Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Henrichas Jaglinskis, Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo L. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovui L. R. dėl išlaikymo (paramos) bei išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiam vaikui priteisimo, tretieji asmenys – D. R., L. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas V. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovo L. R. ieškovo naudai 61 000 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus iki ieškinio padavimo dienos, išlaikymą, mokamą 2 000 Lt dydžio periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki kol V. R. mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei sulauks 24 metų amžiaus, ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1998 m. kovo 31 d. buvo nutraukta trečiojo asmens L. R. ir atsakovo L. R. santuoka. Nutraukus santuoką liko neišspręstas klausimas dėl 1996 m. rugpjūčio 4 d. gimusio sūnaus V. R. išlaikymo. Atsakovas ieškovo išlaikymui kas mėnesį skirdavo savo nuožiūra pasirinktą sumą, kuri nebuvo derinama nei su ieškovu, nei su ieškovo motina. Pastaruosius trejus metus atsakovas ieškovo išlaikymui mokėdavo po 300 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį. 2014 m. birželio 9 d. ieškovas teismui pateikė ieškinį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo, o, atsižvelgiant į tai, jog 2014 m. rugpjūčio 4 d. sulaukė pilnametystės ir pradėjo studijuoti aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, teismui pateikė patikslintą ieškinį dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovas nurodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki, jis neturi jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, taip pat negali susirasti darbo, kadangi visą laiką skiria (duomenys neskelbtini) studijoms (duomenys neskelbtini). Ieškovo studijos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, jo poreikiams tenkinti yra būtina 4 000 Lt per mėnesį suma. Šiuo metu ieškovas gyvena bute, kurio dalis priklauso ieškovo motinai adresu (duomenys neskelbtini). Vienas buto kambarys yra išnuomotas. Dėl to, kad ieškovas gyvena kitame buto kambaryje, ieškovo motina patiria nuostolius, negalėdama jo išnuomoti. Tokio kambario nuomos kaina sudarytų apie 600 Lt. Atsakovo pajamos sudaro 2 100 Lt per mėnesį, jis turi nekilnojamojo turto. Laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ieškovo motina nepilnamečio ieškovo išlaikymui skyrė beveik po 4 000 Lt, o atsakovas - skirdavo po 200 Lt per mėnesį. Ieškovo motina turi dar vieną vaiką, kurio išlaikymui jo tėvas moka po 1 000 Lt ir, neturėdamas tokios pareigos, remia ieškovą. Už trejus metus, kas mėnesį mokant po 2 000 Lt, atsakovas turėjo ieškovui sumokėti 72 000 Lt. Kadangi atsakovas skyrė vaiko išlaikymui po 300 Lt, atsakovo skola mažinama 11 000 Lt ir iš atsakovo ieškovo naudai turėtų būti priteistas 61 000 Lt išlaikymo įsiskolinimas.

Atsakovas L. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nebandė domėtis galimybe gauti valstybės remiamą paskolą, nepateikė savo pažangumą ir paskaitų lankomumą įrodančių dokumentų, kurie sudarytų prielaidas, pagrindžiančias laisvo laiko darbui susirasti ir pajamom gauti stoką. Ieškovas turi gyvenamąją vietą jo motinai priklausančiame bute, todėl jam nėra reikalinga mokėti už būsto nuomą bei komunalinius patarnavimus. Ieškovo motinos patiriamos išlaidos negali būti interpretuojamos kaip asmeninės ieškovo išlaidos. Kai kurios ieškovo nurodytos išlaidos apskritai negali būti priskiriamos prie būtinų, pavyzdžiui, kompiuterio, interneto įrangos taisymai. Atsakovo pajamos per mėnesį sudaro 2 100 Lt, jis turi kreditorinių įsipareigojimų, susijusių su gyvenamojo būsto įkeitimu, nepilnametį išlaikytinį iš antrosios santuokos. Ginčo dėl išlaikymo dydžio nebuvo 16 metų, todėl dabar ieškovo paskaičiuota išlaikymo įsiskolinimo suma yra neprotinga, neatitinkanti realios faktinės padėties, todėl atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus priteisimo. Atsakovas nuo pat ieškovo gimimo nevengė pareigos išlaikyti ir rūpintis nepilnamečiu vaiku, pervesdamas pinigus į motinos L. R. sąskaitą.

