Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2. Kaltinamasis M. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi. Teisme parodė, kad nelabai prisimena įvykio ir to vakaro aplinkybių, nes buvo vartojęs alkoholį. Prisimena, tik, kad su draugais atvyko į kavinę L., vartojo alkoholį, šoko. Pirma viskas buvo normaliai, vėliau nieko nebeprisimena. Pamena tik iš vaizdo įrašo, kur peržiūrėjus matė, kad nukentėjusysis stovėjo su vienu žmogumi ir priėjęs smogė nukentėjusiajam. Savo poelgį vertina negerai. Sutinka su civiliniu ieškiniu. Su nukentėjusiuoju buvo susitikęs, jo atsiprašė. Dirba prie statybų, turėjo išeiti į kariuomenę, dėl to, kad vyksta teismas, atkėlė kariuomenę. Turi planą išvykti į užsienį ir ketina atlyginti visą žalą.

3. Kadangi kaltinamasis M. R. po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei, kaltinamajam, įrodymų tyrimą nutraukė.

4. Be kaltinamojo M. R. parodymų, jo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu.

5. Nukentėjusysis G. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-05-04 jis kartu su savo žmona M. V. atvyko į Palangoje esančią kavinę L. pasilinksminti. Taip pat buvo draugai D. P. bei G. P.. Prisimena, kad kavinėje vartojo alkoholinius gėrimus, vakarą leido linksmai, su niekuo nekonfliktavo. Tą vakarą šoko šokių aikštelėje, tačiau, kiek prisimena, šoko tvarkingai, nieko nestumdė, su niekuo nekonfliktavo. Prisimena, kad maždaug apie 2 val. nakties jis vienas išėjo į rūkomąjį parūkyti. Ten rūkė dar vienas nepažįstamas vyras, su kuriuo jis pradėjo šnekučiuotis, jie nekonfliktavo. Berūkant ir besikalbant su minėtu vyriškiu, prie jų priėjo jaunas vaikinas, apsirengęs baltais rūbais, kaip dabar žino, M. R., bet kadangi ten buvo labai didelis triukšmas ir žmonės vaikštinėjo pro rūkomąjį į lauką jis nelabai kreipė dėmesį į šį. Tada staiga pajuto 3 smūgius į veidą. M. R. jam smūgiavo iš kumščio. Tada iš patirto skausmo jis šiek tiek susilenkė ir pamatė, kad šis smūgiuoja į veidą iš kelio, o paskui spyrė iš kojos į veidą. Visi šie smūgiai įvyko labai greitai ir sukėlė jam didelį fizinį skausmą. Kas toliau vyko, jis negali pasakyti, kadangi jam sukosi galva, labai skaudėjo veidą, stipriai bėgo kraujas iš nosies, juto didelį stresą. Prisimena tą momentą kai jau atvyko policijos pareigūnai, jis jau stovėjo lauke. Buvo daug žmonių, šūkavo. Matė, kad policijos pareigūnai vedasi į policijos automobilį būtent tą vaikiną, kuris jį sumušė. Po to atvykusi GMP jį išvežė į Klaipėdos ligoninę, kurioje jam buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžis. Iš Sodros jokių išmokų dėl nedarbingumo negavo. Po to, kai M. R. sulaužė jam nosį, jis buvo nedarbingas 2 savaites, jam ant abiejų akių sričių buvo kraujosruvos, kurios išryškėjo kitą dieną po įvykio. Prisimena, kad jautė skausmus, negalėjo dirbti ir uždirbti šeimai pinigų (1 t., b. l. 22, 65).

