- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-11
- Bylos Nr.
- e2A-27-855/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00966-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- E. J.
- Trečiasis asmuo
- J. Z.
- Kategorijos
- 2.3.5.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutarties bei apelianto (atsakovo) E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui E. J. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo - J. Z..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. J. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo E. J. 725 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki ieškovas studijuos Tventės universitete („University of Twente“) ir bus ne vyresnis kaip 24 metų, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 2) priteisti ieškovui iš atsakovo E. J. 8 974,19 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. kovo 16 d. iki ieškinio pareiškimo dienos (2021 m. balandžio 1 d.) ir 3) priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-3805-494/2013 buvo patvirtinta ieškovo tėvų E. J. ir J. Z. (ankstesnė pavardė J.) sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių. Šia sutartimi ieškovo tėvas buvo įsipareigojęs teikti ieškovui išlaikymą po 5 000 Lt kas mėnesį iki pilnametystės. Tos pačios sutarties 3.2 punktu šalys susitarė, kad „šalių nepilnamečiai vaikai lankys privačią mokyklą, E. J. sutinka, kad mokslas privačioje mokykloje bus apmokamas ir iš jo teikiamo išlaikymo sumos“. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1223-723/2015 ieškovo tėvų prašymu pakeitė minėtos sutarties 3 punkto (su papunkčiais) nuostatas, išdėstant šį punktą nauja redakcija, t. y. sutarties 3.1 papunkčiu „E. J. įsipareigoja teikti vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis, kiekvieną mėnesį pervedant į J. J. nurodytą asmeninę sąskaitą banke arba kitu būdu sumokant po 725 Eur kiekvienam nepilnamečiui vaikui išlaikyti, pradedant nuo 2015 m. sausio mėnesio iki kiekvienas vaikas sulauks pilnametystės [...]“, t. y. iki ieškovo pilnametystės atsakovas mokėjo 725 Eur dydžio išlaikymą. 2019 m. ieškovo motinai persikėlus gyventi į Varšuvą, Lenkijoje, nuo 2019 metų rudens ieškovas mokėsi privačioje mokykloje „American School of Warsaw“. Nuo ieškovo pilnametystės atsakovas reikalingos materialinės paramos neteikia, ieškovą išlaiko išimtinai tik jo motina, nors ji nepajėgi viena teikti paramą ieškovui.
1.2. Ieškovui mokymosi vidurinėje mokykloje laikotarpiu materialinė parama buvo reikalinga mokslui, pragyvenimo išlaidoms. Vien ieškovo išlaidos mokslui už 2019-2020 mokslo metus sudarė apie 2 364,61 Eur/mėn.: registracijos ir studijų mokestis už 2019-2020 mokslo metų pirmąjį semestrą mokykloje sudarė 10 049,89 Eur ir 6 714,00 Eur, už bendrojo ugdymo kelionę į Berlyną sumokėta 279,36 Eur, registracijos ir studijų mokestis už 2019-2020 mokslo metų antrąjį semestrą sudarė 4 582,07 Eur ir 6 749,99 Eur. Būtent atsakovas su ieškovo motina susitarė dėl ieškovo mokymosi privačioje mokykloje, todėl turi prisiimti iš to kylančias pareigas. Ieškovas yra pažangus mokinys, sąžiningai vykdė pareigą mokytis ir įgyti vidurinį išsilavinimą. Ieškovas taip pat sąžiningai ruošėsi stoti į aukštąją mokyklą, todėl mokėsi papildomai, esant poreikiui, naudojosi korepetitorių paslaugomis. Ieškovas laikė visus reikiamus testus ir egzaminus studijoms pasiruošti.
1.3. Nurodė, kad kiekvieną mėnesį ieškovas turi išlaidų būtiniems savo poreikiams tenkinti, pvz.: išlaidos maistui sudaro apie 320 Eur/mėn.; išlaidos gydytojams/specialistams (turi problemų su nugara, veido oda, kitų sveikatos problemų, lanko psichologo konsultacijas, lankosi pas stomatologą) – apie 125 Eur/mėn.; išlaidos būstui (gyvena Lenkijoje) – 603 Eur/mėn.; komunaliniams mokesčiams (vanduo, elektra, dujos, internetas, šiukšlės, kt.) – apie 74 Eur/mėn.; išlaidos transportui – apie 20 Eur/mėn.; higienos priemonėms – apie 10 Eur/mėn.; mobiliajam ryšiui – apie 5 Eur/mėn.; drabužiams/avalynei – apie 130 Eur/mėn.; taip pat ieškovas domisi ir žaidžia krepšinį, vyksta į krepšinio akademijas tobulintis šioje srityje, vyksta į varžybas – kas sudaro papildomas išlaidas, taip pat vyksta atostogauti bei patiria kitas išlaidas (pvz. kultūriniam ugdymui, pramogoms, vaistams ligos atveju). Ieškovas neturi jokio nekilnojamojo turto ar savo vardu registruotų transporto priemonių, negauna jokių pajamų, išskyrus motinos teikiamą paramą.
1.4. Patikslindamas ieškinį, nurodė, kad nuo 2019 m. rugsėjo priimtas studijuoti į aukštąją mokyklą – Tventės universitetą tarptautinio verslo administravimo programą, todėl parama iš atsakovo priteistina iki jis mokysis šioje aukštojoje mokykloje. Pažymėjo, kad studijuodamas universitete turi patirti ne mažiau kaip 600 Eur gyvenamojo būsto Nyderlandų Karalystėje nuomos išlaidų, taip pat mokėti už mokamas studijas ir pan.
1.5. Pažymi, kad ieškovas neturėjo galimybių pasirūpinti mokslams ir kitoms būtinoms išlaidoms reikalingomis lėšomis, nekenkiant pačiai pareigai mokytis. Ieškovas, besimokydamas įprastinėmis užimtumo sąlygomis negalėjo mokykloje savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalėjo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti. Tokia pat padėtis išlikusi ir pradėjus studijuoti universitete. Akivaizdu, kad siekiant patenkinti būtiniausius ieškovo poreikius, jam neturint jokios nuosavybės, negaunant jokių savarankiškų pajamų, neturint galimybės dirbti laisvu nuo mokslų laiku, buvo būtina ne tik motinos, tačiau ir atsakovo, kaip ieškovo tėvo, materialinė parama.
1.6. Atsakovo E. J. turtinė padėtis yra itin gera, todėl jis turi visas galimybes teikti paramą. Atsakovui priklauso: 1) 948 vnt. paprastų vardinių UAB „Aukmergės baldai“ akcijų, kurių nominali vertė 28,96 Eur; 2) 49 vnt. paprastų vardinių UAB „Jurija“ akcijų, kurių nominali vertė 28,96 Eur; 3) 1364 vnt. paprastų vardinių UAB „Studio F.M.“ akcijų, kurių nominali vertė 28,96 Eur; 4) 0,15 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskeltini); 5) pastatas - gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskeltini); 6) 32/1000 dalys inžinerinių tinklų - šiluminiai tinklai, 32/1000 dalys inžinerinių tinklų - fekalinės kanalizacijos tinklų, 32/1000 dalys inžinerinių tinklų - vandentiekio tinklų, 32/1000 dalys inžinerinių tinklų - lietaus kanalizacijos tinklų, 888/10000 dalis kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių (tvora 1405,72 m., vartai - 6 vnt., asfaltbetonio danga - 45439 m²), esančių (duomenys neskeltini); 7) negyvenamoji patalpa - poilsio patalpa, esanti (duomenys neskeltini); 8) 1/7 negyvenamoji patalpa - poilsio patalpos nuo 2-1 iki 2-12, su rūsiu 22,46 kv. m pažymėtu R-3, esančios (duomenys neskeltini); 9) 105 kv. m ploto apartamentai su parkavimo vieta automobiliui (Nr. 94) ir sandėliuku (3-A-1), esantys pastato, pavadinto „(duomenys neskeltini)“, pastatyto (duomenys neskeltini); 10) gyvenamasis namas su dviem žemės sklypais, esantys (duomenys neskeltini); 11) nekilnojamasis turtas – butas, esantis komplekse (duomenys neskeltini). Iš aktualių VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, jog atsakovas 2021 m. balandžio 22 d. (t. y. būtent po šios bylos iškėlimo teisme 2021 m. balandžio 1 d.) padovanojo sutuoktinei 68,15 kv. m ploto poilsio patalpas, esančias (duomenys neskeltini), o motinai padovanojo 1/7 dalį poilsio patalpų, bendras plotas 86,41 kv. m, esančių (duomenys neskeltini). Tokio didelės vertės nekilnojamojo turto dovanojimas susijusiems asmenims teisminio proceso metu suponuoja išvadą, jog atsakovas yra nesąžiningas, akivaizdžiai siekia nuslėpti savo faktinę finansinę padėtį ir tokiu būdu išvengti pareigos išlaikyti ieškovą ar sumažinti išlaikymo pareigos apimtį.
1.7. Įvertinus atsakovo turto apimtį, t. y. atsakovas turi nekilnojamojo turto, ieškovo žiniomis, atsakovas dirba, gauna nuolatines pajamas, laikytina, kad atsakovas turi galimybę išlaikyti pilnametį vaiką - ieškovą. Tokiu būdu teisinga, protinga ir sąžininga priteisti iš atsakovo ieškovui 725 Eur išlaikymo įsiskolinimą už mokymosi vidurinėje mokykloje laikotarpį, t. y. tokio paties dydžio, koks buvo priteistas iki ieškovo pilnametystės, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jis mokysis / studijuos.
1.8. Ieškovui teisė į išlaikymą atsirado jam sulaukus pilnametystės (2020 m. kovo 15 d.), dar besimokant mokykloje „American School of Warsaw“, todėl atsakovas išlaikymą privalėjo teikti nuo ieškovo pilnametystės dienos, tačiau to nedarė, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant po 725 Eur už kiekvieną mėnesį, iš viso - 8 974,19 Eur iki ieškinio pateikimo dienos.
Atsiliepimas
2. Atsakovas E. J. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovo A. J. atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Ieškovo išlaidų mokslui dydžio už 2019-2020 mokslo metus atsakovas neneigia, tačiau ieškovas nei teismui nei atsakovui nepateikė įrodymų, jog buvo pažangus mokinys, sąžiningai vykdė pareigą mokytis ir įgyti išsilavinimą. Ieškinio teiginiai, esą ieškovas ruošėsi stoti į aukštąją mokyklą ir siekė studijuoti ekonomiką, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmestini, kaip neįrodyti. Ieškovo teiginiai, esą jis naudojosi korepetitorių paslaugomis ir patyrė atitinkamas išlaidas taip pat nepagrįsti - teismui pateikti duomenys iš ankstesnės bylos Nr. e2-2822-897/2020, kad jis naudojosi korepetitorių paslaugomis ir už jas buvo mokama 2019-2020 mokslo metų laikotarpyje. Ieškovas nurodė, esą jis laikė visus reikiamus testus ir egzaminus ekonomikos studijoms pasiruošti, tačiau jis nepateikė jokių įrodymų, kad tokie egzaminai buvo laikomi ieškovui jau sulaukus pilnametystės. Kadangi ieškovas nei atsakovui, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, kad nuo 2020-03-15 iki kreipimosi į teismą mokėsi bendrojo lavinimo mokykloje, nėra galimybės spręsti, ar atsirado atsakovo pareiga teikti paramą pilnamečiam sūnui, todėl prašymas dėl paramos įsiskolinimo priteisimo atmestinas pilnai.
2.2. Ieškovo pateiktos orientacinės išlaidos maistui, buičiai bei kitoms reikmėms neįrodo, kad išlaidos maitinimui mokykloje buvo reikalingos, nes neaišku ar jis mokėsi kokioje nors mokymo įstaigoje, taip pat neaišku, ar gydymo išlaidos reikalingos ieškovui sukakus pilnametystės. Ieškovas nepateikė ir jokių įrodymų, kad periodiškai lankėsi pas psichologą, ar kad šiuo metu jau subrendusiam asmeniui yra išlikę problemos su veido oda (aknė). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad sulaukęs pilnametystės tebegyveno su motina, kuri viską apmoka. Su ieškiniu pateikti nuomos sutarties kopija ir kvitai nėra niekaip susiejami nei su ieškovu, nei su trečiuoju asmeniu. Be to, pats ieškovas teismui savo gyvenamosios vietos adresą nurodė ne Lenkijoje, o Lietuvoje - (duomenys neskeltini), tokiu pat adresu nurodoma ir trečiojo asmens - ieškovo motinos gyvenamoji vieta. Ieškovo nurodomos išlaidos, susijusios su buvimu krepšinio komandos nariu negali būti pagrįstos, nes dėl pasaulinės pandemijos daugiau kaip metai nevyksta ir nevyko nei varžybos, nei aktyvaus kontaktinio sporto užsiėmimai. Tas pats ir su išlaidomis atostogoms, išlaidomis pramogoms - apsilankymams baseine, kine, kavinėse, gimtadienio išlaidos, išlaidos draugų gimtadieniams ir pan., kurių paskutiniais metais nebuvo ir negalėjo būti dėl griežtų karantino reikalavimų, ir (tikėtina) nebuvo iki ieškovas baigė mokyklą 2021 birželio mėn.
