Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1429-936/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-05-27
Bylos Nr.: e2A-1429-936/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-09637-2024-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Urmila Valiukienė
Pareiškėjas: A. G., P. G.
Suinteresuotas asmuo: Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Kategorijos

3.4.6.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
3.2.8.1Bylos nutraukimas, kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka
3.2.9.1Pareiškimo palikimas nenagrinėto, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1429-936/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09637-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.6.2; 3.2.8.1; 3.2.9.1; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (suinteresuoto asmens) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. G. ir P. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai A. G. ir P. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmenys J. (J.) G. ir K. (K.) G. (G.) yra pareiškėjų proseneliai.

1.1. Pareiškėjai nurodo, kad yra Baltarusijos Respublikos piliečiai, abu yra broliai, kurių tėvas yra Y. G.. Y. G. tėvas yra A. G. (pareiškėjų senelis). A. G. tėvas yra A. G. (pareiškėjų prosenelis). Gimimo liudijime neteisingai nurodoma, kad pareiškėjų senelis gimė Ukrainoje, kadangi jo tikroji gimimo vieta yra Lietuvoje. Pareiškėjų prosenelis iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, tai įrodo Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma bei 1921 m. asmenų grįžtančių į Lietuvą klausimo lapas. Šiuose dokumentuose nurodoma, kad J. G. turėjo užsienio pasą, o jo pavaldinybė yra lietuvis. Šiuose dokumentuose minimas J. G. ir pareiškėjo prosenelis A. G. yra vienas ir tas pats asmuo, kadangi pareiškėjų senelio gimimo liudijime nurodyta tėvo pavardė G.; tėvavardis M., o J. G. tėvo vardas yra M. , t. y. M. žydiško atitikmens sulietuvinta versija; bei motinos vardas J., o J. G. žmonos vardas yra K., t. y. vardo J. žydiškas atitikmuo. Pareiškėjų senelio gimimo liudijimas išduotas praėjus 16 m. nuo jo gimimo, ir jame nurodyti iškraipyti vardai, kadangi TSRS gyvenantys žydai buvo diskriminuojami, todėl žydiškų vardu keitimas buvo masiškai paplitęs. Pareiškėjų giminystės santykį su J. G. patvirtina specialistės G. B. išvada. Taip pat ir pareiškėjų giminių prisiminimai, nuotrauka iš šeimos albumo.

1.2. Pareiškėjai turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu jų protėviai (iki prosenelio imtinai) turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjų turimi dokumentai patvirtina, kad pareiškėjų proseneliai J. G. ir K. G. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau pareiškėjai neturi dokumentų, kuriuose būtų aiškiai nurodytas giminystės santykis tarp minėtų asmenų ir pareiškėjų, t. y. pareiškėjai negali pateikti dokumento, kuriame būtų aiškiai nurodyta, kad J. G. yra pareiškėjų senelio tėvas, nes pareiškėjų senelio gimimo liudijime yra nurodyta, kad jo tėvo vardas yra ne J., o A.. Tačiau iš kitų aplinkybių, kurias patvirtina teikiami dokumentai, įskaitant šeimos narių rašytinius paaiškinimus, matyti, kad J. G. ir A. G. yra vienas ir tas pats asmuo, todėl J. G. pripažintinas pareiškėjų proseneliu. Teismui nustačius šį juridinę reikšmę turtinį faktą, pareiškėjai įgys teisinį pagrindą Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti.

1.3. Pareiškimas buvo patikslintas nurodant, kad pareiškėjai, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, ketina kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir (ar) leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo kaip asmenys, turintys teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę

2. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) su pareiškėjų pareiškimu nesutiko ir prašė jį palikti nenagrinėtą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjai Migracijos departamentui nepateikė prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir Migracijos departamentas nėra priėmęs tarpinių sprendimų, kuriais būtų konstatuota, jog pateiktu? dokumentu? nepakanka (nėra nustatyta, kad pareiškėjų Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimui nepakanka tik dokumentų, patvirtinančių, kad J. G. ir J. G. yra tas pats asmuo, K. G. ir K. G. yra tas pats asmuo, ar kad minėti asmenys yra pareiškėjų proseneliai), todėl (kaip išaiškino Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-199-866/2023) pareiškėjų prašomas nustatyti faktas neturi juridinės reikšmės. Nesant tarpinių Migracijos departamento sprendimų, kuriais būtų konstatuota, jog pateiktu? dokumentu? nepakanka, negalima konstatuoti, kad pareiškėjai negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

2.2. Teismui nėra pateiktas pareiškėjų susirašinėjimas su Lietuvos Respublikos ir užsienio archyvais, kuris patvirtintų, kad pareiškėjai negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2023 m. kovo 10 d. pažyma Nr. R4-1014 patvirtina, kad į archyvą buvo kreiptasi dėl G. J. turėtos Lietuvos pilietybės, kai pareiškėjų prosenelis buvo G. A.; nepateiktas susirašinėjimas su Lietuvos valstybės istorijos archyvu dėl J. (J.) G. ir K. (K.) G. (G.) gimimo duomenų ir santuokos duomenų, nėra pateiktas susirašinėjimas su archyvais dėl šių asmenų mirties duomenų; nėra pateikta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada, kad pareiškėjų pareiškime nurodyti vardai ir pavardės yra tų pačių vardų ir pavardžių variantai.

2.3. Vertinant teismui pateiktus dokumentus pastebėta, kad pareiškėjų senelis (duomenys neskelbtini) gimė D. srityje Ukrainoje (jis tuo metu gyveno Ukrainoje), o J. G. Lietuvos Respublikos užsienio pasas buvo išduotas 1925 metais (tuo metu jis gyveno Lietuvoje). Teismui pateikti dokumentai, atsižvelgiant į šiuose dokumentuose vertinamą laikotarpį ir atstumą nuo Lietuvos iki D. srities, kelia pagrįstų abejonių ar J. G. buvo pareiškėjų senelio tėvu. Pareiškėjų pareiškime minima apie pareiškėjų senelio išvykimą su motina iš Lietuvos į Ukrainą, tačiau ne jo išvykimą iš Ukrainos į Lietuvą / nėra pateikti tai patvirtinantys dokumentai. Pareiškėjų teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjų prosenelis / pareiškėjų senelio tėvas buvo A. G., o ne J. G.. Viešai prieinamos žydų genealogijos duomenų bazės jewishgen.org duomenimis vardas „A.“ nėra vardo ‚J.“ variantas.

3. Pareiškėjai pateiktu dubliku palaikė pareiškimą, papildomai paaiškino:

Atsiliepimas

3.1. Suinteresuoto asmens teiginiai, esą pareiškėjai nesilaikė ikiteisminės tvarkos, yra neteisingi. Į suinteresuotą asmenį buvo kreiptasi, tačiau jis nenori pripažinti J. G. pareiškėjų proseneliu. Būtent dėl to pareiškėjai yra priversti kreiptis į teismą šiam juridiniam faktui konstatuoti. Jeigu pareiškėjų prašymas būtų paliktas nenagrinėtu, pareiškėjai liktų be teisinės apsaugos, jie bus verčiami spręsti šį klausimą institucijoje, kuri pareiškėjų poziciją jau buvo išnagrinėjusi, su ja nesutiko ir priėmė atitinkamą administracinį sprendimą, kurio be teismo įsikišimo akivaizdžiai nekeis.

Šalies argumentai

3.2. Dėl suinteresuoto asmens argumentų, jog pareiškėjai nepateikė pakankamų įrodymų, kad jų prašymą būtų galima pripažinti pagrįstu, nurodė, kad, pirma, aktualus elektroninis susirašinėjimas su archyvais buvo pateiktas. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšme turintį faktą dėl giminystės santykių, kadangi jų senelio gimimo liudijime yra nurodyti neteisingi tėvų vardai (A., o ne J., J., o ne K.). Šis gimimo liudijimas buvo išduotas Ukrainoje. Susirašinėjimas su Ukrainos archyvu buvo pateiktas, nors suinteresuotas asmuo nepagrįstai teigia kitaip. Šis susirašinėjimas – tai D. srities valstybės archyvo raštas, kuris buvo pateiktas kaip prašymo priedas Nr. 13. Šiame rašte nurodyta, kad metrika yra sunaikinta dėl Ukrainoje vykstančių karinių veiksmų. Vertinant Lietuvos Respublikos archyvus, pastebėtina, kad jie apskritai neprivalo turėti duomenų apie tai, kodėl Ukrainoje išduotame pareiškėjo senelio gimimo liudijime nurodyti neteisingai tėvų vardai – šis klausimas priklauso Ukrainos, o ne Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Todėl suinteresuoto asmens pasigendamas susirašinėjimas su Lietuvos Respublikos archyvais šiuo atveju neaktualus. Be to, susirašinėjimo su Lietuvos Respublikos archyvais apskritai nėra, kadangi pareiškėjai nemoka valstybinės kalbos, todėl bendravimą su Lietuvos Respublikos archyvais vykdė ne jie elektroniniu paštu, o betarpiškai jų pasamdyta archyvarė ir judaistikos specialistė G. B.. Šios specialistės išvada yra palanki pareiškėjams ir pateikta kartu su prašymu. Kitokio nei teisminio kelio šiam klausimui išspręsti nėra likę. Antra, pareiškėjai kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl J. G. turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės, o ne dėl A. G. turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės, kadangi būtent J. G. ir yra pareiškėju prosenelis, o A. G. yra neteisingai į gimimo liudijimo įrašytas vardas, dėl ko ir prašoma nustatyti juridinį faktą, kad J. G. yra pareiškėjų prosenelis. Tai reiškia, kad suinteresuoto asmens teiginiai, esą pareiškėjai ieškojo duomenų apie pašalinį asmenį, rodo, kad suinteresuotas asmuo nesupranta šioje byloje keliamo klausimo esmės. Trečia, susirašinėjimas su Lietuvos valstybės istorijos archyvu dėl J. G. ir K. G. gimimo, santuokos duomenų ir mirties duomenų nėra reikšmingas prašomam faktui nustatyti. Be to, dokumentai apie J. G. ir K. G. mirtį buvo pateikti. Ketvirta, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada, kad pareiškėjų pareiškime nurodyti vardai ir pavardės yra tų pačių vardų ir pavardžių variantai, negali būti pateikta, kadangi Valstybinės lietuvių kalbos komisija neturi kompetencijos vertinti žydiškų vardų variantų.

