Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės J. J. atstovėms advokatei Ilonai Vaitkevičienei, advokatei Miglei Jokimavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovei J. J. dėl vaikų išlaikymo pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 str., pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 str., reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.). Taigi, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 str.), tačiau kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta pareiškėjų E. J. ir J. J. prašymą tenkinti, pakeisti (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos pareiškėjų E. J. ir J. J. sudarytos santuokos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių sutarties 3 punktą (su papunkčiais), išdėstant jį nauja redakcija: “3. Nepilnamečių vaikų išlaikymas ir kitos sąlygos. 3.1. E. J. įsipareigoja teikti vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis, kiekvieną mėnesį pervedant į J. J. nurodytą asmeninę sąskaitą banke arba kitu būdu sumokant po 725 Eur (septynis šimtus dvidešimt penkis eurus) kiekvienam nepilnamečiui vaikui išlaikyti, pradedant nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio iki kiekvienas vaikas sulauks pilnametystės. Motina nepilnamečiams vaikams priteistą sumą tvarko uzufrukto teisėmis (LR CK 3.190). Šalys supranta, kad abu tėvai turi prisidėti prie vaikų materialinio išlaikymo, o vaikų išlaikymui skirtos piniginės lėšos turi būti naudojamos išimtinai vaikų interesų tenkinimui. Pinigai vaikų išlaikymui pervedami kiekvieną mėnesį iki 10 einamojo mėnesio dienos į J. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), arba kitą J. J. banko sąskaitą, arba sumokami iki šios datos kitu abiems šalims priimtinu būdu. Šalys susitaria, kad išlaikymo suma nebus indeksuojama, išskyrus atvejį, jeigu LR kompetentingų institucijų sprendimu 1 MMA dydis bus nustatytas didesnis nei 725 Eur (septyni šimtai dvidešimt penki eurai)”.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą išlaikymo dydį ir iš E. J. priteisti G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis, kiekvieną mėnesį pervedant į J. J. nurodytą asmeninę sąskaitą banke arba kitu būdu sumokant po 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus), pradedant mokėjimus nuo ieškinio teisme priėmimo dienos iki kiekvienas vaikas sulauks pilnametystės ir nustatyti, kad motina nepilnamečiams vaikams priteistą sumą tvarko uzufrukto teisėmis (CK 3.190). Reikalavimą sumažinti dukrai G. J. teikiamo išlaikymo dydį ieškovas pagrinde grindžia tuo, kad E. J. pajamos per (duomenys neskelbtini) metus žymiai sumažėjo dėl pablogėjusių verslo rodiklių bei verslo perspektyvos (duomenys neskelbtini) metams - jo darbo užmokestis vidutiniškai kas mėnesį siekia apie 600 Eur, už (duomenys neskelbtini) m. pasiektus rezultatus jam priklausančioje įmonėje išmokėta tik 5000 Eur dividentų. Kitų pajamų E. J. neturi. Be to, (duomenys neskelbtini) d. ieškovas patyrė stuburo traumą ((duomenys neskelbtini)) ir iki šiol yra nedarbingas, faktiškai nevaldo dešinės rankos, gydymas tęsiamas. Tokia sveikatos būklės situacija neleidžia uždirbti pakankamai lėšų, kad vykdyti ankstesnius įsipareigojimus dėl vaiko išlaikymo. Atsakovė su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutiko, kadangi ieškovo prašomas nustatyti išlaikymo dydis neužtikrins dukters poreikių tenkinimo, ieškovas yra pajėgus teikti nustatytą išlaikymą vaikui, neįrodė esminių jo turtinės padėties pasikeitimų. Ieškovo sveikatos sutrikimas yra trumpalaikis, sąlygotas paties ieškovo neatsargaus ir neatsakingo elgesio, kuris neturi įtakos jo darbingumui ir gaunamoms pajamoms. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas turi didelės vertės nekilnojamojo turto, gyvena įprastą prabangų gyvenimą ir fiziškai yra pajėgus atlikti visus reikiamus veiksmus. Būtent atsakovei, su kuria nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tenka rūpintis dukra, užtikrinti kasdienius jos poreikius ir dėl to patiriant reikiamas vaiko išlaikymo išlaidas - jai tenka didesnė vaiko priežiūros ir rūpinimosi juo našta, kuri nėra kompensuojama ieškovo teiktinu išlaikymu.