Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. (V. K.) patikslintą ieškinį atsakovei A. K. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir kt. ir atsakovės A. K. patikslintą priešieškinį ieškovui V. K. (V. K.) dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir kt., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B. (A. B.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo:

1. Nutraukti santuoką tarp ieškovo V. K. ir atsakovės A. K., sudarytą 1989 m. birželio 15 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

5. Nustatyti, kad atsakovė A. K. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi išsikraustyti su visais savo daiktas iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu ieškovas V. K. patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės kaltė pasireiškė tuo, kad ji buvo nepakankamai kantri, kildavo dažni ir stiprūs konfliktai, atsakovė nuolat įtarinėdavo jį, kad jis nėra ištikimas. Mano, kad prieš jį buvo naudojamas psichologinis smurtas, įtarinėjimai, kaltinimai tuo, ko niekada nebuvo. Nurodė, kad buvo nuolat šantažuojamas. Nurodė, kad atsakovė išnuodijo jo žuvis akvariume, paklausus, kodėl taip pasielgė, paaiškino, kad todėl, kad jis nenupirko jai automobilio. Nurodė, kad atsakovei buvo ištikimas, priežasčių kaltinimams nėra. Pažymėjo, kad 2009 m., kai sūnus baigė mokyklą, santykiai buvo pašliję, tačiau jie nutarė dar gyventi kartu. Paaiškino, kad jis iš namų išėjo dėl to, kad nebūtų daugiau provokacijų ir konfliktų. 2021 m. vasario mėn. buvo grasinama jo neįleisti į namus, jei grįš po 22 val., vėl apnuodyti žuvis akvariume, todėl tų metų kovo mėn. jis priėmė sprendimą dėl skyrybų. Dėl automobilio VW Jetta įsigijimo nurodė, kad atsakovė skolinosi pinigus iš kito asmens, kuriam buvo grąžinta iš sutuoktinių lėšų. Pirkti automobilio į Vilnių važiavo atsakovė ir jos sūnus A. B., jis įsigijimo sandoryje nedalyvavo. Automobilį nuo įsigijimo vairavo atsakovė. Nurodė, kad A. B. galėjo padovanoti atsakovei 2 000 Eur, tačiau šios padovanotos lėšos taip pat tapo sutuoktinių bendra nuosavybe. Automobilio vertė buvo didesnė nei 6 000 Eur, tačiau tikslios kainos neprisimena. Paskolos sutarties ar raštelio nematė, nedalyvavo kai buvo pasiskolintos lėšos. Atsakovė pilnai disponavo jo banko sąskaita, nežino, kokiems tikslams buvo gryninami pinigai. Žino, kad pasiskolinti pinigai už automobilį buvo grąžinti, iš kokių lėšų – nežino, po to patikslino, kad iš jo atlyginimo, nes kitų pajamų neturi. Nurodė, kad turi įgijęs aukštąjį išsilavinimą, turi laivų statytojo kvalifikaciją, anksčiau dirbo pagal specialybę, šiuo metu dirba telekomunikacijų srityje, skyriaus viršininku. Bankas jam žodžiu patvirtino, kad suteiks 40 tūkst. paskolą, kitą sumą yra žadėję paskolinti draugai. Patvirtino, kad turės galimybę ir galės sumokėti atsakovei pusę nekilnojamojo turto vertės. Dėl nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo nurodė, kad tokios galimybės nėra, nes santykiai yra labai konfliktiški, tame pačiame būste gyventi nemato galimybių. Nors pradiniu ieškiniu siūlė naudojimosi tvarką, tačiau dabar jos kategoriškai atsisako, nemato galimybių gyventi viename būste su atsakove. Dėl atsakovės išlaikymo nurodė, kad atsakovė turi įgijusi aukštąjį pedagoginį išsilavinimą. Nuo 1990 m. atsakovė nebedirbo, ji prižiūrėjo sūnų, rūpinosi šeimos reikalais. 2009 m. kai sūnus baigė mokyklą, buvo kalba su atsakove, kad būtų reikalingos papildomos pajamos ir jai reikėtų dirbti. Nurodė, kad atsakovė griežtai atsisakė dirbti, nors neturėjo nei sveikatos problemų, tačiau sprendimą nedirbti priėmė pati. Nemato priežasčių, kodėl negalėtų atsakovė dirbti dabar. Nurodė, kad teikti išlaikymo atsakovei neturi galimybių. Pažymėjo, kad atsakovė gauna papildomas pajamas dirbdama aukle, prižiūrėdama už atlygį vaikus, žino, kad išlaikymą teikia ir sūnūs. Nurodė, kad pats išlaikytinių neturi, kreditorinių įsipareigojimų taip pat neturi.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokato padėjėja Sandra Balskuvienė prašė patikslintą ieškinį tenkinti ir santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėjo, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, atsakovė nuolat grasina ieškovui, todėl gyventi viename būste, nustatant jo naudojimosi tvarką, nėra galimybės. Dėl automobilio atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad paskola dėl automobilio įsigijimo buvo paimta, kad paskolą grąžino atsakovės sūnus. Priešingai, pateikti įrodymai, kad buvo atliekami nuolatiniai pervedimai iš ieškovo sąskaitos į atsakovės ir iš šių lėšų grąžinama paskola. Dėl kompensacijos už turtą nurodė, kad turėtų būti priteisiama pagal rinkos kainą ir atsakovas įsipareigotų šią sumą išmokėti. Nurodė, kad atsakovės finansinė padėtis nėra bloga, nes atsakovė gautų kompensaciją už turto dalį, taip pat gauna papildomų pajamų prižiūrėdama vaikus, be to jai išlaikymą moka ir sūnūs. Pažymėjo, kad pačios atsakovės veiksmai nulėmė, kad ji gauna nedidelę senatvės pensiją, taip pat nepateikta duomenų, kad negalėtų gauti papildomų pajamų. Atsakovė į bylą nepateikė duomenų, kiek jai yra reikalingas išlaikymas.

