Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. Š. patikslintą ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo, atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei M. Š. dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

17. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Vaiko gerovės centro (duomenys neskelbtini) 2025 m. kovo 31 d. raštą ,,Dėl informacijos pateikimo apie R. B. ir M. B. susitikimus“, kuriame pateikta informaciją apie numatytus susitikimus nuo 2025 m. vasario 10 d. iki 2025 m. kovo 31 d.

18. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19. Kasacinis teismas išaiškino, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

20. Vis dėlto ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).

21. Nagrinėjamu atveju atsakovo pateiktas naujas įrodymas – Vaiko gerovės centro (duomenys neskelbtini) 2025 m. kovo 31 d. raštas yra išduotas ir teisme gauta po skundžiamos nutarties priėmimo ir jose nėra nurodyta reikšmingų aplinkybių apie laikinosios bendravimo tvarkos vykdymą baudos skyrimo ieškovei aktualiu laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo pateiktą naują įrodymą.

22. Taip pat ieškovė, po to kai buvo gautas atsakovo atsiliepimas į ieškovės atskirąjį skundą, pateikė prašymą, kuriuo prašo atmesti, atsakovo atstovės 2025 m. balandžio 10 d. pateiktą atsakymą į ieškovės apeliacinį skundą, dėl pavėlavimo į terminą. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės prašymą, kadangi apeliaciniame procese nėra numatyta teisė atskirąjį skundą pateikusiai šaliai teikti prašymus dėl kitos šalies pateikto atsiliepimo į atskirąjį skundą.

Faktinės aplinkybės

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi pakeista 2022 m. kovo 28 d. nutartimi ir 2022 m. spalio 18 d. nutartimi papildomai nustatyta laikina bendravimo tvarka ir nustatyta laikina, iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo taikoma atsakovo R. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. B. bendravimo tvarka: 1) R. B. su sūnumi M. B. bendrauja kiekvieną pirmadienį 17 val. – 19 val. Vaikų gerovės centro (duomenys neskelbtini) patalpose, dalyvaujant R. B., sūnui M. B. ir Vaikų gerovės centro (duomenys neskelbtini) specialistams. Šiuo tikslu ieškovė įpareigota pristatyti sūnų į Vaikų gerovės centro (duomenys neskelbtini) patalpas kiekvieną pirmadienį 17 val. ir pasiimti jį iš Vaikų gerovės centro (duomenys neskelbtini) patalpų to paties pirmadienio 19 val. Nustatyta, kad ieškovė M. Š. užsiėmimuose ir vaiko bendravime su tėvu nedalyvauja ir bendravimui netrukdo, išskyrus, jei vykdomos kitokios specialistų rekomendacijos ir (ar) nurodymai. Šiame punkte nustatyta R. B. bendravimo tvarka su sūnumi Vaikų gerovės centro (duomenys neskelbtini) patalpose pradedama nuo 2024 m. balandžio 15 d. ir tęsiama kiekvieną pirmadienį, arba pagal specialistų rekomendacijas ir (ar) nurodymus; 2) ieškovė ir atsakovas už Vaikų gerovės centro (duomenys neskelbtini) konsultacijas / paslaugas apmoka lygiomis dalimis.

24. Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą šioje civilinėje byloje, kuriuo be kita ko, panaikino byloje 2023 m. spalio 27 d., 2024 m. balandžio 8 d. nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo, laikinos bendravimo tvarkos nustatymo. Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 18 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimą nepakeistą. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2024 m. spalio 17 d.

25. Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d., 2023 m. gegužės 11 d. ir 2023 m. gegužės 26 d. nutartimis atsakovo prašymai dėl baudos už teismo nutarčių, kuriomis byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nevykdymo buvo atmesti.

26. Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d., 2023 m. rugsėjo 22 d., 2023 m. spalio 16 d. ir 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimis ieškovei paskirtos baudos už teismo nutarčių, kuriomis byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nevykdymo. Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-110-896/2024, minėtos pirmosios instancijos teismo nutartys paliktos nepakeistos.

27. Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartimis ieškovei paskirta bauda už teismo nutarčių, kuriomis byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nevykdymą.

28. Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. ir 2024 m. gruodžio 13 d. nutartimis atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo už teismo nutarčių, kuriomis byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nevykdymo atmestas.