2.3. Atsakovas E. J. yra iš dalies nedarbingas, jam nustatytas 45 proc. bazinis darbingumo lygis. Atsakovo gaunamos mėnesio pajamos yra 888,66 Eur, iš jų: 298,82 Eur netekto darbingumo pensija ir 589,84 Eur darbo užmokestis. Iš šios sumos atsakovas moka 750 Eur dukros G. J. išlaikymui, ieškovui perveda po 50 Eur, iš likusių pinigų (88,66 Eur) turi pragyventi pats, sumokėti eilines įmokas už namų valdą, sumokėti komunalinius mokesčius ir pan.
2.4. Atsakovas pripažįsta, jog jam priklauso ieškovo nurodytas turtas, tačiau: 1) 948 vnt. paprastų vardinių UAB „Aukmergės baldai“ neatneša pelno paskutinius 3 metus; 2) UAB „Jurija“ yra skolinga atsakovui 11 584,80 Eur, nes bendrovė neneša pelno, o jos išlaidas turi dengti akcininkai asmeninėmis lėšomis; 3) UAB „Studio F.M.“ akcijos yra bevertės, nes bendrovė yra likviduojama po bankroto; 4) 0,15 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskeltini), yra vienintelis atsakovo būstas, kuris pirktas išsimokėtinai ir iki šiol pirkimo kaina nėra sumokėta; 5) inžineriniai tinklai yra žemės sklype, kuriame yra juridinio asmens UAB „Aukmergės baldai“ buveinė bei gamybinės patalpos, o minėtas nekilnojamasis turtas jokių pajamų neneša; 6) gyvenamasis namas su dviem žemės sklypais, esantys Brazilijos Federacinėje Respublikoje yra šalyje, kurioje Covid-19 pandemija pasireiškia labai stipriai, todėl nekilnojamasis turtas neteko vertės - nei pačiam atsakovui juo naudotis nėra galimybės, nėra galimybės jo išnuomoti ar parduoti; 7) buto Margaritos saloje (Venesuelos Bolivaro Respublika) pirkimo sandoris nebuvo užbaigtas, šiuo metu yra galiojanti teisė įregistruoti nuosavybę; 8) 105 kv. m. ploto apartamentai su parkavimo vieta automobiliui ir sandėliuku, esantys Margaritos saloje (Venesuela), parduoti dar 2018 m. ir nebepriklauso atsakovui; 8) poilsio patalpa, esanti (duomenys neskeltini), bei 1/7 dalis poilsio patalpos, esančios (duomenys neskeltini), 2021 metais perleistos šių patalpų bendrasavininkams, todėl atsakovui nebepriklauso (šį turtą atsakovas buvo priverstas perduoti dėl susidariusių skolų savo sutuoktinei bei motinai, kurios 2020 metais dengė jo įsiskolinimą už būstą pagal pirkimo pardavimo sutartį bei pervedinėjo pinigus atsakovui pragyvenimui, gydymuisi ir dukros išlaikymui). Įvertinus atsakovo turto apimtį, tai, kad atsakovo nekilnojamasis turtas neneša pelno, jo pajamų nepakanka ne tik kad pilnamečiam sūnui paremti daugiau nei jis remia, bet ir pačiam išgyventi, laikytina, kad atsakovas neturi galimybių išlaikyti pilnametį ieškovą ir teikti jam 725 Eur išlaikymą, t. y. tokio paties dydžio, koks buvo priteistas iki ieškovo pilnametystės.
3. Trečiasis asmuo J. Z. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu sutiko ir prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Iki ieškovo A. J. pilnametystės atsakovas mokėjo 725 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis, tačiau nuo ieškovo pilnametystės atsakovas reikalingos materialinės paramos neteikia. Ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovas teikė ieškovui tik 50 Eur/mėn. materialinę paramą. Ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo išlaikymo, o ieškinyje ieškovas nurodė ir detaliai pagrindė jam būtinos materialinės paramos dydį, su kuriuo trečiasis asmuo, kaip motina, sutinka ir patvirtina, kad ieškovo nurodytas dydis yra būtinas, nors nepakankamas ieškovo mokslui ir pragyvenimui. Siekiant patenkinti būtiniausius sūnaus poreikius, jam neturint jokios nuosavybės, negaunant jokių savarankiškų pajamų, neturint galimybės dirbti laisvu nuo mokslų laiku, būtina ir atsakovo materialinė parama. Atsakovo keletą mėnesių po 50 Eur mokėta materialinė parama yra akivaizdžiai nepakankama ieškovui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-2822-897/2020 iš esmės konstatuota, kad atsakovo turtinė padėtis bylos nagrinėjimo metu iš esmės nepasikeitusi. Atsakovas turi itin daug įvairaus turto, yra darbingas, gauna nuolatines pajamas (darbo užmokestį, dividendus už kiekvienus metus), turi didelės vertės nekilnojamojo turto tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio valstybėse. Taigi, atsakovas tiek iki ieškovo pilnametystės turėjo, tiek ir šiuo metu turi galimybę teikti ieškovui materialinę paramą - 725 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šiuo atveju ieškovo pilnametystės faktas neeliminuoja jo būtiniausių poreikių.
3.2. Iki ieškovo pilnametystės atsakovo teikta 725 Eur materialinė parama nepadengė net pusės ieškovui išlaikyti būtinų išlaidų, ši finansinė našta teko išimtinai jai, kuri niekur nedirbdama šias išlaidas dengė iš turėtų santaupų, jai padėjo ir jos draugas. Tuo tarpu atsakovas net nesidomėjo, ar ieškovo poreikiai yra visiškai tenkinami, iš kokių lėšų jie tenkinami, nesidomėjo ieškovo asmeniniu gyvenimu, veikla, mokymusi, visa saugios aplinkos kūrimo, emocinių, fizinių, vystymosi ir kt. poreikių užtikrinimo našta kaip motinai, teko trečiajam asmeniui. Nepaisant to, kad ji pati nuo 2020 m. rugsėjo mėn. pradėjo dirbti UAB „Pensija“ ir jai priklauso keletas nekilnojamojo turto objektų, jos turtinė padėtis yra gerokai blogesnė, nei ieškovo ir ji viena nebepajėgi užtikrinti ieškovo būtiniausių poreikių.
4. Ieškovas A. J. pateikė dubliką, kuriuo palaikė ieškinio reikalavimus ir su atsakovo pateiktu atsiliepimu nesutiko. Dublike papildomai nurodė, kad:
4.1. Atsakovas iki pilnametystės teikė ieškovui 725 Eur išlaikymą. Ieškovo gyvenimo sąlygos iš esmės sulaukus pilnametystės nepasikeitė, jis ir toliau mokėsi toje pačioje mokykloje, jo būtiniausi poreikiai nebuvo sumažėję. Priešingai, ieškovas ketino pradėti studijuoti aukštojoje mokykloje, patyrė su tuo susijusias papildomas išlaidas (užmokestis korepetitoriams, stojimo į aukštąją mokyklą dokumentų pateikimo mokesčiai ir pan.). Ieškovo mokslas 2020-2021 m. kainavo iš viso apie 23 258,11 Eur. Ieškovo akademiniai rezultatai buvo geri, jis mokėsi dieninių studijų forma, kurią ir baigė 2021 m. birželio mėnesį. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina ieškovo mokymosi faktą ir išlaikymo būtinumą. Tuo tarpu atsakovui puikiai žinomos aplinkybės apie ieškovo būtinuosius poreikius ir iš atsakovo Vilniaus miesto apylinkės teisme inicijuotos civilinės bylos Nr.e2-2822-897/2020 medžiagos, todėl deklaratyvus vertinimas, kad atsakovui neva nežinoma apie jo sūnaus mokymąsi ir jo poreikius, yra visiškai nepagrįstas ir laikytinas nesąžiningu bei rodo atsakovo piktnaudžiavimą procesu.
4.2. Ieškovo pilnametystės faktas neeliminavo jo išlaidų nei maistui, nei būstui, nei gydymui ir kt., todėl atsakovo vertinimas, neva iki ieškovo pilnametystės egzistavę faktai (jo gyvenamoji vieta, įvairaus pobūdžio išlaidos) nebeegzistuoja, yra mažų mažiausiai nelogiškas. Be to, 2019 m. kovo 4 d. sutikimu atsakovas sutiko, kad ieškovas mokytųsi „American School of Warsaw“, todėl atsakovo keliamos abejonės ne tik dėl ieškovo mokymosi fakto, tačiau ir dėl buvusios gyvenamosios vietos, laikytinos gynybine versija, siekiant sukurti regimybę, jog jam nėra žinoma apie ieškovo mokymąsi ir gyvenamąją vietą. Atsakovo argumentai, kad dėl pasaulinės pandemijos ieškovas nepatyrė išlaidų, susijusių su sporto užsiėmimais, pramogomis ir pan., nepagrįstos. Vien pandemijos faktas pats savaime nepaneigė ieškovo sporto užsiėmimų, pramogų fakto, o vien tai, kad pasaulyje dėl Covid-19 vyrauja įvairaus pobūdžio ir apimtiems ribojimai, nėra pagrindas vertinti, jog ieškovui nebuvo reikalingos lėšos pramogoms, tuo labiau sporto užsiėmimams.
4.3. Nesutinka su atsakovo teiginiais dėl prastos turtinės padėties. Vertinant atsakovo turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas ir turimą visų rūšių turtą. Ieškovas turi daug įvairaus turto, todėl jo turtinė padėtinis yra itin gera, o jo nurodytos pajamos - darbo užmokestis ir netekto darbingumo pensija - yra tik dalis turto, kuri, vertinant viso turto masėje, yra sąlyginai nežymi. Atsakovas neįrodė aplinkybių, kaip nustatytas darbingumo lygis paveikė jo turtinę padėtį, galimybę dirbti ar pan., todėl vien darbingumo lygio nustatymas nėra aplinkybė patvirtinanti atsakovo sunkią turtinę padėtį.
4.4. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2822-897/2020 atsakovas taip pat buvo pateikęs panašaus pobūdžio pažymą (2019 m. birželio 16 d.), kurioje buvo nurodoma, kad atsakovui už 2019 m. UAB „Aukmergės baldai“ išmokėjo 5 000 Eur dividendus, tačiau teismas (civilinėje byloje Nr.e2-2822-897/2020) pagal atsakovo banko išrašus nustatė, kad iš UAB „Aukmergės baldai“ atsakovui 2018 m. balandžio 27 d. buvo pervesta 90 755 Eur dividendų už 2018 m., 2019 m. rugsėjo 15 d. buvo pervesta 22 452,40 Eur dividendų už 2019 m. Taigi, atsakovo pateikti dokumentai prieštarauja teismo konstatuotoms aplinkybėms.
4.5. Ieškovui išlaikymas turtu nėra tinkamas, net nepaisant tos aplinkybės, kad pats atsakovas anksčiau apskritai neigė jo nuosavybės teisę į turtą, kurį dabar iš esmės siūlo ieškovui. Kadangi minėtą turtą atsakovas siūlo ieškovui, darytina išvada, kad atsakovui jis yra nereikalingas. Nėra duomenų, kodėl atsakovas negali minėto turto parduoti ir teikti išlaikymą ieškovui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tokiu būdu atsakovas siekia sukurti regimybę, kad jis visgi nori teikti išlaikymą, tačiau periodinių išmokų negali mokėti. Tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės byloja priešingai, t. y., kad atsakovas bet kokiais būdais siekia išvengti prievolės teikti išlaikymą ieškovui, nors tokią galimybę turi.
5. Atsakovas pateikė tripliką, kuriuo nesutiko su ieškovo dublike nurodytais argumentais, palaikė atsiliepime nurodytą poziciją – prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Papildomai nurodė, kad:
Šalies argumentai
5.1. Ieškovas, teigdamas, jog sulaukus pilnametystės jam yra reikalinga parama mokslui ir pragyvenimo išlaidoms, privalo pagrįsti prašomo priteisti išlaikymo dydį, t. y. nurodydamas, kad po pilnametystės jam per mėnesį yra reikalinga būtent 1 450,00 Eur dydžio parama mokslui ir pragyvenimo išlaidoms, kurios dalį - 725,00 Eur prašo priteisti iš atsakovo, turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Be to, visame pasaulyje susiklosčiusi neeilinė epidemiologinė situacija, susijusi su Covid-19 ligos plitimu ir laiko prasme sutapusi su ieškovo pilnametyste, daugelį privertė pakeisti savo įpročius ir gyvenimo būdą, sumažinti iki tol egzistavusias išlaidas. Taigi, teigti, jog ieškovo gyvenimo sąlygos po pilnametystės (po 2020 m. kovo 15 d.) iš esmės liko nepakitusios, byloje nesant tai patvirtinančių duomenų (kvitų, čekių ir pan.), nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.