6. Liudytoja M. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-05-04 vakare ji kartu su savo vyru G. V. bei draugais D. P., G. P. atvyko į Palangoje esančią kavinę L. Atvyko su tikslu gerai praleisti laiką, pasilinksminti, pašokti. Kavinėje jie keturiese sėdėjo prie staliuko, vartojo alkoholinius gėrimus - alų. Kartais eidavo į šokių aikštelę pašokti, po to vėl grįždavo prie staliuko. Tą vakarą L., buvo gan nemažai žmonių. Viso buvimo metu kavinėje jų kompanija su niekuo nekonfliktavo, prie jų taip pat niekas nelindo. Kadangi ji buvo išgėrusi nedaug alkoholio, puikiai prisimena kaip G. visą laiką buvo šalia jos, jis elgėsi kultūringai, taip pat nebuvo per daug prisigėręs alkoholio. Kai eidavo pašokti, jis visą laiką buvo greta jos, šoko ir kaip pora dviese, ir su savo draugais ratuku. G. visuomet buvo jos akiratyje, todėl gali garantuoti, kad jis šokių aikštelėje jokių žmonių tyčia ar netyčia neužkabino. Tą vakarą įsidėmėjo vieną vaikiną - šis visas buvo apsirengęs baltai, buvo trumpai kirptų plaukų. Su šiuo jie neturėjo jokio kontakto apart to, kad kai jie šoko ratuku, šis vienu metu lyg kvietė jos draugę D. pašokti, bet jie nekreipė į šį dėmesio. Vėliau matė, kad šis sėdėjo prie kito stalelio, daug toliau nuo jų staliuko. Po kiek laiko G. nuėjo vienas į rūkomąjį parūkyti. Po kiek laiko ji jo pasigedo ir kartu su D. nuėjo ieškoti. Išėjus į rūkomąjį, pamatė ant grindų kraujo balą, o G. jau buvo išėjęs į lauką, jis buvo visas kruvinas. Ji paklausė G., kas šiam nutiko, o šis atsakė: „Nežinau, gavau už nieką“. Tada ji nuėjo pas apsaugos darbuotojus ir paprašė pažiūrėti kameras. Apsaugos darbuotojas atsuko G. sumušimo momentą ir ji pamatė, kad jam trenkė tas pats baltai apsirengęs vaikinas be priežasties. Jis vienintelis tą vakarą buvo visiškai baltai apsirengęs. Po kamerų peržiūros pamatė, kad minėtas vaikinas lyg niekur nieko toliau šoko šokių aikštelėje. Tuomet minėtas vaikinas su apsaugos pagalba buvo nuvestas į lauką ir perduotas policijos pareigūnams, kurie jau buvo atvykę į įvykio vietą. Po to, kai išėjo į lauką, kažkokios nepažįstamos moterys kėlė žodinius konfliktus dėl to, kad G. nieko nenutiko, o ji su D. sakė, kad G. yra sulaužyta nosis. Nebuvo kilę jokių konfliktų su kitais asmenimis, kas galėjo iššaukti tokį vaikino baltais rūbais elgesį. Kai ji koridoriuje pamatė kraujo balą, o po to kruviną G., jai buvo šokas, nesuprato, kas įvyko, todėl prašė, kad apsaugos darbuotojas peržiūrėtų kameras. Pamačiusi vaizdą ji buvo šokiruota. Jų kompanija tą vakarą buvo linksmai nusiteikusi, su niekuo nekonfliktavo, tiesiog linksminosi, tačiau po šio įvykio nuotaika ir vakaras buvo sugadintas, buvo skaudu ir apmaudu dėl taip pasibaigusio vakaro. Buvo iškviesti medikai ir G. buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Ji vyko su juo kartu. Kavinėje jie buvo užsisakę ir maisto, ir gėrimų, tačiau dėl šio įvykio teko visą užsakymą palikti. Po šio įvykio jų išgyvenimai buvo žiaurūs. Maždaug dvi savaites ji negalėjo ramiai miegoti. G. irgi labai išgyveno šį įvykį, jam buvo labai sunku, buvo labai liūdnas, neturėjo apetito, buvo pasimetęs, kentė nosies skausmus, vis gėrė vaistus nuo skausmo. Tuo metu, kai G. dėl sulaužytos nosies buvo nedarbingas, ji taip pat nedirbo, jų šeimai tai buvo sunkus laikotarpis ir iš finansinės pusės, kadangi neteko G. uždirbamų pajamų. Kas tą vakarą iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją pagalbą, ji nežino. V. P. yra G. P. sesuo. Kiek prisimena, minėta moteris turėjo juos visus parvežti namo iš L. Tą vakarą iki G. sumušimo V. nebuvo drauge, ši tik vėliau atvyko jų pasiimti į L. (1 t., b. l. 95-96, 99-100).

