Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant ieškovui D. D. ir jo atstovui advokatui Antanui Pliaugai, atsakovui S. D. ir jo atstovei advokato padėjėjai Snieguolei Miceikaitei, trečiajam asmeniui Z. K., vie­šame teismo posėdyje iš­nagrinėjęs civilinę bylą dėl išlaikymo pilnamečiui priteisimo pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovui S. D. su trečiuoju asmeniu Z. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys ten­kintinas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Darbdavių pažymos apie atsakovo (b. l. 35) ir jo žmonos (b. l. 36-37) darbo užmokestį, VSDFV pažymos apie atsakovo pajamas (b. l. 90-91), paties atsakovo paaiškinimai apie savo ir žmonos pajamas patvirtina, kad atsakovas dirba ir šiuo metu gauna minimalų mėnesinį atlyginimą, o jo žmona šiek tiek didesnį atlyginimą. Atsakovas patvirtino, kad bendros jo šeimos pajamos yra apie 1 800 Lt per mėnesį, o jo šeimą sudaro žmona ir dukra (b. l. 34). VĮ „Regitra“ pažyma (b. l. 48) patvirtina, kad atsakovas turi automobilį. Atsižvelgiant į šiuos įrodymus pripažintina, kad atsakovas gauna reguliarias ir stabilias pajamas ir jo turtinė padėtis leidžia jam teikti paramą savo pilnamečiui paramos reikalingam sūnui kol jis mokosi. Pabrėžtina, kad atsakovas iš esmės neginčija savo pareigos ir galimybės teikti išlaikymą ieškovui kol šis mokysis mokykloje, o ginčas tarp šalių kyla tik dėl ieškovui priteistino išlaikymo dydžio. Aukščiausiais Teismas pabrėžia, kad nustatant pilnamečiui moksleiviui priteistino išlaikymo dydį negalima nepaisyti ir tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Pabrėžtina, kad teisingumo ir protingumo šeimos teisiniuose santykiuose principus pažeistų išlaikymo pilnamečiam moksleiviui priteisimas iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-7-204/2009). Todėl šioje byloje būtina įvertinti ir tai ar atsakovas gali teikti ieškovo prašomo dydžio išlaikymą atsižvelgiant į jo galimybes.

Išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-7-204/2009). Pažymėtina, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą. Šis, kaip ir kiti kriterijai, yra vertinamojo pobūdžio teisinės kategorijos, kurių turinį lemia konkretūs teisiškai reikšmingi faktai.

Atsakovo pateiktas santuokos liudijimas (b. l. 32) ir gimimo liudijimas patvirtina, kad jis turi kitą šeimą ir pareigą išlaikyti nepilnametę savo dukrą. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (b. l. 41-43), šios patalpos charakteristika (b. l. 44) ir mokėjimo nurodymai (b. l. 45, 47) patvirtina, kad atsakovas gyvena nuomojamame bute, už kurio nuomą turi įsiskolinimą. Išrašas iš medicininių dokumentų (b. l. 49-50), kompensuojamųjų vaistų pasas, receptai ir vaistų pirkimo kasos kvitai (b. l. 51-58) patvirtina, kad atsakovas serga cukriniu diabetu ir perka vaistus. Bankrutavusios akcinės bendrovės banko Snoras pažymos patvirtina, kad 2013-04-26 dienai atsakovas bankui buvo skolingas 627,56 Lt (b. l. 59), o jo žmona – 988,47 Lt (b. l. 60). Kvitas patvirtina, kad atsakovas už dukros lopšelį-darželį „Drevinukas“ moka 172,90 Lt per mėnesį (b. l. 61). Visuma šių įrodymų teismui iš tiesų leidžia daryti išvadą, kad nepaisant daug didesnių atsakovo šeimos pajamų, jo turtinė padėtis nėra geresnė nei ieškovą išlaikančios jo motinos Z. K. turtinė padėtis. Tačiau pabrėžtina, kad pats ieškovas įvertinęs šias aplinkybes teismo posėdžio metu sumažino savo ieškinio pradinį reikalavimą ir prašo priteisti iš atsakovo daug mažesnę sumą nei reikalavo pareikšdamas ieškinį. Todėl ginčo dėl 500 litų dydžio išlaikymo byloje neliko, o teismui būtina įvertinti ar atsakovas gali teikti ieškovo prašomą 200-300 litų per mėnesį dydžio išlaikymą.

Sprendžiant šį klausimą visų pirma pabrėžtina, kad ieškovą šiuo metu išlaiko tik jo motina Z. K., kurios nuolatinės pajamos per mėnesį yra du kartus mažesnės nei atsakovo. Kita vertus Z. K. turi nekilnojamojo turto, kurio neturi atsakovas, ir neturi pareigos išlaikyti dar ir antrą vaiką. Todėl pripažintina, kad abiejų ieškovo tėvų turtinė padėtis iš esmės yra panaši ir nesiskiria tiek, kad jie skirtingomis proporcijomis turėtų prisidėti prie savo sūnaus išlaikymo kol jis mokysis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas nemato pagrindo iš atsakovo priteisti mažiau nei ½ dalį ieškovui reikalingo 400 Lt dydžio išlaikymo. Atitinkamai atsakovo siūlomas išlaikymas tik po 130 Lt per mėnesį akivaizdžiai pažeistų pilnamečio moksleivio poreikių bei abiejų tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.

