Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Stankovskajai, vertėjaujant Evelinai Kulik, Svetlanai Minakovai, Julijai Portnovai,

dalyvaujant pareiškėjams A. G. ir P. G. bei jų atstovui advokatui Michail Parchimovič, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui D. J.,

viešame teismo posėdyje (2024 m. rugsėjo 26 d., spalio 31 d. ir 2025 m. sausio 9 d.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. G. ir P. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2025 m. sausio 29 d. 12:50 val.

1. Pareiškėjai 2024 m. birželio 19 d. kreipėsi į teismą pareiškimu registracijos Nr. CBP-9630, 2024 m. spalio 1 d. jį patikslindami pareiškimu Nr. DOK-145452, pateikdami šį reikalavimą:

1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmenys J. G. ir K. G. yra pareiškėjų proseneliai.

1.1. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjai ketina kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir (ar) leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo kaip asmenys, turintys teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę (DOK-145452).

1.2. Pareiškėjai yra Baltarusijos Respublikos piliečiai, abu yra broliai, kurių tėvas yra Y. G. (mirė ((duomenys neskelbtini), paaiškino bylos nagrinėjimo iš esmės metu). Y. G. tėvas yra A. G. (pareiškėjų senelis). A. G. tėvas yra A. G. (pareiškėjų prosenelis). Gimimo liudijime neteisingai nurodoma, kad pareiškėjų senelis gimė (duomenys neskelbtini), kadangi jo tikroji gimimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu jų protėviai (iki prosenelio imtinai) turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjų turimi dokumentai patvirtina, kad pareiškėjų proseneliai J. G. ir K. G. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau pareiškėjai neturi dokumentų, kuriuose būtų aiškiai nurodytas giminystės santykis tarp minėtų asmenų ir pareiškėjų, t. y. pareiškėjai negali pateikti dokumento, kuriame būtų aiškiai nurodyta, kad J. G. yra pareiškėjų senelio tėvas, nes pareiškėjų senelio gimimo liudijime yra nurodyta, kad jo tėvo vardas yra ne J., o A. Tačiau iš kitų aplinkybių, kurias patvirtina teikiami dokumentai, įskaitant šeimos narių rašytinius paaiškinimus, matyti, kad J. G. ir A. G. yra vienas ir tas pats asmuo, todėl J. G. pripažintinas pareiškėjų proseneliu. Teismui nustačius šį juridinę reikšmę turtinį faktą, pareiškėjai įgys teisinį pagrindą Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti.

1.3. Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo gautas dokumentas apie pareiškėjo prosenelio J. G. mirtį, taip pat iš šeimos albumo yra nuotrauka, kurioje užfiksuoti pareiškėjų prosenelio šeimos nariai: pareiškėjų prosenelis, pareiškėjų prosenelė, pareiškėjų senelis, pareiškėjų senelio brolis ir sesuo.

2.1. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. liepos 26 d. atsiliepimu (DOK-113601) su pareiškėjų pareiškimu nesutiko, prašė pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikti nenagrinėtu. Nurodė, kad:

2) teismui nėra pateiktas pareiškėjų susirašinėjimas su Lietuvos Respublikos ir užsienio archyvais, kuris patvirtintų, kad pareiškėjai negali kitokia, t. y., ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2023-03-10 pažyma Nr. R4-1014 patvirtina, kad į archyvą buvo kreiptasi dėl G. J. turėtos Lietuvos pilietybės, kai pareiškėjų prosenelis buvo G. A.; nepateiktas susirašinėjimas su Lietuvos valstybės istorijos archyvu dėl J. G. ir K. G. gimimo duomenų ir santuokos duomenų, nėra pateiktas susirašinėjimas su archyvais dėl šių asmenų mirties duomenų; nėra pateikta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada, kad pareiškėjų pareiškime nurodyti vardai ir pavardės yra tų pačių vardų ir pavardžių variantai;

3) pareiškėjų senelis (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini) (jis tuo metu gyveno Ukrainoje), o J. G. Lietuvos Respublikos užsienio pasas buvo išduotas 1925 metais (tuo metu jis gyveno Lietuvoje). Teismui pateikti dokumentai, atsižvelgiant į šiuose dokumentuose vertinamą laikotarpį ir atstumą nuo Lietuvos iki (duomenys neskelbtini) srities, kelia pagrįstų abejonių ar J. G. buvo pareiškėjų senelio tėvu. Pareiškėjų pareiškime minima apie pareiškėjų senelio išvykimą su motina iš Lietuvos į Ukrainą, tačiau ne jo išvykimą iš Ukrainos į Lietuvą / nėra pateikti tai patvirtinantys dokumentai. Pareiškėjų teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjų prosenelis/pareiškėjų senelio tėvas buvo A. G., o ne J. G.. Viešai prieinamos žydų geneologijos duomenų bazės jewishgen.org duomenimis vardas „A.“ nėra vardo ‚J.“ variantas (duomenys neskelbtini).

2.2. Pareiškėjai pateiktu dubliku (DOK-120717) palaikė pareiškimą, papildomai paaiškino, kad:

1) suinteresuoto asmens teiginiai, esą pareiškėjai nesilaikė ikiteisminės tvarkos, yra neteisingi. Į suinteresuotą asmenį buvo kreiptasi, tačiau jis nenori pripažinti J. G. pareiškėjų proseneliu. Būtent dėl to pareiškėjai yra priversti kreiptis į teismą šiam juridiniam faktui konstatuoti. Jeigu pareiškėjų prašymas būtų paliktas nenagrinėtu, pareiškėjai liktų be teisinės apsaugos, jie bus verčiami spręsti šį klausimą institucijoje, kuri pareiškėjų pozicija jau buvo išnagrinėjusi, su ja nesutiko ir priėmė atitinkamą administracinį sprendimą, kurį be teismo įsikišimo akivaizdžiai nekeis;

