- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- e2-203-585/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02083-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Kreditorius
- valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“
- Kategorijos
- 3.4.3.7.3Kreditorių susirinkimas, jo teisės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditorės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria tenkintas iš dalies bankrutuojančios kredito unijos „Baltija“ nemokumo administratoriaus N. Č. skundas dėl 2019 m rugpjūčio 6 d. bankrutuojančios kredito unijos „Baltija“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Bankrutuojančios kredito unijos (toliau – BKU) „Baltija“ nemokumo administratorius N. Č. pateikė skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti 2019 m. rugpjūčio 6 d. BKU „Baltija“ kreditorių susirinkimo posėdžio nutarimą 6-uoju darbotvarkės klausimu dalyje, kuria nepatvirtintos 4 235 Eur lokalinės sąmatos sudarymo išlaidos; 2) panaikinti 2019 m. rugpjūčio 6 d. BKU „Baltija“ kreditorių susirinkimo posėdžio nutarimą 7-uoju darbotvarkės klausimu dalyje, kuria nepatvirtintos 47 086,03 Eur atliekų sutvarkymo pastate 2P2p, unikalus Nr. 6698-8000-7022, esančiame Miško g. 2F, Šilagalio kaime, Panevėžio rajone, ir teritorijoje esančioje aplink jį, išlaidos; 3) patvirtinti BKU „Baltija“ 2019 m. rugpjūčio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimais 6-uoju ir 7-uoju darbotvarkės klausimais nepatvirtintas faktines administravimo išlaidas: 4 235 Eur, skirtas lokalinės sąmatos sudarymui, ir 47 086,03 Eur, skirtas atliekų sutvarkymui pastate ir teritorijoje, esančioje aplink jį.
2. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. BKU „Baltija“ kreditorių komiteto posėdžio nutarimu 6-uoju ir 7-uoju darbotvarkės klausimais nepagrįstai nepatvirtino dalies faktiškai patirtų BKU „Baltija“ administravimo išlaidų, susijusių su atliekų sutvarkymu BKU „Baltija“ priklausančiame pastate. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio agentūros (toliau – Panevėžio RAAD) 2017 m. gruodžio 4 d. privalomu nurodymu Nr. T9-63 buvo reikalaujama iki 2018 m. vasario 2 d. pastate ir aplink pastatą esančioje teritorijoje surinkti atliekas, jas išrūšiuoti, priduoti atliekas tvarkančioms įmonėms ir Panevėžio RAAD pateikti tai įrodančius dokumentus bei atsakymą apie privalomo nurodymo įvykdymą; terminas pratęstas iki 2018 m. kovo 5 d. Privalomasis nurodymas privalėjo būti vykdomas, o šio neįvykdžius, tiek BKU „Baltija“, tiek administratoriui galėjo kilti atsakomybė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi nemokumo administratoriaus skundą tenkino iš dalies: panaikino 2019 m. rugpjūčio 6 d. BKU „Baltija“ kreditorių susirinkimo posėdžio nutarimą 6-uoju darbotvarkės klausimu dalyje, kuria nepatvirtintos 2 540 Eur lokalinės sąmatos sudarymo išlaidos; panaikino 2019 m. rugpjūčio 6 d. BKU „Baltija“ kreditorių susirinkimo posėdžio nutarimą 7-uoju darbotvarkės klausimu dalyje, kuria nepatvirtintos 47 086,03 Eur atliekų sutvarkymo pastate 2P2p, unikalus Nr. 6698-8000-7022, esančiame Miško g. 2F, Šilagalio kaime, Panevėžio rajone, ir teritorijoje esančioje aplink jį, išlaidos; patvirtino BKU „Baltija“ 2019 m. rugpjūčio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimais 6-uoju ir 7-uoju darbotvarkės klausimais nepatvirtintas faktines administravimo išlaidas: 2 540 Eur, skirtas lokalinės sąmatos sudarymui, ir 47 086,03 Eur, skirtas atliekų sutvarkymui pastate ir teritorijoje, esančioje aplink jį.
