Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir I. S.,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui E. J. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – J. Z..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. J. prašė: 1) priteisti iš atsakovo E. J. 725 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki ieškovas studijuos (duomenys neskelbtini) ir bus ne vyresnis kaip 24 metų, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 2) priteisti ieškovui iš atsakovo 8 974,19 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. kovo 16 d. iki ieškinio pareiškimo dienos ir 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo išlaidų mokslui dydžio už 2019–2020 mokslo metus neneigia, tačiau ieškovas nei teismui, nei atsakovui nepateikė įrodymų, jog buvo pažangus mokinys, sąžiningai vykdė pareigą mokytis ir įgyti išsilavinimą.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-27-855/2022 panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui A. J. iš atsakovo E. J. priteistas išlaikymas (parama) po 542,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki A. J. studijų pabaigos, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., tai pat dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir šią bylos dalį grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

4. Civilinės bylos dalį dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjant iš naujo, ieškovas patikslino ieškinį ir prašė priteisti jam iš atsakovo 560 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki ieškovas studijuos (duomenys neskelbtini) ir bus ne vyresnis kaip 24 metų, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nurodė, kad byla iškelta ieškovui besimokant vidurinėje mokykloje, o bylos nagrinėjimo metu keitėsi ieškovo poreikiai dėl pradėtų studijų (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ieškovui reikalingas 1 120 Eur išlaikymas per mėnesį, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ne po 725 Eur, o po 560 Eur (1 120 Eur / 2).

5. Ieškovas paaiškino, kad jau daugiau nei 6 mėnesius gyvena (duomenys neskelbtini), kurioje studijuoja, mokosi trečiame semestre, todėl objektyviai gali nurodyti, kokia išlaidų suma susidaro per mėnesį. Ieškovas gyvena studijos tipo bute, kurį dalinasi kartu su kitais dviem studentais. Studijos nuoma ieškovui per mėnesį sudaro 595 Eur, maistui išleidžia virš 300 Eur. Ieškovo mokslai kainuoja 500 Eur per metus, nuo kitų metų studijos kainuos 1 000 Eur metams. Ieškovas per mėnesį išleidžia apie 30 Eur transporto (autobuso) kortelei. Minėtos išlaidos yra būtinos. Būtinųjų išlaidų suma per mėnesį sudaro apie 1 200 Eur.

6. Trečiame semestre užimtumas gana didelis, 4 dienos užimtos, viena diena skirta atlikti projektams, ruoštis egzaminams, kitą semestrą nuo pirmadienio iki penktadienio bus pamokos, kurios trunka nuo 9-os iki 4-os valandos ir ilgiau. Pirmą semestrą ieškovo pažangumas buvo 7 septynetai ir šešetas, antro semestro pažymiai buvo šešetai, o iš trečio semestro ieškovas žino tik vieno egzamino rezultatą – šešetą. Antrame semestre teko perlaikyti porą egzaminų. Ieškovas, tik atvykęs į (duomenys neskelbtini), pradėjo ieškoti darbo, tačiau jam visų pirma reikėjo gauti rezidencijos kortelę ir atsidaryti banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke, kurią atsidarė tik prieš kelias savaites. Procesas užtruko, nes buvo egzaminų sesija. Ieškovas nemoka (duomenys neskelbtini) kalbos, tai apsunkina darbo paieškas. Šiuo metu laukia laisvos vietos šioje įmonėje.

7. Ieškovas turi tris banko sąskaitas. Ieškovo mėnesio pajamas sudaro 1 120 Eur, iš kurių 321 Eur yra atsakovo teikiamas išlaikymas, 500 Eur motinos sutuoktinio teikiamas išlaikymas, o likusi suma teikiama motinos. Motina gyvena (duomenys neskelbtini), dirba Lietuvoje. Šiuo metu ji yra vaiko priežiūros atostogose, (duomenys neskelbtini) turto neturi. Atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti ieškovui prašomą išlaikymą. Atsakovas sąmoningai slėpė turtą, jį perleido. Teismai pripažino jo nesąžiningumą ir prievolę išlaikyti sūnų. Ieškovo studijos iš viso truks trejus metus. Mokydamasis Lietuvoje, ieškovas bakalauro laipsnį įgytų tik per 4 metus. Mokantis Lietuvoje studijų ir pragyvenimo išlaidos būtų didesnės. Atsakovas, būdamas įmonių savininku, pats nustato savo atlyginimą, turi nekilnojamojo turto. Dėl to remtis tik duomenimis apie jo oficialų atlyginimą būtų neracionalu, vertinant atsakovo turtinę padėtį ir galimybę teikti išlaikymą studijuojančiam sūnui.

8. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, bet nėra vadovas. Apie įmonės verslo nuomą jam nėra žinoma, jokių pajamų ir dividendų iš šios bendrovės jis negauna. Byloje didžioji dalis aplinkybių paremta ne rašytiniais įrodymais, o ieškovo žodiniais paaiškinimais. Byloje nėra pakankamai duomenų apie ieškovo turtinę padėtį ir pažangumą. Pateikti tik vieno egzamino rezultatai, nors ieškovas nurodė, kad yra išlaikęs egzaminus iš 18 dalykų. Ieškovas gali gauti paskolą, susirasti darbą, nes turi laisvo laiko daugiau nei pusę savaitės.

9. Ieškovas į bylą pateikė tik vieno potencialaus darbdavio atsakymą dėl įsidarbinimo galimybės. Iškovos draudimo numerį (duomenys neskelbtini) gavo dar 2021 m. spalio mėnesį, o banko sąskaitą atsidarė tik prieš kelias savaites. Šios aplinkybės patvirtina ieškovo atsainumą ir nenorėjimą susirasti darbą bei gauti paskolą. Nėra aišku, kodėl ieškovas negalėjo pateikti oficialių duomenų iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos institucijų apie jo turtinę padėtį. Atsakovas 321 Eur perveda ieškovui į lietuvišką sąskaitą. Tuo tarpu ieškovo (duomenys neskelbtini) sąskaitoje visada būna daugiau lėšų, nei nurodė ieškovas. Byloje taip pat nėra duomenų apie trečiojo asmens t. y. ieškovo motinos turtinę padėtį. Atsakovas turtą savo motinai ir sutuoktinei padovanojo, nes po atsakovo patirtos traumos sutuoktinės indėlis į atsakovo sveikatos atstatymą buvo didžiulis, išlaidos siekė dešimtimis tūkstančių eurų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui A. J. iš atsakovo E. J. išlaikymą po 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki kol ieškovas studijuos (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau, nei sulauks 24 metų amžiaus, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė ieškovui iš atsakovo 7 776,44 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo atsakovui 1 533,45 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovo į valstybės biudžetą 288,40 bylinėjimosi išlaidų. Priteisė ieškovui iš atsakovo 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą įsiskolinimo sumą (8 974,19 Eur sumą) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai.

11. Teismas nustatė, kad ieškovas yra atsakovo sūnus. Vilniaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukus atsakovo ir trečiojo asmens J. Z. santuoką, ieškovas liko gyventi su motina. Teismo sprendimu atsakovas buvo įsipareigojęs teikti vaikams išlaikymą po 5 000 Lt kas mėnesį iki pilnametystės. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1223-723/2015 išlaikymas buvo pakeistas, atsakovas įsipareigojo teikti vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis po 725 Eur kiekvienam nepilnamečiui vaikui išlaikyti, pradedant nuo 2015 m. sausio mėnesio iki kiekvienas vaikas sulauks pilnametystės. Atsakovas išlaikymą teikė.

12. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. ir šiuo metu ieškovas studijuoja (duomenys neskelbtini), trejų metų bakalauro studijose dieniniame skyriuje. Teismas pripažino, kad neturi pagrindo abejoti ieškovo paaiškinimų, susijusių su jo užimtumu, mokymosi pasiekimais, pagrįstumu, kurių dalį patvirtina rašytiniai įrodymai. Atsakovo atstovė tik kėlė abejones dėl ieškovo paaiškinimų pagrįstumo, tačiau neprašė išreikalauti duomenų iš mokymosi įstaigos, neteigė ir neįrodinėjo, kad jie iš tiesų yra kitokie nei nurodo ieškovas. Todėl nėra pagrindo nesiremti ieškovo paaiškinimais, susijusiais su jo pažangumu ar užimtumu, kurių atsakovas nenuneigė. Ieškovas nurodė, kad du dalykus antrame semestre teko perlaikyti, tačiau šiuo metu akademinių skolų neturi. Minėti paaiškinimai nepaneigia išvados, kad ieškovas atitinka pažangaus ir sąžiningo mokymosi kriterijus, suformuotus teismų praktikoje. Ieškovas yra pirmo kurso studentas, todėl pagal CK 3.192¹ straipsnį, jo tėvai (įskaitant atsakovą) jam privalo teikti išlaikymą. Atsakovas nepaneigė ieškovo paaiškinimų bei juos patvirtinančių įrodymų, kad ieškovas sąžiningai mokosi.

13. Bylos duomenys pagrindžia, kad ieškovas bandė ieškoti darbo, tačiau iki šiol nėra jo susiradęs. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, kad jis yra įtrauktas į (duomenys neskelbtini) komandos sąrašą, kai atsiras pozicijų, su juo bus susisiekta. Bylos duomenys patvirtina, kad dar 2021 m. gruodžio 1 d. ieškovas iš (duomenys neskelbtini) gavo siūlymą teikti paraišką darbui. Teismas iš dalies sutiko su atsakovo argumentais, kad veiksmus, suteikiančius galimybę dirbti ieškovas galėjo atlikti anksčiau, jau spalio mėnesį (atsidaryti banko sąskaitą ir kt.), nes iš bylos duomenų matyti, kad ieškovui 2021 m. spalio 12 d. buvo suteiktas socialinio draudimo numeris. Tai galimai būtų padidinę jo galimybę susirasti darbą. Tuo tarpu, kaip paaiškino ieškovas teismo posėdyje, jis darbo pradėjo ieškotis tik grįžęs iš žiemos atostogų Lietuvoje, po Naujųjų metų. Ieškovas nurodė, kad dirbdamas 56 val. per mėnesį galėtų gauti valstybės paramą. Taigi, tuo atveju, jei būtų dėjęs daugiau pastangų susirasti darbą, ieškovas būtų padidinęs tikimybę gauti valstybinę paramą.

14. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog išnaudojo visas protingas galimybes pats pasirūpinti reikalingomis lėšomis ir taip prisidėti prie savęs išlaikymo. Tai nepaneigia paramos ieškovui reikalingumo, tačiau pripažintina reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl reikalingos paramos iš kitų asmenų (tėvų) dydžio. Teismas nustatė, kad ieškovas nekilnojamo turto, transporto priemonių neturi. VĮ „Registrų centras“ išrašas yra 2021 m. balandžio mėnesio, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, nenurodė priežasčių, dėl kurių būtų pagrįsta manyti, kad minėti duomenys galėjo būti pasikeitę. Ieškovas paaiškino, kad kas mėnesį jam atsakovas perveda 321 Eur, motinos sutuoktinis – 500 Eur, likusią dalį – motina, dalis mokėjimų atliekama periodiškai, todėl iki privalomo mokėjimo susikaupia sąskaitoje atitinkama pinigų suma. Minėti paaiškinimai logiški, todėl byloje pateikti banko sąskaitų išrašai nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovas būtų nesąžiningas ir slėptų savo tikrąją turtinę padėtį.

15. Teismas neturi pagrindo manyti, kad ieškovas galėjo įgyti nekilnojamą turtą užsienyje, kurį slepia, atsakovas, aplinkybių sudarančių pagrindą taip manyti, nenurodė (CPK 178, 185 straipsnis). Vien tai, kad asmuo gyvena užsienyje, savaime nereiškia, kad gali turėti turto ne Lietuvoje, ypatingai įvertinus tai, kad ieškovas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, deda aktyvias pastangas siekti gerų rezultatų studijuojant, dėl objektyvių priežasčių – studijų negali visiškai savęs išlaikyti, sutiko su ieškovo argumentu, kad jam reikalinga finansinė parama iš atsakovo.

16. Trečiojo asmens J. Z. turtinė padėtis buvo įvertinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendime byloje dėl išlaikymo dydžio sumažinimo. Bylos duomenys patvirtina, kad ji išliko iš esmės nepakitusi. Duomenų, kad ji galėjo pasikeisti, atsakovas nepateikė, todėl atsakovo argumentus, jog byloje nėra pakankamai tinkamų įrodymų apie trečiojo asmens turtinę padėtį, teismas pripažino nepagrįstais. Atsakovui nustatytas (duomenys neskelbtini), atsakovas nuosavybės teise turi ne vieną nekilnojamo turto objektą Lietuvoje ir užsienyje, kilnojamo turto (akcijų). Nors dėl (duomenys neskelbtini), sumažėjo atsakovo pajamos, jis neįrodė, jog jo finansinė padėtis būtų itin sudėtinga.

17. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 11 d. nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išsamiai ir tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, kaip reikšmingą kriterijų sprendžiant dėl atsakovo galimybių tam tikra dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo buvimo apskritai; iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nepaisant (duomenys neskelbtini), dirba ir užsidirba, gauna stabilias ir ilgalaikes su darbo santykiais susijusias pajamas, taip pat ir kitų rūšių pajamas – dividendus iš turimų įmonių, turi nekilnojamojo turto, tiek iki bylos iškėlimo, tiek teismo proceso metu buvo sudaręs didelės vertės nekilnojamojo turto perleidimo, įskaitant ir neatlygintinio perleidimo artimiesiems asmenims, sandorius, turi tik vieną išlaikytinį (nepilnametę dukterį); visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties ir gebėjimo išlaikyti ieškovą pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai įvertintos vaiko naudai ir teismo išvados, padarytos išanalizavus tiek atsakovo gaunamas pajamas ir jų pobūdį, tiek jo turimų įmonių turtinę padėtį, iš jų gaunamus dividendus, tiek turimą nekilnojamąjį turtą, tiek elgesį (sudarytus sandorius dėl didelės vertės nekilnojamojo turto neatlygintinio perleidimo artimiems asmenims – sutuoktinei ir motinai), šioje byloje priteisto išlaikymo įsiskolinimo netekimo laikotarpiu, tiek teismo proceso metu, yra pakankamai pagrįstos bei logiškos; byloje nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad atsakovas apskritai nebūtų pajėgus nors ir tam tikra dalimi teikti išlaikymą pilnamečiam studijuojančiam sūnui, būtų pats reikalingas paramos ar kad ir tam tikro dydžio išlaikymo ieškovui priteisimas iš atsakovo iš esmės pablogintų atsakovo turtinę padėtį, sukeltų jam nepakeliamas pasekmes ir žalą.

18. Atsakovo pateikti duomenys apie jo gaunamą pensiją bei darbo užmokestį, teikiamą išlaikymą dukrai bei jo sutuoktinės jam teikiamą finansinę paramą, atsižvelgiant į visą atsakovo turimo turto visumą, nesudaro pagrindo vertinti atsakovo galimybes teikti išlaikymą ieškovui kitaip, nei tai padarė teismas pirmą kartą nagrinėdamas bylą ar apeliacinės instancijos teismas. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. spendimu civilinėje byloje Nr. e2-2822-897/2020 bei Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi toje byloje, nagrinėdamas atsakovo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo nepilnamečiui vaikui iki 275 Eur per mėnesį, laikė nepagrįstu. Pastarojoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad teiginiai, jog atskaičius mokesčius gaunamas darbo užmokestis yra mažesnis nei mokėtinas išlaikymas, neįrodo reikšmingų bylai aplinkybių, atsakovo sveikatos būklė neturėjo esminės įtakos jo nurodytos turtinės padėties pasikeitimui.

19. Teismas konstatavo, kad bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovas neturi galimybių tam tikra dalimi prisidėti prie ieškovo išlaikymo ar, kad toks prisidėjimas būtų atsakovui nepakeliama našta. Byloje esantys duomenys apie atsakovo ir trečiojo asmens turtinę padėtį nepagrindžia, kad atsakovas neprivalo teikti paramą pilnamečiam sūnui lygiomis dalimis su trečiuoju asmeniu, nes iš bylos duomenų pakankamai pagrįsta manyti, jog atsakovo turtinė padėtis geresnė nei trečiojo asmens. Nepaisant turimo dalinio darbingumo, atsakovas turi pakankamai turto, iš kurio galėtų lygiaverčiai su trečiuoju asmeniu vykdyti išlaikymo pareigas ieškovui.