Trečiasis asmuo D. R. pateikė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes atsakovas visuomet pagal išgales mokėjo ieškovui išlaikymą. Ginčo dėl jo teikiamo išlaikymo nebuvo 16 metų. Ieškovo prašoma išlaikymo suma yra neprotingai didelė, o reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo laikytinas piktnaudžiavimu, kadangi atsakovas niekada nevengė teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

Trečiasis asmuo L. R. ieškovo ieškinį palaikė, nurodė, jog atsakovas kiekvieną mėnesį siųsdavo po 200-300 Lt, paskutinius trejus metus siuntė po 300 Lt vaiko išlaikymui. Bandė su atsakovu kalbėtis, kad šis padidintų išlaikymo sumą. Šiuo metu sūnus yra pilnametis, mokosi aukštojoje mokykloje, ji viena su savo dabartiniu vyru jį išlaiko. Atsakovas, sūnui tapus pilnamečiu, prie jo išlaikymo neprisideda. Jai vienai yra per didelė našta išlaikyti studentą sūnų, nes studijoms reikia daug priemonių, kurios nemažai kainuoja.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš L. R. pilnamečiam sūnui V. R. už laikotarpį nuo patikslinto ieškinio teismui padavimo dienos, t.y. 2014 m. rugsėjo 16 d., iki kol jis mokysis (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnis negu 24 metų, 115 EUR išlaikymą (paramą) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išskaičiuojant sumas išieškotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį, kuria atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Taip pat priteisė 2 085,84 EUR išlaikymo įsiskolinimą. Kitoje dalyje ieškinį atmetė bei proporcingai paskirstė tarp šalių jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, jog ieškovas nekilnojamojo turto ir registruotų transporto priemonių neturi, mokosi Vilniaus Gedimino technikos universiteto dieniniame skyriuje, darbo neturi, kitų pajamų taip pat negauna. Todėl teismas sprendė, jog ieškovo turtinė padėtis yra bloga, tačiau jis nėra išnaudojęs visų galimybių ją pagerinti, t.y. nesikreipė dėl valstybės remiamos paskolos gyvenimo išlaidoms. Nurodė, jog ieškovo noras oriai gyventi atsakovo sąskaita negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas perkelti suaugusio asmens išlaikymo naštą kitiems asmenims, šiuo atveju – tėvui. Ieškovas turi galimybę dirbti ne visą darbo dieną ar savaitgaliais ir taip užsidirbti pragyvenimui. Vertindamas atsakovo finansinę padėtį, teismas nustatė, jog atsakovas turi nekilnojamojo turto, moka paskolą bankui, taip pat išlaiko savo nepilnametį vaiką. Teismas taip pat pripažino ne visas ieškovo patiriamas išlaidas būtinomis išlaidomis, kas reiškia, kad kai kurių savo poreikių tenkinimu arba turėtų pasirūpinti pats ieškovas, arba dalies poreikių laikinai atsisakyti iki galės juos finansuoti savarankiškai. Teismas taip pat sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad jam būnant nepilnamečiu ir dabar yra reikalinga 2 000 Lt per mėnesį suma, todėl laikė, kad išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti skaičiuojamas pagal tuo metu galiojusį MMA dydį, t.y. po 500 Lt per mėnesį, kas sudaro 144,81 EUR. Dėl to paskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą 5 213,16 EUR sumai (144,81 EUR x 36 mėn.), bet iš jos minusavo atsakovo teiktą išlaikymą po 86,87 EUR (300 Lt) per mėnesį ir priteisė 2 085,84 EUR įsiskolinimą.

Atsakovas L. R. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. R. ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neturėjo tenkinti ieškovo prašymo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kadangi pats pripažino, jog atsakovas išlaikymą teikė savanoriškai ir ginčo dėl to su ieškovo motina nebuvo net 16 metų. Nutraukdami santuoką atsakovas ir ieškovo motina sutarė, jog jiems priklausantis butas atiteks ieškovo motinai, kaip sūnaus išlaikymas turtu. Teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, taikant minimalios algos kriterijų, neįvertino, jog jis yra tik orientacinis ir kiekvienu atveju turėtų būti nustatytas tikslus vaikui reikalingas išlaikymo dydis. Teismas, iš esmės sutikdamas su atsakovo argumentais, jog ieškovas neišnaudojo visų galimybių pats apsirūpinti reikiamomis pajamomis, vis tiek priteisė jam išlaikymą, taip paneigdamas sprendimo motyvus.