4. Teismas nustatė, kad Panevėžio RAAD dar iki bankroto bylos KU „Baltija“ iškėlimo buvo pateikęs unijai 2017 m. gegužės 23 d. privalomąjį įpareigojimą Nr. T9-26, kuriuo įpareigojo iki 2017 m. birželio 23 d. pastate laikomas atliekas priduoti atliekas tvarkančioms įmonėms ir pateikti tai įrodančius dokumentus. Tai nebuvo padaryta. 2017 m. gruodžio 4 d. Panevėžio RAAD surašytame privalomajame nurodyme nurodyta surinkti atliekas, išrūšiuoti, priduoti atliekas tvarkančioms įmonėms ir pateikti tai įrodančius dokumentus. Abiejuose privalomuosiuose nurodymuose nėra nurodyta, kad atliekos ar šiukšlės turi būti surinktos tik pastate ar tik prie jo esančioje teritorijoje. Todėl teismas darė išvadą, kad vykdant tiek 2017 m. gegužės 23 d., tiek 2017 m. gruodžio 4 d. Panevėžio RAAD privalomuosius nurodymus bei atsižvelgiant Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) Panevėžio skyriaus 2017 m. spalio 24 d. rašte pateiktą informaciją turėjo būti atlikti darbai tiek pastate, tiek aplink jį esančioje teritorijoje.
5. Teisme apklausti abu ekspertai patvirtino, kad tiek pastato, tiek jam priklausančios teritorijos būklė per beveik 2 metus nuo darbų atlikimo iki ekspertų atliktų apžiūrų galėjo pakisti, nes į pastatą ir prie jo esančią teritoriją priėjimas yra laisvas; pastatas yra be langų ir durų, todėl į jo sienų mūrą ir kitas statinio dalis patenka vanduo, kuris šaltuoju metų laiku šąla ir ardo pastato dalis; laisvai galintys patekti į teritoriją pašaliniai asmenys galimai veža šiukšles ardo statybines medžiagas. Apklaustas teisme darbus atlikusios UAB „Gerenta“ vadovas D. V., nurodė, kad pastatas nenaudojamas stovėjo apie 20 m., atliekant darbus pastatas buvo be langų ir durų, avarinės būklės, todėl siekiant užtikrinti darbuotojų saugumą iš pradžių reikėjo atlikti tam tikrus pastato sutvirtinimo darbus; patvirtino, kad griūvančių gegnių sutvirtinimo neobliuotomis lentomis darbai bei statramsčių įrengimo po sijomis arba ilginiais darbai, kurių objekto apžiūros metu nestatė ekspertai, buvo, atlikti; taip pat siekiant apsaugoti darbuotojus, atlikusius pastato valymo ir šiukšlių bei atliekų surinkimo darbus, galimai panaudotos šiems tikslams neobliuotos lentos buvo taip pat pasisavintos pašalinių asmenų.
6. Administratorius nurodė, kad gavęs UAB „JK Ranga“ reikiamų atlikti darbų sąmatą ir tokiu būdu identifikavęs reikiamus atlikti darbus iš gautų 9 pasiūlymų atrinko pigiausią UAB „Gerenta“ pasiūlymą, kurio kaina su PVM buvo 127 086,03 Eur. Byloje pateikti pakartotinai administratoriaus siųsti paklausimai dėl pasiūlymo darbams atlikti pateikimo taip pat įrodo, kad geresnio pasiūlymo gauti nebuvo galimybės, nes dauguma subjektų nurodė tokių paslaugų neteikiantys, atliekantys tik dalines paslaugas arba veiklą vykdantys kitoje teritorijoje.
