Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. N. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai ,,S auto“ dėl įsigytos transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo ir išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo M. N. (pirkėjo) iš atsakovės mažosios bendrijos ,,S auto“ (pardavėjos) įsigytos transporto priemonės defektų šalinimo išlaidų atlyginimo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Išanalizavus byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad 2022 m. balandžio 15 d. ieškovas sudarė pirkimo-pardavimo sandorį, pagal PVM sąskaitą-faktūrą SP Nr. 144, kurios pagrindu nusipirko iš atsakovės automobilį Peugeot 3008 VIN numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo pirktas Tauragės mieste, Gedimino g. 54 esančioje automobilių aikštelėje „Autoturgus“. Ieškovas išoriškai apžiūrėjęs automobilį, jokių matomų gedimų neaptiko, automobilių prietaisų skydelyje jokių klaidų nematė, buvo natūralaus nusidėvėjimo požymiai išorėje, sugedęs automobilio salono dėtuvės užraktas bei galinio vaizdo veidrodėlis, įvairūs įbrėžimai salono interjere. 2022 m. balandžio 24 d. ieškovui važiuojant iš Mažeikių į Klaipėdą, Kartenos miestelyje dingo minėto automobilio sankaba. Ieškovas įmynęs sankabos pedalą, pastebėjo, kad sankaba negrįžo į pradinę padėtį. Savo eiga automobilis nuriedėjo prie Kartenos miestelio esančios kavinės „Pakalnė“. Ieškovas ten pastebėjo, kad iš automobilio teka kažkoks skystis. Kadangi ieškovas negalėjo įjungti jokios pavaros, turėjo iškviesti tralą transportavimui, šią paslaugą suteikė UAB „Euro Asista“. Automobilis tą pačią sugedimo dieną, t. y. sekmadienį, buvo pristatytas į servisą „Mindarta“ Tirkšlių miestelyje. Apžiūrėję automobilį serviso specialistai pamatė, kad į automobilį buvo įmontuotas netinkamas sankabos komplektas, dėl kuriuo sugedo sankabos darbinis cilindras. Ieškovas į bylą taip pat pateikė UAB ,,Mindarta“ 2022 m. gegužės 6 d. automobilio defektacijos aktą, kuriame nurodoma, jog automobilyje sumontuotas netinkamas sankabos komplektas, dėl kurio sugedo sankabos darbinis cilindras. Leidžia alkūninio veleno galinis riebokšlis. Ieškovo teigimu, nustatyti sankabos defektą įprasto automobilio patikrinimo metu nebuvo galimybės, nes norint nustatyti šiuos trūkumus, būtų reikėję ardyti sankabą, o tokie darbai, apžiūrint perkamą automobilį, nėra atliekami, todėl šis trūkumas negalėjo būti nustatytas vizualiai apžiūrėjus automobilį. Atlikus automobilio remontą ieškovui buvo išrašyta sąskaita-faktūra 671 Eur sumai, kurią 2022 m. gegužės 6 d. ieškovas apmokėjo. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės jo patirtas 671 Eur automobilio remonto išlaidas.

11. Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto naudoto daikto (automobilio) kokybės trūkumus bei pirkėjo teisių gynimo įsigijus netinkamos kokybės daiktą.

13. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Pagal CK 6.333 straipsnį, įtvirtinantį pirkimo-pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020).

14. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020; kt.).

15. Pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, kasacinis teismas yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai, t. y. ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

16. Plėtodamas nurodytą teismų praktiką, aiškinančią parduodamo naudoto daikto kokybę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 20 punktas). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 19 punktas).

17. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

18. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Minėtais savo teisių gynimo būdais pirkėjas gali pasinaudoti tuo atveju, jei įsigytas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pirkėjas jų su pardavėju neaptarė, apie juos nežinojo ir neturėjo žinoti (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).

19. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims tokio pobūdžio bylose. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas aplinkybes, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

20. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti įsigytos transporto priemonės defektų (sankabos darbinio cilindro gedimas, leidžia alkūninio veleno galinis riebokšlis) šalinimo išlaidas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas), turėjo įrodyti automobilio trūkumų faktą, t. y. kad automobilis neatitinka sutartyje nustatytų ar įprastai tokio pobūdžio daiktams keliamų kokybės reikalavimų, dėl kurių automobilio negalima naudoti pagal paskirtį, taip pat kad pirkimo metu ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie parduoto automobilio trūkumus (CPK 178 straipsnis). Kitais žodžiais tariant, turi būti įrodyta, kad automobilio trūkumai buvo, kad jie buvo esminiai ir gali būti laikomi paslėptais trūkumais.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-545-916/2015, yra išaiškinta, kad daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pavyzdžiui, iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo-pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės.

22. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigė, kad automobilį įsigijo savo reikmėms, taigi jo lūkesčiai buvo įsigyti automobilį, kuris atliktų savo įprastą funkciją (važiuoti) ir patenkintų ieškovo kasdienius poreikius. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta.

23. Vadovaujantis pirmiau pateikta teismų praktika, nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingos yra šios faktinės aplinkybės: 1) atsakovė nei sutartyje, nei automobilio pardavimo momentu nenurodė, kad automobilis turi sankabos defektą; tokią išvadą patvirtina tiek ieškovo paaiškinimai, tiek atsakovės užimta pozicija, jog automobilis sankabos defekto neturėjo, o jei ir turėjo, tai atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kadangi minėta automobilį įsigijo iš Lietuvoje veikiančios įmonės 2022 m. balandžio 14 d., o ieškovas automobilį iš atsakovės įsigijo 2022 m. balandžio 15 d.; 2) byloje nėra duomenų, kad automobilio kaina būtų sumažinta dėl kažkokių trūkumų sandorio sudarymo metu; 3) automobilis jo perdavimo ieškovui momentu veikė tinkamai, t. y. veikė sankaba, automobilis važiavo. Be to, po sutarties sudarymo ieškovas juo parvyko namo į Mažeikius, po to jis teigia dar nuvažiavęs apie 120 km, taigi automobilio gedimas paaiškėjo ne iš karto.

24. Tarp šalių 2022-04-15 sudarytoje transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje (PVM sąskaita faktūra – pažyma) parduodamo daikto kokybė aptarta nurodant automobilio valstybinį ir identifikavimo numerį. Sutartyje pažymėta, kad transporto priemonė parduodama su defektais. Tačiau konkretūs defektai minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje – pažymoje nėra nurodyti ir detalizuoti. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu taip pat paaiškino supratęs, kad įsigyja nenaują automobilį, kuris gali turėti tam tikrų trūkumų, susijusių su jo natūraliu nusidėvėjimu, tačiau tokio pobūdžio sankabos trūkumo jis nesitikėjo. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovas, 2022 m. balandžio 24 d. važiuojant iš Mažeikių į Klaipėdą, Kartenos miestelyje dingo sankaba. Sankabos pedalą įmynus, ji negrįžo į pradinę padėtį. Savo eiga automobilis nuriedėjo prie Kartenos miestelio esančios kavinės „Pakalnė“. Ieškovas ten pastebėjo, kad iš automobilio teka kažkoks skystis. Kadangi nebuvo įmanoma įjungti jokios pavaros, ieškovas išvietė tralą automobilio transportavimui.

25. Šiems teiginiams pagrįsti ieškovas pateikė 2022 m. balandžio 24 d. UAB “Euro Asista” važtaraštį, kuriame nurodyta, jog automobilio Peugeot 3008 VIN numeris (duomenys neskelbtini) transportavimo priežastis – sankabos gedimas. Ieškovas į bylą taip pat pateikė UAB ,,Mindarta“ 2022 m. gegužės 6 d. automobilio defektacijos aktą, kuriame nurodoma, jog automobilyje sumontuotas netinkamas sankabos komplektas, dėl kurio sugedo sankabos darbinis cilindras. Leidžia alkūninio veleno galinis riebokšlis. Tuo tarpu atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie nuginčytų ieškovo paaiškinimus, bei 2022 m. gegužės 6 d. automobilio defektacijos aktą, o vadovaujasi tik savo asmenine pozicija ir reiškiamomis abejonėmis, kurie CPK 177 straipsnio prasme nėra įrodymai. Atsakovė nurodė, jog įmontavus netinkamą komplektą automobilis tiesiog nevažiuotų, tačiau vėlgi, jokių įrodymų, patvirtinančių šį jos teiginį, atsakovė į bylą nepateikė ir nenurodė.

26. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta ir tai, jog bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas, tačiau svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2009; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, kt.). Tuo tarpu šalys, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, turi įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, pagal kurią kiekviena privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12, 13, 178 straipsniai).

28. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovui prieš sudarant minėto automobilio pirkimo-pardavimo sandorį buvo sudarytos visos sąlygos minėtą automobilį patikrinti bet kuriame jo pasirinktame servise, tačiau ieškovas tokia galimybe nepasinaudojo. Teismas pastebi, jog nei įstatymas, nei pirkimo-pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Todėl tokie atsakovės argumentai taip pat atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

29. Taigi nustačius ginčo automobilio trūkumą – sankabos defektą, spręstinas klausimas dėl to, ar šį defektą galima laikyti esminiu, dėl kurio automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį arba dėl kurio automobilio naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie šį trūkumą žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad automobilio kokybės reikalavimai apima ne tik jo gebėjimą važiuoti, tačiau sprendžiant dėl automobilio atitikties jo paskirčiai, taip pat yra svarbu, ar jis atitinka automobiliui keliamus techninius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017). Teismas, įvertinęs kasacinio teismo praktiką ir byloje nustatytas aplinkybes, vertina, kad ieškovo įsigyto automobilio sankabos defektas pripažintinas esminiu daikto trūkumu, dėl kurio automobilis negali būti saugiai naudojamas pagal paskirtį arba dėl kurio automobilio naudingumas sumažėja taip, jog pirkėjas, žinodamas tokį trūkumą, turėtų pagrindą iš esmės kitaip svarstyti dėl jo įsigijimo ar kainos. Taip pat, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad nustatytas ginčo automobilio trūkumas – sankabos defektas – nėra dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo atsiradęs kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, kuris būtų savaime suprantamas, atsižvelgiant į automobilio naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui.

30. Minėta, kad aplinkybes, jog parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018), tačiau atsakovė tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė.

31. Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai parduodamo naudoto daikto trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).

32. Teismo vertinimu, ieškovas įvykdė jam tenkančią pareigą įrodyti įsigytos transporto priemonės trūkumus ir kad jie, įvertinus jų pobūdį ir laiko tarpą, praėjusį nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iki trūkumų paaiškėjimo, atsirado dėl iki automobilio perdavimo ieškovui egzistavusių priežasčių. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pardavėjas turi prievolę patvirtinti daikto kokybę pagal įstatymą, t. y. net tais atvejais, kai pardavėjas sutartimi nesuteikia daiktui garantijos, pardavėjas turi perduoti daiktus, atitinkančius įprastus reikalavimus, kad daiktą būtų galima naudoti tam, kam įprastai tokie daiktai naudojami, sprendžia, kad atsakovė yra atsakinga už paslėptus automobilio sankabos trūkumus.

33. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ieškovui įsigijus automobilį ir juo pasinaudojus 9 dienas, paaiškėjo tokių sankabos trūkumų, dėl kurių jo iš esmės nebuvo galima tinkamai naudoti pagal paskirtį. Įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį - važiuoti. Pardavėjui buvo žinomas ieškovo įsigijimo tikslas – automobilio naudojimas asmeniniams tikslams. Tuo tarpu atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas pažeidė automobilio eksploatavimo taisykles, kas galėjo turėti įtakos nustatytiems automobilio defektams, neįrodinėjo, kad ieškovas eksploatavo automobilį netinkamai. Todėl teismas laiko daikto trūkumų, egzistavusių iki daikto perdavimo pirkėjui, faktą įrodytu. Vien ta aplinkybė, kad parduotas automobilis buvo nenaujas ir natūraliai nusidėvėjęs, neleidžia daryti išvados, jog pirkėjas sutarties sudarymo metu turėjo tikėtis, kad negalės eksploatuoti automobilio dėl jo techninės būklės.

34. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad automobilis jo perleidimo ieškovo nuosavybėn metu jau turėjo paslėptų trūkumų, atsiradusių iki automobilio perdavimo ieškovui, kurie buvo diagnozuoti tik pilnai išardžius sankabą ir kurių ieškovas negalėjo numatyti, į tai, jog ieškovas yra vartotojas, t. y. silpnesnioji šalis, o atsakovė – profesionalė, teikianti automobilių pardavimo paslaugas, teismas sprendžia, kad atsakovė nesilaikė CK 6.333 straipsnyje nustatytų reikalavimų garantuoti pirkėjui, kad automobilis atitinka sutarties sąlygas, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių automobilio nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, todėl turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą.

35. Taigi ieškovui įrodžius automobilio trūkumų faktą (dėl netinkamai sumontuoto sankabos komplekto sugedo sankabos darbinis cilindras; leidžia alkūninio veleno galinis riebokšlis) ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti automobilio defektų šalinimo išlaidas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas atliko automobilio remonto darbus ir už juos sumokėjo 671 Eur bei pateikė teismui mokėjimą pagrindžiančius įrodymus. Teismui susipažinus su UAB “Mindarta” 2022-05-06 PVM sąskaitos – faktūros Nr. MA00591 turiniu, darytina išvada, jog visi minėtoje sąskaitoje nurodyti darbai ir detalės yra susiję su automobilio defekto šalinimu. Atsakovė taip pat nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie suponuotų išvadą, jog atliekant ginčo transporto priemonės trūkumų šalinimo darbus nebuvo būtini kurie nors UAB “Mindarta” 2022-05-06 PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. MA00591 nurodyti darbai ir detalės. Taigi atsakovė neįrodė, kad UAB „Mindarta“ atlikti ginčo automobilio remonto darbai (ar dalis darbų) ir detalės (ar dalis detalių) nebuvo susiję su trūkumų šalinimu. Taigi minėtos išlaidos priskirtinos nuostoliams pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, nes ieškovas jų nebūtų patyręs, jeigu atsakovės parduotas automobilis būtų jos kaip pardavėjo sutartyje deklaruotos būklės.

