Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. balandžio 16 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato (toliau – ir Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK) Reagavimo skyriaus viršininko A. V. 2021 m. sausio 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalyje, padarymą buvo nubausta administracine nuobauda – 800 Eur dydžio bauda. A. P. buvo nubausta už tai, kad ji 2020 m. gruodžio 31 d. 15.36 val. nesilaikė paskelbtų karantino sąlygų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“, tai yra, nesant būtinybei buvo išvykusi iš savivaldybės, kurioje yra registruota ir gyveno, lankėsi kitoje savivaldybės teritorijoje, tai yra buvo išsinuomojusi kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją patalpą. Tokiais savo veiksmais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sukėlė pavojų išplisti ligai COVID-19 ir pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ 2.1.8.3 punkto reikalavimus.

2. Nesutikdama su Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Reagavimo skyriaus viršininko A. V. 2021 m. sausio 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams, prašydama panaikinti minėtą 2021 m. sausio 26 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant A. P. veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

10. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnio nuostatomis pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos, ir šios teisės negali būti varžomos kitaip, kaip tik įstatymu, ir jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą. Pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalį karantino tikslas –nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, apribojimus ir tvarką ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą. To paties Įstatymo 21 straipsnio 1¹ dalies 2 punkto b papunktyje nustatyta, kad karantino metu šioje dalyje ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė ir nustatyti šie ūkinės veiklos apribojimai: visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar keliose savivaldybėse dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų paskelbto karantino metu Vyriausybė gali nustatyti šias teritorijų karantino režimo priemones, susijusias su asmens judėjimo laisvės ribojimu – riboti arba laikinai uždrausti gyventojų išvykimą už jų gyvenamosios vietos savivaldybės ribų ir judėjimą joje bei ne Lietuvos Respublikos piliečių atvykimą į Lietuvos Respublikos teritoriją. Taigi A. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1¹ dalies nuostatas ir atsižvelgdama į tuo metu nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat sveikatos apsaugos ministro teikimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. lapkričio 4 d. pasiūlymą, nutarimu buvo paskelbusi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Nr. 1226 (TAR, 2020 m. lapkričio 5 d., Nr. 2020-23062)) ir, be kita ko, nutarusi nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. sausio 3 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje riboti asmenų judėjimą tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, numatytus tame pačiame Vyriausybės nutarime, bei uždraudusi asmenims palikti gyvenamąją vietą, išskyrus tame pačiame Vyriausybės nutarime numatytas išimtis.

11. Kaip matyti iš nurodytų teisės aktų nuostatų, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nuspręsdama įvesti judėjimo apribojimus Lietuvos Respublikoje A. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo laikotarpiu, laikėsi teisės aktų hierarchijos ir judėjimo apribojimus šalyje įvedė griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimo, jog asmenų judėjimas šalyje gali būti apribojamas tik įstatymu (tai nagrinėjamu atveju numatė minėtos Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1¹ dalies nuostatos) ir tik dėl to, jog tai buvo būtina žmonių sveikatai apsaugoti. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, apygardos teismas neturi jokio pagrindo abejoti apeliaciniame skunde nurodomų teisės aktų konstitucingumu ir dėl to kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad A. P. prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą negali būti tenkinamas, todėl teismas toliau pasisakys dėl skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo pagal pateiktą apeliacinį skundą.

Dėl įrodymų vertinimo ir A. P. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 45 straipsnio 4 dalyje

13. Apygardos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai patikimų įrodymų, jog A. P. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartimi pagrįstai atmestas jos skundas ir paliktas galioti Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Reagavimo skyriaus viršininko A. V. 2021 m. sausio 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. P. nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.

14. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad joje visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių apygardos teismas neturi jokio pagrindo.

15. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėdamas A. P. administracinio nusižengimo bylą, apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, į teismo posėdį kvietė pačią A. P. ir institucijos, priėmusios nutarimą, – Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Reagavimo skyriaus atstovą, išsireikalavo iš Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK įvykio vietoje „Body“ filmavimo kamerų užfiksuotą vaizdo medžiagą, rėmėsi kitais įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais (policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kt.), tinkamai bei visapusiškai juos įvertino, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas ir nutartyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apygardos teismo vertinimu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. P. naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. balandžio 16 d. nutartį, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei A. P., kuri savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų sau palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.

16. Apeliaciniu skundu A. P. fakto, kad 2020 m. gruodžio 31 d. buvo išvykusi iš savo gyvenamosios vietos, neginčija, tačiau nesutinka, kad tai darė neteisėtai ir dėl šių veiksmų turi būti traukiama administracinėn atsakomybėn. Apeliantės teigimu, ji kartu su T. K. persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimą, ketindami kuri verslą ir norėdami atlikti tam tikrus verslo kūrimo uždavinius, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ neriboja teisės kilnotis ir keisti gyvenamąją vietą, taip pat judėti verslo reikalais. Tačiau apygardos teismo vertinimu, apeliantės nurodoma gyvenamosios vietos palikimo priežastis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 nuostatas, nesudaro pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną A. P. atžvilgiu.

