Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3670-841/2024 pagal ieškovo A. S. patikslintą ieškinį atsakovėms E. K. ir R. V. dėl avanso grąžinimo, trečiasis asmuo – mažoji bendrija NT paslaugų centras UNOHUB.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (iš lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo A. S. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

27. Apeliacijos dalyką pagal ieškovo A. S. apeliacinio skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo patikslintas ieškinys dėl sumokėto avanso grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

28. Byloje nustatyta, kad atsakovė E. K., veikianti pagal individualios veiklos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovė R. V. 2023 m. birželio 21 d. sudarė Tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. EK-P00089, kuria sutarties šalys, be kita ko, susitarė, kad E. K. tarpininkaus parduodant R. V. priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (šios sutarties 2 punktas). MB NT paslaugų centras UNOHUB, atstovaujama E. K., veikiančios pagal individualios veiklos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei atstovaujančios buto savininko interesus, ir ieškovas A. S. 2023 m. rugsėjo 25 d. sudarė Nekilnojamojo turto rezervavimo sutartį, pagal kurią susitarė dėl buto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), rezervavimo šio objekto įsigijimui nuosavybės teise šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis (2.1. punktas): E. K. įsipareigojo iki 2023 m. spalio 30 d. rezervuoti nurodytą butą ieškovui (3.1. punktas), o ieškovas už atliktą rezervaciją sumokėjo grynais atstovei E. K. 2 000 Eur rezervacijos mokestį, kuris vėliau bus įskaitytas į bendrą buto savininko ir būsimo pirkėjo susitartą 75 900 Eur kainą (3.2. punktas). 2023 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto rezervavimo sutartyje nurodyta, kad ji įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki 2023 m. spalio 30 d. Šalims pasirašius notarinę objekto pirkimo – pardavimo sutartį, sutartis pasibaigia (3.3. punktas). Jei notarinė sutartis nesudaroma iki nurodyto termino dėl savininko kaltės, pirkėjui grąžinamas rezervacijos mokestis (3.4. punktas). Tuo atveju, jei būsimasis pirkėjas atsisako sudaryti notarinę sutartį, rezervacijos mokestis negrąžinamas ir jis pripažįstamas savininko patirtais nuostoliais (3.5. punktas). 2023 m. rugsėjo 25 d. surašytas ir atsakovės E. K. bei ieškovo A. S. parašais patvirtintas raštas dėl 2 000 Eur priėmimo – perdavimo. 2023 m. spalio 7 d. atsakovės R. V. ir E. K. sudarė Rezervacijos mokesčio perdavimo sutartį, patvirtinantį, kad R. V. gavo 2 000 Eur rezervacijos mokestį. 2023 m. spalio 9 d. pranešimu elektroniniu paštu atsakovei E. K. bei 2023 m. spalio 10 d. pranešimu trečiajam asmeniui MB NT paslaugų centras UNOHUB ieškovas pranešė apie 2023 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto rezervavimo sutarties nutraukimą ir prašė grąžinti sumokėtą 2 000 Eur avansą, tačiau atsakovės jo iki šiol negrąžino.

29. Ieškovas A. S. patikslintu ieškiniu, be kita ko, prašė pripažinti negaliojančia 2023 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto rezervavimo sutarties 3.5. punkto nuostatą, kaip akivaizdžiai nesąžiningą šios sutarties sąlygą, iškreipiančią sutarties šalių interesų proporciją, remiantis CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta prezumpcija (nustatančia, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis verslininkui suteikiama teisė negrąžinti vartotojui iš šio gautų sumų, kai vartotojas nusprendžia nesudaryti sutarties ar jos nevykdyti, ir nenumatoma vartotojo teisė gauti iš verslininko tokio pat dydžio sumas, kai verslininkas vienašališkai nutraukia sutartį), motyvuodamas tuo, kad ieškovo ir atsakovės E. K. sudaryta 2023 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto rezervavimo sutartis yra vartojimo sutartis, joje nėra numatyta agento ir / ar savininko atsakomybė bei pirkėjo galimų nuostolių kompensavimas, sumokant jam tokio pat dydžio netesybas, tuo atveju, jeigu savininkas atsisakytų sudaryti su būsimu pirkėju notarinę turto pirkimo – pardavimo sutartį, be to, iškreiptą sutarties šalių interesų proporciją liudija ir šios sutarties 3.6. punktas, kuriuo visas sandorio išlaidas įpareigojamas padengti vartotojas (ieškovas).

