Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Baltija“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Baltija“ ieškinį atsakovams T. S., J. S., E. S., V. Š., J. K., E. S. ir K. D. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Laudomus“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Verslo konsultacija“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1.2. priteisti Unijai iš atsakovo K. D. 129 626,03 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15. Teismas konstatavo, kad paraiškos paskolai gauti pateikimo / vertinimo metu UAB „Gamtos ištekliai“ pradelstų įsiskolinimų neturėjo, turėjo paėmusi 1 225 000 Lt paskolą, už kurią buvo dalinai finansuota nauja šveicarų kuro gamybos granulių įranga ir kuri buvo įkeista kredito bendrovei paskolos užtikrinimui (įrangos vertė 2 079 966,92 Lt), faktinis skolininko finansinis pajėgumas ir prognozuojamas pinigų srautų pakankamumas buvo įvertintas 2 balais (gerai), tai rodė, jog bendrovei gali būti suteiktas kreditas, investicijos į įrangą buvo atliktos, ūkinė komercinė veikla su šia įranga buvo reali. Be to, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad valstybė skatino atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą, skatino tokių technologijų vystymąsi ir diegimą, o UAB „Gamtos ištekliai“ buvo pasirašiusi sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl paramos, nusprendė, jog minėtos aplinkybės, tikėtina, tuo metu rodė neabejotiną potencialą ateityje su įranga dirbti bei uždirbti, tačiau verslo pradžiai įmonei trūko apyvartinių lėšų. Tai, kad įmonė neturėjo nekilnojamojo turto, teismo vertinimu, neįrodo blogos jos turtinės padėties, priešingai, neturint nekilnojamojo turto, įmonei nereikia mokėti nekilnojamojo turto mokesčių, rūpintis pastatų priežiūra, jų remontui ir t. t., o nuomos mokestis už patalpas (mechanines dirbtuves), kurį mokėjo UAB „Gamtos ištekliai“, neabejotinai reikalavo mažesnių išlaidų, nei ji gamybai reikalingas patalpas būtų valdžiusi nuosavybės teise. Teismas, įvertinęs, kad UAB „Gamtos ištekliai“ sumokėjo Unijai 20 proc., t. y. 60 000 Lt, dydžio pajinį įnašą (didesnį nei įprasta) bei paskolos įvykdymo užtikrinimui įkeitė Pastatą, kurio vertė, nustatyta atestuoto turto vertintojo, ir buvo daugiau nei pakankama, padarė išvadą, jog tiek Unijos Paskolų komiteto narės, balsuodamos už siūlymą Unijos valdybai suteikti UAB „Gamtos ištekliai“ 300 000 Lt kreditą, tiek Unijos valdyba, pritarusi Paskolų komiteto siūlymui, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą suteikti paskolą UAB „Gamtos ištekliai, o paskolos grąžinimo užtikrinimo priemones, tarp jų ir Pastato pirminį įkeitimą, pagrįstai vertino kaip ekonomiškai pagrįstą bei pakankamą. Teismo vertinimu, teigti, kad UAB „Gamtos ištekliai“ paraiškos vertinimo metu buvo akivaizdu, jog paskolos gavėjo finansinis pajėgumas nebuvo geras, pagrindo nėra. Tai, kad su UAB „Gamtos ištekliai“ sudaryta Paskolos sutartis nebuvo vykdoma ir vėliau buvo nutraukta, o juo labiau tai, jog Pastatas 2020 m. gegužės 28 d. buvo parduotas tik už 40 200 Eur, neteikia pagrindo išvadai, kad tiek Unijos Paskolų komiteto, tiek jos valdybos priimti sprendimai buvo neteisėti. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti atsakovų T. S., J. G., E. S., V. Š., J. K. ir E. S. veiksmus, išduodant paskolą UAB „Gamtos ištekliai“, neteisėtais.

16. Teismas nusprendė, kad nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, atsakomybė jiems pagal ieškinio reikalavimus kilti negali, kadangi civilinei atsakomybei kilti turi būti nustatytos keturios sąlygos ir šios sąlygos turi būti nustatytos visos kartu. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko ieškovei buvo padaryta turtinė žala, neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos.

17. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu aktualios Unijos įstatų redakcijos 5.45.6 papunktis numatė, jog sprendimus dėl disponavimo Unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, jei turto vertė neviršija 1/10 unijos nuosavo kapitalo, priima Unijos valdyba, o jei norimo įsigyti turto vertė viršija 1/10 Unijos nuosavo kapitalo, tokią teisę valdybai suteikia Unijos visuotinio narių susirinkimas 2/3 balsų dauguma. Nors Pastato perėmimo Unijos nuosavybėn kaina buvo 84 000 Eur ir viršijo 1/10 Unijos nuosavo kapitalo (595 240 Eur), tačiau atsakovas K. D. nurodė, jog Pastatą Unijos valdyba nusprendė perimti ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui ir neketino jo naudoti Unijos veikloje, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 13 straipsnio 3 dalimi, 26 straipsnio 2 dalimi, perimtas Pastatas negali būti laikomas ilgalaikiu turtu, kurio įsigijimui yra būtinas ir Unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimas. Nors atsakovo K. D. teiginius patvirtinančių įrodymų, kad Pastato perėmimo klausimas buvo spręstas Unijos valdyboje ir 2015 m. lapkričio 5 d. buvo priimtas valdybos sprendimas perimti Pastatą už 84 000 Eur bei 12 mėnesių laikotarpyje jį parduoti tretiesiems asmenims, ir sprendimą dėl Pastato perėmimo Unijos nuosavybėn priėmė valdyba, o atsakovas tik įgyvendino tokį sprendimą, byloje nėra, tačiau, teismo vertinimu, tikėtina, kad toks sprendimas buvo, kadangi atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė elektroninio susirašinėjimo fragmentus, iš kurių matyti, jog 2016 m. balandžio 21 d., t. y. praėjus beveik 5 mėnesiams po Pastato perėmimo, aiškinamasi, kokius veiksmus reikia atlikti. parduodant Pastatą, nurodyta, jog jį norima parduoti Gikniaus įmonei „Kaukas“. Be to, Unijos balanse už 2015 metus perimtas Pastatas buvo priskirtas 7 balanso eilutei „Atsargos, už skolas perimtas ir kitas turtas“, Unijos finansinių ataskaitų rinkinys, tarp jų ir balansas už 2015 metus, buvo peržiūrėtas šių subjektų: 1) Unijos stebėtojų tarybos (Unijos įstatų 5.29 papunktis); 2) valdybos (Unijos įstatų 5.45.7 papunktis); 3) revizoriaus (Unijos įstatų 5.73 papunktis); 4) nepriklausomos audito įmonės Grand Thornton Baltic UAB. Teismo vertinimu, jei atsakovas K. D. savavališkai būtų priėmęs sprendimą perimti Pastatą, Unijos finansines ataskaitas revizuojantys asmenys būtų tai pastebėję ir patikrinę priežastis, perdavę šį klausimą spręsti kontroliuojančiai valdybai, o duomenų, kad taip būtų nutikę, byloje nėra, todėl labiau tikėtina, kad atsakovas tik įgyvendino Unijos valdybos priimtą sprendimą dėl Pastato perėmimo. Teismas nusprendė, kad atsakovas negali būti atsakingas už valdybos priimtus sprendimus, dėl ko konstatavo, jog atsakovas K. D. neatliko neteisėtų veiksmų.

18. Teismo vertinimu, 129 626,03 Eur žala apskritai negali būti siejama su Pastato perėmimo faktu. Atsakovas K. D. Unijos administracijos vadovu buvo iki 2016 m. lapkričio 29 d., kai tuo tarpu pirmasis privalomasis nurodymas Unijai surašytas 2017 m. gegužės 23 d., nurodant iki 2017 m. birželio 23 d. Pastate laikomas atliekas priduoti jas tvarkančioms įmonėms ir Agentūrai pateikti tai įrodančius dokumentus. Dar vėliau, kai į Agentūrą kreipėsi NŽT (2017 m. spalio 24 d.), atsakovas K. D. beveik metus nebeužėmė Unijos administracijos vadovo pareigų. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog minėtos šiukšlės Pastate atsirado laikotarpiu, kuomet atsakovas vadovavo Unijai ir jis galėtų būtų atsakingas už jų susidarymą, Pastato nepriežiūrą (priežastinis ryšys). Teismas, įvertinęs byloje pateiktas Pastato nuotraukas, nusprendė, kad negalima teigti, jog šiukšlių kiekis buvo toks, koks nurodomas UAB „Gerenta“ pateiktoje lokalinėje sąmatoje, kurios pagrindu Unijai buvo išrašyta apmokėjimui 127 083,03 Eur PVM sąskaita faktūra, be to, minėtoje sąmatoje nurodyti darbai, kurie nėra susiję su Privalomųjų nurodymų įvykdymu (statybiniai, o ne šiukšlių valymo darbai).

19. Teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas K. D. atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko ieškovei buvo padaryta turtinė žala, taip pat neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos.

20. Teismas nustatė, kad 2017 m. spalio 20 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo Unijai įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 2 d., ir paskirtam nemokumo administratoriui 2017 m. lapkričio 10 d. buvo perduoti visi Unijos dokumentai bei turtas. Perdavus nemokumo administratoriui Unijos dokumentus, tarp jų ir UAB „Gamtos ištekliai“ paskolos bylą, jis įgijo teisę susipažinti su jais ir juos įvertinti, todėl, teismo vertinimu, būtent nuo šios dienos ir turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, kas reiškia, jog trejų metų terminas suėjo 2020 m. lapkričio 10 d. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad jai tik nuo 2020 m. gegužės 28 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo dienos tapo žinomas žalos dydis.

21. Teismo vertinimu, ieškinys pirmosios instancijos teisme dėl pažeistos teisės gynimo pareikštas (2021 m. liepos 12 d.) praleidus CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo priteisimo ir nėra jokių svarbių aplinkybių, dėl ko šis terminas galėtų būti atnaujintas. Teismas konstatavo, jog ieškinys atsakovų atžvilgiu atmetamas ir dėl senaties.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

22. Ieškovė likviduojama dėl bankroto kredito unija „Baltija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; netaikyti ieškinio senaties termino, o tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad senaties terminas praleistas, šį terminą atnaujinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Paskolų komiteto nariai bei Paskolų komiteto pirmininkė neatliko neteisėtų veiksmų, pritardami paskolos UAB „Gamtos ištekliai“ išdavimui. Paskolų komiteto nariai ir pirmininkė priėmė sprendimus pritarti paskolos suteikimui, neatsižvelgdami į tai, kad jau paskolos svarstymo metu buvo ar turėjo būti akivaizdu, jog paskola nebus grąžinta. Paskolų komiteto narių ir pirmininkės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jie neišanalizavo skolininkės finansinės būklės, verslo plano – neišanalizavo ir objektyviai neįvertino pateiktų dokumentų, kuriais grindė savo pajamas ir galimybes tinkamai bei laiku mokėti kredito grąžinimo įmokas, užtikrinimo priemonių – ar teisingai įvertintas paskolai užtikrinti įkeičiamas turtas, neišnagrinėjo jo realizavimo galimybių paskolos negrąžinimo atveju, nors privalėjo visus paskolos suteikimo pagrįstumą pagrindžiančius dokumentus išnagrinėti savarankiškai bei priimti objektyvius sprendimus ir tokiais veiksmais sukėlė žalą Unijai. Be to, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos ataskaitoje nurodyta, kad pagal UAB „Gamtos ištekliai“ pateiktas 2013 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas, įmonės finansiniai rodikliai buvo blogi – nuostolis už 2013 metus buvo 411 000 Eur, o įmonės nuosavas kapitalas buvo neigiamas, be to ,UAB „Gamtos ištekliai“ turėjo itin reikšmingų įsiskolinimų kitoms įmonėms ir kredito įstaigoms. Priešingai negu sprendime konstatavo teismas, Paskolų komiteto nariai ir pirmininkė atliko neteisėtus veiksmus, kadangi priėmė sprendimą pritarti paskolos suteikimui, t. y. išdavė paskolą akivaizdžiai nemokiam, nepatikimam, prastos reputacijos skolininkui, su akivaizdžiai nepakankama užtikrinimo priemone.

23.2. Priešingai nei ginčijame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, Unijos valdybos nariai V. Š., J. K., E. S. atliko neteisėtus veiksmus, pritardami paskolos suteikimui. UAB „Gamtos ištekliai“ mokumas ir finansinė būklė nebuvo tinkamai įvertinti, neatitiko teisės aktų reikalavimų. Unijos valdybos nariai, turėdami pareigą patikrinti Paskolų komiteto priimtą sprendimą dėl paskolos suteikimo UAB „Gamtos ištekliai“, šios pareigos neįvykdė, o tik pritarė paskolos suteikimui. Unijos valdybos nariai, veikdami kaip finansų srities profesionalai, kuriems taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, nepaisydami akivaizdaus didelio UAB „Gamtos ištekliai“ ir itin aukšto rizikingumo ir neturėdami pagrįstų įrodymų, kad UAB „Gamtos ištekliai“ bus pajėgi grąžinti paskolą ir ją grąžins, priėmė sprendimą išduoti skolininkui paskolą, kuri faktiškai ir nebuvo grąžinta.

23.3. Atsakovai bendrais neteisėtais veiksmais priėmę sprendimus išduoti paskolą UAB „Gamtos ištekliai“, padarė Unijai 77 122,08 Eur žalą. Jeigu Unijos Paskolų komitetas nebūtų pritaręs Paskolos sutarties sudarymui, o valdybos nariai nebūtų patvirtinę paskolos suteikimo UAB „Gamtos ištekliai“, paskola nebūtų buvusi išduota ir Unija žalos nebūtų patyrusi, todėl tarp Unijos Paskolų komiteto narių ir valdybos narių neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys.

23.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas K. D., priimdamas sprendimą perimti Pastatą Unijos nuosavybėn, neatliko neteisėtų veiksmų, kadangi tik vykdė tariamą valdybos nutarimą perimti Pastatą. Tariamo Unijos valdybos sprendimo perimti Pastatą nei tarp Unijos nemokumo administratoriui dokumentų, nei UAB „Gamtos išteklių“ paskolos byloje nėra, todėl tokios teismo išvados nepagrįstos. Sprendime teismas neįvertino Unijos nemokumo administratoriaus pateiktų argumentų bei dokumentų, jog valdybos sprendimo perimti Pastatą nėra, tačiau pasikliovė tik K. D. pateiktais pasvarstymais, jog neva toks sprendimas buvo. Unijos administracijos vadovas K. D., priėmęs sprendimą perimti Pastatą Unijos nuosavybėn, atliko neteisėtus veiksmus ir tokiu būdu padarė Unijai 129 626,03 Eur žalą. Atsakovo K. D. veiksmai akivaizdžiai viršijo protingos ūkinės komercinės rizikos ribas, jis buvo nelojalus ir veikė aiškiai aplaidžiai (atliko neteisėtus veiksmus).

