Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės U. B. atstovės advokatės E. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-141-1107/2025 pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovams U. B. ir E. B. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. G. esmė

1. I. V. vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovė), ieškiniu prašė neterminuotai apriboti atsakovės U. B. (toliau – ir atsakovė) motinos valdžią ir atsakovo E. B. (toliau – ir atsakovas) (toliau abu – ir atsakovai) tėvo valdžią dukters M. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią ir atsakovo tėvo valdžią sūnaus M. B., gimusio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo M. B. ir M. B. gyvenamąją vietą nustatyti (duomenys neskelbtini); priteisti iš kiekvieno atsakovo vaikų M. B. ir M. B. išlaikymui kiekvienam po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės ir priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal jo priėmimo metu buvusią situaciją ir pagal apeliantės U. B. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka

29. Apeliantė U. B. apeliaciniame skunde prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi nori pateikti apeliacinės instancijos teismui savo paaiškinimus.

30. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

31. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 ; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024).

32. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinybės apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Kaip nurodė apeliantė, ji apeliaciniame skunde pateikė paaiškinimus ir išdėstė aplinkybes, kodėl, jos manymu, nėra teisinga neterminuotai apriboti jos, kaip motinos, valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kuriuos ji būtų turėjusi nurodyti bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Apeliantė nenurodė, kokias aplinkybes būtų galima papildomai išsiaiškinti, jei byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Dėl aptartų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti apeliantės prašymą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nėra pagrindo, taigi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis).

Dėl pateiktų įrodymų (ne)priėmimo

33. Apeliantė U. B. kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2025 m. birželio 9 d. medicinines pažymas apie jai nustatytą diagnozę ir informaciją apie jos paskutinį apsilankymą (duomenys neskelbtini) psichiatro konsultacijoje. Prašymą priimti naujus įrodymus apeliantė grindė tuo, kad neturėjo galimybės jų pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi nesudalyvavo 2025 m. balandžio 22 d. teismo posėdyje, kurio metu bylos nagrinėjimas buvo baigtas.

34. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė administracinių nusižengimų registro 2025 m. birželio 13 d. išrašą Nr. VVTAIT-ANR_I-2879-2025 apie apeliantės atžvilgiu registruotus administracinius nusižengimus, kur fiksuotas jos neblaivumas, kurį prašo pridėti prie bylos. Taip pat prašo neprijungti apeliantės pateiktų naujų įrodymų, kadangi medicininė pažyma išduota apeliantės prašymu 2025 m. birželio 9 d., medicininėje pažymoje nėra pateikta jokių duomenų, kad civilinės bylos dėl neterminuoti tėvų valdžios nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme apeliantei būtų taikytas koks nors gydymas ar dėl gydymosi nebūtų galėjusi dalyvauti teismo posėdyje. Apeliantė turėjo visas galimybes pateikti įrodymus pirmosios instancijos teismui nustatytu laiku.

35. Trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) nuomone, prie apeliacinio skundo pridėti dokumentai neturėtų būti priimami, kaip nauji įrodymai, kadangi jie yra išduoti po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo bei apeliaciniame skunde nėra motyvuotai pagrindžiama naujų įrodymų pateikimo būtinybė. Be to, prie apeliacinio skundo pridėtų dokumentų turinys nepateisina apeliantės nedalyvavimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

37. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Kasacinio teismo ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., LAT 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. pvz., LAT 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr. pvz., LAT 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 52 punktą). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr. pvz., LAT 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

38. Teisėjų kolegija sprendžia, jog, nepaisant to, kad apeliantė apeliaciniame skunde nesuformulavo prašymo priimti teikiamus naujus įrodymus, tačiau įvertinus tai, kad teikiami nauji įrodymai yra susiję su sprendžiamu ginču ir nagrinėjamos bylos dalyku, nesant pagrindo išvadai, kad šių įrodymų pateikimas gali vilkinti bylos nagrinėjimą, nes proceso dalyviai turėjo galimybę susipažinti su apeliantės pateiktais naujais įrodymais, pasisakyti dėl jų turinio, atsižvelgiant į tai, kad byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečių vaikų interesais, į teismo aktyvų vaidmenį bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, siekiant tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti bylą apeliacine tvarka, yra pagrindas pateiktus įrodymus priimti ir vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

39. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė U. B. ir atsakovas E. B. yra M. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-22394-962/2023 leido paimti mažamečius vaikus iš jų tėvų, kadangi vaikų tėvai neužtikrina savo mažamečiams vaikams saugios aplinkos (piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, konfliktuoja tarpusavyje, vaikų akivaizdoje galimai naudoja vienas kito atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtą, vartoja necenzūrinius žodžius). Šiuo pagrindu Kauno miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 16 d. potvarkiais Nr. M1-35 ir M1-36 mažamečiams vaikams buvo nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-19775-1107/2025 mažamečių vaikų nuolatiniais globėjais paskirti J. J. ir A. J. bei nustatyta gyvenamoji vieta ir globos vieta nuolatinių globėjų gyvenamojoje vietoje.

41. Apeliantė U. B. nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jai nebuvo sudaryta galimybė pateikti įrodymus ir turimą poziciją dėl pareikšto ieškinio, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir neteisingas sprendimas. Apeliantės įsitikinimu, jos nepateikti duomenys būtų patvirtinę, kad apeliantė deda pastangas keisti aplinkybes, dėl kurių buvo priimtas skundžiamas sprendimas, ir būtų sudarę pagrindą laikino, o ne neterminuoto motinos valdžios apribojimo taikymui.

Dėl tinkamo proceso neužtikrinimo

43. Iš elektroninės bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovams buvo teikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, jų interesus atstovauti buvo paskirta advokatė J. B.. Ji byloje 2024 m. lapkričio 4 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su atsakovais susisiekti ir susitarti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo eigos nepavyko; skambino telefonų numeriais, kurie nurodyti byloje, tačiau buvo pranešama, kad šie telefonų numeriai nenaudojami; kreipėsi į atsakovus elektroniniu laišku pagal byloje nurodytus elektroninio pašto adresus, tačiau atsakymo iš atsakovų irgi negavo; kadangi atsakovai nebendradarbiauja, savo pozicijos neteikia, prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra; jeigu atsakovai atvyks į teismo posėdį ir išdėstys savo poziciją dėl ieškinio reikalavimų, advokatė ją palaikys.

44. Parengiamasis teismo posėdis, turėjęs vykti 2024 m. lapkričio 27 d. 9.30 val., buvo atšauktas pirmosios instancijos teismui 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi tenkinus 2024 m. lapkričio 26 d. atsakovų advokatės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, atsižvelgiant į tai, jog 2024 m. lapkričio 27 d. tuo pačiu metu atsakovas E. B. turi dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjime Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose. Parengiamojo teismo posėdžio data buvo perkelta į 2025 m. vasario 4 d. 9.30 val. Tačiau bylos nagrinėjimas 2025 m. vasario 4 d. teismo posėdyje (jo metu buvo pereita į teismo posėdį), kuriame dalyvavo atsakovas E. B. ir atsakovų advokatė, taip pat buvo atidėtas tikslu išklausyti atsakovus bei sudaryti jiems galimybę pateikti duomenis apie tai, kokių jie ėmėsi priemonių spręsti problemas. Pastarajame teismo posėdyje atsakovas E. B. paaiškino, kad atsakovė U. B. serga ir pateiks į bylą tai patvirtinančią pažymą, o atsakovų advokatė paaiškino, kad 2024 m. lapkričio 27 d. ji kalbėjosi su atsakove U. B., kuri buvo blaivi ir prižadėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad atsakovė gali susigrąžinti į šeimą vaikus, tačiau iki teismo posėdžio jų nepateikė, į advokatės skambučius ir elektroninius laiškus neatsiliepė. Teismo posėdžio data buvo paskirta 2025 m. balandžio 22 d. 9.30 val., tačiau ir į tos dienos teismo posėdį atsakovai neatvyko, o atsakovų atstovė paaiškino, kad atsakovams skambino telefonu, rašė elektroninius laiškus, tačiau iki šio teismo posėdžio jai nepavyko susisiekti su atsakovais; jokios informacijos apie tai, ar jie turi įrodymus, kuriuos galėtų pateikti į bylą, ji neturi.

