Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje ieškovės M. Š. patikslintą ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo, atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei M. Š. dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, byloje išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. Š. teismo prašė: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6247-947/2021 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.5, 5.6, 5.7, 5.8 punktus, susijusius su atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, ir nustatyti naują atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6247-947/2021 patvirtintą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.2 punktą ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 546,50 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jo pilnametystės, lėšas pervedant į ieškovės asmeninę banko sąskaitą kiekvieno mėnesio 15 dieną, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

2. Atsakovas R. B. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, pateikė priešieškinį, juo prašė: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu; 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; 3) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui ir priteisti iš ieškovės nepilnamečio vaiko išlaikymui po 269 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą.

3. Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi nutarta ieškovės M. Š. prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti iš dalies – pakeisti 2022 m. kovo 28 d. nutartimi ir 2022 m. spalio 18 d. nutartimi papildomai nustatytą laikiną bendravimo tvarką ir nustatyti laikiną, iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo taikomą atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką: 1. R. B. su sūnumi M. B. bendrauja kiekvieną pirmadienį 17.00–19.00 val. vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), dalyvaujant R. B., sūnui M. B. ir vaikų gerovės centro „Pastogė“ specialistams. Šiuo tikslu ieškovė M. Š. įpareigojama pristatyti sūnų M. B. į vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kiekvieną pirmadienį 17.00 val. ir pasiimti jį iš vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpų to paties pirmadienio 19.00 val. M. Š. užsiėmimuose ir vaiko bendravime su tėvu nedalyvauja ir bendrauti netrukdo, išskyrus, jei vykdomos kitokios specialistų rekomendacijos ir (ar) nurodymai. Šiame punkte nustatyta R. B. bendravimo su sūnumi M. B. vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpose tvarka pradedama nuo 2024 m. balandžio 15 d. ir tęsiama kiekvieną pirmadienį arba pagal specialistų rekomendacijas ir (ar) nurodymus. 2. Ieškovė M. Š. ir atsakovas R. B. už vaikų gerovės centro „Pastogė“ konsultacijas / paslaugas sumoka lygiomis dalimis. Likusi ieškovės prašymo dalis atmesta, nutartį nurodyta vykdyti skubiai.

4. Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimu išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės M. Š. patikslintą ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo, atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei M. Š. dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, byloje išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

5. Kauno apylinkės teisme 2024 m. lapkričio 5 d. gautas atsakovo R. B. prašymas dėl baudos skyrimo už 2024 m. balandžio 8 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą civilinėje byloje Nr. e2-8243-1158/2024 (dokumento registracijos Nr. DOK-135113), juo teismo prašoma skirti ieškovei 9 300 Eur baudą už laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 8 d iki 2024 m. lapkričio 14 d. ieškovės piktybišką teismo nutarties nevykdymą ir neleidimą bendrauti su vaiku 2 metus bei psichologinį smurtą prieš vaiką.

6. Kauno apylinkės teisme 2024 m. gruodžio 11 d. byloje gautas ieškovės M. Š. atsiliepimas į atsakovo prašymą skirti baudą ieškovei M. Š. (dokumento registracijos Nr. DOK-147240), teismo prašoma atsakovo R. B. prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei M. Š. atmesti ir priteisti ieškovės M. Š. naudai iš atsakovo R. B. 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atsakovo R. B. prašymą parengimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsakovo prašymą skirti ieškovei baudą atmetė, priteisė iš atsakovo ieškovei 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas konstatavo, kad nenustatė pakankamai duomenų, kad pripažintų ieškovės kaltę ar jos bendradarbiavimo trūkumą dėl sumažėjusių bendravimo atvejų. Ieškovė pateikė medicininius duomenis, pagrindžiančius, kad vaikas sirgo. Teismas kritiškai vertino neigiamos informacijos apie kitą šalį pateikimo tikruosius motyvus ir tikslus. Pažymėjo, jog jokiomis baudomis negalima atkurti tėvo, motinos, vaikų tarpusavio bendravimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovas R. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

9.1. Teismas nevertino į bylą pateiktų įrodymų.

9.2. Teismas klaidingai vertino pateiktus medicininius išrašus apie nepilnamečio vaiko sveikatą.

9.3. Teismas neatsižvelgė į teismo psichologės išsakytą nuomonę vaiko apklausų metu.

9.4. Mano, jog turi būti skiriama maksimali bauda, kadangi ankstesnės baudos ieškovei poveikio nepadarė.

9.5. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai nurodė, jog atsakovas kartu su prašymu skirti ieškovei baudą turėjo pateikti ir antstolio surašytą aktą apie laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą.

10. Ieškovė M. Š. atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

10.1. Teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus.

10.2. Pažymi, jog atsakovas psichologės nuomonę perfrazuoja ir pateikia taip, kaip jam naudinga.

10.3. Nurodė, jog paskyrus tokią baudą, kokią prašo atsakovas, ieškovė neturės jokios galimybės ją sumokėti. Prašomo dydžio baudos paskyrimas pažeistų ne tik ieškovės interesus, bet ir jos vaikų interesus.