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išsamiuoju išrašu nustatyta, kad ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) d. dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį sudaro 1010 Eur neatskaičius mokesčių. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad ieškovui (duomenys neskelbtini) dienai nuosavybės teise priklauso: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) dalis inžinerinių tinklų - šiluminiai tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) inžinerinių tinklų - fekalinės kanalizacijos tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) inžinerinių tinklų - vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) dalis inžinerinių tinklų - lietaus kanalizacijos tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) dalis kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa - poilsio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) negyvenamoji patalpa - poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Taip pat, iš į bylą pateiktų duomenų, nustatyta, kad ieškovas turi nekilnojamojo turto ne Lietuvos Respublikos teritorijoje - (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto apartamentai, esantys pastato, pavadinto „(duomenys neskelbtini)“, pastatyto (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), pirmojo korpuso trečiame aukšte; gyvenamasis namas su dviem žemės sklypais, esantys (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje (dabartinėje (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini), namas yra sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ kvartale, gyvenamųjų namų komplekse „(duomenys neskelbtini)“, kurio plotas yra (duomenys neskelbtini) kv. m., registracijos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),), (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini); nekilnojamasis turtas – (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto butas, esantis komplekse „(duomenys neskelbtini)“, statyto (duomenys neskelbtini), sklype (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad nekilnojamas turtas esantis užsienio valstybėse ieškovui nuosavybės teise nebepriklauso, byloje nėra. VĮ “Regitra” duomenimis, ieškovui (duomenys neskelbtini) dienai nuosavybės teise priklauso 5 transporto priemonės - (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat, ieškovo vardu registruotas vandens motociklas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pagal į bylą pateiktus VĮ “Registrų centras” išrašus iš juridinių asmenų registro, nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) vnt. vardinių paprastųjų (duomenys neskelbtini) akcijų, (duomenys neskelbtini) vnt. vardinių paprastųjų (duomenys neskelbtini) akcijų, (duomenys neskelbtini) vnt. vardinių paprastųjų (duomenys neskelbtini) akcijų. Ieškovas turi vieną nepilnametį vaiką G. J.. Ieškovui E. J. netekto darbingumo lygis nenustatytas. Duomenų, patvirtinančių turimus kreditorinius įsipareigojimus į bylą nepateikta.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išsamiuoju išrašu nustatyta, kad atsakovė J. J. nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. dirbo (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis buvo vidutiniškai 1600 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Šiuo metu atsakovė niekur nedirba ir jokių pajamų negauna. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenis atsakovei nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalis (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – Garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – Pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), ir butas/patalpa – Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). VĮ “Regitra” duomenimis, atsakovės vardu registruota viena transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovė turi vieną nepilnametį vaiką G. J.. Atsakovei J. J. netekto darbingumo lygis nenustatytas. Duomenų apie turimus kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra.