45. Taigi, bylos duomenys rodo, kad apeliantei buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžius ir ji tikrai žinojo apie jos atžvilgiu pradėtą teismo procesą. 2025 m. vasario 4 d. teismo posėdyje, kuriame bylos nagrinėjimas buvo atidėtas tikslu išklausyti atsakovus bei sudaryti jiems galimybę pateikti duomenis apie tai, kokių jie ėmėsi priemonių spręsti problemas, dalyvavo apeliantės sutuoktinis – atsakovas E. B., kuris teigė, kad apeliantė serga. Todėl apeliantė galėjo ir turėjo žinoti apie 2025 m. balandžio 22 d. vyksiantį teismo posėdį, juolab, kad apeliaciniame skunde pati nurodo, kad supainiojo datas, netinkamai įsidėmėjo posėdžio datą. Advokatės paaiškinimu, apeliantė neatsiliepė į advokatės skambučius ir rašytus elektroninius laiškus, nors turėjo pareigą domėtis proceso eiga, rūpintis greitu ir teisingu bylos išnagrinėjimu (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Pritartina ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentui, kad apeliantė, veikiausiai, ne dėl žmogiškos klaidos, o dėl netinkamo gyvenimo būdo ir nesprendžiamos iš esmės alkoholio vartojimo problemos, nepateikė savo atstovei jokių duomenų ir neatvyko į 2025 m. balandžio 22 d. teismo posėdį. Ieškovės su apeliaciniu skundu pateiktas 2025 m. birželio 13 d. išrašas Nr. VVTAIT-ANR_I-2879-2025 apie apeliantės atžvilgiu registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus patvirtina, kad apeliantei 2025 m. balandžio 23 d. (kitą dieną po teismo posėdžio) buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal LR ANK 108 straipsnio 1 dalį, kur užfiksuota, kad apeliantė įvykdė vagystę iš parduotuvės, būdama neblaivi – jai nustatytas 2,49 promilės girtumas.

46. Be to, CPK 246 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad neatvykusios šalies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu šalies dalyvavimu, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta šalies asmeninį dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Taigi, šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso ir apribojo apeliantės galimybes dalyvauti procese bei naudotis visomis CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatytomis šalies teisėmis, nes jomis apeliantė nepasinaudojo dėl savo pačios netinkamo procesinio elgesio.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus objektyvius faktinius duomenis, neturi pagrindo sutikti su nutarties 47 punkte nurodytais apeliacinio skundo argumentais.

49. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

50. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais.

51. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (LAT 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013, 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-1120/2023, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (LAT 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais; visais išvardytais atvejais ribojant tėvų valdžią turi būti nustatyta tėvų kaltė (LAT 2002 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1285/2002; 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.). Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAĮ) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (LAT 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003).

52. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas VTAĮ 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į VTAĮ 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (LAT 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).

53. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o, peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti vertinama, ar pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą apriboti tėvų valdžią (ar jos neapriboti) konkrečioje byloje pagal tuo metu nustatytas bylos aplinkybes, o nagrinėjant bylą teisme aktualiu (esamu) laikotarpiu, turėtų būti nustatomi stabilūs, visas sritis apimantys pokyčiai (LAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 32 punktas).