10.4. Atsakovas, prašydamas ieškovei skirti baudą už laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą, turėjo pateikti antstolio surašytą aktą apie laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl baudos ieškovei skyrimo už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas klausimas dėl baudos ieškovei skyrimo. Atsakovas prašė pirmosios instancijos teismo skirti ieškovei 9 300 Eur baudą už laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 8 d iki 2024 m. lapkričio 14 d. nevykdytą 2024 m. balandžio 8 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 145 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną.

14. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 13 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl baudos skyrimo už 2024 m. balandžio 8 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą, priteisė iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

15. CPK 334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

16. Pagal CPK 106 straipsnio 1 dalį teismas baudas skiria šiame kodekse numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. CPK 107 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Teismas tokį pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas. Atskirąjį skundą gali paduoti tik asmuo, kuriam bauda paskirta.

17. Taigi, kaip matyti iš pirmiau nurodyto reguliavimo, CPK nėra numatyta galimybė skųsti nutartį, kuria atsisakoma skirti baudą. Tokia nutartis (kuria netenkinamas prašymas skirti baudą), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytina ir užkertančia kelią tolesnei bylos eigai.

18. Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 sraipsnio 2 dalies 3 punktas). Jeigu šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovo apskųsta Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nutartis neatitinka nė vieno iš CPK 334 straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, t. y. negali būti atskiru apeliacijos objektu, konstatuoja, jog apeliacinis procesas dėl Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 13 d. nutarties buvo pradėtas pagal atsakovo atskirąjį skundą nepagrįstai ir neteisėtai, todėl nutrauktinas.

20. Pažymėtina, jog analogiškos pozicijos dėl tokio pobūdžio nutarčių apskundimo yra laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-240-516/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-130-516/2022; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-3058-1012/2024; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-450-803/2020; Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-532-413/2021).

21. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektu, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas, t. y. kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais konkrečiu atveju grindžiama išvada, kad byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020). Remdamasis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad atskirasis skundas pateiktas dėl apeliacijos objektu negalinčios būti nutarties, atskirojo skundo argumentų, susijusių su baudos nepaskyrimu, nenagrinėja.

22. Apeliacinės instancijos teismui nustačius apeliacinio proceso nutraukimo pagrindą, atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų priėmimo klausimo išsprendimas yra teisiškai nereikšmingas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

23. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovo (apelianto) 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą parengimą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

24. Nagrinėjamu atveju civilinė byla yra išnagrinėta 2024 m. spalio 17 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs 2025 m. vasario 18 d. Vilniaus apygardos teismui atmetus tiek ieškovės, tiek atsakovo apeliacinius skundus.

25. Pagal CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, bylinėjimosi išlaidas paskirstyti yra įpareigotas procesinį sprendimą dėl ginčo esmės priimantis teismas. Tokia pati procesinė pareiga saisto ir teismą, priimantį nutartį, kuria konkreti byla yra užbaigiama nepriėmus teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės. Pastaruoju atveju bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos pagal CPK 94 nuostatas (priežasties teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).

26. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad, bylą užbaigus nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas bei įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

27. Pažymėtina, kad ir CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Šios teisės normos tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nepagrįstų ar nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

28. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas pradėtas pagal atsakovo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, negalinčios būti apeliacijos objektu. Teismas pažymi, jog pagal atsakovo atskiruosius skundus procesas tuo pačiu pagrindu jau buvo nutrauktas ir Kauno apygardos teisimo civilinėje byloje Nr. e2S-1029-894/2023 2023 m. spalio 5 d. nutartimi, kai atsakovas atskiruosius skundus buvo pateikęs taip pat dėl to, jog pirmosios instancijos teismas netenkino jo prašymo skirti baudą ieškovei. Taigi, šioje byloje atsakovui jau turėjo būti žinoma, jog nutartys, kuriomis netenkintas prašymas dėl baudos skyrimo, negali būti (nepaisant to, kad taip nurodė skundžiamose nutartyse pirmosios instancijos teismas) skundžiamos apeliacinės instancijos teismui, kitaip tariant, jos nėra apskundimo objektas. Nagrinėjamu atveju ieškovė, rengdama atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, patyrė išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Vadovaudamasis aptarta priežasties teorija, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl apelianto (atsakovo) procesinių veiksmų, todėl jam tenka ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

29. Pagal CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

30. Ieškovė bylinėjimosi išlaidas patyrė 2024 m. gruodžio 19 d., todėl pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2024 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 196,40 Eur. Maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą sudaro 878,56 Eur (0,4 x 2 196,40 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisia apeliacinės instancijos teisme patirtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nutarties.

Ieškovei M. Š. iš atsakovo R. B. priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.