5. Po santuokos nutraukimo išlaikymo ieškovui V. K. iš A. K. nenustatyti.

Atsakovės atstovas advokatas Egidijus Giedraitis teismo posėdžio metu prašė atsakovės priešieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad byloje yra pateikta nekilnojamojo turto naudojimosi tvarka, kuri turėtų būti patvirtinta. Ieškovas nėra pateikęs objektyvių duomenų, kad jis galės išmokėti piniginę kompensaciją atsakovei, kuri yra pakankamai didelė. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad nežinojo iš kokių lėšų buvo įsigytas automobilis, nurodė, kad jį pirkti vyko trečiasis asmuo atsakovės sūnus A. B.. Yra pateiktas A. B. banko išrašas, iš kurio matyti, kad automobilio pirkimo dieną buvo nuo sąskaitos nuimti grynieji pinigai. Šios aplinkybės tik aptvirtina, kad automobilis buvo pirktas iš A. B. lėšų bei pasiskolintų pinigų, kuriuos grąžino A. B.. Pažymėjo, kad jau vykstant santuokos nutraukimo procesui, ieškovas patvirtino, kad atsakovei duoda po 100 Eur. Taip ieškovas patvirtino, kad atsakovei išlaikymas yra reikalingas. Nurodė, kad atsakovė jam yra patvirtinusi, kad advokato išlaidas šioje byloje jai apmoka jos vaikai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Santuoka tarp ieškovo V. K. ir atsakovės A. K. sudaryta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise pagal 2011 m. gruodžio 5 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1 priklauso pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagal 2003 m. birželio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Iš valstybės įmonės „Regitra“ pažymos nustatyta, kad atsakovės vardu yra registruota transporto priemonė VW Jetta, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)

Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ pateiktų duomenų nustatyta, kad transporto priemonės VW Jetta, gamybos metai 2011-2014 m., vidutinė kaina su PVM yra 6 180 Eur.

Iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie darbo užmokestį nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 16 d iki 2021 m. spalio 5 d. per mėnesį vidutiniškai gaudavo 1 043 Eur atlyginimą.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2021 m. gruodžio 26 d. pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas nustatyta, kad atsakovė per mėnesį gauna apie 140 Eur šalpos senatvės pensiją.