20. Ieškovo paaiškinimai dėl studijų mokesčio, gyvenamosios patalpos nuomos pagrįsti rašytiniais įrodymais. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 11 d. nutartimi sprendė, kad reali ir būtina ieškovo, studijuojančio aukštojoje mokykloje, būtiniems poreikiams patenkinti išlaidų suma sudarytų ne daugiau nei 900 Eur (600 Eur būsto nuoma, 45 Eur studijų mokestis, 200 Eur maistui, 35 Eur transportui, 20 Eur drabužiams). Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo ieškovas 2022 m. vasario 22 d. pateikė įrodymus, kad jis patyrė 41,09 Eur išlaidas perkant žodyną, 262 Eur perkant dviratį, 118,84 Eur išlaidas kėdei įsigyti, 242,34 Eur išlaidas transportui (traukinio, lėktuvo bilietai), 449 Eur išlaidų mokslo priemonėms įsigyti.

21. Teismas pripažino, kad ieškovo argumentai bei įrodymai, susiję su jo patirtomis išlaidomis kelionėms į Lietuvą yra teisiškai nereikšmingi. Ieškovas taip pat nepagrindė 40 - 50 Eur dydžio išlaidų higienai būtinumo. Ieškovas turi išmokti gyventi pagal savo galimybes, mažinti savo nebūtinus poreikius arba jiems patenkinti užsidirbti pats. Ieškovas teigė nusipirkęs dviratį, nors taip pat prašo atlyginti išlaidas visuomeniniam transportui. Neabejotinas dviračio kaip transporto priemonės privalumas, tačiau kiekvienos iš jų išlaidų padengimas neatitiktų protingumo, proporcingumo principų. Išlaidos kėdei, žodynui ir kitoms mokymosi priemonėms nėra patiriamos kiekvieną mėnesį. Ieškovas nepateikė paskaičiavimų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kokios išlaidos mokslo priemonėms jam yra objektyviai būtinos periodiškai.

22. Ieškovas baigė vidurinio ugdymo programą ir studijuoja universitete pagal dieninio skyriaus studijų programą, taigi, jo galimybės savarankiškai visiškai save išlaikyti objektyviai yra ribotos. Tačiau ieškovas savo noru pasirinko studijuoti užsienyje, kur išlaidos pragyvenimui yra didesnės nei Lietuvoje. Ieškovas tinkamai nepagrindė, kad atsakovas turi pareigą atlyginti pusę nurodomų patiriamų išlaidų kas mėnesį. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad atsakovas, dirbdamas, nors jo darbingumas ir apribotas, turėdamas ne vieną nekilnojamojo objektą bei kilnojamojo turto, dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti reikiamo dydžio išlaikymą.

23. Teismas nustatė, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 320 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki tol, kol ieškovas studijuos (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau, nei sulauks 24 metų amžiaus. Vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, tam, kad ieškovui kiekvienais metais nereikėtų kreiptis į teismą dėl tolimesnio išlaikymo priteisimo iš atsakovo, yra pagrindas priteisti išlaikymą iki tol, kol ieškovas baigs studijas (duomenys neskelbtini) arba jam sueis 24 metai. Tačiau, jeigu paaiškėtų, kad ieškovo mokslo rezultatai yra prasti arba ieškovas apskritai nutraukė mokslus, atsakovas galėtų kreiptis į teismą reikalaudamas išlaikymo nutraukimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

24. Atsakovas E. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo atmesti. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus skundžiamo teismo sprendimo nenaikinti, pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą dalį, kuria iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas ieškovui, nurodant, kad išlaikymas (parama) ieškovui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš atsakovo priteisiama nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki studijų (duomenys neskelbtini) pabaigos 2022 m. rugpjūčio 31 d. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas išlaikymo ieškovui būtinumas. Teismai teisingumą civilinėse bylose vykdo vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu (CPK 6 straipsnis). Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje nėra priimto išaiškinimo, kad įrodymų nepakankamumas arba visi byloje kilę neaiškumai dėl įrodymų vertinimo turi būti aiškinami priteisti išlaikymą prašančio pilnamečio vaiko naudai. Būtent besimokančiam pilnamečiui vaikui tenka pareiga įrodyti savo sunkią turtinę padėtį bei aplinkybes, kad yra išnaudotos visos protingos galimybės pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, o pareiga mokytis vykdoma sąžiningai. Tokie faktai negali būti preziumuojami, juos turi įrodyti ieškovas, o ne paneigti atsakovas.

24.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas nepaneigė ieškovo paaiškinimų bei juos patvirtinančių įrodymų, kad ieškovas sąžiningai mokosi, todėl nėra pagrindo nesiremti ieškovo paaiškinimais, susijusiais su jo pažangumu ar užimtumu, kurių atsakovas nenuneigė. Būtent ieškovas turi įrodyti savo sąžiningą ir pažangų mokymąsi. Byloje nėra duomenų apie ieškovo mokymosi dalykų įvertinimus, kurie leistų susiformuoti objektyviam įsitikinimui, kad ieškovas mokosi sąžiningai ir pažangiai. Ieškovas pats nurodė, kad jau yra laikęs net 18 egzaminų, tačiau į bylą pateikė tik vieno, paties atrinkto, dalyko įvertinimą, iš kurio nėra aišku, ar tai ieškovo įvertinimas. Ieškovo vengimas pateikti jo mokymosi rezultatus, kai jis pats patvirtino aplinkybę, kad ne visus laikytus egzaminus jam pavyko išlaikyti iš pirmo karto, kelia visiškai pagrįstų abejonių dėl jo išties sąžiningo ir pažangaus mokymosi. Teismas tokią situaciją turėjo vertinti priešingai, t. y. ieškovo nenaudai.

24.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Būtent ieškovas turėjo įrodyti sunkią savo turtinę padėtį. Teismas buvo pasiūlęs ieškovui pateikti duomenis apie jo pajamas, turtą, lėšas banko sąskaitose. Tačiau ieškovas tokių duomenų nepateikė. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas yra suformuotas 2021 m. balandžio 1 d., tai yra sudarytas prieš metus, todėl ieškovo turtinė padėtis galėjo pasikeisti. Ieškovas yra gyvenęs (duomenys neskelbtini), o dabar beveik metus gyvena (duomenys neskelbtini). Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas neturi savo vardu registruoto turto minėtose šalyse. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šias aplinkybes. Ieškovas nepateikė VĮ Regitra, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) institucijų duomenų apie jo vardu (ne)registruotas transporto priemones. Dėl to teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas transporto priemonių neturi.

24.4. Byloje taip pat nėra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir kitų viešųjų registrų, įskaitant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) registrus, duomenų apie ieškovo galimai (ne)gaunamas pajamas, informacijos apie ieškovo turimas sąskaitas Lietuvos, (duomenys neskelbtini) bankuose bei kitose kredito įstaigose, jose esančias lėšas. Ieškovas pats nurodė, kad turi bent 3 banko sąskaitas: (duomenys neskelbtini). Tačiau į bylą pateikė tik tuos (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašus, kuriais grindžiama jo motinos sutuoktinio A. Z. jam teikiama parama. Ieškovas pats yra nurodęs 2021 m. birželio 10 d. Gyvenamojo būsto nuomos sutarties lentelėje, kad jo mėnesinės pajamos sudaro 1 000,00 Eur. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 30 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo turtinė padėtis nėra sunki, o į teismą jis iš esmės kreipėsi tiesiog manydamas, kad tėvai turi pareigą išlaikyti savo pilnamečius vaikus. Akivaizdu, kad ieškovas pajamų gauna daugiau, nei nurodo.