23.5. Teismas neįvertino tikrųjų K. D. motyvų, pateikiant sutikimą perimti Pastatą Unijos nuosavybėn – Pastatas buvo perimtas siekiant neteisėtai pagerinti Unijos kapitalo pakankamumo normatyvus ir tokiu būdu išvengti galimų Lietuvos banko poveikio priemonių, t. y. neteisėtai atitolinti Unijos bankroto bylos iškėlimą. Be to, teismas sprendime nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr. e2-203-585/2021 pateiktais išaiškinimais, jog visi Unijos užsakyti atliekų sutvarkymo darbai buvo būtini ir atlikti.

23.6. Nors teismas padarė išvadą, kad K. D. negali būti atsakingas už Unijai padarytą žalą ir žala negali būti siejama su Pastato perėmimu vien dėl to, jog privalomieji nurodymai Unijai buvo surašyti tuomet, kai K. D. nebebuvo Unijos administracijos vadovu, tačiau būtent jis 2015 m. lapkričio 5 d. pateikė antstoliui sutikimą perimti UAB „Gamtos ištekliai“ paskolos užtikrinimui įkeistą Pastatą. Jeigu K. D., kaip Unijos administracijos vadovas, nebūtų priėmęs neteisėto sprendimo perimti Pastatą Unijos nuosavybėn, Agentūra nebūtų surašiusi Unijai privalomųjų nurodymų ir Unija nebūtų patyrusi nuostolių Pastato sutvarkymui.

23.7. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Pastate susikaupusių atliekų kiekis nebuvo toks, koks yra nurodomas lokalinėje sąmatoje ir Unijos užsakyti darbai buvo ne šiukšlių valymo, o statybiniai. Nagrinėjamu atveju tiek darbų atlikimą pagrindžiančios sąskaitos ir mokėjimai, tiek teismo eksperto surašytas ekspertizės išvados aktas patvirtina, jog visi lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai buvo atlikti ir lokalinėje sąmatoje nurodyti bei UAB „Gerenta“ atlikti atliekų sutvarkymo darbai buvo būtini ir privalomi, išskyrus kelias pozicijas. Aplinkybės dėl darbų būtinumo ir pagrįstumo bei patirtų išlaidų dydžio atliekų sutvarkymui buvo išnagrinėtos ir įvertinos Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje e2-203-585/2021, todėl teismas nepagrįstai nevertino ir minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, o padarė deklaratyvias išvadas dėl tariamo dokumentų fiktyvumo.

23.8. Nepagrįsta teismo išvada, kad Unija ieškinį pateikė praleidusi ieškinio senaties terminą ir nėra pagrindo jį atnaujinti. Aplinkybė, kad nemokumo administratorius, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus ginantis subjektas, ieškinį reiškia dėl įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, sudaro pagrindą ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo to momento, kai apie tokią žalą sužino ar turėjo sužinoti. Nemokumo administratorius sužino apie įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytą žalą ne anksčiau, nei įsiteisėja nutartis iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti jos nemokumo administratorių. Nagrinėjamu atveju senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo nėra praleistas, kadangi senaties terminas gali būti skaičiuojamas ne anksčiau nei nuo 2020 m. gegužės 28 d. turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo, t. y. kai Unijai tapo žinoma, jog Unijos naudai įkeistas turtas nepadengs skolos ir žalos, atsiradusios dėl Pastato perėmimo. Tik užbaigus Unijos nuosavybėn perimto turto – Pastato realizavimą – tapo aišku, kad žala sukelta ir yra aiškus žalos dydis. Taigi, Unijai ieškinį pateikus 2021 m. liepos 12 d., CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

23.9. Tuo atveju, jei teismas vertintų, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas, terminas turi būti atnaujintas. Visų pirma, ieškinio senaties terminas buvo praleistas nežymiai. Antra, Unija laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo iki ieškinio pareiškimo nebuvo pasyvi – atliko dokumentų teisinį patikrinimą, sutvarkė atliekas, atliko Pastato vertinimą ir organizavo net šešias Pastato pardavimo varžytynes ir tik realizavus Pastatą, sužinojo žalos dydį. Trečia, egzistuoja viešasis interesas. Unija yra likviduojama dėl bankroto kredito unija – finansų įstaiga, kurios didžiausias kreditorius (99,654 proc. visų finansinių reikalavimų sumos) yra viešoji įstaiga (toliau – VĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“, teisės aktų numatyta tvarka išmokėjusi indėlininkams draudimo išmokas. Šiuo metu nepatenkintų kreditorinių finansinių reikalavimų suma Unijos bankroto procese yra 5 971 739,06 Eur.

23.10. Teismas neįvertino atsakovui K. D. priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir jų pagrįstumo bei nepasisakė dėl patirtų išlaidų atitikties Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos patvirtintoms Rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). K. D. patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius ir yra neprotingai didelės.

24. Atsakovai E. S. ir J. K. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo atmesti ieškinio dalį dėl 77 122 Eur žalos priteisimo solidariai, pripažįstant, kad jie nėra vienodai atsakingi už netinkamą paskolos suteikimą UAB „Gamtos ištekliai“; taikyti ieškinio senaties terminą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

24.1. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad Unijos valdyba priėmė sprendimą suteikti paskolą UAB „Gamtos ištekliai“, kurios mokumas ir finansinė būklė nebuvo tinkamai įvertinti, neatitiko Tvarkos 15, 25 ir 26 punktų. Unijos Paskolų komiteto narė E. S. Paskolų komitetui pristatė UAB „Gamtos ištekliai“ paraišką kreditui gauti, nurodė, kad paskolos grąžinimui užtikrinti įkeičiamas nekilnojamasis turtas. Skolininkės finansinę būklę Paskolų komiteto atsakingi darbuotojai įvertino kaip gerą. Ieškovė neįrodė, kodėl atsakovai turėjo netikėti tuometinės Paskolų komiteto narės E. S. pristatyta informacija dėl galimybių suteikti paskolą UAB „Gamtos ištekliai“. Be kita ko, ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovų E. S. ir J. K. veiksmai buvo neteisėti. Tai, kad UAB „Gamtos ištekliai“ sudaryta Paskolos sutartis nebuvo vykdoma ir vėliau buvo nutraukta, nesudaro pagrindo išvadai, jog tiek Paskolų komiteto, tiek valdybos priimti sprendimai buvo neteisėti.

24.2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad egzistavo atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovų veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų ar neveikimo: klaidingai bandoma įrodyti, kad atsakovai E. S. ir J. K., gavę Paskolų komiteto išvadą dėl paskolos suteikimo UAB „Gamtos ištekliai“, elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, aplaidžiai ir pan. Atsakovams buvo suteikta informacija apie beveik dvigubai vertingesnį užstatą nei paskolos dydis. Be to, atsakovams Paskolų komitetas nurodė, kad UAB „Gamtos ištekliai“ įvertinta, kaip „gera“ įmonė, todėl atsakovai neturėjo pagrindo abejoti nei turto vertintojų, nei Paskolų komiteto jiems pateikta informacija apie UAB „Gamtos ištekliai“. Atsakovų E. S. ir J. K. funkcija buvo nesvarstyti nuo pradžių kredito suteikimo galimybės, o pritarti arba nepritarti Paskolų komiteto išvadai.

24.3. 2017 m. spalio 20 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo Unijai įsitesėjo 2017 m. lapkričio 2 d., dėl to nemokumo administratoriui 2017 m. lapkričio 10 d. buvo perduoti visi Unijos dokumentai ir turtas. Taigi, perdavus nemokumo administratoriui Unijos dokumentus, tarp jų ir UAB „Gamtos ištekliai“ paskolos bylą, jis įgijo teisę susipažinti su jais ir juos įvertinti. Todėl būtent nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, kuris baigėsi 2020 m. lapkričio 10 d.

25. Atsakovė E. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

25.1. Atsakovė, kaip buvusi Paskolų komiteto narė, nepatenka į asmenų, kurie atitinka kredito unijos vadovo statusą, kategoriją. 2013 m. balandžio 11 d. atsakovė buvo priimta dirbti į Uniją paskolų vadybininke. Paskolos sandorio sudarymo su UAB „Gamtos ištekliai“, iš kurio kildinamas žalos atsiradimas, metu ji buvo Unijos paskolų vadybininkė bei Paskolų komiteto narė. Į atsakovės pareigas įėjo Unijos klientų aptarnavimas, įskaitant dokumentų dėl kredito suteikimo ruošimą, taip pat paskolų administravimas. Atsakovė Unijoje niekada nėjo vadovo pareigų, todėl atsakyti pagal ieškovės ieškinį, kaip vadovė, negali. Jai, kaip darbuotojai, galėjo būtų taikoma materialinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Net ir hipotetiškai vertinant, kad atsakovės kaip ir kitų Paskolų komiteto ir valdybos narių civilinė atsakomybė kyla CK 6.246 straipsnio, 2.87 straipsnio, KUĮ 20 ir 30 straipsnių pagrindu, teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, jog ieškovė neįrodė būtinųjų sąlygų civilinės atsakomybės taikymui, o, būtent, atsakovės neteisėtų veiksmų. Žala ieškovei kilo ne dėl to, kad paskola buvo suteikta, o dėl to, jog paskolos gavėja UAB „Gamtos ištekliai“ neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų.

25.2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad Paskolų komiteto nariai ir pirmininkė priėmė sprendimus pritarti paskolos suteikimui UAB „Gamtos ištekliai“, neatsižvelgdami į tai, jog paskolos svarstymo metu turėjo būti akivaizdu, kad paskola nebus grąžinta. Paskolos suteikimo metu nebuvo jokių indikacijų ar grėsmių, kad paskolos gavėjas yra nemokus, jog būtų finansuojamas neperspektyvus verslas ar, kad paskola gali būti negrąžinta. Įmonės kreditavimo sąlygos buvo itin griežtos. Paskolą UAB „Gamtos ištekliai“ buvo nuspręsta suteikti paskolos gavėjai privalomai įvykdant 16 sąlygų, kurios buvo naudingos Unijai. Viena iš būtinųjų sąlygų – pajinio įnašo (60 000 Lt) sumokėjimas. Be to, priimant sprendimą suteikti paskolą, paskolos gavėja buvo įpareigota gaunamos paskolos grąžinimą užtikrinti įkeistu turtu. Pastato vertė buvo nustatyta ne atsakovės, o profesionalaus turto vertintojo UAB „Laudomus“.

25.3. Atsakovė, kaip ir kiti atsakovai, negali būti atsakinga už turto vertinimo ataskaitos ir joje esančių duomenų teisingumą, taip pat už žalą, kuri galėtų kilti dėl neteisingai atlikto turto vertinimo. Juolab kad ieškovė turto vertinimo ataskaitos neginčijo. Taigi, kredito gavėjos finansinė padėtis, turimi įsipareigojimai kitiems kreditoriams leido suteikti paskolą. Tai, kad kredito gavėja turėjo kitų kreditorių, vėlavo apmokėti tiekėjams, VSDFV įsiskolinimas siekė 1 175,85 Eur yra normali verslo praktika. Jokios neigiamos informacijos apie kredito gavėją, kuri turėtų esminės įtakos paskolos (ne)suteikimui, nebuvo. Atsakovė, kaip paskolų vadybininkė, Paskolų komiteto narė, atliko visus teisės aktuose numatytus veiksmus kredito gavėjos finansinės būklės įvertinimui, kredito suteikimui, Paskolų komitetui ir valdybai pateikė dokumentus, iš kurių buvo galima spręsti apie kredito gavėjos finansines galimybes, užstato vertę, taip pat kredito grąžinimo perspektyvas. Suteikiant kreditą nebuvo prielaidų, kad kreditas nebus grąžintas.

25.4. Atsakovė negali atsakyti pagal ieškovės ieškinį, nes dėl atsakovės veiksmų žala ieškovei kilti negalėjo, o tarp atsiradusios žalos ir atsakovės veiksmų nėra priežastinio ryšio, taip pat nėra atsakovės kaltės.

25.5. Apeliantės nurodomas žalos apskaičiavimas yra neteisingas. Tai, kad turtas ieškovės balanse apskaitytas už 84 000 Eur (turto perėmimo kaina, neįvykus varžytynėms) buvo parduotas 2020 m. gegužės 28 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu už 40 200 Eur, yra nemokumo administratoriaus atsakomybė, kadangi jis pardavė turtą pernelyg pigiai ir nesugebėjo surasti tinkamo pirkėjo. Nei atsakovė E. S., nei kiti atsakovai negali būti atsakingi už turto kainos nustatymą ir turto, kurio balansinė vertė buvo 84 000 Eur, pardavimą dvigubai mažesne kaina.

25.6. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo nėra praleistas. Ieškovė reiškia reikalavimus atsakovei dėl veiksmų, kuriuos atsakovė E. S. atliko 2014 metais. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, tai yra nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškinio senaties terminas turėjo būti pradedamas skaičiuoti 2015 m. lapkričio 6 d., tai yra nuo tada, kai antstolio turto perdavimo išieškotojui 2015 m. lapkričio 6 d. aktu įkeistas Pastatas buvo perduotas ieškovei už 84 000 Eur, t. y. ieškinio senaties terminas suėjo 2018 m. lapkričio 6 d. Ieškovė turėjo galimybę ginti savo teises nepraleisdama įstatyme nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino ir kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo, nelaukdama, kol perimtas įkeistas turtas bus realizuotas bankroto procese.

26. Atsakovas K. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo: ieškovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

26.1. Teismas pagrįstai konstatavo, jog K. D. tik vykdė Unijos valdybos sprendimą perimti Pastatą ieškovės nuosavybėn, todėl jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Unijos valdybos sprendimo egzistavimas nagrinėjamoje byloje buvo nustatytas pagrįstai, net jei paties sprendimo protokolo ieškovė nepagrįstai nepateikė į bylą. K. D. pateikė paaiškinimus ir juos pagrindžiančius rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, jog ieškovės valdyba priėmė sprendimą dėl Pastato perėmimo. Be to, ieškovė apeliaciniame skunde keičia poziciją šiuo klausimu. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįvertino, jog ir tuo atveju, jei valdybos sprendimas Pastatą perimti egzistuotų, K. D. būtų vykdęs neteisėtą sprendimą, kadangi jo turinys tikėtinai būtų analogiškas K. D. atliktiems veiksmams. Šis ieškovės argumentas iš esmės prieštarauja bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovės dėstytai pozicijai ir yra nepagrįstas.

26.2. Atsakovas K. D. neatliko neteisėtų veiksmų. Sprendimas perimti Pastatą ieškovės nuosavybėn Unijos valdybos buvo priimtas, atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes: Pastatas buvo įvertintas nepriklausomų turto vertintojų ir vertinimu nebuvo pagrindo nepasitikėti; Pastato rinkos vertė buvo patvirtina antstolio A. Bložės 2015 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu, šiam vykdant pareigą įvertinti Pastatą rinkos kaina ir patvarkymas tiek ieškovei, tiek K. D. buvo privalomas; Pastato, kaip UAB „Gamtos ištekliai“ įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimo pakankamumas (atitinkamai ir Pastato pakankama būklė), buvo įvertintas dar 2014 m. gruodžio mėn. paskolų vadybininkės E. S. bei patvirtintas ieškovės Paskolų komiteto ir valdybos sprendimais, kurie nenuginčyti, todėl jais buvo privaloma vadovautis; Pastato įvertinimo ekspertizės akte pateiktos nuotraukos nesudarė pagrindo teigti, jog Pastate esančių atliekų tvarkymui reikia skirti daug lėšų ir išteklių.