Atsiliepimas

3.3. Suinteresuotas asmuo kelia abejones dėl pareiškime nurodomų aplinkybių tikrumo. Prašymo 2.4 punkte buvo nurodyta, kad pareiškėjų senelio gimimo liudijime neteisingai nurodoma, kad pareiškėjų senelis gimė Ukrainoje, kadangi jo tikroji gimimo vieta yra Lietuvoje. Atitinkamai, cituojami suinteresuoto asmens argumentai apie atstumą ir laiką yra neaktualūs. Be to, pareiškėjų senelio gimimo liudijime neteisingi nurodyti ir jo tėvų vardai. Būtent dėl šių klaidingų duomenų pareiškėjų senelio gimimo liudijime pareiškėjai ir kreipėsi į teismą. Taigi šioje byloje ginčijami pareiškėjų senelio gimimo liudijime nurodyti duomenys. Pareiškėjų senelio gimimo liudijimas neturi būti sureikšminamas, ignoruojant kitas aplinkybes, nurodytas pareiškėjų prašyme.

4. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas pateikė tripliką kuriuo iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus:

Šalies argumentai

4.1. Pareiškėjai Migracijos departamentui nepateikė prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir Migracijos departamentas nėra priėmęs tarpinių sprendimų, kuriais būtų konstatuota, jog pateiktu? dokumentu? nepakanka, o nesant pradėtos (ir nebaigtos) administracinės procedūros dėl pilietybės atkūrimo ir Migracijos departamento tarpinio procedūrinio sprendimo, jog pateiktu? dokumentu? nepakanka sprendimui priimti, prašomas nustatyti faktas nelaikytinas juridine? reikšmę? turinčiu faktu CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta prasme. Pareiškėjai nesilaikė išankstinės prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

4.2. Pareiškėjai nei pareiškimu, nei su dubliku teismui nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjų senelio gimimo liudijime yra nurodyti neteisingi tėvų vardai. Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjų prosenelis buvo G. A..

Atsiliepimas

4.3. Pareiškėjai dublike nepaneigė Migracijos departamento atsiliepime nurodytų argumentų, kad pareiškėjų senelis (duomenys neskelbtini) gimė D. srityje Ukrainoje (jis tuo metu gyveno Ukrainoje), o J. G. Lietuvos Respublikos užsienio pasas buvo išduotas 1925 metais (tuo metu jis gyveno Lietuvoje). Teismui pateikti dokumentai, atsižvelgiant į šiuose dokumentuose vertinamą laikotarpį ir atstumą nuo Lietuvos iki D. srities, kelia pagrįstų abejonių, ar J. G. buvo pareiškėjų senelio tėvu. Mažai tikėtina, kad tuo laikotarpiu (to laikotarpio istorinių įvykių kontekste) asmens gyvenamoji vieta galėjo pasikeisti tokiu atstumu.

4.4. Pareiškėjai su dubliku teismui nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjų senelio gimimo liudijimas būtų suklastotas, nepateiktas tai patvirtinantis susirašinėjimas su Ukrainos valstybinėmis institucijomis. Nėra duomenų, kad pareiškėjai kreipėsi į Ukrainos valstybines institucijas/teismą, kad galimai netikslūs įrašai apie pareiškėjų senelio gimimą būtų ištaisyti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo abejoti šio dokumento duomenų tikrumu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimu nuspręsta nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. (J.) G. (kita jo tapatybė A. M. G., tautybė žydas, gim. (duomenys neskelbtini) m. ir miręs (duomenys neskelbtini) m., dėl kurio Biržų miesto valdybos 1925 m. gegužės 27 d. liudijime teigiama, kad G. J. g. (duomenys neskelbtini) m. gyvenantis Biržų mieste yra ištikimas pilietis ir nėra kliūčių užsienio pasui gauti) ir K. (K.) G. (G.) (kitos jos tapatybės J. I. G., K. G. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir mirusi (duomenys neskelbtini) m., dėl kurios Biržų miesto valdybos 1927 m. rugpjūčio 5 d. leidime Nr. 2263 nurodyta, kad G. K. g. (duomenys neskelbtini) m., gyvenanti Biržų mieste yra ištikima pilietė, todėl nėra kliūčių, kad būtų išduotas užsienio pasas) buvo ir yra pareiškėjų A. G. (gim. (duomenys neskelbtini), identifikuojantis kodas (duomenys neskelbtini)) ir P. G. (gim. (duomenys neskelbtini), identifikuojantis kodas (duomenys neskelbtini)) proseneliai. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tam, kad pareiškėjai A. G. (gim. (duomenys neskelbtini), identifikuojantis kodas (duomenys neskelbtini)) ir P. G. (gim. (duomenys neskelbtini). identifikuojantis kodas (duomenys neskelbtini)) įgytų teisę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ar teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje gauti.

5.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas A. G. yra gimęs (duomenys neskelbtini), yra Baltarusijos pilietis. Jo tėvas buvo Y. A. G. (tautybė žydas), gimęs (duomenys neskelbtini), o seneliai A. A. G. (tautybė žydas) ir D. A. G. (tautybė žydė). Pareiškėjas P. G. yra gimęs (duomenys neskelbtini), yra Baltarusijos pilietis. Jo tėvas buvo Y. A. G. (tautybė žydas), gimęs (duomenys neskelbtini) Seneliai A. G. A. (tautybė žydas) ir D. A. G. (tautybė žydė).

5.2. Byloje surinkti duomenys liudija, kad pareiškėjams prašomas nustatyti juridinis faktas yra reikalingas siekiant tolimesnio savo teisių ir teisėtų interesų realizavimo, t. y., kaip nurodo pareiškėjai, siekiant arba gauti leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, arba siekiant atkurti Lietuvos Respublikos pilietybes. Tik pareiškėjai turi teisę spręsti kokia apimtimi naudotis savo teisėmis. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai kreipėsi tiek dėl leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, tiek kreipėsi dėl pilietybės atkūrimo ir nepaisant kai kurių prašymų pateikimo formalių klaidų ar netikslumų, iš suinteresuoto asmens atsakymų yra akivaizdu, kad suinteresuotas asmuo sprendžia, jog pareiškėjai nepateikė pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad J. (J.) G. ir K. (K.) G. (G.) yra pareiškėjų proseneliai.

5.3. Suinteresuotam asmeniui sprendžiant, kad pareiškėjai nepateikė pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad J. (J.) G. ir K. (K.) G. (G.) yra pareiškėjų proseneliai, teismui yra pagrindas spręsti, kad pareiškėjai yra situacijoje, kai nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad jie yra J. (J.) G. ir K. (K.) G. (G.) provaikaičiais. Pareiškėjų subjektinėms teisėms dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir (ar) leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nėra objektyvių kitų galimybių gauti dokumentų, tiesiogiai patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. ir K. G. yra pareiškėjų proseneliai, nes pareiškėjų senelio gimimo liudijime yra nurodyta, kad jo tėvo vardas yra ne J., o A. G., todėl ir nėra kitų galimybių ne teismo tvarka tiesiogiai patvirtinti fakto, kad J. (J.) G. ir K. (K.) G. (G.) yra pareiškėjų proseneliai.

Šalies argumentai

5.4. Pareiškėjų prašomas nustatyti juridinis faktas gali būti nustatomas tik teismo tvarka ir nėra pagrindo pareiškimą palikti nenagrinėtu kaip neatitinkančio CPK 445 straipsnio sąlygų, vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Priešingai, teismui palikus pareiškimą nenagrinėtu, toks teismo veikimas neatitiktų teismo vykdomo realaus teisingumo principo, būtų pernelyg formalus, reikštų, kad neįgyvendintas Konstitucijoje įtvirtintas teisingumas.

Atsiliepimas

5.5. Suinteresuoto asmens nurodyta teismų praktika suformuota Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-199-866/2023 dėl juridinio fakto nustatymo, netaikytina šioje byloje, nes nagrinėjamos bylos ir minėtos Vilniaus apygardos teismo bylos faktinės aplinkybės nėra identiškos, o svarbiausia skiriasi reikalavimų turinys. Aktualu ir tai, kad giminystės ryšio nustatymo faktas sukelia iš esmės kitokias teisines pasekmes ir galimybes, nei nustatymas fakto, kad tam tikras asmuo turėjo pilietybę.

Žemesnės instancijos teismas

5.6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad J. G. (tautybė žydas, gimęs (duomenys neskelbtini) m. ir miręs (duomenys neskelbtini) m.) ir K. G. (gimusi (duomenys neskelbtini) m. ir mirusi (duomenys neskelbtini) m. (įskaitant įvairias byloje pateiktuose įrodymuose pateiktas pavardžių ir vardų variacijas) egzistavo, kaip fiziniai asmenys, kurie turėjo Lietuvos pilietybę, kad jie 1922 m. atvyko į Lietuvą, kur J. G. būdamas Lietuvos piliečiu mirė, o K. G. būdama Lietuvos piliete 1927 m. išvyko į Ukrainą, vėliau į Baltarusiją ir ten (duomenys neskelbtini) m. mirė. Kad J. ir K. G. yra tie asmenys, kurie turėjo vaikus (žydų tautybės, pagal tėvo tautybę) I. G. g. (duomenys neskelbtini) m., A. A. G. g. (duomenys neskelbtini) m. (pareiškėjų senelis) ir O. (Š.) G. g. (duomenys neskelbtini) m. Kad J. G. tėvas buvo G. M. , A. (asmuo nurodytas Klausimo lape) (įskaitant įvairias jo vardo byloje nurodytas variacijas M. ir pan.).

5.7. Formaliai egzistavo ir fiziniai asmenys A. ir J. G.: byloje esantys rašytiniai įrodymai (pareiškėjų senelio G. A. A. gimimo liudijimas, kuriame nurodyta, kad G. A. A. gimė (duomenys neskelbtini), kad jo tėvai G. A. M. ir G. J. I.; A. A. G. (pareiškėjų tėvas) g. (duomenys neskelbtini) m., rašytiniai paaiškinimai ir pridėta fotonuotrauka, kuriuose paaiškinta, kad J. G. ir K. G., žinoma, kaip J. G., buvo jo seneliai, kad J. G. mirė, kai jo tėvui A. A. G. buvo 3 metai, kad jo tėvas A. A. G. jam pasakojo, kad jo seneliais buvo J. G. ir K. G., kad jo senelė K. G., žinoma, kaip J. G. mirė kai gyveno kartu su jo tėvais Baltarusijoje, po to, kai ji iš Lietuvos išvyko į Ukrainą, vėliau į Baltarusiją; pareiškėjų ir liudytojų parodymai.

5.8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad J. G. laikytinas A. G., K. G. laikytina J. G.. Įrodymai, teismo išvados, bei žydų vardų ir pavardžių keitimo niuansai (žydiški vardai ir pavardės buvo įvairių variacijų, išvykstant iš į kitomis kalbomis kalbančias šalis, žydų vardai buvo derinami prie tų šalių vardų ypatumų, slepiama žydiška kilmė ar sąsajos; atitinka pareiškėjų tėvo, senelio ir prosenelio tėvavardžiai, (A., M. , A., A., Ž., laikomas A. ir panašiai; K. G. G. atitinka K. L.), sutampančios pavardės, leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjų senelio A. A. G. tėvais buvo A. M. G. ir J. I. G., kurie taip pat turėjo ir kitas tapatybes, t. y. A. M. G. buvo ir J. G., M., o J. I. G. buvo ir K. G., ar K. G. G.. J. ir K. G. buvo sutuoktiniais.