30. Ieškovas taip pat prašė priteisti solidariai iš atsakovių E. K. ir R. V. ieškovui jo sumokėtą 2 000 Eur avansą, tvirtindamas, kad atsakovės nepagrįstai atsisako jį grąžinti ieškovui, nes ieškovas pagrįstai atsisakė pirkti butą ir dėl tokio atsisakymo atsakovė R. V. nepatyrė jokių nuostolių. Ieškovas argumentavo, kad tik po 2023 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto rezervavimo sutarties sudarymo paaiškėjo, jog ketinto įsigyti buto dokumentai yra netvarkingi, t. y. Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota bute faktiškai atlikta rekonstrukcija, dėl ko AB SEB bankas, kurio kreditavimo sąlygos buvo palankesnės, atsisakė suteikti kreditą šio turto įsigijimui, kol nebus pilnai sutvarkyti visi dokumentai, o AB „Swedbank“ būtų suteikęs kreditą su papildomomis sąlygomis, kurios nėra palankios ieškovui, atsakovės raštu nebuvo įsipareigojusios įteisinti atliktą rekonstrukciją, tie pakeitimai laikytini nelegalia statyba, už kurią atsakyti gali tekti ieškovui. Ieškovas taip pat laikėsi pozicijos, kad prievolė grąžinti ieškovui jo sumokėtą 2 000 Eur sumą gali būti laikoma solidaria prievole, nes ieškovas patyrė 2 000 Eur nuostolių ir ši žala atsirado dėl abiejų atsakovių veiksmų.

Dėl šalių santykių teisinio kvalifikavimo

34. Ieškovas A. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2023 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto rezervavimo sutarties 3.5. punkto nuostatą, kaip nesąžiningą šios sutarties sąlygą, remdamasis vartojimo sutartis reglamentuojančiomis teisės normomis, tačiau bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė nesusijusiais motyvais, nukrypdamas nuo ieškinio pareiškime suformuotų faktinių bei teisinių pagrindų. Skundžiamu sprendimu nėra nustatyta, ar ginčo 2023 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto rezervavimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi, todėl liko neaišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas netaikė CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos prezumpcijos. Ieškovo įsitikinimu, teismo sprendimas šioje dalyje yra visiškai nemotyvuotas, todėl sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto rezervavimo sutartis yra preliminarioji sutartis, nes joje nėra atsakovės R. V. (būsimo pardavėjo) pareigos su ieškovu (būsimu pirkėju) sudaryti pagrindinę sutartį ateityje. Teisėjų kolegija tokius ieškovo apeliacinio skundo argumentus iš dalies laiko pagrįstais.

35. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teisinė byloje kilusio ginčo kvalifikacija skirta teisiniams santykiams identifikuoti, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis). Be to, priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-381/2024, 42 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

36. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir tarp šalių susiklosčiusių santykių teisinis kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 41punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

37. Pagal CK 6.228¹ straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228¹ straipsnio 2 ir 3 dalys).

38. Tokie pat esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo, suformuluoti ir kasacinio teismo praktikoje: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 29 punktas). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019, 26 punktas).