26.3. Paaiškėjus, kad UAB „Gamtos ištekliai“ yra nemoki ir iš šios įmonės ieškovė negalės atgauti skolos, buvo galima atlikti kelis pasirinkimus: perimti Pastatą nuosavybėn ir taip padengti bent dalį nuostolių bei, be kita ko, pagerinti savo kapitalo pakankamumo rodiklį; arba Pastato nepardavus varžytynėse, antstoliui nutraukus išieškojimą ir grąžinus Pastatą, vėliau nurašyti visą UAB „Gamtos ištekliai“ skolą kaip beviltišką. Pastatas buvo perimtas, vykdant teisės aktuose numatytus reikalavimus ir laikantis teisės aktuose numatytų procedūrų, dėl investavimo į nekilnojamąjį turtą bei kapitalo stiprinimo. Taigi, apeliacinio skundo teiginys, kad nebuvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, neatitinka tikrovės.

26.5. Teismas pagrįstai konstatavo, jog Pastate susikaupusių atliekų kiekis nebuvo toks, koks yra nurodomas lokalinėje sąmatoje, o ieškovės užsakyti darbai buvo ne šiukšlių valymo, o statybiniai darbai. Vien tai, kad teismas nesirėmė suinteresuotų asmenų UAB „JK Ranga“, UAB „Gerenta“ ir L. U. surašytais dokumentais, taip pat jokios prejudicinės galios šiai bylai neturinčia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Nr. e2-203-585/2021, niekaip nepatvirtina, jog teismas neištyrė visų bylai reikšmingų įrodymų.

26.6. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškinį. Ieškovė nepagrįstai ieškinio senaties terminą skaičiuoja nuo Pastato pardavimo varžytynėse 2020 m. gegužės 28 d. Darbai Pastate buvo atlikti dar 2018 m. kovo 29 d., todėl išlaidos buvo žinomos jau 2018 m. kovo 29 d. ir ieškovė galėjo pradėti Pastato pardavimo procedūras dar 2018 metų pradžioje. Visgi ieškovė vilkino Pastato pardavimą ir 2020 metas Pastato pardavimą inicijavo tik todėl, kad 2020 metų pradžioje Agentūra pakartotinai pradėjo tikrinti žemės sklypo ir jame esančių statinių (įskaitant Pastatą) atitikimą aplinkos apsaugos reikalavimams.

26.7. Ieškovė apeliaciniu skundu neginčija, kad po Pastato perėmimo ieškovės organų nariai siekė Pastatą parduoti, o jį pardavus ieškovė net teoriškai nebūtų patyrusi jokios žalos dėl poreikio išvalyti Pastatą nuo šiukšlių, tačiau atsakovas K. D. atkreipė dėmesį, kad jeigu ieškovė po jo pasitraukimo iš ieškovės veiklos būtų baigusi K. D. ir kitų kompetentingų ieškovės valdymo organų inicijuotą Pastato pardavimą, akivaizdu, kad 2017 metais Agentūra nebūtų surašiusi ieškovės atžvilgiu neteisėtų privalomųjų nurodymų ir atitinkamai nebūtų buvę poreikio tvarkyti Pastate buvusias atliekas. Kadangi Pastato nepardavė būtent kiti ieškovės vardu veikę asmenys, akivaizdu, kad būtent šių asmenų veiksmai yra tiesiogiai susiję su Agentūros privalomųjų nurodymų priėmimu, todėl K. D. atsakomybė negali kilti.

26.8. Teismas pagrįstai priteisė K. D. naudai iš ieškovės 16 613,51 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog priteisia K. D. patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms, atsižvelgdamas į bylos specifiką, į jos nagrinėjimo trukmę, į keliamų reikalavimų sudėtingumą, į išlaidų dydį bei į kitas svarbias aplinkybes. Nei vieno iš šių teismo nurodytų kriterijų ieškovė apeliaciniu skundu nekvestionuoja.

27. Atsakovas V. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

27.1. Atsakovo, kaip Unijos valdybos nario, įgaliojimai pasibaigė dar 2014 m. rugpjūčio 6 d., todėl atsakovas niekaip negalėjo būti atsakingas už įkeisto turto perėmimą, pardavimą bei negalėjo įtakoti parduodamo turto procedūras ir kainą.

27.2. Paskolų komitetas nagrinėja Unijos narių prašymus dėl paskolų, numato paskolos išmokėjimo ir grąžinimo tvarką, o tada teikia valdybai pasiūlymus dėl šių klausimų valdybai, kaip šiuo atveju ir buvo. Ieškovės įstatų 3.10 papunktyje numatyta, jog be Paskolų komiteto pritarimo ieškovės valdybai draudžiama suteikti paskolas. Taigi, būtent Paskolų komiteto pritarimas buvo lemiamas kriterijus, valdybai sprendžiant klausimą dėl paskolos suteikimo ar nesuteikimo. Paskolų komitetas tinkamai įvertino UAB „Gamtos ištekliai“ įkeičiamą nekilnojamąjį turtą, nes šis turtas buvo ir iš jo, pagal kredito suteikimo metu turimą informaciją, galėjo būti tenkinamas ieškovės finansinis reikalavimas. Paskolų komiteto sprendimas dėl paskolos UAB „Gamtos ištekliai“ suteikimo buvo teisėtas ir pagrįstas. Paskolų komitetui buvo pateikta kvalifikuoto ir licenciją turėjusio nekilnojamojo turto vertintojo UAB „Laudomus“ UAB „Gamtos ištekliai“ įkeičiamo turto vertinimo ataskaita, kurioje buvo nurodyta šio turto rinkos vertė – 581 000 Lt (168 016,19 Eur) ir priverstinio pardavimo vertė – 349 000 Lt (101 077,39 Eur). Be to, Pastatas buvo apdraustas 2 991 930,00 Lt (866 522,82 Eur) suma. Tuo tarpu suteikiamos paskolos suma buvo 300 000 Lt (86 886,01 Eur). UAB „Gamtos ištekliai“ būklė buvo įvertinta Paskolų komiteto ir Paskolų komiteto, ji buvo pripažinta „gera“. Be to, UAB „Gamtos ištekliai“ buvo pateikusi verslo planą. Nors ieškovė kritikuoja verslo planą, tačiau nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodo, kokių teisės aktų ir jų reikalavimų UAB „Gamtos ištekliai“ verslo planas neatitiko. Be to, prieš išduodant paskolą, UAB „Gamtos ištekliai“ įmokėjo Unijai 20 proc. dydžio nuo išmokamos kredito sumos pajinį įnašą. Taigi, UAB „Gamtos ištekliai“ atitiko Lietuvos Respublikos finansinių įstaigų įstatymo (toliau – FĮĮ) 31 straipsnio 3 dalies 2 punkto (paskolos suteikimo metu galiojusi redakcija), reikalavimus.

27.3. Ieškovė pripažįsta, jog jos finansinis reikalavimas UAB „Gamtos ištekliai“ bankroto byloje yra 33 322,08 Eur sumai. Ieškovė reikalavimo dydžio UAB „Gamtos ištekliai“ bankroto byloje po turto pardavimo nebekeitė. Taigi, tokiu būdu yra nustatyta, kad iš sandorio su UAB „Gamtos ištekliai“ ieškovės negauta pinigų suma yra ne 77 122,08 Eur, kurios ieškovė reikalauja iš atsakovės, o 33 322,08 Eur. Be to, ieškovei iš UAB „Gamtos ištekliai“ pajų atgavus 17 377,20 Eur, UAB „Gamtos ištekliai“ mokėtina skolos suma ieškovei yra ne 33 322,08 Eur, o 15 944,88 Eur. Dėl 17 377,20 Eur neatgavimo už pajus yra kalta pati ieškovė ir šia suma turėtų būti sumažintina atsakovo ir kitų atsakovų skola.

27.4. Teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį. Ieškovės nurodomi neva neteisėti atsakovo veiksmai buvo atlikti 2014 m. vasario 21 d., t. y. daugiau nei prieš septynerius metus iki ieškinio pateikimo. Paskolos sutartis su UAB „Gamtos ištekliai“ nutraukta 2015 m. balandžio 10 d. ir išduotas vykdomasis dokumentas. Taigi, daugiau nei šešerius metus iki ieškinio pateikimo (jau tuo metu buvo aiški UAB „Gamtos ištekliai“ negrąžinta Unijai suma). Bankroto byla UAB „Gamtos ištekliai“ iškelta 2015 m. spalio 12 d., tada pareikštas finansinis reikalavimas (ieškovės nurodoma 33 322,08 Eur žala buvo aiški). Nutartis, kuria buvo iškelta bankroto byla Unijai, įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 2 d. (daugiau nei prieš trejus metus). Šios aplinkybės patvirtinta, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą.

27.5. Šioje byloje neegzistuoja viešasis interesas, todėl ieškovės prašymas tuo pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą yra nepagrįstas. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad didžiausias Unijos kreditorius (99,826 proc. visų reikalavimų sumos) yra VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Atsižvelgiant į tai, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ yra praktiškai vienintelis Unijos kreditorius, neaišku kuo pasireiškia viešasis interesas. Tai, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ yra išmokėjęs indėlininkams draudimo išmokas, nesudaro pagrindo teigti, kad egzistuoja viešasis interesas, nes VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ buvo įsteigtas tuo tikslu, kad rinktų įmokas iš finansų įstaigų, o finansų įstaigos bankroto atveju indėlininkams išmokėtų draudimo išmokas. Indėlių draudimo fondo paskirtis – kaupti finansinius išteklius ir indėlių draudimo garantijų sistemos dalyviui tapus nemokiam iš sukauptų finansinių išteklių išmokėti draudimo išmokas indėlininkams.

28. Atsakovė J. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

28.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo atsakovams pareikštas praleidus CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo priteisimo, ir nėra jokių svarbių aplinkybių (priežasčių), dėl ko šis terminas galėtų būti atnaujintas. Jau nuo 2017 m. lapkričio 10 d. nemokumo administratorius žinojo arba turėjo žinoti, kad UAB „Gamtos ištekliai“ pažeidė Paskolos sutartį, dėl ko ji buvo nutraukta ir ši bendrovė liko Unijai skolinga, todėl trejų metų terminas (skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 10 d.) ieškiniui pareikšti buvo daugiau nei pakankamas. Ieškovės teiginys, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo ieškovės sužinojimo apie konkretų žalos dydį, yra nepagrįstas, prieštarauja teisiniam reguliavimui (CK 1.127 straipsnio 1 dalis) bei teismų praktikai.

28.2. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad teismui konstatavus, jog ieškinio senaties terminas pasibaigė 2020 m. lapkričio 10 d., jai ieškinį pareiškus 2021 m. liepos 12 d., terminas praleistas nežymiai. Skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 10 d. iki 2021 m. liepos 12 d., tai yra daugiau nei aštuoni mėnesiai ir toks termino praleidimas negali būti vertinamas kaip nežymus. Priešingai, nepateisinamas delsimas laikytinas labai žymiu termino praleidimu. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad byloje vyrauja viešasis interesas ir tai yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Viešasis interesas būtų pažeistas, jeigu teisinių santykių subjektas neribotą laiką negalėtų būti tikras, kad dėl jo dalyvavimo konkrečiame teisiniame santykyje jam jokių neigiamų padarinių nekils (nebus inicijuojamas jo atžvilgiu procesas). Šiuo atveju atsakovė J. G. balsavo už pasiūlymą dar 2014 m. vasario 20 d., ir dėl tokio balsavimo jai reiškiamas turtinis reikalavimas 2021 m. liepos 12 d. ieškiniu, praėjus daugiau nei septyneriems metams. Tai, kad bankroto bylose yra viešojo intereso, neatleidžia nemokumo administratoriaus laikytis teisės aktų bei ginti jo įstatyminiu pagrindu atstovaujamos įmonės bei jos kreditorių teises bei teisėtus interesus laiku.

28.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė J. G. Unijos Paskolų komitete balsuodama už siūlymą, adresuotą Unijos valdybai, suteikti paskolą UAB „Gamtos ištekliai“, nesielgė nepagrįstai ir neteisėtai. Unijos valdybos nariams civilinė atsakomybė kyla CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, kaip fiduciarines pareigas priimant žalingą (nenaudingą) sprendimą (nutarimą) pažeidusiems juridinio asmens valdymo organo nariams. Paskolų komiteto nariai nėra Unijos valdymo organo nariai ir jiems atsakomybė nėra taikoma tuo pačiu pagrindu kaip ir Unijos vadovams. Nors atsakovė nebuvo Unijos valdymo organo narys, tačiau ginčui teisingai išspręsti reikšminga teismų praktika, kurioje sprendžiama dėl valdymo organų narių atsakomybės. Nagrinėjamu atveju atsakovė 2014 m. vasario 20 d. balsuodama už UAB „Gamtos ištekliai“ pasiūlymą, veikė tinkamai, teisėtai ir pagrįstai, todėl nesant būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – J. G. neteisėtų veiksmų – jai civilinė atsakomybė nekyla.

28.4. Teismas pagrįstai nusprendė, kad nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų atsakomybė jiems pagal ieškinio reikalavimus negali kilti, kadangi civilinei atsakomybei kilti turi būti nustatytos keturios sąlygos ir šios sąlygos turi būti nustatytos kartu. Ieškovė neįrodė, jog atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko jai padaryta žala, neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos. Nepagrįsti ieškovės priekaištai, kad teismas nepasisakė dėl civilinės atsakomybės sąlygų bei jų neišnagrinėjo. Kita vertus, konstatavus, kad atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų, ieškinys pagrįstai atmestas, nes nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygos.

28.5. Ieškovė nepagrįstai skaičiuoja, kad patyrė 77 122,08 Eur žalą. UAB „Gamtos ištekliai“ bankroto byla buvo iškelta Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartimi. Unija UAB „Gamtos ištekliai“ bankroto byloje pateikė 33 322,08 Eur finansinį reikalavimą, kuris įsiteisėjusia teismo nutartimi buvo patvirtintas. Ieškovės finansinis reikalavimas, nukreiptas į UAB „Gamtos ištekliai“, buvo susijęs su iš Paskolos sutarties kylančiais ieškovės reikalavimais, kurių suma – 33 322,08 Eur. Tai reiškia, kad maksimali suma (maksimali nauda), kurią galėjo gauti ieškovė iš UAB „Gamtos ištekliai“, nustatyta įsiteisėjusia teismo nutartimi byloje, kurioje dalyvavo tiek ieškovė, tiek UAB „Gamtos ištekliai“, yra 33 322,08 Eur. Be to, į ieškovės nurodomą tariamai patirtą 77 122,08 Eur žalą turi būti įskaitoma ir Unijos gauta nauda, t. y. UAB „Gamtos ištekliai“ sumokėtas Unijai 60 000,00 Lt (17 377,20 Eur) pajinis įnašas. Nors ieškovė teigė, kad kreditas negalėjo būti suteiktas, tačiau į tariamai patirtą 77 122,08 Eur žalą įtraukė ir 14 093,58 Eur palūkanas. Be to, į 77 122,08 Eur žalą ieškovė įtraukė ir 10 550,88 Eur delspinigius, nors delspinigiai yra viena iš prievolių užtikrinimo priemonių ir nėra iš anksto ieškovės numatytos gauti pajamos.