24.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas bandė ieškotis darbo, tačiau iki šiol nėra jo susiradęs. Pastangas ieškotis darbo ieškovas grindžia vienu vieninteliu į byla pateiktu 2021 m. gruodžio 1 d. elektroniniu laišku. Ieškovas į bylą pateikė 2021 m. spalio 12 d. pranešimą, kuriuo jis informuotas apie jam suteiktą socialinį draudimo numerį (duomenys neskelbtini) Taigi jokių objektyvių kliūčių ieškovui atsidaryti banko sąskaitą, sudalyvauti darbo pokalbyje ir įsidarbinti nebuvo 2021 m. spalio 12 d. Ieškovo teiginys, kad jis ėmėsi visų protingų galimybių susirasti darbą, suderinamą su studijomis, laikytinas klaidinančiu ir iškraipančiu realias bylos aplinkybes. Teismas neatsižvelgė į savo paties sprendime nustatytą aplinkybę, kad ieškovo pastangos susirasti darbą buvo vangios, kas sudaro pagrindą konstatuoti, kad Ieškovas neįrodė, jog išnaudojo visas protingas galimybes pats pasirūpinti reikalingomis lėšomis ir taip prisidėti prie savęs išlaikymo.

24.6. Ieškovas nesikreipė dėl valstybės remiamos paskolos, kuri studentams teikiama tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms padengti, nurodydamas, kad pretenduoti į valstybės paskolą studijoms jis neturi jokių objektyvių galimybių, nes nėra įsidarbinęs, tačiau šia teise svarsto pasinaudoti, kai tik atitiks reikalavimus valstybės paskolai gauti. Pripažintina, kad ieškovas užbaigti pradėtą įsidarbinimo procesą delsė sąmoningai, siekdamas bylos nagrinėjimo metu šių reikalavimų neatitikti. Ieškovas dėdamas maksimalias pastangas užsidirbti savo pragyvenimui, net ir dėl paskaitų tvarkaraščio neturėdamas galimybių dirbti dieną, galėtų dirbti laisvu nuo paskaitų metu, pavyzdžiui, vakarais ir (ar) savaitgaliais. Be to, pateikti paskaitų tvarkaraščiai patvirtina, kad ieškovas turi galimybę dirbti ir darbo dienos metu tam tikromis dienomis.

24.7. Teismas netinkamai įvertino atsakovo galimybes teikti išlaikymą (paramą) ieškovui, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti išlaikymą (paramą) ieškovui. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog jo finansinė padėtis būtų itin sudėtinga. Atsakovas nuo 2020 m. nebegauna UAB (duomenys neskelbtini) dividendų. Atsakovo pajamas sudaro apie 1 034,24 Eur per mėnesį, tuo tarpu išlaikymas vaikams sudaro 1 123,00 Eur (802,00 Eur (išlaikymas nepilnametei dukrai) + 321,00 Eur (teiktas laikinas išlaikymas ieškovui). Taigi pačiam atsakovui nelieka lėšų pragyvenimui. Atsakovas turi 43 979,62 Eur dydžio skolą E. J. ir 9 332,49 Eur skolą už gyvenamąjį namą. Jokių santaupų atsakovas neturi, jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas jokių pajamų neteikia ir šiuo metu yra visiškai nerealizuotinas. Visos šios aplinkybės pagrįstos byloje esančiais duomenimis.

24.8. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad atsakovui pačiam reikalinga parama ir kad tam tikro dydžio išlaikymo ieškovui priteisimas iš atsakovo iš esmės pablogintų jo turtinę padėtį, sukeltų jam nepakeliamas pasekmes ir žalą. Atsakovas nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), perleido artimiesiems, teikusiems ir iki šiol teikiantiems jam finansine paramą. Susidaro teisingumo ir teisėtumo neatitinkanti situacija, kai sveikas suaugęs vyras, nurodantis, kad jo turtinė padėtis nėra sunki, teismo yra pripažįstamas reikalingu paramos iš kito suaugusio žmogaus, kuris po didžiulės traumos, turintis (duomenys neskelbtini), apie metus laiko turėjęs tiktai gydytis, pats jau kuris laikas yra visiškai išlaikomas artimųjų.

24.9. Nesutiktina su teismo išvada, kad trečiojo asmens turtinė padėtis buvo įvertinta 2020 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime byloje dėl išlaikymo sumažinimo, o duomenų, kad ji galėjo pasikeisti, atsakovas nepateikė. Ieškovo motina savo turtinę padėtį grindė į bylą pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais bei VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu perskaičiuoti vaiko priežiūros išmoką. Šių duomenų objektyviai įvertinti jos turtinę padėtį tikrai nepakanka, nes buvo pateiktas ne bendras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, bet trečiojo asmens atrinkti atskirų nekilnojamo turto objektų išrašai. Ieškovo motina gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau iš (duomenys neskelbtini) kompetentingų institucijų jokių duomenų dėl jos vardu (ne)registruoto nekilnojamojo turto į bylą nepateikta. Taip pat nepateikta ir duomenų iš VĮ Regitra, kompetentingos (duomenys neskelbtini) institucijos apie jos vardu (ne)registruotas transporto priemones bei bendrų duomenų iš VSDFV bei kompetentingos (duomenys neskelbtini) institucijos apie ieškovo motinos (ne)gaunamas pajamas. Pats ieškovas 2022 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio metu buvo prasitaręs, jog jo mama vis tik dirba. Teismas nesiekė objektyviai nustatyti ieškovo motinos turtinės padėties, tuo tarpu vertindamas atsakovo turtinę padėtį, ignoravo atsakovo sunkią finansinę padėtį patvirtinančias aplinkybes.

24.10. Teismas nepagrįstai ieškovui iš atsakovo išlaikymą (paramą) priteisė nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki tol, kol ieškovas studijuos (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau, nei sulauks 24 metų amžiaus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) registruotas kaip dieninių studijų studentas, 2021 m. akademiniais metais nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. studijuoja (duomenys neskelbtini). Ieškovo 2021 m. birželio 10 d. gyvenamojo būsto sutartis galioja iki 2022 m. birželio 14 d. Kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas studijuos iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo priteisti ieškovui išlaikymą iki tol, kol jam sueis 24 metai. Dėl to išlaikymas ieškovui galėtu būti priteisiamas tik iki Ieškovo studijų (duomenys neskelbtini) pabaigos, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.

25. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priimti naujus įrodymus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Atsakovas klaidingai vertina įrodinėjimo taisykles, nurodo aplinkybes, kurios neatitinka bylos duomenų. Ieškovas yra pateikęs savo mokymosi rezultatų duomenis (egzaminų įvertinimus), patvirtinančius 9 studijų dalykų teigiamus įvertinimus. Ieškovas 2021 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio metu ieškovas ne visų laikytų egzaminų rezultatus žinojo, todėl teismui buvo pateikti aktualiausių egzaminų rezultatai. Taigi nėra pagrindo abejoti ieškovo sąžiningumu. Toks bylos medžiagos iškraipymas, akivaizdžiai neigiant joje esančius įrodymus, pripažintinas apeliacinės instancijos teismo klaidinimu, turinčiu piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Dėl to prašoma apeliacinės instancijos teismo spręsti, ar minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo skirti atsakovui ir (ar) jo atstovei baudos. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikia šiuo metu jau žinomų egzaminų rezultatus, patvirtinančius, kad visų egzaminų įvertinimai yra teigiami.

25.2. Ieškovas neturi nekilnojamojo turto. Šią aplinkybę patvirtina 2021 m. balandžio 1 d. VĮ „Registrų centras“ duomenys. Teisės aktai nenumato, kad bylos šalis turėtų periodiškai atnaujinti byloje esančius duomenis, kad teismas negali remtis įrodymais, gautais anksčiau nei vieneri metai iki teismo posėdžio dienos ar pan. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti bylos medžiagos aktualumu, t. y. kad VĮ „Registrų centras“ duomenys apie ieškovo neturimą nekilnojamąjį turtą galėjo būti pasikeitę. Nors teismas turi teisę šeimos bylose būti aktyvus, tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos bent jau nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus.