7. Liudytojai D. P. ir G. P. apklausiami ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškai, kad 2024-05-04 vakare jie kartu su savo draugais G. V., M. V. atvyko į Palangoje esančią kavinę L. pasilinksminti. Kavinėje jie sėdėjo prie staliuko, vartojo alų. Kartas nuo karto jie eidavo pašokti į šokių aikštelę. Šoko gražiai, santūriai, nieko nestumdydami ir su niekuo nekonfliktuodami. Atsimena kavinėje buvo vienas vaikinas, kuris buvo apsirengęs baltais rūbais, šis su savo kompanija sėdėjo daug toliau nuo jų staliuko. Būnant kavinės viduje nei su baltais rūbais apsirengusiu vaikinu, nei su šio kompanija jie nekonfliktavo, net nebuvo sukontaktavę. Visą laiką G. buvo jos akiratyje, kol nenuėjo į rūkomąjį parūkyti. Kai G. negrįžo, jie nuėjo į rūkomąjį pažiūrėti, kur jis dingo. Ten pamatė G. kruvinu veidu. Tiek rūkomajame, tiek lauke buvo daug žmonių, prisimena, kad buvo kelios moterys, kurios pradėjo ginti baltai apsirengusį vaikiną, kad šis nieko nemušė, prisimena, kad su šiomis buvo kilęs žodinis konfliktas (1 t., b. l. 77, 83).

8. Liudytojas R. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš 2024-05-04 į 2024-05-05 jis dirbo kavinėje L. apsaugos darbuotoju. 2024-05-05 apie 2 val. jis buvo kavinės viduje, kai prie jo kažkas pribėgo ir pasakė, kad lauke - muštynės. Jis nedelsiant išėjo į lauką ir pamatė žmonių šurmulį, prie sienos stovėjo vyriškis kruvinu veidu. Minėtam vyriškiui jis atnešė servetėlių kraujui nusivalyti. Tada jis nuėjo pažiūrėti kavinės kamerų, tikslu pažiūrėti, ar buvo su kameromis užfiksuotos muštynės. Peržiūrėjus kameras, pamatė, kad rūkomajame baltai apsirengęs vaikinas sumušė mėlynos spalvos marškinėliais apsirengusį vyriškį. Tada pamatė tą patį baltai apsirengusį vaikiną kavinės viduje, prie šio priėjo ir išsivedė į lauką, nes jau buvo atvykę policijos pareigūnai ir vaikiną perdavė pareigūnams bei nurodė, kad būtent šis vaikinas sumušė vyriškį su mėlynais marškinėliais. Iki šių muštynių kavinės viduje nepastebėjo, kad būtų kilę konfliktai tarp žmonių, žmonės linksminosi ramiai ir kultūringai (1 t., b. l. 89).

9. Iš 2024-05-05 įvykio vietos apžiūros protokolo bei fotolentelės matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kavinė L.. Šiaurės pusėje matomos durys, kurios yra atidarytos į viduje esančią rūkyklą. Įėjus į vidų, pasisukus į dešinę, ant trinkelių matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas (1 t., b. l. 29-34).

10. Iš 2024-05-05 Klaipėdos AVPK Palangos m. PK RS tyrėjos R. J. tarnybinio pranešimo dėl gauto pranešimo matyti, kad 2024-05-05 dirbant kartu su Palangos m. PK RS vyriaus. patruliu E. J. ekipaže „5001“, apie 02 val. 20 min., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), prieš 10-15 min. Liudytoju apklaustas nukentėjusysis G. V. parodė, kad 2024-05-04 jis kartu su savo žmona M. V. atvyko į Palangoje esančią kavinę L., pasilinksminti. Taip pat buvo draugai D. P. bei G. P.. Prisimena, kad kavinėje vartojo alkoholinius gėrimus, vakarą leido linksmai, su niekuo nekonfliktavo. Tą vakarą šoko šokių aikštelėje, tačiau, kiek prisimena, šoko tvarkingai, nieko nestumdė, su niekuo nekonfliktavo. Prisimena, kad maždaug apie 2 val. nakties jis vienas išėjo į rūkomąjį parūkyti. Ten rūkė dar vienas nepažįstamas vyras, su kuriuo jis pradėjo šnekučiuotis, jie nekonfliktavo. Berūkant ir besikalbant su minėtu vyriškiu, prie jų priėjo jaunas vaikinas, apsirengęs baltais rūbais, kaip dabar žino, M. R., bet kadangi ten buvo labai didelis triukšmas ir žmonės vaikštinėjo pro rūkomąjį į lauką jis nelabai kreipė dėmesį į šį. Tada staiga pajuto 3 smūgius į veidą. M. R. jam smūgiavo iš kumščio. Tada iš patirto skausmo jis šiek tiek susilenkė ir pamatė, kad šis smūgiuoja į veidą iš kelio, o paskui spyrė iš kojos į veidą. Visi šie smūgiai įvyko labai greitai ir sukėlė jam didelį fizinį skausmą. Kas toliau vyko, jis negali pasakyti, kadangi jam sukosi galva, labai skaudėjo veidą, stipriai bėgo kraujas iš nosies, juto didelį stresą. Prisimena tą momentą kai jau atvyko policijos pareigūnai, jis jau stovėjo lauke. Buvo daug žmonių, šūkavo. Matė, kad policijos pareigūnai vedasi į policijos automobilį būtent tą vaikiną, kuris jį sumušė. Po to atvykusi GMP jį išvežė į Klaipėdos ligoninę, kurioje jam buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžis. Iš Sodros jokių išmokų dėl nedarbingumo negavo. Po to, kai M. R. sulaužė jam nosį, jis buvo nedarbingas 2 savaites, jam ant abiejų akių sričių buvo kraujosruvos, kurios išryškėjo kitą dieną po įvykio. Prisimena, kad jautė skausmus, negalėjo dirbti ir uždirbti šeimai pinigų (1 t., b. l. 22, 65).