7. Teismas taip pat atsižvelgė, kad administratorius, įvertinęs teisines galimybes prisiteisti žalos atlyginimą iš atsakingų asmenų, buvusių unijos vadovų, asmenų priėmusių kaip užstatą ginčo pastatą, suteikiant paskolą, vėliau priėmusių sprendimą priimti pastatą unijos nuosavybėn, turto vertintojų, civilinės atsakomybės draudikų yra unijai kompensavęs 80 000 Eur išlaidų ir skundą šioje dalyje dėl kreditorių 2019 m. rugpjūčio 6 d. susirinkimo nutarimo 7 darbotvarkės klausimu panaikinimo tenkino.
8. Tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 31 straipsnis imperatyviai nustatė administratoriaus pareigą, likviduojant bankrutavusią įmonę įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Šios pareigos neatlikusiam administratoriui, remiantis ĮBĮ 11 straipsnio 13 dalies 2 punktu, gali būti paduodamas skundas dėl administratoriaus veiklos, nesilaikant ĮBĮ reikalavimų, ko pasėkoje gali būti panaikinta administratoriaus licencija. Dėl atliekų nesutvarkymo pastate ir aplink jį esančioje teritorijoje BKU „Baltija“ kaip pastato savininkui bei administratoriui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalyje bei administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 317 straipsnyje, Lietuvos Respulikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnyje.
9. Teismas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 7-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo tenkino iš dalies, remiantis teismo eksperto L. U. ekspertinėse išvadose nurodytu teiginiu, kad praktikoje sąmatos sudarymo kaina paprastai neviršija 2 procentų nuo darbų kainos. Taigi šiuo atveju priteistiną už sąmatos sudarymo sumą sudaro 2 540 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Kreditorė valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartį ir BKU „Baltija“ nemokumo administratoriaus N. Č. 2019 m. rugpjūčio 20 d. skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nei kreditorių susirinkimas, nei teismas negali tvirtinti administravimo išlaidų, kurios yra nepagrįstos, kaip yra šiuo atveju, ir nebuvo būtinos unijos administravimo darbams atlikti. Tokių išlaidų patvirtinimas paneigia kasacinio teismo praktiką dėl bankroto administratoriui tenkančios pareigos pagrįsti kreditoriams prašomas tvirtinti faktines išlaidas, kad išlaidos iš tiesų buvo patirtos ir kad jos buvo neišvengiamai būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti.
10.2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo vadovautis teismo eksperto S. M. ekspertizės aktu, kuri nustatė, kad administratorius nepagrįstai išleido 110 710,27 Eur rangos darbams bei 3 825,00 Eur sąmatos sudarymui.
10.3. Rangos darbų apimtis, už kurią susidarė ginčo faktinės išlaidos, turėjo būti žymiai siauresnė, vadovaujantis PRAAD nurodymu Nr. T9-63. Tuo tarpu rangovo UAB „Gerenta“ vadovas D. V.s paaiškino teismo posėdžio metu, kad UAB „Gerenta“ nesivadovavo PRAAD nurodymu, nesigilino į jo turinį (nors šalių sudarytoje sutartyje PRAAD nurodymas buvo pagrindas sutarčiai sudaryti), remiantis PRAAD nurodymu, tikėtina, ne visi darbai buvo būtini.
10.4. Ginčo faktinės išlaidos, skirtos pastato atliekų sutvarkymui, yra didesnės nei pastato vertė, todėl tai yra laikytina žala unijai.
10.5. Tarp UAB „Gerenta“, UAB „JK Ranga“ ir administratoriaus egzistuoja interesų konfliktas, o pareiškėjas pirma sudarė rangos darbų sutartį ir tik tuomet organizavo konkursą darbams atlikti.
Atsiliepimas
11. BKU „Baltija“ nemokumo administratorius N. Č. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismo ekspertizės akto išvada nėra privaloma teismui, ji turi būti vertinama pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles ir jos išvados gali būti atmetamos tada, kaip prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Šiuo atveju, 2019 m. gruodžio 16 d. S. M. ekspertizės akto išvados, paremtos „apytiksliais“ duomenimis, prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, įstatymų nuostatoms, liudytojų parodymams, o taip pat ir žymiai tikslesnei teismo eksperto L. U. 2020 m. vasario 10 d. išvadai, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai ekspertizės išvadą įvertino kitų įrodymų kontekste.
