Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria ieškovei paskirta bauda, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-948-1158/2024 pagal ieškovės M. Š. patikslintą ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo, atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei M. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės M. Š. (toliau – ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui R. B. (toliau – atsakovas) dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo, atsakovo priešieškinį ieškovei dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

2. Teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. B. tvarka, numatanti, kad atsakovas bendrauja su sūnumi kas antrą mėnesio savaitgalį, penktadienį pasiimdamas sūnų iš jo ugdymo įstaigos (darželio/mokyklos) ir grąžindamas sūnų pirmadienį ryte į jo ugdymo įstaigą (darželį/mokyklą).

3. Teismui 2022 m. spalio 18 d. nutartimi tenkinus atsakovo prašymą iš dalies, buvo nustatyta papildoma bendravimo tvarka, numatanti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką švenčių dienomis: neporiniais metais atsakovas su nepilnamečiu sūnumi M. B. bendrauja Šv. Velykų 1-ąją dieną ir Šv. Kalėdų 2- ąją dieną, ieškovė su nepilnamečiu sūnumi M. B. bendrauja Šv. Velykų 2 – ąją dieną ir Šv. Kalėdų 1- ąją dieną, įskaitant Kūčias; poriniais metais atsakovas su nepilnamečiu sūnumi M. B. bendrauja Šv. Kalėdų 1 – ąją dieną, įskaitant Kūčias ir Šv. Velykų 2-ąją dieną, ieškovė bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. B. Šv. Kalėdų 2 - ąją dieną ir Šv. Velykų 1-ąją dieną; Motinos dieną – gegužės mėnesio pirmą sekmadienį – nepilnametis M. B. bendrauja su ieškove. Tėvo dieną – birželio mėnesio pirmą sekmadienį – nepilnametis M. B. bendrauja su atsakovu. Jei nustatytomis švenčių dienomis su nepilnamečiu M. B. priklauso būti ne tai šaliai, kuriai priklausytų būti su vaiku pagal 2022 m. kovo 28 d. nustatytą laikiną bendravimo tvarką, tai toji šalis (motina/tėvas) pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos jo buvimo vietos nustatytų švenčių išvakarių 17 val. ir grąžina jį kitai šaliai (motinai/tėvui) paskutinės nustatytos bendrauti švenčių šventinės dienos 17 val., į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą jo buvimo vietą.

4. Teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartimi nustatyta, kad 2022 m. kovo 28 d. priimta nutartimi nustatytas atsakovo bendravimas su sūnumi prasideda nuo 2023 m. rugsėjo 8 d.

5. Atsakovas 2024 m. sausio 3 d., 2024 m. sausio 15 d, 2024 m. sausio 29 d., 2024 m. kovo 25 d. pateikė teismui prašymus (DOK-1327; 6235; 12348; 37206), kuriais prašė skirti ieškovei po 10 000 Eur baudą už teismo nutarties nevykdymą, apimantį šiuos laikotarpius: nuo 2023 m. gruodžio 15 d. iki 2023 m. gruodžio 18 d., 2023 m. gruodžio 25 d. iki 2023 m. gruodžio 26 d., 2023 m. gruodžio 29 d. iki 2024 m. sausio 1 d.; nuo 2024 m. sausio 12 d. iki 2024 m. sausio 15 d.; 2024 m. sausio 26 d. iki 2024 m. sausio 29 d.; 2024 m. vasario 9 d. iki 2023 m. vasario 12 d.

6. Prašymuose nurodė, kad penktadieniais ieškovė sistemingai nenuvesdavo vaiko į darželį, nors atsakovas penktadieniais turi jį pasiimti būtent iš darželio. Per Šv. Kalėdas ieškovė sūnaus neišleido pabendrauti ir neleido pasimatyti. Ieškovė ignoruoja atsakovo siųstas SMS žinutes ir el. laiškus, į juos neatrašo, tokiu būdu ieškovė toliau piktybiškai užkerta kelią atsakovui bendrauti su sūnumi.

