo posėdyje iš esmės neprieštaravo dėl to, kad jo pajamos sumažėjo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patiriamų finansinių sunkumų, o ne dėl jo sveikatos būklės. Tai, kad apelianto sveikatos būklė turėjo įtakos jo gaunamų pajamų sumažėjimui, paneigia byloje esantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašas, patvirtinantis, kad apeliantas dėl sveikatos būklės darbo užmokesčio negavo tik 2019 m. liepos mėnesį, be to, pats apeliantas teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2020 m. balandžio 1 d. yra paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Byloje nėra duomenų, kad apeliantui būtų nustatytas netekto darbingumo lygis ar kad dėl patirtos traumos apeliantas neturėtų galimybės dirbti ir užsidirbti. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė, kad jo sveikatos būklė dėl patirtos traumos turėjo esminės įtakos jo pajamų sumažėjimui.

22. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vaikų interesai, jų poreikių tenkinimas yra prioritetiniai. Šioje byloje ieškovas neįrodė, kad vaiko poreikiai sumažėjo, neįrodė, kad jo turtinės padėties pasikeitimas yra esminis, kad toks pasikeitimas, vertinant visų ieškovo poreikių kontekste, sąlygoja būtinybę mažinti būtent išlaikymą vaikui.

Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų.

23. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė J. J. pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujama su advokato Kazio Pėdnyčios ir partnerių kontoros advokate E. B. 2019 m. rugsėjo 24 d. sudarytos teisinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Minėtos teisinių paslaugų sutarties 3 punktu advokatei suteikta perįgaliojimo teisė. 2020 m. vasario 19 d. pavedimu advokatė E. B. pavedė advokato Kazio Pėdnyčios ir partnerių kontoros advokatei I. V. atstovauti J. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2-2822-897/2020; 2020 m. rugpjūčio 24 d. pavedimu advokatė E. B. pavedė advokato Kazio Pėdnyčios ir partnerių kontoros advokatei M. J. atstovauti J. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2-2822-897/2020. Į bylą pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas bei jų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė patyrė iš viso 4 087,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. 2020 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdyje 2020 m. rugpjūčio 24 d. perįgaliojimo pagrindu atsakovę atstovavo advokatė M. J.. 2020 m. rugpjūčio 31 d. advokatė E. B. išrašė sąskaitą už teisine paslaugas serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitoje nurodyta: 2019 m. rugsėjo 24 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymas – pasirengimas 2020-09-03 posėdžiui Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2822-897/2020, suma 587,50 Eur. Sąskaita apmokėta.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktų dokumentų, patvirtinančių atsakovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, bei atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, pateiktų procesinių dokumentų kiekį, įrodymų rinkimą, teismo posėdžių trukmę ir kt., sprendžia, kad šios išlaidos (4 087,50 Eur) yra pagrįstos, jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau- Rekomendacijos) nustatytų dydžių. Taip pat pažymėtina, kad pagal atsakovės sudarytą teisinių paslaugų sutartį advokatė E. B. turėjo teisę pavesti atsakovę atstovauti kitiems tos pačios kontoros advokatams, kas, nagrinėjamu atveju, ir buvo padaryta. Tai, kad advokatė E. B. 2020 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdyje atstovauti atsakovę pavedė advokatei M. J., tačiau už pasirengimą teismo posėdžiui 2020 m. rugpjūčio 31 d. pati išrašė sąskaitą, nesudaro pagrindo šias išlaidas laikyti nepagrįstomis. Byloje nėra duomenų, kad advokatė M. J. už dalyvavimą minėtame teismo posėdyje ar pasirengimą jam taip pat būtų pateikusi sąskaitą.

25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

26. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, reglamentuojančias teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimą, išsamiai ištyrė ir įvertino esminius pateiktus į bylą įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

27. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje pateikti įrodymai apie tai, kad atsakovė J. J. apeliacinės instancijos teisme patyrė 800,00 Eur išlaidų už advokato paslaugas surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurias patvirtina 2020 m. gruodžio 3 d. sąskaita už reisines paslaugas serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, todėl šios išlaidos atsakovės J. J. naudai priteistinos iš ieškovo E. J.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti ieškovo E. J. apeliacinį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.