11. Iš 2024-10-15 Klaipėdos AVPK Palangos m. PK VS vyresn. tyrėjos R. B. tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo matyti, kad telefonu buvo bendrauta su V. P., kuri nurodė, kad buvo iš anksto susitarusi su savo broliu G. P., kad jai pačiai patogiu laiku parveš jį ir jo draugų kompaniją namo iš kavinės L. Palangoje. Atvykusi maždaug apie 2.15 val., prie kavinės įėjimo durų lauke pastebėjo G. V., kuris buvo visas kruvinas. Aplink buvo ir daugiau žmonių, buvo sambrūzdis. Ji paklausė aplinkinių žmonių, ar pagalba iškviesta, tačiau sulaukusi neigiamo atsakymo pati paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Kiek laiko G. galėjo būti lauke iki jai atvykstant, nežino. Pareigūnai atvyko labai greitai per kelias minutes ir iš kavinės vidaus išėjo jos draugai – G., D. ir M., buvo kilęs didelis žodinis konfliktas su kažkokiomis moterimis, matė, kad į policijos automobilį įsodinamas šviesiai apsirengęs vaikinas. Iš viso to chaoso suprato, kad G. buvo sumuštas be reikalo to paties vaikino, o minėtos nepažįstamos moterys, kurios kėlė konfliktą bandė apginti šį, neva šis nekaltas ir G. nieko tokio nenutiko. Pamačiusi kruviną G., ji labai išsigando, buvo šoke (1 t., b. l. 103).

12. Iš 2024-05-08 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš kavinės L. (I. S. įmonė) pareikalavus, I. S. pateikė vaizdo įrašą (1 t., b. l. 106 - 109).