2) dėl suinteresuoto asmens argumentų, jog pareiškėjai nepateikė pakankamų įrodymų, kad jų prašymą būtų galima pripažinti pagrįstu paaiškino, kad pirma, aktualus elektroninis susirašinėjimas su archyvais buvo pateiktas. Pareiškėjai kreipėsi j teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšme turintį faktą dėl giminystės santykių, kadangi jų senelio gimimo liudijime yra nurodyti neteisingi tėvų vardai (A., o ne J., J., o ne K.). Šis gimimo liudijimas buvo išduotas (duomenys neskelbtini). Susirašinėjimas su (duomenys neskelbtini) archyvu buvo pateiktas, nors suinteresuotas asmuo nepagrįstai teigia kitaip. Šis susirašinėjimas – tai (duomenys neskelbtini) srities valstybės archyvo raštas, kuris buvo pateiktas kaip prašymo priedas Nr. 13. Šiame rašte nurodyta, kad metrika yra sunaikinti dėl Ukrainoje vykstančių karinių veiksmų. Vertinant Lietuvos Respublikos archyvus, pastebėtina, kad jie apskritai neprivalo turėti duomenų apie tai, kodėl (duomenys neskelbtini) išduotame pareiškėjo senelio gimimo liudijime nurodyti neteisingai tėvų vardai – šis klausimas priklauso (duomenys neskelbtini), o ne Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Todėl suinteresuoto asmens pasigendamas susirašinėjimas su Lietuvos Respublikos archyvais šiuo atveju neaktualus. Be to, susirašinėjimo su Lietuvos Respublikos archyvais apskritai nėra, kadangi pareiškėjai nemoka valstybinės kalbos, todėl bendravimą su Lietuvos Respublikos archyvais vykdė ne jie elektroniniu paštu, o betarpiškai jų pasamdyta archyvarė ir judaistikos specialistė G. B.. Šios specialistės išvada, palanki pareiškėjams, yra pateikta kartu su prašymu kaip priedas Nr. 9. Kitokio nei teisminio kelio šiam klausimui išspręsti nėra likę. Antra, pareiškėjai kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl J. G. turėto Lietuvos Respublikos pilietybės, o ne dėl A. G. turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės, kadangi būtent J. G. ir yra pareiškėju prosenelis, o A. G. yra neteisingai į gimimo liudijimo įrašytas vardas, dėl ko ir prašoma nustatyti juridinį faktą, kad J. G. yra pareiškėjų prosenelis. Tai reiškia, kad suinteresuoto asmens teiginiai, esą pareiškėjai ieškojo duomenų apie pašalinį asmenį, rodo, kad suinteresuotas asmuo nesupranta šioje byloje keliamo klausimo esmės. Trečia, susirašinėjimas su Lietuvos valstybės istorijos archyvu dėl J. G. ir K. G. gimimo, santuokos duomenų ir mirties duomenų nėra reikšmingas prašomam faktui nustatyti. Be to, dokumentai apie J. G. ir K. G. mirtį buvo pateikti kaip prašymo priedai Nr. 14 ir Nr. 21. Ketvirta, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada, kad pareiškėjų pareiškime nurodyti vardai ir pavardės yra tų pačių vardų ir pavardžių variantai, negali būti pateikta, kadangi Valstybinės lietuvių kalbos komisija neturi kompetencijos vertinti žydiškų vardų variantų;

3) suinteresuotas asmuo kelia abejones dėl pareiškime nurodomų aplinkybių tikrumo. Prašymo 2.4 punkte buvo nurodyta, kad pareiškėjų senelio gimimo liudijime neteisingai nurodoma, kad pareiškėjų senelis gimė (duomenys neskelbtini), kadangi jo tikroji gimimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, cituojami suinteresuoto asmens argumentai apie atstumą ir laiką yra neaktualūs. Be to, pareiškėjų senelio gimimo liudijime neteisingi nurodyti ir jo tėvų vardai. Būtent dėl šių klaidingų duomenų pareiškėjų senelio gimimo liudijime pareiškėjai ir kreipėsi į teismą. Taigi šioje byloje ginčijami pareiškėjų senelio gimimo liudijime nurodyti duomenys. Pareiškėjų senelio gimimo liudijimas neturi būti sureikšminamas, ignoruojant kitas aplinkybes, nurodytas pareiškėjų prašyme.

2.3. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas pateikė tripliką (DOK-135316), kuriuo iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus:

1) rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-199-866/2023, kurioje konstatuota, kad nesant pradėtos (ir nebaigtos) administracinės procedūros dėl pilietybės atkūrimo ir Migracijos departamento tarpinio procedūrinio sprendimo, jog pateiktu? dokumentu? nepakanka sprendimui priimti <...> prašomas nustatyti faktas nelaikytinas juridine? reikšmę? turinčiu faktu CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta prasme;

2) pareiškėjai nei pareiškimu, nei su dubliku teismui nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjų senelio gimimo liudijime yra nurodyti neteisingi tėvų vardai. Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjų prosenelis buvo G. A.;

3) pareiškėjai dublike nepaneigė Migracijos departamento atsiliepime nurodytų argumentų, kad pareiškėjų senelis (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini) (jis tuo metu gyveno Ukrainoje), o J. G. Lietuvos Respublikos užsienio pasas buvo išduotas 1925 metais (tuo metu jis gyveno Lietuvoje). Teismui pateikti dokumentai, atsižvelgiant į šiuose dokumentuose vertinamą laikotarpį ir atstumą nuo Lietuvos iki (duomenys neskelbtini) srities, kelia pagrįstų abejonių ar J. G. buvo pareiškėjų senelio tėvu. Mažai tikėtina, kad tuo laikotarpiu (to laikotarpio istorinių įvykių kontekste) asmens gyvenamoji vieta galėjo pasikeisti tokiu atstumu;

4) pareiškėjai su dubliku teismui nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjų senelio gimimo liudijimas būtų suklastotas, nepateiktas tai patvirtinantis susirašinėjimas su Ukrainos valstybinėmis institucijomis. Nėra duomenų, kad pareiškėjai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) valstybines institucijas/teismą, kad galimai netikslūs įrašai apie pareiškėjų senelio gimimą būtų ištaisyti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo abejoti šio dokumento duomenų tikrumu.