54. Tėvystė (motinystė), visų pirma, yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (LAT 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais – domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius (LAT 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Vien tai, kad tėvas (motina) galimai pradėjo keisti savo elgesį (ieškoti darbo, gydytis, dažniau susitikti su vaiku) bylos dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo teisme metu, nėra pagrindas spręsti, kad jo elgesys yra stabilus, pastovus ir duodantis realių rezultatų (LAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

55. Nagrinėjamu atveju 2024 m. liepos 19 d. Pagalbos plane Nr. 6.62 SPŠS-4913 nurodoma, kad atsakovai 2024 m. liepos 19 dienai neįgyvendino įpareigojimų laikytis paskirtų (duomenys neskelbtini) gydytojo psichiatro rekomendacijų (vartoti paskirtus medikamentus, lankytis gydytojo psichiatro, psichologo konsultacijas, AA grupes), tęsti priklausomybės konsultanto konsultacijų lankymą, atlikti CDT tyrimą socialiniam darbuotojui paprašius ir tyrimo atsakymą pateikti socialiniam darbuotojui (atlikti ne mažiau kaip du testus), įvykus atkryčiui, svarstyti klausimą dėl ilgalaikio gydymo nuo priklausomybės alkoholiui (reabilitacijos centre).

56. 2024 m. rugpjūčio 9 d. Pagalbos plane Nr. 6.62 SPŠS-5365 konstatuota, kad atsakovai 2024 m. rugpjūčio 9 dienai iš dalies įvykdė tik vieną reikalavimą – laikytis paskirtų (duomenys neskelbtini) gydytojo psichiatro rekomendacijų (vartoti paskirtus medikamentus, lankytis gydytojo psichiatro, psichologo konsultacijas, AA grupes), visų kitų reikalavimų – neįgyvendino.

57. Iš ieškovės į bylą pateiktos informacijos iš Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. buvo užregistruotas pranešimas, jog 2024 m. rugpjūčio 26 d. atsakovai namuose buvo rasti galimai neblaivūs, tačiau patikrinti jų blaivumo nepavyko, kadangi asmenys atsisakė pasitikrinti blaivumą. Ieškovės į bylą pateikta iš (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 24 d. gauta informacija taip pat patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. sausio 22 d. atsakovai du kartus namuose rasti galimai neblaivūs.

58. (duomenys neskelbtini) Socialinių paslaugų centro 2025 m. sausio 30 d. rašte nurodoma, kad po 2024 m. rugpjūčio 9 d. atvejo vadybos posėdžio atsakovai neįgyvendina pagalbos plane numatytas priemones. Atsakovai laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 9 d. iki 2025 m. sausio 28 d. nesiregistravo bei neapsilankė (duomenys neskelbtini) gydytojo psichiatro ir (ar) psichologo konsultacijose, nevartojo paskirtų medikamentų, nelankė priklausomybių konsultanto konsultacijų, tačiau nurodė, kad lankėsi AA grupėse bei pateikė tai įrodančius dokumentus. Atsakovai tik 2025 m. sausio 29 d. socialiniam darbuotojui pateikė dokumentus, įrodančius, kad 2025 m. sausio 29 d. jie apsilankė (duomenys neskelbtini) gydytojo psichiatro konsultacijoje. Socialinio darbuotojo konsultacijų metu atsakovai buvo sistemingai motyvuojami bei jų buvo prašoma atlikti CDT tyrimą, tačiau jie, argumentuodami dideliu darbo užimtumu bei pinigų neturėjimu, minėto tyrimo neatliko.