11.2. Administratorius turėjo ir privalėjo sutvarkyti pastatą bei jo teritoriją tokia apimtimi, kaip tai numato teisės aktų reikalavimai ir institucijų nurodymai. Šią pareigą lėmė galiojantys teisės aktai ir atsakomybė už šių teisės aktų nesilaikymą, kylanti ne tik unijai, bet ir administratoriui.
11.3. Apeliantės motyvas, kad ginčo faktinės išlaidos, skirtos pastato atliekų sutvarkymui, yra didesnės nei jo vertė, todėl tai yra laikytina žala unijai, nėra ginčo objektas. Tai, kad šios išlaidos ir visas pastato perėmimas unijos nuosavybėn yra žala unijai, sukelta buvusių unijos vadovų ir atsakingų asmenų iki bankroto bylos unijai iškėlimo, pripažįsta ir administratorius bei ketina siekti šios žalos atlyginimo iš atitinkamų asmenų.
Šalies argumentai
11.4. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad tarp UAB „Gerenta“, UAB „JK Ranga“ ir administratoriaus neva egzistuoja interesų konfliktas, o administratorius neva pirma sudarė rangos darbų sutartį ir tik tuomet organizavo konkursą darbams atlikti. Šie teiginiai deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais; jais apeliantė nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
11.5. Administratoriaus procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės ir juos pagrindžiantys byloje esantys įrodymai patvirtina, kad išlaidos buvo būtinos, pagrįstos, darbai buvo atlikti, dokumentai pateikti kreditorių susirinkimui tvirtinti .
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų
13. Nemokumo administratorius su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė šiuos įrodymus – 2018 m. sausio – vasario rangovų pasiūlymų kopijas. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, negali būti pateikti, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo nagrinėjimas yra bendros teisminio bankroto bylos nagrinėjimo dalis. Nagrinėjant skundą dalyvaujantys byloje asmenys yra dalyvaujantys bankroto bylos nagrinėjime asmenys. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administratoriaus pateiktais naujais įrodymais, nustatė, kad minėti įrodymai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui su administratoriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. skundu dėl 2019 m. rugpjūčio 6 d. BKU „Baltija“ kreditorių komiteto nutarimo 6-uoju ir 7-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo ir faktinių administravimo išlaidų patvirtinimo kaip šio skundo priedas Nr. 5 (nors skunde esančiame priedų sąraše nurodyta, kad jų numeris yra 6). Kadangi administratoriaus atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai jau yra byloje, jie nelaikytini naujais ir apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl jų priėmimo nesprendžia.
Dėl atskirojo skundo argumentų
14. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai BKU „Baltija“ nemokumo administratoriaus skundą tenkino iš dalies bei patvirtino BKU „Baltija“ 2019 m. rugpjūčio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimais 6-uoju ir 7-uoju darbotvarkės klausimais nepatvirtintas faktines administravimo išlaidas: 2 540 Eur, skirtas lokalinės sąmatos sudarymui, ir 47 086,03 Eur, skirtas atliekų sutvarkymui pastate ir teritorijoje, esančioje aplink jį, nes tokios išlaidos yra nepagrįstos ir buvo nebūtinos. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi patvirtino papildomą vienkartinę 127 086,03 Eur (įskaitant mokesčius) sumą, kuria BKU „Baltija“ nemokumo administratoriui buvo suteikta teisė sumą naudoti tik išlaidoms, susijusioms su privalomo nurodymo įvykdymu bei atliekų sutvarkymu pastate ir aplink pastatą esančioje teritorijoje. 2018 m. kovo 1 d. administratorius pasirašė atliekų tvarkymo rangos sutartį su rangovu UAB „Gerenta“, kuris darbus atliko ir perdavė 2018 m. kovo 29 d. atliktų darbų aktu, 2018 m. kovo 30 d. UAB „Gerenta“ išrašė BKU „Baltija“ PVM sąskaitą faktūrą 127 086,03 Eur sumai. Už atliktus darbus BKU „Baltija“ pilnai atsiskaitė su rangovu.