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė ginčo 2023 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto rezervavimo sutarties vartojimo sutartimi. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas kartu su sutuoktine, kaip fiziniai asmenys, ketino įsigyti butą šeimos poreikių tenkinimui, būtent šio tikslo siekdamas ieškovas sudarė ginčo 2023 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto rezervavimo sutartį. Unohub ir E. K. 2020 m. spalio 1 d. sudarytos Bendradarbiavimo sutarties nuostatos atitinka CK 6.969 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jungtinės veiklos sampratą. Iš byloje pateiktos Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog atsakovė E. K. vykdo savarankišką individualią Nekilnojamojo turto agentūrų veiklą, taigi, yra fizinis asmuo, užsiimantis verslo veikla (verslininkė). Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė E. K. 2023 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto rezervavimo sutartį sudarė su ieškovu atstovaudama atsakovės R. V. (buto savininkės) interesus. Tai yra nurodyta šios sutarties 1 punkte „Sutarties šalys“.

40. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad paprastai nekilnojamojo turto agento paslaugos, priklausomai nuo šalių sudarytos sutarties, gali apimti kliento konsultavimą dėl nekilnojamojo turto kainos, objekto atitikties kliento planuojamai veiklai (poreikiams), pagrindinių objekto techninių charakteristikų, objekto teisinio statuso ir teisių į jį nustatymą, teisiniais klausimais perkant ar paduodant nekilnojamąjį turtą, pirkėjo ar pardavėjo suradimą, sutarčių sudarymą, turto tikrinimo ar apžiūros organizavimą ir kitas panašaus pobūdžio paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-611/2016). Kai kyla ginčas dėl nekilnojamojo turto agento įgaliojimų masto, t. y. kokius veiksmus jis gali atlikti teikdamas nekilnojamojo turto pardavimo paslaugas, spręstina atstovavimą reglamentuojančių teisės normų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-684/2021, 54 punktas).

41. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, yra pateikta 2023 m. birželio 21 d. Tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. EK-P00089, sudaryta tarp atsakovių E. K. ir R. V., kurios 2 punktu sutarties šalys susitarė, kad E. K. tarpininkaus parduodant R. V. priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors šioje sutartyje nėra detalizuota, kokius veiksmus atsakovė E. K. gali atlikti teikdama nekilnojamojo turto pardavimo paslaugas atsakovei R. V., tačiau atsakovės tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuosekliai tvirtino, kad atsakovei R. V. buvo žinoma apie visus atsakovės E. K. atliekamus veiksmus, jokių ginčų dėl netinkamo atstovavimo tarp jų nebuvo ir viena kitai jokių pretenzijų dėl to jos nereiškė. Todėl, teisėjų kolegijos manymu, ginčo 2023 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto rezervavimo sutartis neatitinka vartojimo sutartims keliamo subjektiškumo požymio. Minėtą sutartį ieškovas sudarė su atsakovės R. V. (buto savininkės ir pardavėjos) įgaliotu asmeniu, todėl sutarties šalimi laikytina būtent atsakovė R. V. (CK 2.132 straipsnio ir CK 2.133 straipsnio 1 dalys), kuri nėra verslininkė. Atitinkamai pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, šioje byloje spręsdamas kilusį ginčą, pagrįstai nesirėmė vartojimo santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.

42. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek EŽTT jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024).

43. Tačiau teisėjų kolegija pritaria ieškovo apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo 2023 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto rezervavimo sutartį kvalifikavo preliminariąja sutartimi dėl pagrindinės sutarties sudarymo.

44. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal bendrąją nuostatą sutarties formai taikomos CK 1.71 – 1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą (CK 6.192 straipsnio 1 dalis), o įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Dėl preliminariosios sutarties pažymėtina, kad įstatyme nustatyta, jog formos reikalavimų nesilaikymas šią sutartį daro negaliojančia (CK 6.165 straipsnio 2 dalis).