17. Pažymėtina, jog A. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo laikotarpiu galiojusio minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 2.1.8.3. punkte buvo numatyta, jog karantino laikotarpiu Lietuvos Respublikoje esantiems asmenims yra draudžiama palikti gyvenamą vietą, numatant šio draudimo išimtis – kai vykstama į darbą (darbo reikalais), prekybos vietą, kai vykstama į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų, į nekilnojamojo turto objektą, valdomą nuosavybės teise, laidotuves, dėl sveikatos priežiūros ir kitų būtinųjų paslaugų ar objektyviai pagrįstų priežasčių, kai vykimas neišvengiamai būtinas, kai ne daugiau kaip vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio nariai vyksta pasivaikščioti atvirose vietose, taip pat kai vykstama prižiūrėti sergančių ar negalinčių savimi pasirūpinti asmenų. Taigi minėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo punkte yra konkrečiai nurodomos vykimo iš savo gyvenamosios vietos draudimo išimtys (atvejai, kuomet leidžiama palikti savo gyvenamą vietą). Viena iš tokių minėto draudimo išimčių – palikti savo gyvenamą vietą leidžiama, kai vykstama į darbą arba darbo reikalais.

18. Nagrinėjamu atveju A. P. nurodė ir pateikė patvirtinančius dokumentus, jog ji iš savo deklaruotos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini) kaimą dėl naujo verslo kūrimo. Taigi ji administracinio nusižengimo padarymo metu dar jokio verslo nevykdė, tik turėjo planų kurti naują verslą. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 2.1.8.3. punkte nebuvo numatyta tokia draudimo palikti gyvenamą vietą išimtis (ketinimas pradėti kurti verslą), taigi apeliantės nurodoma gyvenamosios vietos palikimo priežastis nepatenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 2.1.8.3. punkte nurodytų išimčių sąrašą ir nešalina A. P. atsakomybės pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Kartu apygardos teismas pažymi, jog A. P. nenurodė nė vieno argumento, kodėl ji karantino laikotarpiu dėl ketinimo kurti verslą būtinai turėjo palikti savo gyvenamąją vietą.

20. Apeliantės įsitikinimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ neriboja asmenų teisės kilnotis ir keisti gyvenamąją vietą. Tačiau apygardos teismas, atsakydamas į šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad A. P. būtų apskritai ketinusi keisti savo gyvenamąją vietą. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ esančiuose nameliuose (jurtose) asmenys atvyksta poilsio, turistiniais tikslais, o ne turėdami tikslą pakeisti savo gyvenamąją vietą. Be kita ko, pačios apeliantės pateikti duomenys rodo, kad ji ir jos draugas T. K. ketino vystyti verslą (duomenys neskelbtini) (nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) yra būsimos patalpos parduotuvei) (b. l. 44), pateiktoje bendradarbiavimo sutartyje apeliantės gyvenamoji vieta nurodoma (duomenys neskelbtini) (b. l. 45–47), todėl teismui nekyla abejonių, jog A. P. sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ buvo ne dėl to, jog pakeitė savo gyvenamąją vietą, kas sudarytų prielaidas pateisinti pastarosios išvykimą iš gyvenamosios vietos esamų draudimų karantino metu laikotarpiu. Be to, apeliantės atsakomybei neturi reikšmės tai, kokiu pagrindu ji buvo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ – nuomos ar panaudos, kadangi, kaip minėta, apeliantė minėtos sodybos namelyje (jurtoje) buvo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 1226 nepateisinamų priežasčių.

22. Apygardos teismas taip pat pažymi, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 karantino metu nustatytas ribojimas palikti savo gyvenamąją vietą pažeidžia Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių paktų nuostatas, kiek tai susiję su nagrinėjama byla. Minėtais tarptautiniais teisės aktais yra garantuojamos įvairios žmogaus teisės, taip pat ir teisė laisvai judėti, pasirinkti norimą darbą, profesiją, tačiau kartu minėtuose teisės aktuose yra garantuojama ir visų asmenų teisė į gyvybę, asmens sveikatos apsaugą, kas karantino laikotarpiu iš esmės pateisina laikinus kai kuriuos asmens teisių suvaržymus, apribojimus. Akcentuotina, jog būtų visiškai neadekvatu visuotinės pandemijos metu asmens teisę judėti ir dirbti, tuo labiau, tik planuoti dirbti (planuoti kurti verslą) iškelti aukščiau už visų asmenų teisę į gyvybę ir asmens sveikatos apsaugą. Todėl, apygardos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl nurodytų tarptautinių teisės aktų pažeidimų laikytini visiškai nepagrįstais.

23. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas policijos pareigūnų veiksmų, iškeldinant A. P. ir jos draugą T. K. iš sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ buvusio namelio, teisėtumo klausimas, tačiau apygardos teismas pažymi, jog šis klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje buvo sprendžiamas tik A. P. buvimo teisėtumo kitoje, nei jos gyvenamoji, vietoje klausimas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ reikalavimus. Tačiau apeliantė, manydama, jog buvo pažeistos jos teisės dėl 2020 m. gruodžio 31 d. į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų veiksmų, jas gali ginti administracinių bylų teisenos įstatymo numatyta tvarka arba civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai dėl 2020 m. gruodžio 31 d. A. P. iškeldinimo iš sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ buvusio namelio teisėtumo paliekami nenagrinėti.

24. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, išklausęs A. P. ir institucijos, surašiusios nutarimą, atstovo – Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Reagavimo skyriaus viršininko A. V. paaiškinimus, išsamiai ištyręs rašytinius bylos duomenis, šių duomenų visumos analizės pagrindu pagrįstai A. P. veiksmuose konstatavo ANK 45 straipsnio 4 dalies sudėtį. Nors A. P. savo kaltės dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažįsta ir tvirtina, kad ji nepagrįstai nubausta dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ paskelbtų karantino sąlygų nesilaikymo, nes ji elgėsi tinkamai, vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, galiojančiais Lietuvos nacionalinės teisės aktais, Lietuvoje ratifikuotais tarptautinės teisės aktais, tačiau tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai yra paneigti byloje surinktais įrodymais ir laikytini jos gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. P. kaltė padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, visiškai įrodyta, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. apeliacinį skundą, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. balandžio 16 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti nėra teisinio pagrindo.

Dėl A. P. administracinės atsakomybės

25. Pažymėtina, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017). Apygardos teismo vertinimu, A. P. už jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, buvo paskirta akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda – bauda.

26. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

27. Už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą yra numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 500 Eur iki 1500 Eur. Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Reagavimo skyriaus viršininko A. V. 2021 m. sausio 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarymą buvo paskirta 800 Eur dydžio bauda. Kaip matyti iš bylos duomenų, byloje nebuvo nustatyta nei A. P. atsakomybę lengvinančių, nei jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Vertinant padaryto administracinio nusižengimo pobūdį matyti, kad byloje nėra jokių duomenų, jog A. P. jai inkriminuotą karantino taisyklių pažeidimą būtų įvykdžiusi piktybiškai, A. P. nurodė ir pateikė patvirtinančius duomenis, jog sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ buvo ketindama kurti naują verslą, kurio vienas iš dalyvių būtų buvęs ir minėtos sodybos savininkas D. K., administracinio nusižengimo padarymo metu A. P. namelyje (jurtoje) buvo apsistojusi tik su savo draugu T. K., su kuriuo kartu gyvena ir savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), kitų asmenų toje pačioje patalpoje nebuvo, sodyboje esančiame namelyje kiti asmenys negyveno, kitos jurtos yra nutolusios viena nuo kitos nuo 30 m iki 1 km (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 11–12; administracinio nusižengimo byla, b. l. 27). Iš A. P. paaiškinimų apylinkės teismo posėdyje ir apeliacinio skundo argumentų matyti, jog ji iš esmės pripažįsta pažeidimo padarymo aplinkybes, tačiau nesutinka su teisiniu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ nurodytų judėjimo apribojimo išimčių vertinimu ir taikymu, tačiau tai jokiu būdu negali sudaryti pagrindo skirti asmeniui griežtesnės nuobaudos nei paprastai yra skiriama bylose dėl ANK 45 straipsnio 4 dalies pažeidimų (paprastai už įvairius karantino ribojimo pažeidimus skiriama apie 500 Eur – Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-147-557/2021, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-139-360/2021, Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-67-337/2021, Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-63-519/2021, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-127-255/2021, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-62-658/2021, Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-124-879/2020 ir kt.). A. P. neteista, anksčiau bausta administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklėmis (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 37–40).

28. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).

29. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau nurodytas pažeidėjo asmenybę ir padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nagrinėjamu atveju netgi minimalios nuobaudos, numatytos ANK 45 straipsnio 4 dalyje, paskyrimas A. P. aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, nepadėtų pasiekti visų administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 straipsnyje, pasiekiant tik vienintelį tikslą – nubausti pažeidėją. Apygardos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti A. P. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir švelninti jai paskirtą administracinę nuobaudą – baudą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. balandžio 16 d. nutartis keistina, A. P. už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo įvykdymą skiriant mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. balandžio 16 d. nutartį pakeisti:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko A. V. 2021 m. sausio 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirtą administracinę nuobaudą – 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) baudą sumažinti iki 100 Eur (vieno šimto eurų).

Kitas nutarties ir nutarimo dalis palikti nepakeistas.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.