25.3. Nekilnojamojo turto įgijimui kitose valstybėse reikalinga didelė pinginė suma. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kad ieškovas, kuriam reikalinga parama, kurį nuolat remia motina ir jos sutuoktinis, turėtų nekilnojamojo turto įsigijimui kitose valstybėse. Atsakovo abejonių kėlimas dėl ieškovo turimo ir slepiamo nekilnojamojo turto tėra atsakovo pasirinkta bylinėjimosi strategija, siekiant išvengti pareigos išlaikyti ieškovą, ar sumažinti jos apimtį. Teismas tinkamai įvertino ieškovo turtinę padėtį, todėl pagrįstai sprendė, kad jam būtina materialinė parama. Ieškovas, siekdamas pašalinti bent kokias abejones, apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikia duomenis, kurie patvirtina, kad ieškovas neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, negauna jokių slepiamų pajamų. Pažymėtina, kad 2022 m. birželio mėnesį atsakovas netgi neteikia ieškovui teismo priteisto laikino išlaikymo. Toks teismo įpareigojimo ignoravimas rodo atsakovo nesąžiningą neveikimą ieškovo atžvilgiu, vengimą vykdyti tėvo pareigą.

25.4. Ieškovas, pradėjęs studijuoti (duomenys neskelbtini), nedelsdamas pradėjo rūpintis savo teisiniu statuso šalyje. Dėl COVID-19 pandemijos valstybinėse institucijose procedūros truko ilgiau. 2021 m. spalio 12 d. ieškovas informuotas apie jam suteiktą socialinio draudimo numerį (duomenys neskelbtini). Šis numeris naudojamas santykiuose tiek su valstybės institucijomis, tiek su bankais, sveikatos priežiūros įstaigomis ir pan. Kitaip sakant, tik turint (duomenys neskelbtini) atsiranda teisinė galimybė sudaryti banko sąskaitos sutartį, kuri reikalinga siekiant įsidarbinti, ir kitaip pilnavertiškai veikti (duomenys neskelbtini). Ieškovas ieškojo ir tebeieško darbo, kurį būtų galima suderinti su intensyviomis ir daug laiko reikalaujančiomis studijomis. Byloje pateikti įmonės (duomenys neskelbtini) atsakymai patvirtina, kad nors įmonė neturėjo darbo pasiūlymų ieškovui, tačiau ieškovas yra įmonės sąraše (pretendentas dirbti). Situacija nėra pasikeitusi, ieškovas tebeieško darbo. Šią aplinkybę patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateikiama potencialių darbdavių informacija.

25.5. Ieškovas galėtų pretenduoti į valstybės paskolą studijoms, jeigu dirbtų ne mažiau kaip 56 val. per mėnesį. Kadangi šiuo metu ieškovas nėra įsidarbinęs, jis neturi objektyvių galimybių pretenduoti į valstybės paskolą. Be to, atsakovas pernelyg sureikšmina paskolos gavimo galimybę. Pagal teismų praktiką vien galimybės gauti lengvatinę paskolą iš studijų fondo buvimas negali būti laikomas aplinkybe, paneigiančia paramos būtinumą ir reikalingumą. Ieškovas didžiąją dalį savo laiko privalo skirti studijoms, lankyti paskaitas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko savarankiškam užduočių atlikimui. Paskaitų tvarkaraštis atspindi paskaitas, tačiau neatspindi šioms paskaitomos pasiruošti būtino laiko. Vėlesniame studijų etape studijos intensyvėja, nes jos trunka ne 4 metus (kaip įprasta siekiant įgyti bakalauro kvalifikacinį laipsnį), o 3 metus.

25.6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 11 d. nutartimi konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išsamiai ir tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį. Taip pat nurodė, kad visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties ir gebėjimo išlaikyti ieškovą pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai įvertintos vaiko naudai, byloje nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad atsakovas iš viso nebūtų pajėgus nors ir tam tikra dalimi teikti išlaikymą pilnamečiam studijuojančiam sūnui, būtų pats reikalingas paramos ar kad ir tam tikro dydžio išlaikymo ieškovui priteisimas iš atsakovo iš esmės pablogintų atsakovo turtinę padėtį, sukeltų jam nepakeliamas pasekmes ir žalą. Atsakovas nepateikė teismui naujų įrodymų, patvirtinančių naujas aplinkybes, kurių neįvertino pirmą kartą bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas. Dėl to teismas pagrįstai pripažino, kad nėra pagrindo vertinti atsakovo galimybes teikti ieškovui išlaikymą kitaip, nei tai padarė teismas pirmą kartą nagrinėdamas bylą ar apeliacinės instancijos teismas.

25.7. Ieškovas teismui pateikė (duomenys neskelbtini) duomenis, kad ieškovo studijuojamos (duomenys neskelbtini) programos trukmė yra 3 metai. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas studijuos iki 2022 m. rugsėjo 31 d. Aukštosios mokyklos 2022 m. vasario 7 d. raštas tik patvirtina studento statusą, kuris kiekvienais naujais mokslo metais atnaujinamas, tačiau ne studijų trukmę. Tokiu būdu atsakovas siekia suklaidinti apeliacinės instancijos teismą, neigdamas bylos medžiagą. Dėl to yra pagrindas spręsti dėl baudos atsakovui ir (ar) jo atstovui skyrimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

26. Atsakovas E. J. apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje prašė arba panaikinti teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas po 320 Eur per mėnesį pilnametystės sulaukusiam sūnui, arba pakeisti sprendimą dalyje, priteisiant ieškovui išlaikymą nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki studijų (duomenys neskelbtini) pabaigos. Taigi atsakovas iš esmės neneigė savo pareigos išlaikyti pilnametį vaiką, o tik kvestionavo išlaikymo laikotarpį.

27. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nusprendė priteisti ieškovui A. J. (sūnui) iš atsakovo E. J. (tėvo) išlaikymą po 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki kol ieškovas studijuos (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau, nei sulauks 24 metų amžiaus, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją

28. Byloje nustatyta, kad pirminio ieškinio padavimo metu (2021 m. balandžio 1 d.) ieškovas dar mokėsi privačioje mokykloje (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno su mama. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. ir šiuo metu ieškovas studijuoja (duomenys neskelbtini).

29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliacijos skundo dalyke ieškovas neginčija priteisto išlaikymo dydžio. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertins aplinkybes dėl pareigos teikti išlaikymą ir jo trukmės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

30. Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus apie išlaikytus studijų dalykų egzaminus rezultatus, darbo paiešką.

31. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).

32. Tačiau kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, taip pat yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, nes teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

33. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Šiuo ribojimu siekiama panaikinti bylos dalyviams galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti juos veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 str.), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ar paneigti pateiktus atsikirtimus, skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentracija pirmosios instancijos teisme, kuriame kiekvienas proceso dalyvis turi pareigą rūpintis ne tik greitu bylos išnagrinėjimu, bet ir rūpestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus.

34. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo pateikti dokumentai yra tiesiogiai susiję su šalių ginču, gauti po bylos išnagrinėjimo, pateikti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, apeliantas turėjo galimybę su jais susipažinti, išdėstyti savo procesinę poziciją dėl šių dokumentų pridėjimo prie bylos ir pasisakyti dėl jų esmės, todėl priimami (CPK 314 straipsnis).

Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, nustatymo

35. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime byloje Nr. 12/05-14/05-18/05-20/05-21/05-22/05-25/05-01/06-03/06-06/06-07/06-08/06-15/06-17/06-21/06-24/ 06-25/06-28/06-40/06-41/06-47/06-48/06-53/06-55/06-63/06-68/06-02/07-07/07-09/07-13/07-15/07-19/07-20/07-21/07-22/07 konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, tačiau pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi.

36. Įstatymų leidėjas 2013 m. birželio 20 d. įstatymu Nr. XII-396 CK 3.192¹ straipsnyje įtvirtino, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.1921 straipsnio 3 dalis).

37. Šie įstatyme nustatyti kriterijai atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant bylas, kuriose sprendžiamas išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2012 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012).