1) pateikė (DOK-141846) papildomus įrodymus apie J. G., M. sūnaus mirtį, apie G pavardės ir J., K. vardų variacijas, G. K. (g. (duomenys neskelbtini));

2) pateikė paaiškinimą (DOK-143237), kad J. G. yra P. G. ir A. G. prosenelis, nes J. G. ir A. G. yra vienas ir tas pats asmuo, nes J. G. pasirašė kaip J. Ž. G.. Vardas Z. reiškia rusišką vardą A. M., M. ir M. yra tie patys vardai (iš bylos esančių dokumentų matyti, kad J. G. tėvas buvo M., o pareiškėjų senelių gimimo liudijime nurodyta, kad jų tėvo tėvavardis buvo M.;

3) pažymėjo (DOK-152767), kad nėra jokių abejonių, kad suinteresuotas asmuo atsisako pripažinti J. ir K. G. pareiškėjų proseneliais, todėl ši byla gali ir turi būti nagrinėjama teisme iš esmės;

4) (DOK-162263) pateikė teisinę išvadą Ukrainos teisės klausimais bei pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo mano, kad pareiškėjų dokumentai yra nepakankami: „Pažymime, kad P. G. ir A. G. prie prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo turėtų pridėti daugiau dokumentų, patvirtinančių, kad jų prosenelis A. G. ir J. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam 1925 m. buvo išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas, yra vienas ir tas pats asmuo, pvz. dokumentus, patvirtinančius, kad P. G. ir A. G. senelis A. G. iš tiesų gimė (duomenys neskelbtini), kad kartu su motina J. G. atvyko iš Lietuvos į Ukrainą, kad jo tėvų hebrajiški vardai buvo J. (J. Ž.) ir K., kad jo tėvas buvo kilęs iš Lietuvos ir Lietuvoje mirė ir pan.“. Taigi šis įrodymas papildomai paneigia atsakovo teiginius, kad ši byla nenagrinėtina teisme dėl ikiteisminės tvarkos nesilaikymo. Kitaip tariant, šioje byloje keliamų klausimų ikiteismine tvarka išspręsti nepavyks;

5) (DOK-189672) nurodė, kad pareiškėjai kreipėsi dėl pilietybės atkūrimo, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Suinteresuotas asmuo tebereikalauja iš pareiškėjų pateikti įrodymus, kurių pareiškėjai neturi: i) giminystės ryšį su proseneliu J. G. patvirtinančius dokumentus; ii) prosenelės K. G. išvykimo į Ukrainą dokumentus; iii) prosenelės K. (J.) G. vardo keitimo dokumentus. Pareiškėjai buvo pateikę suinteresuotam asmeniui turimus dokumentus, kurie yra pateikti teismui šioje byloje.

2.5. Suinteresuotas asmuo pateikė teismui (DOK-3721) duomenis, kad atsisakė priimti prašymą dėl pilietybės atkūrimo, nes nepateikti originalūs dokumentai.

3.1. Pareiškėjų atstovas pareiškimą ir dublike bei kituose rašytiniuose paaiškinimuose pažymėtas aplinkybes ir argumentus palaikė, pažymėjo, kad kitu būdu, nei teismo tvarka negali nustatyti juridinio fakto, nes iš suinteresuoto asmens gavo vien neigiamus atsakymus, t. y. jis laiko, kad nėra pakankamai įrodymų, jog J. G. ir K. G. yra pareiškėjų proseneliai. Juridinio fakto nustatymas reikalingas arba leidimui gyventi Lietuvoje gauti, arba pilietybei atkurti.

Pareiškėjas P. G. paaiškino, kad jo senelis A., gimęs (duomenys neskelbtini) m., buvo J. G. ir K. G. sūnus. Seneliui mama pasakojo, o senelis pareiškėjui, kad senelio tėvas J. G. buvo mokytojas, kad mirė (duomenys neskelbtini), bei kad jo mama K. G. po senelio tėvo mirties išvyko į Ukrainą, vėliau persikėlė gyventi į Baltarusiją ir ten mirė (duomenys neskelbtini) metais. J. tėvo vardas buvo M.. J. turėjo 9 brolius ir seseris. K. G. gyveno su pareiškėjo seneliu A. ir su sesės šeima. Senelis A. savo tėvus visuomet vadino K. ir J.. Tarybų sąjungos laikais J. ir K. turėjo slėpti savo žydiškus vardus, todėl juos pakeitė į A. ir J.. J. turėjo ir Ž. vardą, kuris slaviškai buvo A.. Atsakydamas į klausimus pažymėjo, kad papildomų duomenų iš Ukrainos gauti negali, nes ten karas ir niekas negali pateikti duomenų. Jo tautybė (duomenys neskelbtini) ir papildomai turi (duomenys neskelbtini) pilietybę.

Pareiškėjas A. G. paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) tautybės, o senelis daug pasakojo apie gyvenimą, kad senelis gimė (duomenys neskelbtini), kad jo tėvas buvo mokytojas J. G., o motina K.. Senelis turėjo brolį I. ir seserį S.. Vėliau senelio šeima persikraustė į Biržus ir ten J. mirė, kai seneliui buvo 3 metai. Vėliau senelis pervažiavo į Rusiją ir gyveno blogai, daug kraustėsi. N. K. mirties liudijime nurodyta, kad ji J., tačiau šiuo vardu jos senelis nevadino. Žydai turėjo slėpti savo vardus, todėl asmens dokumentuose buvo ne J. ir ne K., o A. ir J., tam kad neparodyti, jog buvo (duomenys neskelbtini).

3.2. Suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytus argumentus, paaiškinimus, pažymėjo, kad pareiškimas netenkintinas. Aktualu, kad jeigu pareiškėjai gautų pilietybę, tai jiems nebūtų reikalingas leidimas gyventi Lietuvoje. Be to, pareiškėjai nėra išnaudoję administracinės procedūros dėl pilietybės atkūrimo, todėl juridiniam faktui nustatyti teisme nėra pagrindo. Pareiškėjų pateikti dokumentai neįrodo, kad J. G. ir A. G. yra tie patys asmenys.

