Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Laimos Šeputienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nuteistojo A. S. (buvęs vardas ir pavardė - T. M., toliau – A. S.) gynėjui advokatui L. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. S., G. Š., J. A. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

G. Š. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 65 parų arešto bausme.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, nuspręsta panaikinti.

J. A. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmė, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, griežtesne bausme apimant švelnesnę, o pastaroji bausmė - su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje ir bausmės tarpusavyje subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis iš dalies sudedant ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams.

Iš J. A., A. R., A. S., G. Š., D. Š. priteista solidariai 10 095,01 Eur SB ,,K.“ turtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. R., D. Š., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. A., A. S., G. Š. nuteisti už tai, kad kartu su A. R., D. Š., veikdami bendrininkų grupėje, J. A. ir A. R. neteisėtai įgijus ir perdavus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungus prie informacinės sistemos ir neteisėtai atlikus finansines operacijas neteisėtai panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

J. A., A. R., A. S., G. Š. ir D. Š., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tyčią apgaule įgyti svetimą turtą savo ir kitų naudai, tuo tikslu atliko atskirus veiksmus: A. S. per ,,Messenger“ paskyrą – ,,T. V.“, apgaule gavus G. D. sąskaitos numerį, J. A. per ,,Messenger“ paskyrą – ,,A. A.“, apgaule gavus E. B., A. A. ir A. S. sąskaitų numerius, nenustatytam asmeniui gavus D. L.–V. sąskaitos numerį, kurie apie nusikalstamą veiką nežinojo, A. R. 2020 m. liepos 8 d., laikotarpyje nuo 16.37 val. iki 19.15 val., naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino sodininkų bendrijos ,,K.“ valdybos pirmininkui L. V. į mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė AB ,,S.“ darbuotoju M. V., pokalbio metu su L. V. klaidindamas jį pranešė jam apie tariamai pašalinių asmenų prisijungimą prie sodininkų bendrijos ,,K.“ sąskaitos ir pinigų nuskaitymą, taip apgaulės būdu suklaidinus L. V. ir neteisėtai įgijus iš jo prisijungimo prie sodininkų bendrijos ,,K.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB ,,S.“, elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti (naudotojo ID kodą, kontrolinius kodus–slaptažodžius) kartu su J. A., veikdami bendrai, laikotarpiu 2020 m. liepos 8 d. 19.24 val. iki 2020 m. liepos 9 d. 0.31 val., naudodami nenustatytą įrenginį ir interneto prieigą, priklausančią išankstinio mokėjimo paslaugos abonentui, kurio Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), IP adresas (duomenys neskelbtini), pažeisdami informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. suvesdami gautus prisijungimo prie banko AB ,,S.“ elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir taip save identifikuodami kaip teisėtą duomenų naudotoją – sodininkų bendrijos ,,K.“ valdybos pirmininką L. V., neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos – AB banko ,,S.“ elektroninės bankininkystės ir atliko šias finansines operacijas iš sodininkų bendrijos ,,K.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesdami: 2020 m. liepos 8 d. – 19.24 val. 1 400 Eur į G. D. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 19.27 val. 1 100 Eur į A. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 19.30 val. 1 500 Eur į E. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 19.40 val. į D. L.–V. sąskaitą, 19.52 val. 1 500 Eur į A. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 20.13 val. 400 Eur į G. D. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 9 d. 00.00.45 val. 1 600 Eur į E. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 00.31 val. 720 Eur į G. D. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); tęsdami nusikalstamą veiką, A. S. per Messenger paskyrą – ,,T. V.“, davė nurodymą G. D. 1 000 Eur nuimti ir perduoti atvykusiam asmeniui, o 500 Eur pervesti per ,,P.“ terminalą S. K. telefonu Nr. 607 50 831, J. A. per ,,Messenger“ paskyrą – ,,A. A.“ davė nurodymus E. B. nuimti 2 800 Eur, A. S. – nuimti 1 400 ir A. A. – nuimti 1 100 Eur ir perduoti atvykusiems asmens; tęsdami nusikalstamą veiką J. A. ir A. R. koordinuojant, o A. R. ir dalyvaujant pinigų surinkime, J. A. nurodžius G. Š. su D. Š. nuvykti paimti pinigų, A. R. 2020 m. liepos 8 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini), paėmė 1 400 Eur iš A. S., 2020 m. liepos 8 d., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) aikštelėje, paėmė jam nenustatyto asmens iš D. L.–V. paimtus 3 955 Eur, o G. Š. ir D. Š., D. Š. vairuojamu automobiliu ,,Audi A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko į (duomenys neskelbtini) D. Š. paėmė iš L. S. 1 000 Eur, po to abu nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur 2020 m. liepos 9 d. (duomenys neskelbtini), paėmė iš E. B. 2 800 Eur; tęsdami nusikalstamą veiką A. R., G. Š. ir D. Š. paimtus pinigus nuvežė J. A. į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir taip bendrais veiksmais J. A., A. R., A. S., G. Š. ir D. Š. apgaule užvaldė svetimą – sodininkų bendrijos ,,K.“ turtą, iš viso – 12 220 Eur.

2. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad ištirtų įrodymų visuma patvirtina A. S., J. A., G. Š. kaltę dėl jiems pareikštų kaltinimų. Nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nuosprendį ir pakeisti skirtą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę į bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nuteistojo teigimu, nėra pagrindo jo izoliuoti nuo visuomenės, nes reali laisvės atėmimo bausmė yra neteisingas sprendimas. Teismo procese skirtas kardomąsias priemones vykdo sąžiningai, siekia pasitaisyti ir tik su laisvės atėmimo bausme nesusijusi bausmė gali daryti teigiamą įtaką reintegracijai visuomenėje. Šiuo metu žengia pasitaisymo keliu, stovi Užimtumo tarnyboje, yra suteikta darbo vieta ir bus įdarbintas nuo 2022 m. liepos 5 d. Kol vyko tyrimas ir teismo procesas, praėjo labai daug laiko ir didžiąją dalį termino buvo stebimas elektroninės apykojės pagalba, o tai jau savotiškas bausmės atlikimas.

4. Nuteistasis G. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu.

4.1. Skunde nurodoma, kad nuosprendyje teismo aprašyti faktiniai bylos duomenys yra pagrindas konstatuoti, kad nusikalstama veika buvo baigta vykdytojams realizavus nusikalstamos veikos sudėtį (elektroninėje erdvėje įvykdytos nusikalstamos veikos laikomis baigtomis, kuomet banko informacinė sistema nurašo pinigus nuo nukentėjusiųjų asmenų banko sąskaitų į trečiųjų asmenų sąskaitas). Šiuo atveju nusikalstama veika buvo baigta, kai sukčiavimo būdu įgyti pinigai buvo pervesti į L. S. ir E. B. sąskaitas.

4.2. Skunde pažymima, kad tie pinigai, kuriuos jo broliui D. Š. padavė L. S. ir E. B., jau buvo fiziškai užvaldyti nusikalstamos veikos organizatorių. Jis ir brolis, neatliko jokių veiksmų BK 182 straipsnio sudėčiai realizuoti ir nebuvo iš anksto, dar iki turto užvaldymo, pažadėję disponuoti šiuo turtu kaip bendrininkai. Ta faktinė aplinkybė, kad jis girdėjo kaip J. A. ir A. R. kalba apie kažkokias „varkes“ ar apie žmonių apgaudinėjimą, o taip pat, kad buvo automobilyje, kai vežami pinigai, nėra pagrindas pripažinti jį kaltu pagal BK 182 straipsnio l dalį. Neatliko jokių veiksmų, susijusių su nukentėjusiųjų pinigų užvaldymu ar disponavimu šiais pinigais.

5. Nuteistasis J. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendį ir jį išteisinti, neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamas veikas arba skirti švelnesnę bausmę.

