Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S., jo atstovui advokato padėjėjui Mariui Ignatjevui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), anksčiau baustas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 45 straipsnio 4 dalį, 428 straipsnio 1 dalį, 481 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4¹ dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio nusižengimo protokolas V. S. buvo surašytas dėl to, kad 2020 m. gruodžio 6 d., apie 02.35 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, jis būdamas viešoje vietoje, girdint policijos pareigūnams keikėsi necenzūriniais žodžiais, nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Tamsiuoju paros metu ėjo neapšviestame kelio ruože ir nedėvėjo šviesą atspindinčių elementų. Karantino metu nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai, ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.2 papunktyje nurodytų reikalavimų. Taip pat pažeidė KET 41 punktą. Tokiais savo veiksmais įvykdė administracinius nusižengimus numatytus ANK 45 straipsnio 4 dalyje, 428 straipsnio 1 dalyje, 481 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4¹ dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S. savo kaltės nepripažino. Paaiškino, jog su žmona ėjo namo, žmona ėjo priekyje apie 150 metrų, nes buvo apsipykę. Privažiavę pareigūnai paklausė kodėl be atšvaito, jis išsitraukė telefoną ir pasakė, kad yra prožektorius, kuris šviečia. Paklausė kodėl be kaukės, pasakė, kad nieko nėra, kam galėtų pakenkti. Įvyko konfliktas, pareigūnai paprašė dokumentų, jis pasakė, kad neturi, nes fiziškai jų neturėjo. Pareigūnai nepristatė kas tokie yra. Paaiškino, kad ėjo ne kelkraščiu, o grioviu, kai privažiavo policijos pareigūnai, buvo gal griovio šlaite. Policijos pareigūnų nekeikė, pyktis, emocijos buvo, bet policijos pareigūnų neįžeidinėjo. Nuvežė į policiją, nuėmė kaukę, atnešė aparatą, kur jau buvo sudėti visi vamzdeliai, todėl atsisakė pūsti, nes nedavė jam pačiam išpakuoti. Paranojiškai bijo ligų, todėl atsisakė pūsti į tokį alkotesterį. Eidamas kaukės neturėjo, tačiau turėjo veidą dengiančias priemones, nes jo striukė yra stačiu kaklu ir su kapišonu. Policijos pareigūnams neprisistatė, nes matė, kad bus konfliktas, be to policijos pareigūnai neprisistatė, elgėsi grubiai, o jis dokumento neturėjo. Buvo nakties metas, galimai suprato, kad ten policija, tačiau policijos pareigūnai taip nesielgia. Mano, kad policijos pareigūnai išprovokavo visą įvykį. Jie važiuodami kita puse jį pravažiavo, pamatė, kad jis eina grioviu, apsisuko, kirto visas linijas, išvažiavo į priešingą eismo juostą, ir privažiavo prie jo iš nugaros, kai jis ėjo kelkraščiu. Policijos pareigūnai nepateikė filmuotos medžiagos, kurioje jis rodė, kad turi šviesą atspindintį daiktą, telefoną su žibintuvėliu, kurio nuolat nenaudojo, tik vietomis pasišviesdavo, nes vietas žino, ėjęs ne kartą.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. S. paaiškino, kad ėjo namo naktį grioviais, kanalu, ji ėjo priekyje, V. S. iš galo. Kažkuriuo momentu sustojo mašina, ji atsisuko pastovėjo, pažiūrėjo, ir nuėjo namo. Kad automobilis policijos, ji neatpažino, pagalvojo, kad V. S. susistabdė automobilį, kad parvežtų namo. Daugiau nieko nematė.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. V. paaiškino, kad įvykis įvyko gyvenvietėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes vienoje pusėje yra gyvenamieji namai, o kitoje pusėje griovys. Gatvė yra tarp (duomenys neskelbtini). Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini), kairėje pusėje buvo griovys, o dešinėje gyvenamieji namai. Važiuodamas pamatė kažką juodą ant šalikelio, kelkraštyje, todėl apsisuko pažiūrėti kas ten. Kai sustojo, atsidarė langą, žmogus buvo kelkraštyje. Norėjo paklausti kodėl be atšvaito, tačiau tas žmogus neturėjo ir nosį bei burną dengiančios kaukės, neprisistatė, liepus sustoti, ėjo toliau, sakydamas, kad gyvena netoli, (duomenys neskelbtini), o tokiu būdu nevykdė ir teisėtų policijos pareigūno reikalavimų.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. atstovas advokato padėjėjas Marius Ignatjevas prašė administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Nurodė, kad nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje V. S. nepadarė, nes V. S. ėjo ne gyvenvietėje, be to, policijos pareigūnas negalėjo tiksliai įvardinti, kur buvo padarytas nusižengimas. Nurodė, kad peržiūrėjus vaizdo medžiagą neaišku, kokio nurodymo nevykdė V. S.. V. S., būdamas ne gyvenvietėje, nakties metu, turėdamas striukę aukštu kaklu, pagrįstai manė, kad tos apsaugos priemonės ir pakanka, todėl neprivalėjo vykdyti policijos pareigūno reikalavimo užsidėti kaukę. Mano, kad policijos pareigūnas pagal savo norą negali stabdyti patikusio ar nepatikusio asmens, nes nei peržiūrėjus vaizdo medžiagą, nei išklausius pareigūno posėdžio metu, neaišku ką turėjo tinkamai įvykdyti V. S., nes buvo minima, kad nevykdomas nurodymas, tačiau neaišku koks. Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 1 dalyje paaiškino, kad jų nuomone, V. S. negali būti taikomas pėsčiojo statusas, nes pažeidimo metu jis buvo ne kelkraštyje, ne važiuojamojoje kelio dalyje, o griovyje. Jis nebuvo pėstysis ir neprivalėjo pateikti policijos pareigūnui asmens dokumento, nes pagal KET 219 punktą, jis privalėtų tik vienu atveju, jei būtų fiksuotas eismo įvykis, o tokių duomenų byloje nėra. Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje paaiškino, kad įvykis buvo naktį, aplinkui nebuvo žmonių, buvo tamsu, policijos pareigūnų neįžeidinėjo, jis tik keikėsi, ir tai nebuvo nukreipta į policijos pareigūnus, o iš asmeninių tikslų, norint išsilieti, po įvykusio konflikto su žmona.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas, sukėlusias pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.2. numatyta, jog įpareigoti asmenis, vyresnius nei 6 metų, viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. 2.1.5.2.5. papunktyje numatyta, kad šis reikalavimas netaikomas už gyvenamosios vietovės (miestų, miestelių, kaimų, viensėdžių, sodininkų bendrijų) ribų ir kai šalia 20 metrų spinduliu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje numatyta, jog gyvenvietė – namų pristatyta teritorija, kurios pradžioje keliai pažymėti ženklais „Gyvenvietės pradžia“, o pabaigoje – „Gyvenvietės pabaiga“.