3.3. Liudytoju apklaustas A. G. paaiškino, kad jis gimė (duomenys neskelbtini) metais, kad jo tėvas A. G., o motina D. A. G., brolis J. G., kurio vaikai yra A. ir P.. J. buvo A. tėvas. Liudytojo tėvas A. daug pasakojo apie savo tėvų istoriją. A. gimė (duomenys neskelbtini). J. gyveno Stakliškėse, Biržuose, buvo mokytoju. K. (J.) G. buvo iš verslininkų šeimos. J. mirė kai A. buvo 3 metai. A. buvo vadinamas ir A., J. ir A.. Kai išdavinėjo tarybinius pasus keitė vardus. Žino, kad po J. mirties K. buvo išvykusi į Ukraina. K. liko viena ir išvažiavo pas dėdę.

3.4. Liudytoja apklausta G. B. paaiškino, kad yra dirbusi 40 metų archyvų darbuotoja, daug dirbo su žydų paklausimais. 2018 m. pradėjo dirbti privačiai. Aktualu, kad iš Lietuvos išvykę žydai savo vardus arba rusindavo arba anglindavo. J. turėjo ir vardą Ž., o Ž. atitikmuo yra A.. K. vardo metamorfoze su vardu K. arba J. M. su M., M.. Pareiškėjams kreipusis į ją, jie papasakojo daug aplinkybių, todėl pagal jų pasakojimus ji atliko paiešką archyvuose. Nustatė, kad J. gyveno Rusijoje nuo 1915 m. iki 1921 m. Kad kilęs nuo (duomenys neskelbtini), vėliau persikėlė į Biržus.

1) pareiškėjų atstovas pareiškimą ir dublike pažymėtas aplinkybes palaikė, prašė pareiškimą tenkinti, pažymėjo, kad pareiškėjai neturi galimybės be teismo sprendimo įrodyti fakto, kad jų proseneliais buvo J. ir K. G.. Nėra tiesioginių įrodymų įrodančių giminystės ryšį, todėl tik teisme gali būti nustatytas toks faktas. Kad J. G. ir A. G., bei K. G. ir J. G. įrodo šie bylos faktai: - sutampa pavardės, sutampa pareiškėjų prosenelio tėvo vardas, nors jis vienur yra M., kitur M., tačiau tai tie patys vardai; - J. antrasis vardas buvo Ž., kurio kita versija buvo ir A.; - pareiškėjų senelio motina buvo K. G., nors gimimo liudijime nurodyta, kad J. G.. K. buvo dažnai pervadinama J.. Pareiškėjai turi J. G. mirties liudijimą, tai reiškia, kad ji buvo jiems artimas asmuo; - liudytojų parodymai irgi svarbūs, be to byloje yra pareiškėjų tėvo parodymai, kurie sutampa. Problema, kad žydiški vardai buvo pakeisti į slaviškus. Dokumentai patvirtinantys, kad J. G. buvo K. G. galėtų būti (duomenys neskelbtini) srities archyvuose, tačiau ten yra karas ir nėra galimybės iš ten gauti bet kokių įrodymų;

2) pareiškėjas P. G. pažymėjo, kad nuo 2015 m. rinko informaciją apie prosenelius ir viską ką surinko pateikė teismui. Suinteresuotam asmeniui vis trūksta dokumentų, kiek kartų kreipėsi tiek gavo neigiamus atsakymus. Jo proseneliai buvo žydai, turėjo Lietuvos pilietybę, todėl jis turėtų turėti teisę atkurti Lietuvos pilietybę;

3) suinteresuoto asmens atstovas palaikė ankstesnius paaiškinimus, pažymėjo, kad nėra pagrindo juridinio fakto nustatymui, nes pareiškėjai neišnaudojo administracinės procedūros pilietybės atkūrimui. Byloje esančių įrodymų nepakanka pareiškėjų ir A. bei J. G. giminystės faktui nustatyti. Nėra duomenų, kad A. ir J. G. buvo J. ir K. G..

Reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G. ir K. G. yra pareiškėjų proseneliai tenkintinas.

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų, šalių bei liudytojų paaiškinimų nustatė, kad:

4.1. Pareiškėjas A. G. yra gimęs (duomenys neskelbtini), yra Baltarusijos pilietis (e. t. 1, b. l. 8). Jo tėvas buvo Y. A. G. (tautybė (duomenys neskelbtini)), gimęs (duomenys neskelbtini), o seneliai A. A. G. (tautybė (duomenys neskelbtini)) ir D. A. G. (tautybė (duomenys neskelbtini)) (e. t. 1, b. l. 18,19, 31-35). Pareiškėjas P. G. yra gimęs (duomenys neskelbtini), yra Baltarusijos pilietis (e. t. 1, b. l. 10). Jo tėvas buvo Y. A. G. (tautybė (duomenys neskelbtini)), gimęs (duomenys neskelbtini). Seneliai A. G. A. (tautybė (duomenys neskelbtini)) ir D. A. G. (tautybė (duomenys neskelbtini)) (e. t. 1, b. l. 18, 19, 36-40).

5. Teismas pareiškėjų reikalavimą nagrinėja pareiškėjų iškelto reikalavimo apimtyje. Nors byla yra nagrinėjama ypatingos teisenos tvarka, tačiau byloje realiai kilo ginčas tarp pareiškėjų ir suinteresuoto asmens dėl to ar pareiškėjai išnaudojo ikiteisminę procedūrą, ar yra pagrindas nustatyti juridini faktą. Atitinkamai teismas visų pirma atsakys į klausimą ar pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti juridinius faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų ir ar nėra pagrindo pareiškimą palikti nenagrinėtu. Atsakius, kad pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti juridinius faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų ir, kad nėra pagrindo nutraukti bylą, teismas atsakys į šiuos esminius bylos klausimus ar egzistavo asmenys J. ir K. G., ar egzistavo asmenys A. ir J. G.. Jei ir vieni ir kiti asmenys egzistavo, ar jų tapatybes galima laikyti identiškomis, t. y. J. G. laikytinas A. G. ir ar K. G. laikytina J. G., ir ar juos galima laikyti pareiškėjų proseneliais, ar J. ir K. G. buvo sutuoktiniais. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, darydamas išvadas, atsakys į minėtus klausimus, spręs ar pareiškėjų reikalavimas paliktinas nenagrinėtu, tenkintinas ar atmestinas.