5.1. Skunde nuteistasis teigia, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas visų abejonių ir neaiškumų, nepašalintų bylą nagrinėjant teisme, nevertino jo naudai, nesivadovavo teismų praktika arba ją taikė netinkamai. Apeliantas mano, kad ikiteisminio tyrimo ir proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo padaryta tokių esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie apribojo jo galimybes tinkamai gintis ir nulėmė pirmosios instancijos teismo klaidas, pripažįstant įrodymais ir tokius duomenis, kurie neatitinka įrodymų sąvokos, netinkamai ištyrus ir įvertinus įrodymus. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje apsiribojo vien tik nustatytų aplinkybių aprašymu, visiškai nepateikdamas argumentuotų išvadų dėl kaltinime inkriminuotų veiksmų padarymo.

5.2. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus vertino selektyviai, suteikė nepagrįstą prioritetą kaltinimo prielaidoms. Ikiteisminis tyrimas yra atliktas nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai, J. A. veikos kvalifikavimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pažymėtina, kad jis nuo pat pirmosios apklausos įtariamuoju niekuomet nekeitė parodymų, visuomet laikėsi nuoseklios ir aiškios pozicijos, kad jokių nusikalstamų veikų nėra padaręs. Ikiteisminio tyrimo metu visi duomenys buvo renkamai tendencingai jo nenaudai, bandant pagrįsti neteisingą veikos kvalifikavimą, nepašalinti byloje esantys prieštaravimai, esantys tarp liudytojų ir kitų nuteistųjų, netgi nepaisydamas to, jog kai kurios prielaidos patvirtina apelianto nekaltumą. Visas skundžiamas nuosprendis grindžiamas tik kaltinamojo akto atkartojimu, kuris, apelianto manymu, yra neobjektyvus. Ikiteisminio tyrimo metu padarytos klaidos nei kaltinamajame akte, nei prokuroro baigiamojoje kalboje, nei teismo nuosprendyje neištaisytos.

5.3. Nuteistojo teigimu, jo parodymus patvirtino A. R., kuris parodė, kad ,,Facebook“ buvo sukūręs melagingas paskyras - ,,A. A.“, ,,V. V.“, bendraudamas per kurias surado žmones, kurie jam padėjo gauti pinigus. Teismas visiškai ignoravo tą aplinkybę, kad A. R. parodė tai, kad J. A. jokių veiksmų neatliko, jis viską padarė vakarėlio metu būdamas pas J. A.. Nepripažįsta, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe, nes veikė vienas. A. R. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu, duodant parodymus pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, buvo daromas psichologinis spaudimas ir jo pirminės apklausos protokole buvo surašyti iš esmės kaip pareigūnai nusprendė. A. R. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad pareigūnai norėjo, kad jis nurodytų ir J. A., kaip kartu dariusį nusikalstamą veiką ir pareigūnai grasino, kad jis bus suimtas, todėl protokole nurodyta, kad jis J. A. pavedimu vyko paimti pinigų ir jam perdavė. Kai davė parodymus, tada buvo skirta kita kardomoji priemonė, ne suėmimas. A. R. proceso metu buvo tiesiogiai suinteresuotas sušvelninti savo atsakomybę bei siekį nebūti suimtam. Taigi, vertinant tokius parodymus, turi būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo ir vertinimo, nes kaltinamųjų asmenų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų.

5.4. Nuteistojo vertinimu, teismas nevertino ir kito kaltinamojo A. S. parodymų, kad pas jį atvažiavo tyrėjas S. A. ir pasakė, kad dėl jo žmonai pervestų 500 Eur yra padarytas nusikaltimas, siūlė duoti parodymus. Pareigūnas sakė, kad prie to prisidėjo J. A., tačiau jis atsisakė, kadangi apie tai nieko nežinojo. Atvažiavę trečią kartą pareigūnai jam pareiškė įtarimą todėl, kad nedavė parodymų apie J. A. dalyvavimą. Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo tas aplinkybes, kad G. Š. parodė, jog J. A. pas jį nieko neprašė. Teisiamojo posėdžio metu G. Š. parodė, kad: „pas mane buvo atvažiavę kriminalistai, darė kratą namie ir aš klausiau dėl ko, jie sakė: duosi ant J. parodymus, galėsi išeiti į laisvę, neduosi, sulaikysim kaip ir J. Mano žmona girdėjo visą šitą istoriją“. D. Š. parodė, kad būtent A. R. prašymu nuvažiavo paimti pinigus tiek į (duomenys neskelbtini), tiek į (duomenys neskelbtini) ir šiuos pinigus perdavė A. R.. D. Š. pas ikiteisminio tyrimo pareigūną buvo daromas psichologinis spaudimas ir liepė pasirašyti po apklausos protokolu, kitu atveju grasino, kad nepaleis ir bus taikomas suėmimas. Teisiamojo posėdžio metu D. Š. dar kartą patvirtino tą aplinkybę, kad: ,,J. A. jokių veiksmų neatliko. Man pareigūnai pasakė, kad jeigu nori išeiti, sakyk ką aš pasakysiu. Man buvo paskirta kardomoji priemonė pasirašytina, buvau išleistas į laisvę“. Tai patvirtina ta aplinkybė, kad būtent J. A. nepripažinus kaltės ikiteisminio tyrimo metu, tik jam buvo taikomas suėmimas 9 mėnesius. Kitiems kaltinamiesiems nebuvo taikomas suėmimas, kadangi jie kaltę pripažino ir pasirašė po tokiu apklausos protokolu, kokį pageidavo matyti ikiteisminio tyrimo pareigūnai.

5.5. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tų aplinkybių, kurios patvirtina J. A. nekaltumą, o būtent - liudytojos A. O. parodymų, kuri parodė, kad bendravo su asmeniu, ,,Facebook“ paskyroje pasivadinusiu ,,A. A.“ dėl pagalbos pinigų perlaidose už atlygį. Ši liudytoja išgrynintus pinigus atidavė A. R., kurį atpažino ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu. A. R. parašė liudytojai iš ,,Facebook“ paskyros ,,A. A.“ ir ji su šuniuku išėjo prie laiptinės perduoti pinigus. Byloje nepašalinta prieštaraujanti aplinkybė, kad J. A. iš viso galėjo naudotis ,,Facebook“ paskyra ,,A. A.“. Kad ,,Facebook“ paskyra ,,A. A.“ nepriklauso J. A. ir su juo niekaip negali būti siejama, pagrindžia paties J. A. parodymai, A. R., A. S., liudytojos A. O. parodymai ir kiti byloje apklausti liudytojai, kurie bendravo su asmeniu, ,,Facebook“ platformoje pasivadinusiu ,,A. A.“. Atkreiptinas dėmesys, kad nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad J. A. pažįsta.

5.6. Nuteistasis teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis skambino L. V.. Apeliantas negavo prisijungimo prie bankų sąskaitų kodų, neprisijungė prie AB ,,S.“ banko sąskaitų, todėl pirmosios instancijos teismas darė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą dėl šios veikos kvalifikavimo. Baudžiamojoje byloje specialistui pateiktoje garso įrašo stenogramoje užfiksuotas A. R. balsas. Šie įrodymai skundžiamame nuosprendyje nėra išvis aprašyti ir neįvertinti, laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl baudžiamasis įstatymas nuteistajam pritaikytas nepagrįstai. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai vertinant įrodymus, teismas nenustatė J. A. veiksmuose visus, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. J. A. pats L. V. neskambino, nereikalavo prisijungimo duomenų, į jo banko sąskaitą pinigai nebuvo pervesti, nenustatytos disponavimo šiais pinigais faktas.

5.7. Nuteistojo vertinimu, dėl BK 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies kvalifikacijos pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių teisinių argumentų, iš esmės atkartojant kaltinamojo akto nuostatas. Prokuratūros kaltinamajame akte nenurodyti nei subjektyvieji, nei objektyvieji požymiai, leidžiantys daryti išvadą, jog J. A. padarė jam inkriminuotas veikas. Iš kaltinamojo akto motyvų neaišku, kuo remiantis buvo konstatuota J. A. kaltė ir kokius jo veiksmus prokuratūra vertino kaip svetimo turto pasisavinimą ir jį realizuoti. Minėtos kaltinamojo akto nuostatos atkartotos ir teismo nuosprendyje. Teismas darė išvadą, kad inkriminuojami nusikaltimai buvo daromi kaltinamiesiems bendrininkaujant, tačiau bendrininkavimas išvis nebuvo kvalifikuotas.