5.2. Atsakovas neneigia fakto, kad sutikimą dėl vaikų mokymosi „American School of Warsaw" pasirašė, tačiau tai padarė ieškovo motinos skubiu prašymu užpildyti neprieštaravimo formą, kad jis neliktų trukdžiu dėl jos sugalvotų ir priimtų sprendimų. Be to, atsakovui susidūrus su finansinėmis problemomis, 2020 m. rugsėjo 27 d. atsakovo buvo kreiptasi į „American School of Warsaw“ dėl duoto sutikimo atšaukimo, tačiau ieškovas šią aplinkybę nutyli. Apie tai, kad ieškovas galimai kažkur mokosi, atsakovui apskritai tapo žinoma tik iš socialinių tinklų, kadangi pats ieškovas su atsakovu nuo išsikraustymo gyventi į Varšuvą bendrauti vengė, savo ateities planais ir sprendimais bei apskritai niekuo iš savo gyvenimo tiesiog nesidalino. Be to, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui pritesimo, svarbu įvertinti ir pačio pilnamečio vaiko turtinę padėtį. Kiek žinoma atsakovui, ieškovas 2020 m. vasarą dirbo, todėl turėtų būti vertinamos ir ieškovo pajamos ir turimas turtas už 2020-2021 metų laikotarpį.
5.3. Atsakovui nustatytas 45 proc. bazinis darbingumo lygis atsižvelgiant į 2019 m. patirtą stuburo traumą, dėl ko atsakovas iki šios dienos faktiškai nevaldo dešinės rankos. Dėl patirtos traumos suprastėjusi atsakovo sveikata neleido jam tinkamai kontroliuoti jo valdomos bendrovės UAB „Aukmergės baldai“ darbuotojų, kas, be kita ko, prisidėjo prie ženklaus bendrovės finansinių rodiklių prastėjimo. Visos tuo laikotarpiu vykusios atsakovo kelionės buvo susijusios su jo patirta trauma, apmokėtos sutuoktinės bei jos motinos. Į Braziliją buvo vykta dėl palankus klimato savarankiškai tęsti reabilitaciją po traumos. Tuo tarpu Austrijoje atsakovui buvo atlikta nervų transplantacijos operacija. Ši operacija taip pat buvo apmokėta iš sutuoktinės lėšų.
5.4. Kaip matyti iš UAB „Aukmergės baldai“ pelno (nuostolio) ataskaitų, įmonė 2018 m. patyrė 172 950,00 Eur, 2019 m. - 480 702,00 Eur, 2020 m. - 281 969,00 Eur dydžio nuostolius. Todėl ieškovo teiginiai apie atsakovo turimas pelningas UAB „Aukmergės baldai“ akcijas atmestini.
5.5. Už gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskeltini), pardavėjui UAB „Aukmergės baldai“ pagal 2013 m. vasario 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį yra skolingas 9 332,49 Eur. Prie tinkamo atsakovo sutarties vykdymo finansiškai yra prisidėjusi ir atsakovo motina bei sutuoktinė. Taip pat sutuoktinė padeda išlaikyti turtą, esantį Brazilijoje. Pardavus nekilnojamąjį turtą - 105 kv. m. ploto apartamentus Margaritos saloje (Venesuela), didžioji dalis gautų pinigų buvo skiriama būtent vaikų, įskaitant ieškovo, išlaikymui. Turtą Neringoje atsakovas buvo priverstas perduoti dėl susidariusių skolų savo sutuoktinei bei motinai, kurios 2020 m. dengė jo įsiskolinimą už gyvenamąjį namą Riešėje bei pervedinėjo pinigus atsakovui pragyvenimui, gydymuisi ir dukros išlaikymui. Atsakovas visuomet, pagal savo finansines galimybes stengėsi išlaikyti vaikus. Taip pat, kol vaikai gyveno Lietuvoje, dėjo visas pastangas kuo daugiau laiko praleisti su jais, kartu keliavo, vaikai dovanų gaudavo kompiuterius, elektrinius paspirtukus, kartu keliavo po Jungtine Amerikos Valstijas. Taigi, ieškovo sąmojai apie atsakovo siekį bet kokiomis priemonėmis išvengti pareigos išlaikyti vaikus yra visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės.
5.6. Šiai dienai atsakovo gaunamos pajamas sudaro: 327,24 Eur netekto darbingumo pensija ir 707,00 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis. Iš šių sumų atsakovas kas mėnesį moka po 725 Eur nepilnametės dukros G. J. išlaikymui, taip pat nuo 2021 m. balandžio mėn. po 321 Eur ieškovo išlaikymui (2021 m. balandžio 8 d. nutartimi teismui priteisus iš atsakovo ieškovui laikiną išlaikymą). Kitaip tariant, atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 1 034,24 Eur, tuo tarpu išlaikymas vaikams sudaro 1 046 Eur. Tai yra, pinigų atsakovo pragyvenimui, mokesčių sumokėjimui, nebelieka. Tai neginčytinai patvirtina faktą, jog atsakovo finansinė padėtis šiuo laikotarpiu yra itin prasta, dėl ko šiuo metu jam pačiam yra reikalinga finansinė parama, kurią šiuo metu teikia sutuoktinė, motina bei anyta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui A. J. iš atsakovo E. J. išlaikymą (paramą) po 542,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki ieškovo studijų pabaigos t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., išlaikymo (paramos) įsiskolinimą - viso 10 374,19 Eur; 3 752,25 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo A. J. atsakovo E. J. naudai 764 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Sprendimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Teismas, nustatęs aplinkybę, jog po savo pilnametystės (2020 m. kovo 15 d.) ieškovas tęsė mokslus toje pačioje mokymosi įstaigoje Varšuvoje, sprendė, kad pilnametystės dienai buvę ieškovo poreikiai nepasikeitė iki pat mokyklos baigimo dienos, todėl atsakovui išliko pareiga teikti išlaikymą savo sūnui nuo 2021 m. balandžio 1 d. (kreipimosi į teismą) iki 2021 m. birželio mėn. (mokyklos pabaigimo), o taip pat vertino, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 8 974,19 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 15 d. (pilnametystės) iki 2021 m. balandžio 1 d. (kreipimosi į teismą), yra pagrįstas ir tenkintinas.
6.2. Kita vertus, teismas pažymėjo, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, kad jam, kaip pilnamečiam vaikui, turėtų priklausyti 725 Eur išlaikymas iki 2021 m. rugsėjo 1 d., t. y. iki studijavimo universitete pradžios.
6.3. Vertindamas ieškovo poreikius, atsiradusius jam įstojus į aukštąją mokyklą Olandijoje, atsižvelgęs į teismo posėdžio metu ieškovo duotus paaiškinimus, jog jo būtinosioms išlaidoms reikia ne 1 450 Eur, o 1 085 Eur/mėn., pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo prašoma 725 Eur periodinio išlaikymo nuo studijų pradžios iki jų pabaigos suma nėra pagrįsta, todėl iš atsakovo priteisė ½ 1085 Eur išlaikymo (paramos) sumos, t. y. 542,50 Eur išlaikymo (paramos) sumą kiekvieną mėnesį iki studijų pabaigos.
6.4. Teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus apie jo pablogėjusią turtinę padėtį tokia apimtimi, kad jis negalėtų teikti toliau išlaikymą pilnamečiui sūnui. Teismo vertinimu, atsakovo gautos pajamos iki 2020 metų ir jo turimas nekilnojamas turtas sudarė jam būtinas sąlygas turėti pakankamai pajamų arba lėšų, galint toliau mokėti ieškovui po 725 Eur, nepriklausomai, kad ieškovo motina ir jos sutuoktinis turėjo ir turi pakankamai pajamų, kad išlaikytų ieškovą. Teismas pažymėjo, kad atsakovo ir ieškovo motinos pareiga teikti išlaikymą vaikui nėra solidari.
6.5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas, būdamas įmonės, kurioje viešai skelbiamais duomenims dirba apie 113 darbuotojų, vadovu įmonėje atliktų funkcijas, reikalaujančias fizinio darbo, todėl sprendė, kad atsakovo teiginiai apie negalėjimą dirbti visą darbo dieną ir pan., yra deklaratyvūs, įrodymais nepagrįsti ir bylos aplinkybių kontekste vertintini tik kaip dar vienas būdas išvengti pareigos išlaikyti ieškovą. Be to, nepaisant atsakovo deklaruojamos prastos įmonės finansinės būklės, pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai nebuvo trukdis atsakovui gauti iš, kaip nurodo atsakovas, nuostolingai veikiančios įmonės, dividendus, kurie yra akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei, dėl to abejotina ir aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovo įrodinėjama įmonės UAB „Aukmergės baldai“ prasta finansine situacija.
6.6. Pirmosios instancijos teismas atsakovo elgesį, kad pastarasis, iškėlus jam civilinę bylą dėl išlaikymo priteisimo, padovanojo savo artimiesiems giminaičiams du didelės vertės nekilnojamojo turto objektus (poilsio patalpas) Neringoje, vertino kaip nesąžiningą veikimą, siekiant sumažinti savo turto masę ir tokiu būdu išvengti pareigos išlaikyti ieškovą.
6.7. Teismas kritiškai vertino 2012 m. kovo 5 d. sutartį dėl kompensacijos už pavedėtą turtą mokėjimo, kuria atsakovas įsipareigojo išmokėti savo broliui kompensaciją 324 374,42 Eur sumoje, kadangi ši sutartis nėra nepatvirtinta notaro.
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. spalio 1 d. priėmė nutartį dėl rašymo apsirikimų ištaisymo, kuria, be kita ko, nutarė ištaisyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendime padarytą rašymo apsirikimą - neteisingai skaičiais nurodytą ieškovui A. J. iš atsakovo E. J. priteistino išlaikymo (paramos) įsiskolinimą, „10 374,19 Eur“ pakeičiant į teisingą - „8 974,19 Eur“, skaičiuojant jį už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 15 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos).
7.1. Teismas nurodė, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo padarytas rašymo apsirikimas, nurodant priteistino išlaikymo (paramos) įsiskolinimo dydį. Motyvuojamojoje dalyje teismas argumentavo ir pagrindė, kodėl išlaikymo įsiskolinimas nuo 2020 m. kovo 15 d. iki 2021 m. balandžio 1 d., t. y. ieškinio padavimo dienos, sudaro 8 974,19 Eur, tačiau rezoliucinėje dalyje per klaidą skaičiais nurodė priteisiantis 10 374,19 Eur įsiskolinimo.
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 15 d. priėmė nutartį, kurią nutarė ištaisyti teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendime ir 2021 m. spalio 1 d. nutartyje padarytus rašymo apsirikimus, rezoliucinę 2021 m. spalio 1 d. nutarties dalį išdėstant taip: „nurodytą ieškovui A. J. iš atsakovo E. J. priteistino išlaikymo (paramos) įsiskolinimą „10 374,19 Eur“ pakeisti į teisingą - „8 974,19 Eur“, skaičiuojant jį už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 15 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) ir 1 400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų), skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d.“.
9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 15 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo nusprendė priteisti ieškovui A. J. iš atsakovo E. J. 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo sprendimo paskelbimo dienos (2021-09-27) iki sprendimo įvykdymo dienos.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliantas (atsakovas) E. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. J. ieškinį atsakovui E. J. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo atmesti visa apimtimi; priteisti apeliantui iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, paremta argumentu „<...> nes kitaip būti ir negali, kad <...> pilnametystės dienai buvę ieškovo poreikiai nepasikeitė iki pat jo mokyklos baigimo dienos <...>“, ko rezultate ieškovui iš apelianto buvo priteistas 8 974,19 Eur dydžio išlaikymo (paramos) įsiskolinimas už 2020 m. kovo 15 d. – 2021 m. balandžio 1 d. laikotarpį. Konkrečių pilnamečio vaiko poreikių nustatymas yra fakto klausimas, kurį įrodyti privalo materialinio išlaikymo prašantis pilnametis asmuo. Tuo tarpu ieškovas, teikdamas, kad jo poreikių patenkinimui kas mėnesį buvo ir iki šiol yra reikalinga 1 450 Eur suma, ne tik kad nepateikė į bylą jokio detalaus savo išlaidų paskaičiavimo, bet ir bylos nagrinėjimo metu niekaip negalėjo pagrįsti būtent šios sumos poreikio jo pragyvenimui. Taigi, ieškovui bylos nagrinėjimo metu neįrodžius, jog pilnametystės dienai buvę jo poreikiai nepasikeitė iki pat vidurinio ugdymo programos baigimo ir jų patenkinimui ieškovui buvo reikalinga būtent 1 450 Eur suma kas mėnesį, konstatuoti, kad ieškovo poreikiai sulaukus pilnametystės nepasikeitė iki pat vidurinio ugdymo programos baigimo, „nes tiesiog kitaip ir būti negali“, nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškovui iš apelianto priteisti 8 974,19 Eur dydžio išlaikymo (paramos) įsiskolinimą už 2020 m. kovo 15 d. – 2021 m. balandžio 1 d. laikotarpį yra priimtas iš esmės pažeidžiant įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, t. y. visiškai nenustatinėjant jokių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, egzistavusių ginčo laikotarpiu, sąmoningai ignoruojant faktą, kad byloje nėra jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (kvitų, čekių ir pan.).