Iš trečiojo asmens A. B. banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ banke, išrašo nustatyta, kad 2018 m. gegužės 9 d. Vilniuje buvo išgryninti 2 500 Eur, 2018 m. gegužės 10 d. A. B. į ieškovo sąskaitą pervedė 600 Eur, mokėjimo paskirtis – „sąskaitos papildymas“.

Iš 2018 m. gegužės 9 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad atsakovė iš uždarosios akcinės bendrovės „Autocom LT“ įsigijo automobilį VW Jetta, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio kaina – 6 000 Eur. Uždaroji akcinė bendrovė „Autocom LT“ 2022 m. kovo 21 d. patvirtino, kad automobilis buvo pirktas grynaisiais pinigais atsakovės vardu.

Iš ieškovo pateiktų banko sąskaitos išrašų, esančių AB „Swedbank“, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2021 m. lapkričio mėn. ieškovas mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus, paslaugas.

Iš ieškovo pateiktų banko sąskaitos išrašų, esančių AB „Swedbank“, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2021 m. iš ieškovo į atsakovės sąskaitą kas mėnesį buvo pervedamos sumos nuo 50 Eur iki 1 300 Eur.

Iš pateikto šalių susirašinėjimo 2017, 2018 m. nustatyta, kad šalių santykiai yra konfliktiški.

Iš 2022 m. vasario 15 d. uždarosios akcinės bendrovės „Ober Haus“ turto vertinimo ataskaitos nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), vertinamas 146 000 Eur. 2022 m. rugpjūčio 23 d. turto vertinimo ataskaitoje minėtas nekilnojamasis turtas vertinamas 154 000 Eur.

Iš 2022 m. gegužės 10 d. uždarosios akcinės bendrovės „RESTO Group“ parengtos rinkos vertės nustatymo akto nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), vertinamas 192 200 Eur.

Iš 2022 m. gruodžio 3 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. 221203LCH-01 nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), vertinamas 183 000 Eur.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt.

Bylos nagrinėjimo metu iš šalių duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė šiuo metu kartu nebegyvena, bendro ūkio neveda, sutinka nutraukti santuoką, tačiau nesutaria dėl kaltės. Ieškovas nurodo, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovė – dėl ieškovo kaltės. Iš šalių duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, ginčai kyla dėl nereikšmingų dalykų ir tęsiasi ilgą laiką. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad, nors ir netyčia, tačiau nunuodijo atsakovo akvariumo žuvis.

Ieškovas nurodo, kad sutuoktiniams trūko tarpusavio pagarbos, pasitikėjimo, lojalumo ir pakantumo, nebuvo sprendžiamos kilusios problemos abipusių nuolaidų būdu, dėl abiejų sutuoktinių elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas ir dėl to jų santuoka faktiškai iširo. Apie pusantrų metų šalys išvis nebebendrauja, santykiai tapo priešiški. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė buvo nepakankamai kantri, ji nuolat įtarinėdavo jį, kad yra neištikimas, atsakovė prieš jį naudojo psichologinį smurtą, šantažą, išnuodijo akvariumo žuvis ir įtikinėjo, kad taip elgsis ir toliau. Tuo tarpu atsakovė nurodo, kad būtent ieškovas yra kaltas dėl santuokos nutraukimo, kadangi savo kaltę pripažino ieškinyje, be to, buvo neištikimas, ją įžeidinėjo ir taip provokavo konfliktus, o vėliau ir išėjo iš namų.

Pažymėtina ir tai, kad tiek ieškovas atsakovės kaltę, tiek atsakovas ieškovės kaltę dėl šeimos iširimo grindė paaiškinimais, foto nuotraukomis, šalių susirašinėjimu, tačiau jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtini jų dėstomas aplinkybes, į bylą nepateikė, liudytojų parodymais nesirėmė. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Dėl to teismas sprendžia, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai ilgą laiką negyvena kartu, neveda bendro ūkio, ir konstatuoja, kad sutuoktinių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Atsakovė pateikė reikalavimą priteisti jai po 200 Eur išlaikymą kas mėnesį išlaikymą iš ieškovo nuo 2021 m. birželio 1 d. iki atsakovės gyvos galvos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nurodė, kad kas mėnesį gauna 143 Eur senatvės pensiją, jokių kitų pajamų neturi ir niekada neturėjo, buvo išlaikoma savo sutuoktinio – ieškovo. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jai dirbti neleido ieškovas, ji rūpinosi vaikais, namais, kotedžo statyba. O vėliau, kadangi neįgijo būtinos darbo patirties, darbą susirasti tapo nebeįmanoma. Taip pat teismo posėdžio metu patvirtino, kad gauna neapskaitomų pajamų iš auklės darbo, išlaikymą teikią sūnūs. Ieškovas teismo posėdžio metu nepaneigė aplinkybės, kad iki vaiko pilnametystės su atsakove buvo susitarę, kad ji nedirbs ir jis išlaikys šeimą. Tačiau nurodė, kad 2009 m. buvo kalbamasi, kad atsakovei reikia dirbti, gauti papildomas pajamas, tačiau ji tai daryti atsisakė.

CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (CK 3.72 straipsnio 2 dalis). Įstatyme numatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgtina teismui sprendžiant klausimus dėl išlaikymo priteisimo ir jo dydžio: į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis). Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą. (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 3.72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Tačiau ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė yra pensinio amžiaus, duomenų apie sveikatos problemas ar įgytą nedarbingumo lygį nepateikė. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad užsiėmė auklės darbu, šios veiklos oficialiai nedeklaruodama, t. y. neapskaitydama gaunamų pajamų, nemokėdama mokesčių. Atsakovė nepateikė duomenų, kad neturi banko sąskaitose santaupų, tačiau priešingai į bylą pateikti duomenys apie iš ieškovo sąskaitos daromus pavedimus į atsakovės sąskaitą (nuo 2016 m. iki 2021 m. kas mėnesį buvo pervedamos sumos nuo 50 Eur iki 1 300 Eur), leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovė santaupų turi. Atsakovė kreditorinių įsipareigojimų, išlaikytinių neturi. Ieškovas yra dirbantis, 61 m. amžiaus, kas mėnesį gaunantis vidutiniškai 1 043 Eur atlyginimą, kreditorinių įsipareigojimų neturi, išlaikytinių neturi.

Spręstina, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė, jis gauna didesnes mėnesio pajamas nei atsakovė. Tačiau šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad 2009 m., kai šalių sūnus sulaukė pilnametystės, neliko kliūčių atsakovei nedirbti, tačiau atsakovė neįsidarbino, priešingai, vertėsi auklės veikla, šios veiklos oficialiai nedeklaruodama ir nemokėdama mokesčių. Spręstina, kad būtent atsakovė savo veiksmais: nemokėdama socialinio draudimo įmokų, nesiekdama oficialiai įsidarbinti, tiesiogiai įtakojo tai, kad jos gaunama senatvės pensija yra nedidelė. Atsakovė, turėdama aukštąjį pedagoginį išsilavinimą, neturėdama sveikatos problemų, sutrikimų, kurie trukdytų dirbti kvalifikuotą darbą, nėra praradusi galimybės save išlaikyti, todėl atsakovės reikalavimas priteisti jai išlaikymą iš ieškovo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad CK 3.72 straipsnio 4 dalis nustato, jog sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą. Nagrinėjamu atveju šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl nustačius, kad dėl šalių santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, atsakovės reikalavimas priteisti jai išlaikymą iš ieškovo netenkintinas ir šiuo pagrindu.

Dėl pavardžių.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas V. K. po santuokos nutraukimo pageidavo pasilikti savo prigimtinę pavardę „K“, atsakovė A. K. – santuokoje įgytą pavardę „K“. Ginčo byloje dėl to nekilo, todėl atsižvelgiant į šalių prašymus, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Vienas iš santuokos nutraukimo padarinių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), t. y. sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą turi būti padalytas bendras sutuoktinių turtas.

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). Dalijant santuokoje įgytą turtą teismas turi nustatyti turto vertę (CK 3.119 straipsnis), sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1, 2 d., 3.118 straipsnio 4 d., 3.123 straipsnis).

Šalys santuokoje įgijo pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), transporto priemonę VW Jetta, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)

Dėl nekilnojamojo turto padalijimo.