5.8. Skunde taip pat nurodoma, kad paskirta bausmė ir jame nurodyti motyvai, formaliai atitinka baudžiamojo įstatymo normas, tačiau griežčiausia bausmės rūšis buvo parinkta teismui pilnai neįvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių ir jų santykio, neįsigilinus į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į šios veikos pobūdį ir jos pavojingumo laipsnį, priežastis bei pasekmes, pilnai neįsigilinus į kaltinamojo asmenybę bei kitas svarbias aplinkybes turinčias reikšmės bausmės skyrimui. Tokiu būdu skiriant bausmę buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, o paskirtoji bausmė akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, proporcingumo bei humanizmo principams ir ji negali būti vertinama kaip teisinga. Teismas, skirdamas bausmę, netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio nuostatas, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą ir tokiu būdu pasunkino nuteistojo padėtį, pažeidė teisingumo principą ir BPK 1 straipsnio 1 dalį.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistųjų A. S., G. Š. ir J. A. gynėjai prašė jų ginamųjų apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras Osvaldas Stadalius prašė apeliacinius skundus atmesti.

7. Nuteistųjų A. S., G. Š. ir J. A. apeliaciniai skundai atmetami.

8. Nuteistųjų G. Š., J. A. apeliaciniuose skunduose keliamas kaltės klausimas. Nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde nesutinkama tik su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

9. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinių skundų argumentus, kuriais apeliantai grindžia nesutikimą su nuosprendyje padarytomis išvadomis, dar kartą įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistasis J. A. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, o G. Š. – 182 straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad nuteistųjų J. A. ir G. Š. kaltė dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė, priešingai, nei teigiama nuteistojo J. A. apeliaciniame skunde, patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismo nuosprendis priimtas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nors nuteistasis J. A. skunde prašo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip, nei įvertino teismas ir ginčijamą nuosprendį panaikinti bei priimti išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria skundžiamo nuosprendžio motyvams dėl nuteistojo kaltės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai aprašė visus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, juos įvertino laikydamas BPK reikalavimų, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, o išvados dėl G. Š. ir J. A. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir kaltės yra pagrįstos, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Pasisakant dėl nuteistajam A. S. skirtinos bausmės, nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Dėl nuteistojo A. S. apeliacinio skundo

10. Nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde kaltė nėra ginčijama, keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam A. S. paskirta bausmė nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkanti proporcingumo, protingumo principų reikalavimų. Vien tai, kad apelianto vertinimu, jam paskirta per griežta bausmė, nesuteikia pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų ir pirmosios instancijos teismui nežinomų aplinkybių, sudarančių pagrindą paskirti švelnesnę bausmę nuteistajam.

12. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis A. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas 4 kartus, iš jų du kartus užsienyje ((duomenys neskelbtini)), baustas administracine tvarka, susituokęs, nedirbantis. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas ir veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsni 1 dalies 1 punktas, 13 punktas). Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nusikalstama veika padaryta bausmės atlikimo metu, jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme nebuvo intensyvus.

13. Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra numatęs alternatyvias bausmes: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki 3 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas A. S. skyrė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. griežčiausią straipsnio dispozicijoje numatytą bausmę, jos dydį nustatant mažesnį, nei bausmės vidurkis.

14. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad nėra pagrindo jo izoliuoti nuo visuomenės, kardomąsias priemones jis vykdo sąžiningai, siekia pasitaisyti, bus įdarbintas nuo 2022 m. liepos 5 d. Vis dėlto, šios aplinkybės, kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę, įvertinus aukščiau nurodytas jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog nuteistasis A. S. iki inkriminuojamo nusikaltimo padarymo buvo teistas net 4 kartus, iš jų tris kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, tad akivaizdu, jog lėšų pragyvenimui nuteistasis kurį laiką gaudavo nusikalstamu keliu. Darytina išvada, kad teistumai, paskirtos ankstesnės realios laisvės atėmimo bausmės ir teisių suvaržymas nuteistajam jokios teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Be to, ankstesniais nuosprendžiais buvo skiriamos tiek laisvės atėmimo, tiek ir švelnesnės bausmės rūšys, kurios savo tikslų nepasiekė. Šios aplinkybės liudija, jog priešingas teisei nuteistojo elgesys nesikeičia, vis pakartotinai nusikalstant. Atkreiptinas dėmesys, kad inkriminuojamą nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė bausmės atlikimo metu, teistumui neišnykus, kas liudija, kad net bausmės atlikimo metu jis negeba laikytis taisyklių, nepažeidinėti įstatymų ir rodo itin cinišką požiūrį į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi, negebėjimą keisti savo elgesį ir padaryti išvadas dėl praeities klaidų. Atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė laisvės atėmimo bausmę, įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste. Nors skunde nuteistasis teigia, kad siekia dorai gyventi, pasitaisyti, tačiau šie teiginiai verčia abejoti jų nuoširdumu, atsižvelgiant į tai, kad, taikius nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą, jis nevykdė Probacijos sąlygų, pasislėpė ir jo atžvilgiu buvo paskelbta paieška (12 t., b. l. 184, 200).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. S. paskirta bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, jo asmenybei (praeities teistumai, nusikalstamos veikos padarymas neišnykus teistumui, bausmės atlikimo metu, baustas administracine tvarka) ir nėra nepagrįstai apsunkinanti nuteistojo teisinę padėtį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti laikomos išskirtinėmis ir suponuojančiomis į nuteistajam paskirtos bausmės švelninimą. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir nuteistajam A. S. sušvelninti paskirtą bausmę.

Dėl nuteistojo G. Š. apeliacinio skundo

16. Nuteistasis G. Š. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti ir teigia, kad neatliko jokių veiksmų, susijusių su nukentėjusiųjų pinigų užvaldymu ar disponavimu šiais pinigais. Esminis skundo argumentas yra susijęs su BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos baigtumo momentu, teigiant, kad pinigai, kuriuos jo broliui D. Š. padavė L. S. ir E. B., jau buvo užvaldyti nusikalstamos veikos organizatorių (veika buvo baigta), todėl jis ir brolis neatliko jokių veiksmų BK 182 straipsnio sudėčiai realizuoti ir nebuvo iš anksto pažadėję disponuoti šiuo turtu kaip bendrininkai. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

17. Pirmosios instancijos teisme apklaustas G. Š. kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad su savo broliu D. Š. važiavo į (duomenys neskelbtini) paimti pinigų iš nepažįstamų asmenų. Šių aplinkybių nuteistasis neginčija ir apeliaciniame skunde, tačiau nesutinka, kad įvykdė BK 182 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi neatliko jokių veiksmų užvaldant svetimą turtą. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Jeigu nusikalstamą veiką padaro ne vienas asmuo, kyla klausimas dėl bendrininkavimo požymių kelių asmenų padarytoje veikoje. Bendrininkavimas yra kelių asmenų daromas nusikaltimas, jiems susitarus. Pagal bendrininkavimo teoriją bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. tiek rengimosi, tiek ir pasikėsinimo stadijoje iki tol, kol nusikaltimas nėra baigtas. Vienas ar keli asmenys gali prisijungti prie kelių asmenų daromo nusikaltimo keliems bendrininkams jau pradėjus įgyvendinti nusikalstamą sumanymą. Sukčiavimo nusikaltimo sudėtis yra materiali, nusikaltimas laikomas baigtu, kai kyla BK 182 straipsnyje numatyti padariniai, turto savininkui ar teisėtam valdytojui padaroma turtinė žala – jis netenka turto ar turtinės teisės. G. Š. prisijungimas prie daromo nusikaltimo, padedant realizuoti apgaule užvaldytus pinigus (kartu su D. Š. perėmus juos iš nieko apie nusikalstamą veiką nežinančių asmenų), neprieštarauja bendrininkavimo, padarant nusikaltimą, teorijai. Be G. Š. veiksmų būtų neįmanoma užbaigti sumanymą – užvaldyti apgaule užvaldytus pinigus, kadangi jis su D. Š. pasirūpino, kad svetimas turtas atsidurtų bendrininkų rankose, t. y. tarpininkavo pinigų perdavime tarp liudytojų ir nusikaltimo bendrininkų. Esant tokioms aplinkybėms, G. Š. pagrįstai pripažintas daromo nusikaltimo bendrininku, kadangi be jo pastangų nebuvo įmanomas bendras nusikalstamas rezultatas. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečius veiksmus jie atliko, įgyvendindami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-696/2017). Tai, kad jis važiavo ir paėmė pinigus iš liudytojų, žinodamas, kad jie gauti apgaule užvaldžius svetimą turtą, neabejotinai patvirtina, kad jis savanoriškai prisijungė prie bendrininkų grupės sumanymo – apgaulės būdu įgyti SB ,,K.“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, ir savo neteisėtais veiksmais padėjo jį realizuoti.