Vertinant atsakovo pareigą išlaikyti ir kitą savo vaiką atsižvelgtina į Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuris yra išaiškinęs, kad priteisiant vienam iš vaikų išlaikymą, kai teisę jį gauti iš to paties asmens turi du ir daugiau vaikų, turi būti randama protinga pusiausvyra tarp visų atsakovo vaikų interesų ir jų poreikių patenkinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Todėl vien tik tai, kad atsakovas turi kitą nepilnametę dukrą (b. l. 33) nereiškia, kad priteisiant išlaikymą paramos reikalingam ieškovui neturi būti užtikrinami jo interesai ir negali būti pabloginamos atsakovo galimybės teikti išlaikymą nepilnametei dukrai. Tokiu atveju dėl pareigos išlaikyti pilnametį vaiką vykdymo negali būti sukurta situacija, kad atsakovo nepilnametės dukros padėtis pablogėtų iš esmės ar dėl to atsakovas, nepadarydamas esminės žalos savo ar nepilnametės dukros teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Tai reiškia, kad priteisiant išlaikymą ieškovui svarbu ne apskritai nepabloginti atsakovo galimybių išlaikyti savo nepilnametę dukrą, o tik nepabloginti jų iš esmės, arba tiek, kad atsakovas apskritai negalėtų išlaikyti nepilnametės dukros. Papildomos pareigos nustatymas iš tokių pačių pajamų išlaikyti dar vieną savo vaiką natūraliai sumažina kito vaiko išlaikymo galimybes, tačiau tai negali paneigti būtinybės tinkamai išlaikyti abu vaikus. Todėl atsižvelgiant į tai, jog ieškovui yra 19 metų, sekančiais metais jis bus abiturientas ir užbaigs mokyklą bei įgys siekiamą vidurinį išsilavinimą, pripažintina, kad jo poreikių patenkinimui atsakovas privalo skirti pusę savo sūnui reikalingos sumos, t. y. po 200 Lt kas mėnesį, net jeigu dėl to tam tikra dalimi laikinai nukentėtų atsakovo 6 metų dukros interesai. Pabrėžtina, kad nepilnametės dukros išlaikymo galimybių sumažėjimas bus tik trumpalaikis, nes ieškovas mokyklą turi pabaigti už metų. Vadinasi laikinas 200 Lt atsakovo atlyginimo dalies skyrimas paramos reikalingam ieškovui nepažeis nei atsakovo, nei jo dukros interesų iš esmės ir taip smarkai, kad jis negalėtų vykdyti savo pareigų abiem savo vaikams. Be to, 200 Lt išlaikymo dydis tik šiek tiek didesne dalimi sumažins jo kasmėnesines pajamas nei jis pats sutinka ieškovui skirti po 130 Lt dydžio išlaikymą. Vadinasi priteisus ieškovui iš atsakovo po 200 lt išlaikymo dėl to nebus sukurta situacija kai atsakovas apskritai negalėtų išlaikyti nepilnametės dukros ar jos padėtis pablogėtų iš esmės.

Sprendžiant už kokį laikotarpį priteistinas išlaikymas pirmiausiai pabrėžtina, kad atsakovo argumentas, jog ieškovas, tapęs pilnamečiu nesikreipė į jį dėl tolesnio išlaikymo, todėl nepagrįstai reikalauja išlaikymo nuo pilnametystės, yra nepagrįstas. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, kad teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa ir tai, kad asmuo į teismą kreipėsi ne iš karto po to, kai sulaukė pilnametystės, nėra pagrindas konstatuoti, kad išlaikymas jam nebuvo reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, Nr. 3K-3-50/2012). Išlaikymo skolos priteisimo galimybę laiko atžvilgiu riboja CK 1.125 straipsnio 9 punkte nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas (esant atsakovo prašymui jį taikyti) ir CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas maksimalus laikotarpis (treji metai), už kurį skola gali būti priteisiama. Tai, kad ieškovas nebandė prisiteisti išlaikymo iš tėvo iš karto po to kai tapo pilnamečiu, neeliminuoja jo teisės reikalauti priteisti išlaikymo skolą, nes ši teisė įtvirtinta teisės normose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-50/2012, 3K-3-119/2012). Šiuo atveju ieškovas, dar būdamas nepilnamečiu, iki 2012 m. mokėsi Seirijų gimnazijoje, atsakovas pripažino, kad su ieškovu bendrauja ir žinojo, kad jo sūnus sulaukęs 18 metų amžiaus toliau sieks vidurinio išsilavinimo kitoje mokykloje ir toliau bus reikalingas jo paramos. Todėl vien tai, kad ieškovas nesikreipė į jį dėl tokios paramos sulaukęs pilnametystės, bet dar nebaigęs mokslų ir neįgijęs vidurinio išsilavinimo, nereiškia, kad jis neįgijo teisės į išlaikymą, kuris jam buvo būtinas ir tapus pilnamečiu. Atsakovas apie paramos reikalingumą savo vaikui žinojo nuo pat jo pilnametystės, todėl reikalavimas priteisti išlaikymą nuo tos dienos kai ieškovas tapo pilnamečiu yra pagrįstas, nes tuo metu ieškovas nebuvo nutraukęs savo mokslų ir nebuvo įgijęs siekiamo vidurinio išsilavinimo, o atsakovas tai žinojo. Todėl išlaikymas ieškovui priteistinas nuo 2012-06-27, t. y. nuo tos dienos kai jis tapo pilnamečiu, tačiau ne nuo 2012-06-01 kaip prašo ieškovas. Išlaikymą už laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2012-06-27 ieškovas turėjo gauti dar pagal ankstesnį teismo spendimą, o atsakovo pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad išlaikymą už birželio mėnesį ieškovas gavo (b. l. 35, 38-39).