13. Iš 2024-06-10 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas kavinės L. pateiktas vaizdo įrašas „L. rūkomasis“. Vaizdo įrašo trukmė 2 min. 6 s. vaizdo įrašas be garso. Atidarius vaizdo įrašą matome kairiajame kampe datą bei laiką „2024-05-05 01:53:02“. Matomas kavinės L. koridorius - rūkomasis. Kairėje pusėje matomi du vyrai, kurie atsirėmę į palangę rūko, kalbasi. Vienas jų (kaip dabar žinoma – G. V.) apsirengęs trumpų rankovių, žydros spalvos marškinėlius, kitas apsirengęs tamsiais rūbais. Priešais juos yra durys, kurios veda į lauką, toliau nuo, link koridoriaus galo, toje pačioje pusėje kaip stovi jie, yra durys, vedančios į kavinės vidų, o koridoriaus gale matomi stovintys du asmenys, kurie kalbasi tarpusavyje, rūko. 11s. matoma kaip iš lauko į rūkomąjį įeina vyras, kuris avi baltos spalvos batais, apsirengęs baltos spalvos kelnes ir baltos spalvos trumpų rankovių marškinėlius (kaip dabar žinoma – M. R.). Matoma kaip minėtas rūkantis tamsiai apsirengęs vyriškis kreipiasi į M. R. ir rodo pirštu jam prieiti; 15 s. M. R. prieina prie rūkančių vyrų, atsistoja priešais G. V., tamsiai apsirengęs vyras kažką sako M. R., kalbėdamas įremia M. R. į krūtinę su kairės rankos pirštu ir toliau jam kažką sako, po to su pirštu parodo į save. Kažką pasako ir G. V., bet akivaizdžiai abu vyrai yra nusiteikę ramiai, nerodo jokios agresijos ar pykčio M. R. atžvilgiu. Ir visą tą laiką, kol tamsiai apsirengęs vyras kažką sako M. R., M. R. visą tą laiką žiūri ne į su juo kalbantį vyrą, o į G. V., kažką G. V. sako - iš M. R. kūno kalbos, stovėjimo manieros, akivaizdu, kad jis yra įpykęs ir nekalba ramiu tonu, po ko iškart prasideda stiprūs smūgiai vienas po kito G. V.. 21 s. M. R. su dešinės rankos kumščiu suduoda G. V. į kairės pusės galvos sritį ties smilkiniu, virš ausies, po ko iškart (23 s.) su kairės rankos kumščiu suduoda G. V. į veidą (kliūva į nosį iš kairės pusės). Tada iš dešinės rankos kumščio vėl smūgiuoja į galvą ties smilkiniu virš ausies, kairėje galvos pusėje. G. V. palinksta link tamsiai apsirengusio vyro. Tuomet (25 s.) M. R. su kaire ranka suima G. V. už dešinio peties, bet iškart paleidžia ir su dešinės kojos keliu smūgiuoja G. V. į veidą iš apačios (kur kliūva smūgis, nematyti). Tuomet tamsiai apsirengęs vyriškis su kaire ranka apglėbia G. V., kuris atsirėmė į jį, o M. R. (27 s.) su dešine koja (su padu) spiria (spyris tiesus) G. V. į kairę pusę tiek galva. Kur tiksliai kliūva smūgis, negalima suprasti. Iš vaizdo įrašo matyti, jog visi smūgiai buvo stiprūs, nes po kiekvieno smūgio G. V. blokšdavosi, pakrypdavo į kurią nors pusę; 28 s. Šiuos smūgius sudavęs M. R. atsitraukia (tuo momentu kažkas pro duris iš lauko įkiša kairę ranką (apsivilkęs baltu rūbu ilgomis rankovėmis), lyg bandydamas pasiekti M. R.) ir M. R. nueina į kavinės vidų; 33 s. Tamsiai apsirengęs rūkantis vyras atsitraukia nuo sukniubusio G. V. ir paeina į šalį link įėjimo į kavinę. Tuo metu iš kavinės į rūkomąjį išeina tamsiai apsirengęs vyriškis su liemene, apsidairo ir nueina atgal į kavinę; 40 s. G. V. neišlaiko pusiausvyros ir krenta kairiu šonu ant grindinio (trinkelių). Po to įsirėmęs rankomis šiek tiek pasikelia nuo žemės. Pro jį, iš lauko į kavinės vidų greitai praeina stambesnio sudėjimo mergina, vilkinti juodais šortais ir rožiniais marškiniais; 35 s. G. V. atsistoja. Toje vietoje, kur buvo jo veidas, matyti didelė kraujo dėmė bei aplink prilašėjusio kraujo. G. V. vis valosi nosį. Iš kavinės išeina ir pro jį praeina į lauką dar porą vyrų. Koridoriaus gale stovėję du asmenys iki įrašo pabaigos visą įrašo laiką stovėjo koridoriaus gale, kalbėjosi, rūkė, prie G. V. priėję nebuvo. Vaizdo įrašo pabaiga (1 t., b. l. 122-123).

14. Iš 2024-10-15 Klaipėdos AVPK Palangos m. PK VS vyresn. tyrėjos R. B. tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo matyti, kad susisiekus su kavinės L apsaugos darbuotoju R. B., šis nurodė, kad kavinės vaizdo kameros vaizdą fiksuoja realiu laiku, paklaidos nėra pastebėję (1 t., b. l. 120).

15. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2024-06-12 specialisto išvados Nr. G 497/2024(03) matyti, jog tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje G. V. konstatuota: nosies kaulų lūžimas, poodinė kraujosruva kairės akies aplinkoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio kietų, bukų daiktų kategorijai priskiriamu daiktu ar įrankiu, galimai užduotyje nurodytu, nustatytu ir med. dokumentuose fiksuotu laiku. Dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai) - G. V. sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 129-130).

16. Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2024-05-05, 02.40 val. įtariamajam M. R. buvo nustatytas 1,45 ‰ (promilių) neblaivumas, o nukentėjusiajam G. V. 2024-05-05, 02.30 val. - 1,87 ‰ (promilių) neblaivumas (1 t., b. l. 111).

17. BK 138 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nesunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. BK 138 straipsnyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kita.

18. BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016).

19. Byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai – paties kaltinamojo M. R. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, nukentėjusiojo G. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų M. V., D. P., G. P., R. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūrų protokolai, specialisto išvada Nr. G 497/2024(03) bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis M. R. nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų ir pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2024-05-05 apie 02.00 val. viešoje vietoje – kavinėje L, esančioje (duomenys neskelbtini), M. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš chuliganiškų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, demonstruodamas nepagarbą nukentėjusiajam, aplinkiniams ir aplinkai, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, elgdamasis ypatingai įžūliai, tyčia sudavė tris kartus abiejų rankų kumščiais G. V. - vieną kartą į veido sritį bei du kartus į kairiąją galvos pusę ties smilkiniu, po to dešinės kojos keliu vieną kartą sudavė G. V. į veidą ir vieną kartą dešine koja spyrė į kairiąją galvos pusę, ir šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam G. V. nosies kaulų lūžimą, poodinę kraujosruvą kairės akies aplinkoje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiais įžūliais tyčiniais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį G. V.. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Tokie kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį.

21. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

29. Nukentėjusysis G. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo M. R. jam priteisti 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kaltinamasis M. R. su šiuo civiliniu ieškiniu sutiko ir jo dydžiui prieštaravimo nereiškė. Nukentėjusysis posėdžio metu ir ieškinyje nurodė, jog dėl kaltinamojo smurto patyrė ne tik fizinį skausmą, bet toks chuliganiškas kaltinamojo elgesys labai paveikė ir nukentėjusiojo emocinę būseną: gražiai prasidėjęs ir linksmai besitęsiantis vakaras buvo sugadintas, nukentėjusiajam buvo sulaužyta nosis, nukentėjusysis buvo pažemintas pašalimų žinomų akivaizdoje, turėjo aiškintis policijos pareigūnams, kad su kaltinamuoju nekonfliktavo, pirmas konflikto nepradėjo ir visiškai nieko kaltinamajam nepadarė, dėl nosies kaulų lūžiu buvo sunku įprastai kvėpuoti, dėl kraujosruvų ant veido nukentėjusysis kurį laiką vengė išeiti į gatvę, negalėjo dirbti. Dėl kaltinamojo jo atžvilgiu atliktos nusikalstamos veikos patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, potrauminį stresą, baimę, dvasinį sukrėtimą: buvo sumuštas viešoje vietoje, matant aplinkiniams žmonėms, buvo sumuštas be jokios priežasties, vien todėl, kad kaltinamajam pasirodė, jog nukentėjusysis stumdė kaltinamojo merginų. Be jokios priežasties sumušdamas, kaltinamasis pademonstravo savo galią, jėgą ir viršenybę prieš nukentėjusįjį, taip jį pažemindamas aplinkinių akyse. Kaltinamasis net du kartus rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajam į smilkinį, t. y. vienų jautriausių galvos vietų, kas galėjo sukelti žymiai skaudesnes ir, galimai, net negrįžtamas pasekmes. Dėl patirtų sužalojimų patyrė daug nepatogumų: vietoj linksmai praleisto vakaro atsidūrė ligoninėje su sulaužyta nosimi, juto didžiulį tiek viso veido, tiek galvos skausmą, dėl nosies kaulų lūžimo nukentėjusiajam buvo sunku kvėpuoti, kalbėti, dėl kraujosruvų ant veido sumažėjo nukentėjusiojo bendravimo galimybės (sumuštu veidu nenorėjo rodytis gatvėje, kurį laikų negalėjo dirbti). Nukentėjusiajam dar ir šiuo metu pasireiškia miego sutrikimai, nerimo ir baimės priepuoliai, pasidarė ypatingai jautrus ir nervingas, kas neigiamai veikia bendravimą su artimaisiais.