5.9. Suinteresuoto asmens pažymėta aplinkybė, kad pareiškėjų senelis G. A. A. gimė (duomenys neskelbtini) D. srityje, Ukrainoje, o J. ir K. G. tuo metu turėjo gyventi Lietuvoje, vertintina kritiškai, neatitinkanti kitų nuoseklių bylos faktinių aplinkybių, t. y. teismo vertinimu, pareiškėjų senelio G. A. A. gimimo liudijime iš tiesų nurodyta, kad jis gimė D. srityje, tačiau tokia aplinkybė neatitinka kitų bylos faktinių aplinkybių, kurias įrodė pareiškėjai, kad 1923 m. pareiškėjų proseneliai J. ir K. G. gyveno Lietuvoje, nes į ją pagal Klausimo lapus buvo atvykę 1922 m. Šiuo atveju aktualu yra tai, kad G. A. A. gimimo liudijimas yra padarytas pagal 1939 m. birželio 17 d. įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl labiau tikėtina, kad pareiškėjų senelis G. A. A. įrašyta gimimo vieta nėra tiksli, atitinkanti pareiškėjų ir liudytojų paaiškintas aplinkybes, kadangi G. A. A. buvo žydų tautybės, todėl minėta tautybė darant civilinės būklės gimimo įrašus būtent 1939 m. (dėl įvairių istorinių su žydais susijusių faktų) buvo slepiama, nenurodant tikrosios gimimo vietos.

5.10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjų A. G. (tautybė žydas) ir P. G. (tautybė žydas) seneliu buvo A. A. G. (tautybė žydas), o pareiškėjų proseneliais buvo: 1) J. G., kita jo tapatybė A. M. G. (tautybė žydas, gim. (duomenys neskelbtini) m. ir miręs (duomenys neskelbtini) m., dėl kurio Biržų miesto valdybos 1925 m. gegužės 27 d. liudijime teigiama, kad G. J. g. (duomenys neskelbtini) m. gyvenantis Biržų mieste yra ištikimas pilietis ir nėra kliūčių užsienio pasui gauti, o Lietuvos valstybės istorijos archyvo (duomenys neskelbtini) m. kovo 31 d. įrašas liudija, kad (duomenys neskelbtini) m. kovo 7 d. Biržuose mirė J. G., kuris buvo vedęs, būdamas 34 metų, mokytojas, žydų tautybės, M. G.o sūnus; dėl kurio Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde, piliečiams išduotų užsienio pasų 1925 m. registracijos knygoje įrašytas įrašas, kad G. J., g. Šiaulių apskrityje, gyvenęs Biržų-Pasvalio apskrityje 1925 m. gavęs užsienio pasą Nr. 5959; 2) K. G., kitos jos tapatybės J. I. G., K. G. G. (gim. (duomenys neskelbtini) m. ir mirusi (duomenys neskelbtini) m., dėl kurios Biržų miesto valdybos 1927 m. rugpjūčio 5 d. leidime Nr. 2263 nurodyta, kad G. K. g. (duomenys neskelbtini) m., gyvenanti Biržų mieste yra ištikima pilietė, todėl nėra kliūčių, kad būtų išduotas užsienio pasas; dėl kurios Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2024 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. R4-4401 nurodyta, kad Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde, piliečiams išduotų užsienio pasų 1927 m. registracijos knygoje įrašyta G. K., g. (duomenys neskelbtini) m. Rusijoje, gyvenusi Biržuose, 1927 m. gavusi užsienio pasą Nr. (duomenys neskelbtini); dėl kurios išduotas mirties liudijimas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) m. būdama 60 metų amžiaus mirė K. G. G..

5.11. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjai įgytų teisę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo (CPK 448 straipsnio 1 dalis, Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis, 7 straipsnio 3 ir 4 punktai, 9 straipsnio 1 dalis) ar teisę kreiptis leidimams gyventi Lietuvos Respublikoje gauti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

6. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teismas nevertino priešingos prielaidos tikimybės, kad yra mažiau tikėtina, jog J. G. buvo pareiškėjų prosenelis. Pagal pareiškėjų turimus dokumentus, jų prosenelis buvo A. G. M.. Remiantis pareiškėjų teismui pateiktais dokumentais, J.is (J.is Ž.) G., M., kuris 1925 m. gavo užsienio pasą, gimė Šiaulių apskrityje ir dirbo mokytoju, tuo tarpu J. G., M., kurio žmona K. (R.) L., gimė Laižuvoje, Mažeikių apskrityje ir dirbo vaistininku, todėl yra labiau tikėtina, kad minėti asmenys nėra tas pats asmuo. Šie skirtumai tarp dokumentų yra esminiai (tiek dėl profesijos, tiek dėl gimimo vietos, tiek dėl kitų aplinkybių, pvz., skirtingų duomenų apie J. tėvo (M.) gyvenamąją vietą, atvykimo į Lietuvą datą ir kt.), todėl labiau tikėtina, kad J. G., gim. Šiaulių apsk. (mokytojas), ir J. G., gim. Laižuvoje, Mažeikių aps. (vaistininkas), yra 2 skirtingi asmenys ir nei vienas iš jų nėra A. G..

6.2. Apeliantas nesutinka, kad J. G. laikytinas A.u G., o K. G. laikytina J. G. pagal pareiškėjų tėvo paaiškinimus ir žydų vardų ir pavardžių keitimo niuansus, kadangi to nepagrindžia įrodymai. Aplinkybė, kad asmuo buvo žydų tautybės neleidžia laikyti, kad yra labiau tikėtina, kad asmens vardas, pavardė ar gimimo data buvo keisti. Nėra pagrindo daryti išvadai, kad pareiškėjų senelio G. A. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., gimimo liudijime įrašyta gimimo vieta (Ukraina) nėra tiksli. Teismas netiesioginiams įrodymams (pareiškėjų paaiškinimams) suteikė aukštesnę įrodomąją galią nei tiesioginiam įrodymui – oficialiam valstybės institucijos išduotam dokumentui, kuris pareiškėjų nėra nuginčytas, todėl minėta teismo išvada yra nepagrįsta. Jokie Lietuvos archyvų dokumentai nepatvirtina, kad J. G. gimė Švenčionių aps., ir gyveno Alytaus aps. 1923 m. rugsėjo 11 d. Biržų-Pasvalio švietimo komisijos sprendimas neleisti J. G., gyv. Biržuose, dirbti mokytoju, patvirtina, kad 1923 m. jis gyveno Biržuose.

6.3. Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kuriuo gali būti siekiama atkurti Lietuvos pilietybę, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo vertinti, ar pareiškėjai pasinaudojo ikiteismine tvarka numatyta Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme. Pilietybės įstatymo nuostatos numato galimybę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kai Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, nustato, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Migracijos departamentas nėra priėmęs tarpinių sprendimų, kuriais būtų konstatuota, jog pateiktu? dokumentu? nepakanka (nėra nustatyta, kad pareiškėjų Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimui nepakanka tik dokumentų, patvirtinančių, kad J. G. ir J. G. yra ta pats asmuo, K. G. ir K. G. yra tas pats asmuo, ar kad minėti asmenys yra pareiškėjų proseneliai), todėl (kaip išaiškino Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-199-866/2023) pareiškėjų prašomas nustatyti faktas neturi juridinės reikšmės.

6.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas ginčijamame sprendime, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui P. G. yra atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, nepagrįstai preziumavo, kad pareiškėjai negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Taip pat pareiškėjai nesikreipė dėl civilinės būklės aktų netikslumų ištaisymo, todėl pagal minėtą teismo praktiką, pareiškėjų giminystės faktas negali būti nustatomas teisme.

6.5. Teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, nes byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl J. G. ir K. G. pilietybės. Ši aplinkybė gali būti reikšminga ateityje pareiškėjams kreipiantis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ar leidimo gyventi. Todėl tokios išvados gali būti daromos tik atidžiai ir išsamiai išnagrinėjus dokumentus, paaiškinimus ir kt. įrodymus.

Atsiliepimas

7. Pareiškėjai A. G. ir P. G. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodė, su juo nesutinkantys ir prašė atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

7.1. Pareiškėjai nurodo, kad jų proseneliai J. G. ir K. G. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai iki 1940 m. birželio 15 d., tačiau pareiškėjai neturi dokumentų, kuriuose būtų aiškiai nurodytas giminystės santykis tarp minėtų asmenų ir pareiškėjų. Atitinkamai, Migracijos departamentas atsisakė pripažinti, kad J. G. ir K. G. yra pareiškėjų proseneliai.

7.2. Pareiškėjai pateikė daug įrodymų prašomam nustatyti faktui patvirtinti. J. G. ir K. G. iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtina inter alia Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2023 m. kovo 10 d. pažyma apie J. G. pilietybę ir gyvenimą Lietuvoje; asmenų, grįžtančių į Lietuvą, klausimo lapas Nr. 9444 ir kita archyvinė medžiaga pavadinimu „Liudymas“, „Prašymas“ ir „Protestas“. Pareiškėjų kilmės dokumentai iki prosenelių taip pat buvo pateikti. Pastebėta, kad pareiškėjų senelio gimimo liudijime yra nurodyta, kad jo tėvai (pareiškėjų proseneliai) yra G. A. M. ir G. J. I.. Būtent dėl to, kad šiame dokumente buvo nurodytas A., o ne J., ir J., o ne K., pareiškėjai buvo priversti kreiptis į pirmosios instancijos teismą, siekdami įrodyti, kad A. G. ir J.is G. bei J. G. ir K. G. yra tie patys asmenys. Pareiškėjai surinko ir pateikė daug įrodymų, kurie patvirtina, kad jų senelio gimimo liudijime nurodyti A. G. ir J. G. yra tie patys asmenys kaip iki Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. turėję J. G. ir K. G..

7.3. Pateikti įrodymai J. G. apie gimimo vietą nėra prieštaringi, kadangi Laižuvos administracinis pavaldumas keitėsi: XIX amžiuje, kai gimė J. G., Laižuva buvo Šiaulių apskrityje, todėl 2023 m. kovo 10 d. pažymoje apie J. G. pilietybę ir gyvenimą Lietuvoje teisingai nurodoma, kad jis gimė Šiaulių apskrityje. Įrodymai apie J. G. profesiją nėra prieštaringi, pažymėta, kad buvusi veikla Ukrainoje nereiškia būsimos veiklos Lietuvoje. Jokių kitų dokumentų apie M. G. atvykimo į Lietuvą datą ir gyvenamąją vietą bylos medžiagoje nėra, todėl jokio suinteresuoto asmens įžvelgiamo prieštaringumo objektyviai negali būti. Mažai tikėtina, jog tais pačiais metais šalia esančiose vietovėse gimė du J. G., kurie abu yra M. sūnūs.