1) paprastai civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (CPK 12 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Be to, kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012);

2) teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024);

3) kai asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 29 punktas).

išvados ir jų motyvai.

6.1. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

6.2. Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-2031-430/2023, 9 p.).

6.3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Remiantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nenagrinėtinas teisme), o priėmęs bylą nagrinėti, teismas turi ją nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

6.4. Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013). Minėtos įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai.

6.5. Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai.

6.6. Giminystės santykių faktas teismine tvarka gali būti nustatomas tik tada, kai asmuo neturi dokumentų, patvirtinančių jo giminystę su kitu asmeniu, ir negali šių dokumentų gauti kitokia tvarka, o siekiamas nustatyti faktas gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių. Kai pareiškėjas turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, iš kurių matyti giminystės santykiai, tačiau šiuose dokumentuose, jo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, teismas negali nustatinėti giminystės santykių fakto – šiuo atveju asmuo turi kreiptis dėl civilinės būklės aktų netikslumų ištaisymo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2002; 2002 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1228/2002; 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2007).

7. Pareiškėjai negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjai negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjai iš esmės išnaudojo išankstinę prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarką, todėl nėra pagrindo pareiškimą palikti nenagrinėtu:

7.1. Suinteresuotas asmuo teigė, kad yra pagrindas pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikti nenagrinėtu, nes Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos nėra priėmęs tarpinių sprendimų, kuriais būtų konstatuota, jog pateiktu? dokumentu? nepakanka. Taip pat remiasi Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-199-866/2023, kurioje be kita ko konstatuota, kad „nesant pradėtos (ir nebaigtos) administracinės procedūros dėl pilietybės atkūrimo ir Migracijos departamento tarpinio procedūrinio sprendimo, jog pateiktų dokumentų nepakanka sprendimui priimti, nuo fakto, ar pareiškėjo tėvas I. L. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškėjo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga nepriklauso. Taigi, prašomas nustatyti faktas nelaikytinas juridinę reikšmę turinčiu faktu CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta prasme“.

7.2. Be šio sprendimo 6 punkte aptartų teisės aktų ir teismų praktikos, aktualu, kad:

1) Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 38 straipsnis reglamentuoja prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka;

2) minėta, kad viena civilinio proceso teisenos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo sąlygų yra tai, kad pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą;

3) pagal Konstituciją turi būti įvykdytas realus teisingumas. Realus teisingumo įgyvendinimas reiškia, kad jį įgyvendinant, teisingumas negali būti pasiektas laikantis tik įstatyme nustatytos normos ar principo. Formalus teisingumas reikštų, kad neįgyvendintas Konstitucijoje įtvirtintas teisingumas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2007).

1) byloje surinkti duomenys liudija, kad pareiškėjams prašomas nustatyti juridinis faktas yra reikalingas siekiant tolimesnio savo teisių ir teisėtų interesų realizavimo, t. y., kaip nurodo pareiškėjai, siekiant arba gauti leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, arba siekiant atkurti Lietuvos Respublikos pilietybes. Tik pareiškėjai turi teisę spręsti kokia apimtimi naudotis savo teisėmis. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai kreipėsi tiek dėl leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo (e. t. 1, b. l. 110-117), tiek kreipėsi dėl pilietybės atkūrimo (e. t. 2, b. l. 22-24; 53-55; 66-67; 70-87) ir nepaisant kai kurių prašymų pateikimo formalių klaidų ar netikslumų, iš suinteresuoto asmens atsakymų yra akivaizdu, kad suinteresuotas asmuo sprendžia, jog pareiškėjai nepateikė pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad J. G. ir K. G. yra pareiškėjų proseneliai;

2) suinteresuotam asmeniui sprendžiant, kad pareiškėjai nepateikė pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad J. G. ir K. G. yra pareiškėjų proseneliai, teismui yra pagrindas spręsti, kad pareiškėjai yra situacijoje, kai nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad jie yra J. G. ir K. G. provaikaičiais. Pareiškėjų subjektinėms teisėms dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir (ar) leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nėra objektyvių kitų galimybių gauti dokumentų, tiesiogiai patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. ir K. G. yra pareiškėjų proseneliai, nes pareiškėjų senelio gimimo liudijime yra nurodyta, kad jo tėvo vardas yra ne J., o A. G., todėl ir nėra kitų galimybių ne teismo tvarka tiesiogiai patvirtinti fakto, kad J. G. ir K. G. yra pareiškėjų proseneliai;

3) nepaisant kai kurių suinteresuoto asmens nurodytų formalių neatitikčių, kaip kad prašymai dėl pilietybės yra formaliai grąžinti pareiškėjams vien dėl to, kad nepridėti originalūs dokumentai, yra pagrindas prieiti išvados, kad pareiškėjų prašomas nustatyti juridinis faktas gali būti nustatomas tik teismo tvarka ir kad nėra pagrindo pareiškimą palikti nenagrinėtu kaip neatitinkančio CPK 445 straipsnio sąlygų, vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Priešingai, teismui palikus pareiškimą nenagrinėtu, toks teismo veikimas neatitiktų teismo vykdomo realaus teisingumo principo, būtų pernelyg formalus, reikštų, kad neįgyvendintas Konstitucijoje įtvirtintas teisingumas;

4) suinteresuoto asmens nurodyta teismų praktika suformuota Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-199-866/2023 dėl juridinio fakto nustatymo, netaikytina šioje byloje, nes nagrinėjamos bylos ir minėtos Vilniaus apygardos teismo bylos faktinės aplinkybės nėra identiškos, o svarbiausia ženkliai skiriasi reikalavimų turiniai, t. y. nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas reikalavimas dėl giminystės ryšio nustatymo, o Vilniaus apygardos teismo byloje pareikštas reikalavimas buvo dėl nustatymo, kad tam tikras asmuo laikytinas turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. Esant tokiems skirtumams, nėra pagrindo analogiškai spręsti ir pareiškimą palikti nenagrinėtu. Aktualu ir tai, kad giminystės ryšio nustatymo faktas sukelia iš esmės kitokias teisines pasekmes ir galimybes, nei nustatymas fakto, kad tam tikras asmuo turėjo pilietybę.