Ieškovas patikslintame ieškinyje prašo jam nuosavybės teise priteisti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) atsakovei priteisiant ½ šio nekilnojamojo turto rinkos vertės kompensaciją. Atsakovė patikslintame priešieškinyje prašo priteisti ieškovui ir atsakovei po ½ dalį nekilnojamojo turto ir nustatyti šio nekilnojamojo turto naudojimosi tvarką pagal pateiktą siūlymą. Netenkinus šios reikalavimo – priteisti ½ nekilnojamojo turto rinkos vertės.

CK 3.127 straipsnio nuostatose įtvirtinti santuokinio turto padalijimo būdai, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. Šis būdas taikytinas tada, jeigu sutuoktinių turtas dalus. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais, tai reiškia, kad turimo turto atžvilgiu pasikeičia jų nuosavybės teisinis santykis. Kai sutuoktinių turtas padalijamas ir buvę sutuoktiniai tampa bendrosios dalinės nuosavybės savininkais, jie įgyja du nuosavybės objektus: dalį bendrosios nuosavybės teisėje, kuri tampa individualiu konkretaus bendraturčio nuosavybės teisė objektu, ir daiktą (turtą), kuris yra jų bendrosios nuosavybės objektas. Bendroji nuosavybė turi būti valdoma ir naudojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis).

Tais atvejais, kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016 53 punktą).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esminis reikalavimas nustatant sutuoktiniui priteistiną kompensaciją (jos dydį) – kad ji būtų teisinga. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtą, būtų nustatyta jo tikroji vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 35 punktas).

CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 30 punktas).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje (nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo), 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 28 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokos metu įgytas namas yra kotedžo tipo, dviejų aukštų: pirmajame aukšte įrengta virtuvė, svetainė, sanitarinis mazgas, garažas; antrajame aukšte – du miegamieji kambariai ir sanitarinis mazgas. Į šalia namo esantį žemės sklypą patekti galima per pirmojo aukšto svetainę. Nors ieškovas, teikdamas pradinį ieškinį, kartu su juo pateikė ir nekilnojamojo turto naudojimosi tvarką, kurioje numatytos naujai įrengti pertvaros patekimui į antrą aukštą ir kt., tačiau civilinės bylos nagrinėjimo metu šio reikalavimo atsisakė, pateikė prašymą priteisti jam nekilnojamąjį turtą, o atsakovei kompensaciją. Teismo posėdžio metu motyvavo, kad jo ir atsakovės santykiai yra itin konfliktiški ir, likus gyventi, tame pačiame name konfliktų nepavyktų išvengti, nes name neįrengti atskiri elektros, vandens, dujų skaitliukai, todėl nebūtų galima paskaičiuoti kaip apmokėti už komunalines paslaugas, šildomasi būtų vienu katilu, nėra atskiro išėjimo į žemės sklypą ir kt. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka gauti kompensacijos, nes už gautą sumą neturės galimybių susikurti tokių patogių gyvenimo sąlygų kaip turi dabar.

Atsižvelgiant į tai, kad kotedžo tipo namas nėra pritaikytas gyventi dviem šeimom, jame nėra įvesti atskiri skaitliukai, namas yra šildomas vienu katilu, o nustačius naudojimosi tvarką žemės sklypu, viena iš šalių į jį pateikti galėtų tik per kitos šalies gyvenamąsias patalpas, spręstina, kad yra pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo, ieškovui priteisti visą nekilnojamąjį turtą, o atsakovei – ½ turto rinkos vertės kompensaciją. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad kompensaciją galėtų išmokėti, kadangi neturi kitų kreditorinių įsiskolinimų, dirba ir gauna pastovias pajamas, todėl banko atstovas jam žodžiu yra nurodęs, kad jis turi galimybę gauti paskolą. Taip pat papildomai planuoja skolintis iš draugų. Spręstina, kad ieškovas turi galimybę sumokėti atsakovei ½ nekilnojamojo turto vertės kompensaciją.

2022 m. gruodžio 3 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 221203LCH-01 nustatyta nekilnojamojo turto vertė – 183 000 Eur. Bylos nagrinėjimo metu šalys šios teisminės ekspertizės metu nustatytos nekilnojamojo turto kainos neginčijo, todėl spręstina, kad atsakovei iš ieškovo priteistina 91 500 Eur kompensacija.