7.4. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą remdamasis subjektyviais pareiškėjų paaiškinimais yra nepagrįsti, kadangi: 1) J. G. ir K. G. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, patvirtina oficialūs Lietuvos Respublikos valstybės archyvų pateikti dokumentai; 2) pareiškėjo giminystės ryšį patvirtina taip pat oficialūs valstybės išduoti dokumentai; 3) apeliantas prašo pateikti įrodymus, kurių pareiškėjai negali pateikti, nes Ukrainoje vyksta karas ir aktualūs duomenys yra sunaikinti, ką patvirtina pateikti įrodymai, tačiau pateikta netiesioginių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjų reikalavimą; 4) oficialių valstybės išduotų dokumentų nepateikimas nėra kliūtis giminystės santykių faktui nustatyti.

7.5. Apeliantas teigia, kad neturėjo pagrindo vadovautis pareiškėjų pateiktais dokumentais, kadangi oficialus valstybės išduotas dokumentas (pareiškėjų senelio gimimo liudijimas) rodo priešingas aplinkybes, tačiau svarbu pažymėti, kad gimimo liudijimas išduotas po gimimo praėjus 16 m. TSRS tuo metu priklausančioje Ukrainoje, tokios aplinkybės įrodo, kad gimimo liudijimas nėra autentiškas ir turėtų būti vertinamas kritiškai. Pareiškėjų senelio gimimo liudijime esanti neteisinga informacija negali būti sureikšminama ir vertinama izoliuotai, ignoruojant pateiktų įrodymų visetą.

Atsiliepimas

7.6. Suinteresuotas asmuo teigia, esą pirmosios instancijos teismas turėjo palikti pareiškėjų prašymą nenagrinėtu, tačiau pareiškėjai net tris kartus tiesiogiai kreipėsi į apeliantą su atitinkamais prašymais, kurių atžvilgiu apeliantas priėmė tarpinius sprendimus. Suinteresuoto asmens nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-199-866/2023 nagrinėjamu atveju yra neaktuali, ši nutartis netaikytina šioje byloje tiek dėl skirtingų faktinių aplinkybių, tiek dėl skirtingų reikalavimų, tiek dėl skirtingų padarinių. Suinteresuoto asmens elgesys ir argumentacija neatitinka viršenybę turinčius protingumo, sąžiningumo, teisingumo, kooperacijos ir ekonomiškumo teisės principus. Suinteresuoto asmens elgesys aiškiai paneigia apeliaciniame skunde esančius teiginius, esą ši byla nenagrinėtina teisme dėl ikiteisminės tvarkos nesilaikymo. Akivaizdu, kad šioje byloje keliamų klausimų ikiteismine tvarka išspręsti nepavyks, kadangi suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad pareiškėjų turimi dokumentai yra nepakankami išvadai, kad Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. turėję J. (J.) G. ir K. (K.) G. (G.) yra pareiškėjų proseneliai – būtent šį juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjo prašo nustatyti šioje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

7.7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo tik tą juridinę reikšmę turintį faktą, kurio prašė pareiškėjai. Atitinkamai, bylos nagrinėjamo ribos peržengtos nebuvo.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Žemesnės instancijos teismas

10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjų pareiškimas tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas A. G. yra gimęs (duomenys neskelbtini), yra Baltarusijos pilietis. A. G. gimimo liudijime, išduotame 1980 m. gruodžio 16 d. Gardino miesto Lenino rajono vykdomojo komiteto, nurodyta, kad jo tėvas – G. Y. A., žydas, motina – G. O. V.. Pareiškėjas P. G. yra gimęs (duomenys neskelbtini), yra Baltarusijos pilietis. P. G. gimimo liudijime, išduotame 1988 m. kovo 29 d. (duomenys neskelbtini) vykdomojo komiteto Civilinio metrikacijos skyriaus, nurodyta, kad jo tėvas – G. Y. A., žydas, motina – G. O. V..

12. Balyko Rajono civilinės metrikacijos biure, civilinės būklės gimimo aktų įrašų knygoje 1939 m. birželio 17 d. padarytas įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), apie G. A. A., gimimą (duomenys neskelbtini), jo tėvas – G. A. M., motina G. J. I., gimimo vieta nurodoma (duomenys neskelbtini) miestas, D. sritis.

13. Gardino srities Valkavisko rajono Civilinės metrikacijos biuras (duomenys neskelbtini) m. liepos 27 d. išdavė G. Y. A. (tėvavardis), gimusio (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimą, tėvais nurodomi: tėvas – G. A. A. (tėvavardis), tautybė žydas, motina G. D. A. (tėvavardis), tautybė žydė.

14. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2023 m. kovo 10 d. pažymoje apie J. G. pilietybę ir gyvenimą Lietuvoje nurodoma, kad Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde, piliečiams išduotų užsienio pasų 1925 m. registracijos knygoje įrašytas G. J., g. (duomenys neskelbtini) m. Šiaulių apskrityje, gyvenęs Biržų-Pasvalio apskrityje, 1925 m. gavęs užsienio pasą Nr. 5959. Pridėta pastaba, kad „daugiau dokumentų, patvirtinančių, kad J. G., M. s., g. (duomenys neskelbtini) m., iki 1925 m. gyveno Lietuvoje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietis, dokumentų apie jam išduotą vidaus pasą, jo asmens dokumentų užsienio pasui gauti, išduoto paso registracijos kortelės bei dokumentų, patvirtinančių, kad jis iki 1940-06-15 neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, pagal jūsų pateiktus duomenis, archyve saugomose fonduose nerasta“.

15. Lietuvos Respublikos V. R. M. Biržų miesto valdybos 1927 m. rugpjūčio 5 d. liudijime Nr. 2263 nurodyta, kad G. K. g. (duomenys neskelbtini) m., gyvenanti Biržų mieste yra ištikima pilietė, todėl nėra kliūčių, kad būtų išduotas užsienio pasas. Biržų miesto valdybos 1927 m. rugpjūčio 5 d. liudijime teigiama, kad G. K. gyvenanti Biržų mieste, yra ištikima pilietė, bausta nebuvo, jokių skolų neturi ir prasikaltusi nėra.

16. Biržų miesto valdybos 1925 m. gegužės 27 d. liudijime teigiama, kad G. J., g. (duomenys neskelbtini) m., gyvenantis Biržų mieste, (duomenys neskelbtini), yra ištikimas pilietis, baustas nebuvo, jokių skolų neturi ir prasikaltęs nėra. Liudijime nurodyta, kad G. J., g. (duomenys neskelbtini) m., gyvenantis Biržų mieste, yra ištikimas pilietis, todėl nėra kliūčių gauti užsienio pasui į užsienį važiuoti.

17. Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2024 m. rugsėjo 20 d. nurodė, kad duomenų apie A. G. Lietuvos Respublikos pilietybę, išvykimą ir pilietybės netekimą iki 1940 m. birželio 15 d. nerasta. Piliečiams išduotų užsienio pasų 1927 m. registracijos knygoje įrašyta G. K., gimusi (duomenys neskelbtini) m. Rusijoje, gyvenusi Biržuose, 1927 m. gavusi užsienio pasą Nr. (duomenys neskelbtini).

18. Lietuvos valstybės istorijos archyvo (duomenys neskelbtini) m. kovo 31 d. įrašas liudija, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. G., vedęs, 34 metų mokytojas, žydų tautybės, Lietuvos pilietis, M. G.o sūnus, nuo tuberkuliozės. Tą patį patvirtino Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2023 m. balandžio 11 d. archyvo pažymoje apie mirtį, bei nurodyta pastaba: žydų tautybės Lietuvos pilietis. G. K. G. mirė (duomenys neskelbtini), būdama 60 metų amžiaus, Baltarusijoje Valkaviskio m., Gardino sritis.

19. Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2022 m. vasario 23 d. rašte nurodė, kad G. šeima gyveno Stakliškėse. 2022 m. kovo 2 d. rašte nurodė, kad Alytaus žydų bendruomenės 1922- 1925 metų metrikų knygose A. (A.) G., A. sūnaus duomenų nerasta. Pažymėta, kad Stakliškių žydų bendruomenės 1923 metų metrikų knyga saugoti nebuvo gauta.

20. G. B. 2024 m. birželio 16 d. specialisto išvadoje, nurodyta, kad M. yra vardo M. žydiškas atitikmuo, K. yra vardo J. (K.) žydiškas atitikmuo. Žydiškų vardų keitimas slaviškais ir kitais vardų variantais TSRS laikais buvo įprastas reiškinys.

21. J. Ž. G., Biržų miesto gyventojas, teikė Biržų – Pasvalio apskrities valdybai, Švietimo skyriui prašymą, skirti mokytoju Biržų žydų mokykloje. Ant prašymo užrašyta „Atmesti“. Žydų reikalų ministerijos įgaliotas asmuo pateikė protestą dėl Biržų – Pasvalio apskrities valdybos 1923 m. rugsėjo 11 d. nutarimo neleisti G. mokytojauti Biržų žydų mokykloje.

22. Klausimo lape 9055 „asmenų atvykstančių iš užrubežio Lietuvon“ nurodyta G. M., A. (tėvavardis), 60 m., gimimo vieta Vilniaus r., žydas. 1921 metų Klausimo lape 9444 „asmenų atvykstančių iš užrubežio Lietuvon“ nurodyta G. J., tėvo vardas M. , 29 metų, gimęs Mažeikių apsk., Laižavo m., žydas, pavaldinybė Lietuvis, žmona K. L., 26 metų, sūnus I. 3 m., duktė Š. 1 m., dirbo „Farmaceftu“ vaistinėje.

23. D. srities valstybinės administracijos D. srities valstybinis archyvas 2023 m. lapkričio 1 d. rašte nurodė, kad Metrikų knygos iki (duomenys neskelbtini) m. ir D. srities 1932 -1933 m. civilinės būklės aktų įrašai, kurie buvo saugomi srities valstybiniame archyve Donecke, liko laikinai Rusijos Federacijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje, todėl neįmanoma rasti ir pateikti jokios informacijos apie srities valstybinio Ukrainos teritorijoje.

24. Ukrainoje veikianti ribotos atsakomybės bendrovė „Legal Solutions“ pateikė teisinę išvadą, kad šiuo metu, pagal galiojančius Ukrainos teisės aktus nėra galimybės ištaisyti A. O. G. gimimo liudijime esančio neteisingo įrašo nei teismine, nei ne teismo tvarka. Pažymėta, kad okupuotoje Ukrainos teritorijoje yra daug archyvinės informacijos ir dokumentų, todėl tokia situacija nėra pavienė.

