Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 24 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2021-03-04 R. R. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį ir 506 straipsnio 4¹ dalį už tai, kad jis 2021-03-04 21.38 val. Herkaus Manto g. 23, Klaipėdoje, karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje, paskelbto 2020-11-04 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas) metu, būdamas neblaivus, keleiviniame transporte (miesto maršrutiniame autobuse), tai yra viešoje vietoje, neatviroje erdvėje nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos priemonės), kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, tuo sukėlė pavojų išplisti pavojingai COVID-19 užkrečiamajai ligai bei pažeidė Nutarimo 2.1.5.2. punkto reikalavimus. Su savimi turėdamas asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, laikė jį rankose toliau nuo policijos pareigūnų, fiksuojančių jo padarytą administracinį nusižengimą, ir dėl to nebuvo įmanoma nustatyti asmens tapatybės, nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų pateikti dokumentą, toliau laikė jį rankose, ir tokiu būdu nevykdė teisėtų statutinių valstybės tarnautojų reikalavimų. Tokiais savo veiksmais R. R. pažeidė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1¹ dalies ir 3 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.2 punkto reikalavimus.

2. Skundžiamu 2021-03-24 nutarimu Klaipėdos apylinkės teismas R. R. pripažino kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 45 straipsnio 4 dalyje ir 506 straipsnio 4¹ dalyje, ir nubaudė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį 525 Eur bauda, pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį – 225 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos administracinė nuobaudos subendrintos ir R. R. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 525 Eur bauda. Teismas pažymėjo, jog R. R. pripažino, kad viešoje vietoje – keleiviniame transporte (miesto maršrutiniame autobuse), neatviroje erdvėje, – nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos priemonės), kuri būtų prigludusi prie veido ir visiškai dengtų nosį ir burną, nors tokią apsaugos priemonę (veido kaukę) turėjo. Be R. R. prisipažinimo, jo kaltę padarius ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina ir kita byloje surinkta medžiaga: policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai patvirtina, jog R. R., būdamas viešoje vietoje – maršrutiniame autobuse – nedėvėjo veidą dengiančios kaukės ir tik po pakartotinio policijos pareigūnų įspėjimo šią kaukę užsidėjo. Jokių aplinkybių, dėl ko R. R. taikytinos Nutarime numatytos išimtys, dėl kurių jis galėjo nedėvėti veidą dengiančios kaukės, nenustatyta, ir administracinėn traukiamas asmuo jų nenurodė, todėl jis privalėjo tinkamai vykdyti Nutarimo 2.1.5.2. punkto taisyklę ir dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę (veido kaukę, respiratorių ar kitą priemonę) taip, kad ji būtų prigludusi prie veido ir visiškai dengtų nosį ir burną, tačiau to nepadarė – 2021-03-04 21.38 val., būdamas viešoje vietoje – miesto maršrutiniame autobuse, dar ir būdamas neblaivus, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos priemonės), kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, ir tokiu būdu sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.2. punkte nustatytą reikalavimą. Taip pat teismas pažymėjo, jog R. R. teismo posėdyje pripažino ir tai, kad policijos pareigūnams, nustačiusiems administracinio nusižengimo faktą ir siekiantiems nustatyti jį padariusio asmens tapatybę pareikalavus, nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nors jį turėjo su savimi. Pareikalavus pakartotinai – jį išsiėmė, bet laikė atokiau nuo pareigūnų, fiksuojančių padarytą administracinį nusižengimą, taip trukdydamas nustatyti jo asmens tapatybę. Net ir įspėtas, kad už teisėtų policijos pareigūnų nurodymų nevykdymą jam gresia atsakomybė, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nepateikė, todėl buvo nuspręstą jį pristatyti į policijos komisariatą. Vedamas į tarnybinį automobilį, R. R. stangrino rankas, vengė būti nuvestas į automobilį, dėl to buvo pavartota fizinė prievarta ir spec. priemonės. Taigi byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad R. R. padarė ir ANK 506 straipsnio 4¹ straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, nes karantino metu, įtariamas padaręs nusižengimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingai užkrečiamajai ligai, nevykdė teisėtų statutinių valstybės tarnautojų reikalavimų – policijos pareigūnams, atliekantiems tarnybines pareigas, pareikalavus pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jo nepateikė, nors jį turėjo su savimi, taip trukdydamas nustatyti jo asmens tapatybę.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje

3.18. Apelianto nuomone, jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis (ANK 16 straipsnis). Neperduodamas asmens tapatybės kortelės policijos pareigūnui į rankas, bet sudarydamas jam sąlygas susipažinti su dokumentu ir nustatyti jo asmenybę, jis siekė pašalinti jam pačiam ir visuomenei gresiantį pavojų užsikrėsti užkrečiamąja liga – COVID-19. Tuo tarpu policijos pareigūnai pandemijos sąlygomis savo veiklos nepertvarkė ir veikė įprastiniais būdais, prisidėdami prie COVID-19 ligos plitimo.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. R. R. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį ir pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį. ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas, sukėlusias pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, kai jis padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

6. R. R. nubaustas už tai, kad 2021-03-04 21.38 val., būdamas neblaivus, keleiviniame transporte (miesto maršrutiniame autobuse), tai yra viešoje vietoje, neatviroje erdvėje nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, su savimi turėdamas asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų, fiksuojančių jo padarytą administracinį nusižengimą, reikalavimų pateikti dokumentą – laikė jį rankose toliau nuo policijos pareigūnų, dėl to nebuvo įmanoma nustatyti asmens tapatybės. R. R. apeliaciniame skunde teigia, kad jis negalėjo užsidėti veido kaukės, nes nutrūko raištelis, o kita jo turėta vienkartinė veido kaukė buvo naudota, taigi pavojinga, tačiau pareigūnams primygtinai reikalaujant jis buvo priverstas ją užsidėti ir dėl tokių pareigūnų reikalavimų, apelianto nuomone, jam buvo sukeltas pavojus užsikrėsti užkrečiamąja liga – COVID-19. Be to, apeliantas pažymi, kad jis sudarė sąlygas pareigūnui nustatyti jo asmenybę – turimą asmens tapatybės kortelę jis priartino prie policijos pareigūno veido (akių), kad jis galėtų perskaityti ir nustatyti jo asmenybę, tai jis laisvai ir galėjo padaryti. Tokius gynybinius apelianto argumentus paneigia bylos duomenys.

7. Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. R. tiek apklausiamas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, tiek savo apeliaciniame skunde neneigia, jog maršrutiniame autobuse nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, motyvuodamas tuo, kad nutrūko raištelis, o kita o turėta vienkartinė veido kaukė, kurią vėliau pareigūnams pareikalavus jis buvo priverstas užsidėti, buvo panaudota, taigi pavojinga, be to, pripažino, kad policijos pareigūnams pareikalavus, nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, o tik, laikydamas jį savo rankoje, parodė, manydamas, jog pareigūnai galėjo jį perskaityti ir nustatyti jo asmenybę. Tačiau policijos pareigūnų V. Vasiljevo ir E. Zeleckio tarnybiniuose pranešimuose pažymėta, jog gavus pranešimą, kad 6 maršrutiniame autobuse keleivis prašomas neužsideda kaukės, yra agresyvus, konfliktuoja, nesilaiko taisyklių, apie 21.38 val. nuvykus nurodytu adresu – Herkaus Manto g. 23, prie I. Simonaitytės bibliotekos stotelės, autobuso vairuotojas V. V. nurodė, kad visą kelią asmuo nedėvėjo veidą dengiančios kaukės ir kategoriškai atsisakė ją užsidėti (tai yra užfiksuota autobuso stebėjimo vidaus kameromis), priėjus prie keleivio ir jo pasiteiravus, kodėl viešoje vietoje – maršrutiniame transporte – nedėvi veidą privalomos dengti kaukės, jis nurodė kažko palaukti, po keleto minučių, dar kartą įspėtas, veidą dengiančią kaukę užsidėjo. Asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido aitrus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, asmuo svirduliavo. Išlipus iš maršrutinio autobuso asmens buvo pareikalauta pateikti asmens tapatybės dokumentą, kad būtų nustatyta jo tapatybė, asmuo nurodė, jog dokumentą pateiks, bet to nedarė. Dar kartą pareikalavus pateikti asmens dokumentą, asmuo išsitraukė savo asmens tapatybės dokumentą iš piniginės, tačiau rodė jį iš toliau, laikydamas savo rankose, dėl to nebuvo įmanoma nustatyti asmens tapatybės, ir tokiais savo veiksmais trukdė pradėti jam administracinę teiseną. Netikėti šiais tarnybines pareigas vykdžiusių pareigūnų sutampančiais teiginiais nėra jokio pagrindo, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, juolab, kad ir pats R. R. pripažino, jog maršrutiniame autobuse nebuvo užsidėjęs veido kaukės, ją užsidėjo tik pareigūnams pareikalavus, bei nepateikė pareigūnams pareikalavus asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, o tik, laikydamas jį rankoje, parodė iš toliau, manydamas, jog pareigūnai gali dokumentą perskaityti, nors, pasak pareigūnų, nebuvo įmanoma nustatyti asmens tapatybės. Pažymėtina, jog R. R. versiją, kad kaukės maršrutiniame autobuse neužsidėjo, nes buvo nutrūkęs raištelis, o kita jo turėta veido kaukė buvo panaudota, todėl nesaugi, iškėlė tik bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, tuo tarpu, kaip matyti iš R. R. 2021-03-04 surašyto administracinio nusižengimo protokolo, grafoje „Asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“ nurodyta: „Autobuse buvau užsidėjęs kaukę, policijos pareigūnams dokumentą pateikiau“ (b. l. 3), ir nors šiame protokole pažymėta: „Pasirašyti atsisakė, protokolas įteiktas į rankas asmeniškai 2021-03-04.“ (b. l. 4), tačiau šiuo atveju nėra pagrindo abejoti R. R. surašytame administracinio nusižengimo protokole ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų duomenų teisingumu, nes, kaip minėta, byloje nėra duomenų, jų nurodo ir apeliantas, jog pareigūnai turėtų kokį nors suinteresuotumą apkalbėti ar melagingai apkaltinti R. R.. Todėl apelianto teiginiai, jog kaukės jis neužsidėjo, nes neturėjo objektyvios galimybės – buvo nutrukęs kaukės raištelis, o kitos su savimi turėtos kaukės jis neužsidėjo, nes ji buvo panaudota ir todėl nesaugi, vertintini kaip jo pasirinkta gynybos versija, siekiant sušvelninti savo atsakomybę, ir atmestini, nes yra paneigti aukščiau minėtais policijos pareigūnų paaiškinimais.