28.6. Ieškovė neturėjo teisės į ieškinį atsakovei J. G., kadangi neįrodinėjo, jog dėl jos 2014 m. vasario 20 d. balsavimo už pirmiau aptartą pasiūlymą Unija tapo nemoki ar, kad ji jau buvo nemoki 2014 m. vasario 20 d. ir dėl balsavimo buvo dar labiau pabloginta nemokios Unijos finansinė padėtis. Šios aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atsakovės J. G. atžvilgiu atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

30. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygų vertinimą.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi, atsakovų J. K. ir E. S. teikiamų paaiškinimų turinį, sprendžia, kad atsakovai iš esmės nenurodė jokių naujų argumentų, o tik siekia papildomai paaiškinti atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus motyvus bei atkreipti dėmesį į jų vertinimu svarbias ginčo išsprendimui aplinkybes. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, atsakovų J. K. ir E. S. pateikti rašytiniai paaiškinimai priimami ir vertinami byloje esančių įrodymų kontekste.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

34. 2014 m. vasario 14 d. UAB „Gamtos ištekliai“ kreipėsi į Uniją, prašydama išduoti 300 000 Lt paskolą 24 mėnesių laikotarpiui. Numatyta paskolos paskirtis – apyvartinės lėšos padengti šiaudų granulių gamybos kaštams.

35. Unijos Paskolų komitete 2014 m. vasario 20 d. buvo nutarta siūlyti Unijos valdybai suteikti paskolą UAB „Gamtos ištekliai“.

36. Unijos valdyba 2014 m. vasario 21 d. priėmė sprendimą išduoti UAB „Gamtos ištekliai“ paskolą pagal Paskolų komiteto siūlytas sąlygas.

37. Unija ir UAB „Gamtos ištekliai“ 2014 m. vasario 24 d. sudarė Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią paskolos gavėjai UAB „Gamtos ištekliai“ 24 mėnesių laikotarpiui buvo suteikta 300 000 Lt (86 886,01 Eur) paskola. Paskolos užtikrinimui 2014 m. vasario 25 d. buvo įkeistas UAB „Securonas“ nuosavybės teise priklausantis Pastatas.

38. UAB „Laudomus“ 2012 m. gruodžio 17 d. Pastato vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, jog Pastato rinkos vertė – 581 000 Lt, Pastato priverstinio pardavimo vertė (40 proc. mažesnė už nustatytą rinkos vertę) – 349 000 Lt (101 077,39 Eur). Be to, prie vertinimo ataskaitos pateiktas draudimo liudijimas, iš kurio nustatyta, kad Pastatas nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2015 m. vasario 26 d. apdraustas atkuriamąja verte (2 991 930 Lt).

39. 2014 m. gruodžio 23 d. pranešimu dėl Paskolos sutarties nutraukimo Unija informavo UAB „Gamtos ištekliai“, kad neatsiskaičius pagal Paskolos sutartį iki 2015 m. sausio 17 d., Unija be įspėjimo nutrauks sutartį.

40. 2015 m. balandžio 10 d. Unijai išduotas vykdomasis įrašas dėl skolos iš UAB „Gamtos ištekliai“ išieškojimo, kuriame nurodyta, jog UAB „Gamtos ištekliai“ skolinga Unijai 86 886,01 Eur (nesumokėta skola), 8 523,35 Eur (nesumokėtos palūkanos), 2 416,03 Eur (nesumokėti delspinigiai), taip pat sutartines palūkanas ir delspinigius nuo 2015 m. vasario 20 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos, 217,33 Eur atlyginimą notarui.

41. Antstolis, vykdantis skolos pagal vykdomąjį įrašą išieškojimą, užsakė Pastato ekspertizę. UAB „Verslo konsultacija“ ekspertas Aidas Liorentas 2015 m. liepos 16 d. atliko Pastato ekspertizę ir surašė Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog Pastato rinkos vertė vertinimo dieną (2015 m. liepos 16 d.) yra 105 000 Eur.

42. 2015 m. spalio 1 d. vykdomojoje byloje buvo paskelbtos pirmosios Pastato varžytynės, pradinė parduodamo turto kaina – 84 000 Eur.

48. Agentūra 2017 m. gruodžio 4 d. surašė Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta iki 2018 m. vasario 2 d. surinkti atliekas, išrūšiuoti, priduoti atliekas tvarkančioms įmonėms ir pateikti Agentūrai tai įrodančius dokumentus bei atsakymą apie Privalomojo nurodymo įvykdymą. Minėto nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2018 m. kovo 5 d.

49. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5458-232/2017 Unijai iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas Nerijus Činčikas, nutartis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 2 d.

51. Unijos bankroto procese 2020 m. gegužės 28 d. varžytynių aktu Pastatas buvo parduotas už 40 200 Eur.

Dėl Unijos Paskolų komiteto ir valdybos narių atsakomybės

53. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovai T. S., J. G., E. S., V. Š., J. K. ir E. S. atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko ieškovei buvo padaryta turtinė žala, taip pat neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos.

59. Atsakomybė kredito unijos vadovams už jų pareigų tinkamą nevykdymą pirmiausia grindžiama jų santykiu su kredito unija, kuri kyla iš pasitikėjimu tarp unijos ir jos vadovų pagrįstų pareigų. Tokios fiduciarinės pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys (vadovas) privalo veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir būti lojalus, laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3, 5 dalys), savo turto nepainioti su juridinio asmens turtu, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 straipsnio 4 dalis), informuoti apie sandorių sudarymą su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra (CK 2.87 straipsnio 6 dalis), pranešti apie interesų konfliktą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.

60. Taigi, Unijos stebėtojų tarybos nariams, valdybos nariams, administracijos vadovui, vidaus audito tarnybos vadovui, paskolų komiteto pirmininkui ir revizijos komiteto pirmininkui (revizoriui) civilinė atsakomybė kyla CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, kaip fiduciarines pareigas priimant žalingą (nenaudingą) sprendimą (nutarimą) pažeidusiems juridinio asmens valdymo organo nariams.

61. Unijos įstatų 5.45 papunktyje numatytos Unijos valdybos funkcijos. Viena iš numatytų funkcijų – Unijos valdyba priima sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo (Unijos įstatų 5.45.6 papunktis).

62. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kredito unijos valdybos narių kompetencijai priskirtinos ne tik specifinės pareigos, būdingos būtent tokio juridinio asmens kolegialaus valdymo organui ir jo nariams, bet ir bendrosios fiduciarinės pareigos, kurios būdingos visų juridinių asmenų valdymo organų nariams (CK 2.87 straipsnio 1–4 dalys). Netinkamas šių pareigų vykdymas gali būti pagrindas kredito unijos valdybos nario (narių) civilinei atsakomybei atsirasti (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-684/2019).

63. Tiek KUĮ 28 straipsnio 5 dalyje, tiek Unijos įstatų 5.48 papunktyje numatyta, jog kiekvienas kredito unijos valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad valdyba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas. Kredito unijos valdybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kituose teisės aktuose nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija sudarytas sutartis.

64. Unijos įstatų 5.78 papunktyje nustatyta, kad Unijos valdybos nariai ir valdybos pirmininkas, administracijos vadovas privalo atlyginti Unijai nuostolius, padarytus dėl Unijos valdybos ar administracijos vadovo sprendimų, priimtų pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktus ir šiuos įstatus. Valdybos nario ir valdybos pirmininko arba administracijos vadovo atsistatydinimas ar pašalinimas iš pareigų neatleidžia jo nuo nuostolių, kurie susidarė dėl jo kaltės, atlyginimo. Unijos valdybos nariai Unijai padarytą žalą atlygina solidariai. Pavieniai valdybos nariai, priimant neteisėtus, Unijai žalingus sprendimus balsavę prieš (tai turi būti užfiksuota protokole) nuo žalos atlyginimo neatleidžiami.

65. Pasisakant dėl Paskolų komiteto narių atsakomybės, pažymėtina tai, kad Paskolų komiteto nariai nėra kredito unijos valdymo organo nariai ir jiems atsakomybė nėra taikoma tuo pačiu pagrindu kaip ir kredito unijos vadovams. Kita vertus, paskolų komitetas yra privalomas kredito unijos organas (KUĮ 32 straipsnio 3 dalis), kurio narius iš kredito unijos narių renka visuotinis narių susirinkimas (KUĮ 33 straipsnio 1 dalis). Paskolų komiteto nariai kaip ir visi kiti kredito unijos nariai privalo narių teisėmis naudotis ir pareigas atlikti taip, kad kredito unija veiktų stabiliai ir patikimai (KUĮ 13 straipsnio 9 dalis), o už kredito unijai padarytą žalą atsako CK nustatyta tvarka (KUĮ 20 straipsnis).

66. Unijos įstatų 5.67 papunktyje numatytos Paskolų komiteto funkcijos. Paskolų komitetas nagrinėja kredito unijos narių prašymus dėl paskolų. Jis numato paskolos išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikia pasiūlymus dėl šių klausimų kredito unijos valdybai ar administracijos vadovui, išskyrus Unijos įstatų 3.8 ir 3.9 papunkčiuose numatytus atvejus. Paskolų komitetas taip pat svarsto laiku negrąžinamas paskolas bei teikia pasiūlymus valdybai ir(ar) administracijos vadovui. Negalima sudaryti Paskolos sutarties su kredito unijos nariu, jei pagal kredito unijos nustatytas procedūras reikalingas paskolų komiteto sutikimas ir paskolos suteikimui nepritarė paskolų komitetas. Unijos įstatų 5.68 papunktyje numatyta, kad Paskolų komiteto darbo tvarką nustato jo priimtas darbo reglamentas.

67. Unijos Paskolų komiteto darbo reglamento 3 dalyje yra apibrėžtos Paskolų komiteto funkcijos ir įgaliojimai. Paskolų komitetas: nagrinėja Unijos narių prašymus dėl paskolų ir kitus paskolai gauti dokumentus; numato paskolos išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas ir tvarką ir teikia pasiūlymus dėl šių klausimų Unijos valdybai ar administracijos vadovui, išskyrus Unijos įstatų 3.8 ir 3.9 papunkčiuose numatytus atvejus; tikrina, ar nario prašoma paskola neviršija dešimteriopo to nario pajaus dydžio ir 10 proc. Unijoje sukauptų indėlių ir Unijos paimtų paskolų sumos, nustatytos paskutinio Unijos buhalterinio balanso pagrindu; įvertina paskolai užtikrinti įkeičiamą turtą, o jeigu turto vertinimą atlieka kiti asmenys, išanalizuoja, ar teisingai turtas įvertintas, išnagrinėja realizavimo galimybes paskolos negrąžinimo atveju, o taip pat įvertina garantiją, laidavimą, paskolos patikimumą ir pakankamą apdraudimą; svarsto laiku negrąžinamas paskolas bei teikia pasiūlymus valdybai ir(ar) administracijos vadovui; tvirtina finansinės skolininko būklės įvertinimo rezultatus, jei paskola suteikiama su paskolų komiteto pritarimu; nedelsiant informuoja Unijos stebėtojų tarybą ir(ar) valdybą apie nustatytus paskolų suteikimo procedūrų pažeidimus bei piktnaudžiavimą; atsiskaito Unijos visuotiniam susirinkimui ir stebėtojų tarybai kaip tą numato Reglamento 3.3 papunktis (Reglamento 3.1.1–3.1.8 papunkčiai).

68. Reglamento 4.2.5 papunktyje numatyta, kad Paskolų komiteto nariai privalo įstatymų nustatyta tvarka atlyginti Unijai padarytą žalą. Reglamento 7.1 papunktyje nurodyta, kad Paskolų komiteto nariai ir pirmininkas privalo atlyginti Unijai nuostolius, padarytus dėl Unijos Paskolų komiteto sprendimų, priimtų pažeidžiant Lietuvos respublikos teisės aktus ir Unijos įstatus. Paskolų komiteto nariai Unijai padarytą žalą atlygina solidariai (Reglamento 7.3 papunktis).

69. Kasacinio teismo išaiškinta, kad juridinio asmens organų narių pareiga veikti sąžiningai ir protingai reiškia pareigą veikti išimtinai vadovaujamos bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Pažeisdamas juridinio asmens interesą jo valdymo organo narys pažeidžia bendrą visų juridinio asmens (kredito unijos) narių interesą, kuriam atstovauja juridinis asmuo (kredito unija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2018). Lojalumo pareiga reiškia, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016).

70. CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamos bylos atveju tam, kad būtų galima taikyti kredito unijos kaip juridinio asmens valdymo organo valdybos nariams ir paskolų komiteto pirmininkei, prilyginamai kredito unijos vadovams, civilinę atsakomybę, būtina nustatyti, ar jų veiksmai atitiko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalą, jų priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai).

71. Nustatytų teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog Unijos valdybos nariams bei paskolų komiteto pirmininkei atsakomybė kyla kaip Unijos vadovams, o paskolų komiteto nariams – bendraisiais pagrindais, tačiau tiek vienu, tiek kitu atveju yra būtina nustatyti sąlygų civilinei atsakomybei kilti visumą.

72. Juridinių asmenų registro duomenimis, T. S. (nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d.) buvo Paskolų komiteto pirmininkė, o J. G. (nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. birželio 4 d.), E. S. (nuo 2013 m. spalio 24 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d.) – Paskolų komiteto narės. V. Š. (nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. birželio 4 d.), J. K. (nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. birželio 29 d.) ir E. S. (nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d.) buvo Unijos valdybos nariai (1 t., b. l. 28–41).

73. Apeliantė atsakovų civilinę atsakomybę už žalą kildina iš jų, kaip juridinio asmens valdymo organų ir vadovų priimtų sprendimų, kuriais buvo nuspręsti suteikti Unijos narei UAB „Gamtos ištekliai“ 300 000 Lt paskolą.

74. Nagrinėjamu atveju sprendimą dėl UAB „Gamtos ištekliai“ paskolos suteikimo priėmė Unijos valdybos nariai, pritarus Unijos Paskolų komitetui.

75. FĮĮ 31 straipsnio 3 dalyje (paskolos suteikimo metu galiojusi redakcija) numatyta, kad finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą įsigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientą, privalo įsitikinti, jog: 1) įsigyjamas finansinis turtas, įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; 2) kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus; 3) klientas vykdė ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus finansų įstaigoms.