7. Ieškovė prašė atsakovo prašymus atmesti. Nurodė, kad šalių sūnus kategoriškai atsisako bendrauti su tėvu. Šią aplinkybę vaikas patvirtino per apklausą pas psichologę. Todėl ji negali naudoti prievartos prieš vaiką. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 8 d. priėmė nutartį dėl teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos ir nustatė labiau vaiko interesus atitinkančią bendravimo su juo tvarką. Ieškovė daro viską, kad sūnaus emocinė būklė būtų geresnė, veda jį pas psichologus, nuolat skatina sūnų bendrauti su tėvu R. B.. Pagal 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatytą laikinąją bendravimo tvarką, pirmo susitikimo su tėvu R. B. metu vaikas kategoriškai atsisakė su juo bendrauti, todėl tolimesni susitikimai vyksta tik su vaiku, kol jis bus pasiruošęs bendrauti su tėvu. Tai parodo, jog R. B. niekada neturėjo su vaiku ryšio.

8. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (DOK-51421), jog ieškovė savo veiksmais pažeidžia vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, toks ieškovės elgesys yra piktybiškas ir neatitinkantis geriausių vaiko interesų, todėl teismui nenustačius objektyvių priežasčių, lėmusių bendravimo tvarkos pažeidimą, institucija neprieštarauja dėl baudos už laikinųjų apsaugos priemonių nutarties nevykdymą skyrimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi atsakovo prašymus tenkino iš dalies ir paskyrė ieškovei 2 500 Eur baudą už 2022 m. kovo 28 d., 2022 m. spalio 18 d., 2023 m. liepos 7d. nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą.

10. Teismas nustatė, kad pagal teismo nutartimis nustatytą tėvo su sūnumi bendravimo tvarką, laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 15 d. iki 2023 m. gruodžio 18 d., nuo 2023 m. gruodžio 29 d. iki 2024 m. sausio 1 d., nuo 2024 m. sausio 12 d. iki 2024 m. sausio 15 d., nuo 2024 m. sausio 26 d. iki 2024 m. sausio 29 d., nuo 2024 m. vasario 9 d. iki 2024 m. vasario 12 d. atsakovas turėjo pasiimti sūnų iš jo ugdymo įstaigos (darželio/mokyklos) penktadienį ir grąžinti sūnų pirmadienį ryte į jo ugdymo įstaigą (darželį/mokyklą); nuo 2023 m. gruodžio 25 d. iki 2023 m. gruodžio 26d. atsakovas turėjo pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos jo buvimo vietos nustatytų švenčių (Šv. Kalėdų 2-osios dienos) išvakarių 17 val., tačiau nustatyta tvarka bendravimas neįvyko.

11. Ieškovė neginčija, jog įsiteisėjusiomis teismo nutartimis nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka nebuvo vykdoma, tačiau teigia, kad laikina bendravimo tvarka nebuvo vykdoma dėl objektyvių priežasčių – vaiko nenoro bendrauti su atsakovu.

12. Teismas pažymėjo, kad vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan. Vienkartinis vaiko nenoras susitikti su tėvu negali būti vertinamas kaip nustatytos vaiko bendravimo su tėvu tvarkos pažeidimas, nes tėvų konfliktai įtakoja vaiko dvasinę pusiausvyrą, sukelia emocinį stresą, įtakoja vaikui nesaugumo jausmą.

13. Iš bylos duomenų teismas padarė išvadą, kad nepilnamečio vaiko nenoras bendrauti su atsakovu yra sisteminis, daugkartinis, kuris tęsiasi daugiau nei metus. Tai, jog byloje ieškovė jau ne vieną kartą yra bausta už teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą, rodo jos tinkamų pastangų nedėjimą bei negebėjimą motyvuoti sūnų bendrauti su tėvu be teismo ir kitų specialistų įsikišimo, nusišalinant nuo tokios pareigos vykdymo.

14. Teismas nurodė, kad nors šalių nepilnametis sūnus tam tikrais klausimais turi savo nuomonę, tačiau įvertinus, kad vaiko nuomonei tiesiogiai ar netiesiogiai gali būti daroma įtaka, kas nustatyta 2024 m. balandžio 8 d. įsiteisėjusia nutartimi, kad jo, kaip visavertės asmenybės raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, bei nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra vaiko teisė, todėl tėvai, šiuo atveju ieškovė su kuria jis gyvena, turi pareigą šią teisę užtikrinti.

15. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė atsakovo prašymuose nurodytu laikotarpiu būtų pranešusi jam apie vaiko nenorą matytis ar bandžiusi siūlyti kitą, vėlesnę tėvo ir sūnaus bendravimo dieną, ar ėmėsi kitų priemonių siekiant spręsti susidariusią situaciją. Ieškovė savavališkai, nesant tam objektyvaus pagrindo, ribojo teismo nustatytą vaiko bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėvu, tokiu būdu pažeidė prioritetiškai saugomą vaiko interesą bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Ieškovės pasyvumas ir tęstinis nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos ignoravimas, nesant objektyvaus pagrindo, vertintinas kaip netinkamas tėvo ir vaiko ryšį trikdantis ieškovės elgesys. Nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ieškovė būtų dėjusi maksimalias pastangas užtikrinti atsakovo bendravimą su šalių nepilnamečiu vaiku ir tai nepavyko. Priešingai, kaip nustatyta byloje pateiktais duomenimis, siūlomos specialistų pagalbos atsisakė.

16. Teismas pažymėjo, kad 2023 m. birželio 26 d. vykusio teismo posėdžio metu, teismo psichologė I. B. stebėjusi vaiko ir tėvo bendravimą pateikdama įžvalgas nurodė, jog vaiko ryšys su tėčiu galbūt dėl ilgesnio nebendravimo buvo kažkiek atitolęs, tačiau jis atsistatė, yra puikus ir betarpiškas, jokio pavojaus įžvelgta nebuvo, kas rodo buvus atsakovo ir sūnaus emociniam ryšiui.

17. Teismo vertinimu, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad atsakovo prašymuose (dokumento registracijos Nr. DOK-1327, 6235, 12348, 37206) nurodytais laikotarpiais ieškovė nevykdė teismo nutarčių nesant svarbių bei objektyvių priežasčių, ginčo laikotarpiu tėvas (atsakovas) neturėjo galimybės bendrauti ir būti su vaiku.

18. Teismas pažymėjo, kad laikina atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka ir toliau nėra vykdoma, bauda už bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymą ieškovei skiriama šeštą kartą, t. y. 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi skirta 200,00 Eur bauda, 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartimi – 400,00 Eur bauda, 2023 m. spalio 16 d. nutartimi – 800,00 Eur bauda, 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi – 1200,00 Eur bauda, 2024 m. sausio 15 d. nutartimi – 1600,00 Eur. Ieškovei ir toliau tendencingai, piktavališkai nevykdant teismo nutarčių, kuriomis nustatyta laikina šalių nepilnamečio sūnaus bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (atsakovu) tvarka, situacijai po 2024 m. sausio 15 d. teismo nutarties, kuria ieškovei paskirta bauda, priėmimo nepasikeitus, teismas nusprendė paskirti didesnę vienkartinę 2500 Eur dydžio baudą. Teismo vertinimu, tokio dydžio bauda yra adekvati padarytam pažeidimui ir leis pasiekti sankcijos skyrimo tikslus, kadangi ankstesnių baudų skyrimas nepasiekė savo tikslų, neskatino ieškovės geranoriškai vykdyti teismo nutarčių, nesustabdė nuo tolimesnio bendravimo tvarkos pažeidimų ir vaiko tėvo teisių ir interesų nepaisymo (CPK 145 straipsnio 9 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

19. Atskiruoju skundu ieškovė M. Š. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo R. B. prašymus (DOK-1327; 6235; 12348; 37206) dėl baudos skyrimo ieškovei atmesti. Jeigu teismas nuspręstų, kad bauda ieškovei buvo paskirta pagrįstai, sumažinti paskirtos baudos dydį, atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1. Teismas taikė ieškovei atsakomybę baudos forma, ignoruodamas aplinkybes, kad 2022 m. kovo 28 d., 2022 m. spalio 18 d. nutartimis nustatyta laikina bendravimo tvarka netiko sūnui M. B.. Šias aplinkybes pripažino netgi pats Kauno apylinkės teismas, 2024 m. balandžio 8 d. priimdamas nutartį pakeisti 2022 m. kovo 28 d. nutartimi ir 2022 m. spalio 18 d. nutartimi papildomai nustatytą laikiną bendravimo tvarką, iš bendravimo tvarkos eliminuojant nakvynes pas atsakovą R. B. ir nustatant atsakovo bendravimą su sūnumi M. B. Vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpose.