45. Kasacinio teismo praktikoje preliminarioji sutartis įvardijama kaip organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-381/2023, 56 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

46. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, 2023 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto rezervavimo sutarties dalyku, tokį šalių susitarimą aiškinant pagal bendrąsias CK 6.193 straipsnyje numatytas ir teismų praktikoje išplėtotas sutarčių aiškinimo taisykles, yra ne pagrindinės sutarties sudarymas ateityje, o buto rezervavimas sutartyje numatytam terminui (iki 2023 m. spalio 30 d.), kuriuo jis nebus siūlomas kitiems potencialiems pirkėjams. Ginčo sutartyje nėra aiškaus ieškovo (būsimo pirkėjo) ir atsakovės R. V. (būsimos pardavėjos) susitarimo (įsipareigojimo) ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį, todėl šios sutarties negalima laikyti preliminariąja sutartimi dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Visos abejonės dėl sutarties sąlygų aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies (šiuo atveju atsakovių) nenaudai ir jas priėmusios šalies (ieškovo) naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

47. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės R. V. (pardavėjos) pareigą parduoti butą atsakovės E. K. (agentės) parinktam pirkėjui (ieškovui) garantavo tarp agentės ir buto pardavėjos sudaryta 2023 m. birželio 21 d. Tarpininkavimo paslaugų sutartis, tačiau pažymėtina, kad ieškovas nėra nurodytos sutarties šalimi ir joje taip pat nėra jokio atsakovės R. V. (pardavėjos) įsipareigojimo parduoti butą atsakovės E. K. (agentės) parinktam pirkėjui. Byloje atsakovės pateikė 2023 m. spalio 7 d. Rezervacijos mokesčio perdavimo sutartį, sudarytą atsakovių E. K. ir R. V., kurioje, be kita ko, nurodyta, kad pardavėja (atsakovė R. V.) gavo 2 000 Eur rezervacijos mokestį už butą pagal 2023 m. birželio 21 d. Tarpininkavimo paslaugų sutartį iš pardavėjos atstovės (atsakovės E. K.), kuriuos sumokėjo pirkėjas (ieškovas); pardavėja (atsakovė R. V.) butą įsipareigoja parduoti pardavėjo atstovo (atsakovės E. K.) surastam pirkėjui (ieškovui), kuris yra pasirašęs 2023 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto rezervavimo sutartį su pardavėjo atstovu už 75 900 Eur, atsisakius parduoti butą, įsipareigoja grąžinti gautą 2 000 Eur rezervacijos mokestį. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovių tarpusavio susitarimas taip pat nelemia 2023 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto rezervavimo sutarties kvalifikavimo preliminaria dėl pagrindinės sutarties sudarymo, kadangi ieškovas nėra 2023 m. spalio 7 d. Rezervacijos mokesčio perdavimo sutarties šalimi, ginčo 2023 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto rezervavimo sutarties sudarymo dienai tokia sutartis neegzistavo, su kuria ieškovas, jo paties teigimu, buvo supažindintas tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nėra pateikta.

48. Pirmiau nurodytų aplinkybių visetas teisėjų kolegijai teikia pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neatsižvelgė į visas sutarties kvalifikavimui preliminariąja reikšmingas aplinkybes, todėl nepagrįstai sprendė, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl pagrindinės sutarties sudarymo, atitinkamai, spręsdamas byloje kilusį ginčą, nepagrįstai taikė teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutą.

Dėl ieškovo atsakomybės ikisutartiniuose santykiuose

49. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovo atsisakymas sudaryti pagrindinę buto pirkimo – pardavimo sutartį buvo nepagrįstas. Ieškovo manymu, tokios pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja bylos medžiagai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ieškovo atsakomybės ikisutartiniuose santykiuose klausimą.

50. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai CK nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis), nes neprieštarauja įstatymams. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pavyzdžiui, kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 26 punktas).

51. Sutarties nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė – kyla, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Viena iš sąlygų, suteikiančių pagrindą konstatuoti sutarties šalies pareigą atsakyti už neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą sutartį, yra sandorio šalies kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Taigi sutartyje nustatyti jos pažeidimo (neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo) padariniai kyla dėl tokio pažeidimo kalta pripažintai sandorio šaliai (atskirais atvejais – ir abiem sandorio šalims). Sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną teisinį reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2012).