36. Šiame kontekste, teismo vertinimu, svarbu atkreipti dėmesį į kasacinės instancijos teismo pateiktą išaiškinimą, kad tais atvejais, kai bylą, kurioje pirkėjas yra pareiškęs reikalavimą priteisti iš naudoto automobilio pardavėjo trūkumų, dėl kurių automobilis neatitiko įprastų reikalavimų, šalinimo išlaidų atlyginimą, nagrinėjantis teismas nustato, kad pirkėjas įvykdė pareigą informuoti pardavėją apie automobilio neatitiktį įprastiems reikalavimams, tačiau tai padarė netinkamai, dėl to pardavėjas neteko galimybės daryti poveikį su automobilio trūkumų šalinimu susijusiam procesui, inter alia, trūkumų šalinimo būdui ir kainai, teismas privalo įvertinti į bylą pateiktus įrodymus, o CPK nustatytais atvejais – sudaryti galimybę pardavėjui pateikti papildomus įrodymus, kad automobilio trūkumai galėjo būti pašalinti kokybiškai atliekant darbus, panaudojant kokybiškas detales ir pan. už mažesnę kainą ir (arba) kitokiu būdu, kad tik dalis darbų ir (ar) panaudotų detalių susiję su trūkumų šalinimu, o kiti darbai ir (ar) detalės panaudoti automobiliui atnaujinti, gerinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022).

37. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad apie automobilio trūkumus – sankabos gedimą, ieškovas (pirkėjas) pranešė atsakovei (pardavėjai) tik 2022-05-09, kai minėtas gedimas jau buvo pašalintas, nors trūkumai paaiškėjo 2022-04-24, todėl ieškovas įvykdė pareigą informuoti atsakovę apie automobilio neatitiktį įprastiems reikalavimams, tačiau tai padarė netinkamai, dėl ko atsakovė neteko galimybės daryti poveikį su automobilio trūkumų šalinimu susijusiam procesui, inter alia (be kita ko), trūkumų šalinimo būdui ir kainai. Šiuo atveju teismas sudarė galimybę atsakovei pateikti papildomus įrodymus, kad ginčo automobilio trūkumai galėjo būti pašalinti kokybiškai atliekant darbus panaudojant kokybiškas detales ir už mažesnę kainą. Tačiau atsakovė viso teisminio proceso metu, neįrodinėjo ir net nebandė įrodyti, kad sankabos gedimas galėjo būti sprendžiamas paprastesniu būdu ir mažesnėmis sąnaudomis. Atsakovė neteikė į bylą jokių įrodymų, kad kitas jos pasirinktas servisas ar servisai minėtą gedimą ta pačia apimtimi galėtų pašalinti už mažesnę kainą. Kaip minėta, atsakovė taip pat nepateikė į bylą ir jokių įrodymų, kurie suponuotų išvadą, jog atliekant ginčo transporto priemonės trūkumų šalinimo darbus nebuvo būtini kurie nors UAB “Mindarta” 2022-05-06 PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. MA00591 nurodyti darbai ir detalės. Taigi byloje nėra pateiktų jokių įrodymų ir duomenų, kuriais teismui būtų galima remtis sprendžiant klausimą ginčo automobilio trūkumų šalinimo išlaidų mažinimo.

38. Teismas, remdamasis nurodytu teisiniu reguliavimu, teismų praktika, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas dėl 671 Eur įsigytos transporto priemonės Peugeot 3008 VIN numeris (duomenys neskelbtini) paslėptų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas pilna apimtimi (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

39. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

41. Ieškovas, teikiant ieškinį, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas - už ieškinį sumokėtą 19 žyminį mokestį. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad ieškovo pareikštas reikalavimas yra pagrįstas ir ieškovo ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistina 19 bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

42. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 8,96 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovės yra priteistina 8,96 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo M. (M.) N. ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui M. (M.) N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės mažosios bendrijos ,,S auto“, juridinio asmens kodas 305688532, 671 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt vieno euro) automobilio remonto išlaidų atlyginimą ir 19 Eur (devyniolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos ,,S auto“, juridinio asmens kodas 305688532, valstybei 8,96 Eur (aštuonių eurų ir 96 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.