Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. kovo 8 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiasis postinis 2020 m. gruodžio 6 d. surašė V. S. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 6 d., apie 02.35 val., (duomenys neskelbtini), būdamas viešoje vietoje, girdint policijos pareigūnams keikėsi necenzūriniais žodžiais, nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tamsiuoju paros metu ėjo neapšviestame kelio ruože ir nedėvėjo šviesą atspindinčių elementų, be to, karantino metu nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai, ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.2 papunktyje nurodytų reikalavimų bei pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 41 punktą. Tokiais savo veiksmais V. S. padarė administracinius nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje, 428 straipsnio 1 dalyje, 481 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4¹ dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje V. S. veikoje yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 428 straipsnio 1 dalyje ir ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, sudėtys. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis, teismų praktika ir skundžiamame nutarime išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie patvirtina administracinių nusižengimų, numatytų ANK 428 straipsnio 1 dalyje ir ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, požymių buvimą V. S. veikoje.

8. ANK 428 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už važiuojamosios kelio dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur draudžiama, dviračius vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimą eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymą, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą.

9. Nors V. S. apeliaciniame skunde savo kaltės pagal ANK 428 straipsnio 1 dalį nepripažįsta ir tvirtina, jog įvykio metu jis ėjo ne kelkraščiu, o melioraciniu grioviu ir kelia klausimą, ar jam apskritai šiuo atveju galėjo būti taikomas pėsčiojo statusas pagal KET, tačiau apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, jog V. S. minėto įvykio metu pagrįstai buvo laikomas pėsčiuoju, kadangi byloje surinkti įrodymai – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei vaizdo medžiaga – patvirtina, jog V. S. ėjo ne tik melioraciniu kelio grioviu, tačiau ir kelkraščiu, o šiuo atveju administracinė atsakomybė pagal ANK 428 straipsnio 1 dalį ir kyla ne tik už ėjimą kelio dalimi, kuria eiti draudžiama, bet ir už tokios kelio dalies perėjimą ja ten, kur draudžiama. Be to, pats V. S. neneigia aplinkybės, jog į kelkraštį iš griovio jis turėdavo išlipti, norėdamas pereiti besijungiančią gatvę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog V. S. tamsiu paros metu ėjo važiuojamąja kelio dalimi ir nedėvėjo šviesą atspindinčių elementų, tuo akivaizdžiai sukėlė pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui, todėl pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 428 straipsnio 1 dalį.

10. ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą kai jis padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

11. Apeliaciniame skunde V. S. nesutinka ir su savo kalte pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį, motyvuodamas tuo, jog įvykio metu nesuprato, jog yra sulaikytas policijos pareigūnų, kadangi jie neprisistatė, be to, nesuprato, ko konkrečiai policijos pareigūnai iš jo nori, taip pat nurodo, jog įvykio metu jis niekuo nesirgo, todėl pavojaus savo veiksmais niekam nesukėlė. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti ir nurodomi tik siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, jog byloje esantys ir jau anksčiau paminėti įrodymai – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei vaizdo medžiaga – patvirtina, jog V. S. suprato, jog yra sustabdytas policijos pareigūnų, kurių reikalavimai pateikti asmens dokumentus arba duomenis, patvirtinančius savo tapatybę taip pat buvo aiškiai išreikšti ir dėl jų apeliantui jokių abejonių kilti neturėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, jog dėl šio konkretaus policijos pareigūno reikalavimo nevykdymo niekam nekilo joks pavojus, yra niekuo nepagrįsti, kadangi policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas karantino metu užtraukia atsakomybę pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį ir sukelia pavojų bei neigiamas pasekmes valstybės valdymo tvarkai.

12. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų dėl ANK 428 straipsnio 1 dalyje ir ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatytų administracinių nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo bei tinkamo administracinio poveikio priemonės rūšies ir trukmės parinkimo, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. kovo 8 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. kovo 8 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.