7. Pareiškėjų reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmenys J. G. ir K. G. yra pareiškėjų proseneliai, tenkintinas, nes:

7.1. Egzistavo fiziniai asmenys J. (gimęs (duomenys neskelbtini) m., žr. e.t. 1, b. l. 51) ir K. (gimusi (duomenys neskelbtini) m., žr. e.t. 1, b. l. 51) G.:

1) byloje esantys rašytiniai įrodymai (J. Ž. G. prašymas (e. t. 1, b. l. 21); Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2023 m. kovo 10 d. pažyma Nr. R4-1014 (e. t. 1, b. l. 9), kurioje nurodyta, kad Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde, piliečiams išduotų užsienio pasų 1925 m. registracijos knygoje įrašytas G. J., g. (duomenys neskelbtini), gyvenęs Biržų-Pasvalio apskrityje 1925 m. gavęs užsienio pasą Nr. 5959; 1922 m. rugpjūčio 22 d. Klausimo lapas 9444 (e. t. 1, b. l. 23), kuriame nurodytas G. J., M. (29 metai, skirtumas nuo pareiškėjų pateiktos foto nuotraukos ir nurodytos gimimo datos – 1 metai), žmona K. L. (nurodyta 26 metai, skirtumas nuo pareiškėjų pateiktos foto nuotraukos ir nurodytos gimimo datos – 2 metai), atvykstantys iš Bachmuto, buvęs užsiėmimas – vaistinė, su dviem vaikais: I., 3 m. ir Š. 1 m.; Biržų miesto valdybos 1927 m. rugpjūčio 5 d. leidimas Nr. 2263 (e. t. 1, b. l. 12), kuriame nurodyta, kad G. K. g. (duomenys neskelbtini) m., gyvenanti Biržų mieste yra ištikima pilietė, todėl nėra kliūčių, kad būtų išduotas užsienio pasas; Biržų miesto valdybos 1925 m. gegužės 27 d. tvirtinime nurodyta, kad G. J. yra ištikimas pilietis (e. t. 1, b. l. 13); Biržų miesto valdybos 1925 m. gegužės 27 d. liudijime teigiama, kad G. J., g. (duomenys neskelbtini) m., gyvenantis Biržų mieste yra ištikimas pilietis ir nėra kliūčių užsienio pasui gauti (e. t. 1, b. l. 15); Lietuvos valstybės istorijos archyvo 1926 m. kovo 31 d. įrašas liudija, kad (duomenys neskelbtini) Biržuose mirė J. G., kuris buvo vedęs, būdamas 34 metų, mokytojas, (duomenys neskelbtini) tautybės, M. G. sūnus, nuo tuberkuliozės (e. t. 1, b. l. 14); mirties liudijimas (e. t. 1, b. l. 24-26), kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) m. būdama 60 metų amžiaus (amžiaus paklaida su 1922 m. rugpjūčio 22 d. Klausimo lape nurodytu amžiumi yra 3 metai) (duomenys neskelbtini) mirė K. G. G.; A. A. G. (pareiškėjų tėvas), g. (duomenys neskelbtini) m., rašytiniai paaiškinimai ir pridėta fotonuotrauka (e. t. 1, b. l. 45-60), kuriuose paaiškinta, kad J. G. ir K. G. buvo jo seneliai, kad J. G. mirė, kai jo tėvui A. A. G. buvo 3 metai, kad jo tėvas A. A. G. jam pasakojo, kad jo seneliais buvo J. G. ir K. G., kad jo senelė K. G. mirė kai gyveno kartu su jo tėvais Baltarusijoje, po to, kai ji iš Lietuvos išvyko į Ukrainą, vėliau į Baltarusiją; Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2024 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. R4-4401 (e. t. 1, b. l. 165) nurodyta, kad Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde, piliečiams išduotų užsienio pasų 1927 m. registracijos knygoje įrašyta G. K., g. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), gyvenusi Biržuose, 1927 m. gavusi užsienio pasą Nr. 13525-C-21136 (žr. taip pat e. t. 2, b. l. 25); Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2022 m. vasario 23 d. raštu Nr. R10 (8.13 Mr)-279 (e. t. 1, b. l. 183) informavo, kad ieškojo A. G. (duomenys neskelbtini) m. gimimo įrašo nerado (šiuo atveju aktualu tai, kad paieška galėjo būti netiksli, nes kaip nustatyta anksčiau, J. G. gimimo data galėjo būti (duomenys neskelbtini) m. ir vardas tuo metu J., o ne A.), pareiškėjų ir liudytojų parodymai, leidžia teismui prieiti išvados, kad J. G. (tautybė (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) m. ir miręs (duomenys neskelbtini) m.) ir K. G. (gimusi (duomenys neskelbtini) m. ir mirusi (duomenys neskelbtini) m. (įskaitant įvairias byloje pateiktuose įrodymuose pateiktas pavardžių ir vardų variacijas) egzistavo, kaip fiziniai asmenys, kurie turėjo Lietuvos pilietybę, kad jie 1922 m. atvyko į Lietuvą, kur J. G. būdamas Lietuvos piliečiu mirė, o K. G. būdama Lietuvos piliete 1927 m. išvyko į Ukrainą, vėliau į Baltarusiją ir ten (duomenys neskelbtini) m. mirė. K. J. ir K. G. yra tie asmenys, kurie turėjo vaikus ((duomenys neskelbtini) tautybės, pagal tėvo tautybę) I. G. g. (duomenys neskelbtini) m., A. A. G. g. (duomenys neskelbtini) m. (pareiškėjų senelis) ir O. (Š.) G. g. (duomenys neskelbtini) m. Kad J. G. tėvas buvo G. M., A. (asmuo nurodytas Klausimo lape: e. t. 1, b. l. 22) (įskaitant įvairias jo vardo byloje nurodytas variacijas M. ir pan.).