19.2. Teismas visiškai neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi pakeitus laikiną bendravimo tvarką į labiau vaiko interesus atitinkančią tvarką, sūnaus bendravimas su tėvu vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpose vyksta. Į visus susitikimus, kiek tik buvo paskirta Vaikų gerovės centras „Pastogė“ patalpose po 2024 m. balandžio 8 d. nutarties priėmimo, ieškovė sūnų nuvežė. Nepaisant to, teismas nutartyje vis tiek nurodė, kad ieškovė nededa pastangų ir nemotyvuoja sūnaus bendrauti su tėvu. Teismas nubaudė ieškovę už nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą, nors situacija šiai dienai yra pasikeitusi.

19.3. Teismas skyrė baudą ieškovei, nors byloje nebuvo jokių objektyvių įrodymų, kad laikina bendravimo tvarka yra nevykdoma būtent dėl ieškovės veiksmų ar kaltės. Teismas padarė klaidingas išvadas, kad ieškovė ribojo teismo nustatytą vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu. Teismas, skirdamas ieškovei baudą, nesirėmė 2024 m. balandžio 23 d. Vaikų gerovės centro „Pastogė“ raštu. Vertinant skundžiamos nutarties motyvus, ieškovei susidaro įspūdis, kad teismas turi išankstinę neigiamą nuostatą jos atžvilgiu ir teismas ją laikys kalta, nepaisant to, ką ji bedarytų.

19.4. Teismas paskyrė baudą ieškovei, kurios dydis (2 500 Eur) visiškai neatitinka ieškovės turtinės padėties, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Bauda ieškovei buvo paskirta nesant jokio jos kliudymo atsakovui bendrauti su vaiku, nebuvo įvertinta ieškovės turtinė padėtis ir jos galimybės tokio dydžio baudą sumokėti. Ieškovės gaunamas pajamas sudaro tik 733 Eur/mėn. vaiko priežiūros išmoka, santaupų ieškovė neturi ir tai patvirtina banko sąskaitos išrašas, kurį prašo prijungti prie bylos.

20. Atsakovas R. B. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

23. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei paskirta 2 500 Eur bauda už byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka bendru sutarimu buvo nutraukta Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-6247-947/2021. Tuo pačiu sprendimu buvo patvirtintas šalių susitarimas dėl nepilnamečio šalių sūnaus M. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su motina M. B. (dabar – Š.) ir bendravimo tvarkos: vieną savaitę sūnus gyvena pas motiną, kitą savaitę sūnus gyvena pas tėvą. Ieškovė nurodė, kad šalims vykdant nustatytą su vaiku bendravimo tvarką, šalių sūnaus elgesys stipriai pasikeitė, todėl ieškovė kreipėsi į psichologę, kuri pateikė išvadą, kad būtina sustiprinti vaiko žinojimą, kur yra pastovi jo gyvenamoji vieta – namai. Tuomet ieškovė kreipėsi į teismą su nauju ieškiniu dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, kartu pateikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

25. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 28 d. nutartimi pritaikė byloje laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną šalių sūnaus bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, kurią patikslino 2022 m. spalio 18 d. nutartimi. Nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. B. tvarka numatė, kad atsakovas bendrauja su sūnumi kas antrą mėnesio savaitgalį, penktadienį pasiimdamas sūnų iš jo ugdymo įstaigos (darželio/mokyklos) ir grąžindamas sūnų pirmadienį ryte į jo ugdymo įstaigą (darželį/mokyklą). 2022 m. spalio 18 d. nutartimi buvo nustatyta papildoma bendravimo tvarka, numatanti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką švenčių dienomis.

26. Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata pagal pobūdį priskirtina laikinajai apsaugos priemonei, nustatytai CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte. Tai yra aktualu sprendžiant dėl atsakomybės už teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galimai netinkamą vykdymą ir (ar) jų pažeidimą.

27. CPK 18 straipsnis įtvirtina teismo sprendimo, nutarties ar kito procesinio dokumento privalomumo principą. Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek nedalyvavę nagrinėjant bylą. CPK 145 straipsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, jų taikymą ir atsakomybę už teismo nustatytus draudimus, 9 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną.

