Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03495-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.11; 3.1.18.2.13

2024 m. vasario 6 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Š. ir atsakovo R. B. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės M. Š. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui R. B. (toliau – ir atsakovas) dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir VTAS, Skyrius).

2. 2022 m. kovo 28 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. B. tvarka numatant, kad atsakovas bendrauja su sūnumi kas antrą mėnesio savaitgalį, penktadienį pasiimdamas sūnų iš jo ugdymo įstaigos (darželio/mokyklos) ir grąžindamas sūnų pirmadienį ryte į jo ugdymo įstaigą (darželį/mokyklą).

3. 2021 m. balandžio 1 d. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-6247-947/2021 sprendimu buvo tenkintas ieškovės ir atsakovo prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Šalys susitarė, kad tėvas kas mėnesį sūnui teiks 200 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Atsakovas šiuo metu sūnaus išlaikymui kas mėnesį moka 269 Eur.

4. 2023 m. spalio 9 d. ieškovė M. Š. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (DOK-121804), prašydama pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką, nustatant, kad atsakovas R. B. bendrauja su sūnumi M. B. telefonu/vaizdo skambučiu kiekvieną trečiadienį nuo 18 val.; priteisti iš atsakovo R. B. 547,83 Eur dydžio laikiną materialinį išlaikymą sūnui M. B. išlaikyti. Nurodė, jog M. B. gyvo bendravimo su atsakovu R. B. šiuo metu nenori, teigia, jog nori bendrauti tik telefonu vieną kartą savaitėje. Nuo atsakovo persekiojimo, važinėjimo pasiimti sūnaus su antstoliais, policijos pareigūnų kvietimo, M. B. prasidėjo nerimas, sutriko miegas, sapnuoja košmarus, atsirado tikas, pradėjo trūkčioti akytė. Vaikas negali būti verčiamas prievarta bendrauti ir vykti pas atsakovą, jei jis nenori to daryti. Sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga suma sudaro 1095,66 Eur, atsakovo mokamas išlaikymas su indeksavimu sudaro 269 Eur, kas nepadengia net pusės išlaidų, reikalingų sūnui išlaikyti. Ieškovės šeimoje gimus dukrai, sumažėjo jos gaunamos pajamos, kurias šiuo metu sudaro 787,14 Eur gaunama vaiko priežiūros išmoka. Tam, kad nenukentėtų sūnaus poreikiai, ieškovės artimiesiems nesutinkant toliau skolinti pinigų sūnaus išlaikymui, prašo priteisti iš atsakovo 547,83 Eur dydžio kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokėtiną laikiną materialinį išlaikymą.

5. Atsakovas R. B. ieškovės prašymą prašė atmesti, prašė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones - nepilnamečio sūnaus M. B. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, kadangi ieškovė nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos; uždrausti ieškovei vienai bendrauti su vaiku ir jį pasiimti iš darželio, paliekant ieškovei galimybę su sūnumi bendrauti kasdien atsakovo priežiūroje arba telefonu; kol sūnus gyvens pas atsakovą, panaikinti vaiko pinigų mokėjimą ieškovei, tokias laikinąsias apsaugos priemones taikyti iki kol padėtis stabilizuosis. Dėl ieškovės prašomos priteisti laikino išlaikymo sumos nurodė, kad ieškovė savanaudiškai, viena priėmė sprendimą ikimokyklinę grupę lankyti privačiame daželyje, žinodama, kad su tuo atsakovas nesutinka ir negalės prisidėti prie 460 Eur darželio mokesčio išlaidų. Tai, kad ieškovė persikraustė į brangiai 770 Eur per mėnesį kainuojantį būstą, kas atitinka jos nurodomas gaunamas pajamas šiuo metu, leidžia manyti, jog ieškovė slepia savo tikrąją turtinę padėtį. Nurodomos vaiko išlaidos yra fiktyvios ir nepagrįstai išdidintos, vien tik M. išlaikymui ieškovė turi skirti 830 Eur, kas viršija jos gaunamas pajamas bei nelieka nei jai, nei jos kitam vaikui išlaikyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 27 d. nutartimi ieškovės M. Š. prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies, atsakovo R. B. prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė, pakeitė 2021 m. balandžio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6247-947/2021 5.2 punktu nustatytą išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo R. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiui M. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 317,00 Eur nuo prašymo pateikimo dienos (2023 m. spalio 9 d.) iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-98-1158/2023 priėmimo dienos, vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę M. Š., kitą ieškovės ir atsakovo prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo dalį atmetė.