15. 2019 m. liepos 2 d. vienašaliu pareiškimu administratorius pareiškė, kad įvertinęs kreditorių susirūpinimą dėl patirtų pastato atliekų šalinimui nuostolių, įvertinęs galimą konflikto riziką bei šio galimo konflikto pasekmes bankroto proceso ekonomiškumui ir operatyvumui, taip pat teisines galimybes prisiteisti žalos atlyginimą iš atsakingų asmenų, 2018 m. rugpjūčio 8 d. kompensavo BKU „Baltija“ dalį patirtų išlaidų – 80 000 Eur, tad gavusi administratoriaus kompensaciją, BKU „Baltija“ patyrė 47 086,03 Eur išlaidų (127 086,03 Eur - 80 000 Eur). 2019 m. rugpjūčio 6 d. BKU „Baltija“ kreditorių susirinkimas 6-uoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą nepatvirtinti 4 235,00 Eur dydžio lokalinės sąmatos sudarymo išlaidos, 7-uoju darbotvarkės klausimu - nepatvirtinti 47 086,03 Eur dydžio atliekų sutvarkymo pastate ginčo ir teritorijoje esančioje aplink jį, išlaidų.
16. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi tenkino kreditorės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašymą skirti ekspertizę, pavedė ją atlikti ekspertui S. M., užduodant šiuos klausimus: 1) ar prašomos patvirtinti 4 235,00 Eur išlaidos už lokalinės sąmatos sudarymą bei 47 086,03 Eur išlaidos už atliktus darbus atitinka rinkos įkainius; kokia reali būtinų atlikti darbų kaina; 2) ar visi dokumentacijoje nurodyti darbai buvo faktiškai atlikti; 3) ar visus dokumentacijoje nurodytus darbus buvo būtina atlikti atsižvelgiant į 2017 m. gruodžio 4 d. Panevėžio RAAD privalomą nurodymą; 4) remiantis tuo, kad BKU „Baltija“ priklausantis pastatas stovi ant keliems savininkams priklausančio žemės sklypo bei atsižvelgiant į tai, kad atliekų tvarkymas buvo vykdomas ir minėtame žemės sklype, ar buvo atliekami darbai aplink kitiems savininkams priklausantį nekilnojamą turtą?
17. Nemokumo administratorius į bylą su rašytiniais paaiškinimais pateikė į bylą teismo eksperto L. U. ekspertines išvadas, kurias ekspertas pateikė atsakydamas į administratoriaus užduotus klausimus: 1) ar 3 500 Eur su PVM (4 235 Eur) suma už UAB „JK Ranga“ lokalinės darbų sąmatos sudarymą atitinka rinkos kainą; 2) ar UAB „Gerenta“ atliktų darbų akte nurodyta 105 029,78 Eur su PVM (127 086,03 Eur) suma už atliktus darbus ginčo pastate, atitinka rinkos kainą; 3) ar faktiškai buvo atlikti visi darbai pagal 2018 m. kovo 29 d. UAB „Gerenta“ atliktų darbų aktą; ar darbai, nurodyti 2018 m. kovo 29 d. UAB „Gerenta“ atliktų darbų akte, buvo būtini ir privalomi; ar be ardymo, griovimo, tvirtinimo, kitų statybinių darbų buvo įmanoma surinkti, išvalyti, sutvarkyti atliekas bei įvykdyti Panevėžio RAAD privalomą nurodymą ginčo pastate? Taigi į bylą yra pateiktos dvi ekspertų išvados.