76. Unijos paskolų suteikimo ir administravimo tvarkoje nustatyta, kad narys, norintis gauti paskolą, kreipiasi į Unijos paskolų vadybininką (Tvarkos 29 punktas). Paskolos rizikos įvertinimą atlieka paskolų vadybininkas ar kitas administracijos vadovo įgaliotas Unijos darbuotojas (paskolų vadybininkas) ir įvertinimo rezultatus (išskyrus Tvarkos 23 ir 25 punktuose numatytus atvejus) pateikia Unijos paskolų komitetui. Paskolų komitetui priėmus teigiamą išvadą dėl paskolos suteikimo, Unijos valdyba priima sprendimą dėl paskolos suteikimo (Tvarkos 27 punktas). Prieš sudarydamas kredito (paskolos) sutartį, remdamasis pokalbiu su nariu ir prašyme paskolai gauti nurodyta informacija, paskolų vadybininkas atlieka kredito gavėjo, laiduotojo, įkeičiamo turto ir kitų duomenų patikrinimą Lietuvos banko paskolų rizikos duomenų bazėje, VSDFV ir UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenų bazėse, taip pat kituose valstybiniuose registruose ir jungtiniuose asmenų skolų duomenų registruose / bazėse, su kuriais yra sudarytos atitinkamos sutartys, bei kitose mokumui vertinti naudojamose ir Unijai prieinamose duomenų bazėse, įvertina kredito gavėjo mokumą bei užpildo reikiamas skolininko būklės vertinimo formas, kurios yra pridedamos prie prašymo paskolai gauti. Atlikdamas skolininko būklės ir kitų pateiktų duomenų vertinimą, paskolų vadybininkas privalo įsitikinti prašančio paskolos asmens pateiktų dokumentų ir duomenų teisingumu, ar paskolos prašantis asmuo neturi prašyme nenurodytų finansinių įsipareigojimų, ar jo nurodytos pajamos bei išlaidos yra teisingos ir atitinka esamą padėtį ir pan. (Tvarkos 35 punktas). Atliekant vertinimą, vertinami tvarūs kredito gavėjo, laiduotojo pajamų šaltiniai, jų įvairovė, tvarumas ir įvertinama jų kaina ateityje, taip pat pagrindinės kredito gavėjo išlaidų grupės, susijusios su įsiskolinimais finansų įstaigoms ir kitiems asmenims, kaip nurodyta Unijos skolininko, laiduotojo ar garanto būklės vertinimo politikoje (Tvarkos 36 punktas).

77. Unijos skolininko, laiduotojo ar garanto būklės vertinimo politikos (toliau – ir Politika) 1.4 papunktyje nurodyta, kad skolininko būklė – asmens būklė, įvertinta atsižvelgiant į objektyvius (finansinių srautų suderinamumas, verslo efektyvumas, finansinis pajėgumas grąžinti paskolą ir kt.) ir subjektyvius (asmens reputacija, verslo aplinka, ūkio pajėgumas ir kt.) kriterijus, apibūdinančius skolininko finansinį pajėgumą, jo reputaciją ir aplinką. Skolininko būklė yra vienas iš kriterijų, pagal kuriuos vertinama paskolos rizika. Tos pačios Politikos 1.5 papunktyje numatyta, kad skolininko būklės vertinimo tikslas yra visokeriopai įvertinti kredito gavėjo (skolininko) gebėjimą grąžiną paskolą ir sumokėti visas su juo susijusias įmokas. Taip pat siekiama išvengti suteiktų kreditų negrąžinimo, jų grąžinimo nesilaikant sutartinių įsipareigojimų arba jų priverstinio grąžinimo, panaudojant skolininko įkeistą turtą. Nustatant skolininko būklę, vertinami visi objektyviai numanomi reikšmingi veiksniai, atsižvelgiant į skolininko pateiktą ir kredito unijai prieinamą informaciją, galintys turėti įtakos skolininko mokumui, ypač tokie kaip skolininko tvarios pajamos, jo kredito istorija, pajamų kitimo (augimo ir mažėjimo) potencialas. Jeigu kitose kredito unijos tvarkose nėra nurodyta kitaip, šia Politika vadovaujamasi vertinant skolininko galimybes prisiimti bet kokius finansinius įsipareigojimus (Politikos 1.6 papunktis). Skolininko būklę vertina kredito unijos paskolų vadybininkas arba kitas kredito unijos administracijos vadovo įgaliotas darbuotojas, kuriam pavestos paskolų vadybininko funkcijos. Skolininko būklės įvertinimo rezultatus tvirtina atitinkamai, paskolų komitetas ir valdyba, jeigu paskola suteikiama su paskolų komiteto pritarimu (Politikos 1.13 papunktis).

78. Tvarkos 41 punkte nustatyta, kad paskola negali būti suteikta, jeigu skolininko būklė vertinama kaip patenkinama, nepatenkinama arba bloga, ar esant bet kokiems kitiems pagrįstiems įtarimams dėl paskolos grąžinimo. Paskola taip pat negali būti išduodama, jei nors vienas iš skolininko būklės vertinimo kriterijų įvertintas 5 balais.

79. Iš Unijos paskolų komiteto protokolo turinio matyti, kad Unijos paskolų komiteto narė E. S. paskolos komitetui pristatė UAB „Gamtos ištekliai“ paraišką kreditui gauti, pagal kurią įmonė prašė suteikti 300 000 Lt 24 mėnesių terminui. Buvo paaiškinta, kad įmonė turi įsigijusi granulių gamybos liniją ir jai trūksta apyvartinių lėšų žaliavos (šiaudų) įsigijimui. Įvertinus įmonės turimus gamybinius pajėgumus, įmonė planuoja per metus pagaminti 9 000 t šiaudų granulių ir gauti 2,9 mln. Lt pajamas. Bendrovė turi ilgalaikį kreditą (1 225 000 Lt), kurio grąžinimo terminas numatytas 2018 metais ir kurio grąžinimo užtikrinimui yra įkeista granulių technologinė įranga ir gauta UAB ŽŪPGF 50 proc. garantija. Skolininkės finansinė būklė buvo vertinama kaip gera. Unijos paskolų komitetas 2014 m. vasario 20 d. nutarė siūlyti Unijos valdybai suteikti UAB „Gamtos ištekliai“ 300 000 Lt kreditą konkrečiomis sąlygomis: kredito laikotarpis 24 mėnesiai; kredito grąžinimas – kas mėnesį lygiomis dalimis, pirmos įmokos atidėjimas 3 mėnesiams; metinių fiksuotų palūkanų norma – 10 proc., palūkanos mokamos kiekvieno mėnesio 20 dieną; kredito paskirtis – apyvartinės lėšos padengti šiaudų granulių gamybos kaštus; prievolių užtikrinimo priemonė – verslų Pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) įkeitimas; nepriklausomas turto vertintojas nustatė turto rinkos vertę, kuri buvo 581 000 Lt; delspinigių dydis – 0,04 proc.; pajinio įnašo dydis – ne mažiau kaip 20 proc. nuo išmokamos kredito sumos. Už kredito suteikimą balsavo Unijos paskolų komiteto pirmininkė T. S. ir narės – J. G. bei E. S. (1 t., b. l. 42–43).

80. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad paskolų komiteto nariai ir pirmininkė priėmė sprendimus pritarti paskolos suteikimui UAB „Gamtos ištekliai“, neatsižvelgdami į tai, kad jau paskolos svarstymo metu buvo ar turėjo būti akivaizdu, kad paskola nebus grąžinta. Apeliantės vertinimu: 1) užtikrinimo priemonės buvo nepakankamos ir keliančios pagrįstas abejones: hipoteka įkeisto Pastato vertinimo ataskaita buvo dviejų metų senumo; Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Pastato vidutinė rinkos vertė buvo net 4 kartus mažesnė; 2) paskolos suteikimo metu UAB „Gamtos ištekliai“ finansinis pajėgumas buvo nepatenkinamas; 3) UAB „Gamtos ištekliai“ reputacija abejotina ir paskola galėjo būti išduota tik papildomai įsitikinus skolininkės patikimumu; 4) UAB „Gamtos ištekliai“ pateiktas verslo planas lakoniškas, nenurodoma kam bus pardavinėjamos granulės, kiek planuojama uždirbti ir t. t. Su minėtais apeliacinio skundo argumentais apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka.

81. Visų pirma, vertinant apeliantės argumentus, susijusius su paskolos užtikrinimui įkeisto turto vertinimu, atsižvelgtina į tai, kad Paskolų komitetui buvo pateikta nekilnojamojo turto vertintojo UAB „Laudomus“ atlikta verslų pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita, kurioje buvo nurodyta šio turto rinkos vertė – 581 000 Lt (168 016,19 Eur) ir greito pardavimo vertė – 349 000 Lt (101 077,39 Eur). Pastatas nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2015 m. vasario 26 d. buvo apdraustas draudimo bendrovėje „If P&C Insurance AS“, veikiančioje per „If P&C Insurance AS“ filialą Lietuvoje, 2 991 930 Lt (866 522,82 Eur) suma.

82. Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – TVVPĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties TVVPĮ 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir(arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Nors apeliantė teigia, kad UAB „Laudomus“ surašyta turto vertinimo ataskaita nėra ir negalėjo būti laikoma teisinga, kadangi 2021 m. rugpjūčio 11 d. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba atliko patikrinimą ir nustatė, kad turto vertinimo ataskaita neatitinka TVVPĮ 22 straipsnio ir Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K159 reikalavimų (9 t., b. l. 85–88), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, priimant sprendimą suteikti paskolą, pateikta turto vertintojo nekilnojamojo turto ataskaita buvo galiojanti, nebuvo nuginčyta teisme, todėl joje pateiktais duomenimis tiek Unijos valdybos nariai, tiek Unijos Paskolų komiteto narės neturėjo pagrindo abejoti.

83. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tai, kad paskolos UAB „Gamtos ištekliai“ suteikimo metu Pastato vertė buvo iš esmės teisinga patvirtina ir aplinkybė, jog prasidėjus priverstiniam skolos išieškojimui pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, 2015 m. liepos 16 d. pagal išieškojimą vykdančio antstolio užsakymą buvo atlikta Pastato ekspertizė, kurią atliko ekspertas A. Liorentas, ir surašytas Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad Pastato rinkos vertė vertinimo dieną nustatyta 105 000 Eur (1 t., b. l. 142–162).

84. Taigi, nors UAB „Laudomus“ nekilnojamojo turto vertinamo ataskaita 2021 m. rugpjūčio 11 d. buvo pripažinta kaip neatitinkanti TVVPĮ 22 straipsnio ir Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K159 reikalavimų, taip pat nors nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita buvo vienų metų ir dviejų mėnesių senumo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, kadangi Pastato rinkos vertė 2015 m. liepos 16 d. buvo 105 000 Eur, t. y. Pastato vertė buvo net gi didesnė, nei paskolos suteikimo metu.

85. Minėtų aplinkybių nepaneigia ir aplinkybė, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nurodyta ginčo Pastato vertė buvo 42 574 Eur. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo turto vertės yra nustatyta masiniu turto vertinimo būdu. Nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama. Be to, viešame registre pateikti duomenys atlieka išviešinimo, bet ne realią vertę nustatančią funkciją. Savo ruožtu individualusis turto vertinimas atliekamas atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, turtas vertinamas atitinkamu turto arba verslo vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (TVVPĮ 2 straipsnio 2 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis VĮ Registrų centro standartizuotu masinis vertės nustatymo būdu atlikta ir išviešinta ginčo Pastato verte.

86. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentai, kad paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės buvo nepakankamos yra nepagrįsti objektyviais duomenimis, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog Unijos valdybos nariai ir Unijos paskolų komitetas, priėmę sprendimą išduoti paskolą UAB „Gamtos ištekliai“, neįvertino ar netinkamai vertino hipoteka įkeičiamo turto vertę.

87. Antra, apeliantės abejonės dėl UAB „Gamtos ištekliai“ finansinio pajėgumo nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvadas, susijusias su UAB „Gamtos ištekliai“ finansinių rodiklių vertinimu. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad UAB „Gamtos ištekliai“ finansinis pajėgumas paskolos suteikimo metu buvo nepatenkinamas. Priešingai, byloje pateikti 2014 m. vasario 13 d. UAB „Gamtos ištekliai“ faktinio finansinio pajėgumo vertinimo rezultatai patvirtina, kad nustatytas faktinis UAB „Galtos ištekliai“ finansinis pajėgumas yra 2 balai (1 t., b. l. 96), kas pagal Unijos faktinio finansinio pajėgumo vertinimo tvarkos 3.8.2 papunktį reiškia, jog įmonės finansinis pajėgumas yra geras. Be to, UAB „Gamtos ištekliai“ finansinė būklė paskolos suteikimo momentu atitiko ir kitus juridinio asmens, kuriam galima suteikti paskolą, vertinimo kriterijus, įtvirtintus Skolininko, laiduotojo ar garanto patikimumo vertinimo tvarkoje, Verslo prognozuojamo finansinio pajėgumo vertinimo tvarkoje, Skolininko, laiduotojo ar garanto būklės vertinimo politikoje. Tai patvirtina byloje esantys duomenys: Verslo aplinkos vertinimo forma (nustatytas verslo aplinkos vertinimo balas – 3 balai) (1 t., b. l. 113), Apyvartinių lėšų pakankamumo vertinimo rezultatų forma (prognozuojamas pinigų srautų pakankamumas – 2 balai) (1 t., b. l. 115), Juridinio asmens reputacijos vertinimo forma (reputacijos vertinimas – 4 balai) (1 t., b. l. 116). Taigi, bendrovės būklė nei vienu iš nurodytų atvejų nebuvo pripažinta kaip bloga ir įvertinta 5 balais.

88. Tai, kad skolininkė turėjo kitų įsipareigojimų, kurių dauguma susiję su investicijomis į naują įrangą nereiškia, jog skolininkė nesugebės ateityje vykdyti ūkinę komercinę veiklą, gauti iš jos realias pajamas ir iš jų padengti prisiimtus įsipareigojimus. Duomenų, kad paraiškos paskolai gauti pateikimo / vertinimo metu UAB „Gamtos ištekliai“ turėtų pradelstų įsiskolinimų, kurie vertintini FĮĮ 31 straipsnio 3 dalies 3 punkto apimtyje, byloje nenustatyta. Kaip jau buvo minėta, faktinis skolininkės finansinis pajėgumas buvo įvertintas 2 balais (gerai), o tai rodė, jog bendrovei gali būti suteiktas kreditas.

89. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, kredito gavėjos finansinė padėtis, turimi įsipareigojimai kitiems kreditoriams leido suteikti paskolą, skirtą bendrovės apyvartinėms lėšoms.

90. Trečia, nors UAB „Gamtos ištekliai“ reputacija buvo įvertinta 4 balais, tačiau paskolos suteikimo metu neigiamos informacijos apie kredito gavėją, kuri turėtų esminės įtakos paskolos nesuteikimui, Unijos Paskolų komitetas nenustatė. Be to, pagal 2011 m. birželio 16 d. UAB „Gamtos ištekliai“ ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – NMA) sudarytą Paramos sutartį dėl paramos pagal „Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „ne žemės ūkio veikla“ programą kredito gavėjas įgyvendino projektą „Gamtinių išteklių perdirbimo gamykla bei jos modernizavimas“ buvo numatyta skirti 1 718 139 Lt paramą. O 2012 m. lapkričio 29 d. buvo sudaryta Paskolos sutartis su kredito unija „Vilniaus kreditas“ dėl 497 607,45 Eur (1 718 139 Lt) paskolos gavimo. Minėtos faktinės aplinkybės suteikia pagrindą spręsti, kad UAB „Gamtos ištekliai“ reputacija ir ankščiau nebuvo vertinama neigiamai tiek valstybės institucijų, tiek kitų finansinių įstaigų.