7. Teismas nurodė, kad ieškovė būtinybę keisti teismo nutartimi nustatytą atsakovo su sūnumi bendravimo tvarką ją siaurinant, grindė M. B. 2023 m. liepos 21 d., 2023 m. rugpjūčio 21 d. vaiko teisių apsaugos specialistui išsakyta nuomone – nenoru su atsakovu bendrauti gyvai, pageidaujant bendrauti telefonu vieną kartą per savaitę (DOK-100211, 2023 m. liepos 24 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 4VSV-2747, DOK-103485, 2023 m. rugpjūčio 25 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 4VSV-3240). Teismo vertinimu, nors 2023 m. rugpjūčio 25 d. Vaiko vertinimo anketoje Nr. 4VSV-3240 nurodyta, kad M. pageidautų su atsakovu bendrauti telefonu, tačiau išklausant jo nuomonę M. taip pat nurodė, kad jokio pavojaus bendrauti su tėčiu nejaučia, tėtis nei apie mamą, nei apie šeimą blogai nekalba, kalbėtų su tėčiu telefonu, jeigu mama leistų. Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktos 2023 m. spalio 9 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr.4VSV-3851 matyti, ką pažymėjo ir Skyrius pateiktoje išvadoje, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. išklausant nepilnamečio nuomonę, vaiko motinai nesutikus, kad su vaiku būtų bendraujama jai nedalyvaujant, nors vaikas pokalbio metu išsakė nenorą bendrauti su tėčiu, tačiau baigiant pokalbį specialistui vaikas taip pat nurodė, jog ,,neprisimena ką turėtų sakyti“, kas, teismo vertinimu, sudaro pagrindą abejoti vaiko savarankiškai susiformavusia ir neįtakota nuomone, jo neigiamu nusiteikimu tėvo atžvilgiu bei nenoru bendrauti su juo. Teismas pažymėjo, kad 2023 m. birželio 26 d. vykusio teismo posėdžio metu teismo psichologė I. B., stebėjusi vaiko ir tėvo bendravimą, pateikdama įžvalgas, nurodė, jog M. ryšys su tėčiu galbūt dėl ilgesnio nebendravimo buvo kažkiek atitolęs, tačiau jis atsistatė, yra puikus ir betarpiškas, jokio pavojaus įžvelgta nebuvo.

8. Teismo vertinimu, iš pateiktų įrašų stebima situacija, kuomet atvykus atsakovui pasiimti sūnaus į jo gyvenamąją vietą, jis ieškovės nėra skatinamas eiti pas atsakovą, vaikui esant prie ieškovės, pastarajai nededant jokių pastangų siekiant padėti bei skatinti sūnų užmegzti kontaktą su tėvu bei nesudarant galimybės atsakovui net įeiti į kiemą (2023 m. rugpjūčio 17 d. DOK-99183). Byloje atsakovo pateiktame 2023 m. rugpjūčio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0183-23-1065 nurodyta (2023 m. rugsėjo 1 d. DOK-105279), kad ieškovė visą laiką laikė vaiką už rankos, pokalbis vyko per pakankamai tolimą atstumą, ieškovė su vaiku nepriėjo prie vartelių ir tvoros. Vaikas teigė, kad atsakovas meluoja, prašo nekalbėti bjaurių nesąmonių, klausė, kodėl čia atsakovas važinėja, nenori važiuoti pas jį, nes jį mušė, taip pat pasako, kad pas jį neateis ir atsisveikina. Atsakovas dar kartą pakviečia vaiką, tačiau ieškovė vaiką jau vedasi į namo vidų. Per visą pokalbį ieškovė du kartus kažką pasakė vaikui į ausį. Iš viso to teismas sprendė, kad ieškovė nėra linkusi bendradarbiauti su atsakovu, siekiant geriausių vaiko interesų, galimai darant įtaką vaikui.

9. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad būtent dėl atsakovo elgesio (persekiojimo, važinėjimo pasiimti sūnaus su antstoliais, policijos pareigūnų kvietimo) sūnui prasidėjo nerimas, sutriko miegas, atsirado tikas, nurodytas aplinkybes grindžiant vien savo teiginiais (CPK 178 straipsnis). Duomenų, leidžiančių teigti, jog 2022 m. kovo 28 d. teismo nutartimi nustatyta atsakovo bendravimo tvarka keltų grėsmę bei prieštarautų vaiko interesams ar jų neatitiktų, nenurodė bei nepateikė ir vaiko teises byloje atstovaujanti institucija.

10. Teismas, nenustatęs, kad atsakovo bendravimas su vaiku pagal teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką galėtų daryti jam žalą, kitaip kenktų jo interesams, vadovaudamasis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais, sprendė, jog ieškovė nepagrindė savo prašymo dėl būtinybės keisti 2022 m. kovo 28 d. teismo nutartimi atsakovo su sūnumi M. B. nustatytą laikiną bendravimo tvarką ją siaurinant, todėl ieškovės prašymą šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog, priteisiant vaikui išlaikymą, orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio yra minimalios mėnesinės algos dydis. Nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (neatskaičiavus mokėtinų mokesčių) yra 840,00 Eur (atskaičiavus mokesčius 633,00 Eur), orientacinis išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis, kurį turėtų skirti kiekvienas iš tėvų sudarytų apie 317 Eur.

12. Teismas ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo 547,83 Eur laikiną išlaikymą sūnui tenkino iš dalies. Teismas atsižvelgė į nepilnamečio vaiko, kuriam atsakovas turi teikti materialinį išlaikymą, amžių, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką išlaikymo bylose, byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį, į ieškovės ir atsakovo turimą registruotiną turtą, į ieškovės šiuo metu gaunamą 787,14 Eur dydžio vaiko priežiūros išmoką, į atsakovo vykdomą individualią veiklą, į visuotinai žinomą pasikeitusią ekonominę situaciją Lietuvoje (ženkliai išaugus maisto, paslaugų kainoms), taip pat į tai, kad nesant pilnai išsiaiškintų aplinkybių dėl neabejotinų vaiko poreikių ir jų dydžio, atsakovo galimybių teikti prašomą išlaikymo dydį, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Atskiruoju skundu ieškovė M. Š., atstovaujama advokatės Agnės Gulbinaitės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartį dalyje, kurioje ieškovės M. Š. prašymas dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo buvo atmestas ir šioje dalyje priimti naują nutartį, kuria atmestą ieškovės M. Š. prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo patenkinti, t. y. pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką, nustatant, kad atsakovas R. B. bendrauja su sūnumi M. B. telefonu/vaizdo skambučiu kiekvieną trečiadienį nuo 18 val.; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartį dalyje, kurioje buvo priteistas laikinas materialinis išlaikymas sūnui M. B., priteisiant iš atsakovo R. B. 547,83 Eur dydžio laikiną materialinį išlaikymą sūnui M. B. išlaikyti nuo prašymo pateikimo dienos (2023 m. spalio 9 d.) iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-98-1158/2023 priėmimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Laikinos bendravimo tvarkos ne pakeitimas ieškovės prašomu būdu, gali sąlygoti dar didesnių sveikatos problemų sūnui M. B. atsiradimą. Laikiną bendravimo tvarką yra būtina keisti tam, kad būtų užtikrinta sūnaus M. B. teigiama emocinė būklė.

13.2. Esant nepakeistai laikinai atsakovo bendravimo su sūnumi M. B. tvarkai ir neįvykus atsakovo bendravimui su sūnumi M. B., atsakovas teikia teismui prašymus skirti ieškovei baudą, o teismas tokius atsakovo prašymus tenkina, ignoruodamas sūnaus M. B. poziciją dėl nenorėjimo vykti pas atsakovą.

