- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- e2S-2031-430/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10233-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Y. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Y. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį giminystės faktą, t. y. kad jo tėvas G. M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir R. M., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), buvo brolis ir sesuo. Pareiškime nurodė, kad:
1.1. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. M. teta R. M.. R. M. yra A. M. tėvo G. M. sesuo. Pareiškėjo tėvas ketvirtosios eilės paveldėtojas mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus 41 - ąjį notarų biurą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir palikimo priėmimo. Be pareiškėjo į notaro biurą kreipėsi dukterėčia A. Š. ir pareiškėjo brolis Y. M.. Notarų biuro pažyma Nr. S-60 patvirtina, jog mirusiosios įpėdiniai: pareiškėjas A. M. ir Y. M. palikimą priėmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.58 straispniu, t. y. įgyvendino savo tėvo - palikėjos brolio G. M. teisę priimti palikimą. Atsižvelgiant į tai, kad buvo įgyvendinta aukštesnės eiles įpėdinio, nespėjusio priimti palikimą per nustatytą terminą, teisė priimti palikimą, 2022 m. rugsėjo 2 d. notarų biure buvo priimtas nutarimas dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą A. Š., tai yra atsisakyta jai išduoti paveldėjimo teises pagal įstatymą liudijimą kaip žemesnės eilės įpėdinei.
1.2. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti giminystės ryšį notarų biurui pateikė savo gimimo liudijimą, tėvo G. M. gimimo ir mirties liudijimus, tetos R. M. Lietuvos Respublikos pasą, mirties liudijimą. Kadangi mirusioji yra gimusi (duomenys neskelbtini), jos gimimo liudijimo pareiškėjas neturi, todėl notarei buvo pateiktas 2023 m. gegužės 5 d. VĮ „Baltarusijos nacionalinis istorijos archyvas“ pažyma Nr. 04-08/964, kurioje nurodytas Vilniaus vaivadijos Postavų povieto Kobylniki bažnyčios 1931 m. gimimo metrikų įrašas. Ši pažyma patvirtina, jog 1931 m. gegužės 24 d. kunigas R. vardu pakrikštijo M. ir S. M. (duomenys neskelbtini) Kobylniki parapijos Švakštų kaime gimusią mergaitę.
1.3. Notarė J. M. nurodė, kad pateikto dokumento įrodyti, jog pareiškėjo tėvas G. M. ir R. M. yra brolis ir sesuo, nepakanka dėl dokumentuose įrašytų vardų ir pavardžių nesutapimų ir pasiūlė kreiptis į teismą tikslu nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.
1.4. Pareiškėjas pasisakė, kad nors Vilniaus miesto 41-ojo notaru biuro notarė J. M. nustatė ir 2023 m. liepos 5 d. pažymoje Nr. S-60 konstatavo, jog pareiškėjas yra R. M. vaikaitis ir priėmė palikimą vadovaujantis CK 5.58 straipsniu, tačiau notarei kilo abejonių dėl vardų ir pavardžių nesutapimų. Notarei kelianti abejonių skirtinga raidžių varduose ir pavardėse rašyba atsirado dėl to, jog buvo pateikti skirtingi dokumentai, sudaryti lenkų, rusų, baltarusių kalbomis ir pateikti jų vertimai. Todėl verčiant iš skirtingų kalbų į lietuvių kalbą susidarė skirtingos vardų ir pavardžių transkripcijos. Archyvo pažyma buvo išversta iš rusų/lenkų kalbų, todėl vardus pavardes vertėjai išvertė iš lenkų kalbos. Gimimo liudijimai buvo išversti iš rusų/ukrainiečių kalbų, todėl vardai ir pavardės buvo perrašomi pagal Registrų centro transkripcijos taisykles, tačiau pareiškėjo tėvai ir seneliai buvo baltarusiai, tad jų vardai ir pavardės perrašant tiesiogiai iš baltarusių kalbos skirtųsi nuo ankstesnių vertimų, todėl vertėjai jas išvertė iš rusų kalbos teksto pagal Registro centro taisykles. Mirties liudijimuose vardai, pavardės nurodyti tiek rusų, tiek baltarusių kalbomis. Juose išversti vardai, pavardės perrašyti iš rusų kalbos, vertėjams vengiant įvesti dar vieną (3-iąjį) perrašymo (vertimo) būdą iš baltarusių kalbos.