91. Ketvirta, vertinant apeliantės argumentus, susijusius UAB „Gamtos ištekliai“ verslo planu, visų pirma, atkreipiamas dėmesys, kad paskola UAB „Gamtos ištekliai“ buvo suteikta apyvartinėms lėšoms. Nors apeliantė teigia, kad iš esmės nebuvo pateiktas joks realus verslo planas, nenurodyta kam bus pardavinėjamos granulės, kiek planuojama uždirbti ir pan., tačiau iš UAB „Gamtos ištekliai“ verslo plano matyti, kad 2011 m. birželio 16 d. buvo pasirašyta Paramos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su NMA dėl paramos pagal „Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „ne žemės ūkio veikla“ programą. Pagal šią sutartį įmonė įsipareigojo įgyvendinti projektą „Gamtinių išteklių perdirbimo gamykla bei jos modernizavimas“ Nr. (duomenys neskelbtini), pagal šį projektą numatyta skirti 1 718 139 Lt paramą. Tam tikslui buvo įsigyta šveicarų gamybos kuro gamybos granulių įranga, kurios vertė – 2 079 966,92 Lt (dalis šios įrangos vertės buvo finansuojama kredito unijos „Vilniaus kreditas“ – 1 225 000 Lt). Prieš suteikiant paramą ir valstybei prisidedant prie tokių investicijų, UAB „Gamtos ištekliai“ projektas buvo įvertintas dėl jo realios galimybės vykdyti tokios rūšies ūkinę komercinę veiklą, t. y. prieš tai buvo kruopščiai patikrintos valstybės institucijų, pagal griežtai teisės aktų sureguliuotas taisykles. Tai, kad NMA suteikė UAB „Gamtos ištekliai“ paramą, o kredito unija „Vilniaus kreditas“ suteikė kreditą, leidžia spręsti, kad verslo planas ir pagal jį planuotos gauti pajamos (330 Lt / t) buvo realios.

92. Nors skolininkė iki 2013 metų pabaigos gamybinės ar prekybinės veiklos nevykdė, tačiau šių aplinkybių kontekste negalima konstatuoti verslo nesėkmės. Šiuo atveju skolininkė, norėdama padidinti gamybos pajėgumus, susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumų, dėl ko ir kreipėsi į Uniją dėl paskolos suteikimo.

93. Be to, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, paskolos suteikimo metu investicijos į įrangą buvo atliktos, ūkinė komercinė veikla su šia įranga buvo reali, o tai, jog valstybė skatino atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą, tokių technologijų vystymąsi ir diegimą ir UAB „Gamtos ištekliai“ buvo pasirašiusi sutartį su NMA dėl paramos, buvo tikėtina, kad ateityje su ta įranga bus galima dirbti bei uždirbti. Be to, UAB „Gamtos ištekliai“ buvo Biomasės gamintojų asociacijos narė, o tai įmonei užtikrino geresnį šiaudų granulių realizavimą užsienio ir Lietuvos rinkose.

94. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad paskolos suteikimo metu nebuvo jokių indikacijų ar grėsmių, jog paskolos gavėjas yra nemokus, kad būtų finansuojamas neperspektyvus verslas ar, kad paskola gali būti negrąžinta. UAB „Gamtos ištekliai“ sumokėjo 20 proc., t. y. 60 000 Lt, dydžio pajinį įnašą bei paskolos įvykdymo užtikrinimui įkeitė Pastatą, kurio vertė buvo ženkliai didesnė nei siekiama gauti paskolos suma. Unijos Paskolų komiteto nariai, balsuodami už pasiūlymą konkrečiomis būtinosiomis sąlygomis suteikti skolininkei paskolą, pagrįstai ir protingai jį įvertino bei nusprendė, kad Unija turėtų gauti pajamas, kredito grąžinimas yra realus ir užtikrintas hipoteka. Unijos Paskolų komiteto nariai atliko išsamią bendrovės būklės analizę, bendrovės būklė nebuvo vertinama blogai, bendrovė atitiko FĮĮ 31 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pagrindo atmesti prašymą dėl paskolos suteikimo.

95. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad Unijos valdybos narių ir Unijos Paskolų komiteto narių veiksmus negalima vertinti kaip neteisėtus, akivaizdžiai peržengiančius ūkinės komercinės rizikos protingumą ar aiškiai aplaidžius ir žalingus Unijai. Byloje nustatyta faktinė situacija leidžia spręsti, kad jie tinkamai atliko pavestas funkcijas ir jokios žalos Unijai nepadarė, veikė protingai, rūpestingai ir sąžiningai ir tai atitiko įprastą ir normalią paskolų suteikimo praktiką. Todėl, tiek Unijos Paskolų komiteto narės, balsuodamos už siūlymą Unijos valdybai suteikti UAB „Gamtos ištekliai“ 300 000 Lt kreditą, tiek Unijos valdyba, pritarusi paskolų komiteto siūlymui, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą suteikti paskolą UAB „Gamtos ištekliai“. O aplinkybės, kad ginčo Paskolos sutartis vėliau pasidarė ekonomiškai nenaudinga ir buvo nutraukta, ar tai, kad Pastatas 2020 m. gegužės 28 d. buvo parduotas už 40 200 Eur ir, ieškovės vertinimu, padarė žalą Unijai, nesudaro pagrindo atsakovų veiksmus vertinti kaip neteisėtus.

96. Atsižvelgiant į tai, kas šioje nutartyje pirmiau išdėstyta, darytina išvada, kad apeliantė neįrodė atsakovų T. S., J. G., E. S., V. Š., J. K. ir E. S. neteisėtų veiksmų, dėl kurių būtų galima reikalauti žalos atlyginimo (CPK 178, 185 straipsniai). Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra vienos iš būtinų sąlygų taikyti civilinę atsakomybę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės ieškinį, išsamiau nepasisakydamas dėl kitų sąlygų (priežastinio ryšio, žalos fakto ir dydžio) (ne)buvimo.

Dėl Unijos administracijos vadovo civilinės atsakomybės

97. Kaip jau buvo minėta, Unijos valdymo organai yra Unijos valdyba ir Unijos administracijos vadovas (KUĮ 21 straipsnio 2 dalis; Unijos įstatų 5.2 papunktis). Administracijos vadovas yra Unijos vadovas (Unijos įstatų 5.4.3 papunktis).

98. Juridinių asmenų registro duomenimis, Unijos administracijos vadovu nuo 2015 m. gegužės 7 d. (išrinkimo data – 2015 m. balandžio 30 d.) iki 2016 m. lapkričio 29 d. (įgaliojimų pabaigos data – 2016 m. spalio 21 d.) buvo atsakovas K. D. (1 t., b. l. 28–41).

99. Administracijos vadovo funkcijas apibrėžiančio KUĮ 29 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad vadovas, be kita ko, organizuoja ir vykdo kredito unijos ūkinę finansinę veiklą; kredito unijos vardu sudaro sandorius su kredito unijos nariais ir trečiaisiais asmenimis; sudaro darbo sutartis su darbuotojais, o kai jo nėra, darbo sutartis pasirašo kitas valdybos įgaliotas asmuo; svarsto ir sprendžia kitus kredito unijos veiklos ir valdymo klausimus, kurie pagal šį ir kitus įstatymus nepriskirti išimtinei valdybos ar kitų kredito unijos organų kompetencijai; atlieka kitus šiame straipsnyje išvardytus veiksmus.

100. Kredito unijos, kaip juridinio asmens, administracijos vadovas turi laikytis fiduciarinių juridinio asmens valdymo organų pareigų, įtvirtintų CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), ir kt. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis fiduciarines ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

101. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, be kita ko, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-421/2022).

102. Už fiduciarinių pareigų pažeidimą ir bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę, valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai. Tačiau už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). Bendrovės vadovo priimtas verslo sprendimas turi būti teisėtas, t. y. priimtas nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir fiduciarinių pareigų (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019).

103. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-421/2022).

104. Bylos duomenimis nustatyta, kad Paskolos sutartis su UAB „Gamtos ištekliai“ buvo nutraukta ir 2015 m. balandžio 10 d. išduotas vykdomasis įrašas. Antstolio Arturo Bložės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus m. 2-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 98 042,72 Eur piniginių lėšų išieškojimo iš skolininkės UAB „Gamtos ištekliai“, išieškotojai Šiaulių kredito unijai. Vykdant minėtą vykdomąjį dokumentą, areštuotas subsidiariai su skolininku atsakingo įkaito davėjo UAB „Securonas“ nekilnojamasis turtas: pastatas – verslų pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Antstolio užsakymu 2015 m. liepos 16 d. buvo atlikta Pastato ekspertizė ir nustatyta jo vertė – 105 000 Eur, todėl pirmosiose varžytynėse nustatyta parduodamo Pastato pradinė kaina – 84 000 Eur (atėmus 20 proc. nuo pradinės kainos). Varžytynės neįvyko, todėl CPK 717 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo paskelbtos neįvykusiomis, o 2015 m. lapkričio 3 d. išieškotojai išsiųstas Siūlymas priimti neparduotą iš varžytynių turtą. 2015 m. lapkričio 5 d. išieškotoja pateikė sutikimą perimti neparduotą iš varžytynių turtą už neįvykusiose varžytynėse skelbtą pradinę kainą (84 000 Eur). 2015 m. lapkričio 26 d. surašytas Turto perdavimo išieškotojui aktas, kuriuo Unija perėmė Pastatą už 84 000 Eur bei įregistravo jį Unijos vardu Nekilnojamojo turto registre.

105. Ieškovė ieškiniu įrodinėjo, kad Unijos administracijos vadovas K. D., priėmęs sprendimą perimti Unijos nuosavybėn UAB „Gamtos ištekliai“ paskolos užtikrinimui įkeistą Pastatą, atliko neteisėtus veiksmus, kadangi toks jo sprendimas sukėlė Unijai 129 626,03 Eur žalą, kuri pasireiškė Pastate ir teritorijoje aplink Pastatą buvusių atliekų šalinimo išlaidomis.

106. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovo K. D. veiksmai nelaikytini neteisėtais, kadangi sprendimą dėl Pastato perėmimo Unijos nuosavybėn priėmė valdyba, o atsakovas tik įgyvendino tokį sprendimą. Todėl, nenustačius atsakovo K. D. neteisėtų veiksmų, atsakomybė jam pagal ieškinio reikalavimus kilti negali. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatytas K. D. veiksmų neteisėtumas, Unijos patirta žala negali būti siejama su Pastato perėmimo faktu, kadangi, žala Unijai atsirado tuomet, kai šis nebėjo Unijos vadovo pareigų.

107. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad K. D. neatliko neteisėtų veiksmų, kadangi tik vykdė tariamą valdybos nutarimą perimti Pastatą – valdybos sprendimo perimti Pastatą nei tarp Unijos nemokumo administratoriui dokumentų, nei UAB „Gamtos išteklių“ paskolos byloje nėra, tariamas valdybos sprendimas nebuvo pateiktas ir į bylą, todėl tokios teismo išvados nepagrįstos. Be to, teismas neįvertino tikrųjų K. D. motyvų, pateikiant sutikimą perimti Pastatą Unijos nuosavybėn – Pastatas buvo perimtas siekiant neteisėtai pagerinti Unijos kapitalo pakankamumo normatyvus ir tokiu būdu išvengti Lietuvos banko galimų poveikio priemonių (paskolų suteikimo apribojimo), t. y. neteisėtai atitolinti Unijos bankroto bylos iškėlimą. Teismas nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr. e2-203-585/2021 pateiktais išaiškinimais, jog visi Unijos užsakyti atliekų sutvarkymo darbai buvo būtini ir atlikti.

108. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su minėtais apeliantės argumentais ir tokiu atsakovo K. D. veiksmų vertinimu ir pažymi, kad apeliantės kvestionuojami atsakovo K. D. veiksmai siejami su bendrovės vadovo priimtais verslo sprendimais, todėl byloje taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė.

109. Verslo sprendimų priėmimo taisyklės, kaip valdymo organų civilinės atsakomybės taisyklės, turinys bei jos taikymo sąlygos suformuluotos kasacinio teismo praktikoje. Verslo sprendimų priėmimo taisyklė reiškia prezumpciją, kad vadovas bendrovės atžvilgiu veikia sąžiningai (lot. bona fide) geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta bendrovės vadovams nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus, apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Kadangi valdymo organų nariai negali iš anksto žinoti, ar jų sprendimai ekonomiškai pasiteisins, nes verslo rezultatai priklauso nuo daugelio rinkos veiksnių, todėl ir atsakomybė jiems turėtų būti taikoma ne už neigiamą ekonominį jų veiksmų rezultatą (ekonomiškai nepasiteisinusį sprendimą), kurio pasekmių numatyti jie neturėjo galimybės, bet už jų veiksmus sprendimo priėmimo metu, vertinant jų teisėtumą – ar sprendimo priėmimo metu jie galėjo pagrįstai ir sąžiningai tikėti, kad šis sandoris naudingas bendrovei. Kasacinis teismas pažymėjo, kad vadovams civilinė atsakomybė taikytina tik už verslo sprendimo priėmimą pažeidžiant fiduciarines pareigas ir(ar) viršijant įgaliojimus, dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

110. Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu verslo sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant fiduciarinių pareigų – teisėtai, sąžiningai, ištyrus reikšmingą informaciją ir akivaizdžiai neviršijus protingos komercinės rizikos, vertinama, kad neteisėtų veiksmų vadovas neatliko ir už tokį vadovo sprendimą atsakomybė nekyla, nors sandoris ir buvo nuostolingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-916/2018).

111. Kaip jau buvo minėta, antstolio A. Bložės kontoroje vykdoma vykdomoji byla dėl 98 042,72 Eur piniginių lėšų išieškojimo iš skolininkės UAB „Gamtos ištekliai“. Vykdant minėtą vykdomąjį dokumentą, antstolio užsakymu 2015 m. liepos 16 d. buvo atlikta Pastato ekspertizė ir nustatyta jo vertė – 105 000 Eur. 2015 m. lapkričio 26 d. surašytas Turto perdavimo išieškotojui aktas, kuriuo Unija perėmė Pastatą už 84 000 Eur bei įregistravo jį Unijos vardu Nekilnojamojo turto registre.

112. Apeliantės argumentai, kad pastatas Unijos nuosavybėn buvo perimtas skubotai, iškart po pirmųjų varžytynių, realiai neišbandžius galimybių pastatą parduoti vykdymo procese, nepatvirtina atsakovo K. D. neteisėtų veiksmų, ar tai, kad jis buvo nelojalus, veikė aiškiai aplaidžiai, viršijo jam suteiktus įgaliojimus. Pažymėtina, kad UAB „Gamtos ištekliai“ skola Unijai buvo 98 042,72 Eur, ekspertizės aktu nustatyta turto vertė 105 000 Eur. Taigi, atsakovo K. D. priimtas sprendimas perimti Pastatą, kurio nustatyta vertė 105 000 Eur už 84 000 Eur neviršijo protingos verslo rizikos ribų, nes tokiais veiksmais atsakovas siekė kuo didesnės naudos ieškovei ir tokie veiksmai negali būti vertinami kaip vadovo priimtas bendrovei nenaudingas ar nesąžiningas verslo sprendimas.