59. (duomenys neskelbtini) Socialinių paslaugų centro 2025 m. balandžio 17 d. rašto duomenys rodo, kad atsakovai 2025 m. sausio 29 d. ir 2025 m. vasario 26 d. buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini) gydytojo konsultacijas, jiems paskirtas medikamentinis gydymas, rekomenduota lankyti psichologo bei socialinio darbuotojo konsultacijas, AA grupes bei pakartotinai apsilankyti gydytojo konsultacijoje po mėnesio, tačiau, turimomis žiniomis, atsakovai nenuvyko į pakartotinę (duomenys neskelbtini) gydytojo konsultaciją, nelanko psichologo bei socialinio darbuotojo konsultacijų, taip pat nepateikė medikamentų vartojimą įrodančių faktų (medikamentų recepto, pirkimo kvito, medikamentų pakuotės). Atsakovai pas priklausomybių konsultantą nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. lankėsi 2024 m. spalio 31 d., 2024 m. gruodžio 1 d. ir 2025 m. sausio 17 d., o 2024 m. gruodžio 8 d. ir 2025 m. vasario 14 d. į konsultacijas neatvyko. Turimomis žiniomis, priklausomybių konsultantas su atsakovais dėl tolimesnių konsultacijų bandė susisiekti telefonu, bet į skambučius jie neatsiliepė, neperskambino. Taip pat atsakovai nepateikė dokumentų, įrodančių dėl AA grupių lankymo. Turimais duomenimis, paskutinis atsakovų apsilankymas AA grupėje (duomenys neskelbtini) buvo 2025 m. sausio 19 d. Socialinio darbuotojo konsultacijų metu atsakovai buvo sistemingai motyvuojami bei jų prašoma atlikti CDT tyrimą, tačiau, argumentuodami dideliu darbo užimtumu bei pinigų neturėjimu, jie minėto tyrimo neatliko. Minėtame rašte taip pat nurodoma, kad atsakovai neatskleidžia savo tikslios gyvenamosios vietos, todėl nėra galimybės įvertinti jų alkoholio vartojimo (atkryčių), atsisako kreiptis dėl galimo ilgalaikio stacionaraus gydymo.

62. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodyti duomenys tik iš dalies patvirtina apeliaciniame skunde dėstomus teiginius, kad apeliantė jau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pradėjo gydymosi kursą ir vartojo jai paskirtus medikamentus. Šie duomenys pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad apeliantė iš esmės nesilankė (duomenys neskelbtini) ir nevartojo paskirtų medikamentų, išskyrus trumpą laikotarpį nuo 2024 m. liepos 19 d. iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. Pačios apeliantės su apeliaciniu skundu pateikti duomenys patvirtina, kad apeliantė 2025 m. birželio 9 d. atvyko konsultacijai (duomenys neskelbtini) po dviejų mėnesių laiko ir tik tada paprašė jai išrašyti anksčiau vartotus vaistus, kurių ji tam tikrą laiką nevartojo, ir išsakė norą stacionariam gydymui pagal Minesotos programą, po ko buvo įtraukta į eilę stacionariam gydymui nuo 2025 m. liepos 11 d.. Akivaizdu ir tai, kad apeliantė psichiatrui 2025 m. birželio 9 d. konsultacijos metu nurodė netiesą, kad septyni mėnesiai yra blaivi, nes mažiausiai du kartus 2025 m. balandžio 9 d. ir 23 d. jai nustatytas 2,48 ir 2,49 promilių girtumas (60 nutarties punktas). Be to, visuotinai žinoma aplinkybė, kad alkoholizmas yra liga ir tokia priklausomybė neišgydoma vos pradėjus ją gydyti (CPK 182 straipsnio 1 punktas).

63. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės nurodomi teiginiai ir pateikti įrodymai apie siekiamą gydymąsi nuo alkoholizmo nesudaro pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo vertinimo, jog dėl priklausomybės nuo alkoholio ir piktnaudžiavimo juo apeliantė negali užtikrinti savo nepilnamečiams vaikams saugios aplinkos, dėl kurios egzistuoja pavojus jų saugumui, fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, taip pat nesudaro pagrindo teigiamai vertinti perspektyvą, kad situacija apeliantės šeimoje neabejotinai yra pasikeitusi ar pasikeis patenkinus apeliacinės instancijos teisme jos pareikštus reikalavimus. Manytina, kad gydymosi perspektyvos ir pasiekti rezultatai ateityje bus svarbūs sprendžiant klausimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo, tačiau apeliantės nurodomi argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neterminuotai apriboti apeliantės motinos valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu yra neteisėtas ir / ar nepagrįstas.