10.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo (paramos) ieškovui būtinumo nevertino išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijų (pvz., sunki vaiko turtinė padėtis, visų protingų galimybių pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis išnaudojimas, sąžiningos pareigos mokytis vykdymas, turto ir visų rūšių pajamų įvertinimas ir pan.) ir sprendimą dėl išlaikymo (paramos) būtinumo priėmė vadovaudamasis ne objektyviais duomenimis, tačiau išvien subjektyvia savo nuomone, savaip interpretuodamas faktines bylos aplinkybes.
10.2.1. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti išlaikymą, turėjo pateikti sąžiningą ir pažangų mokymąsi pagrindžiančius įrodymus. Tuo tarpu nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių susiformuoti įsitikinimui, jog jis mokosi sąžiningai ir pažangiai.
10.2.2. Pirmosios instancijos teismas be jokių duomenų, neišsiaiškinęs, ar ieškovas dėjo nors kažkokias pastangas užsidirbti savo pragyvenimui, konstatavo, kad dieną ieškovas darbo susirasti negali, galimybės ieškovui dirbti laisvu nuo studijų metu apskritai teismas nesvarstė ir bylos kontekste aplinkybės, kad ieškovas nededa jokių pastangų susirasti darbą, atitinkantį jo paskaitų tvarkaraštį, ir taip prisidėti prie savo išlaikymo, niekaip nevertino.
10.2.3. Teismas spręsdamas dėl išlaikymo (paramos) ieškovui būtinumo, ignoravo itin reikšmingą faktinę aplinkybę – kad ieškovas nesikreipė dėl valstybės remiamos paskolos, kuri studentams teikiama tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms padengti.
10.2.4. Taigi, ieškovas pirmiausiai turėjo pareigą pats savimi pasirūpinti ir tik išnaudojęs visas protingas galimybes, kreiptis į teismą dėl paramos priteisimo. Šiuo atveju ieškovas visų protingų galimybių pats pasirūpinti savo mokymuisi ir pragyvenimui reikalingomis lėšomis nėra išnaudojęs, tačiau, kaip matyti iš sprendimo motyvų, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo (paramos) ieškovui būtinumo, šio teisiškai reikšmingo kriterijaus visiškai nevertino.
10.2.5. Pirmosios instancijos teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles pažeidė ir vertindamas ieškovo turtinę padėtį. Pats ieškovas yra nurodęs, kad jo mėnesinės pajamos sudaro 1 000 Eur, taip pat ir tai, kad jo turtinė padėtis nėra sunki. Pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl išlaikymo (paramos) ieškovui poreikio priėmė nevertindamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų apie ieškovo nuo pilnametystės dienos gautas pajamas, VĮ „Registrų centras“ duomenų apie ieškovo vardu registruotas transporto priemones bei kompetentingų Lenkijos institucijų duomenų apie ieškovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą bei transporto priemones Lenkijoje, taip pat informacijos apie ieškovo turimas sąskaitas Lietuvos ir Lenkijos bankuose bei kitose kredito įstaigose.
10.3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apelianto galimybės teikti išlaikymą (paramą) ieškovui, kasacinio teismo praktikoje nustatytus kriterijus (tėvai turi galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.) vertino iš esmės pažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles:
10.3.1. Apeliantui, atsižvelgiant į 2019 metais patirtą stuburo traumą, nustatytas 45 procentų bazinis darbingumo lygis, dėl ko apeliantas iki šios dienos faktiškai nevaldo dešinės rankos. Ši aplinkybė byloje yra patvirtinta oficialiais rašytiniais įrodymais, todėl – nekvestionuotina. Tuo tarpu byloje esant neginčytiniems rašytiniams įrodymams, pirmosios instancijos teismo samprotavimai apie tai, jog apelianto teiginiai, susiję su būtent šios traumos pasekmėmis, yra deklaratyvūs ir įrodymais nepagrįsti, yra visiškai nesuprantami.
10.3.2. Iš apelianto į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. VĮ „Registrų centras“ teikiamų UAB „Aukmergės baldai“ pelno (nuostolių) ataskaitų, matyti, kad UAB „Aukmergės baldai“ 2018 – 2020 metų laikotarpiu ne galimai, kaip tai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, o iš tiesų patyrė nuostolius.
10.3.3. Vertinant apeliantui priklausiusio nekilnojamo turto Neringoje dovanojimo aplinkybes, nebuvo atsižvelgta į tai, kad sprendimas dėl nekilnojamojo turto dovanojimo sutuoktinei buvo priimtas ne po šios bylos iškėlimo, o kur kas ankščiau, t. y. 2020 metų rudenį, taip pat visiškai nepagrįstai konstatuojant apelianto nesąžiningumą, siekiant sumažinti savo turto masę ir tokiu būdu išvengti pareigos išlaikyti ieškovą.
10.3.4. Įrodymų, patvirtinančių sunkią apelianto turtinę padėtį byloje yra daugiau nei užtektinai, tuo tarpu ieškovo motinos turtinė padėtis byloje apskritai nebuvo vertinama. Pirmosios instancijos teismas dėl nesuprantamų priežasčių, poreikio nustatyti ieškovo motinos turtinę padėtį nematė, o nustatinėdamas apelianto, kaip ieškovo tėvo, turtinę padėtį ignoravo eilę atsakovo sunkią finansinę padėtį patvirtinančių aplinkybių.
10.3.5. Nagrinėjamu atveju ginčijamame sprendime yra apstu tiek rašybos, tiek aiškių aritmetinių, tiek rašymo apsirikimo klaidų, teismas, priimdamas galutinį sprendimą, visai nepasisakė dėl 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo bei apelianto ieškovui tuo pagrindu sumokėtų sumų įskaitymo į priteistą paramos įsiskolinimo sumą. Nors kai kurie rašymo apsirikimai ir aritmetinės klaidos teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartimi šiai dienai yra ištaisyti, tai nekeičia jų padarymo fakto.
Atsiliepimas
11. Ieškovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo nesutiko su apeliaciniu skundu, prašė patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo rezoliucinę dalį (išlaikymo laikotarpio apimtyje), nurodant, kad išlaikymas ieškovui A. J. iš atsakovo E. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteistinas nuo ieškinio pareiškimo dienos iki A. J. studijuos Tventės universitete („University of Twente“) ir bus ne vyresnis kaip 24 metų, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Apelianto keliamos abejonės dėl ieškovo mokymosi pagal vidurinės mokyklos programą ir jos baigimo yra visiškai nepagrįstos, kadangi ieškovas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius jo mokymąsi „American School of Warsaw“. Taip pat, iš dokumentų matyti, kad ieškovo teisė į išlaikymą jam sulaukus pilnametystės (2020 m. kovo 15 d.) atsirado jam dar besimokant mokykloje, kas reiškia, kad savaime pilnametystės faktas iš esmės faktinės situacijos nepakeitė, t. y. ieškovas, sulaukęs pilnametystės, ir toliau mokėsi vidurinėje mokykloje, išlaikymo jam būtinumas neišnyko, jo poreikiai nesumažėjo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pilnametystės dieną buvę ieškovo poreikiai nepasikeitė iki pat ieškovo mokyklos baigimo dienos.
Šalies argumentai
11.2. Apelianto mokėtas iki ieškovo pilnametystės ir tokio paties dydžio prašytas teismo priteisti iš ieškovo išlaikymo dydis (725 Eur) nebuvo pakankamas netgi sumokėti už ieškovo mokslą nei už 2019-2020, nei už 2020-2021 mokslo metus. Vien šiuo aspektu apelianto argumentas, kad iki mokslo vidurinėje mokykloje pabaigos ieškovo išlaidos per mėnesį sudarė 405 Eur, akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir faktinei situacijai.
11.3. Apeliantas iš esmės pirmosios instancijos teisme neginčijo ieškovo nurodytų būtinų poreikių, juos patvirtinančių įrodymų, apsiribojo selektyviu pavienių įrodymų vertinimu, nenurodant konkrečių aplinkybių ir nepateikiant jas patvirtinančių įrodymų. Apelianto pagrindinis nesutikimo su ieškiniu motyvas buvo jo negalėjimas teikti išlaikymą ieškovui dėl apelianto sunkios turtinės padėties, o ne ieškovo poreikių nebuvimas. Apeliaciniu skundu apeliantas ir toliau apsiriboja deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nepaneigiančiais ieškovo nurodytų aplinkybių apie išlaikymo būtinumą, tuo labiau šiuo klausimu padarytų teismo išvadų.
11.4. Apeliantas, kvestionuodamas ieškovo sąžiningą mokymąsi, nepateikė ieškovo nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų, t. y. ieškovo nesąžiningumas, įskaitant ir nesąžiningą mokymąsi, neįrodytas. Tuo tarpu priešingai, nei nurodo apeliantas, byloje esantys rašytiniai įrodymai („American School of Warsaw“ 2020 m. gruodžio 7 d. pranešimas, Twentės universiteto studento statuso patvirtinimas) patvirtino, kad ieškovas buvo pažangus mokinys. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad ieškovas buvo pažangus mokinys, ir laikė, kad šį faktą papildomai patvirtina ir ieškovo įstojimas į aukštąją mokyklą.
11.5. Apeliantas pirmosios instancijos teisme iš esmės neįrodinėjo, kad ieškovas, studijuodamas pagal dieninių studijų programą, gali dirbti, tam turi visas sąlygas, kad turi tam pakankamai laiko ar pan., neteikė su tuo susijusių įrodymų, prašymų teismui. Tuo tarpu teismas neprivalėjo rinkti įrodymus, kurie apelianto vertinimu, yra svarbūs, jeigu to pats apeliantas nedarė ir netgi neprašė to daryti teismo. Be to, pagal dieninių studijų programą studijuojantis ieškovas objektyviai negali ir studijuoti, ir tuo pačiu metu dirbti, nekenkiant studijų kokybei ir mokymosi rezultatams. Apelianto nurodoma ieškovo galimybė dirbti studijuojant yra teorinė, tačiau ne realiai įgyvendinama. Be to, apeliantas pirmosios instancijos teisme iš esmės neteikė argumentų ir įrodymų, susijusių su ieškovo galimybe dirbti studijų metu, todėl apeliantas šiais argumentais negali remtis apeliaciniame procese. O taip pat ir apelianto nurodomos aplinkybės apie ieškovo galimybę gauti valstybės remiamą paskolą minėtų aplinkybių kontekste laikytinos deklaratyviomis, nepaneigiančiomis apelianto pareigos išlaikyti ieškovą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad vien galimybės gauti lengvatinę paskolą iš studijų fondo buvimas negali būti laikomas aplinkybe, paneigiančia paramos būtinumą ir reikalingumą.
11.6. Ieškovas neneigia, kad jį išlaiko motina ir jos sutuoktinis, tačiau ši aplinkybė pati savaime nėra pagrindas atleisti apeliantą nuo pareigos išlaikyti ieškovą, nes vieno iš tėvų pareigos išlaikyti ieškovą tinkamas vykdymas pats savaime neatleidžia apelianto, kaip tėvo, nuo pareigos išlaikyti ieškovą vykdymo.
11.7. Apelianto nurodytos aplinkybės apie jam nustatytą bazinį darbingumo lygį pačios savaime nepatvirtina apelianto negalėjimo teikti ieškovui išlaikymą, nes vertinant apelianto turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas. Šiuo atveju apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad darbingumo lygio nustatymas kokiu nors būdu paveikė jo, kaip vadovaujančias pareigas baldų gamybos įmonėje užimančio asmens, darbą. Taigi, teismas apelianto darbingumo lygio nustatymo faktą vertino būtent minėtų aplinkybių kontekste, t. y. iš esmės nesutiko su apelianto deklaratyviu vertinimu, kad jo darbingumo lygio nustatymas turi ypatingą reikšmę šioje byloje, ir visų aplinkybių kontekste su tuo susijusius apelianto argumentus laikė tik būdu išvengti pareigos išlaikyti ieškovą.
11.8. Kadangi dividendai apeliantui buvo mokami nepaisant deklaruojamos sunkios įmonės finansinės būklės, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą abejoti apelianto nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su apelianto įrodinėjama UAB „Aukmergės baldai“ prasta finansine situacija. Dėl to apelianto argumentai, kad teismas neturėjo pagrindo abejoti prasta įmonės finansine situacija, yra nepagrįsti.
11.9. Apeliantas 2021 m. balandžio 22 d. dovanojimo sutartimis Nr. (duomenys neskeltini), Nr. (duomenys neskeltini)padovanojo savo artimiesiems giminaičiams du didelės vertės nekilnojamojo turto objektus. Pažymi, kad ieškinys pareikštas 2021 m. balandžio 1 d., byla iškelta 2021 m. balandžio 2 d, t. y. prieš minėtų dovanojimo sutarčių sudarymą. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas būtent iškėlus šią civilinę bylą padovanojo savo artimiesiems giminaičiams du didelės vertės nekilnojamojo turto objektus. Be to, apeliantas dovanojimo sandorių savarankiškai teismui neatskleidė, versiją apie iš anksto numatytą šių sandorių sudarymą pradėjo kelti tik vėliau, aplinkybėms apie dovanojimo faktą paaiškėjus teisme. Kita vertus, apeliantas žinojo, kad turi sūnų (ieškovą), kad jam buvo reikalingas išlaikymas (būnant nepilnamečiu), kad išlaikymas bus ir yra reikalingas ieškovui sulaukus pilnametystės, kad yra inicijuota privalomoji mediacija dėl išlaikymo ieškovui priteisimo, kuri buvo būtina sąlyga šiam teisminiam procesui. Šių aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas bet kokiomis priemonėmis siekė ir siekia sumažinti savo turto masę, minėti dovanojimo sandoriai pirmosios instancijos teismo pagrįstai laikyti nesąžiningu apelianto veikimu siekiant sumažinti savo turto masę ir tokiu būdu išvengti pareigos išlaikyti ieškovą.