13.3. Teismo išvados, jog sūnaus M. B. nuomonė dėl nenorėjimo vykti pas atsakovą galimai nėra savarankiška ir galimai yra įtakota, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Byloje yra 2023 m. rugpjūčio 25 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 4VSV-3240, iš kurios matyti, jog sūnus M. B. teigia norintis bendrauti su atsakovu telefonu vieną kartą savaitėje. Taigi, pats sūnus M. B. gyvo bendravimo su atsakovu nenori, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ignoravo šią aplinkybę. Pirmosios instancijos teismas akcentavosi tik į 2023 m. spalio 9 d. Vaiko situacijos vertinimo anketą, tačiau ignoravo 2023 m. liepos 21 d. ir 2023 m. rugpjūčio 25 d. Vaiko situacijos vertinimo anketas, kuriose buvo išdėstyta vaiko nuomonė dėl nenorėjimo vykti pas atsakovą ir sūnui M. B. priimtino bendravimo su atsakovu būdo.

13.4. Pirmosios instancijos teismas nutartyje akcentavo teismo psichologės I. B. įžvalgas, duotas 2023 m. birželio 26 d. teismo posėdžio metu, nors nuo jų davimo iki nutarties priėmimo buvo praėję 4 mėnesiai. Per šį laiko tarpą situacija buvo pasikeitusi, tačiau teismas psichologės I. B. įžvalgomis vis tiek rėmėsi ir vadovavosi.

13.5. Teismo išvados, jog atsakovui nebuvo sudaryta galimybė įeiti į kiemą, yra visiškai nepagrįstos. Ieškovės tvoros vartai nebuvo užrakinti, atsakovas galėjo patekti į kiemą, tačiau pats priėmė sprendimą bendrauti su sūnumi M. B. per tvorą. Ieškovės pateikti vaizdo įrašai aiškiai įrodo, jog sūnus M. B. šiuo metu nenori gyvo bendravimo su atsakovu. Ieškovė gerbia savo sūnaus M. B. nuomonę. Sūnui M. B. išreiškus nenorą važiuoti pas atsakovą, ieškovė neturėjo pagrindo šia sūnaus M. B. nuomone nesivadovauti, bandyti sūnų M. B. perkalbėti ar prievarta versti jį elgtis taip, kaip jis nenori.

13.6. Ieškovė M. Š. nedraudė ir šiuo metu nedraudžia sūnui M. B. važiuoti pas atsakovą, tačiau sūnus M. B. to nenori daryti. Ieškovė M. Š. negali prievarta stumti savo vaiką eiti pas atsakovą, šiam kategoriškai atsisakant tą daryti.

13.7. Kartu su šiuo atskiruoju skundu teikiami įrodymai patvirtina, kad būtent dėl atsakovo elgesio (persekiojimo, važinėjimo pasiimti sūnų su antstoliais, policijos pareigūnų kvietimo) sūnui M. B. prasidėjo nerimas, sutriko miegas, atsirado tikas, ko pasekoje teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka turėtų būti keičiama, siekiant užtikrinti vaikui saugumą, stabilumą ir gerą emocinę būklę.

13.8. Ieškovė buvo pateikusi teismui įrodymus, kad sūnaus M. B. lankomo privataus darželio kaina yra 460 Eur per mėnesį. Taigi, prie būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti reikalingos pinigų sumos, kurią sudaro minimali mėnesinė alga (633 Eur), pridėjus darželio kainą (460 Eur) ir gaunasi vaiko poreikiams reikalinga pinigų suma (1093 Eur).

13.9. Atsakovo R. B. turtinė padėtis leidžia teikti laikiną materialinį išlaikymą sūnui M. B. išlaikyti didesne suma nei 317 Eur per mėnesį. Atsakovas R. B. turi net 5 nekilnojamojo turto objektus. Atsakovas pinigus, kuriuos moka kredito įstaigai po 304 Eur kas mėnesį, galėtų skirti vaiko išlaikymui. Atsakovas R. B. važinėja prabangiu BMW X5 visureigiu, nors, slėpdamas savo turtinę padėtį, jį yra užregistravęs savo mamos J. B. vardu.