Dėl nuteistojo J. A. apeliacinio skundo

18. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. A. teigia, kad buvo nepagrįstai nuteistas, skundžiamas nuosprendis yra paremtas nenuosekliais ir prieštaringais liudytojų, kaltinamųjų parodymais, o nuteistojo kaltė grindžiama niekuo neįrodytais duomenimis ir prielaidomis. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame, skunde, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė. Nustatydamas įvykio aplinkybes, apylinkės teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, išvadas dėl nuteistojo J. A. kaltės pagrindė liudytojų L. V., E. B., A. A., A. S., A. O. parodymais, SB ,,K.“ banko sąskaitos, kratos metu rasto mobilaus ryšios telefono ,,Sony“ apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais bei kita bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, apeliantas nepagrįstai teigia, kad apylinkės teismo išvados pagrįstos prielaidomis. Apylinkės teismas, ištyręs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, juos patikrino, tinkamai įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl J. A. kaltės, padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tiek tarpusavyje, tiek ir kitų objektyviai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų kontekste. Nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas neabejotinai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti ir skundžiamame nuosprendyje betarpiškai aptarti įrodymai, kurių patikimumu teisėjų kolegija neabejoja. Pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pateiktų apeliacinių skundų motyvai nepaneigia.

19. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuteistasis J. A. savo kaltę neigė ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad pas save į svečius pasikvietė A. R., G. Š., D. Š. ir matė, kad jie naudojasi telefonais, tačiau nežino su kuo jie kalbėjo. Nebuvo susikūręs paskyros ,,A. A.“, inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, nė vienam iš kaltinamųjų jokių nurodymų dėl nusikalstamos veikos nedavė. Iš G. Š. nėra gavęs jokių pinigų. Nors nuteistasis J. A. neprisipažįsta padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jo kaltę patvirtina byloje esanti įrodymų visuma. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu J. A. pirmosios apklausos metu neišreiškė aiškios pozicijos dėl pareikšto kaltinimo, t. y. ar prisipažįsta padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kas tik sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl jo kaltės.

20. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas L. V. paaiškino, kad 2020 m. liepos 8 d. apie 16 val. jam į jo telefoną paskambino vyras iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Vyriškis prisistatė AB ,,S.“ darbuotoju M. V., nurodė negirdėtus asmenis, kurie neva, prisijungę nusiskaitė pinigus, todėl pasitikėdamas, per ,,Smart ID“ programėlę įvedė savo identifikavimo kodus ir patvirtino, kad leidžia jungtis prie sąskaitos iš kito telefono. Vėliau jam dar kartą tas pats vyriškis paskambino ir nurodė, kad nebaigė operacijos ir jis dar du kartus patvirtino veiksmus, įvesdamas slaptažodį. Iš sąskaitos buvo nurašyta 12 220 Eur. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja A. O. patvirtino, kad 2020 m. liepos mėnesį ,,Facebook“ pamatė skelbimą, kad reikalingas asmuo, turintis sąskaitą AB ,,Swedbank“ dėl pagalbos, gaunant atlygį. Ši žinutė buvo parašyta iš paskyros ,,A. A.“. Parašiusi į šią paskyrą, jai buvo paaiškinta, kad į sąskaitą bus pervesti pinigai, kuriuos turės nuimti ir atiduoti, o už tai galės pasilikti 100 Eur. Ji sutiko ir nusiuntė savo vyro A. S. sąskaitos duomenis. Tą patį vakarą į sąskaitą buvo pervesti 1 500 Eur, 1 400 Eur vyras išgrynino ir vakare atidavė A. R.. Pinigai į jos vyro banko sąskaitą buvo pervesti iš sodininkų bendrijos ,,K.“. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. S. patvirtino šiuos liudytojos A. O. parodymus. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu liudytoja A. O. atpažino nuteistąjį A. R. kaip asmenį, kuriam jos vyras A. S. perdavė pinigus (5 t., b. l. 153-158). Susirašinėjimas tarp A. O. ir ,,Facebook“ paskyros ,,A. A.“ patvirtina liudytojos A. O. nurodytas aplinkybes, t. y. tariamasi dėl pinigų pervedimo, nuėmimo ir perdavimo aplinkybių (5 t., b. l. 126). Liudytoja E. B., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2020 m. vasarą ,,Facebook“ rado žinutę, kad reikia pagalbos nuimant pinigus, nes yra ribojamas grynųjų pinigų limitas, buvo žadama už tai sumokėti 50 Eur. Ji sutiko, davė sąskaitos duomenis. Jai į sąskaitą buvo pervesta pinigų, kuriuos ji nuėmė per du kartus. Apie 400 Eur liko jai. Ji pinigus atidavė atvykusiam vyriškiui, kuris neturėjo dešinės rankos nykščio. Susirašinėjimas tarp E. B. ir paskyros ,,A. A.“ patvirtina liudytojos E. B. nurodytas aplinkybes, t. y. tariamasi dėl pinigų pervedimo į banko sąskaitą, jų išgryninimo ir perdavimo aplinkybių (t. 5, b. l. 42–60). Liudytojas A. A., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2020 m. liepą ,,Facebook“ rado skelbimą dėl papildomo darbo. Skelbimas buvo iš paskyros ,,A. A.“, jam reikėjo nuimti sąskaitoje pervestus pinigus. Į jo banko sąskaitą buvo pravesta 1100 Eur, tačiau pinigų nuimti nepavyko. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada patvirtina, kad asmuo, kalbėjęs su L. V. ir prisistatęs AB ,,S.“ darbuotoju M. V., yra A. R. (1 t., b. l. 75-84). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. Š. parodė, kad broliui G. Š. paskambino J. A. ir prašė iš kažkokio vyro prie (duomenys neskelbtini) paimti 1 000 Eur. Įtarė, kad šie pinigai gauti sukčiaujant, nes iš kur gi J. A. turės pinigų. Po to su broliu vyko į (duomenys neskelbtini), reikėjo paimti pinigus. Nurodymą važiuoti į (duomenys neskelbtini) jo brolis gavo iš J. A.. Gautus pinigus iš vyro prie (duomenys neskelbtini) ir moters iš (duomenys neskelbtini), G. Š. padavė J. A. (8 t., b. l. 78-80).