1.5. Teigė, kad nustatytas juridinis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi jis įgis teisę į R. M. palikimą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Y. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. M. tėvas G. M. ir R. M. yra brolis ir sesuo. Nurodė, kad:
2.1. Y. M. ir pareiškėjas A. M. yra broliai. Abu kreipėsi į Vilniaus 41 – ąjį notarų biurą dėl mirusiosios tetos R. M. palikimo priėmimo, kuriame teikė byloje esančius dokumentus giminystės ryšiui įrodyti. Notarų biure Y. M. ir A. M. pateikė asmens dokumentus ir gimimo liudijimus, kurių pagrindu notarė nustatė, kad abu yra G. M. sūnūs.
2.2. Y. M. kartu su broliu Pareiškėju A. M. Vilniaus miesto 41 – ajame notarų biure palikimą priėmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.58 straipsniu, t. y. įgyvendino savo tėvo - palikėjos brolio G. M. teisę priimti palikimą.
2.3. Suinteresuotas asmuo patvirtina, jog byloje dalyvauja pareiškėjo pusėje, kadangi teismo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas priimant mirusiosios palikimą turės tiesioginės įtakos jo teisėm ir pareigom.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 17 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas turi ir pateikė notarei tiek savo tėvo gimimo liudijimą, tiek mirusios palikėjos R. M. gimimo metrikų įrašą iš Vilniaus vaivadijos Postavų pavieto Kobylniki bažnyčios (VĮ Baltarusijos nacionalinis istorijos archyvo pažyma), kuriame nurodyta Reginos gimimo data, tėvų vardai ir pavardės. Kadangi pareiškėjas turi dokumentus dėl fakto, kurį nustatyti prašo, kurie nėra nuginčyti ir yra galiojantys, pareiškimas teisme dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti nagrinėjamas.
5. Pasisakė, nors pareiškėjas nurodo, kad notarė neišduodama paveldėjimo teisės liudijimo pasiūlė kreiptis į teismą dėl giminystės fakto nustatymo esant vardų nesutapimams, tačiau ši aplinkybė nesuponuoja išvados teisiniam pagrindui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
6. Pažymėjo, kad pagal CPK 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo tėvo G. M. ir palikėjos R. M. gimimą liudijantys dokumentai yra išlikę ir pateikti notarei. Tuo tarpu pareiškėjas prašo naudodamasis juridinių faktų nustatymo institutu, išaiškinti (įvertinti) pateiktų aktualių dokumentų turinį, asmenvardžių skirtingos rašybos priežastis, iš esmės nesutikdamas su notarės atsisakymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, remiantis vien ta priežastimi.
7. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neatitinka minėtame CPK 445 straipsnyje nustatytų sąlygų tokiems faktams nustatyti. Taigi darytina išvada, kad bendrosios kompetencijos teismas nenustatinėja faktų, kai yra išlikę dokumentai, patvirtinantys įrodinėjamus faktus. Kompetenciją aiškinti asmenvardžių nesutapimą, verčiant juos iš skirtingų kalbų, turi Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Iškilus abejonių dėl skirtinguose dokumentuose skirtingai išverstų aktualių asmenvardžių, pareiškėjas turi teisę kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją išaiškinimo, pateikiant jį notarei abejonėms dėl asmenvardžių išsklaidyti. Civilinio proceso kodekso nuostatos numato ir skundo dėl notarės veiksmų institutą (CPK XXXI skyrius).
8. Sprendė, kad įstatymas numato, kad jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nenagrinėtinas teisme), o priėmęs bylą nagrinėti, teismas turi ją nutraukti pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla nutraukė ir pasiūlė pareiškėjui kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją dėl asmenvardžių vertimų išaiškinimo ir neatitikimo skirtinguose dokumentuose priežasčių susidarymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Pareiškėjas A. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-15074-994/2023 ir perduoti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Pirmosios instancijos teismas formaliai sprendė, kad neva yra dokumentai, patvirtinantys Pareiškėjo tėvo G. M. ir tėvo sesers, palikėjos R. M., giminystės ryšį. Dėl ko visiškai nepagrįstai sprendė, kad pareiškimas neatitinka CPK 445 straipsnio reikalavimų ir bylą nutraukė.