25. 2023 m. sausio 23 d. Gardino notarinės apygardos (Baltarusijos Respublika) notarė patvirtino A. A. G., gimusio (duomenys neskelbtini) m., Valkaviske paaiškinimus, kuriuose jis nurodo, kad „gimė žydų šeimoje, mano tėvas A. A. G. kilęs iš Lietuvos, o motina – iš Baltarusijos <...> jis turėjo didelę šeimą, kurią sudarė jo tėvas J. G. (mano senelis), motina K. G. (L. ) mano močiutė (kuri taip pat J. G.), mano tėvo brolis I. G. (kuris taip pat G.), vyriausias šeimoje ir sesuo Š. (kuri taip pat O.). Iki karo jie gyveno Stakliškėse pas mano senelio J. tėvus, prosenelį vadino M.. Mano senelis buvo mokytojas, dirbo Biržuose ir kai tėvui buvo 3 metai, jis mirė nuo tuberkuliozės. Stakliškėse gyveno daug giminių, prosenelis dirbo sinagogoje skerdiku. Po vyro mirties senelė nusprendė išvažiuoti iš Stakliškių į Ukrainą pas savo brolį ir su savimi pasiėmė mano tėvą ir seserį Š., o vyresnįjį I. paliko globoti M., kur jis gyveno ir mokėsi iki 16 metų žydų mokykloje ar prie sinagogos, tėvas tiksliai nežino“.

26. 2023 m. sausio 20 d. rašytiniuose Y. A. G., gimusio (duomenys neskelbtini) m. Valkaviske, dabartinėje Baltarusijos teritorijoje, paaiškinimuose nurodoma: „mano tėvas – A. G., jis taip pat – A., daug pasakojo apie savo nelengvą vaikystę <...> Jo tėvas mirė, kiek jis atsimena, kai jam buvo 3 metai. Jis mirė nuo džiovos (tuberkuliozės). Taip pat žinoma, kad jis dirbo mokytoju. Jį vadino J., tačiau mano tėvo gimimo dokumentuose jis įrašytas kaip A., nes ir motina buvo įrašyta J., nors ji K. <...> Mano prosenelis buvo skerdikas (šochetas), tai šventikas, turintis teisę atlikti ritualinį gyvulių skerdimą. Mes tiksliai pamename, kad jo vardas M., o vadino jį M. Reb M.. Mano tėvo šeimoje buvo J. G., mano senelis, K. G., kurios mergautinė pavardė L. , I. arba G. G., mano tėvo brolis, kuris buvo vyriausias šeimoje, ir sesuo Š. (O.). Mano tėvas tiksliai prisiminė ir jam pasakojo motina, kad jis gimė Stakliškėse, Lietuvoje. Taip pat tėvas atsiminė, kad jie persikėlė į Biržus, kur mano senelis dirbo mokytoju ir mirė nuo džiovos <...> Motina pasiėmusi mano tėvą ir jo seserį, išvažiavo pas savo brolį S., kuris tuo metu gyveno Kostiantynivkoje, Ukrainoje. Vyresnįjį sūnų paliko globoti M. ir jo šeimai.“

27. Migracijos departamento sprendimu A. G. nuspręsta neišduoti leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, kadangi su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi pateikti dokumentai nepatvirtina, kad jis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Tokį patį sprendimą Migracijos departamentas priėmė ir dėl P. G. prašymo.

28. Iš ištraukos iš knygos apie rusų ir žydų vardus, matyti, kad M., M., M., M., M., M., M., M., M., M., M., M. yra vardo M. atitikmuo, Z. atitikmuo gali būti A., M. (ir kt.), M. atitikmuo M..

29. Migracijos departamentas 2024 m. spalio 17 d. rašte nurodė, kad prašymas atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę P. G. ir A. G. nebus nagrinėjamas, kadangi pateiktas nesilaikant teisės aktų nustatytos prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateikimo tvarkos. P. G. ir A. G. prie prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo turėtų pridėti daugiau dokumentų, patvirtinančių, kad jų prosenelis A. G. ir J. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. Šiaulių aps., kuriam 1925 m. buvo išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas, yra vienas ir tas pats asmuo.

30. A. G. ir P. G. 2024 m. gruodžio 3 d. pateikė prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo Nr. 2412-PIL-ATK-0043 atmestas, kadangi pateikti dokumentai neatitinka Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo ir Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo nustatytų reikalavimų ir nurodyta: 1) pateikti dokumentų originalus ar notaro paliudytas kopijas (bet ne kopijų kopijas), kadangi šiuo metu pateikti tik dokumentų vertimai į lietuvių kalbą; 2) pateikti giminystės ryšį su proseneliu, J. G., patvirtinančius dokumentus. 3) pašalinti su prašymu nesusijusių asmenų dokumentų kopijas; 4) pateikti prosenelės, K. G., išvykimo į Ukrainą dokumentus; 5) pateikti prosenelės K. (J.) G. (G.) vardo keitimo dokumentus.

31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjų ir liudytojų parodymus, sprendė, kad J. G. laikytinas A. G., K. G. laikytina J. G. ir jie yra pareiškėjų proseneliai. Apeliantas nesutikdamas su teismo sprendimu teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pareiškėjai nepasinaudojo ikiteismine tvarka, teismas išėjo už pareiškimo ribų.

Dėl ikiteisminės nagrinėjimo tvarkos ir galimybės gauti juridinę reikšmę patvirtinančius dokumentus ne teismine tvarka

32. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas nustato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2001).

33. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-421/2023, 17 punktas).

34. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms. Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018, 20–21 punktai).

35. Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020, 19 punktas).

36. Vertinant CPK 444 straipsnio 2 dalyje išvardytus juridinę reikšmę turinčius faktus, nustatomus ypatingosios teisenos tvarka, akivaizdu, kad juos sieja viena bendra savybė – jie egzistuoja jau iki teismo proceso dėl jų nustatymo pradžios, o teismo procesiniu sprendimu jiems suteikiamas teisinis statusas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-1120/2024).

37. Teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies punktas). Asmenų giminystės faktą patvirtina specialūs dokumentai – civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai: asmenų gimimo liudijimai, taip pat jų tėvų gimimo, santuokos liudijimai ir pan. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių giminystės santykių fakto nustatymą, aiškinimo ir taikymo praktiką giminystės santykių faktas teismine tvarka gali būti nustatomas tik tada, kai asmuo neturi dokumentų, patvirtinančių jo giminystę su kitu asmeniu, ir negali šių dokumentų gauti kitokia tvarka, o siekiamas nustatyti faktas gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių. Kai pareiškėjas turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, iš kurių matyti giminystės santykiai, tačiau šiuose dokumentuose, jo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, teismas negali nustatinėti giminystės santykių fakto – šiuo atveju asmuo turi kreiptis dėl civilinės būklės aktų netikslumų ištaisymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2002; 2002 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1228/2002; 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2007).

38. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. (J.) G. ir K. (K.) G. (G.) yra pareiškėjų proseneliai, tam kad jie galėtų kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, vėliau šį prašymą papildė nurodydami, kad kreipėsi ir dėl to, kad teisės aktų nustatyta tvarka galėtų kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje gauti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjai kitokia nei teismo tvarka negali gauti dokumentų patvirtinančių, kad J. ir K. G. yra pareiškėjų proseneliai ir pareiškėjai iš esmės neturi naudotis ikiteismine tvarka.

39. Apeliantas teigia, kad pareiškėjai turėjo pasinaudoti ikiteismine tvarka, kreipiantis į Migracijos departamentą dėl pilietybės atkūrimo, ir tik Migracijos departamentui priėmus tarpinius sprendimus, kuriais būtų konstatuota, kad pateiktų dokumentų nepakanka, galėtų kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šiuos argumentus apeliantas grindžia Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-199-866/2023 ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsniu.

40. Paminėtina, kad teisinėje valstybėje asmens teisės įgyvendinamos ir ginamos laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar laisvių gynimo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2012 m. gruodžio 10 d., 2020 m. liepos 24 d. nutarimus). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatuota, kad teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2019 m. kovo 1 d., 2021 m. gruodžio 30 d. nutarimus).

41. Vis dėlto Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad įstatymų leidėjas esą negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmuo, siekiantis apginti, jo manymu, pažeistas teises ar laisves, į teismą galėtų kreiptis tik laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos. Įstatymų leidėjas, vykdydamas konstitucinę pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme, paisydamas Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nustatytų imperatyvų, gali nustatyti konstitucinės teisės kreiptis į teismą tvarką, sąlygas, terminus, įgyvendinimo būdus (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 5 d., 2021 m. gruodžio 30 d., 2022 m. vasario 10 d. nutarimus).

42. Pilietybės įstatymo 2 straipsnį, Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę šio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 10 ir 17 dalis). Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki Pilietybės įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

43. Pilietybės įstatymo 32 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo priima vidaus reikalų ministras. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija nagrinėja prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir teikia vidaus reikalų ministrui siūlymus šiuo klausimu bei raštu praneša pareiškėjams, kurių prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo netenkinami, ir nurodo atsisakymo tenkinti prašymą motyvus (Pilietybės įstatymo 33 straipsnio 2, 6 punktai).

44. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.

45. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad Pilietybės įstatymo nuostata, pagal kurią tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, jog nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka, reiškia, kad, asmens prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo išnagrinėjusiai institucijai pripažinus, jog nėra pakankamai dokumentų tenkinti tokį prašymą, asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020, 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-469/2025).

46. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad asmens teisė į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą turi būti įgyvendinama laikantis Pilietybės įstatyme ir lydinčiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos; civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, pilietybės atkūrimo tikslu teisme gali būti keliama tik esant Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintai sąlygai – valstybės įgaliotai institucijai pripažinus, kad nėra pakankamai šį faktą patvirtinančių dokumentų; suinteresuotas asmuo, laikydamas, kad administracinės procedūros metu priimti viešojo administravimo institucijų sprendimai ar neveikimas pažeidžia jo teises, be kita ko, ir dėl to, kad nebuvo suteikta Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta galimybė kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi teisę viešojo administravimo institucijų aktus (neveikimą) ginčyti administraciniame teisme. Kitoks įstatymo aiškinimas – kad juridinę reikšmę turintis faktas, jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, gali būti nustatytas nepriklausomai nuo Pilietybės įstatyme įtvirtintos pilietybės atkūrimo procedūros, – neatitiktų įstatyme įtvirtintos Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo tvarkos ir suponuotų nesuderinamų administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų sprendimų riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-469/2025).

47. Taigi, vadovaujantis kasacinio teismo praktika ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalimi, asmens teisė į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą turi būti įgyvendinama laikantis Pilietybės įstatyme ir lydinčiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos; civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ar kad asmuo yra tokio asmens palikuonis, pilietybės atkūrimo tikslu teisme gali būti keliama tik esant Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintai sąlygai – valstybės įgaliotai institucijai pripažinus, kad nėra pakankamai šį faktą patvirtinančių dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi kasacinio teismo praktiką, nurodyta 47 punkte, kadangi Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje, kurią aiškino kasacinis teismas, nustatytas ne tik poreikis kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nesant pakankamai duomenų, jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, bet ir jei nėra pakankamai duomenų, kad asmuo ir yra asmens iki 1940 m. birželio 15 d. buvusio Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis. Paminėtina, kad tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-469/2025).