28. Nagrinėjamu atveju skundžiama 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi ieškovei paskirta 2 500 Eur bauda už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, t. y. už neįvykusį atsakovo bendravimą su sūnumi laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 15 d. iki 2023 m. gruodžio 18 d., nuo 2023 m. gruodžio 25 d. iki 2023 m. gruodžio 26 d., nuo 2023 m. gruodžio 29 d. iki 2024 m. sausio 1 d., nuo 2024 m. sausio 12 d. iki 2024 m. sausio 15 d., nuo 2024 m. sausio 26 d. iki 2024 m. sausio 29 d., nuo 2024 m. vasario 9 d. iki 2024 m. vasario 12 d.

29. Apeliantė nesutinka su minėta nutartimi ir skunde nurodo, kad teismas 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi, kuria pakeitė laikiną vaiko bendravimo su tėvu tvarką, nustatytą 2022 m. kovo 28 d. ir 2022 m. spalio 18 d. nutartimis, pripažino, jog aukščiau nurodytomis nutartimis nustatyta laikina bendravimo tvarka vaikui M. B. netinka. Teismas panaikino nakvynes pas atsakovą R. B. ir nustatė atsakovo bendravimą su sūnumi Vaikų gerovės centre „Pastogė“. Teismas negalėjo skirti ieškovei baudą už tai, kad jai nepavykdavo įkalbinti sūnaus bendrauti su atsakovu ir važiuoti pas jį nakvoti. Vaiko nuomonė dėl jo noro/nenoro bendrauti su atsakovu buvo išklausyta tik 2024 m. kovo 27 d. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vis tiek nubaudė ieškovę, nors nutarties priėmimo dieną situacija buvo pasikeitusi.

30. Ieškovė neginčija, jog atsakovo prašyme nurodytu laikotarpiu įsiteisėjusiomis teismo nutartimis nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka nebuvo vykdoma. Pasak ieškovės, teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka nevyksta dėl objektyvių priežasčių – vaiko nenoro bendrauti su atsakovu, o ji prieš vaiką negalinti naudoti prievartos.

31. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vaikų nuomone, kuri suformuota galimai vaikų interesus pažeidžiančiu būdu. Todėl vertinant vaikų pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų (vaiko tėvų) pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti aplinkybes, ar šalių sūnus tikrai yra išreiškęs nenorą bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, ir jeigu taip, įvertinti, dėl kokių priežasčių vaikas nenori bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, kas lėmė vaiko nenorą bendrauti su tėvu. Spręsdamas dėl baudos teismas turi nurodyti, kokiais konkrečiais motinos veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo nutarties nevykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), teismo vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

33. Kaip nurodyta šios nutarties 24 punkte, po santuokos nutraukimo šalims vykdant bendravimo su sūnumi tvarką, šalių sūnaus elgesys pasikeitė, ieškovė kreipėsi į psichologą. Iš byloje esančios 2021 m. gruodžio 2 d. psichologės A. B. pažymos matyti, kad jau tuo metu šalių sūnui dažnas aplinkos pokytis sukėlė nerimą, todėl specialistė rekomendavo būtinai sustiprinti vaiko žinojimą, kur yra jo pastovi gyvenamoji vieta – namai.

34. Byloje taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 8 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovui R. B. bendrauti su sūnumi M. B. iki kol bus priimtas galutinis sprendimas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriuje atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-00636-23 dėl galimo smurto prieš šalių vaiką. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus įrodymų apie tyčinius atsakovo veiksmus.

35. Byloje yra pateikta ne viena Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atlikta vaiko situacijos vertinimo anketa, kuriose vaikas bendrauja su specialistais ir ne vieną kartą specialistams nurodė, jog jis nenori bendrauti su tėčiu, nes jis jį mušė. Pvz.: 2023 m. kovo 6 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 2VSV-656 vaikas į specialisto klausimą, ar pasiilgo tėčio, atsakė, kad visai nepasiilgo, ant jo pyksta ir pas jį būti nenori, kad tėtis statė jį į kampą, o močiutė negynė. 2023 m. liepos 24 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 4VSV-2747 specialistui bendraujant su vaiku, jis nurodė: „buvau su mama poliklinikoje, išėjus tėtis vijosi su mašina. Verkiau, nes jis norėjo mane pasiimti. Nenoriu pas tėtį, nes sergu ir noriu, kad mama mane gydytų. Pasveikęs nenoriu pas tėtį“ (citata).