7.2. Formaliai egzistavo ir fiziniai asmenys A. ir J. G.: byloje esantys rašytiniai įrodymai (pareiškėjų senelio G. A. A. gimimo liudijimas (e. t. 1, b. l. 42-44), kuriame nurodyta, kad G. A. A. gimė (duomenys neskelbtini), kad jo tėvai G. A. M. ir G. J. I.; A. A. G. (pareiškėjų tėvas) g. (duomenys neskelbtini) m., rašytiniai paaiškinimai ir pridėta fotonuotrauka (e. t. 1, b. l. 45-60), kuriuose paaiškinta, kad J. G. ir K. G., žinoma, kaip J. G., buvo jo seneliai, kad J. G. mirė, kai jo tėvui A. A. G. buvo 3 metai, kad jo tėvas A. A. G. jam pasakojo, kad jo seneliais buvo J. G. ir K. G., kad jo senelė K. G., žinoma, kaip J. G. mirė kai gyveno kartu su jo tėvais Baltarusijoje, po to, kai ji iš Lietuvos išvyko į Ukrainą, vėliau į Baltarusiją; pareiškėjų ir liudytojų parodymai), leidžia teismui prieiti išvados, kad formaliai egzistavo ir fiziniai asmenys A. ir J. G..

7.3. J. G. laikytinas A. G., K. G. laikytina J. G.: šio sprendimo 7.1 ir 7.2 punktuose aptarti įrodymai, teismo išvados, bei žydų vardų ir pavardžių keitimo niuansai (žydiški vardai ir pavardės buvo įvairių variacijų, išvykstant iš į kitomis kalbomis kalbančias šalis, žydų vardai buvo derinami prie tų šalių vardų ypatumų, slepiama žydiška kilmė ar sąsajos (e. t. 1, b. l. 17); atitinka pareiškėjų tėvo, senelio ir prosenelio tėvavardžiai, (A., M., A., A., Ž., laikomas A. ir panašiai (e. t. 1, b. l. 19, 21, 23, 33, 39, 43, 159; 194; e. t. 2, b. l. 4-8, 21); K. G. G. (e. t. 1, b. l. 24, 25) atitinka K. L. (e. t. 1, b. l. 23)), sutampančios pavardės, leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjų senelio A. A. G. (ginčo, kad pareiškėjų seneliu buvo A. A. G., kurio byloje pateiktas gimimo liudijimas (e. t. 1, b. l. 42-44) tėvais buvo A. M. G. ir J. I. G., kurie taip pat turėjo ir kitas tapatybes, t. y. A. M. G. buvo ir J. G., M. o J. I. G. buvo ir K. G., ar K. G. G..

7.4. J. ir K. G. buvo sutuoktiniais: šio sprendimo 7.1, 7.2, 7.3 punktuose aptarti įrodymai, teismo išvados, ypatingai rašytiniai įrodymai (1922 m. rugpjūčio 22 d. Klausimo lapas 9444 (e. t. 1, b. l. 23), kuriame nurodytas G. J., M. (29 metai, skirtumas nuo pareiškėjų pateiktos foto nuotraukos ir nurodytos gimimo datos – 1 metai), žmona K. L. (nurodyta 26 metai, skirtumas nuo pareiškėjų pateiktos foto nuotraukos ir nurodytos gimimo datos – 2 metai), atvykstantys iš Bachmuto, buvęs užsiėmimas – vaistinė; Lietuvos valstybės istorijos archyve 1926 m. kovo 31 d. įrašas liudija, kad (duomenys neskelbtini) Biržuose mirė J. G., kuris buvo vedęs, būdamas 34 metų, mokytojas, (duomenys neskelbtini) tautybės, M. G. sūnus, nuo tuberkuliozės; A. A. G. rašytiniai paaiškinimai (e. t. 1, b. l. 45-50), kuriuose paaiškinta, kad J. G. ir K. G. buvo jo seneliai, kad J. G. mirė, kai jo tėvui A. A. G. buvo 3 metai), leidžia teismui daryti išvadą, kad J. ir K. G. arba A. M. G. ir J. I. G. buvo sutuoktiniais ir jų vaiku buvo G. A. A. (gimimo liudijimas e. t. 1, b. l. 42-44);

7.5. Suinteresuoto asmens pažymėta aplinkybė, kad pareiškėjų senelis G. A. A. gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) srityje, (duomenys neskelbtini), o J. ir K. G. tuo metu turėjo gyventi Lietuvoje, vertintina kritiškai, neatitinkanti kitų nuoseklių bylos faktinių aplinkybių, t. y., teismo vertinimu, pareiškėjų senelio G. A. A. gimimo liudijime (e. t. 1, b. l. 42-44) iš tiesų nurodyta, kad jis gimė (duomenys neskelbtini) srityje, tačiau tokia aplinkybė neatitinka kitų bylos faktinių aplinkybių, kurias įrodė pareiškėjai, kad 1923 m. pareiškėjų proseneliai J. ir K. G. gyveno Lietuvoje, nes į ją pagal Klausimo lapus buvo atvykę 1922 m. Šiuo atveju aktualu yra tai, kad G. A. A. gimimo liudijimas (e. t. 1, b. l. 42-44) yra padarytas pagal 1939 m. birželio 17 d. įrašą Nr. 89, todėl labiau tikėtina, kad pareiškėjų senelis G. A. A. įrašyta gimimo vieta nėra tiksli, atitinkanti pareiškėjų ir liudytojų paaiškintas aplinkybes, kadangi G. A. A. buvo (duomenys neskelbtini) tautybės, todėl minėta tautybė darant civilinės būklės gimimo įrašus būtent 1939 m. (dėl įvairių istorinių su žydais susijusių faktų) buvo slepiama, nenurodant tikrosios gimimo vietos.