9.2. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo tėvo ir pareiškėjo tetos giminystės faktas nėra akivaizdus, o tik numanomas iš turimų dokumentų.
9.3. Pareiškėjo tėvas G. M. ir Pareiškėjo teta R. M. yra brolis ir sesuo. Akivaizdu, kad brolio ir sesers giminystės ryšys neabejotinai gali būti patvirtintas gimimo liudijimu, tačiau pareiškėjas R. M. gimimo liudijimo neturi ir jo nepavyko atkuri, kadangi R. M. gimusi net (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikoje ir šiai dienai jos gimimo liudijimas nėra išlikęs. Vienintelis dokumentas, kurį pareiškėjui pavyko gauti Baltarusijos Respublikoje yra 2023 m. gegužės 5 d. VĮ „Baltarusijos nacionalinis istorijos archyvas“ pažyma Nr. 04-08/964, kurioje nurodytas Vilniaus vaivadijos Postavu povieto Kobylniki bažnyčios 1931 m. gimimo metrikų įrašas, kuriame pažymėta, kad 1931 m. gegužės 24 d. kunigas R. vardu pakrikštijo moteriškos lyties kūdikį, gimusį (duomenys neskelbtini), sutuoktiniams M. ir S. M..
9.4. Nurodė, kad bažnyčios metrikų įrašas, kokio turinio jis yra byloje, nėra lygiavertis savo turinio ir teisinės galios prasme gimimo liudijimui. Tai tik tarpinis dokumentas, kuris iš byloje esančių dokumentų visumos (tame tarpe ir gimimo vietos, motinos mergautinės pavardės ir t. t.) analizės leidžia daryti teisinę išvadą, kad G. M. ir R. M. yra brolis ir sesuo, tačiau bažnytinis gimimo metrikų įrašas pats savaime šio fakto nepatvirtina. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo tėvo G. M. ir palikėjos R. M. giminystės ryšį liudijantys dokumentai yra išlikę, dėl ko pareiškimas neatitinka CPK 445 straipsnyje nustatytų sąlygų juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti.
9.5. Šiuo atveju yra kilęs ne išimtinai asmenvardžių nesutapimo klausimas dėl dokumentų vertimo iš užsienio kalbų, kaip kad klaidingai sprendė teismas skundžiamoje nutartyje, o ir dokumentų, tiesiogiai patvirtinančių giminystės ryšį, nebuvimo klausimas. Šiuo atveju nėra pareiškėjo tėvo ir tetos giminystės ryšį tiesiogiai patvirtinančių dokumentų, kurie būtų pakankami, kad galėtų dalyvauti civilinėje apyvartoje tokie kokie yra ir sukelti teisines pasekmes, t. y. iš turimų dokumentų G. M. ir R. M. giminystės ryšys nėra akivaizdus, turimi dokumentai nėra pakankami teisinėms pasekmėms sukelti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Y. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti, t. y. panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-15074-994/2023 ir perduoti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad:
10.1. Suinteresuotas asmuo su atskiruoju skundu sutinka. Suinteresuoto asmens vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė nepagrįstai, todėl suinteresuotas asmuo visa apimtimi sutinka su atskirojo skundo argumentais ir reikalavimais bei juos palaiko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
4. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
5. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas civilinę bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
6. CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.
7. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį giminystės faktą, t. y. kad jo tėvas G. M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir R. M., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), buvo brolis ir sesuo. Pirmosios instancijos teismas civilinę bylą nutraukė, nustatęs, jog pareiškėjo tėvo G. M. ir palikėjos R. M. gimimą liudijantys dokumentai yra išlikę ir pateikti notarei bei nurodė, kad yra pateikęs mirusios palikėjos R. M. gimimo metrikų įrašą iš Vilniaus vaivadijos Postavų pavieto Kobylniki bažnyčios (VĮ Baltarusijos nacionalinis istorijos archyvo pažyma). Tesimas, nustatęs šias aplinkybes, sprendė, jog pareiškimas neatitinka CPK 445 straipsnio reikalavimų, todėl nenagrinėtinas teisme. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instanijos teismo nutartimi pateikė atskirąjį skundą.
8. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).
9. Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
10. Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik jeigu pareiškėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka. Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nenagrinėtinas teisme), o priėmęs bylą nagrinėti, teismas turi ją nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
11. Asmenų giminystės faktą patvirtina specialūs dokumentai – civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai: asmenų gimimo liudijimai, taip pat jų tėvų gimimo, santuokos liudijimai ir pan. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių giminystės santykių fakto nustatymą, aiškinimo ir taikymo praktiką giminystės santykių faktas teismine tvarka gali būti nustatomas tik tada, kai asmuo neturi dokumentų, patvirtinančių jo giminystę su kitu asmeniu, ir negali šių dokumentų gauti kitokia tvarka, o siekiamas nustatyti faktas gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių. Kai pareiškėjas turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, iš kurių matyti giminystės santykiai, tačiau šiuose dokumentuose, jo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, teismas negali nustatinėti giminystės santykių fakto – šiuo atveju asmuo turi kreiptis dėl civilinės būklės aktų netikslumų ištaisymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2002; 2002 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1228/2002; 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2007).
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas turi R. M. gimimą liudijantį dokumentą ir juo laikė VĮ Baltarusijos nacionalinis istorijos archyvo pažymą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodyto įrodymo turinį nustatė, kad VĮ Baltarusijos nacionalinis istorijos archyvo pažymoje nurodyta, jog 1931 m. gegužės 24 d. kunigas R. vardu pakrikštijo M. ir S. M. (duomenys neskelbtini) Kobylniki parapijos Švakštų kaime gimusią mergaitę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis įrodymas tik patvirtina vaiko, vardu R., gimusios (duomenys neskelbtini) pakrikštijimo faktą Romos katalikų bažnyčioje. Pažymėtina, kad toks įrodymas laikytinas netiesioginiu įrodymu, patvirtinančiu apie asmenį tam tikras aplinkybes, siekiant nustatyti gimimo datą, tėvus, tačiau nelaikytinas tiesioginiu įrodymu, patvirtinančiu gimimo faktą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo pateiktais dokumentais pirmosios instancijos teismui, nustatė, kad nėra pateiktas gimimo metrikų įrašas, patvirtinatis R. M. gimimo fakto registravimą. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta VĮ Baltarusijos nacionalinio istorijos archyvo pažyma, kurioje nors ir nurodyta Vilniaus vaivadijos Postavų pavieto Kobylniki bažnyčios 1931 m. gimimo metrikų įrašas, tačiau pažymoje toliau nurodomi duomenys apie vaiko pakrikštijimą, tačiau ne apie gimimą. Esant duomenimis, kai neatitinka įrašo pavadinimas įrašomų duomenų laikyti, kad tai tiesioginis įrodymas patvirtinantis gimimo įregistravimą, nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog pareiškėjo tėvo ir pareiškėjo tetos giminystės faktas nėra akivaizdus, o tik numanomas iš turimų dokumentų.
13. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas civilinės metrikacijos įstaigos išduoto gimimo faktą patvirtinančio liudijimo, išrašo ar kito dokumento nepateikė, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjo tėvo G. M. ir palikėjos R. M. gimimą liudijantys dokumentai yra išlikę ir pateikti notarei. Akcentuotina, kad Vilniaus miesto keturiasdešimti pirmojo notarų biuro 2023 m. liepos 5 d. pažymoje Nr. S-60 nurodyta, kad paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą nebuvo išduotas pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui, kadangi nebuvo pateikti giminystę su palikėja įrodantys dokumentai bei buvo pasiūlyta teismine tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį giminystės ryšį patvirtinatį faktą. Esant tokio turinio notaro pažymai, konstatuotina, kad notarė nelaikė, kad jai buvo pateikti palikėjos R. M. gimimą liudijantys dokumentai, kaip taip nurodė pirmosios instancijos teismas.
14. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjas turi dokumentą, iš kurio galima spręsti apie giminystės ryšius (CPK 445 straipsnis). Dėl to nagrinėjamu atveju teismais nepagrįstai nusprendė, kad byla pagal apelianto pareiškimą dėl giminystės santykių nustatymo nenagrinėtina teisme ir šią bylą nutraukė pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą.
15. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos apeliacinės instancijos teismo nutarčiai, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
16. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos nutraukimą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, 339 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.