Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Romualda Janovičienė, Alma Urbanavičienė ir Eglė Surgailienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, pareikštą atsakovui V. S., trečiasis asmuo R. S.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas 2014-03-27 kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo paramą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 1000 Lt nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jis mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus, priteistą išlaikymą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka ir pervedant į ieškovo sąskaitą; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 36000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas yra ieškovo tėvas, kuris nevykdo savo pareigos išlaikyti pilnametystės sulaukusį savo vaiką, kuriam reikalinga materialinė parama. Ieškovas nuo 2011 metų rugsėjo mėnesio studijuoja Vilniaus universitete nuolatine studijų forma Istorijos programą dieniniame skyriuje. Mokosi pažangiai, lanko paskaitas, tinkamai vykdo savo pareigą mokytis. Dėl įtempto studijų tvarkaraščio susirasti darbą neturi galimybės. Didžiąją savo laiko dalį praleidžia ne tik tiesiogiai dalyvaudamas paskaitose, tačiau mokydamasis nuotoliniu būdu, t.y., savarankiškai mokydamasis universiteto skaityklose ir bibliotekose. Ieškovą išlaiko trečiasis asmuo, suteikia gyvenamąjį būstą ir padengia kitas turimas išlaidas. Nuo studijų pradžios ieškovas jokių išmokų iš mokymo įstaigos nėra gavęs. Neturi nekilnojamojo turto, kurį galėtų realizuoti ir padengti mokymosi ir pragyvenimo išlaidas. Jo žiniomis trečiojo asmens pajamos žymiai sumažėjo, todėl nebegali teikti iki šiol teikto išlaikymo. Atsakovo turtinė padėtis yra labai gera, jis eilę metų gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose. Minėtoje šalyje atsakovas gauna pakankamas pajamas, turi įgijęs turto, todėl turi galimybę teikti ieškovui paramą ir tai jo turtinės padėties nepablogins. Ieškovas pateikė poreikių paskaičiavimo lentelę, kurioje nurodė, kad mokestis už studijas per metus yra 3892 Lt, t.y., 324,33 Lt per mėnesį. Ieškovui tenkanti komunalinių mokesčių dalis yra 183 Lt už šildymą, 67 Lt už elektrą, 32 Lt už vandenį, telefonas, internetas, televizija - 42 Lt, mobilusis telefonas – 28 Lt. Už papildomas pamokas patyrė po 233 Lt išlaidų per mėnesį. Per mėnesį dienpinigiai sudaro 420 Lt, maistas - 320 Lt, avalynei skirti reikalinga po 51 Lt, sezoniniams drabužiams po 50 Lt per mėnesį, kelnėms – 33 Lt, marškiniams bliuzonams – po 35 Lt, vaistams, vitaminams, kitoms sveikatos priežiūros išlaidoms po 50 Lt, higienos prekėms po 48 Lt, kanceliarinėms priemonėms – po 25 Lt, knygoms, žurnalams po 41 Lt, laisvalaikiui po 120 Lt, atostogoms po 83 Lt, kompiuterinei įrangai po 116 Lt. Viso ieškovo ieškinyje išdėstytais paskaičiavimais ieškovui per mėnesį būtina 2309,66 Lt suma. Kadangi ieškovo teisė į paramą atsirado jam sulaukus pilnametystės, o atsakovas jam paramos neteikė, prašo iš atsakovo priteisti ir įsiskolinimą 36000 Lt už 36 mėnesius.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo atsiliepimu su ieškiniu sutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo V. S. ieškovui R. S. paramą po penkis šimtus litų (144,81 EUR) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-03-27) iki ieškovas mokysis aukštosios mokyklos nuolatinėse studijose, bet ne ilgiau kaip iki 2015-06-30, priteisė iš atsakovo V. S. ieškovui R. S. išlaikymo įsiskolinimą šešiolika tūkstančių vieną šimtą penkiasdešimt litų (4677,36 EUR), priteisė iš atsakovo V. S. ieškovui R. S. vieną šimtą dvylika litų ir 71 centą (32,64 EUR) bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovo V. S. valstybės naudai šešis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus (196 EUR) bylinėjimosi išlaidas ir priteisė iš ieškovo R. S. valstybės naudai keturiolika litų (4 EUR) bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, jog iš byloje esančio ieškovo gimimo liudijimo matyti, kad ieškovas yra atsakovo ir trečiojo asmens pilnametis sūnus. Iš šio dokumento taip pat matyti, kad ieškovas pilnamečiu tapo 2010-03-31. Iš Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto pateiktų pažymų matyti, kad ieškovas studijavo šios aukštosios mokyklos trečiame bakalauro studijų nuolatinių studijų kurse Istorijos programą, valstybės nefinansuojamoje be rotacijos vietoje. Pažymoje Nr. 5609 pateikti studijų rezultatai, iš kurių matyti, kad ieškovo žinios buvo vertinamos silpnai, vidutiniškai, patenkinamai. Teismui pateikti ir Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto 2012-03-05, 2013-10-04 įsakymai, iš kurių matyti, kad ieškovui buvo leista kartoti kai kuriuos kursus. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad po 2013/2014 pavasario semestro turi penkias skolas. Ieškovas nesikreipė į fondą dėl paskolos ar stipendijos suteikimo. Posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad į šį fondą ir nesikreips, išlaikęs skolas prašysis į valstybės finansuojamą vietą. Teismas sprendė, kad ieškovas nėra išnaudojęs visų protingų galimybių pačiam pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis. Teismo vertinimu ieškovas neįrodė, kad jis patiria 2309,66 Lt išlaidas per mėnesį. Ieškovas nurodė, kad jį išlaiko trečiasis asmuo – motina. Ieškovas nedirba, jo vardu nėra registruota kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Ieškovo paskaitų tvarkaraštis leidžia dirbti po paskaitų arba savaitgaliais. Ieškovas turi sveikatos problemų dėl kurių, kaip pats nurodė, jam būtų sudėtinga dirbti fizinį darbą. Kaip matyti iš teismui pateikto medicininio pažymėjimo, ieškovui reikalingi kontaktiniai lęšiai. Kadangi ieškovas yra studentas, pats savarankiškai neturi galimybių pilnai patenkinti savo poreikių, jam reikalinga tėvų parama būtinųjų poreikių patenkinimui. Iš byloje esančių Sodros pažymų, VĮ „Registrų centras“ išrašų, VĮ „Regitra“ pažymų teismas sprendė, kad ieškovo motinos – trečiojo asmens turtinė padėtis yra gera, ji turi galimybę teikti paramą ieškovui. Ieškovo tėvas - atsakovas Sodros duomenimis Lietuvos Respublikoje nedirba, jo vardu Lietuvos Respublikoje nėra įregistruota nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Atsakovui ieškinys, jo priedai, teismo pranešimas buvo įteikti jo gyvenamosios vietos adresu Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau atsakovas buvo pasyvus, atsiliepimo ar įrodymų neteikė, nedalyvavo teismo posėdyje, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas, iš esmės neprieštarauja ieškiniui, paramą teikti sūnui gali. Teismas vadovavosi kasacinio teismo praktikoje nustatytu orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti - minimalios mėnesinės algos dydžiu ir ieškovo reikalavimus tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo paramą, kurios dydis 144,81 EUR per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2014-03-27) iki ieškovas mokysis aukštosios mokyklos nuolatinėse studijose, bet ne ilgiau kaip iki 2015-06-30. Teismas iš atsakovo ieškovui taip pat priteisė paramos įsiskolinimą 4.677,36 EUR, susidariusį už trejus metus iki ieškinio pateikimo, t. y. už 36 mėnesius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimą, nurodo, kad sprendimas nepagrįstas, priimtas pažeidžiant civilinio proceso normas. CPK 329 str. 3 d. 1 p. nurodo absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, kai byla išnagrinėjama nedalyvaujant proceso dalyviui ir nėra duomenų, kad dalyvis žinojo apie bylos nagrinėjimą. Be to, ieškinys negalėjo būti tenkinamas pagal CK 3.194 str., nes ši norma Konstitucinio teismo pripažinta prieštaraujanti Konstitucijai. Ieškinys tenkintas CK 3.192 (1) str., tačiau šis straipsnis atsirado tik 2013-07-09, todėl negalėjo būti taikomas santykiams susiklosčiusiems iki straipsnio atsiradimo. Galioja tik paskelbti įstatymai. Reikalavimo, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios neatitinkantis reglamentavimas pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų nekonstitucingas. Teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems teisiniams santykiams reguliuoti, turi būti įstatymo leidėjo įtvirtintas aiškiai ir nedviprasmiškai. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovas mokėsi su daugeliu akademinių įsiskolinimų, kartojo kursą. Jis nesikreipė dėl stipendijos ar nemokamo mokslo. Tokie ieškovo veiksmai vertintini kaip nerūpestingi ir nesąžiningi. Spręsdamas dėl paramos pilnamečiui vaikui teismas turėjo įvertinti ar pilnametis moksleivis yra rūpestingas vykdydamas savo pareigą mokytis. Teismas nevertino fakto, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtų ieškojęs darbo ar registravęsis darbo biržoje. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad negalėjimą dirbti nustato tik Neįgalumo ir nedarbingumo komisija, todėl vien medicinine pažyma apie neva negalėjimą dirbti negalima remtis. Šios aplinkybės rodo, jog ieškovas vengia dirbti, save išlaikyti ar bent prisidėti prie savo išlaikymo. Sprendžiant dėl išlaikymo besimokančiam pilnamečiui vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių ir jų pareigų kitiems asmenims. Apeliantas nurodo, jog jis yra bankrutavęs asmuo, auginantis du nepilnamečius vaikus, todėl jo galimybės išlaikyti darbingą pilnametį vaiką yra labai ribotos. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir teismas sprendžia tik įvertinęs surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir jo poreikius.