64. Bylos duomenys taip pat nepatvirtina apeliantės apeliacinio skundo argumentų, kad apeliantė visada lankė ir lanko laikinojoje globoje augančius vaikus, visada atvykdavo nurodytu laiku ir buvo vos keli atvejai, kai ji neatvyko dėl objektyvių priežasčių, o tokiais atvejais ji visuomet susisiekdavo su (duomenys neskelbtini) darbuotojomis ir pranešdavo, kad neatvyks.

65. (duomenys neskelbtini) atsiliepime nurodyta, kad atsakovai į centre organizuotus susitikimus su nepilnamečiais vaikais laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 27 d. iki atsiliepimo pateikimo dienos (2024 m. birželio 19 d.) neatvyko į devynis susitikimus iš dvidešimt dviejų organizuotų.

66. (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo 14 d. pranešimas ir (duomenys neskelbtini)koordinatorių 2024 m. kovo 7 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, jog 2024 m. kovo 6 d. atsakovas į susitikimą su vaikais neatvyko, o atsakovė atvyko pavėlavusi, neblaivi, nuo jos sklido nešvaros ir alkoholio kvapas, todėl susitikimas buvo atšauktas.

67. 2024 m. balandžio 16 d. Pagalbos plane Nr. 6.62 SPŠS-2499 nurodoma, kad atsakovai reikalauja 9 val. per savaitę bendrauti su vaikais, o atvyksta tik į vieną – du susitikimus. Įpareigojimus domėtis vaikų sveikata, ugdymo pasiekimais, atstatyti ryšį su vaikais vykstant į pasimatymus su vaikais, organizuojamus (duomenys neskelbtini), laikytis (duomenys neskelbtini) nustatytos pasimatymų su vaikais tvarkos, bendradarbiauti su globos koordinatoriumi atsakovai 2024 m. balandžio 16 dienai buvo įgyvendinę tik iš dalies.

68. (duomenys neskelbtini) Socialinių paslaugų centro 2024 m. gegužės 23 d. rašte pateikta informacija, kad nuo 2024 m. balandžio 16 d. įvykusio atvejo nagrinėjimo posėdžio buvo gauta informacija iš (duomenys neskelbtini) globos koordinatoriaus, jog į turėjusį vykti susitikimą su nepilnamečiais vaikais tėvai neatvyko, apie neatvykimo priežastis iš anksto neinformavo. 2024 m. gegužės 8 d. ir 2024 m. gegužės 15 d. turėjusius vykti susitikimus U. B. neatvyko, tačiau 2024 m. gegužės 23 d. susitikime su nepilnamečiais vaikais dalyvavo.

69. 2024 m. liepos 19 d. Pagalbos plane Nr. 6.62 SPŠS-4913 nurodoma, kad susitikimai retėja, liepos mėnesį neįvyko nei vienas susitikimas. Paprastai tėvai suaktyvėja prieš įvairius posėdžius. Įpareigojimų bendradarbiauti su globos įstaiga / globėju, domėtis vaikais, jų poreikiais, sveikata, ugdymosi procesu, papildomu užimtumu, emocine būkle, laisvalaikiu, lankyti vaikus su globos įstaiga / globėju iš anksto sutartu laiku ir sutartoje vietoje atsakovai 2024 m. liepos 19 dienai neįgyvendino.

70. 2024 m. rugpjūčio 9 d. Pagalbos plane Nr. 6.62 SPŠS-5365 fiksuota, kad įpareigojimus bendradarbiauti su globos įstaiga / globėju, domėtis vaikais, jų poreikiais, sveikata, ugdymosi procesu, papildomu užimtumu, emocine būkle, laisvalaikiu atsakovai 2024 m. rugpjūčio 9 d. (dienai) įgyvendino iš dalies; įpareigojimą lankyti vaikus su globos įstaiga / globėju iš anksto sutartu laiku ir sutartoje vietoje atsakovai 2024 m. rugpjūčio 9 d. (dienai) įgyvendino; įpareigojimą susitikimo dieną globos koordinatoriui ar socialiniam darbuotojui pranešti, ar atvyks į susitikimą su vaikais iki 8:45 val., atsakovai 2024 m. rugpjūčio 9 dienai įgyvendino.