Dėl paskirtos baudos (ne)panaikinimo ir (ne)sumažinimo

29. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė baudą, kadangi ieškovė vykdydama Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatytą laikinąją bendravimo tvarką, dėjo pastangas, įkalbinėjo sūnų, kad jis vyktų į susitikimus su tėvu Vaikų gerovės centro (duomenys neskelbtini) patalpose ir vaikas 2024 m. lapkričio 18 d., 25 d., 2024 m. gruodžio 9 d., 2025 m. sausio 13 d., 20 d., 27 d. buvo atvežtas į susitikus. Apeliantė vaiko į susitikimus nepristatė tik tam tikromis dienomis, o ne visą laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 18 d. iki 2025 m. vasario 3 d., nes vaikui dėl patiriamo streso, prieš šiuos susikimus skaudėjo pilvą, ir ji negalėjo sergančio vaiko pristatyti į susitikimus su atsakovu pagal nustatytą laikinąją bendravimo tvarką. Po 2025 m. sausio 13 d. įvykusio incidento Vaikų gerovės centro (duomenys neskelbtini) su seneliu atsakovo tėvu M. B., sūnus prašė ieškovės daugiau neversti jo važiuoti į susitikimams su atsakovu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ji netinkamai vykdė 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatytą laikinąją bendravimo tvarką, todėl nepagrįstai paskyrė baudą.

30. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020).

31. CPK 18 straipsnis įtvirtina teismo sprendimo, nutarties ar kito procesinio dokumento privalomumo principą. Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek nedalyvavę nagrinėjant bylą. CPK 145 straipsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, jų taikymą ir atsakomybę už teismo nustatytus draudimus, 9 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną.

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 26 punktas)

33. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiem tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19, 36 punktai).

34. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas baudą nesivadovavo jos pateiktu įrodymu – antstolio faktiniu aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame yra nurodyta, jog vaikas bendrauti su tėvu atsisako. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 28 d. nutartyje įvertino 2025 m. sausio 27 d. antstolio faktiniu aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuotas aplinkybes, konstatuodamas, kad vaikas iš tiesų atsisako bendrauti su tėvu, tačiau sukuriama vaikui nemaloni, konfliktinė aplinka, vaikas primygtinai klausinėjamas, ar eis susitikti su tėčiu, vaikas iš esmės verčiamas rinktis, taip pat yra filmuojamas. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas, vaiko nenoro bendrauti su tėvu priežastis, bei pačios apeliantės elgėsi iki vaiko susitikimo su tėvu, paties susitikimo metu, tiek vaizdo medžiagą, tiek faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą vertino ne izoliuotai, o kartu su visais byloje pateiktas įrodymais, įskaitant ir Vaikų gerovės centro (duomenys neskelbtini) specialistų paaiškinimus apie aptariamą susitikimą centre. Aplinkybė, jog apeliantės netenkina minėti Vaikų gerovės centro (duomenys neskelbtini) specialistų paaiškinimai, nesat jokių duomenų, kad šio centro darbuotojai būtų siekę pakenkti apeliantei, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į šių specialistų duotus paaiškinimus.

35. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neatsižvelgė į jos atsiliepime į prašymą nurodytas aplinkybes apie sūnaus sveikatą, neatsižvelgė į tai, kad vaikas po incidento su seneliu, įvykusio 2025 m. sausio 13 d. atsisako vykti į Vaikų gerovės centrą (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 28 d. nutartyje įvertino apeliantės atsiliepime į prašymą nurodytas aplinkybes susijusias su vaiko sveikata, atsižvelgė ir 2025 m. sausio 13 d. Vaikų gerovės centre (duomenys neskelbtini) įvykusį konfliktą su seneliu, taip pat į šias aplinkybes teismas atsižvelgė ir peržiūrėdamas paskirtą baudą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės nurodytas aplinkybes apie vaiko sveikatą (vaikui prieš susitikimus su tėvu kylančius pilvo skausmus ir kt.), taip į tai, kokią reikšmę vaikui turėjo įvykęs konfliktas susitikimo su seneliu metu, vertino ne kaip pavienius įrodymus, o kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktais duomenimis, Vaikų gerovės centro (duomenys neskelbtini) rašte pateikiamos aplinkybėmis dėl 2025 m. sausio 13 d. susitikimo, pačios apeliantės pateiktu vaizdo įrašu. Minėtoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė vaiko sveikatos negalavimus pasitelkia kaip dingstį nevykti į susitikimus Vaikų gerovės centre (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas įvertinęs esamus byloje duomenis pagrįstai pažymėjo, kad būtent ieškovė, pamačiusi kartu su atsakovu atvykusį senelį, inicijavo konfliktą ir sukūrė nejaukią aplinką vaikui dėl į susitikimą atėjusio senelio, dėl ko galiausiai iš centro išvyko su vaiku.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, nustatytas aplinkybes pagrįstai pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog tinkamas šalių nepilnamečio vaiko bendravimas nebuvo užtikrintas laikinojoje bendravimo tvarkoje numatytu susitikimų metu ne dėl objektyvių aplinkybių, o dėl ieškovės piktybiško, pakartotinio, tęstinio pobūdžio (ne)veikimo, darančio žalą šalių vaiko interesams ir teisėtiems lūkesčiams visu laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 18 d. iki 2025 m. vasario 3 d.

37. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad skyrium gyvenančių vaiko tėvų tarpusavio santykiai yra įtempti ir konfliktiški, todėl tokiu atveju teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nuoseklus ir tikslus abipusis laikymasis tampa itin svarbus, siekiant teisminio proceso metu tinkamai užtikrinti vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais. Neturėtų būti toleruotina tokia apeliantės pozicija, kuomet ignoruojama 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka ir vaikas nėra nustatytu laiku pristatomas į nustatytą vietą susitikimui su tėvu.

38. Apeliantė manydamas, kad 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka pažeidžia vaiko interesus, turėjo kreiptis į teismas su prašymą dėl laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimo, o ne pati spręsti, kada pristatyti vaiką į susitikimus su tėvu, kaip turi vykti teismo nustatyti susitikimai. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas yra privalomas ir apeliantei.

39. Tai, kad apeliantė tinkamai nevykdė nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos ne epizodiškai, o visu laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 18 d. iki 2025 m. vasario 3 d., patvirtina byloje esantys duomenys. Per laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 18 d. iki 2025 m. vasario 3 d. turėjo įvykti dvylika atsakovo susitikimų su vaiku, tačiau nė vienas iš susitikimų tinkamai neįvyko, nes ieškovė vaiko arba neatvežė (2024 m. gruodžio 2 d., 2024 m. gruodžio 16 d., 2024 m. gruodžio 23 d., 2024 m. gruodžio 30 d., 2025 m. sausio 6 d., 2025 m. sausio 20 d., 2025 m. vasario 3 d.), arba susitikimui sukliudė (2024 m. gruodžio 9 d., 2024 m. lapkričio 18 d., 2024 m. lapkričio 25 d., 2025 m. sausio 13 d., 2025 m. sausio 27 d.), kadangi nenustatyta, kad bendravimas su tėvu nevyko dėl visiškai savarankiško, kategoriško, nepakeičiamo net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis vaiko nenoro bendrauti su tėvu. Pažymėtina, kad vien vaiko pristatymas į susitikimo vietą, pačiai apeliantei nevykdant Vaikų gerovės centro (duomenys neskelbtini) specialistų reikalavimų (nepaliekant centre vieno vaiko, perdėtas vaiko saugojimas), susitikimų su atsakovu metu vaiko filmavimas, nuolat teikiami vaikui klausimai ar jis nori susitikti su tėvu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad apeliantė vykdė tinkamai teismo nutartimi nustatytą laikinąją bendravimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai sprendė, kad apeliantė piktybiškai dėl tęstinio pobūdžio (ne)veikimo, darė žalą vaiko interesams ir teisėtiems lūkesčiams visą laikotarpį.

40. Apeliantės nurodytas argumentas, jog atsakovas teiktu prašymu skirti baudą siekia ne bendravimo su sūnumi, o turi tikslą jai finansiškai pakenkti, yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir laikytinas subjektyvia apeliantės nuomone.

41. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vertindamas paskirtos baudos dydį neatsižvelgė į apeliantės turtinę padėtį, jog ji nedirba, augina du vaikus ir neįvertino, kad paskyrus baudą apeliantė ją sumokėti turės iš savo šeimos lėšų.

42. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 62 punktas).

43. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą dėl baudos, skirtinos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį, ir jos dydžio, reikšminga tai, jog bauda turi skatinti teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo vykdymą, būti veiksminga, atgrasanti nuo laikinosios apsaugos priemonės nevykdymo. Taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo nutarties nevykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesams ir pan. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį skyrimo ir jos dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 42 punktas).

44. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino tai, kad nustatydamas baudos dydį, atsižvelgė ne tik į ieškovės finansinę padėtį, tačiau ir į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį (išlaikymo ir išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimas), kilusius padarinius dėl teismo nutarties netinkamo vykdymo (neįvykęs vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimas), padaryto pažeidimo pobūdį (nestiprinamas / vaiko emocinis santykis su skyrium gyvenančiu tėvu), pasekmes (pažeista vaiko teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti, būti su skyrium gyvenančiu tėvu (atsakovu)), teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, tai, kad teismo nustatyta laikina atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka buvo ir toliau netinkamai vykdoma, bauda už bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymą ieškovei skiriama ne pirmą kartą.

45. Taip pat teismas skundžiamoje nutartyje spręsdamas dėl paskirtos baudos dydžio pagrįstumo, atsižvelgė į tai, kad teismas spręsdamas dėl skirtinos baudos dydžio ir vertindamas anksčiau ieškovei skirtų baudų kiekį ir dydį, nepagrįstai atsižvelgė į Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartį, kuri buvo aukštesnės instancijos teismo panaikinta. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad apeliantei 2025 m. vasario 28 d. nutartimi bauda buvo skirta šeštą kartą, o ne septintą, ir paskutinės skirtos baudos dydis yra 1 600 Eur, o ne 2 500 Eur, atsižvelgęs į ieškovės finansinę padėties, pagrįstai sprendė sumažinti ieškovei skirtą baudą iki 1 000 Eur ir apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo mažinti paskirtos baudos dydį.

46. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, jog aplinkybė, kad jos finansinė padėtis nėra gera ir netenkina teismo paskirtos baudos dydis, tai, kad apeliantė turi du vaikus, neatleidžia nuo pareigos vykdyti įsiteisėjusią teismo nutartį, juo labiau, kad tinkam laikinosios bendravimo tvarkos tinkama įgyvendinimui iš esmės reikalingas tik ieškovės bendradarbiavimas ir geranoriškumas.

47. Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad apeliantė vengdama tinkamai vykdyti 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką, pažeidė teismo sprendimų vykdymo privalomumo principą, trukdė vykdyti teisingumą, be to, toks apeliantės elgesys pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, jo teisę bendrauti su tėvu. Apeliantei piktybiškai vengiant vykdyti įsiteisėjusią nutartimi nustatytą laikinąją bendravimo tvarką, kai yra labai silpnas vaiko ir tėvo ryšis, ir yra būtina padėti jį atkurti, būtent dėl pačios apeliantės sąmoningo netinkamo (ne)veikimo yra ribojamos galimybės vaikų teisių apsaugos specialistams, psichologui ir kitiems turintiems kompetenciją specialistams padėti atkurti tėvo ir vaiko ryšį.

48. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, kad yra visi pagrindai apeliantei skirti baudą už įsiteisėjusios nutarties nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi apeliantei paskirta sumažinta bauda yra tinkamo dydžio ir paskirta bauda turės poveikį apeliantei tinkamai vykdyti įsiteisėjusią teismo nutartį bei dėti pastangas tinkamai įgyvendinti ir vykdyti teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką.

49. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias baudos už teismo sprendimo nevykdymą, skyrimą, todėl atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo mažinti skundžiama nutartimi paskirtos baudos dydžio.

Dėl bylos procesinės baigties

50. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl baudos už įsiteisėjusios nutarties nevykdymą, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus atskirąjį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos.

52. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.

53. Atsižvelgiant į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos), numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (Rekomendacijų 8.16 punktas), į tai, kad ieškovės atskirasis skundas atmestinas, atsakovui iš ieškovė priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovei ir atsakovui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.