11.10. Ieškovas, patikslinęs ieškinio dalyką (2021 m. liepos 21 d. pareiškimas dėl ieškinio dalyko patikslinimo), prašė teismo priteisti iš apelianto 725 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki ieškovas studijuos Tventės universitete („University of Twente“) ir bus ne vyresnis kaip 24 metų, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Tačiau sprendimu išlaikymas priteistas iki konkretaus termino - 2022 m. rugpjūčio 31 d., t. y. tik vienerius studijų metus universitete. Tokiu būdu iš esmės užprogramuojamas naujas teisminis procesas (nes po 2022 m. rugpjūčio 31 d. ieškovas, tęsdamas studijas Twentės universitete, bus priverstas inicijuoti naują teisminį procesą), tokia situacija neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, prieštarauja CK 3.192¹ straipsnio esminiam tikslui – užtikrinti pilnamečiui vaikui išlaikymą (paramą), kol jis mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų, t. y. visam terminui, kol egzistuoja šiame straipsnyje nurodytos aplinkybės, o jo daliai. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai suformulavo ieškinio reikalavimą žodine išraiška (kas nelaikytina ieškinio dalyko pakeitimu), teismo įgalinimą šeimos bylose veikti aktyviai, ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo rezoliucinę dalį (išlaikymo laikotarpio apimtyje).
I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliantas (ieškovas) A. J. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutarties, kuriuo nesutiko su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo ištaisytas rašymo apsirikimas – pakeistas (sumažintas) ieškovui 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu iš atsakovo priteistas 10 374,19 Eur išlaikymo (paramos) įsiskolinimo dydis. Apeliantas prašė panaikinti minėtos nutarties dalį, kuria ieškovui A. J. iš atsakovo E. J. priteisto išlaikymo (paramos) įsiskolinimas - 10 374,19 Eur pakeistas į 8 974,19 Eur sumą, skaičiuojant jį už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 15 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 276 straipsniu, taip pat ir teismų praktika, sprendimu priteisto įsiskolinimo sumos koregavimas per klaidų sprendime ištaisymo institutą negalimas, kadangi tai sąlygoja sprendimo esmės pakeitimą.
12.2. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą priteistą 10 374,19 Eur (8 974,19 Eur + 1 400 Eur) išlaikymo įsiskolinimą sudaro: 8 974,19 Eur įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 15 d. iki 2021 m. balandžio 1 d., ir 1 400 Eur įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. birželio mėn. Todėl teismas, ginčo nutartimi ištaisydamas rašymo apsirikimą – sumažindamas ieškovui sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymo įsiskolinimo dydį nuo 10 374,19 Eur iki 8 974,19 Eur, t. y. atsisakydamas priteisti 1 400 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. birželio mėn., akivaizdžiai pakeitė sprendimo esmę, todėl toks sprendimo keitimas per klaidų sprendime ištaisymo institutą, numatytą CPK 276 straipsnyje, negalimas.
12.3. Nutartyje teismas neteisingai nurodė, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje, nurodant ieškovui priteisiamą įsiskolinimo sumą 10 374,19 Eur, yra padaryta klaida. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje 19 pastraipoje teismas aiškiai konstatavo, kad 8 974,19 Eur išlaikymo įsiskolinimas yra už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 15 d. (kai ieškovas sulaukė pilnametystės) iki 2021 m. balandžio 1 d. (ieškinio pateikimo teismui diena), o sprendimo 20 pastraipoje nurodė, kad ieškovas nuo 2021 m. balandžio 1 d. (ieškinio pateikimo teismui diena) iki 2021 m. birželio mėnesio toliau mokėsi „American School of Warsaw“, o tai reiškia, kad ir tuo metu jam buvo būtinas išlaikymas, todėl iš atsakovo priteistinas 1 400 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Taigi, teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje aiškiai konstatavo ieškovo teisę tiek į išlaikymą laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 15 d. iki 2021 m. balandžio 1 d., kuris sudaro 8 974,19 Eur, tiek laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. birželio mėn., kuris sudaro 1 400 Eur. Taigi, nenustatyta jokių apsirikimų ar aritmetinių klaidų, kurias teismas galėtų taisyti taikydamas CPK 276 straipsnyje numatytą sprendimo ištaisymo institutą.
Atsiliepimas
13. Atsakovas E. J. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad teisė, kurios asmuo neturi, negali būti panaikinta. Anot atsakovo, ieškovas teisės į išlaikymo (paramos) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d., t. y. ieškinio pareiškimo dienos, iki 2021 m. birželio mėnesio neturėjo, todėl teigti, jog nutarties dalimi pirmosios instancijos teismui ištaisius aiškią aritmetinę klaidą, ši jo teisė buvo panaikinta, nėra jokio teisinio pagrindo. Kitaip tariant, nutartimi neteisingai skaičiais nurodyto išlaikymo (paramos) įsiskolinimo dydžio pakeitimas į teisingą, yra aiškios aritmetinės klaidos ištaisymas, o ne Sprendimo esmės pakeitimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Prieš vertinant atskirojo/apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.
15. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, nors šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus, arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Pažymėtina, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise.
16. Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė teismui naują įrodymą – Tventės universiteto („University of Twente“) viešai interneto tinklalapyje skelbiamus duomenis apie ieškovo studijuojamos Tarptautinio verslo administravimo bakalauro studijų programos trukmę, kuri yra 3 metai. Ieškovas pažymi, kad šio įrodymo prijungimo būtinybė iškilo tik po ginčijamo sprendimo priėmimo, teismui sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodžius iš apelianto ieškovui priteistiną išlaikymą vos 1 metų studijų terminui, tuo tarpu bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu nei teismui, nei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims nekilo klausimų dėl studijų trukmės ir/ar poreikio jį nurodyti byloje.
17. Savo ruožtu atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkės 2021-12-16 raštą atsakovui, kuriame nurodyta, kad ištyrusi ir įvertinusi atsakovo prašyme įvertinti teisėjo V.Ambrulevičiaus pareigų vykdymą ir spręsti dėl siūlymo iškelti teisėjui drausmės bylą, teismo pirmininkė teikimu kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl drausmės bylos iškėlimo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjui V.Ambrulevičiui, kas anot atsakovo, patvirtina aplinkybę, kad teisėjas priėmė skundžiamą sprendimą pažeisdamas proceso teisės normas; VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimą dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo E. J. termino pratęsimo iki 2039-06-19, kuris anot atsakovo, patvirtina, jog atsakovui 45 procentų darbingumo lygis nustatytas iki 2039-06-19.
18. Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, o taip pat į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiami su vaiko, nors ir pilnamečio, teisėmis bei tėvų pareigomis jo atžvilgiu susiję klausimai, ieškovo naujai pateikiamas įrodymas - Tventės universiteto („University of Twente“) viešai interneto tinklalapyje skelbiami duomenys apie ieškovo studijuojamos Tarptautinio verslo administravimo bakalauro studijų programos trukmę, o taip pat atsakovo pateiktas VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimas dėl jo netekto darbingumo išmokų – teismo vertinimu, yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, aktualūs vertinant teisingam bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, šie dokumentai nėra didelės apimties, taip pat atsižvelgiant į jų pobūdį, negali būti laikomi siurpriziniais nei apeliantui (atsakovui), nei pačiam ieškovui, todėl darytina išvada, jog proceso dalyvių teisės, pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi ir priimant šiuos du naujai pateikiamus įrodymus, nebus pažeistos, todėl apelianto ir ieškovo naujai pateikto minėti įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Savo ruožtu apelianto pateiktas Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkės 2021-12-16 raštas, kuriuo atsakovas informuojamas apie kreipimąsi dėl drausmės bylos bylą išnagrinėjusiam pirmosios instancijos teismo teisėjui iškėlimo iniciavimą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, savaime nei gali patvirtinti, nei gali paneigti vienokias ar kitokias teisiškai reikšmingas bylos išsprendimui aplinkybes, galimai pirmosios instancijos teismo padarytus materialinės ir/ar procesinės teisės normų pažeidimus, todėl nepriimtinas, kaip neatitinkantis įrodymų sąsajumo reikalavimų.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo ribų
19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3805-494/2013 buvo patvirtinta atsakovo E. J. ir ieškovo motinos J. Z. (buv. pavardė – J.) sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečių šalių vaikų (įskaitant ir tuo metu nepilnamečio ieškovo A. J.) gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su motina J. J. pagal jos gyvenamąją vietą. Sutartimi šalys buvo susitarę dėl atsakovo teikiamo išlaikymo vaikams: „E. J. įsipareigoja teikti vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis, kiekvieną mėnesį pervedant į J. J. nurodytą asmeninę sąskaitą banke arba kitu būdu sumokant po 5 000 Lt kiekvienam nepilnamečiam vaikui išlaikyti, pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kiekvienas vaikas sulauks pilnametystės“. Taip pat šalys buvo susitarę, kad šalių nepilnamečiai vaikai lankys privačią mokyklą, E. J. sutiko, kad mokslas privačioje mokykloje bus apmokamas ir iš jo teikiamo išlaikymo sumos. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1223-723/2015 ieškovo tėvo E. J. ir motinos J. J. prašymu buvo pakeistos ankstesniu teismo sprendimu patvirtintos Sutarties 3 punkto (su papunkčiais) nuostatos, t. y. pagal naujai patvirtintos Sutarties 3 punkto 3.1 papunktį „E. J. įsipareigoja teikti vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis, kiekvieną mėnesį pervedant į J. J. nurodytą asmeninę sąskaitą banke arba kitu būdu sumokant po 725 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui išlaikyti, pradedant nuo 2015 m. sausio mėnesio iki kiekvienas vaikas sulauks pilnametystės“. Taip pat buvo pakeista nuostata dėl vaikų mokymosi privačioje mokymo įstaigoje, suformuluojant ją kitaip - „E. J. sutinka, kad mokslas privačioje mokykloje bus apmokamas jo teikiamo išlaikymo sumos ribose“. Ieškovui A. J. aštuoniolika metų suėjo 2020 m. kovo 15 d. Tuo metu ieškovas mokėsi privačioje mokykloje „American School of Warsaw“, kurią baigė 2021 m. gegužės mėn. Užbaigęs vidurinę mokyklą, ieškovas nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio pradėjo studijuoti aukštojoje mokykloje - Tventės universitete, Olandijoje pagal Tarptautinio verslo administravimo bakalauro studijų programą.
22. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam išlaikymą (paramą) iš atsakovo (ieškovo tėvo) E. J. po 725 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2021 m. balandžio 1 d. (ieškinio teismui pateikimo dienos) iki jo studijų Tventės universitete pabaigos, argumentuodamas tuo, kad jam reikalinga parama. Taip pat ieškovas laikosi pozicijos, kad teisė į išlaikymą jam atsirado sulaukus pilnametystės (2020 m. kovo 15 d.), dar besimokant mokykloje „American Shool of Warsaw“, todėl atsakovas išlaikymą privalėjo teikti nuo ieškovo pilnametystės dienos, tačiau to nedarė, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant po 725 Eur kiekvieną mėnesį, iš viso – 8 974,19 Eur.
23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei ieškovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus apie jam mėnesiui būtinosioms išlaidoms padengti reikalingą sumą, sprendė, jog ieškovo nurodyta 1 450 Eur suma (atitinkamai atsakovui tenkama išlaikymo suma būtų 725 Eur)/mėn. nėra pagrįsta, todėl iš atsakovo priteisė ½ ieškovo rašytiniais įrodymais būtinosioms išlaidoms mėnesiui pagristos sumos (1 085 Eur) dalį, t. y. 542,50 Eur. Ieškovas teismo sprendimo šiuo aspektu neskundė ir nekvestionavo.