Ieškovas nurodo, kad jo gaunamos pajamos per (duomenys neskelbtini) metus žymiai sumažėjo dėl pablogėjusių verslo rodiklių bei verslo perspektyvos. Darbo užmokestis vidutiniškai kas mėnesį siekia 600 Eur, už (duomenys neskelbtini) m. pasiektus rezultatus jam priklausančioje įmonėje išmokėta tik 5000 Eur dividentų, o kitų pajamų E. J. negauna. Ieškovas su ieškiniu pateikė (duomenys neskelbtini) d. pažymą, kurioje nurodoma, kad E. J. už (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) išmokėjo 5000 Eur dividentų. Taip pat, ieškovas savo pablogėjusią turtinę padėtį grindžia pablogėjusia sveikatos būkle dėl (duomenys neskelbtini) d. patirtos stuburo traumos dėl kurios faktiškai nevaldo dešinės rankos, gydymas tęsiamas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino pareiškėjų E. J. ir J. J. prašymą ir pakeitė (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, t.y. ieškovas nepilnamečiams vaikams įsipareigojo teikti po 725 Eur kiekvienam vaikui. Teismui patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, nustatyta, kad ieškovo mėnesinis darbo užmokestis nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio, kuomet teismas patenkino pareiškėjų prašymą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, vidutiniškai neatskaičius mokesčių sudarė 780 Eur. Taigi, vertintina, kad šiuo atveju, ieškovo gaunamas darbo užmokestis liko iš esmės nepakitęs. Pagal pateiktus (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų, priklausančių E. J., išrašus matyti, kad ieškovui (duomenys neskelbtini) d. už (duomenys neskelbtini) metus buvo pervesti (duomenys neskelbtini) Eur dividentų iš (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) d. už (duomenys neskelbtini) metus buvo pervesti (duomenys neskelbtini) Eur dividentų iš (duomenys neskelbtini). Nors ieškovas nurodė, kad jam buvo paskaičiuota 5000 Eur dividentų sumą, tačiau šios sumos ieškovo sąskaitų išrašuose nėra. Ieškovas reikalavimą sumažinti teikiamo išlaikymo dydį taip pat grindžia sveikatos būkle, kuri neleidžia uždirbti pakankamai pajamų. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. E. J. patyrė stuburo traumą. (duomenys neskelbtini)d. buvo operuotas, atlikta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), po operacijos įvykdyti II ir III reabilitacijos etapai. (duomenys neskelbtini) d. operuotas (duomenys neskelbtini), atlikta (duomenys neskelbtini) rekonstrukcinė operacija, toliau vykdoma reabilitacija. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) d. rašte rekomenduojama tęsti kineziterapijos, ergoterapijos pratimus namų sąlygomis pagal išmoktą procedūrų metu pratimų programą, o išliekant dešinės rankos parezei tikslingi pakartotini nemedikamentinio gydymo procedūrų atlikimo kursai funkcinės būklės palaikymui ir gerinimui. Duomenų, kad ieškovui dėl patirtos traumos padarinių būtų nustatytas netekto darbingumo lygis, byloje nėra. Ieškovas prašymą sumažinti teiktino išlaikymo dydį nepilnametei dukrai G. J. iš esmės grindžia gaunamu darbo užmokesčiu, dėl verslo perspektyvų sumažėjusiu gaunamų dividentų dydžiu bei sveikatos būkle, tačiau taipogi teismui nurodo, kad jo turimo nekilnojamojo turto, o būtent gyvenamojo namo su dviem žemės sklypais, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo sąnaudos per mėnesį siekia 1200 Eur. Tokie ieškovo argumentai, nepagrindžia iš esmės pablogėjusios jo turtinės padėties.

Atsakovė J. J. nurodė, kad dukters G. J. išlaikymui per mėnesį vidutiniškai skiriama 3500 Eur. Išlaidos maistui mokykloje ir namie sudaro apie 250 Eur/mėn., išlaidos transportui - apie 20 Eur/mėn., išlaidos higienos priemonėms – apie 10 Eur/mėn., išlaidos mobiliajam ryšiui – apie 5 Eur/mėn., dienpinigiai – apie 60 Eur/mėn., gyvenamojo ploto nuomos dalis, tenkanti nepilnamečiui vaikui kainuoja maždaug 677 Eur/mėn; mokslai privačioje mokykloje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) per metus kainuoja 27 564 Eur, t.y. 2 297 Eur/mėn. G. J. diagnozuota miopija (trumparegystė), todėl kontaktiniai lęšiai, akiniai, vizitai pas gydytoją per mėnesį sudaro 39 Eur, apsilankymai dėl apgamų pas onkologą sudaro 9 Eur per mėnesį, apsilankymai pas dermatologą dėl aknės apie 80 Eur per mėnesį, apsilankymai pas stomatologą apie 10 Eur mėnesiui. Patiriamos išlaidos vaiko saviraiškos pomėgiams lavinti, papildomam mokymuisi, išlaidos atostogoms, išlaidos kultūriniam ugdymui, išlaidos pramogoms, kitos išlaidos (drabužiams, apavui, kirpyklai ir pan. apie 130 Eur per mėnesį). Ieškovas nurodė, kad atsakovės nurodytos išlaikymo išlaidos nepilnamečiui vaikui yra užkeltos, kadangi ji leidžia dukrą į pačią brangiausią privačią mokyklą (duomenys neskelbtini), nors galėjo pasirinkti pigesnę ugdymo įstaigą. Teismas tokius ieškovo argumentus vertina kritiškai, kadangi kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų, nuo (duomenys neskelbtini) metų tiek ieškovas tiek atsakovė sutarė, kad nepilnametis vaikas mokysis privačioje mokymo įstaigoje. Ieškovas (duomenys neskelbtini) d. davė sutikimą, kad G. J. mokytųsi „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Argumentai, kad ieškovas nežinojo mokslų kainos privačioje įstaigoje, vertintini kritiškai, kadangi kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, ieškovas prieš duodamas sutikimą turėjo išsiaiškinti visas sąlygas, todėl didžiąją dalį nepilnamečio vaiko poreikių užimančios išlaidos privačiai mokymosi įstaigai, šiuo atveju vertintinos kaip pagrįstos ir abiejų šalių suderintos laisva valia.