Ieškovas V. R. ir trečiasis asmuo L. R. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, jog apeliantas nepagrįstai teigia, esą po ieškovo tėvų santuokos nutraukimo jų bendrąja nuosavybe įgytas butas buvo perleistas ieškovo motinai, kaip išlaikymas turtu. Ieškovas niekada neneigė, jog atsakovas neteikė jam išlaikymo, tačiau argumentavo, jog teiktas išlaikymas neatitiko jo poreikių. Tai patvirtina ir atsakovo į bylą pateikta jo nepilnamečio vaiko M. R. poreikių lentelė, patvirtinanti jo 1 400 Lt per mėnesį poreikius. Akivaizdu, jog atsakovo teiktas 200 Lt ir 300 Lt išlaikymo dydis buvo neproporcingas ir neteisingas. Pasisakydamas apie išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimą ieškovas nurodė, jog stengiasi pats save išlaikyti (tam tikslui užsiregistravo laikino darbinimo agentūroje), tačiau, mokantis dieniniame skyriuje, ši galimybė yra stipriai ribota. Tuo tarpu atsakovas yra finansiškai pajėgus teikti išlaikymą savo pilnamečiam vaikui, ką patvirtina jo gaunamas darbo užmokestis, statomas namas bei gauta iš banko paskola.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka atsisako ieškovo ir trečiojo asmens kartu su atsiliepimu pateiktus naujus įrodymus, susijusius su buto įsigijimu (b.l. 224-229), kadangi jie iš esmės nėra susiję su nagrinėjamo ginčo dalyku, ir priima bei ištiria naujus įrodymus - sesijos ir praktikos tvarkaraštį (b.l. 230) ir informaciją iš laikino įdarbinimo agentūros bei atsakovo mokamą laikiną išlaikymą (b.l. 231).

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo L. R. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą skundžiamam teismo sprendimui dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo panaikinti ir šioje dalyje ieškiniui atmesti.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios teisės normos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t.y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios).

Teismų praktikoje išskirtinos tokios išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo sąlygos: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. Tėvų pareiga išlaikyti pilnametį vaiką nėra besąlyginė, t.y. sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, reikia atsižvelgti į tai, ar vaikas atitinka nurodytus kriterijus. Priteisiant išlaikymą besimokančiam pilnamečiam vaikui, turi būti įvertintas vaiko turimas turtas ir pajamos bei jo poreikiai, taip pat turi būti laikomasi principo, kad vaikui teikiamas išlaikymas turi būti skirtas vaiko būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, mokslams, sveikatai), o ne tapti papildomu pajamų ar praturtėjimo šaltiniu arba būdu sukaupti santaupų. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti išlaikymą, privalo įrodyti šių aplinkybių visumą: 1) mokymosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose faktą; 2) sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; 3) paramos jam būtinumo faktą; 4) tėvų galimybės teikti išlaikymą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-204/2009).

Pirmosios instancijos teismas, tirdamas nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog ieškovas šiuo metu mokosi Vilniaus Gedimino technikos universiteto dieniniame skyriuje, pastovaus darbo, taip pat kito pragyvenimo šaltinio, nekilnojamojo turto neturi. Mokslai dieniniame universiteto skyriuje neabejotinai reikalauja daug laiko, kurio ieškovas negali skirti darbui visu pajėgumu. Tuo tarpu atsakovas gauna pakankamai gerą darbo užmokestį, turi nekilnojamojo turto bei pajamų, kurios leidžia jam plėsti savo nekilnojamojo turto sąrašą. Ir nors atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam reikalingas išlaikymas, atsakovo finansinė padėtis laikytina gera. Šios ir kitos aplinkybės, nurodytos pirmosios instancijos teismo sprendime, laikytinos pagrįstomis ir sudarančiomis pagrindą priteisti ieškovui materialinę paramą. Tačiau tai, jog ieškovas ieškinyje išreiškė norą gauti 2 000 Lt materialinę paramą iš tėvo, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinta kritiškai, ir, atsižvelgiant į teismų praktiką, pateiktus rašytinius įrodymus, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus bei realius ir pagrįstus tokio amžiaus asmens būtinuosius poreikius, priteista ieškovui iš atsakovo 115 EUR kasmėnesinis išlaikymas. Apeliaciniame skunde atsakovas skundžia priteistą išlaikymą, argumentuodamas tuo, jog ieškovas neišnaudojo visų galimybių pragyvenimui reikalingiems pinigams gauti. Tačiau, kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes pakankamai ištyrė ir išsamiai įvertino ne tik būtinumą gauti išlaikymą, bet ir ieškovo dedamas pastangas ir galimybes pajamoms gauti, ką patvirtina ir apeliacinės instancijos teisme pateikti nauji įrodymai – sesijos ir praktikos tvarkaraštis ir informacija iš laikino įdarbinimo agentūros, taip pat egzistuojančias atsakovo galimybes teikti nustatyto dydžio paramą. Būtent dėl šios priežasties teismas ženkliai sumažino prašomą priteisti paramos dydį, todėl apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes naujų įrodymų ar aplinkybių, paneigiančių teismo išvadų pagrįstumą, apeliantas nepateikė (CPK 178 str.)