Ieškovas taip pat pateikė prašymą nustatyti, kad jis kompensaciją atsakovei sumoka per 2 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat, kad atsakovė iš nekilnojamojo turto išsikrausto per 2 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovė prašo nustatyti, kad ieškovas kompensacija atsakovei sumoka per 2 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o ji iš nekilnojamojo turto išsikrausto per 6 mėn. nuo kompensacijos sumokėjimo dienos. Nustatytina, kad tarp šalių ginčo nėra, kad ieškovas kompensaciją atsakovei turi sumokėti per 2 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šalys nesutaria dėl termino, per kurį atsakovė su visais jais priklausančiais daiktais turi palikti nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, pritartina atsakovės pozicijai, kad terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo kompensacijos gavimo dienos, tačiau jos prašomas 6 mėn. terminas, teismo vertinimu, yra per ilgas. Manytina, kad išsikraustymui turėtų užtekti 2 mėn. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, kad ieškovas atsakovei kompensaciją už nekilnojamąjį turtą turi sumokėti per 2 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o atsakovė įpareigotina per 2 mėn. nuo visos piniginės kompensacijos gavimo dienos išsikraustyti iš nekilnojamojo turto.

Dėl priverstinės hipotekos taikymo

Hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių laisva valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 straipsnio 1 dalis).

Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymo arba teismo sprendimo pagrindu esant CK 4.178 straipsnyje nustatytiems atvejams. Kadangi šiuos atsiradimo pagrindus nustato įstatymas, tai tokiais atvejais priverstinės hipotekos būtinumas ir reikalingumas jau yra pagrįstas ir pareiškėjas atskirai to daryti neprivalo. Kasacinio teismo praktikoje, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas galimybę nustatyti hipoteką pagal teismo sprendimą patenkintiems reikalavimams užtikrinti, visų pirma tokią teisę susiejo su socialiai reikšmingų teisinių gėrių apsauga (pvz., prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, įtvirtintas CK 3.3 straipsnio 1 dalyje ir pan.). Kadangi hipotekos kreditorius išieškojimo procese turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius, asmuo, prašydamas, kad teismo sprendimu būtų nustatyta hipoteka jo patenkintiems reikalavimams užtikrinti, turi įrodyti tokios apsaugos taikymo būtinumą, o teismas – įvertinti, ar tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti skolininko interesai labiau nei tai yra būtina, taip pat ar nebus pažeisti kitų kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Entum“ v. UAB „Pajūrio S.“, bylos Nr. 3K-3-307/2010).

Hipotekos, kaip daiktinės teisės, paskirtis yra skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimas, todėl teismas pagal galiojantį reglamentavimą turi teisę nustatyti priverstinę hipoteką, jeigu yra priimamas arba jau yra priimtas teismo sprendimas dėl piniginio reikalavimo patenkinimo ir jeigu iš bylos aplinkybių matyti, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba jo įvykdymas gali pasunkėti. Atsižvelgiant į priverstinės hipotekos užtikrinamąjį pobūdį daroma išvada, kad ją nustatyti galima reikalauti tiek reiškiant turtinį reikalavimą, tiek vėliau, jei turtinis reikalavimas, patenkintas teismo sprendimu, yra neįvykdytas, t. y. kol egzistuoja aplinkybės, dėl kurių teismo sprendimui įvykdyti būtina taikyti priverstinę hipoteką. Priverstinės hipotekos būtinumas turi būti grindžiamas svarbiu ir išskirtiniu konkretaus kreditoriaus interesu, o ne interesu, kuris gali būti būdingas kiekvienam kreditoriui. Prašantis nustatyti priverstinę hipoteką kreditorius būtinumą ją nustatyti turi grįsti aplinkybėmis, kuriomis negali remtis bet kuris iš kreditorių, nes teismas naudojasi priverstinės hipotekos nustatymo teise siekdamas apginti ypatingus ir individualius kreditoriaus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012).