48. Paminėtina, kad įgyvendindama Pilietybės įstatymą Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliojo atlikti Pilietybės įstatyme Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai paskirtas funkcijas ir patvirtino dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašą. Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), be kita ko, reglamentuoja prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateikimo ir nagrinėjimo tvarką (Aprašo 1 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

49. Aprašo 26 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalį konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, Migracijos departamentas šį prašymą pateikusiam asmeniui išsiunčia pranešimą per MIGRIS (Lietuvos migracijos informacinę sistemą) ir nustato ne ilgesnį kaip vienų metų terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti ar patikslinti. Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas sustabdomas iki sprendimui priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų priėmimo Migracijos departamente dienos.

50. Migracijos departamento ir vidaus reikalų ministro sprendimai (įsakymai, nutarimai, teikimai ir kt.) dėl pilietybės atkūrimo yra viešojo administravimo subjektų teisės aktai, kurie suinteresuotų asmenų gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka administraciniam teismui (ABTĮ 5 straipsnis, 17 straipsnio 1 dalis). Administracinis teismas vertina viešojo administravimo subjekto teisės akto teisėtumą ir pagrįstumą tiek materialiuoju aspektu – ar asmuo turi teisę į pilietybės atkūrimą pagal taikytiną teisinį reglamentavimą, tiek procesiniu aspektu – ar priimant sprendimą buvo laikytasi kompetencijos ir esminių procedūros reikalavimų (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis).

51. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes (žr. nutarties 42-50 punktus), apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentais, kad pareiškėjai nesilaikė įstatyme nustatytos teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarkos.

52. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai iki kreipimosi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dienos kreipėsi dėl leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, kurie Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 4 d. buvo atmesti, kadangi pareiškėjų senelis A. G. bei jo tėvai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nustatyto pirmojo reikalavimo, t. y. nėra duomenų, kad asmenys (duomenys neskelbtini) m. liepos 12 d. Lietuvos taikos sutarties su Sovietų Rusija ratifikacijos dokumentais pasikeitimo dieną buvo laikomi Lietuvos piliečiais, bei antrosios sąlygos, t. y. nėra duomenų, kad asmenys turėjo gyvenamąją vietą Lietuvos teritorijoje, kuri buvo nustatyta Lietuvos ir Sovietų Sąjungos 1939 m. spalio 10 d. sutartimi bei 1939 m. spalio 27 d. papildomu protokolu. Taip pat pareiškėjai nepateikė jokių dokumentų, nurodytų Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ar 5 dalyse, kurie patvirtintų, kad A. G. ir jo tėvai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Negali būti laikomi asmenimis, kurie turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, o tai reiškia, kad jie neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalies 1 punkto įtvirtinto leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindo reikalavimų. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjai būtų apskundę priimtus sprendimus administracine tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

53. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjai nurodydami pareiškimo pateikimo metu, jog juridinę reikšmę turinti faktą reikalinga tam, kad jie galėtų įgyvendinti teisę atkurti Lietuvos pilietybę įstatymų nustatyta tvarka, jie pirmiausia turėjo kreiptis dėl pilietybės atkūrimo į Migracijos departamentą, to nepadarė, nesilaikė Pilietybės įstatyme nustatytos tvarkos, t. y. nesilaikė įstatyme nustatytos teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarkos, todėl susiklosčius tokiai situacijai byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto turėtų būti palikta nenagrinėta (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

54. Tokios išvados nekeičia ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas P. G. 2024 m. gruodžio 3 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą dėl pilietybės atkūrimo Nr. 2412-PIL-ATK-0043, tokį prašymą pateikė ir pareiškėjas A. G. (prašymo Nr. 2412-PIL ATK-0045). P. G. el. paštu iš sistemos MIGRIS gavo el. laišką, kuriuo informuojama, kad atmestas prašymas Nr. 2412-PIL-ATK-0043, tarp priežasčių nurodyta, kad reikalinga pateikti dokumentus patvirtinančius giminystės ryšį su proseneliu, J. G.; K. (J.) G. (G.) vardo keitimo dokumentus; K. G. išvykimo į Ukrainą dokumentus; bei nepateikti originalūs dokumentai. A. G. prašymas atmestas nurodant, kad nepateikti prie prašymo pridėtų dokumentų originalai. Byloje nėra pateikti patys sprendimai, kuriais atmesti prašymai dėl pilietybės atkūrimo, tačiau svarbu tai, jog Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo pagal Aprašo 26 punktą, todėl pareiškėjams vis tiek neatsirado teisė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. (J.) G. ir K. (K.) G. (G.) yra pareiškėjų proseneliai, tikslu kreiptis į Migracijos departamentą dėl pilietybės atkūrimo.

55. Papildomai paminėtina, kad tuo atveju, kai atmetamas prašymas dėl pilietybės atkūrimo ir tokio sprendimo neskundus, pagal kasacinio teismo praktiką, byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad toks procesinis sprendimas neužkirstų kelio iškelti bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pasikeitus aplinkybėms – jeigu administracinė procedūra dėl pilietybės atkūrimo būtų atnaujinta ar pradėta iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-469/2025).

56. Visgi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu patikslino pareiškimą papildydami priežastimi, kodėl reikalinga nustatyti tokį juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. dėl to, kad pareiškėjai galėtų kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gauti. Kaip minėta pareiškėjai jau buvo kreipęsi į Migracijos departamentą dėl leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, tačiau prašymai netenkinti, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 35 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjai pakartotinį prašymą galėjo pateikti tik po vienerių metų, t. y. 2024 m. rugpjūčio 5 d., nes sprendimas atmesti priimtas 2023 m. rugpjūčio 4 d. ir nebuvo apskųstas.

Žemesnės instancijos teismas

57. UTPĮ reglamentuoja užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką (UTPĮ 1 straipsnio 1 dalis). Leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka (UTPĮ 53 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos pilietybės atkūrimo teisė įtvirtinta Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje. Asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nėra išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo prideda, be kita ko ir dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonis (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu pagrindu (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Sprendimai, priimti pagal UTPĮ, gali būti skundžiami šio įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (UTPĮ 136 straipsnis).

58. Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimuose, nurodyta, kad pareiškėjams Migracijos departamentas 2023 m. kovo 16 d. per MIGRIS komunikaciją išsiuntė pranešimą, kuriuo buvo prašoma pateikti prosenelio asmens duomenų iš A. G. į J. G. keitimą patvirtinančius dokumentus. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas sprendžia, jog pareiškėjai nėra pateikę pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų, kad J. G. ir K. (K.) G. (G.) buvo pareiškėjų proseneliai.

Žemesnės instancijos teismas

59. UTPĮ nėra nustatyta tokia procedūra kaip Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje, šios dvi pareiškėjų teisių įgyvendinimo galimybės (Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas ir leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje gavimas) negali būti sutapatinamos, todėl pareiškėjams patikslinus pareiškimą (tokią teisę sutiekia CPK 42 straipsnio 1 dalis), pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nagrinėti pateiktą pareiškimą, kadangi juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, tikslu gauti leidimą nuolat gyventi, kai pareiškėjai turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka. Taigi atmestini apelianto argumentai, kad patikslintas pareiškimas turėtų būti paliktas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

60. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjai yra situacijoje, kai nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad jie yra J. (J.) G. ir K. (K.) G. (G.) provaikaičiais, ir šių duomenų, kad šie asmenys yra pareiškėjų proseneliai, ir apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai jų negali gauti ne teismo tvarka.

61. Pažymėtina, kad pareiškėjų senelio A. G., gimimo liudijime, jo tėvu nurodytas – A. G. M., motina J. G. I., taigi, kaip teigia pareiškėjai, neatitinka (klaidingai nurodyti) jų prosenelių vardai, o šiame gimimo liudijime nurodyta netiksli informacija dėl atitinkamų istorinių aplinkybių, susijusių su žydų tautybe, t. y. 1939 metais (kai buvo išduotas pareiškėjų senelio gimimo liudijimas Ukrainoje, tuo metu buvusioje TSRS sudėtyje) žydai siekė nuslėpti savo tautybę, nes buvo diskriminuojami, ir žydiškų vardu keitimas slaviškais variantais buvo įprastas reiškinys, ką patvirtina 2024 m. birželio 16 d. specialisto išvada. Įprastai, kaip teisingai nurodė apeliantas, remiantis kasacinio teismo praktika, nurodyta šios nutarties 38 punkte, jei pareiškėjas turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, iš kurių matyti giminystės santykiai, tačiau šiuose dokumentuose, jo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, teismas negali nustatinėti giminystės santykių fakto – šiuo atveju asmuo turi kreiptis dėl civilinės būklės aktų netikslumų ištaisymo. Tačiau nagrinėjamu atveju A. G. gimimo liudijimas išduotas Ukrainoje, tuo metu buvusioje TSRS sudėtyje, Balyko rajono civilinės metrikacijos biuro, tačiau Ukrainoje veikianti ribotos atsakomybės bendrovė „Legal Solutions“, pateikusi pareiškėjams teisinę išvadą, nurodė, kad šiuo metu, pagal galiojančius Ukrainos teisės aktus nėra galimybės ištaisyti A. O. G. gimimo liudijime esančio neteisingo įrašo nei teismine, nei ne teismo tvarka. Šioje išvadoje nurodyta, kad pagal galiojančius Ukrainos teisės aktus, kai turimas gimimo liudijimas, tačiau neteisingai nurodyti gimusio asmens tėvų vardai, reikalinga kreiptis į teismą dėl neteisingų duomenų ištaisymo, tačiau tam reikalingi D. srities valstybinio archyvo duomenys, kuriuos atsisakoma suteikti, kadangi archyvas yra okupuotoje Ukrainos teritorijoje; archyvo pažyma yra pagrindinis dokumentas galintis patvirtinti teisingą vardų ir pavardžių rašybą, be jos teismas greičiausiai net nepriims bylos nagrinėti, bei net jei ir teismas patenkintų tokį prašymą ir įpareigotų ištaisyti tokį įrašą, tokio sprendimo nebūtų įmanoma įvykdyti, kadangi metrikų knygos yra Ukrainos nekontroliuojamoje teritorijoje arba jos yra prarastos. Tokią teisinę išvadą taip pat iš dalies patvirtina ir D. srities valstybinio archyvo 2023 m. lapkričio 1 d. raštas, kuriame nurodoma, kad metrikų knygos iki (duomenys neskelbtini) m. ir D. srities 1932-1933 m. civilinės būklės aktų įrašai yra (duomenys neskelbtini), laikinai Rusijos Federacijos okupuotoje teritorijoje, ir informacijos pateikti negalima. Taigi spręstina, kad pareiškėjai neturi galimybės ištaisyti civilinės būklės akte (pareiškėjų senelio gimimo liudijime) esančių įrašų tikrumo ne teismine tvarka.