36. Į bylą yra pateikta psichologės A. B. 2024 m. vasario 26 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad specialistui paklausus, ką mėgsta veikti su tėčiu, vaikas iš karto grįžo prie seniau įvykusios situacijos“ „Su tėčiu žaisti nenoriu, nes mušė vieną kartą (rodė į dešinės pusės kaktos dalį). Tėtis blogas. Kai jis žiūrėdavo futbolą, man liepdavo eiti į miegamąjį ir pačiam žiūrėti“(citata). Psichologės vertinimu, tai rodo, kad anksčiau vykusi situacija išgąsdino vaiką, sukėlė nesaugumo jausmą ir buvę neigiami išgyvenimai turi įtakos motyvacijos bendrauti su tėčiu stoka. Specialistė nurodė, kad reikalingas adaptacijos periodas, per kurį sūnaus ir tėvo bendravimas būtų atnaujintas, palaikomas ir stiprinamas palaipsniui. Kadangi vaikas pas tėtį nenakvojo nuo 2023 m. sausio mėnesio, specialistė pasiūlė atsisakyti nakvynių pas tėtį.

37. Apklausus 2024 m. kovo 27 d. vaiką teisme, vaiko apklausą vedusi psichologė nurodė, jog vaiko bendravimas su tėvu R. B. pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką vykti negali, nes vaikas yra atitolęs nuo tėvo ir ji rekomenduoja kitokius bendravimo būdus, nei kad yra nurodyta nutartyje dėl laikinos bendravimo tvarkos. Teismo psichologė po vaiko apklausos teismo posėdžio metu nurodė, jog prievartos prieš vaiką ieškovė M. Š. naudoti negali.

38. Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis prieš tai minėta psichologės pažyma ir išklausęs teismo psichologės patarimų, 2024 m. balandžio 8 d. priėmė nutartį, kuria pakeitė teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartimi ir 2022 m. spalio 18 d. nutartimi papildomai nustatytą laikiną bendravimo tvarką ir nustatė laikiną atsakovo su sūnumi bendravimo tvarką kiekvieną pirmadienį 17.00 val. – 19.00 val. vaikų gerovės centre „Pastogė“. Šią bendravimo tvarką šalys turėjo pradėti vykdyti nuo 2024 m. balandžio 15 d. ir šiai dienai vykdo. Tai patvirtina byloje esančios vaikų gerovės centre „Pastogė“ pažymos.

39. Nagrinėjamu atveju prieš tai aptartų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, jų nevertino ir neatskleidė, dėl kokių priežasčių vaikas nenori bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, kas lėmė vaiko nenorą bendrauti ir kaip pašalinti šią bendravimo kliūtį.

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje situacijoje yra būtina atsižvelgti į naujausius bylos duomenis (vaiko nuomonę, išsakytą 2024 m. kovo 27 d., ir psichologės įžvalgas/išvadas), nes prieš tai teismo aptarti nutarties 33–35 punktuose įrodymai patvirtina, jog dėl objektyvių priežasčių ieškovė negalėjo vykdyti teismo nustatytos laikinos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu nustatytos tvarkos, nes siekė apsaugoti sūnaus sveikatą, kadangi vaikas aiškiai ir ne vieną kartą tiek specialistams, tiek mamai kartojo, kad nenori būti pas tėtį. Tą patį pakartojo ir teismo psichologei.

41. Aptarti įrodymai patvirtina, kad teismo 2022 m. kovo 28 d. ir 2022 m. spalio 18 d. nutartimis nebuvo užtikrintas tinkamas atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimas laikinojoje bendravimo tvarkoje numatytu laiku. Neginčytina ir tai, kad atskirai gyvenančio tėvo (šiuo atveju atsakovo) bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet turi atitikti ja siekiamus tikslus išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo ir vaiko šeiminius ryšius.

42. Apeliantė nurodo, kad ne vieną kartą siūlė atsakovui pakeisti laikiną bendravimo su tėvu tvarką, siūlė įvairius variantus, tačiau atsakovui niekas netikdavo. Pažymi, jog atsakovas aktyviai dalyvauja bylos procese, todėl jam buvo puikiai žinoma apie vaiko nenorą su juo bendrauti jo prašymuose nurodytais laikotarpiais. Nepaisant to, jis nesiekė pakeisti laikinos bendravimo tvarkos į labiau vaiko interesus atitinkančią, o prievarta siekė priversti sūnų M. B. bendrauti su juo.

43. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiejų tėvų atžvilgiu. Atsižvelgiant į jos sukeliamų teisinių pasekmių rimtumą, teismai dėl šios aplinkybės turėtų spręsti atidžiai įvertinę kiekvienos iš šalių bendradarbiavimo pareigos turinį ir byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius kiekvienos šalies šios pareigos pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 36 punktas).

44. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad byloje esant pakankamai įrodymų apie tai, jog vaikas nenori bendrauti su tėvu, atsakovas nesiekė keisti bendravimo su vaiku tvarkos, neatsižvelgė į vaiko interesus, tačiau tik siekė, kad už tokios tvarkos nesilaikymą būdų baudžiama ieškovė, tuo tarpu ieškovė ne kartą kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo, atsižvelgdama į vaiko nuomonę, į specialistų išvadas, tačiau tokie jos prašymai nebuvo patenkinti iki kol byloje nebuvo pateikta 2024 m. vasario 26 d. psichologės pažyma ir 2024 m. kovo 27 d. išsakyta vaiko nuomonė.

45. Remiantis tuo, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog bauda ieškovei skirtina už tai, kad ši piktybiškai nevykdo teismo nutarčių, nesiekia kooperuotis su vaiko tėvu ir aktyviais veiksmais skatinti vaiko ir tėvo bendravimą, yra nepagrįsta ir prieštarauja faktinei bylos medžiagai.

46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinosios atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos vykdymas laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 15 d. iki 2023 m. gruodžio 18 d., nuo 2023 m. gruodžio 25 d. iki 2023 m. gruodžio 26 d., nuo 2023 m. gruodžio 29 d. iki 2024 m. sausio 1 d., nuo 2024 m. sausio 12 d. iki 2024 m. sausio 15 d., nuo 2024 m. sausio 26 d. iki 2024 m. sausio 29 d., nuo 2024 m. vasario 9 d. iki 2024 m. vasario 12 d. buvo apsunkintas, nes vaikas, kuris pagal savo amžių (7 metai) geba išreikšti savo nuomonę, nenorėjo bendrauti su tėvu, atsisakė bet kur su juo vykti. Vaiko nenorą bendrauti su atsakovu patvirtina ir vėliau į bylą pateiktas Vaikų gerovės centro „Pastogė“ 2024 m. birželio 20 d. raštas Nr. SK40-1149, kuriame nurodyta, kad 2024 m. balandžio 15 d. susitikimo metu nepilnametis vaikas atvykęs į susitikimą su tėvu (atsakovu), nuo susitikimo pradžios rodė priešiškumą ir nenorą bendrauti su tėvu, vaikas turi negatyvias nuostatas, pykti tėvo atžvilgiu.

47. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad bendravimo su vaiku tvarkos užtikrinimas nagrinėjamoje situacijoje neturėtų būti skatinamas vien baudinėmis sankcijomis, byloje esant nustatytiems duomenims, pakartotinių baudų skyrimas nebūtų proporcinga priemonė situacijai sureguliuoti siekiant geriausių šalių sūnaus interesų užtikrinimo

Dėl bylos procesinės baigties

48. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nevertino ir nenustatinėjo priežasčių, dėl ko yra nevykdomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl to 2024 m. gegužės 20 d. priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovo R. B. prašymai (DOK-1327; DOK-6235; DOK-12348; DOK-37206) dėl baudos skyrimo ieškovei atmestini (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

49. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus prašymus dėl baudos skyrimo atmesti, dėl apeliantės prašymo sumažinti paskirtos baudos dydį plačiau nepasisakoma. Dėl to kartu su atskiruoju skundu pateiktas naujas įrodymas – banko sąskaitos išrašas, kuriuo apeliantė siekė įrodinėti savo turtinę padėtį, prie bylos neprijungtinas (CPK 314 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalis 2 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo R. B. prašymus (DOK-1327; DOK-6235; DOK-12348; DOK-37206) dėl baudos skyrimo ieškovei M. Š. atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.