21. Sodininkų bendrijos ,,K.“, G. D., E. B., A. A., A. S., D. L.-V. banko sąskaitų išrašai bei duomenys, gauti pagal 2020 m. liepos 13 d. ir 2021 m. sausio 7 d. nutarimus ikiteisminio tyrimo teisėjui leidus susipažinti su SB ,,K.“, G. D., A. A., E. B., D. L.–V., A. S. ir L. S. sąskaitose įvykusiomis operacijomis ir IP adresais, patvirtina, kad 2020 m. liepos 8–9 d. atliktos operacijos, kurių metu iš SB ,,K.“ sąskaitos pervesta: 19.24 val. – 1 400 Eur į G. D. sąskaitą; 19.27 val. – į A. A. sąskaitą; 19.30 val. – 1 500 Eur į E. B. sąskaitą; 19.40 val. – 4 000 Eur į D. L.–V. sąskaitą; 19.52 val. – 1 500 Eur į A. S. sąskaitą; 20.13 val. – 400 Eur į G. D. sąskaitą; 00.00 val. 1 600 Eur į E. B. sąskaitą ir 0.31 val. – į G. D. sąskaitą; t. y. iš viso pervesta 12 220 Eur. Nustatyta, kad prie SB ,,K.“ sąskaitos jungtasi iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris priskirtas telefonui, kurio Nr. (duomenys neskelbtini); šis abonento numeris priklauso AB T. L. operatoriaus išankstinio apmokėjimo sistemai; nuo 2020 m. liepos 5 d. 23.03 val. iki 2020 m. liepos 9 d. 0.31 val. buvo naudojamas mobiliojo ryšio telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 34, 58; t. 3, 135–138, 141–145, 147–152, 156–158, 161–163, 167–168).

22. G. D., L. S. sąskaitų išrašai bei duomenys, gauti pagal 2020 m. liepos 13 d. ir 2021 m. sausio 7 d. nutarimus ikiteisminio tyrimo teisėjui leidus susipažinti su G. D., A. A., E. B., D. L.–V., A. S. ir L. S. sąskaitose įvykusiomis operacijomis ir IP adresais, patvirtina, kad 2020 m. liepos 8–9 d. atliktos šios operacijos: 1) G. D. sąskaitoje – 19.24 val. gauti 1 400 Eur, iš kurių 20.03 val. 100 Eur išgryninti bankomate (duomenys neskelbtini), o 1 300 Eur 20.07 val. pervesta į L. S. sąskaitą, kuris 20.13 val. 900 Eur išgrynino bankomate (duomenys neskelbtini); 20.13 val. gauti 400 Eur per du kartus (40 Eur ir 360 Eur) pervesti į L. S. sąskaitą, kuris per du kartus (30 Eur ir 720 Eur) išgrynino (duomenys neskelbtini); likę 725,45 Eur grąžinti SB ,,K.“; 2) E. B. sąskaitoje – 19.30 val. gauti 1 500 Eur ir 00.00.45 val. gauti 1 600 Eur; iš jų 2 800 Eur 19.43 val. ir 00.03 val. (po 1 400 Eur) išgryninti (duomenys neskelbtini); likę 300 Eur grąžinti SB ,,K.“; 3) A. A. sąskaitoje – 19.27 val. gauti 1 100 Eur, liko sąskaitoje, grąžinti SB ,,K.“;4) D. L.–V. sąskaitoje – 19.40 val. gauti 4 000 Eur per keturis kartus (19.42 val., 19.44 val., 19.44 val. ir 6.49 val.) išgryninti (duomenys neskelbtini); 5) A. S. sąskaitoje – 19.52 val. gauti 1 500 Eur, iš kurių per du kartus (20.06 val. – 900 Eur ir 20.07 val. – 500 Eur) išgryninti (duomenys neskelbtini) (t. 3, 135–138, 141–145, 150–152, 156–158, 161–163, 167–191). 2021 m. kovo 8 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad IP adresas: (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo neteisėtai prisijungta prie sodininkų bendrijos ,,K.“ banko sąskaitos, buvo naudojamas jungiantis prie J. A. paskyros ,,A. A.“ (4 t., b. l. 1-63). (duomenys neskelbtini) raštas patvirtina, kad bausmės atlikimo metu J. A. ir A. S. turėjo galimybę bendrauti tarpusavyje (4 t., b. l. 124).

23. Duomenys, gauti susipažinus su operatorių UAB ,,B. L.“, AB ,,T. L.“ ir UAB ,,T.“ judriojo ryšio duomenimis, elektroninių ryšių srautų įvykiais ir jų dalyviais, patvirtina, kad nusikalstamos veikos darymo metu į L. V. mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) skambino iš mobiliojo telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (SIM kortelė naudota telefone, kuris jungėsi prie bazinės stoties bokšto, esančio J. A. gyvenamosios vietos veikimo zonoje). J. A. mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 8 d. nuo 19.41 val. pradeda kontaktuoti su A. R. mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir iki 23.51 val. fiksuoti dvidešimt penki šių telefonų tarpusavio ryšiai. Šių tarpusavio kontaktų metu J. A. naudojamas telefonas veikia (duomenys neskelbtini) (AB ,,T.“ bazinės stoties bokštas (duomenys neskelbtini), kurio veikimo zona J. A. gyvenamoji vieta). A. R. mobiliojo ryšio telefonas šių kontaktų metu judėjo tokia tvarka: 20.17 val. (duomenys neskelbtini) – nuo 20.21 val. (duomenys neskelbtini) – nuo 20.44 val. (duomenys neskelbtini) – 21.30 val. (duomenys neskelbtini).; 22.34 val. jo telefonas kontaktuoja su J. A. telefonu (duomenys neskelbtini) (šalia A. O. gyvenamosios vietos); vėliau telefonas juda atgal į (duomenys neskelbtini), kur 2020 m. liepos 9 d. 1.17 val. jo ryšys fiksuotas (duomenys neskelbtini); iki A. R. mobiliojo ryšio telefonas pradėjo judėti link (duomenys neskelbtini), jo ryšiai fiksuoti (duomenys neskelbtini); 3) mobiliojo ryšio telefonų, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) (iš jų skambinta G. D. dėl pinigų pervedimų 2020 m. liepos 8 d.). Nustatyta, kad visi trys telefonai veikė nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 21 d. AB ,,T.“ bazinės stoties (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje (duomenys neskelbtini), į kurią patenka ir (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 106–118, 119–129, 133–141, 144–149, 153–160, 161–173, 174–181, 188–196).

24. Taigi, aukščiau išdėstyti liudytojų L. V., A. O., A. S., E. B., A. A. parodymai, nutarties 21-23 punkte nurodyti rašytiniai įrodymai pagrindžia J. A. kaltę, padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tiek liudytojų A. O., A. S., E. B., A. A. parodymai, tiek šių liudytojų susirašinėjimas ,,Facebook Messenger“ programėlėje patvirtina, kad ,,Facebook“ vartotojas, kurio paskyra ,,A. A.“ siūlė uždarbį už į šių liudytojų banko sąskaitas pervestų pinigų išgryninimą. Taigi, nuteistojo J. A. vaidmuo šioje byloje, vykdant inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pasireiškė tuo, kad jis ieškojo asmenų, į kurių banko sąskaitas būtų galima pervesti apgaule užvaldytus svetimus pinigus ir juos išgryninti. Tam ,kad pasiektų šį tikslą, J. A. ,,Facebook“ susikūrė paskyrą ,,A. A.“, kuria naudodamasis prisiviliojo nieko apie nusikalstamas veikas neįtariančius liudytojus, žadėdamas jiems atlygį už pagalbą, pervedant į jų banko sąskaitą pinigus ir juos išgryninant. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad byloje nepašalinta prieštaraujanti aplinkybė, kad jis galėjo naudotis ,,Facebook“ paskyra ,,A. A.“, tačiau šis argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Nors pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus A. R. teigė, kad ,,Facebook“ paskyra ,,A. A.“ jam priklausė, tačiau ši versija atmetama kaip nepagrįsta ir vertinama kaip siekis padėti J. A. išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi ją paneigia byloje esančių įrodymų visuma. Pažymėtina, kad kratos metu A. R. bute rastas mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung Galaxy A3“ IMEI (duomenys neskelbtini), kurį apžiūrėjus įdiegtoje ,,Messenger: aplikacijoje rastas susirašinėjimas su paskyra ,,J. T.“, o pati ,,Messenger“ aplikacija susieta su paskyra – ,, (duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 173–179; t. 3, b. l. 1–24). Apžiūrėjus R. A. (J. A. tėvo) automobilį, buvo rastas telefonas ,,Sony Xperia Z5“, IMEI (duomenys neskelbtini), kuriame rasta aplikacija ,,Messenger Lite“, naudojama paskyra – ,,A. A.“. Joje rastas susirašinėjimas, kuriame siūlomas darbas, susijęs su pinigų išgryninimu, prašoma pateikti sąskaitų numerius, pasididinti sąskaitos limitą (t. 3, b. l. 41–52, 55–105, 106–109). Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad prie paskyrų ,,J. T.“ ir ,,A. A.“ buvo jungtasi tais pačiais IP adresais. Be to, IP (duomenys neskelbtini) (jį naudojant jungtasi prie SB ,,K.“ sąskaitos nusikalstamos veikos padarymo metu) naudotas 2020 m. birželio 24 d. 12.39 val. jungiantis prie paskyros ,,A. A.“ (t. 4, b. l. 5–9, 22–40, 58–63). Taigi, ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ,,Facebook“ paskyra ,,A. A.“, kuri buvo naudojama sukčiavimui vykdyti (iš šios paskyros į įvairias skelbimų grupes buvo keliami skelbimai su pagalbos prašymais išgryninti pinigus, nurodant savo banko sąskaitas, į kurias buvo pervedami apgaule užvaldyti pinigai ir išgryninami bei perduodami), priklausė ne A. R., o būtent J. A.. Atsižvelgiant į tai, J. A. pagrįstai nuteistas už BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą bendrininkaujant, kadangi jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme pasireiškė tuo, kad jis ieškojo ir rado asmenis, per kurių banko sąskaitas bus išgryninti apgaulės būdu užvaldyti pinigai.

25. Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, kad pats L. V. neskambino, nereikalavo prisijungimo duomenų, į jo banko sąskaitą pinigai nebuvo pervesti, nenustatytas disponavimo šiais pinigais faktas. Sutiktina su nuteistuoju, kad byloje esanti specialisto išvada neginčijamai patvirtina, kad L. V. skambino ne J. A., o A. R.. Vis dėlto, šioje byloje nuteistojo J. A. vaidmuo, vykdant sukčiavimą, buvo svarbus, kadangi jis surado asmenis, į kurių banko sąskaitas daromos apgaule užvaldytų pinigų perlaidos, o tai buvo pagrindas užbaigti tokių pinigų realizavimą. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos veikiant bendrininkų grupėje. BK 24 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkais pagal BK 24 straipsnio 2 dalį laikomi vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, J. A. inkriminuojamus nusikaltimus darė kartu su kitais nuteistaisiais, t. y. veikė kaip vykdytojas (bendravykdytojas). Vykdytoju gali būti pripažintas nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius tiesiogiai realizavęs asmuo (tiesioginis vykdytojas); taip pat asmuo, realizavęs tik dalį sudėties požymių (kai likusią dalį požymių realizuoja kitas vykdytojas); vykdytoju gali būti pripažintas ir asmuo, kuris nors tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties požymių, bet būdamas nusikalstamos veikos darymo vietoje kitiems bendrininkams suteikia būtinąją pagalbą; vykdytojas taip pat gali veikti per tarpininką, t. y. asmenį, kuris nėra kaltas dėl nusikalstamos veikos, yra nepakaltinamas ar nesulaukęs įstatymo numatyto amžiaus ir kita. Taigi, vykdytojo, kaip bendrininko, baudžiamosios atsakomybės ypatumas yra tas, kad jis atsako ne tik už savo paties betarpiškai atlikus veiksmus, kuriais realizuojami objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-1073/2020). Kaip minėta, tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors nuteistasis J. A. pats L. V. neskambino, nereikalavo prisijungimo prie banko sąskaitos duomenų, esminės reikšmės jo veiksmų teisiniam vertinimui neturi ir jo baudžiamosios atsakomybės dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nešalina. Be to, tokios aplinkybės kaltinamajame akte nuteistajam J. A. net ir nebuvo inkriminuotos. Neabejotina, kad nuteistasis J. A., būdamas suaugęs ir pakaltinamas asmuo, surasdamas kitų asmenų banko sąskaitų duomenis, duodamas nurodymus dėl į šias sąskaitas pervestų svetimų pinigų, suprato, kad tokie veiksmai yra neteisėti ir, kad tokiais veiksmais jis prisideda prie bendrininkų vykdomo sukčiavimo. Kaip minėta, vykdytoju gali būti pripažintas nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius tiesiogiai realizavęs asmuo, taip pat asmuo, realizavęs tik dalį sudėties požymių, todėl pripažįstant asmenį kaltu dėl nusikaltimo padarymo bendrininkaujant, nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai realizavo visus BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, liudytojų A. O., A. S., E. B., A. A. duomenys (vardas, pavardė, banko sąskaitos numeris) buvo naudojami apgaulės būdu įgytiems pinigams pervesti, šių liudytojų duomenis įgijo, kitiems asmenims perdavė būtent nuteistasis J. A., taigi neabejotina, kad tokiais veiksmais jis realizavo dalį bendrininkaujant vykdyto sukčiavimo sudėties objektyviųjų požymių.

26. Pasisakant dėl J. A. nuteisimo pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina jo kaltę ir dėl šių nusikalstamų veikų padarymo. Nustatyta, kad turėdami tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, J. A. su A. R. prisijungė prie SB ,,K.“ banko sąskaitos, pasinaudodami A. R. neteisėtai įgytais elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, ir, pažeisdami informacinės sistemos (banko elektroninės bankininkystės) apsaugos priemones, t. y. save identifikuodami kaip teisėtus duomenų naudotojus, atliko neteisėtas finansines operacijas, pervesdami į G. D., E. B., D. L.–V., A. A., A. S. banko sąskaitas apgaule užvaldytus pinigus, taip patvirtindami, kad šiuos veiksmus atliko SB ,,K.“ valdybos pirmininkas L. V.. Tokiu būdu J. A. bendrais veiksmais su A. R. realizavo neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos objektyviąją pusę. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, A. R. jau vyko (duomenys neskelbtini) link, kai buvo atlikinėjami paskutiniai pavedimai iš SB ,,K.“ sąskaitos, tačiau atliekamų pavedimų IP adresas nekito, vadinasi, pervedimus atliekantis asmuo buvo toje pat vietoje. Visų pervedimų metu J. A. mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris A. R. kelionės į (duomenys neskelbtini) metu periodiškai kontaktavo A. R. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), jungėsi iš bazinės stoties bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), J. A. gyvenamojoje vietoje. Pažymėtina ir tai, kad iš tinklapio (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų matyti, kad iš šio IP (duomenys neskelbtini) jungtasi ir prie Messenger paskyros ,,A. A.“, kuria nusikalstamos veikos padarymo metu naudojosi J. A..

27. Pagal byloje nustatytas ir įrodytomis pripažintas faktines nusikalstamų veikų aplinkybes, sukčiavimas buvo vykdomas pagal iš anksto sugalvotą planą, suderintai ir koordinuotai, visiems bendrininkams vykdant tam tikrus veiksmus, nukreiptus bendram tikslui pasiekti. Nustatyta, kad A. R. paskambino SB ,,K.“ valdybos pirmininkui L. V. ir, panaudodamas apgaulę (melagingai prisistatydamas AB ,,S.“ darbuotoju M. V., melagingai nurodant, kad buvo prisijungta prie bendrijos banko sąskaitos ir atliktos finansinės operacijas), neteisėtai gavo elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, reikalingus finansinėms operacijoms inicijuoti (naudotojo ID kodą, slaptažodžius). Šie prisijungimui reikalingi duomenys buvo panaudoti A. R. kartu su J. A. jungiantis prie elektroninės bankininkystės, su kuria susieta sodininkų bendrijos ,,K.“ sąskaita. Pervedus pinigus iš šios banko sąskaitos į liudytojų, nieko nežinojusių apie nusikalstamos veikos darymą, G. D., E. B., D. L.–V., A. A., A. S. banko sąskaitas, A. S., J. A. davė nurodymus šiems liudytojams dėl į sąskaitas pervestų pinigų tolesnio panaudojimo (išgryninimo, perdavimo kitiems asmenims). Po to pinigų paėmimą iš liudytojų organizavo ir koordinavo A. R. ir J. A. (pinigų surinkime dalyvavo A. R., G. Š., D. Š.). Apgaule neteisėtai įgyjant SB ,,K.“ banko sąskaitos prisijungimo duomenis, su L. V. telefonu buvo bendraujama nuo 2020 m. liepos 8 d. 16.37 val. iki 19.15 val. ir tą pačią dieną nuo 19.24 val. buvo neteisėtai prisijungta prie SB ,,K.“ banko sąskaitos ir inicijuoti pervedimai liudytojams. Iš SB ,,K.“ sąskaitos gauti pinigai būdavo nedelsiant paskirstomi (išgryninami, perduodami kitiems asmenims).