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog iki ieškovas sulaukė pilnametystės atsakovas jam teikė 200 Lt, vėliau - 300 Lt kasmėnesinį išlaikymą. Pareikštu ieškiniu ieškovas, tapęs pilnamečiu, įrodinėjo, kad tuo metu jam buvo reikalingas 4 000 Lt kasmėnesinis išlaikymas, kurį jam teikė motina bei jos sutuoktinis, tuo tarpu atsakovo teikto išlaikymo dydis buvo nepakankamas. Tačiau ieškinyje nurodytas aplinkybes (kad ieškovui buvo reikalingas 4 000 Lt kasmėnesinis išlaikymas) pirmosios instancijos teismas vertino kaip neįrodytas, todėl už skaičiuojamą laikotarpį priteisė jam iš atsakovo tik pusės minimalaus mėnesinio atlyginimo dydį, atskaičius iš jo realiai sumokėtas sumas. Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija tokį teismo sprendimą, nurodydamas, kad ginčo laikotarpiu jis išlaikymą ieškovui (tuo metu nepilnamečiam) jis teikė ir nei ieškovas, nei jo motina net 16 metų jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Negana to, nutraukus ieškovo motinos ir atsakovo santuoką, jai buvo palikta atsakovui priklausiusi dalis buto, kaip vaiko išlaikymas turtu, todėl jo mokamas 200-300 Lt išlaikymas kas mėnesį buvo pakankamas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo įsiskolinimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies apeliantui pritaria ir konstatuoja, kad skundžiamu sprendimu išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo yra priteistas nepagrįstai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 str.). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 str. 3 d.) nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje, tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010). Vadovaujantis tokia teismų praktika, ieškovas konkrečiu atveju neturi reikalavimo teisės į atsakovą dėl išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo, jeigu toks buvo, todėl jau vien šiuo pagrindu ieškinys nurodytoje dalyje turėjo būti atmestas. Dėl to apelianto argumentai, susiję su prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo pagrįstumu, konkrečiu atveju nėra teisiškai reikšmingi ir teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas dalyje dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, tačiau dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, dėl ko apskųstasis sprendimas keistinas – panaikinant sprendimą nurodytoje dalyje ir ieškinį atmetant (CPK 320 str.).

Pakeitus apskųstąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos pirmosios instancijos teisme patirtos šalių bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas buvo pareiškęs du savarankiškus reikalavimus – dėl paramos priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vieną iš jų patenkinus, kitą atmetus, pripažintina, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t.y. po 50 procentų (CPK 93 str. 2 d.).

Pagal bylos duomenis trečiasis asmuo ieškovo pusėje L. R. patyrė 1 138,93 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 22-23, t.1; b.l. 89, t.2) ir 86,87 EUR už faktinių aplinkybių konstatavimą (b.l. 125, t.2), pastarosios pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo priskirtos prie bylinėjimosi išlaidų ir nepriteistos (šioje dalyje teismo sprendimas nėra apskųstas). Atsakovas patyrė 870 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 176-186, t.2). Todėl L. R. iš atsakovo priteistina 569,46 EUR, o iš ieškovo atsakovui – 435 EUR išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

Patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovo priteisiama 41,40 EUR (115 EUR x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovas buvo atleistas (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą (dėl vieno reikalavimo – 50 proc.), iš ieškovo atsakovui priteistina 51,99 EUR bylinėjimosi išlaidų (už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio) (103,98 EUR x 50 proc.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kurioje iš L. R. priteista 2 085,84 EUR išlaikymo įsiskolinimas V. R. ir ieškinį šioje dalyje atmesti.

Priteistą iš L. R. 360,59 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti L. R. naudai sumą padidinti iki 569,46 EUR (penkių šimtų šešiasdešimt devynių eurų 46 euro centų).

Priteistą iš V. R. 594,56 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti L. R. naudai sumažinti iki 435 EUR (keturių šimtų trisdešimt penkių eurų).

Priteistą iš L. R. į valstybės biudžetą 103,98 EUR žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 41,40 EUR (keturiasdešimt vieno euro 40 euro centų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. R. 51,99 EUR (penkiasdešimt vieną eurą 99 euro centus) bylinėjimosi išlaidų L. R..