38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo pilnamečiam vaikui dydžio, atsižvelgė į pirmiau išvardytus kriterijus ir juos įvertino. Teismas byloje nustatė, kad atsakovas studijuoja (duomenys neskelbtini), dieniniame skyriuje, deda aktyvias pastangas siekti gerų rezultatų studijuojant, dėl objektyvių priežasčių – studijų, negali visiškai savęs išlaikyti. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas nekilnojamojo bei kito privalomai registruotino turto neturi, nuolatinių pajamų negauna. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad pilnamečiam, tačiau besimokančiam aukštojoje mokykloje, asmeniui yra reikalinga tėvų parama. Teismas taip pat įvertino atsakovo galimybes tokią paramą teikti. Atsakovas (apeliantas) apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje neginčija priteisto išlaikymo dydžio. Teismas nustatė, kad atsakovas gauna 327 Eur (duomenys neskelbtini) pensiją bei 1 010 Eur (neatskaičius mokesčius) darbo užmokestį.

39. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tinkamam mokymuisi universitete bei studijų dalykų egzaminų pasiruošimui ieškovas turi skirti daug laiko, ir, pagal pateiktus byloje duomenis, nėra įmanoma derinti pažangaus mokslo ir darbo siekiant, kad nenukentėtų mokymosi rezultatai. Teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad ieškovo padėtis dėl jo studijų (duomenys neskelbtini) yra pasikeitusi, nes ieškovas dėl studijų turi gyventi (duomenys neskelbtini).

40. Apeliantas teigia, kad civilinės bylos medžiagoje nėra duomenų apie ieškovo mokymosi dalykų įvertinimus, kurie leistų susiformuoti objektyviam įsitikinimui, jog ieškovas išties mokosi sąžiningai ir pažangiai.

41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovo atstovė 2022 m. vasario 23 d. pateikė į bylą įrodymus apie pirmo semestro rezultatus, kurio įvertinimai yra pagrindžiantys pažangumo aplinkybę, 2022 m. balandžio 11 d. pateikė įrodymus, patvirtinančius 9 studijų dalykų teigiamus įvertinimus. Taigi ieškovas pateikė duomenis apie mokymosi universitete rezultatus.

42. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ne visus egzaminus pavyksta išlaikyti iš pirmo karto. Pažymėjo, jog studijų trukmė yra ne 4 metai, kaip įprasta siekiant įgyti bakalauro kvalifikacinį laipsnį Lietuvoje, o trumpesnė (3 metai), todėl studijos yra intensyvesnės už įprastas, mokymosi krūvis yra didesnis.

43. Teisėjų kolegija dėl pažangaus mokymosi aplinkybės sprendžia, jog studijos užsienio kalba ir (duomenys neskelbtini), tai yra valstybėje, kurioje yra kita kultūrinė aplinka, skirtingos ir ieškovui neįprastos socialinio gyvenimo normos, yra sunkinanti mokymosi procesą, todėl nereikėtų apsiriboti tik gauto įvertinimo rezultatu, bet įvertinti pastangą gauti gerą išsilavinimą.

44. Apeliantas nurodė, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1770-614/2015 išaiškinimą vaikas mokosi pažangiai ir sąžiningai, jei jo mokymosi dalykų įvertinimai yra bent jau patenkinami.

45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje esantys standartinio suvokimo kriterijai apie mokymosi pažangumą negalėtų būti taikomi a priori. Kita vertus, gerai besimokančio studento sąvoka yra apibrėžta įstatymu ir tai vertinama pagal puikų arba tipinį pasiekimų lygmenį (Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas 78 straipsnio 4 dalis). Bet kuriuo atveju, jei studentas pasiekia slenkstinį vertinamojo laikotarpio studijų pasiekimų lygmenį, jeigu jis yra atsiskaitęs už visus modulius (dalykus), pripažįstama, jog tai yra pakankamos pastangos, siekiant įgyti išsilavinimą, kurios turi būti remiamos tėvų. Ieškovas pateikė dėstytojo H. V. d. K. el. laišką, skirtą studentams. Kuriame nurodyta, jog tik 42 proc. egzamino dalyvių pasiekė patenkinamą galutinį įvertinimą. Egzamino vidurkis yra santykinai žemas – 4,4 balo.

46. Atsižvelgiant į tai, atmetami apelianto argumentai, kad ieškovo mokymosi pasiekimai yra atleidžiantys atsakovą nuo pareigos teikti išlaikymą, nes ieškovo gauti egzaminų įvertinamai siekia (duomenys neskelbtini) nustatytų kriterijų reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Apeliantas kritikuoja dėstytojo H. V. d. K. el. laišką, teigdamas, jog jis neįrodo, kad ieškovas išlaikė egzaminą. Pastebėtina, kad ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2022 m. birželio 16 d. aktualius duomenis apie mokymosi rezultatus ir jam žinomus egzaminų įvirinimus. Priede Nr.1 matyti, kad visų egzaminų įvertinimai yra teigiami. Ieškovas paaiškino, kad 2022 m. balandžio 6 d. egzaminas „Finansai“ perlaikytas 2022 m. balandžio 19 d. (įvertinimas – 5,5), 2022 m. balandžio 1 d. egzaminas „Apskaita“ perlaikytas 2022 m. balandžio 22 d. (įvertinimas – 6,0). Taigi ieškovas yra turintis tipinį pasiekimų lygmenį, tai yra teigiami egzamino rezultatai pasiekia slenkstinį vertinamojo laikotarpio studijų pasiekimų lygmenį.

47. Apeliantas teigia, kad ieškovo turtinė padėtis yra gera, todėl jam nereikalingas išlaikymas. Anot apelianto, ieškovas su ieškiniu pateikia Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, tačiau jau savo teiginio, kad transporto priemonių neturi, VĮ Regitros pažyma neįrodinėja. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tiesiog apskritai ignoravo faktą, kad civilinėje byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima objektyviai įvertinti ieškovo turtinę padėtį.

48. Teisėjų kolegija, nesutikdama su anksčiau nurodytais apelianto teiginiais, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo 23 punkte buvo įvertintos aplinkybės, susijusios su ieškovo turtine padėtimi.

49. Byloje esantys VĮ „Registrų centras“ 2021 m. balandžio 1 d. išrašo duomenys įrodo, kad ieškovas neturi nekilnojamojo turto. Civilinio proceso įstatymas byloje dalyvaujantiems asmenims nenumato pareigos bylos nagrinėjimo metu pakartotinai teikti dokumentus, jei nesikeitė jų teisinė padėtis ar turto teisinis režimas, kai dėl jo kyla ginčas (CPK 7 straipsnis).

50. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

51. Pastebėtina, jog atsakovą atstovavo advokatė, kuri gali gauti dokumentus iš viešų registrų, todėl apeliantui reiškiant abejones dėl ieškovo pateiktų įrodymų patikimumo, teigiant, kad ieškovas galimai turi turto ((duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), jo vardu (ne)registruotas transporto priemones), jį atstovaujanti advokatė I. D. galėjo savarankiškai surinkti įrodymus.

52. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte numatyta, kad advokatas gali gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus.

53. Apeliantas mano, kad ieškovas privalėjo pateikti dokumentus apie galimai (ne)gaunamas pajamas, (ne)turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, apie ieškovo turimas sąskaitas Lietuvos, (duomenys neskelbtini) bankuose bei kitose kredito įstaigose, taip pat jose esančias lėšas ir pan.

54. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apelianto nuomone teiktinų įrodymų turtinei padėčiai pagrįsti, pažymi, kad apeliantas yra ieškovo tėvas, ir jam tikrai žinoma, kad ieškovas mokėsi mokykloje, dabar studijuoja dieninėse studijose, yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Akivaizdu, kad be tėvų pagalbos jis negalėtų įsigyti nekilnojamojo turto. Pagal įstatymą tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, kaip minėta, advokatė I. D. išsakytiems teiginiams dėl geros ieškovo turtinės padėties pagrįsti galėjo gauti dokumentus, patvirtinančius šiuos teiginius, paneigiant ieškovo paaiškinimus ir teikiamus įrodymus.

55. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas turi tris banko sąskaitas ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris susietas su (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) banke). Ieškovo mėnesio pajamas sudaro 1 120 Eur, iš kurių 321 Eur išlaikymas iš atsakovo, 500 Eur iš mamos sutuoktinio, likusi suma iš mamos. Ieškovo išlaidos per mėnesį sudaro apie 1 120 Eur, iš kurių 595 Eur gyvenamosios patalpos nuoma, 300 Eur išlaidos maistui, autobuso, transporto kortelė kainuoja 30 Eur, 40–50 Eur išleidžia higienos, kitoms specialioms prekėms ((duomenys neskelbtini)), išlaidos avalynei ir drabužiams yra apie 30 – 50 Eur. Ieškovas taip pat patiria kitas išlaidas (mokymosi priemonės, anglų kalbos žodynas, kompiuteris, kirpykla, vykimo į Lietuvą bilietai), mokestis už mokslus į metus sudaro 542 Eur. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas pateikė AB SEB banko sąskaitos, kurioje yra lėšų, išrašą. Išrašo duomenys paneigia apelianto teiginius dėl ieškovo geros turtinės padėties, įvertinus ieškovo gautas lėšas ir patirtas sąnaudas. Ieškovas 2021 m. lapkričio 11 d. atsiliepime į apeliacinį skundą (23 p.) paaiškino, jog nuomos sutartyje nurodomos mėnesinės pajamos iš esmės yra tik priemonė ieškovui sudarytį sutartį, nes neįmanoma išsinuomoti nekilnojamąjį turtą užsienyje asmeniui, negaunančiam pastovių pajamų. Vadinasi, apelianto argumentas, kad iš ieškovo pateiktos 2021 m. birželio 10 d. Gyvenamojo būsto nuomos sutarties lentelės, matyti, kad jos skiltyje pavadinimu „Mėnesinės pajamos“ pats ieškovas yra nurodęs, kad jo mėnesinės pajamos sudaro 1 000,00 Eur, neįrodo realios turtinės padėties. Pastebėtina ir tai, jog nuomos sutartis nėra pajamas pagrindžiantis dokumentas.

56. Apeliantas, vertindamas ieškovo turtinę padėtį, įskaičiuoja ieškovui pervedamas mamos sutuoktinio A. Z. lėšas pragyvenimui, nurodydamas, kad ieškovui jų pakanka. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad tai fizinis asmuo, neturintis pareigos teikti išlaikymą ieškovui. Turtinės padėties vertinimui galėtų būti svarbi aplinkybė gaunamos nuolatinės darbinės pajamos, tačiau ieškovas, kaip jis nurodė, dėl COVID-19 pandemijos negalėjo įsidarbinti.

57. Teismų praktikoje pripažįstama, kad COVID-19 situacija gali būti siejama su išoriniu suvaržymu, kurio negalima kontroliuoti, situacija gali atitikti nenugalimos jėgos vertinamuosius kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022, 35 p.). Vadinasi, galima spręsti, kad ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo yra teisėtas ir pagrįstas dėl objektyviai sudėtingos situacijos darbinantis. Tai, kad ieškovo turtinė padėtis nėra itin sudėtinga dėl mamos ir A. Z. teikiamo išlaikymo, nėra pagrindo atleisti atsakovą mokėti savo sūnui 320 Eur pagal CK 3.192¹ straipsnio 1 dalį.

58. Apeliantas teigia, kad ieškovo kreipimasis dėl darbo įmonei (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas tik formaliai, t. y. tik siekiant surinkti bent kokį įrodymą, o darbo ieškota vangiai, be to, ieškovas net nesvarstė galimybės pasiimti paskolą studijoms ir (ar) pragyvenimui. Apeliantas teigia, kad ieškovo turtinė padėtis tiesiogiai priklauso nuo jo (ne)veikimo. Iš ieškovo pateiktų paskaitų tvarkaraščių matyti, ieškovas gali dirbti ne tik vakarais ir (ar) savaitgaliais, bet ir darbo dienos metu tam tikromis dienomis.

59. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pats savaime paskaitų kiekis per savaitę nėra studento krūvį parodantis kriterijus. Universitetuose didelis dėmesys skiriamas studento savarankiškam darbui, studijuojant literatūrą, ruošiantis paskaitoms, seminarams, rengiami rašto darbai. Jau nurodyta, kad ieškovas mokosi tris metus, kai panašios studijos Lietuvoje trunka keturis metus.

60. Pasisakant dėl pastangų, siekiant įsidarbinti, pastebėtina, kad ieškovas 2021 m. spalio 12 d. informuotas apie jam suteiktą socialinio draudimo numerį ((duomenys neskelbtini)) (2022 m. vasario 22 d. rašytinių paaiškinimų priedas Nr.9). Šis numeris naudojamas santykiuose tiek su valstybės institucijomis, tiek su bankais, sveikatos priežiūros įstaigomis ir pan. Ieškovas nurodė, kad greitojo pristatymo paslaugas teikianti įmonė (duomenys neskelbtini) informavo, kad dėl veiklos priežasčių turi atidėti naujų narių priėmimą komandoje iki kito pranešimo, tikisi labai greitai išsiųsti reikalingus dokumentus, tačiau konkrečios datos negali nurodyti (priedas Nr.6), greitojo pristatymo paslaugas teikianti įmonė / platforma (duomenys neskelbtini) informavo, kad šiuo metu aktualiame mieste (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovas gyvena, įdarbinimas (galimybė teikti paslaugą) laikinai sustabdytas (priedas Nr.7), prekių pristatymo veikla besiverčianti įmonė (duomenys neskelbtini) informavo, kad ieškovas yra laukiančiųjų sąraše; informuos apie galimybę pradėti dirbti (priedas Nr.8).

61. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai pagrindžia ieškovo aktyvius veiksmus, ieškant darbo. Sutiktina su ieškovu, kad besimokančio dieninėse studijose studento galimybės įsidarbinti yra ribojamos paskaitų tvarkaraščio. Darbdavys įprastai neturi poreikio organizuoti darbą, kad būtų patogu darbuotojui.

62. Pasisakant dėl apelianto argumento, kad ieškovas galėjo prašyti studijoms paskolos, remiamasi ieškovo paaiškinimu, kad jis galėtų pretenduoti į valstybės paskolą studijoms, jeigu dirbtų ne mažiau kaip 56 val. per mėnesį. Šiuo metu ieškovas nėra įsidarbinęs, todėl jis neturi objektyvių galimybių pretenduoti į valstybės paskolą.

63. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad vien galimybės gauti lengvatinę paskolą iš studijų fondo buvimas negali būti laikomas aplinkybe, paneigiančia paramos būtinumą ir reikalingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

64. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas įrodė, jog dėl objektyvių priežasčių negali surasti darbo, konstatuojama, kad nesikreipimas dėl paskolos studijoms nėra aplinkybė, šalinti pareigą teikti išlaikymą ieškovui.

Dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą

65. Apeliantas teigia, kad negali teikti išlaikymo, nes jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 1 034,24 Eur (707,00 Eur (darbo užmokestis atskaičius mokesčius) + 327,24 Eur ((duomenys neskelbtini) pensija), tuo tarpu išlaikymas vaikams sudaro 1 123,00 Eur (802,00 Eur (išlaikymas nepilnametei dukrai) + 321,00 Eur (teiktas laikinas išlaikymas ieškovui). Dėl to paties apelianto pragyvenimui realiai lėšų nebelieka. Apeliantas turi 43 979,62 Eur dydžio įsiskolinimą E. J. (tai patvirtina civilinėje byloje esanti 2012 m. kovo 5 d. sutartis dėl kompensacijos už paveldėtą turtą mokėjimo) bei 9 332,49 Eur skolą už gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).

66. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-27-855/2022 išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutarties bei apelianto (atsakovo) E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui E. J. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo J. Z.. Išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo pasisakyta dėl atsakovo galimybės teikti paramą. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 11 d. nutarties 50, 51 punktuose nurodyta, kad byloje nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad atsakovas apskritai nebūtų pajėgus nors ir tam tikra dalimi teikti išlaikymą pilnamečiui studijuojančiam sūnui.

