- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-21
- Bylos Nr.
- e2S-827-273/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03495-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K. ir atsakovo R. B. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui M. B. dydžio ir atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. B. tvarkos pakeitimo.
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu M. B. tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su vaiku trečią ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, penktadienį pasiimdamas sūnų M. B. iš jo ugdymo įstaigos (darželio/mokyklos) ir grąžindamas sūnų pirmadienį ryte į jo ugdymo įstaigą (darželį/mokyklą); 2) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą M. B. po 460 Eur kas mėnesį.
3. Ieškovė nurodė, kad bendravimo tvarka, kuomet šalių vaikas gyvena kas antrą savaitę atsakovo namuose, daro neigiamą poveikį nepilnamečio vaiko psichologinei sveikatai, vaikas patiria stresą, yra dirglus, naktimis sunkiai miega, buvo pradėjęs mikčioti. Vaikas nuo 1,5 metų lanko privačią ugdymo įstaigą, kurios mėnesinis mokestis yra 410 Eur per mėnesį. Vaikas negali lankyti valstybinio darželio, kadangi jame patiria stresą. Atsakovas gali teikti prašomą išlaikymą, kadangi jo finansinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės. Atsakovas nekompensuoja lėšų skirtų vaiko medicininėms reikmėms, darželio mokesčio. Šiuo metu ieškovė yra bedarbė.
4. Atsakovas su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių nesutiko. Nurodė, kad ieškovės prašymas neteisėtas, kadangi ieškovė prašo pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą taikant laikinąsias apsaugos priemones. Vaikas gali lankyti ir valstybinę ugdymo įstaigą, tačiau ieškovė nedėjo jokių pastangų vaiko pratinimui prie jos. Atsakovas be mokamo išlaikymo 200 Eur/mėn., prisideda perkamu maistu, drabužiais, pramogomis, kuomet vaikas būna kartu su atsakovu. Nustačius ieškovės prašomą laikiną bendravimo tvarką, būtų pažeisti vaiko interesai, nes vaikas keletą savaičių nematytų nei tėvo, nei senelių, kas sukeltų vaikui traumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 28 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, vietoje Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6247-947/2021 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.6. punkte nustatytos bendravimo tvarkos, nustatė tokią laikiną atsakovo bendravimo su M. B. tvarką: atsakovas bendrauja su sūnumi kas antrą mėnesio savaitgalį, penktadienį pasiimdamas sūnų iš jo ugdymo įstaigos (darželio/mokyklos) ir grąžindamas sūnų pirmadienį ryte į jo ugdymo įstaigą (darželį/mokyklą); kitoje dalyje prašymo netenkino; atmetė ieškovės prašymą dėl baudos skyrimo atsakovui.
6. Teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikino išlaikymo padidinimo, nustatęs, kad ieškovė neįrodė išlaikymo padidinimo būtinumo. Atsakovas iš jo priteistą išlaikymą vaikui moka, išlaikymo įsiskolinimo nėra.
7. Teismas įvertinęs vaiko jauną amžių, vaiko ypatingą jautrumą ir išgyvenimus dėl atsiskyrimo su tėvais, institucijos teikiančios byloje išvadą įžvalgą, psichologės pažymą, sprendė, kad siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei apsaugoti vaiko interesą lygiavertiškai bendrauti su abiem tėvais, užtikrinti vaiko santykių su skyrium gyvenančiu tėvu stabilumą, yra pagrindas nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nors ir ne tokią, kokios prašė ieškovė. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka, galimai pažeistų tiek nepilnamečio, tiek atsakovo interesus, todėl atsakovas turi bendrauti su sūnumi kas antrą mėnesio savaitgalį, penktadienį pasiimdamas sūnų iš jo ugdymo įstaigos (darželio/mokyklos) ir grąžindamas sūnų pirmadienį ryte į jo ugdymo įstaigą (darželį/mokyklą).
