Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-948-1158/2024 pagal ieškovės M. Š. patikslintą ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo, atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei M. Š. dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, byloje išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Kauno apylinkės teisme 2025 m. gegužės 26 d. gautas ieškovės prašymas, kuriame prašoma išdėstyti ieškovei paskirtos baudos (1 000 Eur) sumokėjimą pagal Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-948-1158/2024, 24 mėnesių laikotarpiui, nustatant, jog ji kas mėnesį turi sumokėti po 41,67 Eur iki pilno baudos sumokėjimo.

5. Ieškovė teismui pateikė duomenis apie savo finansinę būklę – informaciją apie gaunamas išmokas, informaciją apie nekilnojamąjį turtą, nuomos sutartį. Taip pat ieškovė papildomai nurodė, kad su savo oficialiu sutuoktiniu N. Š. šiuo metu gyvena skyriumi, jis šiuo metu gyvena užsienyje, todėl informacijos apie jį pateikti neturi galimybės. Visas N. Š. turimas turtas yra įgytas prieš santuoką su ieškove, todėl ji teisės į jo objektus ir transporto priemones neturi. Nurodo, kad šiuo metu su vaikais nuomojasi būstą, nuomos kaina per mėnesį yra 900 Eur, mokestį už nuomą sumoka sutuoktinis N. Š., tačiau kadangi neseniai pradėjo gyventi atskirai, o ji šiuo metu yra nedirbanti, nes augina 2 metų dukrą, kuri dėl tam tikrų asmeninių priežasčių negali eiti į darželį, ji su vaikais bus priversta ieškoti pigesnio būsto nuomai. Teigia, kad banko išrašų šiuo metu dėl techninių priežasčių pateikti neturi galimybių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovės M. Š. prašymas išdėstyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 18 d. nutarties vykdymą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas, apeliantės atskirojo skundo kontekste.

Dėl atskirojo skundo argumentų ir skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

15.1. Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 28 d. nutartimi iš dalies tenkintas atsakovo R. B. prašymas dėl baudos skyrimo už Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 8 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą civilinėje byloje Nr. e2-948-1158/2024, kuriuo teismo buvo prašoma skirti ieškovei M. Š. 3 600 Eur baudą už laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 18 d. iki 2025 m. vasario 3 d., ir ieškovei M. Š. skirta 2 000 Eur bauda už 2024 m. balandžio 8 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 18 d. iki 2025 m. vasario 3 d.

15.2. Ieškovė M. Š. pateikė prašymą panaikinti jai skirtą baudą. Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartimi ieškovei skirta sumažinta bauda iki 1 000 Eur. Dėl nurodytos nutarties ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuris Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-424-368/2025 atmestas.

15.3. Kauno apylinkės teisme 2025 m. gegužės 26 d. gautas ieškovės M. Š. prašymas, kuriuo prašė išdėstyti jai paskirtos baudos (1 000 Eur) sumokėjimą pagal Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-948-1158/2024, 24 mėnesių laikotarpiui, nustatant, jog ji kas mėnesį turi sumokėti po 41,67 Eur iki pilno baudos sumokėjimo.

15.4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartimi ieškovės M. Š. prašymą tenkino iš dalies ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-948-1158/2024, vykdymą išdėstė 10 mėnesių laikotarpiui, ieškovei M. Š. nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos sumokant po 100 Eur į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąjį sąskaitą.

16. Nesutikdama su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jos šeimos finansinę padėtį. Prašo skundžiamą nutartį pakeisti ir 100 Eur mėnesinę įmoką pakeisti į 41,67 Eur per mėnesį iki kol bus sumokėta pilna suma – 1000 Eur. Teismui negalint pilnai tenkinti prašymo dėl išdėstymo, prašo sumažinti baudos sumą iki kiek įmanoma.

17. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, jog yra draudžiama apeliacinėje instancijoje reikšti reikalavimus, kurie nebuvo sprendžiami pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl alternatyvaus reikalavimo sumažinti baudos dydį nepasisako, o toliau pasisako dėl kitų atskirojo skundo motyvų.

18. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka (CPK18 straipsnis).

19. CPK 284 straipsnyje nurodyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, priimto procesinio sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti jo vykdymo tvarką. Visgi kasacinis teismas, aiškindamas aptariamą proceso teisės normą, visų pirma atkreipia dėmesį į šio instituto taikymo išimtinumą. Kitaip tariant, nors tam tikrais atvejais, kai dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant, CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas įvykdymo atidėjimas arba išdėstymas galėtų būti taikomas, tačiau šios teisės normos nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios vykdymo tvarkos. Todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; ir kt.). Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.).

20. Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kokios aplinkybės galėtų būti pripažintos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą atidėti arba išdėstyti procesinio teismo sprendimo vykdymą. Akivaizdu, kad tik labai išimtiniais atvejais taikomą procesinio sprendimo įvykdymo atidėjimą arba jo vykdymo išdėstymą turi lemti objektyvios (t. y. nepriklausančios nuo prašymą pateikusio asmens valios, veiksmų ir (ar) jo ketinimų), o ne subjektyvios priežastys. Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio prašymą, turi atlikti individualų kiekvienoje byloje susiklosčiusios situacijos įvertinimą.

21. Nagrinėjamu atveju apeliantė siekia paskirtos jai 1000 Eur baudos mokėjimą išdėstyti po 41,67 Eur mėnesinėmis įmokomis iki kol bus sumokėta pilna suma, motyvuodama sunkia materialine padėtimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantė neįrodė šios aplinkybės egzistavimo.

22. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas siūlė apeliantei pateikti aktualius prašymo pateikimo momentui duomenis apie savo ir sutuoktinio bendrai gaunamas pajamas ir turimą turtą t. y. duomenis apie savo ir sutuoktinio bendrai gaunamas pajamas ir turimą registruotiną turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie buvusias ir/ar esamas darbovietes, gautą ir/ar gaunamą darbo užmokestį ar visas kitas išmokas; turimų banko sąskaitų išrašus už vienerius metus iki duomenų teismui pateikimo dienos; turimus finansinius (kreditorinius) įsipareigojimus ir juos patvirtinančius įrodymus tretiesiems asmenims, tačiau šį teismo įpareigojimą apeliantė įvykdė tik iš dalies.

23. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prie prašymo bei 2025 m. birželio 6 d. pateikti rašytiniai įrodymai negali būti vertinami kaip pakankami ieškovės ir jos šeimos sunkiai finansinei padėčiai pagrįsti, kreipimosi su prašymu dėl teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartimi paskirtos baudos vykdymo išdėstymo dieną. Apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie banko sąskaitose esančias lėšas, o nepateikimo priežasties (techninės kliūtys) nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Nors apeliantė nurodo, kad ji negali pateikti duomenų apie savo vyro N. Š. pajamas, kadangi jie kartu negyvena ir šiuo metu sutuoktinio Lietuvoje nėra, tačiau šie argumentai neleidžia daryti įrodymais pagrįstos išvados, kad ieškovės sutuoktinis materialiai neprisideda prie šeimos išlaikymo ir šeimos gerovės, kad dėl ieškovės deklaruojamo gyvenimo skyrium ji patiria finansinius sunkumus ir kad negauna daugiau jokių pajamų. Tai, kad apeliantės teiginiai apie skyriumi gyvenantį sutuoktinį stokoja pagrįstumo jau konstatuota įsiteisėjusioje Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nutartyje, kurioje pažymėta, kad ieškovės teiginiai yra nenuoseklūs, prieštaringi, kadangi ieškovė vienu atveju teigia, kad sutuoktinis aktyviai dalyvauja šeimos gyvenime (moka būsto nuomos mokesčius), o kitu atveju – priešingai (CPK 18 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas).

24. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei apeliantės nurodyti motyvai, nei pateikti įrodymai apie jos turtinę padėtį, kuriuos nuosekliai įvertino pirmosios instancijos teismas, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja objektyvios priežastys, lemiančios būtinybę išdėstyti apeliantei paskirtos baudos mokėjimą jos pageidaujamam terminui.

25. Pažymėtina, kad teismų praktikoje įprastai blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo institutą, todėl apeliantės noras išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių negali būti priežastis suteikti prioritetą prieš jos atžvilgiu priimtinų procesinių sprendimų įvykdymo privalomumą.

26. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantei paskirta 1 000 Eur bauda yra pakartotinė sankcija už teismo procesinių sprendimų nevykdymą dėl to paties dalyko ­– dėl teismo nustatytos laikinosios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos sąmoningo pažeidimo. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad apeliantė dėl minėtų baudų išdėstymo prašymus grindė tais pačiais argumentais: mažomis pajamomis, negalėjimu pateikti duomenų apie dabartinio sutuoktinio gaunamas pajamas, nedidelės vertės nekilnojamojo turto turėjimu ir kt., tačiau konkrečių įrodymų, kaip ir nagrinėjamu atveju, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinumu, apeliantės asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su baudų skyrimu už sąmoningą, pakartotinį ir tęstinį teismo sprendimų nevykdymą, pasireiškiantį prašymu dėl ilgo baudų išdėstymo (išieškojimo) termino, būtų nesuderinamas su aptartomis CPK 7 ir 8 straipsnių nuostatomis ir jų privalomumu.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartį, kuria ieškovės prašymas dėl baudos išdėstymo tenkintas iš dalies, todėl nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės M. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.