18. Apeliacinės instancijos teismas, prieš spręsdamas dėl minėtų išvadų įrodomosios reikšmės byloje bei dėl pirmosios instancijos teismo atlikto šių išvadų vertinimo, pažymi, kad CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, taip pat neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, pvz. CPK 197 straipsnio 2 dalyje numatytus oficialiuosius įrodymus) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje. Eksperto išvada turi būti vertinama kitų įrodymų kontekste, ekspertizės aktas ir jo išvada turi būti teismo vertinamas kaip vientisas įrodymas, atsižvelgiant į eksperto tyrimo objektą, jam užduotus klausimus ir ekspertiniam tyrimui pateiktą medžiagą.
Žemesnės instancijos teismas
19. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).
20. Atsakydamas į klausimus, ar prašomos patvirtinti 4 235 Eur išlaidos už lokalinės sąmatos sudarymą bei 47 086,03 Eur išlaidos už atliktus darbus atitinka rinkos įkainius, ekspertas S. M. nurodė, kad 4 235 Eur išlaidos už lokalinės sąmatos sudarymą neatitinka vidutinių rinkos kainų; eksperto vertinimu, tokios sąmatos sudarymas rinkoje kainuotų apie 500 Eur. Atliktų darbų akte nurodytų darbų vidutinė rinkos kaina yra 133 222,73 Eur. Tuo tarpu ekspertas L. U., atsakydamas į pirmąjį klausimą, ar 3 500 Eur su PVM (4 235 Eur) suma už UAB „JK Ranga“ lokalinės darbų sąmatos sudarymą atitinka rinkos kainą, nurodė, kad yra tikėtina, kad UAB „JK Ranga“ nurodė didesnį už rinkos kainą atlygį už lokalinės sąmatos sudarymą. Apklausiamas teismo posėdyje ekspertas L. U. nurodė, kad praktikoje priimtas, atlyginimas už lokalinės sąmatos sudarymą yra iki 2 procentų joje nurodytos visų darbų kainos.
21. Taigi abu ekspertai sprendė, kad atliktų darbų akte nurodytų darbų vidutinė rinkos vertė yra didesnė nei UAB „Gerenta“ išrašytoje sąskaitoje faktūroje, tuo tarpu išlaidas lokalinei sąmatai abu ekspertai vertino esant per didelėmis. Eksperto S. M. teigimu, pastarosios išlaidos turėjo sudaryti ne daugiau kaip 500 Eur, o eksperto L. U. – iki 2 procentų nuo sąmatoje nurodytos visų darbų kainos, t. y. iki 2 988,60 Eur. S. M. parengtame teismo ekspertizės akte, vertinant išlaidų už lokalinę sąmatą susidarymą, nurodoma, kad šis darbas (pasiūlymų ar lokalinių sąmatų) parengimas paprastai atliekamas nemokamai, kadangi rangovas turi tikslą gauti užsakymą, atlikti darbus bei gauti pajamų už savo darbą; o jeigu įmonės būtų prašoma tik sudaryti lokalinę sąmatą įmonei žinant, kad jokių darbų iš jos pirkti neplanuojama, tokiu atveju įprastai panašios apimties objektuose įmonės savo darbą (sąmatos sudarymą žinant, kad iš jos jokių darbų nebus perkama) vertina apie 500 Eur suma.