Atsakovė patikslintame priešieškinyje pateikė reikalavimą teismo sprendimu nustatyti ieškovui V. K. priteisto nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) priverstinę hipoteką tikslu užtikrinti teismo priteistos piniginės kompensacijos atsakovei sumokėjimą. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas šį reikalavimą palaikė, nurodė, kad nenustačius priverstinės hipotekos, atsakovė nebus garantuota, kad ieškovas įpareigojimą sumokėti priteistą kompensaciją įvykdys. Atsižvelgiant į tai, kad priverstinės hipotekos būtinumą kreditorius turi įrodyti, o teismas – įvertinti, ar tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti skolininko interesai labiau nei tai yra būtina, spręstina, kad atsakovė savo prašymą pagrindė ir nustatytina ieškovui V. K. priteisto nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką tikslu užtikrinti teismo priteistos 91 500 Eur piniginės kompensacijos atsakovei sumokėjimą.

Dėl automobilio.

Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo santuokoje įgytą transporto priemonę automobilį VW Jetta, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 5 107 Eur, asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovei A. K., o ieškovui priteisti ½ dalį pinigais – 2 553,50 Eur kompensaciją. Atsakovė prašo automobilį asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovei, nukrypstant nuo lygių dalių padalijimo principo 100 proc. ir už šią transporto priemonę nepriteisiant jokios piniginės kompensacijos ieškovui.

Dėl automobilio įsigijimo aplinkybių atsakovė nurodė, kad jis įsigytas ne iš šeimos (sutuoktinių) lėšų, o iš atsakovės sūnaus lėšų ir dalinai iš jo pasiskolintų lėšų, transporto priemonės įsigijime dalyvavo atsakovės sūnus, kuris sumokėjo visą transporto priemonės kainą 6 000 Eur grynaisiais pinigais, vėliau grąžino paskolą, atleido atsakovę nuo paskolos prievolės asmeniškai jos naudai, t. y. faktiškai padovanojo transporto priemonę asmeninės nuosavybės teise atsakovei – savo motinai. Atsakovė šią savo pozicija grindė liudytojos T. K. parodymais, trečiojo asmens A. B. rašytiniais paaiškinimais, 2018 m. gegužės 9 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, uždarosios akcinės bendrovės „Autocom LT“ 2022 m. kovo 21 d. patvirtinimu, kad automobilis buvo pirktas grynaisiais pinigais atsakovės vardu bei trečiojo asmens A. B. banko sąskaitos išrašu, kad 2018 m. gegužės 9 d. Vilniuje buvo išgryninti 2 500 Eur, 2018 m. gegužės 10 d. A. B. į ieškovo sąskaitą pervedė 600 Eur. Tuo tarpu ieškovas nurodo, kad įsigyjant automobilį jis nedalyvavo, patvirtino, kad tuo metu, kai buvo perkamas automobilis, sutuoktiniai tam užtektinai lėšų neturėjo. Taip pat ieškovas negalėjo nurodyti tikslios automobilio kainos, nežinojo aplinkybių apie T. K. paskolintas lėšas, tačiau patvirtino, kad atsakovės sūnus trečiasis asmuo A. B. galėjo padovanoti atsakovei 2 500 Eur automobilio įsigijimui. Pažymėjo, kad T. K. yra gera atsakovės draugė ir jos parodymais negalima tikėti.

CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatą, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Spręstina, kad atsakovės pateiktų įrodymų visuma, kurią papildė ir liudytojos T. K. teismo posėdžio metu duoti parodymai, leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad automobilis buvo įsigytas atsakovės asmeninės nuosavybės teise, už jį sumokėjo trečiasis asmuo A. B. savo asmeninėmis lėšomis bei skolintomis lėšomis iš T. K., vėliau jai šias lėšas grąžino. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, automobilis VW Jetta, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priteistinas asmeninės nuosavybės teise atsakovei, ieškovui nepriteisiant kompensacijos už jį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį bei priešieškinį tenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

Ieškovas nagrinėjamoje byloje yra sumokėjęs 132 Eur žyminį mokestį, 950 Eur už teismo ekspertizę, 1 000 Eur advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti, 121 Eur už turto padalijimo schemos paruošimą, 100 Eur vertimo paslaugos, 250 Eur turto vertinimo paslaugos, 9,81 Eur už išrašus iš registrų. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimo dėl nekilnojamojo turto padalijimo natūra ieškovas bylos nagrinėjimo metu atsisakė, spręstina, kad turto padalijimo schemos paruošimo išlaidos į patirtas bylinėjimosi išlaidas neturėtų būti įtraukiamos. Taigi spręstina, kad ieškovas iš viso nagrinėjamoje byloje patyrė 2 441,81 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartimi ieškovas atleistas nuo dalies – 900 Eur, žyminio mokesčio sumokėjimo.