24. Taip pat pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime konstatavo, jog ieškovas po savo pilnametystės (2020 m. kovo 15 d.) tęsė mokslus toje pačioje mokymosi įstaigoje „American School of Warsaw“, kas reiškia, jog pilnametystės dienai buvę ieškovo poreikiai nepasikeitė iki pat jo mokyklos baigimo dienos, todėl atsakovui išliko pareiga teikti išlaikymą sūnui ir po jo pilnametystės. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas, jam suėjus 18 metų, toliau tęsė mokslus toje pačioje mokymosi įstaigoje, teismas laikė ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 15 d. (ieškovo pilnametystės dienos) iki 2021 m. balandžio 1 d. (ieškinio teismui pateikimo dienos), bendrai 8 974,19 Eur sumai, pagrįstu. Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, konstatavęs, jog ieškovas nuo 2021 m. balandžio 1 d. (ieškinio teismui pateikimo dienos) iki 2021 m. birželio mėn. toliau mokėsi toje pačioje mokymosi įstaigoje („American School of Warsaw“) ir ją baigė, sprendė, jog reikalavimas dėl 1 400 Eur (2*(725-50)) išlaikymo įsiskolinimo taip pat yra pagrįstas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo A. J. nagrinėjamoje byloje skundžiama 2021 m. spalio 1 d. nutartimi nutarė ieškovui iš atsakovo bendrai priteisto išlaikymo (paramos) įsiskolinimo sumą - 10 374,19 Eur (8 974,19 Eur + 1 400 Eur) pakeisti į 8 974,19 Eur, skaičiuojant jį už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 15 d. (ieškovo pilnametystės dienos) iki 2021 m. balandžio 1 d. (ieškinio teismui pateikimo dienos). Dėl šios 2021 m. spalio 1 d. pirmosios instancijos teismo nutarties ieškovas pateikė atskirąjį skundą. 2021 m. lapkričio 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas priėmė nutartį, kurioje konstatavo, kad priimdamas atskiruoju skundu apskųstą 2021 m. spalio 1 d. nutartį, teismas suklydo – visgi, ieškovui priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydis yra 10 374,19 Eur (8 974,19 Eur + 1 400 Eur).
25.1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. priimto sprendimo, dėl kurio apeliacinį skundą pateikė atsakovas E. J., teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčo sprendimą priėmė iš esmės pažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Apeliantas nesutinka su ieškovui iš atsakovo (apelianto) priteistu išlaikymo (paramos) įsiskolinimo konstatavimu bei įsiskolinimo sumos nustatymu, nurodydamas, jog ieškovas nepagrindė savo poreikių; taip pat apeliantas nesutinka ir su teismo konstatuotu ieškovo išlaikymo (paramos) periodinėmis išmokomis būtinumu, laikydamasis pozicijos, kad ieškovas neįrodė savo sąžiningo ir pažangaus mokymosi, pastangų pačiam prisidėti prie savo išlaikymo (susirasti darbą, kreiptis dėl valstybės remiamos paramos ir pan.); taip pat su teismo apelianto galimybės teikti išlaikymą (paramą) vertinimu;
Žemesnės instancijos teismas
25.2. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutarties, dalyje, kuria pirmosios instancijos teismas ištaisė savo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendime padarytą rašymo apsirikimą ieškovui iš atsakovo priteistino išlaikymo (paramos) apimtyje. Apeliantas (ieškovas) A. J. atskirajame skunde laikosi pozicijos, jog ginčijamos nutarties dalimi, kuria neteisingai skaičiais nurodytas ieškovui iš atsakovo priteistinas išlaikymo (paramos) įsiskolinimas „10 374,19 Eur“, pakeistas į teisingą – „8 974,19 Eur“, skaičiuojant jį už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 15 d. iki 2021 m. balandžio 1 d., akivaizdžiai pakeista 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo esmė, todėl toks sprendimo keitimas per klaidų sprendime ištaisymo institutą, numatytą CPK 276 straipsnyje, negalimas.
26. Taigi, apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo, kuriuo iš dalies buvo patenkintas ieškovo ieškinys, bei 2021 m. spalio 1 d. nutarties dalyje dėl ieškovui priteisto iš atsakovo išlaikymo (paramos) įsiskolinimo sumos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo už mokymosi vidurinėje mokykloje laikotarpį
27. Minėta, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu išlaikymo ieškovui įsiskolinimu už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 15 d., kai ieškovas sulaukė pilnametystės, iki 2021 m. birželio mėnesio, kai ieškovas baigė vidurinę mokyklą, teigdamas, jog ieškovas neįrodė, o teismas taip pat netyrė ir nenustatė pilnamečiu tapusio vaiko poreikių bei fakto, kad jie per minėtą laikotarpį, lyginant su ankščiau turėtais iki ieškovas sulaukė pilnametystės, nepasikeitė ir jiems patenkinti ieškovui reikalinga 1 450 Eur per mėnesį suma. Su tokiu argumentu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
28. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog vertindamas ieškovo, sulaukusio pilnametystės, poreikius (jų pobūdį, apimtį) ir nustatydamas jiems patenkinti per mėnesį reikalingą pinigų sumą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo, kaip orientaciniu kriterijumi, vadovautis ankstesniu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, priimtu Vilniaus rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1223-723/2015, nustatytu vaiko poreikiams patenkinti reikalingų lėšų dydžiu – 1 450 Eur/mėn., ir taikydamas tėvų prievolių vaikų atžvilgiu lygių dalių principą, spręsti dėl atsakovo prievolės teikti paramos reikalingam pilnamečiui sūnui šiuo laikotarpiu 725 Eur/mėn. išlaikymą, esant nustatytoms kitoms privalomoms ir imperatyviai įstatyme įtvirtintoms tokio išlaikymo teikimo sąlygoms (vaiko pažangiam ir sąžiningam mokymuisi vidurinėje mokykloje, paramos reikalingumui ir t. t.).
29. Pažymėtina, kad minėtu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimu buvo pakeista ankstesniu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3805-191/2013 buvusių sutuoktinių susitarimu nustatyta išlaikymo ieškovui teikimo tvarka, sąlygos ir dydis būtent pačių vaiko tėvų, įskaitant ir atsakovo E. J., prašymu, t. y. pačiam E. J. ir jo buvusiai sutuoktinei J. J. sutarus ir sutikus, jog sūnaus A. J. poreikiams per mėnesį, kol jis yra paauglys ir mokosi privačioje vidurinėje mokykloje, patenkinti reikalinga būtent 1 450 Eur/mėn. suma, ir tėvas E. J. įsipareigojo iki pat vaiko pilnametystės skirti būtent ½ dalį šios sumos – 725 Eur / mėn. vaiko poreikių patenkinimui.
30. Kaip matyti iš minėto teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, tenkindamas tuometinį pareiškėjų E. J. ir J. J. prašymą ir nustatydamas būtent tokį išlaikymo dydį, teismas vertino pareiškėjų prašymo pagrįstumą, jų susitarimu nustatyto išlaikymo vaikui proporcingumą vaiko poreikiams, pakankamumą užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ir tėvų turtinei padėčiai, tam nustatyti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes (be kita ko, vaiko gyvenamosios vietos, mokymo įstaigos pasikeitimą ir kt.) bei konstatavo šalių susitarimo pagrįstumą ir teisėtumą. Pastebėtina, kad nei E. J., nei J. J. iki pat vaiko pilnametystės nekeitė tokio savo susitarimo, patvirtinto teismo, tarp jų nebuvo kilę ginčų dėl išlaikymo prievolės vaikui pobūdžio, dydžio, vykdymo, nei vienas iš tėvų, įskaitant ir patį E. J., per visą laiką nuo 2015 m. iki pat vaiko pilnametystės (2020 m.) nesikreipė į teismą dėl išlaikymo formos, dydžio pakeitimo, tokiu būdu išreikšdamas sutikimą su jų pačių valia nustatyta ir teismo patvirtinta tiek bendra vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga lėšų suma (1 450 Eur), tiek su atsakovo E. J. prisidėjimo prie poreikių patenkinimo apimtimi (1/2 dalimi, t. y. 725 Eur/mėn.).
31. Nagrinėjamoje byloje iš tikrųjų nėra jokių duomenų ir juos galinčių patvirtinti įrodymų, kad ieškovo, kuris nuo minėto dar 2015 m. priimto teismo sprendimo išvyko gyventi su motina į Lenkiją, su motina ten faktiškai gyveno ir visus tuos metus – tiek iki pilnametystės, tiek ir dar apie metus po to, kai mokėsi privačioje vidurinėje mokykloje „American School of Warsaw“, siekdamas vidurinio išsilavinimo, poreikiai per visą šį laiką būtų vienaip ar kitaip pasikeitę (padidėję ar sumažėję). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad byloje iš tikrųjų nėra jokių duomenų ir įrodymų, jog būtų pasikeitusios, išnykusios ar priešingai, atsiradusios kokios nors teisiškai reikšmingos naujos faktinės aplinkybės, turinčios įtakos vertinant ieškovo poreikius, pvz., pasikeitę ieškovo poreikiai maistui, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui, atsiradę specialių (pvz., sveikatos užtikrinimo) poreikių ir pan. per laikotarpį nuo vaiko pilnametystės iki pat vidurinės mokyklos baigimo: ieškovas ir toliau faktiškai gyveno su motina Lenkijoje, lankė tą pačią privačią vidurinę mokyklą, lankėsi pas gydytojus/specialistus, sportavo, atostogavo, pramogavo, turėjo kitas išlaidas (maisto, higienos, transporto, ryšio ir pan.). Tokių aplinkybių nenurodė ir neįrodinėjo ieškovas, jokių aplinkybių dėl galimai pasikeitusių (sumažėjusių) pilnamečiu tapusio vaiko poreikių nenurodė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde ir apeliantas. Iš apeliacinio skundo matyti, kad pats atsakovas pripažįsta pasikeitus vaiko poreikiams tik jam užbaigus vidurinę mokyklą ir pradėjus studijuoti universitete kitoje valstybėje. Visa tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui, vadovaujantis tiek bylos medžiaga, tiek bendraisiais protingumo ir racionalumo kriterijais ir principais, tiek remiantis šiuo klausimu suformuota teismų praktika, vertinti, jog pilnametystės dienai ieškovo poreikiai nepasikeitė ir nebuvo pasikeitę iki pat vidurinės mokyklos baigimo dienos, bei spręsti dėl atsakovo prievolės būtent 725 Eur/mėn. dalimi ir toliau prisidėti prie ieškovo išlaikymo, esant kitoms imperatyvioms tokios paramos pilnamečiam vaikui teikimo sąlygoms.
32. Pažymėtina, kad pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, 2015 m. vasario 27 d. sprendimu buvo nustatyti ieškovo, kaip moksleivio, poreikiai bei teiktino jam išlaikymo dydis, ir šių aplinkybių nei viena šalis (ieškovo tėvai) nei tuo metu, nei vėliau neginčijo, todėl nagrinėjamu atveju apelianto teiginys, kad ieškovas turėjo įrodyti, kad jo poreikiai, sulaukus pilnametystės nepasikeitė, vertintinas kritiškai. Be to, net jeigu 725 Eur/mėn. išlaikymo dydis nebūtų nustatytas ankstesniu teismo sprendimu, patvirtintu pačiu atsakovo ir jo buvusios sutuoktinės susitarimu, nėra pagrindo spręsti, kad pats teismas, esant tėvų ginčui, nebūtų galėjęs tiek 2015 m. vykusio teismo proceso metu, tiek ir spręsdamas nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštą ieškinį, nustatyti būtent tokią atsakovo prievolės išlaikyti vaiką apimtį, atsižvelgdamas į šioje nutartyje jau nurodytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes.
33. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir kitus apeliacinio skundo argumentus, kiek tai susiję su išlaikymo priteisimo už ieškovo mokymosi vidurinėje mokykloje laikotarpį iš atsakovo neteisėtumu, kaip nepagrįstus ir neatitinkančius suformuotos šiuo klausimu konstitucinės jurisprudencijos bei bendrosios kompetencijos teismų praktikos. Teismas pažymi, kad Konstitucinis Teismas dar savo 2007 m. birželio 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2014 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam, akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Šio išaiškinimo pagrindu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota, jog išlaikymas gali būti priteisiamas vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, sąžiningai ir pažangiai besimokančiam moksleiviui, kuriam reikalinga parama, jeigu tėvai turi realias galimybes teikti tokį išlaikymą, pabrėžiant, kad mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, jog vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, todėl jeigu bylos nagrinėjimo metu nėra nustatoma, jog pilnametis moksleivis turi turto ar lėšų, iš kurių gali pats save išlaikyti, laikoma ir preziumuojama, kad jam reikalinga parama, ir nustačius tėvų galimybę išlaikymą teikti, ieškinys tenkinamas visiškai ar iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).
34. Atsižvelgdama į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo už visą ieškovo, sulaukusio pilnametystės, mokymosi vidurinėje mokykloje, siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą, laikotarpį, o būtent nuo 2020 m. kovo 15 d. iki 2021 m. birželio mėn., yra teisėtas ir pagrįstas, ir naikinti šį sprendimą ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.
Dėl išlaikymo už mokymosi aukštojoje mokykloje laikotarpį būtinumo
35. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apskritai vertindamas ieškovo poreikius ir jiems patenkinti reikalingą lėšų sumą, teismas greta būtinųjų išlaidų maistui, transportui ir aprangai bei būstui, nepagrįstai į jas įtraukė ieškovo nurodytas išlaidas laisvalaikiui (150 Eur) bei kelionėms (35 Eur), kaip visiškai pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė apeliantas.