52. Ikisutartiniuose santykiuose šalis sieja specifiniai – pasitikėjimo teisiniai santykiai, kurie reikalauja abipusio sąžiningumo viena kitos atžvilgiu. Derybose dėl sutarties sudarymo šalys, kaip ir vykdydamos sutartis, privalo elgtis sąžiningai, ir tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniuose. Šios pareigos pažeidimas yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 46 punktas). Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra ir nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis).

53. Iš bylos šalių paaiškinimų nustatyta, kad nagrinėjamu atveju prieš pasirašant 2023 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto rezervavimo sutartį, ieškovas kartu su sutuoktine ir abi atsakovės buvo susitikę adresu (duomenys neskelbtini), tikslu apžiūrėti parduodamą butą. Ieškovas tvirtino, kad buto apžiūros metu jiems buvo parodyta, kurios buto sienos yra išgriautos, bet nebuvo pasiūlyta susipažinti su buto dokumentais, nebuvo paaiškinta, kad faktiškai bute atlikti rekonstrukcijos darbai nėra įteisinti, ir tik pasirašius 2023 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto rezervavimo sutartį bei sumokėjus avansą, atsakovė E. K. juos informavo apie tai, kad buto rekonstrukcija nėra įteisinta, tačiau ji padėsianti šiuos formalumus sutvarkyti. Tokias pat aplinkybes nurodė ir ieškovo sutuoktinė liudytoja K. S., byloje apklausta kaip liudytoja. Nors abi atsakovės teikė priešingus paaiškinimus, kad ieškovui ir jo sutuoktinei buto apžiūros metu buvo suteikta visa informacija apie tai, kad bute atlikti rekonstrukcijos darbai nėra įteisinti, ir ieškovas su sutuoktine, tai žinodami, sutiko pirkti butą, buvo pateikti buto dokumentai susipažinimui, tačiau byloje nebuvo pateikta jokių šias atsakovių dėstomas aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų. Pačioje 2023 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto rezervavimo sutartyje tokio pobūdžio informacija nebuvo užfiksuota.

55. Buto įvertinimo ataskaitos skyriuje „Sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta“ nurodoma: „Užsakovas pažymi, jog turto UAB korporacija „Matininkai“ jį informavo apie tai, kad bute yra neįteisinti darbai (dalis patalpų sujungtos, išgriaunant sienas: sujungta kambario ir virtuvės patalpa, vonios ir koridoriaus patalpa) ir prisiima visą atsakomybę dėl rizikų, kurios gali atsirasti dėl neįteisintų darbų atlikimo <...>. Todėl vertė nustatoma su sąlyga, kad iki turto įkeitimo minimi pakeitimai bus įregistruoti nekilnojamojo turto registre (vertinimas su sąlyga, kad rekonstrukcija bus įteisinta iki įkeitimo momento), užsakovas ir bankas prisiima atsakomybę dėl šios rekonstrukcijos neįteisinimo galinčių atsirasti pasekmių“.

56. Teismo posėdyje ieškovas teikė paaiškinimus, kad tik gavęs buto įvertinimo ataskaitą, kuria buvo supažindintas su susidariusia situacija, taip pat gavęs atsakymus iš bankų (AB SEB bankas, kurio kreditavimo sąlygos buvo palankesnės, atsisakė suteikti kreditą buto įsigijimui, kol nebus pilnai sutvarkyti visi dokumentai, AB „Swedbank“ būtų suteikęs kreditą (buto rekonstrukcija per metus laiko turėtų būti įteisinta) su papildomomis sąlygomis, kurios nėra palankios ieškovui), neturėdamas nei buto savininkės (atsakovės R. V.), nei agentės (atsakovės E. K.) rašytinio įsipareigojimo įteisinti atliktą buto rekonstrukciją, kuri laikytini savavališka statyba, už kurią atsakyti gali tekti ieškovui, nutarė buto nebepirkti ir 2023 m. spalio 9 d. pranešimu elektroniniu paštu atsakovei E. K. bei 2023 m. spalio 10 d. pranešimu trečiajam asmeniui MB NT paslaugų centras UNOHUB pranešė apie 2023 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto rezervavimo sutarties nutraukimą ir prašė grąžinti sumokėtą 2 000 Eur avansą.