Tačiau ieškovo reikalavimas išlaikymą priteisti ne tik kol jis mokysis (duomenys neskelbtini) mokykloje, bet ir kitų aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus, yra nepagrįstas. Toks reikalavimas reiškia, kad išlaikymo priteisimo po dabartinės mokyklos baigimo ieškovas reikalauja iš anksto, dar nesant ir nežinant ar ateityje tikrai bus visos anksčiau minėtos sąlygos išlaikymo priteisimui. Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatyto amžiaus sąlyga yra įstatymu nustatytas prievolės pasibaigimo naikinamasis terminas, todėl išlaikymas priteisiamas iki pilnametis vaikas, reikalingas paramos, mokysis atitinkamos mokyklos dieniniame skyriuje. Prievolės pasibaigimo naikinamojo termino, priteisiant išlaikymą, sprendime paprastai nurodyti nereikia, nes įprastinėmis sąlygomis sąžiningai ir pažangiai mokantis vidurinis išsilavinimas įgyjamas ir mokykla baigiama anksčiau nei sukanka 24 metai. Dėl to tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti išimtinės situacijos, turi būti nurodomas tik teisiškai reikšmingas faktas, kad išlaikymas priteisiamas iki pilnametis vaikas mokysis atitinkamos mokyklos dieniniame skyriuje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-7-204/2009).

Kadangi pilnamečiui išlaikymas priteisiamas tik tol kol jis mokosi, tai ir šiuo atveju išlaikymas ieškovui priteistinas tik iki to momento kol jis mokysis dabartinės mokyklos dieniniame skyriuje. Priešingu atveju išankstinis išlaikymo priteisimas iki kol ji mokysis kitų aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose reikštų sąlyginio sprendimo priėmimą, kurio įvykdymas priklausytų nuo to kur ieškovas mokysis ir ar apskritai mokysis po vidurinio išsilavinimo įgijimo ir dabartinės mokyklos baigimo. Tačiau Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 267 straipsnis draudžia teismui priimti sąlyginius sprendimus.

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio (b. l. 6), todėl tenkinant ieškinį šis mokestis išieškotinas iš atsakovo pagal priteistiną išlaikymo dydį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 punktas) ir sudaro 72 Lt (200 Lt x 12 mėn. x 3 %). Iš atsakovo išieškotinos ir 22,50 Lt dydžio išlaidos, susijusios su pro­cesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 5 dalis), nes jos susidarė atsakovui nevykdant savo pareigos išlaikyti ieškovą, dėl ko pastarasis buvo priverstas kreiptis į teismą. Viso iš atsakovo valstybei išieškotina 94,50 Lt bylinėjimosi išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Pastarosios taisyklės numato, kad išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovui priteisus 200 Lt dydžio išlaikymą iš ieškinyje prašytų 500 Lt buvo patenkinta 40 % ieškovo reikalavimų, tai valstybei iš atsakovo priteisinta 40 % valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos byloje sudaro 686,32 Lt dydžio sumą (b. l. 89), todėl iš atsakovo priteistina 274,53 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (686,32 Lt x 40 %).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso ko­dekso 259 str., 262 str. 2 d., 268 str., 285 str. ir 286 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iki jis mokysis (duomenys neskelbtini)dailiųjų amatų mokyklos dieniniame skyriuje.

Išlaikymą D. D. išieškoti nuo 2012 m. birželio 27 d.

Kas mėnesį mokamomis perio­di­nėmis išmo­ko­mis priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo S. D. 94,50 Lt (devyniasdešimt keturis litus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąs­kaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660, kvitą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovo S. D. 274,53 Lt (du šimtus septyniasdešimt keturis litus 53 centus) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, jas su­mo­kant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąs­kaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5630, kvitą pateikiant teismui.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas ape­lia­cinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.