62. Byloje pareiškėjai pateikė Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymas, Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymą, D. srities valstybinio archyvo 2023 m. lapkričio 1 d. raštą, bei kitus įrodymus, todėl nesutiktina su apeliantu, kad pareiškėjai nebandė surasti dokumentų patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų proseneliai yra J. (J.) G. ir K. (K.) G. (G.). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimo palikimas nenagrinėtu neatitiktų ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principų, kadangi pareiškėjai neturi galimybės patvirtinti ne teismo tvarka, kad pareiškėjų senelio A. G. tėvai yra J. G. ir K. (K.) G. (G.), tuo pačiu jie yra pareiškėjų proseneliai, taip pat jie neturi galimybės ne teismo tvarka ištaisyti civilinės būklės akto įraše esančius neatitikimus. Atsižvelgiant į tai atmestini apelianto argumentai, kad pareiškimas neatitinka CPK 445 straipsnio nuostatų, kaip nepagrįsti.

63. Apeliantas argumentuoja, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2023 m. kovo 10 d. pažyma Nr. R4-1014 patvirtina, kad į archyvą buvo kreiptasi dėl G. J. turėtos Lietuvos pilietybės, kai pareiškėjų prosenelis buvo G. A., tačiau pareiškėjai byloje būtent bando įrodyti, kad J. G. ir A. G. (nurodytas A. G. gimimo liudijime) yra tas pats asmuo, be to, pateiktas Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2022 m. vasario 23 d. raštas, kuriame nurodyta, jog buvo ieškoma A. G. gimusio 1(duomenys neskelbtini)3-1(duomenys neskelbtini)5 m. įrašo, tačiau nieko nebuvo rasta, todėl apelianto argumentas nėra pagrįstas, nepaisant to, kad byloje nustatyta, kad turėjo būti ieškomi (duomenys neskelbtini) metai.

Dėl giminystės santykio fakto nustatymo

64. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, bei liudytojų ir pareiškėjų paaiškinimus, padarė šias išvadas, kad egzistavo fiziniai asmenys J. (gimęs (duomenys neskelbtini) m.) ir K. (gimusi (duomenys neskelbtini) m.) G.; formaliai egzistavo ir fiziniai asmenys A. ir J. G.; J. G. laikytinas A. G., K. G. laikytina J. G.; J. ir K. G. buvo sutuoktiniais; pareiškėjų A. G. (tautybė žydas) ir P. G. (tautybė žydas) seneliu buvo A. A. G. (tautybė žydas), o pareiškėjų proseneliais buvo J. G., kita jo tapatybė A. M. G. ir K. G., kitos jos tapatybės J. I. G., K. G. G..

65. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pagrindo sutikti su apelianto nurodomais argumentais neturi dėl toliau nurodomų aplinkybių, bei paminėtina, kadangi apeliacinės instancijos sutinka iš esmės su nustatytu juridinę reikšmę turinčiu faktu, pasisakys tik dėl apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, nes apeliantas skundžia tik tam tikrus įrodymų vertinimo aspektus.

66. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

67. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, 34 punktas).

68. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-36-340/2009 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 29 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, turi būti, laikantis įrodinėjimo taisyklių, renkami ir vertinami ne tik prašomą nustatyti faktą patvirtinantys įrodymai, bet ir duomenys, tą faktą paneigiantys arba patvirtinantys kitokius faktus, kurie leistų daryti išvadą, kad prašomas nustatyti faktas neegzistavo, nes kiti faktai pašalina tokio fakto egzistavimo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007, 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-701/2021).

69. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nors juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo byloje paprastai remiamasi netiesioginiais įrodymais, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama byloje esančių įrodymų (tiesioginių, netiesioginių) visuma ir jų pakankamumas, kad būtų galima padaryti pagrįstą išvadą dėl tam tikro fakto egzistavimo arba neegzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020, 29 punktas).

70. Apeliantas teigia, kad J. G., gim. Šiaulių apsk. (mokytojas), ir J. G., gim. Laižuvoje, Mažeikių aps. (vaistininkas), yra 2 skirtingi asmenys ir nei vienas iš jų nėra A. G..

71. Vertinant šiuos argumentus pažymėtina, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2023 m. kovo 10 d. pažymoje nurodoma, kad Klausimo lape 9444 „asmenų atvykstančių iš užrubežio Lietuvon“ (užpildyto 1921 metais, užpildymo datą patvirtina Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2023 m. kovo 10 d, pažyma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad užpildymo tada buvo 1922 metai) nurodyta G. J., tėvo vardas M. , 29 metų, gimęs Mažeikių apsk., Laižovo m., žydas, pavaldinybė Lietuvis, žmona K. L., 26 metų amžiaus, sūnus I. 3 m. duktė Š. 1 m., dirbo „Farmaceftu“ vaistinėje, atvyko iš Bachmuto. Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde, piliečiams išduotų užsienio pasų 1925 m. registracijos knygoje įrašytas G. J., g. (duomenys neskelbtini) m. Šiaulių apskrityje, gyvenęs Biržų-Pasvalio apskrityje, 1925 m. gavęs užsienio pasą Nr. 5959. Taigi iš tiesų matyti gimimo vietos neatitikimas, tačiau vertinant įrodymų visumą, labiau tikėtina, kad tai yra tas pats J. G., o ne atskiri du asmenys, kadangi kiti įrodymai tokio fakto nepatvirtina ir nepaneigia.

72. Byloje pateikta, kad J.as Ž. G., Biržų miesto gyventojas, teikė Biržų – Pasvalio apskrities valdybai, Švietimo skyriui prašymą, skirti mokytoju Biržų žydų mokykloje. Dėl to, kad buvo atmestas prašymas, Žydų reikalų ministerijos įgaliotas asmuo pateikė Biržų – Pasvalio apskrities valdybai protestą dėl 1923 m. rugsėjo 11 d. sprendimo neleisti G. mokytojauti. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pateiktas (duomenys neskelbtini) m. kovo 31 d. įrašas liudija, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. G., vedęs, 34 metų mokytojas, žydų tautybės, Lietuvos pilietis, M. G. sūnus, nuo tuberkuliozės. Tą patį patvirtino Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2023 m. balandžio 11 d. archyvo pažymoje apie J. G. mirtį. A. A. G., gimusio (duomenys neskelbtini) m., liudijime nurodoma, kad tėvas A. A. G. kilęs iš Lietuvos, kuris turėjo tėvą J. G. (A. A. G. senelis), motina K. G. (L. ), A. A. G. močiutė (kuri taip pat J. G.), tėvo brolis I. G. (kuris taip pat G.), vyriausias šeimoje ir sesuo Š. (kuri taip pat O.), bei nurodė, kad senelis buvo mokytojas, dirbo Biržuose ir kai tėvui buvo 3 metai, jis mirė nuo tuberkuliozės. Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu patvirtino tokias pačias aplinkybes. Y. A. G., gimusio (duomenys neskelbtini) m. paaiškinimuose nurodoma jo tėvas yra A. G., kurio tėvas J. mirė kai jam buvo 3 metai nuo tuberkuliozės, dirbo mokytoju Biržuose; senelį vadino J., tačiau Y. A. G. tėvo gimimo dokumentuose jis įrašytas kaip A., ir motina buvo įrašyta J., nors ji K., jos mergautinė pavardė L. . Liudytoja G. B., atlikusi paiešką pagal pareiškėjų paaiškinimus Lietuvos archyvuose, nustatė, kad J. gyveno Rusijoje nuo 1915 m. iki 1921 m., kad kilęs iš Stakliškių, vėliau persikėlė į Biržus, bei jos nuomone J. G. ir A. G. yra tas pats asmuo. Pareiškėjas P. G. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad numano, kad J. G. gimė (duomenys neskelbtini) metais Lietuvoje, jis buvo senelio A. G. tėvas, visą laiką gyveno Lietuvoje, išsikraustė į Bahmutą, ten susipažino su K., kur gimė du vaikai, po to grįžo į Lietuvą, Stakliškes, vėliau persikraustė į Biržus, kur dirbo mokytoju. Liudytojas A. A. G., teigė, kad jo senelė K. buvo vaistininkė, o taip pat jos brolis S.. Pažymėtina, kad įrodymai yra ne tik rašytiniai, tačiau tai yra ir šalių ir liudytojų paaiškinimai (CPK 177 straipsnio 2 dalis), nors jie ir netiesioginiai, o, kaip minėta, bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtent vyrauja netiesioginiai įrodymai.

73. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad izoliuotas dviejų įrodymų (Klausimo lape 9444 „asmenų atvykstančių iš užrubežio Lietuvon“ ir Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde, piliečiams išduotų užsienio pasų 1925 m. registracijos knygoje esantis įrašas) vertinimas, neatitiktų įrodymų vertinimo taisyklių, o apelianto nurodomų prielaidų tikimybė yra mažesnė, nei tai, kad šiuose dokumentuose nurodytas asmuo yra tas pats J. G., kadangi įvertinus rašytinių įrodymų ir pareiškėjų bei liudytojų paaiškinimų (kurie yra nuoseklūs ir iš esmės atitinkantys rašytinius įrodymus) visumą sutampa esminės aplinkybės dėl vardo ir pavardės (J. G.), darbo (mokytojas), gyvenamosios vietos (Biržai), tėvavardžio (M. ), mirties priežasties (tuberkuliozė), tautybės (žydas), mirė vedęs, o sutuoktinė buvo K. G.. Tai, kad grįžęs į Lietuvą J. G. nurodė dirbęs „Farmaceftu“ vaistinėje, iš esmės negali nulemti vertinimo, kad tai tas pats asmuo, kadangi pagrįsta teigti, jog buvęs darbas negali nulemti darbinės veiklos Lietuvoje. Apelianto nurodomi argumentai, kad minimuose įrodymuose yra du skirtingi asmenys, tačiau mažai tikėtina, jog (duomenys neskelbtini) metais gimė du J. G., kurie buvo M. sūnūs. Tokiomis išvadomis pagrįsta teigti, kad A. G., kuris įrašytas A. G. gimimo liudijime tėvu, yra tas pats J. G., o G. J. I. – K. G. (K. G.).