113. Pažymėtina, kad bendrovės vadovai turi elgesio laisvę apsispręsti, kokį konkrečiai verslo sprendimą priimti ir kokią protingą ūkinę komercinę riziką prisiimti. Net jei konkretus verslo sprendimas ir atnešė nuostolių, tai dar nereiškia, kad šis sprendimas buvo neteisėtas. Juolab kad jokių duomenų, jog Pastato perdavimo Unijai momentu Pastato vertė būtų neatitikusi minėtame ekspertizės akte nustatytos turto vertės, byloje nenustatyta.

114. Nors ieškovė ir įrodinėja, kad atsakovas padarė įmonei žalą, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 129 626,03 Eur žala negali būti siejama su Pastato perėmimo faktu.

115. Kaip jau buvo minėta, atsakovas K. D. Unijos administracijos vadovu buvo iki 2016 m. lapkričio 29 d. Tuo tarpu Agentūra tik 2017 m. gegužės 18 d. atliko neplaninį patikrinimą ir 2017 m. gegužės 23 d. surašė Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigodama iki 2017 m. birželio 23 d. pastate laikomas atliekas priduoti atliekas tvarkančioms įmonėms ir Agentūrai pateikti tai įrodančius dokumentus. NŽT 2017 m. spalio 24 d. raštu kreipėsi į Agentūrą, prašydama imtis teisės aktuose nustatytų priemonių pagal kompetenciją dėl neprižiūrimo ir netvarkomo Pastato. Agentūra pakartotinai 2017 m. gruodžio 4 d. surašė Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojantį iki 2018 m. vasario 2 d. surinkti atliekas, išrūšiuoti, priduoti atliekas tvarkančioms įmonėms ir pateikti Agentūrai tai įrodančius dokumentus bei atsakymą apie Privalomojo nurodymo įvykdymą. Minėto nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2018 m. kovo 5 d. Unija ir UAB „Gerenta“ sudarė Atliekų tvarkymo rangos sutartį, kurios 1.2 papunktyje nurodyta, kad UAB „Gerenta“ įsipareigojo atlikti atliekų tvarkymo darbus, apimančius pilną Agentūros 2017 m. gruodžio 4 d. Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymą, t. y. rangovė įsipareigojo Unijos objekte, esančiame duomenys neskelbtini, surinkti atliekas, išrūšiuoti, priduoti atliekas tvarkančioms įmonėms ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Minėtos sutarties 2.1 papunktyje numatyta atliekų tvarkymo darbų kaina – 127 086,03 Eur, kuri numatyta rangovės lokalinėje sąmatoje.

116. Ginčo dėl to, kad Pastatas buvo neprižiūrimas, nėra, tačiau byloje nustatyta faktinė situacija neleidžia teigti, jog atliekos (ir toks jų kiekis) susidarė būtent atsakovo vadovavimo Unijai metu. Tai, kad Agentūra surašė privalomuosius nurodymus dėl atliekų tvarkymo praėjus beveik metams, kai atsakovas nebeužėmė Unijos administracijos vadovo pareigų, o Unija kreipėsi į rangovę, prašydama sutvarkyti Pastate esančias atliekas, neįrodo, jog minėtos šiukšlės Pastate atsirado laikotarpiu, kuomet atsakovas vadovavo Unijai ir jis galėtų būtų atsakingas už jų susidarymą, Pastato nepriežiūrą. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad apeliantė turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo, nesuponuoja išvados, jog atsakovas K. D. yra atsakingas dėl kilusios žalos.

117. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog priėmęs sprendimą perimti Unijos nuosavybėn UAB „Gamtos ištekliai“ paskolos užtikrinimui įkeistą Pastatą, atsakovas K. D. būtų netinkamai atlikęs vadovo pareigas, akivaizdžiai viršijęs protingos ūkinės komercinės rizikos ribas, būtų buvęs nelojalus bendrovei ar veikęs aiškiai aplaidžiai, viršijęs jam suteiktus įgaliojimus. Vien tai, kad Pastatas vėliau buvo parduotas už žemesnę kainą, nesudaro pagrindo atsakovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus. Ieškovei neįrodžius ir byloje nekonstatavus atsakovo K. D. neteisėtų veiksmų, nebetenka prasmės kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų nustatinėjimas, nes tai nekeistų ginčo išsprendimo rezultato, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

118. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl ieškinio senaties termino

119. Pagal įstatyme įtvirtintą sampratą, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Dėl ieškinio senaties instituto esmės teismų praktikoje pasisakyta, kad ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-469/2023).

120. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

121. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad kadangi ieškinio senaties pabaiga reiškia teisės į pažeistos teisės gynimą pabaigą, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kada šis terminas prasideda. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022).

122. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kai atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, jog jo teisė pažeista. Taigi, subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-469/2023).

123. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), tačiau atskirų rūšių reikalavimams tiek CK, tiek kiti įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.), reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

124. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimus, konstatavęs, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ir nėra jokių svarbių aplinkybių, dėl ko šis terminas galėtų būti atnaujintas. Teismas nustatė, kad trejų metų ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimus Paskolų komiteto nariams ir Paskolų komiteto pirmininkei bei valdybai dėl žalos atlyginimo suėjo 2020 m. lapkričio 10 d., o senaties terminas pareikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo K. D. suėjo 2021 m. kovo 1 d.

125. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo nėra praleistas, kadangi senaties terminas gali būti skaičiuojamas ne anksčiau nei nuo 2020 m. gegužės 28 d. turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo, t. y. kai Unijai tapo žinoma, jog jos naudai įkeistas turtas skolos ir žalos, atsiradusios dėl Pastato perėmimo. Tik užbaigus Unijos nuosavybėn perimto turto – Pastato – realizavimą tapo aišku, kad žala tikrai atsirado ir aiškus jos dydis. Taigi, Unijai ieškinį pateikus 2021 m. liepos 12 d. trejų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

126. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria minėtiems apeliacinio skundo argumentams.

127. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą, remdamasi skirtingais pagrindais, t. y. ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų T. S., J. G., E. S., V. Š., J. K. ir E. S. 77 122,08 Eur žalą, nurodydama, jog minėti atsakovai bendrais neteisėtais veiksmais – priėmę sprendimus išduoti paskolą UAB „Gamtos ištekliai“ – sukėlė Unijai žalą. Tuo tarpu reikalavimas priteisti iš atsakovo K. D. 129 626,03 Eur žalą buvo grindžiamas tuo, kad Unijos administracijos vadovas K. D., priėmęs sprendimą perimti Pastatą Unijos nuosavybėn, atliko neteisėtus veiksmus ir tokiu būdu sukėlė Unijai 129 626,03 Eur žalą.

128. Vertinant ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 77 122,08 Eur žalos priteisimo, atsižvelgtina į tai, kad ieškovė neteisėtus atsakovų veiksmus siejo su jų priimtais sprendimais išduoti paskolą UAB „Gamtos ištekliai“. Vilniaus apygardos teismui 2017 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5458-232/2017 Unijai iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirtas N. Činčikas, nutartis įsiteisėjo. 2017 m. lapkričio 2 d. Nemokumo administratoriui 2017 m. lapkričio 10 d. buvo perduoti visi Unijos dokumentai ir turtas, tarp jų ir UAB „Gamtos ištekliai“ paskolos byla.

129. Atsižvelgiant į bankroto proceso pagrindinį tikslą ir bankroto administratoriaus funkciją ginti kreditorių interesus, kasacinio teismo praktikoje suformuluota nuostata, kad bankrutuojančios įmonės administratoriaus reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad administratorius, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus ginantis subjektas, ieškinį reiškia dėl įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, sudaro pagrindą ieškinio senaties terminą skaičiuoti būtent nuo to momento, kai apie tokią žalą sužino ar turėjo sužinoti bankroto administratorius. Bankrutuojančios įmonės administratorius sužino apie įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytą žalą ne anksčiau, negu įsiteisėja nutartis iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti jos bankroto administratorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2022).

130. Kadangi paskirtam nemokumo administratoriui 2017 m. lapkričio 10 d. buvo perduoti visi Unijos dokumentai ir turtas, tarp jų ir UAB „Gamtos ištekliai“ paskolos byla, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl 77 122,08 Eur atlyginimo, todėl laikytina, kad trejų metų ieškinio senaties terminas suėjo 2020 m. lapkričio 10 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys teisme pareikštas 2021 m. liepos 12 d., daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė ieškinį pareiškė praleidusi ieškinio senaties terminą.

131. Vertinant ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 129 626,03 Eur žalos priteisimo, atsižvelgtina į tai, kad ieškovė neteisėtus atsakovo K. D. veiksmus siejo su 2020 m. gegužės 28 d. turto pardavimo iš varžytynių akto surašymu, t. y. kai Unijai tapo žinoma, jog Unijos naudai įkeistas turtas nepadengs skolos ir žalos, atsiradusios dėl Pastato perėmimo.

132. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas turi būti pradėtas skaičiuoti būtent nuo tada, kai turtas, Unijos balanse apskaitytas už 84 000 Eur, buvo parduotas ieškovės bankroto procese 2020 m. gegužės 28 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu už 40 200 Eur. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovo K. D., ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Vis dėlto, tokia išvada nekeičia bylos rezultato, kadangi pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl 129 626,03 Eur išnagrinėjo iš esmės ir šį reikalavimą atmetė ne tik dėl ieškinio senaties termino.

Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo

133. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad jeigu teismas visgi laikytų, kad sutrumpintas ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo buvo praleistas, ieškovė prašė šį ieškinio senaties terminą atnaujinti, įvertinant tai, kad: ieškinio senaties terminas buvo praleistas nežymiai; Unija laikotarpiu nu bankroto bylos iškėlimo iki ieškinio pareiškimo dienos nebuvo pasyvi; egzistuoja viešasis interesas.

134. Formuodamas teismų praktiką bylose dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas, atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešojo intereso užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Būtent dėl viešojo intereso užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir viešojo intereso garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą įstatymo nenustatyta, kokios priežastys pripažintinos svarbiomis, sprendžiant dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Ar priežastys, dėl kurių praleistas įstatymo nustatytas ieškinio senaties terminas, yra svarbios – fakto klausimas, kurį teismas konstatuoja, ištyręs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2010).

135. Teismas, spręsdamas dėl svarbių termino praleidimo priežasčių, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, konkretaus ieškinio senaties termino trukmę, į tai, kiek šis terminas praleistas, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą sietinas su aplinkybėmis, kurios sutrukdė asmeniui ginti pažeistą teisę. Taip pat kiekvieną kartą turi būti turima galvoje ir tai, kad jei asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą senaties terminą į jį nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012).

136. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai nesudaro pagrindo pripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis objektyviai pateisinamomis. Kaip jau buvo nustatyta, apie galimai pažeistas ieškovės teises ir Paskolos sutartį ieškovės bankroto administratoriui turėjo būti žinoma 2017 m. lapkričio 10 d., tačiau ieškinys dėl žalos atlyginimo solidariai iš atsakovų T. S., J. G., E. S., V. Š., J. K. ir E. S. pareikštas tik 2021 m. liepos 12 d., t. y. praleidus terminą aštuoniais mėnesiais. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad ji nebuvo pasyvi, jog atliko dokumentų teisinį patikrinimą, sutvarkė atliekas ir kt. nepateisina jos neveikimo, susijusio su teise reikšti ieškinį atsakovų atžvilgiu. Be to, sutikti ir su apeliantės argumentais, kad byloje egzistuojantis viešasis interesas yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, nėra teisinio pagrindo.

137. Taigi, vertindama apeliantės nurodytas aplinkybes formuojamos teismų praktikos kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė pagrįstas išvadas, jog ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl pačios ieškovės neveikimo, savalaikiai nepateikiant ieškinio (dėl žalos atlyginimo solidariai iš atsakovų T. S., J. G., E. S., V. Š., J. K. ir E. S.). Byloje nėra nustatyta svarbių aplinkybių, pateisinančių tokį ieškovės delsimą, ir tai negali būti objektyviai pateisinama priežastis atnaujinti praleistą terminą. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas pažeisti sąžiningumo, teisingumo bei civilinių teisinių santykių stabilumo principus. Atsižvelgiant į tai, prieinama išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

138. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

139. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

140. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020).

141. Nagrinėjamu atveju įvertinus bylos procesinį rezultatą, nusprendžiama, kad ieškovė laikytina pralaimėjusi šį ginčą, todėl teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovai. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui K. D. Apeliantė nurodo, kad teismas nevertino atsakovui K. D. priteistų 16 613,51 Eur bylinėjimosi išlaidų dydžio atitikties Rekomendacijoms. Atsakovo K. D. patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius ir yra neprotingai didelės.

142. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas K. D. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo:

142.1. 2022 m. birželio 14 d. prašymą dėl 9 255,77 Eur priteisimo už teisines paslaugas, suteiktas nuo 2021 m. spalio 5 d. iki 2022 m. kovo 15 d. (12 t., b. l. 31–33);

142.2. 2022 m. gruodžio 12 d. prašymą dėl 3 066,72 Eur priteisimo už teisines paslaugas, suteiktas nuo 2022 m. kovo 18 d. iki 2022 m. spalio 18 d. (12 t., b. l. 27–29);

142.3. 2023 m. vasario 17 d. prašymą dėl 4 291,02 Eur priteisimo už teisines paslaugas, suteiktas nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2023 m. vasario 8 d. (12 t., b. l. 197–198).

143. Iš Teisinių paslaugų suvestinės nuo 2021 m. spalio 5 d. iki 2022 m. kovo 15 d. matyti, kad teisines paslaugas sudaro: 1) komunikacija su klientu dėl atsiliepimo paruošimo (0,82 val. – 123 Eur (be PVM)); 2) susipažinimas su ieškiniu, atsiliepimo rengimas (4,15 val. – 622,50 Eur (be PVM)); 3) ieškinio ir jo priedų analizė (7,45 val. – 1 117,50 Eur (be PVM)); 4) atsiliepimo parengimas (21,47 Eur – 3 220,50 Eur (be PVM)); 5) prašymų UAB Gikniaus „Kaukas“ ir Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijai rengimas (2,14 val. – 321 Eur (be PVM)); 6) informacijos apie kapitalo pakankamumo rodiklio skaičiavimą, ieškovo kapitalo pakankamumo rodiklio pokyčius ir veiklos vykdymą, taip pat įpareigotų sutvarkyti atliekų apimtį rinkimas viešoje erdvėje (2,41 val. – 361,50 Eur (be PVM)); 7) prašymas pratęsti terminą triplikui pateikti (1,58 val. – 237 Eur (be PVM)); 8) prašymo pratęsti terminą triplikui pateikti pateikimas (0,08 val. – 12 Eur (be PVM)); 9) tripliko rengimas (3,88 val. – 582 Eur (be PVM)); 10) tripliko rengimas (0,99 val. – 148,50 Eur (be PVM)); 11) tripliko rengimas (1,97 val. – 295,50 Eur (be PVM)); 12) tripliko rengimas (2,94 val. – 441 Eur (be PVM)); 13) tripliko rengimas (0,65 val. – 97,50 Eur (be PVM)); 14) tripliko rengimas (1,76 val. – 264 Eur (be PVM)); 15) informacijos apie aplinkosaugininkų atsakymą rinkimas (0,11 val. – 16,50 Eur (be PVM)); 16) tripliko rengimas (4,90 val. – 735 Eur (be PVM)); 17) tripliko rengimas (3,84 val. – 576 Eur (be PVM)); 18) tripliko rengimas (5,23 val. – 784,50 Eur (be PVM)); 19) tripliko turinio aptarimas su klientu (0,51 val. – 76,50 Eur (be PVM)); 20) ieškovės pateiktų dokumentų peržiūra, komunikacija su klientu (1,72 val. – 258 Eur (be PVM)); 21) pasirengimas atstovauti teisme 2022 m. kovo 22 d. teismo posėdžiui (2,14 val. – 321 Eur (be PVM)); 22) susipažinimas su medžiaga – su ieškovės 2022 m. kovo 15 d. pateiktais rašytiniais paaiškinimais bei jų priedais (2,54 val. – 381 Eur (be PVM)); 23) susipažinimas su medžiaga – su ieškovės 2022 m. kovo 15 d. pateiktais rašytiniais paaiškinimais bei jų priedais (1,30 val. – 108 Eur (be PVM)).