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą ir nepriimti atsakovo pateikto apeliacinio skundo, laikyti jį pateiktu praleidus įstatyme nustatytą terminą. Ieškovas nurodo, kad atsakovo teisės normų aiškinimas dėl CK 3.192 (1) str. yra klaidingas ir atmestinas, Konstitucinis teismas pripažino, jog minėta norma prieštarauja Konstitucijai, tik ta apimtimi, kuria nustatyta, jog teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų besimokančiam asmeniui. Teismas pažymėjo, kad pilnamečiams vaikams išlaikymas gali būti priteistas, tačiau ne besąlygiškai, o tik nustačius tam tikras sąlygas, t. y. paramos būtinumą vaikui ir tėvų galimybes teikti paramą. Pirmos instancijos teismas ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, apie paramos reikalingumą ir galėjimą ją teikti. Teismas nustatė, kad ieškovas neįrodė visų ieškinyje nurodytų poreikių, pasisakė, kad ieškovas nesikreipė dėl paskolos ar stipendijos gavimo, todėl negali studijų naštos perkelti kitam asmeniui, vadovavosi byloje esančiais įrodymais dėl ieškovo sveikatos sutrikimų. Ieškovas pateikė įrodymus, kuriais grindė savo reikalavimus. Tuo tarpu apeliantas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme nepateikė įrodymų ir argumentų, buvo pasyvus. Todėl teismas pagrįstai tai įvertino kaip sutikimą su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškinys atsakovui buvo įteiktas, tačiau atsakovas atsiliepimo teismui nepateikė, nedalyvavo teismo posėdyje. Atsakovas pateikė į bylą naujus įrodymus, tačiau nepateikė prašymo juos prijungti. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikia įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmos instancijos teismui. Tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas proceso teisėmis ir minėti įrodymai neturi būti priimti. Tačiau, nepaisant to, ieškovas mano, kad kitų nepilnamečių vaikų turėjimas nedaro atsakovo padėties blogesne, nes vien tas faktas neįrodo, jog atsakovas jais rūpinasi ir išlaiko. Pažymėtina, kad atsakovo paskelbimas bankrutuojančiu, taip pat nepadaro atsakovo padėties blogesne, kadangi jam yra nurašomos visos turėto skolos, o būdamas darbingas ir be skolų, gali uždirbti reikiamas lėšas savo pilnametystės sulaukusio vaiko išlaikymui. Ieškovo nuomone, pirmos instancijos teismas privalėjo nepriimti atsakovo apeliacinio skundo, kadangi jis pateiktas praleidus įstatyme numatytą terminą. Atsakovas nenurodė kokių svarbių priežasčių, kodėl terminas turėtų būti atnaujintas, tik nurodė, jog skundžiamą teismo sprendimą gavo jau pasibaigus apskundimo terminui. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per 30 dienų nuo pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, o ne nuo dienos, kada buvo įteiktas sprendimas. Atsakovas žinojo apie vykstančią bylą, todėl privalėjo domėtis jos eiga, o praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtinais atvejais, esant svarbioms priežastims. Atsakovo neveikimas negali būti pagrindu atnaujinti praleistą terminą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvo nustatyta (CPK 329 str.).