22. Nustatyta, kad vykdydamas privalomąjį nurodymą, administratorius kreipėsi į UAB „JK Ranga“ dėl pastate ir jo teritorijoje reikiamų atlikti darbų sąmatos sudarymo, siekdamas nustatyti reikiamus atlikti darbus bei remiantis tuo apklausti bendroves dėl atliekų pastate bei jo teritorijoje sutvarkymo paslaugų atlikimo kainos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė atskleidžia, kad ginčo lokalinė sąmata buvo sudaroma kaip orientyras tolesnių darbų organizavimui, o ne kaip konkretus UAB „JK Ranga“ pasiūlymas, siekiant gauti užsakymą. Dėl šios priežasties spręstina, kad UAB „JK Ranga“ lokalinės sąmatos sudarymas buvo atskira konkreti paslauga ir, atitinkamai, ji turėjo būti įkainota. Atsižvelgdamas į paminėtą nustatytą aplinkybę, ekspertų pozicijoms dėl ginčo sąmatos rinkos kainos dydžio išsiskyrus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl šios sąmatos kainos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra labiau tikėtina, kad nagrinėjamos paslaugos kaina praktikoje kinta priklausomai nuo joje nurodytos visų darbų kainos, o ne yra išreikšta absoliučiu fiksuotu dydžiu, kuriam nedaro įtakos jokios reikšmingos aplinkybės – tokios, kaip darbų sudėtis, jų kompleksiškumas, lokalinėje sąmatoje vertinamų darbų ir medžiagų bei panaudotinų priemonių, įrankių, mechanizmų skaičius ir kt. Atitinkamai, tikėtina, kai sąmatoje nurodomas didesnis skaičiuojamų kainos sudėtinių dalių skaičius, kurį įprastai gali nulemti didesnė bendra visų darbų kaina, jam apskaičiuoti reikia daugiau laiko ir intelektualinių išteklių sąnaudų, jei mažesnė – mažiau, o tai turėtų atsispindėti sąmatos, kaip savarankiškos ir atskiros paslaugos kainoje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai spendė, kad tvirtintina kaina yra 2 540 Eur, kas sudaro 1,7 procento nuo sąmatoje nurodytos visų darbų kainos.
23. Nors ekspertai sutaria, kad atliktų darbų akte nurodytų darbų vidutinė rinkos vertė yra didesnė nei UAB „Gerenta“ išrašytoje sąskaitoje faktūroje ir šia prasme apeliantė išrašytos sąskaitos faktūros dydžio nekvestionuoja, tačiau, apeliantės teigimu, ne visi darbai buvo būtini, todėl ir faktinės atliekų tvarkymo išlaidos turėjo būti mažesnės nebūtinų darbų dalimi. Atsakydamas į klausimą, kokia reali būtinų atlikti darbų kaina, ekspertas S. M. nurodė, kad būtinų pagal privalomąjį nurodymą atlikti darbų vidutinė rinkos kaina yra 16 375,76 Eur. Ekspertizės akte S. M. taip pat nurodė, kad ne visus dokumentacijoje (atliekų tvarkymo rangos sutartyje, UAB „Gerenta“ 2018 m. kovo 29 d. atliktų darbų akte) nurodytus darbus buvo būtina atlikti atsižvelgiant į Panevėžio RAAD privalomą nurodymą, kuriame nurodyta: „Surinkti atliekas, išrūšiuoti, priduoti atliekas tvarkančioms įmonėms“. Privalomajame nurodyme nėra nurodyta nugriauti, sustiprinti pastato konstrukcijas. Privalomajame nurodyme nurodyta surinkti, išrūšiuoti ir priduoti jau egzistuojančias atliekas, bet ne pastato dalių griovimo metu susidarančias atliekas.