7.6. Suinteresuoto asmens pažymėta aplinkybė, kad pareiškėjai tik atsitiktinai turi K. G. G. mirties liudijimą (e. t. 1, b. l. 24-26). Nors pareiškėjai ir nepateikė išsamesnių archyvinių duomenų iš Baltarusijos Respublikos, susijusių su K. G. G. mirties liudijimu (e. t. 1, b. l. 24-26), tačiau iš visų kitų pareiškėjų nuoseklių paaiškinimų ir bylos įrodymų teismas neturi pagrindo manyti, kad pareiškėjai nurodė netiesą.

7.7. Pareiškėjai yra broliai, (duomenys neskelbtini) tautybės (žr. šio sprendimo 4.1. punktą), o J. ir K. G. laikytini pareiškėjų proseneliais:

7.7.1. Šio sprendimo 7.1, 7.2, 7.3, 7.4, 7.5, 7.6 punktuose aptarti įrodymai ir padarytos teismo išvados, leidžia teismui prieiti galutinės išvados, kad pareiškėjų A. G. (tautybė (duomenys neskelbtini)) ir P. G. (tautybė (duomenys neskelbtini)) seneliu buvo A. A. G. (tautybė (duomenys neskelbtini)), o pareiškėjų proseneliais buvo:

1) J. G., kita jo tapatybė A. M. G. (tautybė (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) m. ir miręs (duomenys neskelbtini) m., dėl kurio Biržų miesto valdybos 1925 m. gegužės 27 d. liudijime teigiama, kad G. J. g. (duomenys neskelbtini) m. gyvenantis Biržų mieste yra ištikimas pilietis ir nėra kliūčių užsienio pasui gauti (e. t. 1, b. l. 15), o Lietuvos valstybės istorijos archyvo 1926 m. kovo 31 d. įrašas liudija, kad (duomenys neskelbtini) Biržuose mirė J. G., kuris buvo vedęs, būdamas 34 metų, mokytojas, (duomenys neskelbtini) tautybės, M. G. sūnus (e. t. 1, b. l. 14); dėl kurio Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde, piliečiams išduotų užsienio pasų 1925 m. registracijos knygoje įrašytas įrašas, kad G. J., g. (duomenys neskelbtini) apskrityje, gyvenęs Biržų-Pasvalio apskrityje 1925 m. gavęs užsienio pasą Nr. 5959;

2) K. G., kitos jos tapatybės J. I. G., K. G. G. (gim. (duomenys neskelbtini) m. ir mirusi (duomenys neskelbtini) m., dėl kurios Biržų miesto valdybos 1927 m. rugpjūčio 5 d. leidime Nr. 2263 (e. t. 1, b. l. 12) nurodyta, kad G. K. g. (duomenys neskelbtini) m., gyvenanti Biržų mieste yra ištikima pilietė, todėl nėra kliūčių, kad būtų išduotas užsienio pasas; dėl kurios Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2024 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. R4-4401 (e. t. 1, b. l. 165) nurodyta, kad Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde, piliečiams išduotų užsienio pasų 1927 m. registracijos knygoje įrašyta G. K., g. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), gyvenusi Biržuose, 1927 m. gavusi užsienio pasą Nr. 13525-C-21136 (žr. taip pat e. t. 2, b. l. 25); dėl kurios išduotas mirties liudijimas (e. t. 1, b. l. 24-26), kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) m. būdama 60 metų amžiaus mirė K. G. G..

7.8. Kiti suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime pateikti argumentai, esant su byloje nustatytais duomenimis, neturi didesnės reikšmės. Teismas negali daryti išvados, kad teismui pateikti įrodymai yra atsitiktiniai (CPK 185 straipsnis), dokumentuose nurodyti duomenys yra nuoseklūs ir neprieštaringi.

8. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjai įgytų teisę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo (CPK 448 straipsnio 1 dalis, Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis, 7 straipsnio 3 ir 4 punktai, 9 straipsnio 1 dalis) ar teisę kreiptis leidimams gyventi Lietuvos Respublikoje gauti.

9. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos Lietuvos valstybei nepriteistinos, nes byloje nebuvo patirtos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Bylinėjimosi išlaidos pareiškėjams nėra atlygintinos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

III. Teismas,, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 275, 279, 448 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Netenkinti suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymo dėl pareiškimo palikimo nenagrinėtu.

Pareiškėjų pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. (J.) G. (kita jo tapatybė A. M. G., tautybė (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) m. ir miręs (duomenys neskelbtini) m., dėl kurio Biržų miesto valdybos 1925 m. gegužės 27 d. liudijime (e. t. 1, b. l. 15) teigiama, kad G. J. g. (duomenys neskelbtini) m. gyvenantis Biržų mieste yra ištikimas pilietis ir nėra kliūčių užsienio pasui gauti) ir K. (K.) G. (G.) (kitos jos tapatybės J. I. G., K. G. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir mirusi (duomenys neskelbtini) m., dėl kurios Biržų miesto valdybos 1927 m. rugpjūčio 5 d. leidime Nr. 2263 (e. t. 1, b. l. 12) nurodyta, kad G. K. g. (duomenys neskelbtini) m., gyvenanti Biržų mieste yra ištikima pilietė, todėl nėra kliūčių, kad būtų išduotas užsienio pasas) buvo ir yra pareiškėjų A. G. (gim. (duomenys neskelbtini), identifikuojantis kodas (duomenys neskelbtini)) ir P. G. (gim. (duomenys neskelbtini), identifikuojantis kodas (duomenys neskelbtini)) proseneliai.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tam, kad pareiškėjai A. G. (gim. (duomenys neskelbtini), identifikuojantis kodas (duomenys neskelbtini)) ir P. G. (gim. (duomenys neskelbtini), identifikuojantis kodas (duomenys neskelbtini)) įgytų teisę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ar teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje gauti.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.