Iš į bylą pateiktos medžiagos bei teismo posėdžio metu duotų parodymų nustatyta, kad įvykis įvyko 2020 m. gruodžio 6 d., apie 02.35 val. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad V. S. ėjo (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, ir nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės. Administracinio nusižengimo protokole koordinatės nenurodytos. V. S. nepripažino padaręs administracinį nusižengimą bei teismo posėdžio metu nurodė, kad Rasytės gatvė yra ne gyvenvietėje, be to, jis kaukės nedėvėjo, tačiau turėjo veidą dengiančias priemones, nes jo striukė yra stačiu kaklu ir dengia veidą. Į bylą V. S. pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, eita grioviu, šalia medžiai, krūmai, stovi kelio ženklas (duomenys neskelbtini) su perbraukta linija“, kitas kelio ženklas „Klaipėda 7“ bei (duomenys neskelbtini) perbraukta linija“. Iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad privažiavus policijos pareigūnams prie V. S., jis ėjo kelkraščiu, šalia medžiai, krūmai. Teismo posėdžio metu policijos pareigūnas E. V. tikslios vietos negalėjo nurodyti, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra tarp (duomenys neskelbtini). Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad šiuo atveju byloje nesurinkta pakankamai vienareikšmiškų ir neginčytinų V. S. kaltę dėl inkriminuoto nusižengimo pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį padarymo patvirtinančių įrodymų. V. S. teigia, kad kaukės nedėvėjo, tačiau turėjo veidą dengiančias priemones, nes vilkėjo striukę su stačiu kaklu, kuri dengė ir veidą, ir šios jo nurodytos aplinkybės nebuvo paneigtos. Be to, iš byloje esančios medžiagos neįmanoma nustatyti tikslios įvykio vietos, nes nenurodytos koordinatės, o į bylą pateiktos nuotraukos bei vaizdo įrašas rodo, kad toje vietoje nėra gyvenvietės.