Iš bylos matyti, kad ieškovo ieškinys su priedais bei teismo pranešimai atsakovui buvo įteikti tinkamai: byloje esantis teisminių dokumentų įteikimo pažymėjimas patvirtina, kad teisminiai dokumentai 2014-06-02 dieną buvo įteikti atsakovo šeimos narei - sutuoktinei R. S.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 805 straipsniu išaiškino atsakovui, kad jis privalo paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai.

Teismas taip pat išaiškino, kad tuo atveju, jei užsienyje gyvenanti šalis neįvykdo šios pareigos ir nenurodo įgalioto asmens, visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje esančiai šaliai, lieka byloje ir yra laikomi įteiktais. Šios įstatymo nustatytos pasekmės atsakovui buvo išaiškintos pirmojo įteikimo metu. Šaliai taip pat buvo išaiškinta pareiga pateikti atsiliepimą dėl pareikšto ieškinio ir šio atsiliepimo nepateikimo pasekmės. Kadangi atsakovas įgalioto asmens nenurodė, teismas pagrįstai teismo posėdyje nagrinėjo bylą atsakovui nesant. Be to, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo paskelbta specialiame teismų tinklapyje.

Teismo kolegija nepasisako dėl ieškovo atsiliepime išdėstytos nuomonės apie atsakovo termino pateikti apeliacinį skundą praleidimo, kadangi šis klausimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis, teisingai išspręstas pirmosios instacijos teismo.

Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl apelianto (tėvo) pareigos ir galimybės išlaikyti aukštojoje mokykloje dieniniame skyriuje besimokantį savo pilnametį vaiką, dėl tokio išlaikymo dydžio ir dėl momento, nuo kurio gali būti priteistas išlaikymas pilnamečiam vaikui.

CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 str. 3 d. reglamentuoja naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; ir kt.). Akivaizdu, kad atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikdamas rašytinius įrodymus išreiškia prašymą dėl jų prijungimo. Nagrinėjama byla – šeimos byla. Pateikti įrodymai suteikia informacijos apie atsakovo turtinę padėtį ir apie turimus išlaikytinius. Šios aplinkybės nebuvo detalizuojamos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, todėl, kolegijos vertinimu, atsakovo pateikti įrodymai turi būti priimti apeliacinės instancijos teisme ir vertinami.

Išnagrinėjusi bylą atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose, teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka iš dalies.

Iki 2013-06-20 tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi aukštojoje mokykloje ir yra ne vyresni nei 24 metų, buvo reglamentuota Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004-11-11 įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007-06-07 nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios).

Vadovaudamasis minimu Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarimu, kasacinis teismas yra suformavęs vienodą nurodytos teisės normos aiškinimo ir taikymo praktiką dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies taikymo. Tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007). Taigi, teismas kiekvienoje konkrečioje byloje sprendžia ar yra pagrindas priteisti iš tėvų išlaikymą pilnamečiui vaikui, o apelianto argumentas, kad toks išlaikymas iki naujos CK 3.194 straipsnio redakcijos negali būti priteistas visiškai, nepagrįstas.