13.10. Ieškovė susilaukė dukters M. Š., ko pasekoje ieškovės pajamos sumažėjo, nes ji šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Ieškovė šiuo metu gauna 787,14 Eur vaiko priežiūros išmoką. Ieškovė kartu su vyru N. Š. per varžytynes yra įsigijusi 2/3 dalis pastato adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jis pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra pripažintas netinkamu (negalimu) naudoti dėl fizinio nusidėvėjimo. Ieškovės turimas turtas yra menkavertis. Jokio kito turto, išskyrus aukščiau nurodyto, ieškovė neturi.

13.11. Pirmosios instancijos teismo priteisto laikino materialinio išlaikymo pakanka tik būtiniausiems sūnaus M. B. poreikiams užtikrinti, tačiau sumokėti už sūnaus M. B. lankomą privatų darželį pinigų nebelieka, nors šiuos kaštus tiek ieškovė, tiek atsakovas turėtų dengti per pusę. Dėl teismo nutartimi priteisto per mažo laikino materialinio išlaikymo ieškovė nebegalės leisti sūnaus M. B. į jo lankomą privatų darželį, kuriame sūnus M. B. mokosi pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Sūnus M. B. yra itin jautrus, ko pasekoje ugdymo įstaigos keitimas bus sūnui traumuojančiu įvykiu, nors jų rekomendavo vengti vaikų psichiatrė A. D. S.. Sūnus M. B. lankė privatų darželį tuo metu, kada ieškovė skyrėsi su atsakovu. Atsakovas buvo sutikęs, kad sūnus M. B. lankytų privatų darželį. Atsakovas pats tam tikrą laiką už jį mokėjo, ko pasekoje analogiškos ugdymo įstaigos lankymas M. B. turi būti užtikrinamas ir šalims nutraukus santuoką.

14. Atskiruoju skundu atsakovas R. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-98-1158/2023, toje dalyje, kurioje buvo priteistas laikinas materialinis išlaikymas sūnui M. B., nutarties rezoliucinę dalį išdėstant taip: palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6247-947/2021 nustatytą išlaikymo dydį sūnui M. B.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 27 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo pakeisti 2021 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria buvo nustatytas vaiko išlaikymo dydis 200 Eur, kuris buvo nustatytas įvertinus visus byloje esamus duomenis ir išnagrinėjus bylą iš esmės. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių nutartis negali būti pakeista/būti viršesnė už 2021 m. balandžio 1 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, kuri buvo išnagrinėta iš esmės įvertinus visus įrodymus. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis vaiko išlaikymo dydis gali būti nustatytas, kai dar nėra anksčiau įsigaliojusios nutarties, o ne po bylos išnagrinėjimo iš esmės.

14.2. Teismas neatsižvelgė į ieškovės gaunamus vaiko pinigus iš savivaldybės, kurie pagal teismų praktiką taip pat skaičiuojami nustatant išlaikymo dydį. Nuo 2023 m. sausio mėn. 1 d. vaiko pinigai sudaro 85,75 Eur, tiek ieškovė gauna vaiko pinigų iš valstybės, todėl iš 633,00 Eur atėmus 85,75 Eur gaunama 547,25 Eur, kuriuos padalinus iš dviejų, kiekvienam tėvui atitektų mokėti po 273,63 Eur, apytiksliai po 274 Eur. Atsakovas šiuo metu moka indeksuotą išlaikymą po 269,00 Eur, tai yra tik 5 eurais mažiau, nei kaip nurodoma pagal teismų praktikos skaičiavimą. Todėl teismas, nustatydamas 317 Eur išlaikymo dydį 2023 m. spalio 27 d. nutartimi, nustatė 43 Eur didesnį išlaikymo dydį, nei būtų sąžiningai skaičiuojant pagal minimalią mėnesio algą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

16. Byloje kilęs ginčas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Dėl bendravimo tvarkos atitikties vaiko interesams