67. Pagal CPK 331 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-27-855/2022 konstatavo, jog apeliantas gali teikti išlaikymą, tačiau bylą grąžino nagrinėti iš naujo dalyje dėl išlaikymo dydžio. Taigi apeliantas nėra teisus, kritikuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, jog teismas pakartotinai nevertino jo turtinės padėties, nes jau yra nustatytas prejudicinis faktas – atsakovas yra pajėgus tam tikra dalimi teikti išlaikymą pilnamečiui sūnui, kuris studijuoja dieninėse studijose. Teismo sprendimas atitinka CPK 182 straipsnio 2 punkte reglamentuotas sąlygas dėl to, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, tai yra teismas galėjo remtis faktu dėl galimybės teikti išlaikymą. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog atsakovui pačiam reikalinga parama ir jog tam tikro dydžio išlaikymo ieškovui priteisimas iš atsakovo iš esmės pablogintų jo turtinę padėtį, sukeltų jam nepakeliamas pasekmes ir žalą, yra teisinga.

68. Apeliantas įrodinėja, kad turtinė padėtis yra pablogėjusi, nes jis iš UAB (duomenys neskelbtini) dividendus gavo 2019 metais už 2018 metus, o turtą (duomenys neskelbtini) dėl susidariusių, dokumentais grįstų ir įrodytų skolų, padovanojo savo sutuoktinei B. M. ir motinai M. J., kurios, po apelianto traumos, 2020 metais dengė apelianto įsiskolinimą už pastatą – gyvenamąjį namą ((duomenys neskelbtini)) pagal 2013 m. vasario 7 d. pastato pirkimo – pardavimo sutartį bei teikė jam finansinę paramą pragyvenimui, gydymuisi ir vaikų išlaikymui.

69. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį paprastai remiamasi objektyviais kriterijais – kiekvieno iš tėvų turimo turto bei gaunamų pajamų apskaita (Dr. G. S.. Aktualūs vaiko išlaikymo dydžio nustatymo klausimai. Jurisprudencija, 2005, t. 71(63); 23–33)). Taigi išlaikymo faktui ir dydžiui nustatyti yra svarbi bendra turto masė, o ne tik gaunamos pajamos. Nagrinėjamoje byloje, vertinant apelianto turtinę padėtį, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantui priklauso 0, 0,15 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Byloje nėra įrodymų, kad visos gautos lėšos iš turėto gyvenamojo namo su dviem žemės sklypais (duomenys neskelbtini), buto (duomenys neskelbtini) saloje, 105 kv. m. ploto apartamentų su parkavimo vieta automobiliui ir sandėliuku (duomenys neskelbtini) saloje, buvo išleistos sveikatai ir jos reabilitacijai, realių skolų apmokėjimui (CPK12, 178 straipsnis).

70. Trečiajam asmeniui J. Z. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis žemės sklypo, garažas, pirtis, esantys (duomenys neskelbtini), bei jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). J. Z. yra atostogose vaikui prižiūrėti, o jos mėnesinės pajamos yra vaiko priežiūros išmoka 323,56 Eur; nuo 2022 m. rugsėjo 2 d – 240 Eur.

71. Teisėjų kolegija, įvertinusi abiejų tėvų turimo turto bei gaunamų pajamų apskaitos santykį, sprendžia, kad santykis tarp pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo po 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir ieškovo mamos perimto didžiosios dalies studento išlaikymo yra pagrįstas (CPK 185 straipsnis).

Dėl išlaikymo termino

72. Apeliantas mano, kad teismas neteisingai nurodė išlaikymo terminą, tai yra (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 23 d. rašte „Studento statuso patvirtinimas“, ieškovas „(duomenys neskelbtini) registruotas kaip dieninių studijų studentas, 2021 m. akademiniais metais nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. studijuoja (duomenys neskelbtini) bakalaurą“. Taip pat, pagal į civilinę bylą ieškovo pateiktą 2021 m. birželio 10 d. gyvenamojo būsto sutarties 3.1 punktą, matyti, kad gyvenamojo būsto sutartis galioja nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2022 m. birželio 14 d. Atsižvelgiant į tai, anot apelianto, byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčytinai patvirtina faktą, kad ieškovas studijuos iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. Vadinasi, anot apelianto, priteistas išlaikymas po 320 Eur periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki kol ieškovas studijuos (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau, nei sulauks 24 metų amžiaus, yra netinkamas.

73. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies formuluotė priteisti išlaikymą „iki kol ieškovas studijuos (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau, nei sulauks 24 metų amžiaus“, yra atitinkanti teisės terminiją.

74. Pagal CK 6.35 straipsnio 1 dalį terminą gali nustatyti įstatymai, šalių susitarimas ar teismo sprendimas. CK 117 straipsnio 1, 2 dalys numato, kad teismas gali nustatyti terminą nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti.

75. Pirmosios instancijos teismas aiškiai apibrėžė išlaikymo terminą per du kriterijus: a) iki kol ieškovas studijuos (duomenys neskelbtini); b) iki kol ieškovas sulauks 24 metų amžiaus. Vadinasi, apelianto prievolė išlaikyti ieškovą pasibaigs suėjus bet kuriam iš šių terminų, iš kurių vienas apibrėžtas įvykiu, o kitas – konkrečia data.

76. (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 23 d. raštas nėra išlaikymo terminui apibrėžti reikšmę turintis dokumentas. Aukštosios mokyklos raštas patvirtina studento statusą, kuris kiekvienais naujais mokslo metais atnaujinamas. Byloje nustatyta, kad prievolė teikti išlaikymą nėra pasibaigusi, šiuo metu ieškovas studijuoja, siekdamas įgyti bakalauro laipsnį. Ieškovas byloje 2021 m. lapkričio 11 d. buvo pateikęs duomenis apie jo studijuojamos (duomenys neskelbtini) bakalauro studijų programos trukmę, kuri yra 3 metai (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl įrodymų vertinimo

77. Apeliantas įrodinėja, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas išlaikymo (paramos) ieškovui būtinumas. Teismas rėmėsi ieškovo paaiškinimais, kurie nėra pagrįsti rašytiniais dokumentais.

78. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas vertino tiek ieškovo, tiek atsakovo įrodinėjamas aplinkybes, atsižvelgdamas į jų patikimumą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo 20, 23, 25, 26, 27, 28, 33 punktai sudaro pagrindą atmesti apelianto argumentus dėl teismo rėmimosi tik ieškovo pateiktomis faktinėmis aplinkybėmis, nes, kaip minėta, teismas tyrė ir vertino abiejų šalių pateiktus reikšmingas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta pagrindo spręsti, jog bylą nagrinėjęs teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas procesiniame įstatyme (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2013; kt.).

Dėl atsakovui baudos skyrimo

79. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skirti atsakovui baudą dėl jo apeliaciniame skunde pakartotų argumentų, kad byloje nėra įrodymų apie studijų dalykų teigiamą įvertinimą. Ieškovas pabrėžė, jog karu su 2022 m. vasario 22 d. rašytiniais paaiškinimais (Dok-11782), 2022 m. balandžio 11 d. prašymu pridėti įrodymus (Dok-22336) buvo pateikti ieškovo mokymosi rezultatų duomenys (egzaminų įvertinimai), patvirtinantys 9 studijų dalykų teigiamus įvertinimus.

80. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

81. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ieškovo prašymo skirti baudą apeliantui, atkreipia dėmesį, kad pats ieškovas ne pagal apeliaciniame procese numatytas taisykles teikė papildomai įrodymus. Apeliantui palaikant ginčą dėl įrodymų trūkumo apie ieškovo turimas sąskaitas, ieškovas tik su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė (duomenys neskelbtini) išrašą.

82. Kita vertus, teisėjų kolegija atsakovo pateikto apeliacinio skundo neturi pagrindo vertinti kaip nesąžiningai pareikšto, taip pat atsakovo veiksmuose neįžvelgia sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, todėl netenkina ieškovo prašymo dėl baudos atsakovui paskyrimo.

Dėl procesinės bylos baigties

83. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, spręsdamas ir pasisakydamas dėl paramos būtinumo pilnamečiam sūnui ir tėvo galimybės teikti jam paramą, todėl motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

84. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

85. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

86. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, kad sumokėjo 1 700,00 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, 47,31 Eur už vertimo paslaugas, 6,20 Eur už VĮ „Regitra“ pažymą. Teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatyto dydžio (nauja redakcija nuo 2015.03.20), išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas. Ieškovui priteisiamos iš atsakovo 1 753,51,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

87. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsnio 6 dalimi, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo E. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 753,51 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.