24. Ekspertas L. U., atsakydamas į klausimą ar darbai, nurodyti 2018 m. kovo 29 d. UAB „Gerenta“ atliktų darbų akte, buvo būtini ir privalomi, nustatė, kad visi darbai buvo būtini ir privalomi, išskyrus vieną poziciją. Ekspertas nustatė, kad galimai nebuvo būtini ir privalomi 10-a lokalinės sąmatos pozicijoje nurodyti 350 m. juodgrindžių ardymo darbai. Atsakydamas į klausimą, ar be likusių nurodomų ardymo, griovimo, tvirtinimo, kitų statybinių darbų buvo įmanoma surinkti, išvalyti, sutvarkyti atliekas bei įvykdyti Panevėžio RAAD privalomą nurodymą, ekspertas padarė išvadą, kad be ardymo, griovimo, tvirtinimo, kitų statybinių darbų nebūtų buvę įmanoma surinkti, išvalyti, sutvarkyti atliekas pastate bei įvykdyti privalomąjį nurodymą, nes nurodyti darbai, nors tiesiogiai nenurodyti privalomame nurodyme, bet buvo būtina sąlyga, siekiant užtikrinti vykdomų darbų saugumą. Taigi ekspertų išvados atliktų darbų būtinumo klausimu skiriasi itin reikšmingai.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad visi UAB „Gerenta“ 2018 m. kovo 29 d. atliktų darbų akte nurodyti darbai buvo būtini, siekiant įvykdyti Panevėžio RAAD privalomą nurodymą. Apklaustas teisme darbus atlikusios UAB „Gerenta“ vadovas D. V., nurodė, kad pastatas nenaudojamas stovėjo apie 20 m., atliekant darbus pastatas buvo be langų ir durų, avarinės būklės, todėl siekiant užtikrinti darbuotojų saugumą iš pradžių reikėjo atlikti tam tikrus pastato sutvirtinimo darbus. Kitaip tariant, Panevėžio RAAD privalomajame nurodyme tiesiogiai nurodyti darbai – surinkti atliekas, išrūšiuoti, priduoti atliekas tvarkančioms įmonėms – negalėjo būti atlikti, neatlikus pastato sutvirtinimo darbų, o tai reiškia, kad nors šie darbai nebuvo tiesiogiai nurodyti privalomajame nurodyme, jie taip pat buvo nagrinėjamu požiūriu būtini. Todėl, vertinant ekspertų išvadas visų į bylą pateiktų įrodymų, šalių ir liudytojų paaiškinimų kontekste, yra pagrindas remtis eksperto L. U. išvadomis nagrinėjamu klausimu. Tuo tarpu eksperto S. M. išvada dėl atliktų darbų būtinumo vertintina kaip formali, nes ekspertas Panevėžio RAAD privalomojo nurodymo turinį aiškina išimtinai pagal jo raidę, neįvertinęs faktinės pastato būklės ir, atitinkamai, būtinybės laikytis darbų saugos reikalavimų. Dėl šių priežasčių spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino administratoriaus nepadengtą išlaidų, skirtų atliekų sutvarkymui pastate ir teritorijoje, esančioje aplink jį, dalį, sudarančią 47 086,03 Eur.
26. Apeliantės teigimu, ginčo faktinės išlaidos, skirtos pastato atliekų sutvarkymui, yra didesnės nei pastato vertė, todėl tai laikytina žala unijai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje šis argumentas neturi teisinės reikšmės, nes šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas dėl faktinių pastato atliekų sutvarkymui patirtų išlaidų tvirtinimo unijos bankroto byloje, o ne šių išlaidų atsiradimo priežasčių bei asmenų, atsakingų dėl šių išlaidų atsiradimo, nustatymo klausimai. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šio argumento nepasisako.
27. Apeliantė teigia, kad skundžiama nutartis nepagrįsta ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tarp UAB „Gerenta“, UAB „JK Ranga“ ir administratoriaus egzistuoja interesų konfliktas, o administratorius pirma sudarė rangos darbų sutartį ir tik tuomet organizavo konkursą darbams atlikti. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Apeliantės argumentai dėl galimo interesų konflikto yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad toje pačioje srityje veikiantys asmenys gali būti pažįstami ir (ar) siejami ankstesnio bendradarbiavimo ryšių, savaime nereiškia, kad egzistuoja interesų konfliktas. 2018 m. sausio – vasario rangovų pasiūlymų kopijos patvirtina, kad administratorius šį konkursą organizavo iki sudarydamas 2018 m. kovo 1 d. atliekų tvarkymo rangos sutartį su rangovu UAB „Gerenta“. Paklausimais, išsiųstais 2018 m. gruodžio 2 d., nemokumo administratorius į rangovus kreipėsi pakartotinai, jau po darbų atlikimo ir jau kilus ginčui su apeliante, siekiant dar kartą įrodyti jai, kad rangos darbų kaina atitinka rinkos kainas.
28. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
29. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmetamas taip pat.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.