17. Ieškovė prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką ją susiaurinant, nustatant, kad atsakovas R. B. bendrauja su sūnumi M. B. telefonu/vaizdo skambučiu kiekvieną trečiadienį nuo 18 val. Prašymą pakeisti nustatytą laikiną bendravimo tvarką ieškovė grindė aplinkybe, jog sūnus M. nenori gyvai bendrauti su atsakovu, pageidauja bendrauti telefonu vieną kartą per savaitę, ką byloje patvirtina pateiktos 2023 m. liepos 24 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 4VSV-2747, 2023 m. rugpjūčio 25 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 4VSV-3240, taip pat į bylą pateikti vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad M. B. pas atsakovą nenorėjo važiuoti nei 2023 m. liepos 31 d., nei 2023 m. rugpjūčio 1 d.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2023 m. spalio 27 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos pakeitimo atmetė.

19. Ieškovė, nesutikdama su skundžiamos nutarties dalimi, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos pakeitimo, atskirąjį skundą grindžia iš esmės šiais argumentais: nepakeitus bendravimo tvarkos nėra užtikrinta sūnaus M. B. teigiama emocinė būklė; neįvykus atsakovo bendravimui su sūnumi M. B., atsakovas teikia teismui prašymus skirti ieškovei baudą, o teismas tokius atsakovo prašymus tenkina; teismas ignoravo aplinkybę, jog pats sūnus M. B. gyvo bendravimo su atsakovu nenori; būtent dėl atsakovo elgesio (persekiojimo, važinėjimo pasiimti sūnų su antstoliais, policijos pareigūnų kvietimo) sūnui M. B. prasidėjo nerimas, sutriko miegas, atsirado tikas.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).

22. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė nepagrindė savo prašymo dėl būtinybės keisti 2022 m. kovo 28 d. teismo nutartimi atsakovo su sūnumi M. B. nustatytą laikiną bendravimo tvarką ją siaurinant, t. y. atsakovo bendravimą su sūnumi kas antrą savaitgalį pakeičiant į bendravimą telefonu/vaizdo skambučiu kiekvieną trečiadienį. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka neatitiktų tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principų, nesustiprintų atsakovo ir sūnaus tarpusavio ryšio, juolab, jog bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovo bendravimas su vaiku pagal teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką galėtų daryti jam žalą, kitaip kenktų jo interesams.

24. Teismas atsižvelgė ir į išvadą pateikusio Skyriaus nuomonę, jog ieškovės prašymas nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas R. B. su sūnumi bendrautų telefonu/vaizdo skambučiu kiekvieną trečiadienį nuo 18 val., neatitiktų geriausių nepilnamečio M. B. interesų byloje nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių prašomos nustatyti bendravimo tvarkos būtinybę. Skyrius atkreipė dėmesį, jog 2023 m. spalio 9 d. Skyrius atliko nepilnamečio M. B. situacijos vertinimą. 2023 m. rugsėjo 25 d. išklausant nepilnamečio nuomonę, vaiko motina nesutikusi, kad su vaiku būtų bendraujama jai nedalyvaujant, ir, nors vaikas pokalbio metu išsakė nenorą bendrauti su tėčiu, tačiau baigiant pokalbį vaikas taip pat nurodė ,,aš neprisimenu ką turiu sakyti“, kas sudaro pagrindą abejoti, jog vaiko neigiamas nusiteikimas tėvo atžvilgiu bei nenoras bendrauti su tėvu yra jo savarankiškai susiformavusi nuomonė.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, nagrinėjant ieškovės atskiruosius skundus dėl teismo nutarčių, kuriomis ieškovei paskirtos baudos už teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2S-110-896/2024 konstatuota, kad ieškovė savo pareigas užtikrinti prioritetinius vaiko interesus ir teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu vykdė netinkamai, nesikooperavo ir nebendradarbiavo su atsakovu, kad atsakovo ir sūnaus bendravimas vyktų realiai. Civilinėje byloje Nr. e2S-110-896/2024 apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad vaiko nenoro, atsisakymo bendrauti su vienu iš tėvų negalima tapatinti su vaiko interesais. Remiantis kasacinio teismo praktika, vertinant vaiko pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020). Byloje nenustatyta pakankamo pagrindo išvadai, kad bendravimas su tėvu nevyko dėl visiškai savarankiško, kategoriško, nepakeičiamo net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis vaiko nenoro bendrauti su tėvu. Nors ieškovė ir nurodė, jog ji neįtakoja vaiko nuomonės, specialistai, bendravę su M. B., išdėstė priešingą nuomonę. 2023 m. spalio 18 d. VTAS išvadoje Nr. 4SD-8087 nurodoma, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. išklausant nepilnamečio nuomonę, suabejota, jog vaiko neigiamas nusiteikimas tėvo atžvilgiu bei nenoras bendrauti su tėvu yra jo savarankiška nuomonė.

26. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė gydytojos A. D. S. 2023 m. spalio 26 d. medicininį dokumentą išrašą/siuntimą, nurodydama, jog šis dokumentas patvirtina, kad būtent dėl atsakovo elgesio (persekiojimo, važinėjimo pasiimti sūnų su antstoliais, policijos pareigūnų kvietimo) sūnui M. B. prasidėjo nerimas, sutriko miegas, atsirado tikas, ko pasekoje teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka turėtų būti keičiama, siekiant užtikrinti vaikui saugumą, stabilumą ir gerą emocinę būklę.

27. Apeliacinio teismo vertinimu, iš pateikto medicininio išrašo negalima vienareikšmiškai daryti išvados, kad ieškovės nurodyti vaiko sveikatos pakitimai - sutrikęs miegas, tikas, nerimas, yra vien tik atsakovo bendravimo su vaiku pasekmė, su kuriuo, bylos duomenimis, vaikas galimybės bendrauti neturėjo nuo 2023 m. liepos mėnesio.

Dėl laikinojo išlaikymo vaikui priteisimo

28. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2023 m. spalio 27 d. nutartimi pakeitė 2021 m. balandžio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6247-947/2021 5.2 punktu nustatytą išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo R. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiui M. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 317,00 Eur nuo prašymo pateikimo dienos (2023 m. spalio 9 d.) iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-98-1158/2023 priėmimo dienos.

29. Atsakovas, nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutarties dalimi dėl laikinojo išlaikymo priteisimo, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo pakeisti 2021 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria buvo nustatytas vaiko išlaikymo dydis 200 Eur, kuris buvo nustatytas įvertinus visus byloje esamus duomenis ir išnagrinėjus bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovo atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

30. Kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra priskirtini tiems procesiniams sprendimams, kurie pasižymi res judicata galios neįgijimo ypatumu.

31. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

32. CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

34. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai (įvertinant, ar vaikas turi specialiųjų poreikių ir kokios jie apimties), kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir kt.

35. Teismų praktikoje minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris skundžiamos nutarties priėmimo metu atskaičius mokesčius buvo 633,00 Eur, laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

36. Nagrinėjamuoju atveju, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė pusę minimalios mėnesinės algos - 317 Eur, todėl ši suma laikytina pakankama užtikrinti būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Kaip jau paminėta nutarties 34 punkte, realūs būtini vaiko poreikiai bus nustatyti išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, todėl sprendžiant laikino išlaikymo klausimą nėra pagrindo sumažinti skundžiama nutartimi priteisto išlaikymo vaikui valstybės mokama išmoka kaip nurodo atsakovas.

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo padidinti laikinojo išlaikymo dydį, įtraukiant į išlaidas mokestį už sūnaus lankomą privatų darželį. Nors ieškovė pradiniame ieškinyje (2022 m. kovo 10 d. CBP-4487) nurodė, jog šalys, nutraukdamos santuoką, 5.3 p. susitarė, kad atsakovas prisidės papildomai finansiškai atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, susijusiomis su vaiko sveikata ir kitais lavinimo poreikiais, tačiau byloje ieškovė nepateikė įrodymų apie šalių suderintą valią būtent dėl mokesčio už privatų darželį. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas sutiko, kad sūnus M. B. lankytų privatų darželį, kad atsakovas pats tam tikrą laiką už jį mokėjo, šias aplinkybes atsakovas atskirajame skunde neigia.

38. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.