ANK 428 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už važiuojamosios kelio dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur draudžiama, dviračius vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimą eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymą, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą.

KET 41 punkte numatyta, kad pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. Traukiamas (stumiamas) platesnis kaip 1 m vežimėlis turi būti su atšvaitais: kairėje vežimėlio pusėje iš priekio – baltu, o iš galo – raudonu.

KET 3.8. punkte numatyta, jog kelkraštis – šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 49 dalyje numatyta, kad pėsčiasis – asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Pėsčiuoju nelaikomas kelyje dirbantis asmuo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės dėl šio administracinio nusižengimo padarymo nepripažino, nurodydamas, kad jis ėjo ne kelkraščiu, o grioviu, kai privažiavo policijos pareigūnai, buvo gal griovio šlaite. Nurodė, kad turėjo telefoną su žibintuvėliu, ir kai reikėdavo, pasišviesdavo. Apklaustas liudytoju E. V. nurodė, kad važiuojant nuo (duomenys neskelbtini), kairėje pusėje buvo griovys, o dešinėje gyvenamieji namai, tiksliai vietos negalėjo nurodyti. Važiuodamas pamatė juodą siluetą kelkraštyje, todėl apsisuko pažiūrėti kas ten. E. V. ir A. M. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas vyras, einantis keliu, važiuojamąja kelio dalimi, kuris nedėvėjo šviesą atspindinčių elementų. Iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad privažiavus policijos pareigūnams, V. S. ėjo kelkraščiu, todėl jo versija, kad ėjo grioviu, visiškai paneigta ir protokolas pagal ANK 428 straipsnio 1 dalį, jam surašytas pagrįstai.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; 2) įžeidžiamą kibimą prie žmonių; 3) kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, dėl jų kilusius padarinius ir veikos padarymo vietos specifiką.

Išnagrinėjus bylą akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. S. neturėjo tyčios pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Jo veiksmai – vartojami necenzūriniai žodžiai, pyktis, buvo vartojami norint išsilieti po konflikto su žmona. Necenzūriniai žodžiai buvo sakomi girdint pareigūnams, įvykis įvyko naktį, aplink nesant nei vieno žmogaus. Teismas daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios patvirtintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens turėtą tyčią pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, nenustatyta faktų, kad viešoji rimtis būtų buvusi pažeista, nėra įrodymų, jog būtų buvęs neteisėtas, įžeidžiamas kibimas prie kitų asmenų, todėl nesant tokių įrodymų, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.

ANK 506 straipsnio 4¹ dalis numato atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą kai jis padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį būtina nustatyti šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) tam tikroje teritorijoje turi galioti specialus teisinis režimas (karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino ir t. t.); 2) pareigūno reikalavimas turi būti teisėtas, paremtas teisiniu reguliavimu; 3) asmuo savo veikimu ar neveikimu tokio reikalavimo/nurodymo nevykdo.

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog V. S. nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad dokumento nepateikė, nes fiziškai jo neturėjo.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnis įgalina pareigūnus, įgyvendinant policijos uždavinius, duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. To paties įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, be kitą ko, turi teisę, įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už keturis administracinius nusižengimus, t. y. ne tik už administracinį nusižengimą – nurodymų nevykdymą, bet ir kitus tris administracinius nusižengimus, todėl policijos pareigūnai galėjo reikalauti V. S. pateikti asmens dokumentus. Teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog V. S. tyčia nevykdė policijos pareigūno, nustačiusio, jog jis galimai padarė kitus administracinius nusižengimus, teisėto reikalavimo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar pasakyti savo asmens duomenis, tokie veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. S. kaltę bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, V. S. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, 481 straipsnio 1 dalį, nutrauktina, nenustačius administracinių nusižengimų sudėties.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas ir bylos aplinkybes, jam skirtinos baudos, pagal sankcijoje nustatytus vidurkius už padarytus nusižengimus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pagal Lietuvos Respublikos ANK 428 straipsnio 1 dalį ir paskirti 30,00 Eur baudą;

pagal Lietuvos Respublikos ANK 506 straipsnio 4¹ dalį ir paskirti 350,00 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti parenkant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų nusižengimų ribose ir galutinę nuobaudą paskirti 350 Eur baudą.

Informuoti V. S., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK numerį 20126404555, įmokos kodą 1001.

Nutraukti V. S. administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį, 481 straipsnio 1 dalį.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.