8. Teismas atmetė ieškovės prašymą skirti atsakovui baudą už dokumentų susijusių su atsakovo finansine padėtimi nepateikimą, siekiant nuslėpti savo turtinę padėtį. Teismas nurodė, kad tokie atsakovo veiksmai nelaikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme. Be to, reikalingus dokumentus teismas pats gali išreikalauti iš atsakovo.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
9. Atskirajame skunde ieškovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. nutarties dalį, kurioje netenkintas ieškovės prašymas dėl laikino išlaikymo priteisimo iš atsakovo ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis po 460 Eur kas mėnesį, įpareigojant atsakovą pervesti lėšas į ieškovės sąskaitą kiekvieno mėnesio 15 dieną, bei nustatyti ieškovei uzufrukto teisę į laikino išlaikymo lėšas. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas nevisapusiškai įsigilino į bylos medžiagą. Teismas neįvertino ieškovė turtinės padėties, kuri yra pablogėjus, kadangi ieškovė gaudavo darbo užmokestį, o šiuo metu gauna nedarbo užmokestį. Atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti ieškovės prašomą išlaikymą;
1.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad vaiko poreikiams patenkinti pakanka 400 Eur per mėnesį. Teismo nurodyta suma yra mažesnė nei orientaciniu laikytinas minimalios mėnesinės algos kriterijus (apie 533,65 Eur). Vaiko poreikiams patenkinti reikia 920 Eur per mėnesį;
1.3. Atsakovas nevykdė pažado mokėti už darželį, nevykdė pareigos prisidėti prie sūnaus sveikatos išlaidų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nebuvo įrodymų ir duomenų apie po santuokos nutraukimo atsiradusius objektyvius pokyčius;
1.4. Teismas neįvertino, kad ieškovei vaiko išlaidos padidėjo ir dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, kadangi pailgėjo ieškovės praleidžiamas laikas su vaiku.
10. Atskirajame skunde atsakovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę nustatant laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
2.1. Teismas pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Nei CK, nei CPK nėra numatyta galimybė teismui, nagrinėjančiam bylą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, laikino situacijos sureguliavimo tikslu, kaip laikinąją apsaugos priemonę, nustatyti kitokią bendravimo su vaiku tvarką nei yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu;
2.2. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos taikydamas su ieškinio dalyku sutampančią laikinąją apsaugos priemonę;
2.3. Teismas pažeidė CPK 12, 14, 17, 21 straipsniuose įtvirtintus rungimosi, betarpiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo, nešališkumo principus, kadangi dėl bylos nagrinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių, kurios turėtų būti nustatinėjamos nagrinėjant bylą iš esmės, nusprendė nepradėjęs jos nagrinėti, nesudarydamas galimybės atsakovui atsikirsti į ieškovės įrodymus;
2.4. Nutartis prieštaringa. Teismas nurodė, kad laikina vaiko ir atsakovo bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas su vaiku bendrautų tik trečią ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, galimai pažeistų tiek vaiko, tiek atsakovo interesus, tačiau nutartimi laikinai nustatyto bendravimo su vaiku kas antrą mėnesio savaitgalį teismas nebelaikė pažeidžiančiu vaiko ir atsakovo interesus, nors atsakovo bendravimo su vaiku apimties ir intensyvumo prasme tokia teismo laikinai nustatyta bendravimo su vaiku tvarka iš esmės niekuo nesiskiria nuo ieškovės prašytosios.
11. Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas nesutiko su atskirojo skundo reikalavimu dėl žemiau nurodytų motyvų:
3.1. Ieškovės prašymas laikinai priteisti 460 Eur /mėn. laikiną išlaikymą neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties;
3.2. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo imtis laikino situacijos sureguliavimo, kuri yra sureguliuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas išlaikymo vaikui dydis įsiteisėjimo, praėjo tik vieneri metai. Ieškovė nenurodė jokių naujai atsiradusių vaiko poreikių, kurie nebūtų egzistavę teismui priimant sprendimą.
12. Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė prašė atskirąjį skundą atmesti ir palikti atsakovo skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. nutarties dalį nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
4.1. Teismas galėjo nustatyti laikiną bendravimo tvarką, nepaisant to, kad bendravimo tvarka jau buvo nustatyta 2021 m. balandžio 1 d. teismo sprendimu;
4.2. Teismas laikiną bendravimo tvarką nustatė remdamasis CK 3.65 str. 2 d. 8 p., todėl jokio pažeidimo nepadarė;
4.3. Sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos šalys nevykdo, todėl nėra jokių pagrindų teigti, kad ji atitinka nepilnamečio vaiko interesus;
4.4. Teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka nesutampa su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo;
4.5. Klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo sprendžiamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Atsakovas teismo posėdyje dalyvavo kartu su savo atstovu, teikė paaiškinimus dėl prašymo ir turėjo galimybes teikti įrodymus. Atsakovas turėjo galimybes atskirsti į ieškovės pateiktus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl papildomų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų prijungimo
14. Ieškovė pateikė 2022 m. gegužės 5 d. psichologės pažymą, 2022 m. gegužės 20 d. UAB „Tagrėja“ charakteristiką apie M. B. , rašytinius paaiškinimus dėl atsakovo pateiktos informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimą dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos, atsakovo 2020 ir 2021 metų gyventojo pajamų deklaracijas.
15. Atsakovas pateikė 2022 m. birželio 1 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus informaciją apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą.
16. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tai realizuojama nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių teisės normų, kurios taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis). Ieškovės rašytiniai paaiškinimai savo turiniu yra atitinkamai ieškovės atskirojo skundo ir atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą argumentų papildymas. Atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą padavimo terminui apeliacinėje instancijoje yra draudžiama keisti (papildyti) atskirąjį skundą ir atsiliepimą į atskirąjį skundą, todėl ieškovės rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti ir jie grąžinami juos padavusiam asmeniui (CPK 335 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301, 338 straipsniai). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.
18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
19. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai - 2022 m. gegužės 5 d. psichologės pažyma, 2022 m. gegužės 20 d. UAB „Tagrėja“ charakteristiką apie M. B. , kurie išduoti po skundžiamos nutarties priėmimo ir dėl to negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, gali būti reikšmingi klausimo dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo pagrįstumo išsprendimui, todėl priimami ir vertinami bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimą dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos, atsakovo 2020 ir 2021 metų gyventojo pajamų deklaracijas ieškovė galėjo pateikti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl šiuos rašytinius įrodymus atsisakytina priimti.
20. Atsakovo pateiktą 2022 m. birželio 1 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus informaciją apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą priimti atsisakytina. Prašyme atsakovas nenurodė kokioms aplinkybėms pagrįsti minėtas įrodymas yra teikiamas. Jame yra fiksuota informacija apie atsakovo pranešimą apie galimą šalių vaiko teisių pažeidimą vaiko teisių apsaugos tarnybai, tačiau minėta tarnyba vaiko teisių pažeidimo nenustatė.
Dėl ieškovės atskirojo skundo
21. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikino 460 Eur/mėn. išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui M. B. priteisimo iš atsakovo.
22. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, todėl sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymo teikimas.
23. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6247-947/2021 patvirtintoje šalių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovas įsipareigojo teikti sūnaus M. B. išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškiniu ieškovė prašo padidinti išlaikymą iki 460 Eur/mėn. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo tokio paties dydžio 460 Eur/mėn. laikiną išlaikymą. Ieškovė nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia netinkamu bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu.
24. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų ir įrodymų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikių ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos. Šios aplinkybės ir įrodymai išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.
25. Kartu pažymėtina, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).
26. Ieškovės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl atsakovo turtinės padėties, vaiko poreikiams reikalingos sumos, kiekvienos iš šalių dalies prisidedant prie vaiko išlaikymo nustatymo, kuriomis iš esmės yra grindžiami ieškovės ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo padidinimo, bus išsamiai išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo bendravimo su vaiku tvarka laikinai buvo pakeista pačios ieškovės iniciatyva. Dėl tokio pakeitimo padidėjo ieškovės praleidžiamas su vaiku laikas ir akivaizdu, kad tai kartu padidino ieškovės išlaidas vaiko išlaikymui. Tačiau ieškovė, kuri byloje yra atstovaujama advokatės, turėjo numatyti aukščiau nurodytas bendravimo tvarkos pakeitimo pasekmes, todėl turi pati prisiimti atsakomybę dėl išlaidų vaiko priežiūrai padidėjimo. Byloje nesant įrodymų, kad atsakovas nevykdo nustatyto įsipareigojimo teikti 200 Eur/mėn. išlaikymą, įvertinus vaiko amžių (4 metai), vaiko specialių poreikių nebuvimą, kad prie vaiko išlaikymo abu tėvai turi prisidėti lygiomis dalimis, sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju vaiko būtiniausi poreikiai bylos nagrinėjimo metu yra užtikrinami.