8. Nėra abejonės, jog policijos pareigūnų reikalavimas viešoje vietoje (nagrinėjamu atveju – miesto maršrutiniame autobuse) asmenims (šiuo atveju – R. R.) dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones buvo teisėtas, kadangi, kaip minėta, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ asmenys yra įpareigoti viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), o to sąmoningai nedarant, kyla administracinė atsakomybė. Kaip minėta, pats R. R. pripažino, jog apsauginės veido kaukės maršrutiniame autobuse jis užsidėjęs nebuvo, tai padarė tik policijos pareigūnams pareikalavus. Taigi aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog R. R. miesto maršrutiniame autobuse nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, ir tokiais savo veiksmas padarė ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pasireiškusį minėto Vyriausybės 2020-11-04 nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.2. papunkčio reikalavimo asmenims, vyresniems nei 6 metų, viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, pažeidimu.

9. Apygardos teismas sutinka su R. R. apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog nagrinėjamoje situacijoje nepagrįstai jam buvo nustatytas Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1¹ dalies ir 3 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimas, nes šis įstatymas tik nustato žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valdymo, ginčų sprendimo bei žalos atlyginimo ir atsakomybės už teisės aktų pažeidimus užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos klausimais pagrindus, fizinių ir juridinių asmenų teises bei pareigas užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos srityje, užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės finansavimo bei jų kainų kompensavimo ypatumus. Nepaisant to, tiek Institucija, tiek apylinkės teismas pagrįstai konstatavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.2. papunkčio, nustatančio, jog vyresni nei 6 metų asmenys viešose vietose privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, reikalavimo pažeidimą, kurio apeliantas neginčija, t. y. pripažįsta, jog maršrutiniame autobuse nebuvo užsidėjęs apsauginės veido kaukės, ir tokie jo veiksmai apylinkės teismo pagrįstai buvo kvalifikuoti kaip atitinkantys administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sudėtį. Apelianto skundo argumentai, kad nei už šio, nei už bet kokių kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nuostatų pažeidimą administracinė atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį ar 4 dalį nekyla, kadangi tokia veika, kaip baudžiama, nenumatyta šio straipsnio 1 dalies dispozicijoje, nepagrįsti. Kaip minėta, ANK 45 straipsnio 1 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimą, o 4 dalyje nurodyta, jog administracinę atsakomybę užtraukia šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, be kito ko, padarytoms, karantino metu. Ši įstatymo norma yra blanketinė, t. y. nukreipia į kitus teisė aktus, šiuo atveju į Vyriausybės 2020-11-04 nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, kurio 2.1.5.2. papunktyje aiškiai įtvirtintas reikalavimas vyresniems nei 6 metų asmenims viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, kuris susijęs su epidemine situacija ir COVID-19 pandemijos valdymu, kad būtų užkirstas kelias šios ligos plitimui, kurio R. R. nevykdė. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste nesutiktina ir su apelianto skundo argumentu, jog teismas konstatavo, kad jis sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai tik todėl, kad sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms ligoms yra būtinas požymis kvalifikacijai pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, o ne todėl, kad šis požymis yra iš tikro neabejotinai nustatytas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002-06-13 įsakymu Nr. 278 patvirtintu „Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašu“ (Nr. V-389, 2020-03-17 redakcija) COVID-19 liga priskirta prie ypač pavojingų užkrečiamų ligų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimai priimami siekiant suvaldyti COVID-19 ligos plitimą ir jos prevencijai. Nagrinėjamoje byloje nustatyti pažeidimai, susiję su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.2. papunkčio reikalavimo vyresniems nei 6 metų asmenims viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones nevykdymu, galėjo sukelti neigiamas pasekmes valstybei, t. y. COVID-19 infekcija galėjo būti užkrėsti kiti maršrutiniu autobusu važiavę asmenys bei vėliau pagal iškvietimą, jog 6-ame maršrutiniame autobuse keleivis prašomas neužsideda kaukės, yra agresyvus, konfliktuoja, nesilaiko taisyklių, atvykę policijos pareigūnai, o tai, kad šiuo atveju nebuvo užfiksuoti (nėra duomenų) šios pavojingos ligos atvejai, nešalina pažeidėjo atsakomybės dėl jam inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, kai jis maršrutiniame autobuse nebuvo užsidėjęs apsauginės veido kaukės, kuris, priešingai apelianto tvirtinimui, yra pavojingas ir priešingas teisei veiksmas, padarymo. Atkreiptinas dėmesys, jog nustatyti pažeidimai, sukėlę atitinkamas pasekmes – susirgimo išplitimą – užtraukia jau ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 277 straipsnį. Todėl vien tai, kad padarytas nusižengimas jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, pažeidėjo atsakomybės pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį nešalina.