CK 3.194 straipsnio 3 dalis buvo pakeista ir CK papildytas nauju 3.192¹ straipsniu (2013-06-20 įstatymo Nr. XII-396 redakcija), kuriame nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama. Taigi, tik tuo atveju, kai besimokančio vaiko darbo užmokesčio ar turimo turto nepakanka pragyvenimui, tėvams kyla pareiga savo vaiką paremti, jei jie gali toką paramą teikti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos rašytinius įrodymus ir teismo posėdžio metu duotus ieškovo žodinius paaiškinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovą išlaikymo santykių subjektu CK 3.192¹ str. nustatyto reglamentavimo aspektu, nes dėl savo teisinio statuso – kaip studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir būdamas ne vyresnis negu 24 metų ir negalintis savarankiškai pilnai savimi pasirūpinti bei gauti reikiamų savarankiškų pajamų, jis pripažintinas būtinu paramos. Nors ieškovo mokslo rezultatai nėra įvertinti aukštu balu, bet vidurkis yra virš 5 balų, todėl laikytina, kad ieškovo mokslo rezultatai yra pažangūs. Teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovas neišnaudojo visų galimybių bent iš dalies save išlaikyti. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad į studijų fondą gauti lengvatinei paskolai jis nesikreipė, nes nebuvo poreikio. Jis taip pat neieškojo darbo. Ieškovas nurodė, kad jis turėjo lėšų: kai jam suėjo 18 metų, jis paveldėjo pinigų iš senelės, paveldėjo virš 10.000,00 Lt. Ieškovas nurodė, kad turėtas lėšas jis naudojo studijoms ir kitoms savo reikmėms. Lėšų jam užteko iki šio semestro (bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu). Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai sprendė, kad ieškovas turi galimybę ieškoti darbo. Kaip paaiškino ieškovas, paskaitos vyksta tik keturias dienas per savaitę, dažniausiai paskaitos vyksta puse dienos. Taigi, ieškovo paskaitų grafikas nėra intensyvus. Ieškovas nurodė, kad jis negalėtų dirbti sunkaus fizinio darbo, nes turi įgimtą klubo sąnario patologiją. Tačiau teismui pateiktoje medicininėje pažymoje tokia diagnozė nėra nurodyta. Pažymoje nurodyta lėtinė juosmens srities radikulopatija su skausminiu sindromu. Kaip žinoma, esant tokiam sveikatos sutrikimui, gali būtu poreikis didelio fizinio krūvio ribojimui, tačiau ne visada. Minima būklė gydoma, būklė gali ir paūmėti. Tačiau šiuo konkrečiu atveju svarbu pažymėti tai, kad gydytojo pažymoje nėra nurodymų riboti bet kokį fizinį krūvį. Posėdžio metu ieškovas nenurodė, kad jis kentėtų skausmą, taip pat nenurodė, kad vartotų kokius nors medikamentus. Priešingai, ieškovas gyvena aktyvų gyvenimą, slidinėja kalnuose, žaidžia tenisą. Šiuos pomėgius remia trečiasis asmuo (ieškovo mama). Medicininėje pažymoje taip pat nurodyta, kad ieškovas turi abipusę trumparegystę ir antro laipsnio astigmatizmą, rega koreguojama lęšiais. Pažymoje nurodyta, kad ortodontinis gydymas ieškovui buvo taikytas 2003 – 2007 metais, apie tai, kad toks gydymas būtų taikomas šiuo metu - nenurodoma. Įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl savo studijų ieškovas negali pilnai savimi pasirūpinti, o taip pat tai, kad iš dalies išlaikyti save galėtų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovui reikalinga tėvų parama ir kad tėvai iš dalies gali tokią paramą teikti nepablogindami savo ir savo išlaikytinių (atsakovo) padėties. Įvertinęs bylos įrodymus apie proceso dalyvių turtą ir gaunamas pajamas bei poreikius, teismas trečiojo asmens ir atsakovo turtinę padėtį vertino kaip panašią. Tačiau, įvertinus atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktus rašytinius dokumetus, matyti, kad atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė dėl išlaikytinių skaičiaus. Atsakovas turi pareigą išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus - septyniolikmetį sūnų A. L. S., gimusį 1997 m., ir septynmetę E. S., gimusią 2007 m. (b.l. 135-136). Nors apeliantas nurodo, kad jis yra bankrutavęs asmuo ir pateikia Jungtinių valstijų bankroto teismo Šiaurinėje Ilinojaus apygardoje byloje Nr.12-31754, 2013-02-01 užpildytą dokumentą (įvestas 2013-05-01), apie tai, kad skolininkas V. S. yra atleidžiamas nuo skolos pagal Jungtinių Valstijų kodekso 11 teisės 727 skirsnį (b.l. 129), paaiškinime dėl atleidimo nuo skolos esant bankroto atvejui nėra nurodyta, nuo kokio dydžio skolos mokėjimo teisinės pareigos skolininkas atleidžiamas. Tokių duomenų atsakovas nepateikė. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų apie savo turimą turtą, pajamas, turimų prievolių apimtį, nenurodė, ar apie jo sutuoktinės turtinę padėti ir pajamas. Pažymėtina, kad materialinį išlaikymą ar paramą savo paramos reikalingiems vaikams privalo teikti abu tėvai. Vertindama atsakovo pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas neatskleidė savo turtinės padėties. Nepaisant to, kolegija daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas teigti, jog ieškovo tėvas - apeliantas turi mažesnes galimybes teikti sūnui paramą, nei trečiasis asmuo. Kasacinio teismo praktikoje šios rūšies bylose pažymima, jog siekdamas aukštojo išsilavinimo ir norėdamas gauti visišką iš tėvų išlaikymą, asmuo turėtų nepiktnaudžiauti šeimos teisėmis. Asmeninis ieškovo sprendimas pasirinkti mokamas studijas, pasisinaudoti valstybės teikiama parama kreditui gauti, negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą pilna apimtimi perkelti kitam asmeniui, šiuo atveju – tėvui. Šiais argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tenkina apeliacinį skundą iš dalies ir sumažina priteistą ieškovui iš atsakovo 500,00 Lt (144.81 EUR) išlaikymą (paramą) iki 116,00 EUR sumos paramos per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki 2015-06-30. Kolegijos vertinimu, priteisiant iš atsakovo tokią sumą nebus sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų atsakovo padėtis ar dėl to atsakovas, nepadarydamas esminės žalos savo ar kitų asmenų, o būtent nepilnamečių vaikų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Tuo labiau, kad atsakovas nepateikė duomenų, kad jis nėra darbingas ar kad turi sveikatos sutrikimų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies tenkina atsakovo skundą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas nepakankamai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovas lygiai taip pat buvo reikalingas tėvų paramos 36 mėnesių laikotarpiu iki ieškinio pateikimo. Tokią išvadą kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad sulaukęs pilnametystės ieškovas turėjo savarankiškų pajamų - paveldėjo virš 10.000,00 Lt. Ieškovas posėdžio metu nurodė, kad tuo metu jis neturėjo poreikio ieškoti darbo ar imti paskolos. Esant šios aplinkybėms, teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo išlaikymo (paramos) 16.150,00 Lt (4.677,36 EUR) įsiskolinimą. Kolegija sutinka, kad 36 mėnesių iki ieškinio padavimo teismui dienos laikotarpiu ieškovas iš dalies buvo reikalingas paramos, bet mažesnėje apimtyje, todėl pirmos instancijos teismo priteistą išlaikymo (paramos) įsiskolinimo 16.150,00 Lt sumą, kuri atitinka 4.677,36 EUR, mažina iki 1.280,00 EUR sumos.