Ieškovas nagrinėjamoje byloje buvo pateikęs 1 neturtinį ir 2 turtinius reikalavimus. Neturtinis reikalavimas ir 1 turtinis reikalavimas buvo patenkintas visiškai, o 1 turtinis reikalavimas atmestas. Įvertinus byloje pareikštų reikalavimų visumą, konstatuotina, kad teismas patenkino 70 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistina 1 709,27 Eur (2 441,81 Eur x 70 proc.).

Atsakovė nagrinėjamoje byloje yra sumokėjusi 54 Eur žyminį mokestį, 4 880 Eur advokato paslaugoms apmokėti, 350 Eur turto vertinimo išlaidų. Atsakovė iš viso nagrinėjamoje byloje patyrė 5 284 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartimi atsakovei atidėtas 1 185 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo.

Atsakovė nagrinėjamoje byloje pateikė 1 neturtini ir 3 turtinius reikalavimus. Sprendimu buvo tenkintas 1 turtinis reikalavimas. Įvertinus byloje pareikštų reikalavimų visumą, konstatuotina, kad teismas patenkino apie 25 proc. patikslinto priešieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistina 1 321 Eur (5 284 Eur x 25 proc.).

Atsižvelgiant į tai, kad dalis – 75 proc. atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimų nebuvo patenkinti, į tai, kad atsakovei pateikiant teismui priešieškinį 2022 m. sausio 20 d. nutartimi jai buvo atidėtas 1 185 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas, proporcingai nepatenkintų atsakovo priešieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo valstybės naudai priteistina 888,75 Eur (1 185 x 75 proc.) atsakovės nesumokėto žyminio mokesčio suma.

Įskaičius šalių priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ieškovui iš atsakovės priteistina 388,27 Eur (1 709,27 – 1 321) bylinėjimosi išlaidų.

Byloje yra susidariusių 34,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovo patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies ir atsakovės patikslintą priešieškinį patenkinus iš dalies, šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovo ir atsakovės lygiomis dalimis, t. y. po 17,21 Eur (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

1. Santuoką tarp ieškovo V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. K. (buvusi pavardė – B), asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo ieškovui V. K. palikti jo prigimtinę pavardę – „K“, o atsakovei A. K. – santuokos metu turėtą pavardę „K“.

3. Po santuokos nutraukimo, buvusiems sutuoktiniams tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas.

4. Po santuokos nutraukimo, santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 3 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 221203LCH-01 vertinamus 183 000 Eur (šimtas aštuoniasdešimt trys tūkstančiai eurų) pripažinti asmenine ieškovo V. K. nuosavybe.

5. Atsakovei A. K. už ieškovui V. K. priteistą nekilnojamąjį turtą priteisti 91 500 Eur (devyniasdešimt vienas tūkstantis penki šimtai eurų) kompensaciją.

6. Nustatyti, kad ieškovas V. K. atsakovei A. K. priteistą kompensaciją sumoka per 2 (du) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

7. Įpareigoti atsakovę A. K. per 2 (du) mėnesius nuo visos priteistos kompensacijos gavimo dienos su visais jai priklausančiais daiktais išsikelti iš nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini).

8. Nustatyti ieškovui V. K. priteisto nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką tikslu užtikrinti teismo priteistos 91 500 Eur piniginės kompensacijos atsakovei sumokėjimą.

9. Po santuokos nutraukimo transporto priemonę automobilį VW Jetta, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine atsakovės A. K. nuosavybe.

Kitose dalyse patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmestini.

Priteisti iš atsakovės A. K. 388,27 Eur (trys šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai 27 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. K..

Priteisti iš atsakovės A. K. 888,75 Eur (aštuoni šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai 75) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Priteisti iš ieškovo V. K. 17,21 Eur (septyniolika eurų 21 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovės A. K. 17,21 Eur (septyniolika eurų 21 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti valstybės įmonei „Regitra“.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.