36. Viena vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad materialinė parama yra būtina drabužiams, avalynei, maistui, higienos priemonėms įsigyti, visuomeninio transporto išlaidoms apmokėti, taip pat lėšos įmokoms už mokslą, būsto nuomą ir kitoms būtinosioms reikmėms, t. y. visuotinai pripažįstamoms būtinosioms išlaidoms, todėl apelianto argumentai, jog šios išlaidas nebūtinos ar/ir kad ieškovas dar papildomai turėjo jas pagrįsti bei įrodyti, atmestini, kaip nepagrįsti. Teismų pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Išlaidas, būtinas studijoms universitete (mokestis už mokslą -542 Eur) bei būsto nuomai (600 Eur) ieškovas pagrindė rašytiniais įrodymais, kurių teisingumu ir pakankamumu teismas neturi jokio pagrindo abejoti.
37. Kita vertus, pilnamečio reikalavimai padengti kaštus už pramogas, pramoginio pobūdžio keliones, būrelius, pomėgius ir pan., laikytini nepagrįstais ir su pilnamečių besimokančių vaikų išlaikymo pareiga nesusijusiais reikalavimais – tokių nebūtinų poreikių patenkinimu turėtų pasirūpinti pats pilnametis asmuo arba jis jų turėtų atsisakyti iki galės juos finansuoti savarankiškai (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2660-467/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 2A-1814-661/2015). Tokiu būdu nagrinėjamu atveju spręstina, jog reali ir būtina ieškovo, studijuojančio aukštojoje mokykloje, būtiniesiems poreikiams patenkinti lėšų suma sudarytų ne 1 085 Eur, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, o ne daugiau nei 900 Eur (600 Eur būsto nuoma, 45 Eur studijų mokestis, 200 Eur maistui, 35 Eur transportui, 20 Eur drabužiams).
38. Taip pat nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi dėl periodinio išlaikymo ieškovui priteisimo nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., kai pradėtos studijos aukštojoje mokykloje (universitete) iki studijų pabaigos, atsakovas apeliaciniame skunde kvestionavo pirmosios instancijos teismo nustatytas tokiam išlaikymui priteisti būtinas sąlygas, pirmiausiai teigdamas, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas yra pažangus mokinys ir studentas (ieškovas nepateikė sąžiningą ir pažangų mokymąsi patvirtinančių įrodymų), ką rodo vien tai, kad ieškovas įstojo į mokamą vietą universitete Olandijoje ir pan.
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad viena būtinųjų sąlygų, kurią turi atitikti pilnametis, besimokantis aukštojoje mokykloje ir siekiantis paramos iš tėvų priteisimo – sąžiningas ir pažangus mokymasis. Tiek iš CK 3.192¹ straipsnio, tiek iš Konstitucinio teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2014 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išplaukia, kad pareigos mokytis sąžiningai ir pažangiai nesilaikymas reiškia ir teisės į išlaikymą paneigimą, todėl laikoma, kad toks asmuo piktnaudžiauja šeimos teisėmis, o nustatyta faktinė aplinkybė, jog mokosi nesąžiningai ir nepažangiai liudija, kad mokytis nepageidauja, todėl išlaikymas, sietinas su teise įgyti išsilavinimą ir tuo laikotarpiu gauti išlaikymą iš savo tėvų, nepriteisiamas. Tuo atveju, jei pažangus ir sąžiningas mokymasis nebūtų vertinamas, būtų pažeidžiamos tėvų, vykdančių pareigą teikti pilnamečiam vaikui, teisės.
40. Pažymėtina, kad nors pažangaus ir sąžiningo mokymosi sąvoka teisės aktuose nėra apibrėžta, tačiau teismų praktikoje suformuota nuostata, kad paramos reikalingas pilnametis, besimokantis vaikas mokosi pažangiai ir sąžiningai, jei jo mokymosi dalykų įvertinimai yra bent jau patenkinami, pvz., nors ir nėra įvertinti aukščiausiais balais, tačiau jų vidurkis yra virš 5 balų (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1770-614/2015 ir kt.).
41. Nors dėl pažangaus ieškovo A. J. mokymosi mokykloje abejonių nėra, nes, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, tą patvirtina jau vien vidurinės mokyklos užbaigimo, vidurinio išsilavinimo įgijimo ir įstojimo į aukštąją mokyklą faktas, tačiau nagrinėjamoje byloje iš tikrųjų nėra jokių duomenų ir įrodymų dėl ieškovo mokymosi (įskaitant ir pažangaus) aukštojoje mokykloje, t. y. universitete, į kurį ieškovas įstojo ir kuriame šiuo metu studijuoja bei kurio studijomis grindžia ieškinio reikalavimą dėl paramos iš atsakovo priteisimo. Procesiniuose dokumentuose apie tai nėra duomenų, teismo posėdžio metu ši aplinkybė nebuvo aptariama ieškovo paaiškinimuose, teismas jos netyrė ieškovo paaiškinimų davimo metu, į bylą nepateikti jokie su tuo susiję rašytiniai įrodymai. Tokiu būdu aplinkybė dėl pažangaus ir sąžiningo ieškovo mokymosi aukštojoje mokykloje teismo proceso pirmosios instancijos metu nebuvo tirta ir nustatyta, ieškovas neteikė į bylą su tuo susijusių įrodymų, tokių įrodymų jam pateikti nesiūlė ir pirmosios instancijos teismas.
42. Visiškai pritartina atsakovo apeliacinio skundo argumentams, jog spręsdamas dėl paramos būtinumo, pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nepakankamai įvertino paties ieškovo galimybes bei pastangas tiek pilnai save išlaikyti, tiek iš dalies prisidėti prie savo išlaikymo greta tėvų teikiamo/teiktino išlaikymo (susirasti darbą, leidžiantį jam dirbti, atsižvelgiant į studijų tvarkaraštį, kreiptis dėl valstybės remiamos studijų paramos i pan.).
43. Pirmiausia pažymėtina, kad būdamas pilnametis ir teisiškai veiksnus, pats ieškovas, neatsižvelgdamas į pragyvenimo lygį Lietuvoje, pasirinko studijas būtent užsienio aukštojoje mokykloje, t. y. kitoje valstybėje (Olandijoje), kurioje ekonominis lygis yra aukštesnis, nei Lietuvoje, atitinkamai pragyvenimui būtinos lėšos yra didesnės, ir būtent mokamą mokslą. Antra, kaip pagrįstai nurodė apeliaciniame skunde atsakovas, byloje nėra jokių duomenų dėl ieškovo pastangų ir protingų galimybių gauti pajamas, įsidarbinti, tai pat gauti valstybės remiamą paskolą studijoms ir/ar pragyvenimo išlaidoms apmokėti ir tokiu būdu pačiam ieškovui bent iš dalies apsirūpinti reikalingomis lėšomis. Teismo posėdžio metu ieškovas tik nurodė, kad užsidirbti nelabai turės galimybių, nežino, kokių veiksmų imtųsi, dėl valstybės paramos studijoms gavimo galimybių apskritai nesidomėjo.
44. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje suformuota, jog sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas ne tik jo turtas, visų rūšių pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas, taip pat galimybė gauti valstybės remiamą paskolą studijoms apmokėti ir/ar pragyvenimo išlaidoms padengti, taip pat mėginimas įsidarbinti ir bent iš dalies pačiam apsirūpinti reikalingomis lėšomis. Tam tikslui, be kita ko, turi būti tiriama, pavyzdžiui, kaip ir kada vyksta studento paskaitos, koks jų grafikas, kada ir kokios trukmės būna atostogos, koks studijų intensyvumas ir pan. Kasacinio teismo suformuota vieninga praktika, jog ieškovo nenoras tokiu būdu apsirūpinti lėšomis, reikalingomis studijoms ir (arba) pragyvenimo išlaidoms apmokėti, aiškinamas ieškovo baime dėl savo perspektyvų ateityje dengti skolinius įsipareigojimus, negali būti laikomas tinkamu motyvu, dėl kurio pilnamečio veiksnaus vaiko sprendimų našta būtų perkeliama jo tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).
45. Kita vertus, teismai, spręsdami bylas dėl pilnamečių vaikų išlaikymo, nustatę, kad ieškovas neišnaudojo minėtos galimybės, tačiau pripažinę, kad ieškovui reikalingas išlaikymas, gali priteisti mažesnio dydžio išlaikymą, nes ir pats ieškovas turi pareigą bent iš dalies pasirūpinti jam reikalingomis lėšomis.
46. Pažymėtina, kad kaip jau buvo minėta, mokinio statuso specifiškumas lemia, kad jam mokantis įprastinėmis užimtumo sąlygomis jis negali pats savęs išlaikyti, tuo tarpu kalbant apie studento išlaikymo būtinumą ir apimtį teismas turi įvertinti, ar jis pasinaudojo visomis protingomis galimybėmis pats apsirūpinti reikalingomis lėšomis, nes profesinės ar aukštosios mokyklos studentas neretai turi galimybę derinti vienu metu ir mokymąsi, ir darbą. Konstitucinėje jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad išlaikymas ir jo dydis pilnametystės sulaukusiems vaikams neturėtų būti grindžiamas identiškais principais, kaip kad nepilnamečių vaikų atveju, nes subjektas – civilinė veiksnumą pilna apimtimi įgijęs asmuo – kurio galimybės turėti savų pajamų (užsidirbti) yra realesnės, priešingai, nei nepilnamečio, kurio poreikių užtikrinimas išimtinai priklauso nuo įstatyminių atstovų (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2014 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai).
47. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų ir įrodymų, jų neteikė šalys, netyrė teismas teismo posėdžio metu ir nesiūlė šalims pateikti dėl to, ar ieškovas iš tikrųjų turi galimybę, atsižvelgiant į mokymosi tvarkaraštį, paskaitų grafiką, atostogų laiką ir trukmę, ieškotis darbo ir dirbti darbą greta studijų (nėra duomenų, koks tvarkaraštis, kada ir kiek trunka paskaitos ir pan.), ar ieškovas ėmėsi ir išnaudojo visas protingas galimybes susirasti darbą, suderintą su mokslais (studijuoti ir dirbti, dirbti ne pilną darbo dieną, savaitę, po paskaitų, savaitgaliais, atostogų metu), dėjo tam pastangų, ar realiai turi galimybes pasinaudoti valstybės paskola studijoms, ar dėl jos kreipėsi, ar sąmoningai nesinaudoja turimomis galimybės ir vengia prisiimti savo mokymosi aukštojoje mokykloje finansinę naštą, o siekia, kad ją prisiimtų pirmiausia tėvai.
48. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog byloje nebuvo vertinami ir Valstybinio socialinio fondo valdybos ir kitų viešųjų registrų duomenys apie ieškovo galimai gaunamas pajamas, turimą turtą, lėšas banko sąskaitose, nebuvo teismo pasiūlyta juos pateikti, nebuvo patenkintas ir atitinkamas apelianto prašymas dėl tokių įrodymų išreikalavimo, nors būtent ieškovas, pareiškęs ieškinį, turi pateikti teismui visapusiškai jo turtinę padėtį ir jos pagerinimo perspektyvas galinčius patvirtinti įrodymus.
Dėl atsakovo galimybių teikti paramą
49. Teismas pažymi, kad viena būtinųjų sąlygų priteisti pilnamečiam vaikui išlaikymą yra tėvų galimybė išlaikyti pilnametystės sulaukusius savo vaikus, apie kurią sprendžiama iš pilnamečio vaiko tėvų turimo turto, visų rūšių pajamų, darbo užmokesčio, pašalpų, pensijų, autorinio atlyginimo ir kitų pajamų. Nors ir nustatomas paramos pilnamečiui būtinumas, kreditoriumi pilnamečių vaikų išlaikymo teisiniuose santykiuose vaiko tėvai laikomi tik nustačius jų galimybes išlaikymą teikti, konkrečiu atveju įvertinus tėvų turtą ir gaunamas visų rūšių pajamas, kitus išlaikytinius, ar išlaikymo teikimas pilnamečiui vaikui iš esmės nepablogina paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties, ar išlaikymo priteisimas nedarys esminės žalos jį teikiantiems tėvams, ar priteistą paramą bus įmanoma įvykdyti bei ar patiems tėvams nėra būtina parama, globa ir panašiai.
50. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės išsamiai ir tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, kaip reikšmingą kriterijų sprendžiant dėl atsakovo galimybių tam tikra dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo buvimo apskritai. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nepaisant turimo riboto darbingumo dėl sveikatos būklės, dirba ir užsidirba, gauna stabilias ir ilgalaikes su darbo santykiais susijusias pajamas, taip pat ir kitų rūšių pajamas – dividendus iš turimų įmonių, turi nekilnojamojo turto, tiek iki bylos iškėlimo, tiek teismo proceso metu buvo sudaręs didelės vertės nekilnojamojo turto perleidimo, įskaitant ir neatlygintinio perleidimo artimiesiems asmenims, sandorius, turi tik vieną išlaikytinį (nepilnametę dukterį).
51. Visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties ir gebėjimo išlaikyti ieškovą pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai įvertintos vaiko naudai ir teismo išvados, padarytos išanalizavus tiek atsakovo gaunamas pajamas ir jų pobūdį, tiek jo turimų įmonių turtinę padėtį, iš jų gaunamus dividendus, tiek turimą nekilnojamąjį turtą, tiek elgesį (sudarytus sandorius dėl didelės vertės nekilnojamojo turto neatlygintinio perleidimo artimiems asmenims – sutuoktinei ir motinai), šioje byloje priteisto išlaikymo įsiskolinimo netekimo laikotarpiu, tiek teismo proceso metu, yra pakankamai pagrįstos bei logiškos. Byloje nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad atsakovas apskritai nebūtų pajėgus nors ir tam tikra dalimi teikti išlaikymą pilnamečiam studijuojančiam sūnui, būtų pats reikalingas paramos ar kad ir tam tikro dydžio išlaikymo ieškovui priteisimas iš atsakovo iš esmės pablogintų atsakovo turtinę padėtį, sukeltų jam nepakeliamas pasekmes ir žalą.
52. Nors išlaikymo pilnamečiam vaikui teikimas gali kiek pabloginti paramą teikiančio atsakovo nepilnamečiam vaikui teikiamą išlaikymą, tačiau toks pabloginimas šiuo atveju nėra esminis, todėl galėtų būti pateisinamas. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje ir teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, kad kitų išlaikytinių (nepilnamečių vaikų) buvimo faktas pats savaime nėra pagrindas nepriteisti išlaikymo pilnamečiui studijuojančiam vaikui, ir turi įtakos sprendžiant tik dėl pilnametystės sulaukusio vaiko paramos dydžio (Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-309-780/2013; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1638-558/2015).
53. Kita vertus, sutiktina su apelianto argumentu, kad teismas tokio pobūdžio bylose turi nustatyti ir savanoriškai išlaikymą teikiančios motinos ar tėvo turtinę padėtį, kuris pilnamečių vaikų išlaikymo bylose turi trečiojo asmens statusą. Toks poreikis yra sąlygotas CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, kuri pagal 3.192¹ straipsnio 4 dalį yra taikoma ir sprendžiant dėl pilnamečių vaikų išlaikymo. Taigi, teismas privalo pilnamečių vaikų išlaikymo bylose vertinti trečiojo asmens laisva valia teikiančio išlaikymą savo pilnamečiam, besimokančiam ir paramos reikalingam vaikui, turtinę padėtį, kad būtų nustatytas proporcingas tėvų turtinei padėčiai pilnamečio vaiko išlaikymo dydis. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvai nėra solidarieji skolininkai, todėl išlaikymo našta tarp jų neprivalo būti paskirstyta po lygiai. Taigi, vienodai svarbu tinkamai nustatyti tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens, savanoriškai teikiančio išlaikymą, realią turtinę padėtį, o tam vertintini tie patys kriterijai, kaip ir vertinant atsakovo turtinę padėtį.
54. Nors nagrinėjamu atveju ieškovo motina buvo įtraukta į procesą trečiuoju asmeniu, o ieškovas buvo nurodęs, kad prie jo išlaikymo motina prisideda, tačiau byloje visiškai nebuvo tiriamos aplinkybės dėl jos turtinės padėties: nei ji pati, nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys, įskaitant ieškovą, neteikė jokių duomenų ir įrodymų šiuo klausimu, jų nesiūlė pateikti / išreikalauti ir pirmosios instancijos teismas, t. y. šiuo aspektu reikšmingas paramos dydžio nustatymui kriterijus liko visiškai teismo neištirtas, neatskleistas ir neįvertintas.
55. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes matyti, kad išvadą, jog pilnametis ir po studijų universitete pradžios buvo ir tebėra reikalingas išlaikymo bei kokia apimtimi, taip pat kokia apimtimi prie vaiko išlaikymo turi prisidėti atsakovas, pirmosios instancijos teismas padarė visapusiškai neištyręs ir neįvertinęs visų tokio pobūdžio bylose teisiškai reikšmingų bei aukščiau šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nurodytų sąlygų, aplinkybių bei klausimų, ignoruodamas įstatyme ir teismų praktikoje tokio pobūdžio klausimui išspęsti nustatytus reikšmingus išaiškinimus, be kita ko, nepasiūlydamas dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti atitinkamus tiek kriterijus išlaikymo prievolės kreditoriui (ieškovui), tiek kriterijus išlaikymo prievolės skolininkui (atsakovu) galinčius atskleisti duomenis ir įrodymus, dėl ko šioje teismo sprendimo dalyje galimai buvo priimtas neteisingas sprendimas. Tai savo ruožtu sudaro pagrindą teismo sprendimą šioje dalyje panaikinti ir perduoti šioje dalyje bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tuo pačiu panaikinant ir teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kadangi šis klausimas galės būti išspręstas tik galutinai išsprendus materialinius ieškinio reikalavimus dėl paramos teikimo (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl atskirojo skundo dėl 2021 m. spalio 1 d. nutarties
56. Apeliantas (atsakovas) E. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime yra apstu tiek rašybos, tiek aritmetinių apsirikimų ir klaidų: skaičiuojant priteistiną išlaikymą ieškovui nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. birželio mėnesio vietoj 1 350 Eur (2mėn * (725-50) = 1 350 Eur) išlaikymo sprendime buvo nepagrįstai nurodyta 1 400 Eur suma; rezoliucinėje sprendimo dalyje vietoj 8 974,19 Eur priteistino išlaikymo įsiskolinimo nurodyta 10 374,19 Eur suma; teismas, priimdamas galutinį sprendimą, visai nepasisakė dėl 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo bei apelianto ieškovui tuo pagrindu sumokėtų sumų įskaitymo į priteistą paramos įsiskolinimo sumą.
57. Savo ruožtu apeliantas (ieškovas) A. J. atskirajame skunde nurodė, kad ginčijamos 2021 m. spalio 1 d. nutarties dalimi, kuria 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje skaičiais nurodytas ieškovui iš atsakovo priteistinas išlaikymo (paramos) įsiskolinimas „10 374,19 Eur“, pakeistas į „8 974,19 Eur“, skaičiuojant jį už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 15 d. iki 2021 m. balandžio 1 d., akivaizdžiai pakeičia 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo esmę, todėl toks sprendimo keitimas per klaidų sprendime ištaisymo institutą, numatytą CPK 276 straipsnyje, negalimas.
58. Visų pirma pažymėtina, kad kaip savo apeliaciniame skunde pripažįsta ir pats apeliantas (atsakovas), dalis nurodytų rašymo apsirikimų buvo ištaisyti paties pirmosios instancijos teismo priimta 2021 m. spalio 1 d. nutartimi, kuria, be kita ko, buvo išspręstas klausimas dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir pagal jas atsakovo teikto laikino išlaikymo įskaitymo. Būtent šioje dalyje minėta teismo nutartis įsiteisėjo, dėl jos nei vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų neteikė skundų.
59. Antra, nors Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 15 d., t. y. jau bylą perdavus nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priėmė nutartį, kurią vėlgi, taisė savo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendime bei 2021 m. spalio 1 d. nutartyje padarytus rašymo apsirikimus, o būtent nutarė „nurodytą ieškovui A. J. iš atsakovo E. J. priteistino išlaikymo (paramos) įsiskolinimą „10 374,19 Eur“ pakeisti į teisingą - „8 974,19 Eur“, skaičiuojant jį už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 15 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) ir 1 400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų), skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d.“, tačiau ši teismo nutartis nepašalino šiuo klausimų kylančių neaiškumų, o priešingai – įvėlė dar daugiau neatitikimų.
60. Įvertinusi tiek atsakovo skundžiamo apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, tiek ieškovo atskiruoju skundu skundžiamos teismo 2021 m. spalio 1 d. nutarties, tiek ir 2021 m. lapkričio 15 d. nutarties turinį, teisėjų kolegija turi pagrindo iš dalies sutikti su ieškovo atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neva, kaip rašymo apsirikimą, ištaisė teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo, vietoj teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytos 10 374,19 Eur sumos, nurodydamas 8 974,19 Eur sumą.
61. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies (19-20 pastraipų), teismas nusprendė priteisti iš atsakovo išlaikymo ieškovui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 15 d., kai ieškovas sulaukė pilnametystės, iki 2021 m. balandžio 1 d., t. y. kreipimosi į teismą dienos, sudarantį 8 974,19 Eur, o taip pat išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. birželio mėnesio, t. y. iki ieškovo mokymosi vidurinėje mokykloje pabaigos, teismo skaičiavimais sudarantį 1 400 Eur. Tokiu būdu matyti, kad bendra priteistina iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo ieškovui suma, kaip nurodyta teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje, susumavus 8 974,19 Eur bei 1 400 Eur, ir sudaro būtent 10 374,19 Eur. Tokiu būdu visiškai pritartina ieškovo atskirojo skundo argumentui, jog 2021 m. spalio 1 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas neištaisė rašymo apsirikimą ar aritmetinę klaidą, o pakeitė teismo sprendimo esmę, kadangi ištaisyta teismo sprendimo rezoliucinė dalis tapo nebeatitinkančia teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, o tokioms situacijoms netaikytinas CPK 276 straipsnyje įtvirtintas institutas. Pažymėtina, kad tai iš esmės pripažino ir pats pirmosios instancijos teismas, nes kaip matyti iš ieškovo A. J. apeliacinės instancijos teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 15 d. priėmė nutartį, kuria ištaisė savo paties 2021 m. spalio 1 d. nutartyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodydamas, kad ieškovui A. J. iš atsakovo E. J. priteistinas 8 974,19 Eur išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant jį už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 15 d. iki 2021 m. balandžio 1 d., ir 1 400 Eur išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d.
62. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovo A. J. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutarties dalis, kuria iš atsakovo E. J. priteisto išlaikymo įsiskolinimo suma buvo pakeista iš 10 374,19 Eur į 8 974,19 Eur, skaičiuojant jį už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 15 d. iki 2021 m. balandžio 1 d., naikintina.
63. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas A. J. visiškai pagrįstai savo atsiliepime į atsakovo E. J. apeliacinį skundą pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatuodamas paramos studijuojančiam ieškovui būtinumą visam studijų aukštojoje mokykloje laikotarpiui bei nuspręsdamas priteisti 542,50 Eur per mėnesį paramą periodinėmis išmokomis nuo 2021-09-01 iki studijų pabaigos, tiek sprendimo motyvuojamojoje dalyje, tiek ir rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodė studijų pabaigos metus – 2022 metus, nors kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir kaip neginčijo nei viena iš šalių, numatoma ieškovo studijų universitete pabaiga yra 2024 metai. Kita vertus, kadangi šioje dalyje ir taip pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, tiek galimo rašymo apsirikimo ištaisymo klausimas, tiek nustatymas, iki kada iš tikrųjų galėtų būti priteisiamas ieškovui išlaikymas (jeigu nagrinėjant bylą iš naujo iš tikrųjų bus konstatuotos visos sąlygos tokį išlaikymą priteisti), spręstinas nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir procesinės bylos baigties
64. Kaip jau yra konstatuota šioje nutartyje aukščiau, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl periodinio išlaikymo ieškovui priteisimo už laikotarpį nuo studijų aukštojoje mokykloje pradžios iki studijų pabaigos naikintinas ir byla šioje dalyje perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tuo pačiu panaikinant ir teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Tai savo ruožtu reiškia, jog bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
65. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 15 d. priėmė nagrinėjamoje byloje ir papildomą sprendimą, kuriuo nusprendė priteisti ieškovui A. J. iš atsakovo E. J. ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo sprendimo paskelbimo dienos (2021-09-27) iki sprendimo įvykdymo dienos. Nors šio papildomo sprendimo nei viena iš ginčo šalių apeliaciniu skundu neskundė, tačiau įvertinus tai, kad papildomas sprendimas yra neatsiejama ir neatskiriama pagrindinio – 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalis, t. y. papildomas sprendimas yra susijęs su pagrindiniu sprendimu ir jie abu vertintini kaip vieningas (vientisas) procesinis sprendimas, o nagrinėjamoje byloje priimama nutartimi apeliacinės instancijos teismas pagrindinį sprendimą iš dalies panaikina ir atitinkamoje dalyje grąžina bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, atitinkamai naikintina iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. papildomo sprendimo dalis, susijusi su 5 procentų metinių palūkanų priteisimu nuo pirmosios instancijos teismo priteistos periodinio išlaikymo (paramos) sumos (nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki A. J. studijų pabaigos, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.) (CPK 277 str., 326 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovui A. J. iš atsakovo E. J. priteistas išlaikymas (parama) po 542,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki A. J. studijų pabaigos, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., tai pat dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir šioje dalyje grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. papildomą sprendimą dalyje, kurioje ieškovui A. J. iš atsakovo E. J. priteistos 5 procentų metinės palūkanos nuo pirmosios instancijos teismo priteistos periodinio išlaikymo (paramos) sumos nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki A. J. studijų pabaigos, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.
Kitoje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir 2021 m. lapkričio 25 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Ieškovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutarties tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutarties dalį, kuria buvo ištaisytas rašymo apsirikimas, padarytas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendime - iš atsakovo E. J. priteisto ieškovui A. J. išlaikymo (paramos) įsiskolinimo, skaičiuojamo už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 15 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) suma „10 374,19 Eur“ buvo pakeista į sumą „8 974,19 Eur“.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.