Likusioje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, kadangi atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti kitoje apimtyje arba panaikinti (CPK 320 str.) (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Atitinkamai sumažinamos iš atsakovo valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos iki 80,00 EUR sumos (CPK 79, 80, 85 straipsniai).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimą dalyje dėl priteistos iš atsakovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) paramos po penkis šimtus litų (144,81 EUR) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-03-27) iki ieškovas mokysis aukštosios mokyklos nuolatinėse studijose, bet ne ilgiau kaip iki 2015-06-30, pakeisti sumažinant priteistą sumą iki 116,00 EUR (vienas šimtas šešiolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-03-27) iki ieškovas mokysis aukštosios mokyklos nuolatinėse studijose, bet ne ilgiau kaip iki 2015-06-30.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimą dalyje dėl priteistos iš V. S. ieškovui R. S. išlaikymo įsiskolinimą šešiolikos tūkstančių vieno šimto penkiasdešimties litų (4.677,36 EUR) sumos pakeisti sumažinant priteistą išlaikymo įsiskolinimo sumą iki 1.280,00 EUR (vienas tūkstantis du šimtai aštuoniasdešimt eurų).

Sumažinti iš atsakovo V. S. valstybės naudai priteistas 678,00 Lt (196 EUR) bylinėjimosi išlaidas iki 80,00 EUR (aštuoniasdešimt eurų) sumos.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Romualda JanovičienėAlma UrbanavičienėEglė Surgailienė