74. Byloje nustatyta, kad Balyko Rajono civilinės metrikacijos biure, civilinės būklės gimimo aktų įrašų knygoje 1939 m. birželio 17 d. padarytas įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), apie G. A. A., gimimą (duomenys neskelbtini), jo tėvas – G. A. M., motina G. J. I., gimimo vieta nurodoma (duomenys neskelbtini) miestas, D. sritis. G. B. 2024 m. birželio 16 d. specialisto išvadoje, nurodyta, kad M. yra vardo M. žydiškas atitikmuo, K. yra vardo J. (K.) žydiškas atitikmuo. Žydiškų vardų keitimas slaviškais ir kitais vardų variantais TSRS laikais buvo įprastas reiškinys, teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad Ž. atitikmuo buvo A.. Kaip minėta, J. G. siekdamas įsidarbinti Biržų žydų mokykloje, save pristatė, kaip J. Ž. G.. Iš ištraukos iš knygos apie rusų ir žydų vardus, matyti, kad M., M., M., M., M., M., M., M., M., M., M., M., yra vardo M. atitikmuo, Z. atitikmuo gali būti A., M. (ir kt.), M. atitikmuo M.. Y. A. G. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad jo tėvo A. G. gimimo dokumentuose tėvu nurodytas A., o motina J., tačiau juos tėvas visada vadino J., kurio tėvas M., ir K.. A. A. G. taip pat nurodė, kad A. A. G. tėvas buvo J. G., motina K. G. (L. ) jo močiutė, kuri taip pat J. G.. Y. G. ir A. G. paaiškinimai patvirtina, kad jie žinojo, jog J. ir K. G. turėjo tris vaikus (I., Š. bei A), J. mirė, kai A. G. buvo 3 metai, mirties priežastis – tuberkuliozė, žinojo apie darbą ir gyvenamąją vietą, todėl mažai tikėtina, kad Y. G. ir A. G. nurodo tiesai neatitinkančias aplinkybes, kadangi pareiškėjai didžiąją dalį dokumentų gavo tik po šių asmenų paaiškinimų gavimo dienos, pavyzdžiui, apie mirtį ir jos priežastį pareiškėjai gavo 2023 m. balandžio 11 d. iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo. Paminėtina, kad K. G. G. mirė (duomenys neskelbtini) m. gruodžio 7 d., būdama 60 metų amžiaus, Baltarusijoje, K. G., g. (duomenys neskelbtini) m., gyvenančiai Biržų mieste išduotas užsienio pasas Nr. 13525-C-21136 (Lietuvos Respublikos V. R. M. Biržų miesto valdybos 1927 m. rugpjūčio 5 d. liudijimas Nr. 2263), Y. G. ir A. G. nurodė, kad K. G. po vyro mirties išvyko į Ukrainą pas savo brolį S., kartu išsivežė vaikus Š. ir A, o vyresnį sūnų paliko M..

75. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad rašytiniai įrodymai paprastai laikomi aiškesniais ir patikimesniais nei kitos įrodinėjimo priemonės, jie yra atsparūs laiko poveikiui, skirtingai nei liudytojų parodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013). Ribojimas remtis liudytojų parodymais kyla iš įstatyme nustatyto reglamentavimo, pagal kurį dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią; aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais; draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės negali būti paneigtos liudytojų parodymais, išskyrus, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2013; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-943/2021, 26 punktas; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-943/2022, 33 punktas).

76. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismu, sprendžia, kad nepaisant to, jog gimimo liudijimas turi aukštesnę įrodomąją galią, tačiau šiame dokumente nurodoma informacija neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, todėl nagrinėjamu atveju nesirėmimas liudytojų ir pareiškėjų parodymais, susijusiais su gimimo liudijime nurodomų duomenų teisingumu, neatitiktų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų reikalavimo. Pažymėtina, kad gimimo liudijimas išduotas Ukrainoje, tuo metu buvusioje TSRS sudėtyje, tik 1939 metais, nors A. G. gimė (duomenys neskelbtini), o pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad reikia įvertinti ir istorinį kontekstą, susijusį su žydų tautybe atitinkamu laikotarpiu, siekiu nuslėpti turimą tautybę. Liudytojų parodymai atitinka pateiktus rašytinius įrodymus, kad mirus J. G. ((duomenys neskelbtini) metais), jo sutuoktinė K. G., kuriai 1927 m. išduotas užsienio pasas, išvyko gyventi pas brolį į Ukrainą, todėl ten buvo išduotas A. G. gimimo liudijimas, ir jame nurodoma gimimo vieta (duomenys neskelbtini) miestas (Ukrainoje). Nesutiktina, kad pirmosios instancijos teismas suteikė žodiniams paaiškinimams prioritetą prieš rašytinius įrodymus, kadangi pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymų visumą ir jos atitikimą gimimo liudijime nurodytai informacijai. Be to paminėtina, kad pareiškėjai neturi galimybės gimimo įraše nurodytų faktų pakeisti dėl Ukrainoje vykstančio karo bei svarbių dokumentų buvimo (ar jau sunaikinimo) okupuotoje D. srityje, kas pagrįsta byloje esančiais įrodymais.

77. Apeliantas teigia, kad žydų vardų ir pavardžių keitimo niuansų nepatvirtina jokia eksperto išvada, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra pateiktas rašytinis įrodymas - G. B. 2024 m. birželio 16 d. specialisto išvada dėl vardų keitimo, bei jos posėdžio metu pateikti paaiškinimai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtinas rašytiniam įrodymui (CPK 197 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017, 64 punktas), kuris vertintinas kartu su visais byloje esančiais įrodymais. Apeliantas nekelia abejonių dėl G. B. specialiųjų žinių, o ir teismas jomis neturi pagrindo netikėti. Ši specialisto išvada būtent pagrindžia, kad žydiškų vardų keitimas slaviškais ir kitais vardų variantais TSRS laikais buvo įprastas reiškinys, K. yra vardo J. (K.) žydiškas atitikmuo, o teismo posėdyje nurodė, kad Ž. yra A. žydiškas atitikmuo. Bylos duomenimis matyti, kad J. G. prisistatė ir J.as Ž. G.. A. G. gimimo liudijime nurodyto G. A. tėvavardis M. (atitikmuo M., M. ), atitika J. G. nurodyta tėvo vardą – M. . Taigi galima daryti labiau pagrįstą prielaidą, kad J. G. yra ir A. M. G., o K. G. (K. G.) – J. I. G. ar K. G. G.. Pareiškėjų ir liudytojų pateikti paaiškinimai yra nuoseklūs ir atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus (CPK 185 straipsnis), o apelianto pateikti argumentai neleidžia daryti priešingos išvados.

78. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai ir pareiškėjų bei liudytojų nurodytos aplinkybės pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjų A. G. (tautybė žydas) ir P. G. (tautybė žydas) senelis yra A. A. G. (tautybė žydas), o jo tėvai ir pareiškėjų proseneliai yra: J. G. (taip pat J.is (J.as) Ž. G., A. M. G.), kurio tautybė žydas, gim. (duomenys neskelbtini) m. ir miręs (duomenys neskelbtini) m., ir K. G. (taip pat K. G., J. I. G., K. G. G.), kuri gim. (duomenys neskelbtini) m. ir mirusi (duomenys neskelbtini) m.

Dėl bylos pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų

79. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, nes byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl J. G. ir K. G. pilietybės.

80. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje dalies 7.1 punkte padarė išvadą, kad J. G. (tautybė žydas, gimęs (duomenys neskelbtini) m. ir miręs (duomenys neskelbtini) m.) ir K. G. (gimusi (duomenys neskelbtini) m. ir mirusi (duomenys neskelbtini) m. (įskaitant įvairias byloje pateiktuose įrodymuose pateiktas pavardžių ir vardų variacijas) egzistavo, kaip fiziniai asmenys, kurie turėjo Lietuvos pilietybę, kad jie 1922 m. atvyko į Lietuvą, kur J. G. būdamas Lietuvos piliečiu mirė, o K. G. būdama Lietuvos piliete 1927 m. išvyko į Ukrainą, vėliau į Baltarusiją ir ten (duomenys neskelbtini) m. mirė.

81. Teismų praktikoje pripažįstama, kad dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę apeliacine tvarka skųsti ne tik pirmosios instancijos teismo sprendimą (baigiamąjį aktą), prašydamas panaikinti (pakeisti) jo rezoliucinę dalį, bet ir gali paduoti apeliacinį skundą, reikalaujant pakeisti sprendime išdėstytus motyvus, nekeičiant rezoliucinės dalies (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-695/2009, 2020 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-164-585/2020 ir kt.). Tokia procesinė galimybė grindžiama tuo, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata galią (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis).

82. Paprastai bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato ieškovas (pareiškėjas). Jo suformuluotas ieškinio (pareiškimo) dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis ieškinio (pareiškimo) pagrindas (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, o atsakovui (kitiems proceso dalyviams), teikti atsikirtimus į pareiškimą ar gintis nuo pareikšto ieškinio ar su juo sutikti.

83. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašė tik nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. (J.) G. ir K. (K.) G. (G.) yra pareiškėjų proseneliai, tačiau nebuvo keliamas reikalavimas dėl jų pilietybės fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo neteikė atitinkamų atsikirtimų šiuo klausimu.

84. Pažymėtina, kad dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalis). Jeigu Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Pilietybės teisinį reguliavimą ir ją aiškinančią teismų praktiką, asmuo turi teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą pagal Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalį tuomet, jei atitinka tam tikras sąlygas: 1) iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra tokio asmens palikuonis; 2) asmuo Lietuvos Respublikos pilietybės nebuvo netekęs dėl savo valingų veiksmų iki 1940 m. birželio 15 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020), taigi teismas turi įvertinti ar asmuo nebuvo praradęs pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d.

85. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjams nereiškus atitinkamų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendimo motyvuojamojoje dalyje padarė išvadą, kad J. G. ir K. G. turėjo Lietuvos pilietybę, kadangi byloje nebuvo analizuojamos atitinkamos aplinkybės dėl pilietybę patvirtinančių dokumentų egzistavimo, pilietybės netekimo ir pan. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendžia, kad yra pagrindas tokias išvadas iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti, kadangi darant šias išvadas pirmosios instancijos teismas peržengė pareiškimo ribas, iš esmės neišnagrinėjęs visų tokioms išvadoms padaryti reikalingų įrodymų esmės.

Dėl bylos baigties

86. Atsižvelgiant nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktines aplinkybes bei taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai įvertino pareiškėjų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarkos pažeidimą (žiūrėti šios nutarties 42-51 punktus), sprendimo rezoliucinė dalis, kuria nurodyta, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tam, kad pareiškėjai įgytų teisę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, pašalintina, nurodant, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tam, kad pareiškėjai įgytų teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje gauti.

87. Pažymėtina, kad apeliacinės teismas sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas peržengė pareiškimo ribas (žiūrėti šios nutarties 83-85 punktus), todėl motyvuojamosios dalies išvada, kad J. G. ir K. G. turėjo Lietuvos pilietybę, J. G. būdamas Lietuvos piliečiu mirė, K. G. būdama Lietuvos piliete išvyko iš Lietuvos, šalintina iš sprendimo motyvuojamosios dalies.

88. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimą iš esmės nepakeistą, patikslinant, kad:

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tam, kad pareiškėjai A. G. (gim. (duomenys neskelbtini), identifikuojantis kodas (duomenys neskelbtini)) ir P. G. (gim. (duomenys neskelbtini), identifikuojantis kodas (duomenys neskelbtini)) įgyvendintų teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Urmila Valiukienė