28. Byloje neginčijamai nustatyta, kad, vykdant sukčiavimus, veikė daugiau, nei du asmenys, be J. A. veiksmų, surandant asmenis, per kurių sąskaitas bus išgryninti apgaule užvaldyti pinigai, kontroliuojant pinigų išgryninimą, objektyviai nebūtų galimybės įvykdyti sukčiavimo nusikaltimus pasirinktu būdu. Akcentuotina, kad apeliantas, būdamas suaugęs ir pakaltinamas asmuo, puikiai suvokė, kad prisijungimas prie svetimos banko sąskaitos, panaudojant to asmens duomenis be jų žinios ir sutikimo, finansinių operacijų iš šių sąskaitų inicijavimas pervedant pinigus į dar kitų, nepažįstamų asmenų, sąskaitas, nurodymų laisvėje esantiems banko sąskaitos savininkams davimas dėl į jo sąskaitą be pagrindo (neteisėtai) pervestų svetimų pinigų, nepriklausančių nei sąskaitos savininkui, nei nurodymus duodančiam asmeniui, yra atliekami siekiant nusikalstamų tikslų ir bendrininkaujant su kitais asmenimis, kurie neteisėtu būdu įgijo svetimus prisijungimo prie banko sąskaitų duomenis ir juos panaudojo, taip pat įgijo duomenis banko sąskaitų, į kurias buvo pervesti pinigai. Vadinasi, savo valia tapdamas sukčiavimo nusikalstamos veikos dalyviu, suprasdamas, kad jis atlieka dalį veiksmų, būtinų šiam nusikalstamam sumanymui įgyvendinti, J. A. neabejotinai suvokė, kad jis vykdo bendrą susitarimą apgaule užvaldyti svetimą turtą ir to siekė. Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pakanka tarpusavio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai ir, kad kiekvieno iš jų atliekami veiksmai, kuriais realizuojama dalis sukčiavimo sudėties objektyviųjų požymių, yra susiję su to paties rezultato pasiekimu ir yra būtina nusikalstamos veikos rezultato (sukčiavimo tikslo – apgaule įgyti svetimą turtą) pasiekimo sąlyga. Taigi, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teismų praktiką dėl visų bendrininkų atliktų veiksmų, kuriais yra realizuojama dalis sukčiavimo sudėtį sudarančių objektyviųjų požymių, vertinimo kaip įvykdytų visų bendrininkų, J. A. pagrįstai buvo pripažintas kaltu ir dėl kitų nusikaltimų, įvykdytų siekiant visų bendrininkų bendro tikslo (apgaulės būdu įgyti svetimą turtą) padarymo (pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį). Pažymėtina, kad neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas, laikymas ir inicijavimas bei atlikimas ja finansinių operacijų, siekiant užvaldyti svetimą turtą, kvalifikuojamas kaip BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sutaptis, nes visų šių veikų padarymą sieja vieninga tyčia ir svetimo turto įgijimas sukčiavimo būdu tokiu atveju yra galima tik neteisėtai įgijus elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, panaudojant šiuos duomenis neteisėtai prisijungus prie informacinės sistemos, pažeidžiant apsaugos duomenis (save melagingai identifikuojant kaip teisėtą duomenų naudotoją) ir, prisijungus prie internetinės bankininkystės sistemos, neteisėtai, elektroninės mokėjimo priemonės duomenų naudotojo (savininko) vardu inicijuojant finansines operacijas (pervedant pinigus). Nustatyta, kad prisijungimo prie SB ,,K.“ banko sąskaitos duomenys iš L. V. buvo gauti neteisėtai (nuteistajam A. R. panaudojus apgaulę). Taip pat neteisėtai, be banko sąskaitos savininko žinios ir leidimo, šie duomenys buvo panaudoti, nuteistiesiems J. A. ir A. R. neteisėtai prisijungiant prie informacinių sistemų (elektroninės bankininkystės banko sąskaitų) ir save šioje sistemoje identifikuojant, kaip teisėtą duomenų turėtoją (teisėtą vartotoją), ir taip šią sistemą suklaidinant. Taigi, pirmosios instancijos teismas, padaręs pagrįstą išvadą, kad sukčiavimas buvo įvykdytas bendrininkų grupėje, bendrininkams atliekant skirtingus vaidmenis ir suderintus veiksmus bei siekiant bendro tikslo, veikiant vieninga tyčia, pagrįstai apeliantą, kaip bendrininką, pripažino kaltu ir dėl BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, bendrininkavimo požymis buvo inkriminuotas tiek kaltinamajame akte, tiek argumentuotai bendrininkavimo buvimas buvo pagrįstas skundžiamame nuosprendyje, pasisakant dėl visų nuteistųjų bendrų veiksmų ir kiekvieno nuteistojo vaidmens ir prisidėjimo prie nusikalstamų veikų padarymo.

29. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino kitų kaltinamųjų parodymų, kurie patvirtina jo nurodytas aplinkybes. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. R. išties nurodė, kad nuteistasis J. A. jokių veiksmų neatliko, jis veikė vienas ir viską padarė vakarėlio metu, būdamas pas J. A.. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis A. R., pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės skirtingas aplinkybes. Apklausiamas įtariamuoju A. R. parodė, kad neprisimena kokia buvo diena, tačiau tai galėjo būti 2020 metų liepos 7 ar 8 diena, jis buvo pas J. A. namuose, kai šis paprašė jo nuvažiuoti iki (duomenys neskelbtini) ir paimti pinigus. Jis J. A. nieko neklausinėjo, todėl galėjo tik įtarti, kad tie pinigai gali būti gauti nusikalstamu būdu. Tada jis apie 22 val. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir sustojo prie vieno daugiabučio. Matė kieme moterį su šuniu, o po to iš laiptinės išėjo vyras, kuris padavė jam pluoštelį eurų. Po to nuvažiavo iki ,,V.“ degalinės. Po kažkurio laiko atvažiavo juodos spalvos automobilis ,,BMW“, iš kurio išlipo vyriškis ir priėjęs padavė pluoštelį eurų. Pinigų neskaičiavo, todėl negali pasakyti kokia tai buvo suma. Po to jis nuvažiavo pas J. A. namo. Apie 24 val. jis atidavė visus pinigus J. A., kuris kažkiek sumokėjo jam už kurą ir smulkioms išlaidoms (7 t., b. l. 72-75). Antrosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. R. pakeitė parodymus ir teigė, kad prieš tai duoti parodymai yra neteisingi ir nusikalstamas veikas jis vykdė vienas, be J. A.. Dėl esminio savo įrodymų pasikeitimo A. R. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jam buvo daromas spaudimas iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų, liepiant nurodyti, kad prie nusikalstamų veikų padarymo prisidėjo ir J. A.. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi nuteistojo A. R. pirmos apklausos metu nurodytomis aplinkybėmis, t. y. kad nuteistasis J. A. dalyvavo nusikalstamų veikų padaryme, kadangi šias aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys parodymai. Be to, pirmosios instancijos teisme buvo apklausti ikiteisminį tyrimą atlikę tyrėjai. Liudytoja R. Ž. paaiškino, kad šiame ikiteisminiame tyrime ji tik apklausė A. R. įtariamuoju, apklausoje dalyvavo gynėjas. Ji užrašė A. R. parodymus, kuriuos šis laisvai pasakojo. Liudytoja teigė, kad ji negalėjo daryti jokio spaudimo, nes pati nežinojo ikiteisminio tyrimo medžiagos, ji stengėsi kuo tiksliau užrašyti jo parodymus. Kiek prisimena, A. R. dirbo, turėjo mažametį vaiką, todėl kalbėti apie suėmimą nebuvo jokių pagrindų. Tyrėjas S. A. taip pat nedarė jokio spaudimo, niekas iš apklausoje dalyvavusių asmenų pastabų neturėjo. Liudytojas S. A. patvirtino, kad A. R. išsamiai papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jis parodymus pakeitė vėliau, kai buvo pasiųstas atlikti terminuoto laisvės atėmimo bausmės pataisos įstaigoje. Apie suėmimo skyrimą A. R. nebuvo kalbos, nes jis buvo dirbantis, turėjo mažametį vaiką, todėl jokio spaudimo jam dėl galimo suėmimo nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad pats A. R. antros apklausos ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad savo duotus parodymus nusprendė pakeisti pats, savo valia ir nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su tyrėjų daromu spaudimu (7 t., b. l. 82-89).

30. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas G. Š. teigė girdėjęs pokalbį tarp J. A. ir A. R. dėl galimybės apgaule išvilioti pinigus iš nepažįstamų asmenų. J. A. jo prašė nuvykti ir iš nepažįstamo asmens paimti pinigus. Supratęs, kad J. A. pinigus gavo įvykdęs sukčiavimą, nesutiko, tačiau vežė D. į (duomenys neskelbtini), paimti pinigų iš nepažįstamo asmens. Matė, kai D. šiuos pinigus perdavė J. A. (8 t., b. l. 6-9). Papildomos apklausos metu nuteistasis G. Š. parodė, kad jam J. A. pasakojo, kad kažkuris iš jų (J. ar A., tiksliai nežino) prisijungė prie tos banko sąskaitos. J. sakė, kad sąskaitoje buvo apie 12000 Eur. Po to kažkas iš jų permetė pinigus į kitas sąskaitas (8 t., b. l. 15-18). Nors nuteistasis skunde teigia, kad tyrėjai darė spaudimą ir nuteistiesiems A. S., G. Š., D. Š. dėl J. A. nepalankių parodymų davimo, tačiau šios aplinkybės nepagrindžia jokie byloje esantys duomenys. Apklausiant įtariamaisiais nei vienas iš minėtų bendravykdytojų nenurodė aplinkybių dėl daromo spaudimo. Byloje apklaustas tyrėjas S. A. taip pat neigė daręs spaudimą įtariamiesiems šioje byloje. Be to, įtariamųjų A. S., D. Š. visos apklausos, o G. Š. antroji apklausa (pirmosios apklausos metu atsisakė gynėjo) ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekamos dalyvaujant gynėjams, todėl tariamas tyrėjų spaudimo darymas dėl parodymų davimo, atmestinas. Be to, šie įtariamieji po savo apklausų protokolais pasirašė, pastabų neturėjo, jiems buvo išaiškintos jų teisės.

31. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma sušvelninti nuteistajam J. A. paskirtą bausmę. Nuteistojo teigimu, teismas neįvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių ir jų santykio, neįsigilino į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į šios veikos pobūdį ir jos pavojingumo laipsnį, priežastis bei pasekmes, kaltinamojo asmenybę bei kitas svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam J. A., tinkamai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias įstatymo normas ir atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad J. A. praeityje dvidešimt keturis kartus teistas (vyrauja teistumai už analogiškas nusikalstamas veikas), inkriminuojamas nusikalstamas veikas (du nesunkius ir du apysunkius nusikaltimus) padarė vos paleistas iš pataisos įstaigos (po šešių dienų nuo paleidimo), intensyvios priežiūros taikymo metu, baustas administracine tvarka. Baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o baudžiamąją atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant bendrininkų grupėje ir tai, kad jas padarė recidyvistas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes ir tai, kad būdamas nuteistas, po to, kai jam buvo paskirta terminuoto laisvė atėmimo bausmė, toliau sistemingai daro nusikalstamas veikas, jo, kaip bendrininko, vaidmuo buvo intensyvus (koordinavo bendrininkų veiksmus realiai užvaldant turtą), apylinkės teismas sprendė, kad J. A. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant didesnį, nei sankcijoje nustatytas vidurkis. Apylinkės teismo vertinimu, būtent laisvės atėmimo bausmė užtikrins įstatyme numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, ji yra adekvati ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei, neprieštarauja teisingumo principui, taip pat apribos galimybę kaltinamajam daryti analogiškas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam J. A. paskirta bausmė yra proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms, jo asmenybei (praeities teistumai, baustas administracine tvarka, veika įvykdyta iškart po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą) ir nėra nepagrįstai apsunkinanti nuteistojo teisinę padėtį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti laikomos išskirtinėmis ir suponuojančiomis į nuteistajam paskirtos bausmės švelninimą. Tokių aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodė ir pats apeliantas, savo skundo dalį dėl bausmės grįsdamas tik BK straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimą.

32. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio reikalavimus, netinkamai atsižvelgė į asmenį charakterizuojančius duomenis, teisingumo principą. Šis argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę aptariamu pagrindu, turi motyvuotai nurodyti, kokių aplinkybių visuma rodo, kad konkrečios normos sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-432/2014, 2K-39-719/2019). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą nuteistojo J. A. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tokių aplinkybių skunde nenurodė ir pats nuteistasis. Akcentuotina, kad J. A. kaltės nepripažino, padarė keturias nusikalstamas veikas praėjus vos šešioms dienoms nuo paleidimo iš įkalinimo įstaigos, veikdamas tiesiogine tyčia, būdamas praeityje net 24 kartus teistas, vyrauja teistumai už analogiškas nusikalstamas veikas. Taigi, teistumai, paskirtos ankstesnės realios laisvės atėmimo bausmės ir teisių suvaržymas nuteistajam jokios teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau darė naujas ir net analogiškas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės liudija, jog padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis reiškinys nuteistojo gyvenime, tačiau buvo dėsninga nuteistojo pasirinkto gyvenimo ir priešingo teisei elgesio pasekmė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos aplinkybės neleidžia, nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo vertinti kaip daug mažesnio, nei rūšinio tokių nusikalstamų veikų pavojingumo ir paties nuteistojo asmenybę vertinti kaip mažiau pavojingą, todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam J. A. paskirta per griežta bausmė. Nuteistojo elgesys patvirtina, kad jis nusikalto ne neatsitiktinai, o dėl jau iš anksto susiformavusios neigiamos nuostatos į visuomenėje priimtų elgesio normų, įstatymų laikymąsi.

33. BK 62 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju J. A. savo noru neatvyko ir nepranešė padaręs nusikalstamą veiką, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal L. V. pareiškimą apie galimai padarytą nusikaltimą (1 t., b. l. 23-27). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas nėra galimas, nesant vienos iš būtinųjų šio straipsnio taikymo sąlygų. BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta, ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu egzistuoja bent viena iš sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta J. A. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė žala nėra atlyginta, nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, nurodytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose, sudarančių pagrindą nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę, nei numato įstatymas, todėl šis prašymas atmetamas.

34. Kauno apygardos teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad nuteistiesiems G. Š., A. S. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro: 273,33 Eur už A. S. atstovavimą ir 228,33 Eur – už G. Š.. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, gynėjų dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, nuteistasis G. Š. yra nedirbantis asmuo, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, savo vardu registruoto turto neturi, kitų duomenų apie jo turtą ir pajamas byloje nėra, todėl iš jo nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Kadangi apeliacinės instancijos teisme A. S. atstovavo advokatas L. M. pagal susitarimą, todėl iš A. S. nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

35. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų A. S., G. Š. ir J. A. apeliacinius skundus atmesti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistųjų G. Š. ir A. S..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.