57. Teismo posėdyje atsakovės taip pat patvirtino, kad susitikimo pas architektę metu ieškovui buvo duotas žodinis pažadas, kad atsakovė pati įteisins buto rekonstrukcijos darbus, architektė patikino, kad dės visas pastangas, jog tai būtų atlikta laiku, ieškovas sutiko su šiuo atsakovių pasiūlymu, tačiau jokių rašytinių įsipareigojimų šiuo klausimu šalys nesudarė. Atsakovės tvirtino, kad ieškovas ir neprašė, kad atsakovės raštu įsipareigotų įteisinti buto rekonstrukciją. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių spręsti, kad ieškovas siekė, jog tai būtų kaip nors įforminta raštu, o atsakovės atsisakė tai padaryti.

58. Galiausiai, bylos duomenys patvirtina, kad iki 2023 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto rezervavimo sutarties pabaigos – 2023 m. spalio 30 d. atsakovė R. V. nebuvo pasirengusi sudaryti buto pirkimo – pardavimo sutartį pas notarą. Iš atsakovės R. V. byloje pateikto 2023 m. lapkričio 27 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad įrašas apie įregistruotą kapitalinį remontą galioja nuo 2023 m. lapkričio 15 d., įregistravimo pagrindas: 2023 m. lapkričio 2 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2023 m. lapkričio 7 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą. Teismo posėdžio metu atsakovė R. V. tvirtino, kad nebeskubėjo atlikti registravimo procedūras VĮ Registrų centre, nes ieškovas ne kartą jas informavo, jog nutraukė 2023 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto rezervavimo sutartį ir buto nebepirks. Tačiau byloje pateikti duomenys leidžia teigti, kad gavusios tokius ieškovo pranešimus (2023 m. spalio 9 d. ir 2023 m. spalio 10 d.), 2023 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto rezervavimo sutarties pagrindu tarp šalių susiklosčiusius santykius atsakovės nelaikė pasibaigusiais. 2023 m. spalio 16 d. laišku elektroniniu paštu atsakovė E. K. pranešė, kad buto savininkė nesutinka su nutraukimo pranešimu, o 2023 m. spalio 20 d. atsakymu į ieškovo 2023 m. spalio 10 d. pranešimą nurodė, kad nėra teisinio pagrindo nutraukti 2023 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto rezervavimo sutartį ir nesutinka jos nutraukti. Tokiu atveju darytina išvada, kad atsakovė R. V. 2023 m. spalio 30 d. turėjo būti pasirengusi sudaryti pagrindinę buto pirkimo – pardavimo sutartį pas notarą.

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nutarties 53 – 58 punktuose nurodytos bylą nagrinėjant nustatytos aplinkybės (atsakovės iki 2023 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto rezervavimo sutarties sudarymo neinformavo ieškovo ir jo sutuoktinės apie tai, kad yra neįteisinta buto rekonstrukcija, atsakovė R. V. iki šios sutarties pabaigos (2023 m. spalio 30 d.) nebuvo pasirengusi sudaryti buto pirkimo – pardavimo sutartį pas notarą, o ieškovas nereikalavo, kad atsakovės pateiktų rašytinį įsipareigojimą įteisinti atliktą buto rekonstrukciją, o pareiškė, kad nutraukia 2023 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto rezervavimo sutartį, nesulaukęs sutarties termino pabaigos) sudaro pagrindą tokį abiejų šalių elgesį kvalifikuoti kaip šalių bendradarbiavimo pareigos netinkamą įvykdymą (CK 6.38, 6.200 straipsniai), dėl ko ir nebuvo sudaryta pagrindinė buto pirkimo – pardavimo sutartis.