Dėl atsakovo atskirojo skundo
28. Atsakovas nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka.
29. Nepagrįstais pripažintini atskirojo skundo argumentai, kad esant įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytai bendravimo tvarkai, ši tvarka negali būti laikinai pakeista laikinųjų apsaugos priemonių pagalba. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Minėta laikinoji apsaugos priemonė šeimos bylose taikoma CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu kaip kita teismo manymu, reikalinga priemonė. Taigi, esant pagrįstoms aplinkybėms, kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka kenkia vaiko interesams, ji gali būti laikinai keičiama, nustatant laikiną bendravimo tvarką iki kol bus baigta nagrinėti byla dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
30. Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu šalių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyta tvarka, kai šalių vaikas vieną savaitę gyvena su motina, o kitą savaitę su tėvu. Byloje nėra ginčo, kad nustatyta tėvų bendravimo tvarka su vaiku pagal modelį „50:50 procentų laiko“ , nebuvo vykdoma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka atitinka vaiko interesus (jo amžių, psichinės sveikatos būklę), užtikrina vaiko santykių su skyrium gyvenančiu tėvu stabilumą.
31. Nesutiktina su apeliantu, kad skundžiama nutartimi pažeisti CPK 12, 14, 17, 21 straipsniuose įtvirtinti rungimosi, betarpiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo, nešališkumo principai. Bylos duomenys patvirtina, kad klausimas dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo buvo išnagrinėtas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, dalyvaujant šalims ir jų atstovams. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinos bendravimo tvarkos nustatymo klausimą, tinkamai įvertino vaiko teisių priežiūros institucijos ir psichologės rekomendacijas pateiktas minėto klausimo išsprendimui. Atsakovas ir jo atstovas turėjo galimybes pateikti paaiškinimus teismui ir atsikirtimus į ieškovės pateiktus įrodymus.
32. Nesutiktina su apeliantu, kad taikyta laikinoji apsaugos priemonė visiškai sutampa su ieškovės ieškinio dalyku. Ieškiniu ieškovė prašė pakeisti sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktus Nr. 5.5., 5.6., 5.7., 5.8, susijusius su atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka. Skundžiama nutartimi laikina bendravimo tvarka nustatyta vietoje sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.6. punkte nustatytos bendravimo tvarkos.
33. Apelianto nurodytų prieštaravimų skundžiamoje nutartyje nenustatyta. Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas su vaiku bendrauja trečią ir ketvirtą mėnesio savaitgalį. Laikinoje tvarkoje nustatyta, kad atsakovas su vaiku bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį teismas. Ieškovės prašymo patenkinimo atveju, per mėnesį susidarytų dviejų savaičių laiko tarpas, kai atsakovas nebendrautų su vaiku. Nustatytos laikinos tvarkos atveju tarp atsakovo ir vaiko susitikimų yra vienos savaitės laiko tarpas. Nustatyta laikina tvarka yra labiau atitinkanti vaiko ir atsakovo interesus, kadangi atsakovui praleidžiant su vaiku kas antrą mėnesio savaitgalį, yra eliminuojamas jų ilgo (dviejų savaičių) nebendravimo laikotarpis.
Dėl procesinės bylos baigties
34. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką ir netenkindamas ieškovės prašymo dėl laikino išlaikymo iš atsakovo priteisimo, tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir iš esmės teisingai išsprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirųjų skundų motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos nutarties, todėl atskirieji skundai netenkinami ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl ieškovės patirtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme
35. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovo jos apeliacinės instancijos teisme patirtas 750 Eur advokato pagalbos išlaidas.
36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
37. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tol, kol nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas byloje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas sprendžiant atskirus procesinio pobūdžio klausimus, laikytinas pernelyg ankstyvu bei neatitinkančiu CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.