144. Iš Teisinių paslaugų suvestinės nuo 2022 m. kovo 18 d. iki 2022 m. spalio 18 d. matyti, kad teisines paslaugas sudaro: 1) pasirengimas 2022 m. kovo 22 d. teismo posėdžiui (2,50 val. – 375 Eur (be PVM)); 2) ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų analizė (0,91 val. – 136,50 Eur (be PVM)); 3) pasirengimas 2022 m. kovo 22 d. teismo posėdžiui (0,47 val. – 70,50 Eur (be PVM)); 4) pasirengimas 2022 m. kovo 22 d. teismo posėdžiui (0,52 val. – 78 Eur (be PVM)); 5) pasirengimas 2022 m. kovo 22 d. teismo posėdžiui (0,36 val. – 54 Eur (be PVM)); 6) pasirengimas 2022 m. kovo 22 d. teismo posėdžiui (0,51 val. – 76,50 Eur (be PVM)); 7) pasirengimas atstovauti teisme, aktualios teismų praktikos analizė (1,42 val. – 213 Eur (be PVM)); 8) pasirengimas atstovauti teisme, aktualios teismų praktikos analizė (1,25 val. – 187,50 Eur (be PVM)); 9) pasirengimas 2022 m. gegužės 23 d. teismo posėdžiui (1,88 val. – 282 Eur (be PVM)); 10) atstovavimas 2022 m. birželio 14 d. teismo posėdyje (2,51 val. – 376,50 Eur (be PVM)); 11) pasirengimas 2022 m. birželio 14 d. teismo posėdžiui (2 val. – 300 Eur (be PVM)); 12) pasirengimas atstovauti 2022 m. spalio 11 d. teismo posėdyje, ieškovės pateiktų papildomų įrodymų analizė (0,92 val. – 138 Eur be PVM)); 13) komunikacija su klientu dėl bylos ir ieškovės galimų procesinių prašymų (0,85 val. – 127,50 Eur (be PVM)); 14) pasirengimas atstovauti 2022 m. spalio 11 d. teismo posėdyje, ieškovės pateiktų papildomų įrodymų analizė (0,59 val. – 88,50 Eur (be PVM)); 15) atstovavimas 2022 m. spalio 18 d. teismo posėdyje (1,35 val. – 202,50 Eur (be PVM)); 16) pasirengimas atstovauti 2022 m. spalio 18 d. teismo posėdyje, prašymų teismui rengimas (0,50 val. – 75 Eur (be PVM)).

145. Iš Teisinių paslaugų suvestinės nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2023 m. vasario 8 d. matyti, kad teisines paslaugas sudaro: 1) pranešimas teismui dėl trečiojo asmens UAB „Verslo konsultacija“ veiklos vietos (0,08 val. – 12 Eur (be PVM)); 2) iš Juridinių asmenų registro gautas išrašas apie 2019 m. finansinę atskaitomybę, aiškinamasis raštas (1 val. – 18 Eur (be PVM)); 3) dokumento rengimas (prašymas užtikrinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) (0,50 val. – 75 Eur (be PVM)); 4) dokumento rengimas (prašymas užtikrinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) (1,34 val. – 201 Eur (be PVM)); 5) atstovavimas teisme 2022 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje (3,59 val. – 538,50 Eur (be PVM)); 6) pasirengimas atstovauti teisme 2023 m. sausio 10 d. teismo posėdyje (liudytojų apklausai, susipažinimas su naujai pateiktais įrodymais) (1 val. – 150 Eur (be PVM)); 7) atstovavimas teisme 2023 m. sausio 10 d. teismo posėdyje (0,38 val. – 57 Eur (be PVM)); 8) dokumentų rengimas (ieškovės 2023 m. sausio 12 d. papildomų rašytinių parodymų analizė, teisinių atsikirtimų, teismų praktikos paieška ir kontrargumentų formulavimas) (2,12 val. – 318 Eur (be PVM)); 9) dokumentų rengimas (ieškovės 2023 m. sausio 12 d. papildomų rašytinių parodymų analizė, teisinių atsikirtimų, teismų praktikos paieška ir kontrargumentų formulavimas) (2,23 val. – 334,50 Eur (be PVM)); 10) pasirengimas atstovauti teisme 2023 m. vasario 8 d. teismo posėdžiui (1,02 val. – 153 Eur (be PVM)); 11) dokumento rengimas (baigiamoji kalba) ( 4 val. – 600 Eur (be PVM)); 12) atstovavimas teisme 2023 m. vasario 18 d. posėdyje (7 val. – 1 050 Eur (be PVM)); 13) pasirengimas ir atstovavimas teisme 2023 m. vasario 18 d. posėdyje (1,5 val. – 225 Eur (be PVM)) .

146. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos specifiką, į jos nagrinėjimo trukmę, į keliamų reikalavimų sudėtingumą, į išlaidų dydį, nusprendė, kad prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra per didelės.

147. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

148. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, visų pirma, atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką dėl Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) įtraukimo į priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, turi būti vertinama bendra advokatui sumokėta suma, įskaitant ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021). Taigi, sprendžiant, ar atsakovo K. D. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršijo Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus dydžius, reikia bylinėjimosi išlaidas įvertinti, įskaitant ir PVM.

149. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, susitikimus su klientais ir pan. pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022).

150. Visų pirma, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtą teismų praktiką, taip pat į Rekomendacijų 9 punkte nustatytą taisyklę, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovo K. D. patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, susijusias su susipažinimu su bylos medžiaga, teisės aktų ir teismų praktikos analize ir susitikimus su klientais, taip pat nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas, kai teisinių paslaugų teikimo laiko trukmė buvo trumpesnė nei 30 min. Atsižvelgiant į tai, atsakovo K. D. patirtos bylinėjimosi išlaidos mažinamos.

151. Antra, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į rekomenduojamus priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalius dydžius, nusprendžia, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, t. y. atsakovo K. D. patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su: 1) atsiliepimo į ieškinį rengimu (622,50 Eur + 1 117,50 Eur + 3 220,50 Eur = 4 960,50 Eur; 4 960,50 Eur × 1,21 = 6 002,21 Eur) viršija Rekomendacijų 8.2 papunktyje (1 566,40 Eur × 2,5 = 3 916 Eur) už atsiliepimą į ieškinį apskaičiuotą maksimalų atlygintiną tokio pobūdžio išlaidų dydį; 2) tripliko rengimu (582 Eur + 148,50 Eur + 295,50 Eur + 441 Eur + 97,50 Eur + 264 Eur + 735 Eur + 576 Eur + 784,50 Eur = 3 924 Eur; 3 924 Eur × 1,21 = 4 748,04 Eur) viršija Rekomendacijų 8.3 papunktyje (1 598,1 Eur × 1,5 = 2 397,15 Eur) už tripliką apskaičiuotą maksimalų atlygintiną išlaidų dydį; 3) prašymų rengimu (2,14 val. – 321 Eur; 321 Eur × 1,21 = 388,41 Eur) viršija Rekomendacijų 8.19 papunktyje (1 566,40 Eur × 0,1 = 156,64 Eur) už teisinių paslaugų teikimo valandą atlygintiną maksimalų dydį (156,64 Eur × 2,14 val. = 335,21 Eur); 4) kitomis teisinėmis paslaugomis (2,41 val. – 361,50 Eur; 361,50 Eur × 1,21 = 437,42 Eur) viršija Rekomendacijų 8.20 papunktyje (1 566,40 Eur × 0,1 = 156,64 Eur) už teisinių paslaugų teikimo valandą atlygintiną maksimalų dydį (156,64 Eur × 2,41 val. = 377,50 Eur); 5) prašymu pratęsti terminą triplikui pateikti rengimu (1,58 val. – 237 Eur; 237 Eur × 1,21 = 286,77 Eur) viršija Rekomendacijų 8.19 papunktyje (1 598,1 Eur × 0,1 = 159,81 Eur) už teisinių paslaugų teikimo valandą atlygintiną maksimalų dydį (159,81 Eur × 1,58 val. = 252,50 Eur); 6) pasirengimu atstovauti teisme 2022 m. kovo 22 d. teismo posėdžiui (2,14 val. – 321 Eur; 321 Eur × 1,21 = 388,41 Eur) viršija Rekomendacijų 8.19 papunktyje (1 598,1 Eur × 0,1 = 159,81 Eur) už teisinių paslaugų teikimo valandą atlygintiną maksimalų dydį (159,81 Eur × 2,14 val. = 342 Eur); 7) pasirengimu 2022 m. kovo 22 d. teismo posėdžiui (4,95 val. – 742,50 Eur; 742,50 Eur × 1,21 = 898,43 Eur) viršija Rekomendacijų 8.19 papunktyje (1 679,30 Eur × 0,1 = 167,93 Eur) už teisinių paslaugų teikimo valandą atlygintiną maksimalų dydį (167,93 Eur × 4,95 val. = 831,25 Eur); 8) pasirengimu atstovauti teisme 2022 m. gegužės 23 d. ir 2022 m. birželio 14 d. teismo posėdžiuose (7,64 val. – 1 146 Eur; 1 146 Eur × 1,21 = 1 386,66 Eur) viršija Rekomendacijų 8.19 papunktyje (1 729,9 Eur × 0,1 = 172,99 Eur) už teisinių paslaugų teikimo valandą atlygintiną maksimalų dydį (172,99 Eur × 7,64 val. = 1 321,64 Eur); 9) pasirengimu atstovauti 2022 m. spalio 11 d. teismo posėdyje bei atstovavimu ir pasirengimu atstovauti 2022 m. spalio 18 d. teismo posėdyje (3,36 val. – 504 Eur; 504 Eur × 1,21 = 609,84 Eur) viršija Rekomendacijų 8.19 papunktyje (1 780,50 Eur × 0,1 = 178,05 Eur) už teisinių paslaugų teikimo valandą atlygintiną maksimalų dydį (178,05 Eur × 3,36 val. = 598,25 Eur); 10) paklausimu renkant bylai reikalingus įrodymus (18 Eur × 1,21 = 21,78 Eur) viršija Rekomendacijų 8.18 papunktyje (1 799,00 Eur × 0,01 = 17,99 Eur) apskaičiuotą maksimalų atlygintiną tokio pobūdžio išlaidų dydį; 11) pasirengimu ir atstovavimu 2023 m. sausio 10 d., 2023 m. vasario 8 d. ir 2023 m. vasario 18 teismo posėdžiuose (14,11 val. – 2 116,50 Eur; 2 116,50 Eur × 1,21 = 2 560,97 Eur) viršija Rekomendacijų 8.19 papunktyje (1 799 Eur × 0,1 = 179,9 Eur) už teisinių paslaugų teikimo valandą atlygintiną maksimalų dydį (179,9 Eur × 14,11 val. = 2 538,39 Eur); 12) baigiamosios kalbos rengimu (600 Eur × 1,21 = 726 Eur) viršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje (1 799 Eur × 0,4 = 719,60 Eur) apskaičiuotą maksimalų atlygintiną tokio pobūdžio išlaidų dydį; 13) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo rengimu (276 Eur × 1,21 = 333,96 Eur) viršija Rekomendacijų 8.17 papunktyje (1 799 Eur × 0,1 = 179,9 Eur) apskaičiuotą maksimalų atlygintiną tokio pobūdžio išlaidų dydį.

152. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patikslinama, iš ieškovės atsakovui K. D. priteisiant 13 827,38 Eur (3 916 Eur + 2 397,15 Eur + 335,21 Eur + 377,50 Eur + 252,50 Eur + 342 Eur + 831,25 Eur + 1 321,64 Eur + 598,25 Eur + 17,99 Eur + 2 538,39 Eur + 719,60 Eur + 179,9 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

153. Teismų praktikoje nurodoma, jog reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio (pareiškimo) reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant tik jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl procesinės bylos baigties

154. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, kuriose reglamentuotos vadovo fiduciarinės pareigos bendrovei ir civilinės atsakomybės sąlygos, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

155. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

156. Tiek apeliantė, tiek atsakovai J. G., E. S. ir K. D. pateikė teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

157. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

158. Atsakovė J. G. pateikė teismui duomenis, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Atsakovės J. G. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį (1 900,30 Eur × 1,3 = 2 470,39 Eur) už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat į teiktų teisinių paslaugų pobūdį, bylos sudėtingumą, daroma išvada, kad atsakovės J. G. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstos.

159. Atsakovė E. S. pateikė teismui duomenis, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 950 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Atsakovės E. S. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį (1 900,30 Eur × 1,3 = 2 470,39 Eur) už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat į teiktų teisinių paslaugų pobūdį, bylos sudėtingumą, nusprendžiama, kad atsakovės E. S. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstos.

160. Atsakovas K. D. pateikė teismui duomenis, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 946,81 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Atsakovo K. D. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį (1 900,30 Eur × 1,3 = 2 470,39 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat į teiktų teisinių paslaugų pobūdį, darbo laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, daroma išvada, kad atsakovo K. D. patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimu, dydis mažinamas iki 2 470,39 Eur.

161. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. liepos 20 d. gautas atsakovo V. Š. prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šis prašymas gautas bylą jau išnagrinėjus iš esmės, teisėjų kolegijai išėjus priimti procesinį sprendimą, prašymą atsisako priimti ir grąžina atsakovui V. Š. (CPK 251, 257, 302, 314 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimo rezoliucinės dalies antrąją pastraipą dėl bylinėjimosi išlaidų ir jas išdėstyti taip: „Priteisti iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Baltija“, juridinio asmens kodas 300007695, bylinėjimosi išlaidas: atsakovei T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), – 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų), atsakovei J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), – 3 872 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt du eurus), atsakovei E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), – 2 200 Eur (du tūkstančius du šimtus eurų), atsakovui V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), – 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) ir atsakovui K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), – 13 827,38 Eur (trylika tūkstančių aštuonis šimtus dvidešimt septynis eurus 38 ct), įpareigojant jas sumokėti iš bankroto administravimui skirtų lėšų.“

Priteisti iš likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Baltija“, juridinio asmens kodas 300007695, atsakovei J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 573 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Baltija“, juridinio asmens kodas 300007695, atsakovei E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 950 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Baltija“, juridinio asmens kodas 300007695, atsakovui K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 470,39 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt eurų 39 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.