60. Šiuo procesiniu sprendimu taip pat konstatuota, kad tarp ginčo šalių nebuvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Kasacinio teismo praktikoje preliminariosios sutarties sudarymas apibūdinamas kaip baigiamasis, atspindintis toliausiai pažengusias derybas, ikisutartinių santykių etapas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Viena vertus, ja sukuriamas tvirtesnis teisinis santykis negu derybos, kurios nėra forminamos tokia sutartimi, kita vertus, jos sukuriamas teisinis santykis yra trapesnis už sutartinius santykius, nes jos objektas yra pagrindinės sutarties sudarymas, todėl jos pažeidimo atveju taikomi gynybos būdai yra ribojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 25 punktas).

61. Atsižvelgusi į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp šalių susiklostę ikisutartiniai santykiai nelaikytini toli pažengusiais, todėl abiem šalims pažeidus bendradarbiavimo pareigą ir tokiam pažeidimui lėmus pagrindinės buto pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymą, atsakovė R. V. įpareigotina grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą, o ieškovui nekyla pareiga mokėti 2023 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto rezervavimo sutartimi sutartų netesybų.

62. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija nepasisako dėl 2023 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto rezervavimo sutarties 3.5. punkte sutartų nuostolių, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, teisinio kvalifikavimo, apeliacinio skundo nesutikimo motyvų dėl atsakovės R. V. patirtų nuostolių pagrįstumo, kurių priteisimo klausimas, tenkinus ieškovo reikalavimą dėl sumokėto avanso grąžinimo, nespręstinas.

63. Nors šiuo atveju ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą 2 000 Eur sumokėto avanso iš atsakovių priteisti solidariai, tačiau, pagal CK 6.6 straipsnį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Šiuo atveju butas asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovei R. V., atsakovė siekė parduoti jai priklausantį butą ir už jį gavo ieškovo atsakovei E. K. sumokėtą 2 000 Eur avansą, 2023 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto rezervavimo sutartimi šalys nebuvo susitarusios dėl solidariosios atsakomybės taikymo, įstatymas taip pat nenustato solidariosios pardavėjo ir agentės pareigos grąžinti avansą, ši pinigų suma savaime negali būti pripažįstama ieškovo žala (nuostoliais), kaip tai apibrėžiama CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, nesant pareikšto tokio reikalavimo, todėl ieškovo reikalavimas dėl avanso priteisimo iš atsakovių solidariai netenkinamas.

64. Ieškovas ieškiniu taip pat prašė iš atsakovių jam priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos pagal šį ieškinį iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio dalis dėl 2 000 Eur avanso priteisimo iš atsakovės R. V. tenkinama, ieškovui iš atsakovės R. V. priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 2 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

65. Apibendrindama išdėstytus argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl šioje byloje nustatyto CK 6.193 straipsnio pažeidimo netinkamai aiškinant šalių 2023 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto rezervavimo sutarties nuostatas ir konstatuojant tik ieškovo kaltės dėl pagrindinės buto pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo faktą, neteisingai išspręsta bylos dalis dėl ieškovo reikalavimų priteisti sumokėtą 2 000 Eur avansą ir procesines palūkanas, todėl skundžiama teismo sprendimo dalis dėl šių ieškinio reikalavimų naikintina ir priimtinas naujas procesinis sprendimas – ieškinį šioje dalyje tenkinti, priteisiant ieškovui iš atsakovės R. V. 2 000 Eur avansą, taip pat 5 procentų metines palūkanas už priteistą 2 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

66. Kiti apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi jokios esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų plačiau teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

67. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

68. Ieškovas patikslintu ieškiniu pareiškė du savarankiškus reikalavimus, t. y. pirma, prašė pripažinti 2023 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto rezervavimo sutarties 3.5. punktą nesąžininga ir dėl to negaliojančia; antra, priteisti ieškovui solidariai iš atsakovių E. K. ir R. V. 2 000 Eur avansą. Pirmasis ieškovo reikalavimas atmestas, antrasis – tenkintas. Esant šiame punkte nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš viso patenkinta 50 proc. ieškovo patikslintu ieškiniu pareikštų reikalavimų pirmosios instancijos teisme.