Įvertinęs atsakovės pateiktas nepilnamečio vaiko G. J. vienam mėnesiui skiriamų poreikių patenkinimo išlaidas maistui, transportui, telefonui, higienos priemonėms, gydytojams, stomatologams, drabužiams, avalynei, būsto nuomai ir kt., teismas daro išvadą, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikių išlaidos nėra užkeltos, jos atitinka šių dienų kainas, o nepilnamečio vaiko poreikiai nuo (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimo priėmimo nėra sumažėję.

Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių bei jų atstovų paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra darbingas vyras, gaunantis darbo užmokestį, dividentus už kiekvienus metus, turintis didelės vertės nekilnojamojo turto tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio valstybėse, jam nenustatytas netekto darbingumo lygis, teismas daro išvadą, jog ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, o teiginiai, kad ieškovo turtinė padėtis pasikeitė dėl verslo perspektyvų ir sveikatos būklės, teismas vertina kaip nepagrįstus, kadangi iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovo darbo užmokestis iš esmės buvo tokio paties dydžio kaip ir (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui sprendimu pakeitus išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui, banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad ieškovui buvo mokami dividentai, o būtent už (duomenys neskelbtini) metus ieškovui buvo pervesta (duomenys neskelbtini) Eur suma, medicininiai išrašai patvirtina, kad ieškovas patyrė stuburo traumą, tačiau jam netekto darbingumo lygis nenustatytas. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylose dėl išlaikymo priteisimo, įvertinus aukščiau paminėtas faktines bei teisines aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus, nepilnametės G. J. amžių ir jos realius poreikius, kurie yra nepasikeitę nuo (duomenys neskelbtini) d., tėvų išankstinį apsisprendimą ir sutarimą leisti dukrą į privačią mokymo įstaigą, papildomas išlaidas dėl mokamos užklasinės veiklos, ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, ieškovo laikinus sveikatos sutrikimus, prašymas sumažinti išlaikymo dydį iki net pusės minimalios mėnesinės algos nesiekiančio nepilnamečiui vaikui teikiamo išlaikymo dydį atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Pagal teisinį reglamentavimą bei susiformavusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 str. reglamentavimu bei atsižvelgia į Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, įvertina konkrečios bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, priteistino ar ginčijamo turto ir piniginių lėšų sumą, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir teikimo pastovumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias šiam klausimui nagrinėti aplinkybes.

Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 4087,50 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidos, 1580,02 Eur išlaidos dokumentų vertimui, pažymų, išrašų gavimui. Iš viso atsakovė patyrė 5667,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsakovė pridėjo mokėjimų nurodymus, kurie pagrindžia atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas atsižvelgdamas į Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, vertina, kad atsakovės patirtos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms neviršija nustatyto maksimalaus dydžio. Kadangi ieškinys atmestas, kaip nepagrįstas, iš ieškovo atsakovei priteistinos 5667,52 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 1,68 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje nesudaro didesnės nei 5,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793), todėl teismas šių išlaidų iš ieškovo valstybės naudai nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.

Priteisti iš ieškovo E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 5667,52 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir 52 ct) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.