10. Byloje neginčijamai nustatyta ir tai, kad R. R. policijos pareigūnams, atliekantiems tarnybines pareigas ir jiems pareikalavus pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jo nepateikė, nors jį turėjo su savimi. Pasak apelianto, nors jis neperdavė asmens tapatybės kortelės pareigūnui į rankas (R. R. teigimu, taip jis pasielgė siekdamas pašalinti jam pačiam ir visuomenei gresiantį pavojų užsikrėsti COVID-19 infekcija), tačiau sudarė sąlygas pareigūnui susipažinti su dokumentu ir nustatyti jo asmenybę – asmens tapatybės kortelę jis priartino prie policijos pareigūno veido (akių), kad jis galėtų perskaityti ir nustatyti jo asmenybę, tai pareigūnas laisvai ir galėjo padaryti. Tačiau šiuo atveju, kaip teisingai pažymėta skundžiamame teismo nutarime, nėra pagrindo abejoti policijos pareigūnų, kurių suinteresuotumas nagrinėjamoje byloje nenustatytas, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis, jog R. R., policijos pareigūnams, nustačiusiems administracinio nusižengimo faktą ir siekiantiems nustatyti jį padariusio asmens tapatybę, pareikalavus, nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nors jį su savimi turėjo, o pareikalavus pakartotinai – jį išsiėmė, bet laikė atokiau nuo pareigūnų, fiksuojančių padarytą administracinį nusižengimą, taip trukdydamas nustatyti jo asmens tapatybę. Net ir įspėtas, kad už teisėtų policijos pareigūnų nurodymų nevykdymą jam gresia atsakomybė, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nepateikė, todėl buvo priimtas sprendimas pristatyti jį į policijos komisariatą. Vedamas į tarnybinį automobilį, R. R. stangrino rankas, vengė būti nuvestas į tarnybinį automobilį, dėl to prieš jį buvo pavartota fizinė prievarta ir naudotos spec. priemonės – uždėti antrankiai (b. l. 5–6, 7–8). R. R. teiginiai, kad policijos pareigūnas laisvai galėjo nustatyti jo asmenybę, kai jis asmens tapatybės kortelę priartino jam prie veido (akių), kad jis galėtų perskaityti, tėra pastarojo subjektyvus situacijos vertinimas, kurį paneigia pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, jog R. R., pakartotinai pareikalavus, išsitraukė iš piniginės savo asmens tapatybės dokumentą, tačiau jį rodė iš toli, todėl nebuvo įmanoma nustatyti asmens tapatybės. Net ir įspėtas, kad už teisėtų policijos pareigūnų nurodymų nevykdymą jam gresia atsakomybė, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento jis nepateikė, todėl buvo priimtas sprendimas pristatyti jį į policijos komisariatą. Šių duomenų kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog R. R. karantino metu, įtariamas padaręs nusižengimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingai užkrečiamai ligai, nevykdė teisėtų statutinių valstybės tarnautojų reikalavimų – policijos pareigūnams, atliekantiems tarnybines pareigas ir jiems pareikalavus pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jo nepateikė, nors jį turėjo su savimi, taip trukdydamas nustatyti jo asmens tapatybę. Tokie R. R. veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti kaip atitinkantys administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, sudėtį.