69. Byloje nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo 1 435 Eur bylinėjimosi išlaidų (45 Eur žyminis mokestis ir 1 390 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti). Atsakovė E. K. turėjo 900 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti. Tiek ieškovo, tiek atsakovės E. K. pateiktų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodytą rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį (8.2, 8.19, 8.20, 9 punktai).

70. Kaip buvo nurodyta anksčiau nutartyje, iš viso patenkinta 50 proc. ieškovo pareikštų reikalavimų, todėl iš atsakovių ieškovui lygiomis dalimis priteistina 717,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 435 Eur × 50 proc.), t. y. po 358,75 Eur iš kiekvienos atsakovės, o iš ieškovo atsakovei E. K. priteistina 450 Eur (900 Eur × 50 proc.) atlyginimo. Atlikus įskaitymą, iš ieškovo atsakovei E. K. priteistina 91,25 Eur išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo. Kadangi skundžiamu teismo sprendimu iš ieškovo atsakovei E. K. priteista 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, ši teismo sprendimo dalis keistina, sumažinant priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 900 Eur iki 91,25 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 ir 5 dalys, 98 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

71. Atsakovė R. V. iki bylos nagrinėjimo pabaigos įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikė, todėl jos pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

72. Pirmosios instancijos teismas patyrė 31,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patikslintą ieškinį tenkinus 50 proc., valstybei iš ieškovo priteistina 15,86 Eur ir iš atsakovių lygiomis dalimis 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, t. y. po 7,93 Eur iš kiekvienos atsakovės. Kadangi skundžiamu teismo sprendimu iš ieškovo valstybei priteista 31,72 Eur šių išlaidų, ši teismo sprendimo dalis keistina, sumažinant valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 31,72 Eur iki 15,86 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 3 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

73. Ieškovo apeliacinis skundas (įvertinus byloje pasiektą rezultatą) patenkintas iš dalies – 50 proc. Pažymėtina, kad teismo sprendimo dalies pakeitimas dėl procesinio klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme, nelaikytinas apeliacinio skundo patenkinimu iš dalies.

74. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų (45 Eur žyminis mokestis ir 560 Eur advokato pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą), atsakovė E. K. patyrė 850 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šių išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.10 ir 8.11 punktai), todėl atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, iš atsakovių ieškovui lygiomis dalimis priteistina 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (605 Eur × 50 proc.), t. y. po 151,25 Eur iš kiekvienos atsakovės, o iš ieškovo atsakovei E. K. priteistina 425 Eur (850 Eur × 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Atlikus įskaitymą, iš ieškovo atsakovei E. K. priteistina 273,75 Eur šių išlaidų atlyginimo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

75. Atsakovė R. V. iki bylos nagrinėjimo pabaigos įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikė, todėl jos apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas patikslinto ieškinio reikalavimas dėl avanso grąžinimo, procesinių palūkanų priteisimo, ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį toje dalyje tenkinti.

Priteisti ieškovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) sumokėto avanso, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (2 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų.

Sumažinti iš ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteistas 900 Eur (devynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas iki 91,25 Eur (devyniasdešimt vieno euro ir dvidešimt penkių euro centų).

Sumažinti iš ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteistas 31,72 Eur (trisdešimt vieno euro ir septyniasdešimt dviejų euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas iki 15,86 Eur (penkiolikos eurų ir aštuoniasdešimt šešių euro centų).

Priteisti iš atsakovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 358,75 Eur (tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus ir septyniasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 302,50 Eur (tris šimtus du eurus ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 273,75 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus ir septyniasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.