11. R. R. apeliacinio skundo argumentai, kad asmens tapatybės kortelės nepateikimas policijos pareigūnams į rankas įvykio vietoje jokios reikšmės neturėjo, kadangi jis bet kuriuo atveju būtų pristatytas į komisariatą, kur policijos pareigūnai jau galėjo paimti jo asmens tapatybės kortelę į rankas, nepagrįsti. Kaip minėta, sprendimas pristatyti R. R. į policijos komisariatą buvo priimtas tik po to, kai jis atsisakė pareigūnams pateikti asmens tapatybės kortelę, o ją, laikydamas rankoje, rodė pareigūnams iš toli, todėl nebuvo įmanoma nustatyti asmens tapatybės, būtent todėl ir buvo nuspręsta pristatyti R. R. į policijos įstaigą dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo.

12. Dėl apelianto skundo argumento, jog asmens tapatybės kortelės nepateikimas į rankas policijos pareigūnams turėjo būti vertinamas kaip mažareikšmė veika, pažymėtina, kad ANK 12 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas baigtinis sąrašas veikų, kurios gali būti pripažintos mažai pavojingomis administracinio nusižengimo požymių turinčiomis veikomis. Į šį sąrašą administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 506 straipsnyje, nepatenka, todėl nėra net formalaus pagrindo nusižengimą vertinti kaip mažai pavojingą.

13. Nurodydamas, kad pandemijos metu jis nepateikė policijos pareigūnams į rankas asmens tapatybės kortelės, siekdamas pašalinti jam pačiam ir visuomenei gresiantį pavojų užsikrėsti užkrečiamąja liga – COVID-19, R. R. nutyli jo paties neginčijamą aplinkybę, jog maršrutiniame autobuse jis nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, į reikalavimą ją užsidėti nereagavo, būtent todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai. Todėl apelianto deklaratyvūs teiginiai, kad nepateikdamas policijos pareigūnams į rankas asmens tapatybės kortelės jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, kai jis pats viešoje vietoje – maršrutiniame autobuse – nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsauginės priemonės, tokiais savo veiksmais pažeisdamas anksčiau minėto Vyriausybės 2020-11-04 nutarimo Nr. 1226 2.1.5.2. papunkčio reikalavimą vyresniems nei 6 metų asmenims viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, vertinti kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės už teisėtų statutinių valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų – reikalavimų nevykdymą.

14. Priešingai nei teigia apeliantas, skundžiamo apylinkės teismo sprendimo turinys patvirtina, kad šis teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino visus bylos įrodymus ir bylai reikšmingas išvadas padarė remdamasis byloje surinktų, teisme ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma. Apygardos teismas, patikrinęs bylos duomenų vertinimą pagal apeliaciniame skundo išdėstytus argumentus, jokių apylinkės teismo klaidų vertinant įrodymus ir darant atitinkamas išvadas dėl R. R. padarytų administracinių nusižengimų teisinio vertinimo nenustatė.

15. Remdamasis išdėstytais argumentais, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas R. R. administracinio nusižengimo bylą, laikydamasis ANK 567 straipsnyje, 569 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog R. R. kaltė dėl jam inkriminuotų nusižengimų padarymo yra įrodyta ir abejonių nekelia. Iš skundžiamo Klaipėdos apylinkės teismo nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus ir savo sprendime pasisakė dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės (kokias bylai reikšmingas aplinkybes jie patvirtina arba paneigia) bei teisinio vertinimo. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių ir teisinio jų vertinimo apygardos teismas neturi pagrindo. R. R. apeliaciniame skunde nurodomos kitokios, nei byloje nustatytos, faktinės aplinkybės, kurių nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo 2021-03-24 nutarimas priimtas pažeidžiant ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. Apelianto nesutikimas su teismo išvadomis ir atskirų įrodymų vertinimu bei jo subjektyvus situacijos vertinimas, pateikiant savą įvykio versiją, savaime nereiškia, kad apylinkės teismas pažeidė ANK reikalavimus. R. R. apeliacinio skundo argumentai jo kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas R. R. ANK 45 straipsnio 4 dalį ir 506 straipsnio 4¹ dalį, esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų nepadarė, todėl naikinti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2021-03-24 nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.