71. (duomenys neskelbtini) Socialinių paslaugų centro 2025 m. sausio 30 d. rašte nurodoma, kad tėvai atvyksta bei dalyvauja beveik visuose susitikimuose su vaikais (nuo 2024 m. rugpjūčio 9 d. vaikų tėvai praleido penkis susitikimus su vaikais).

72. (duomenys neskelbtini) 2025 m. balandžio 17 d. rašte nurodoma, kad šeimos narių bendravimas su socialines paslaugas teikiančiais specialistais yra nesistemingas, U. B. ir E. B. minimaliai domisi vaikų M. B. ir M. B. poreikiais, sveikatos priežiūra, ugdymosi procesu. Nuo 2025 m. vasario 1 d. buvo organizuojama penkiolika tėvų susitikimų su vaikais, iš kurių U. B. ir E. B. su vaikais susitiko tik vieną kartą (2025 m. kovo 5 d.).

73. (duomenys neskelbtini) 2025 m. balandžio 17 d. rašte nurodoma, kad 2025 m. vasario mėnesį tėvų ir nepilnamečių vaikų susitikimai turėjo vykti 3, 10, 17 ir 24 dienomis centre ir 2025 m. vasario 4, 11, 18 ir 25 dienomis (duomenys neskelbtini), tačiau neįvyko nei vienas susitikimas, apie 2025 m. vasario 18 ir 19 dienos neatvykimą bei jų priežastis tėvai nei socialinės darbuotojos, nei globos koordinatorės neinformavo. 2025 m. kovo mėnesį susitikimai buvo suplanuoti 3, 10, 17, 24 ir 31 dienomis centre bei 4, 18 ir 25 dienomis (duomenys neskelbtini), tačiau susitikimai su tėvais kovo mėnesį įvyko 5 ir 10 dienomis centre, abu kartus nuo tėvų sklido nešvaros kvapas, 25 dieną atsakovai informavo, kad negali atvykti į susitikimą su vaikais, kadangi neturi pinigų autobuso bilietui. Tą pačią dieną buvo gautas elektroninis laiškas, kuriame tėvai nurodė, jog norėtų sužinoti, kaip sekasi vaikams, ką jie veikia laisvalaikiu, kur vyksta, ką įdomaus mato, 27 dieną (duomenys neskelbtini) atvejo vadybininkė atėjusi į centrą perdavė tėvų prašymą nurodyti sąskaitą dėl galimybės pervesti lėšas vaikų išlaikymui. Buvo išsiųstas elektroninis laiškas su nurodyta sąskaita, į kurią tėvai galėtų pervesti lėšas, tačiau lėšos į nurodytą sąskaitą nebuvo pervestos, tėvai prie vaikų išlaikymo niekada neprisidėjo. Norą prisidėti prie vaikų išlaikymo išreiškė ne vieną kartą ir tik artėjant teismo posėdžiams, tačiau lėšų niekada nepervedė, kitais būdais prie išlaikymo neprisidėjo. 2025 m. balandžio mėnesį susitikimai centre turėjo vykti 7,14 ir 28 dienomis ir 1, 8, 15, 22 ir 29 dienomis (duomenys neskelbtini), tačiau į balandžio mėnesio sutartus pasimatymus tėvai neatvyko, globos koordinatorės ir socialinės darbuotojos apie neatvykimą iš anksto neinformavo, į skambučius sutartų susitikimų laiku neatsakė.

74. (duomenys neskelbtini) atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog apeliantė 2025 m. gegužės 24 d. raštu kreipėsi į centrą dėl susitikimų su M. B. ir M. B. atnaujinimo. Apeliantės susitikimai su nepilnamečiais vaikais atnaujinti nuo 2025 m. birželio 6 d. Susitikimai vyksta centre ir apeliantė aptariamu laikotarpiu nepraleido nei vieno susitikimo su nepilnamečiais vaikais, susitikimų metu nepastebėta, kad apeliantė būtų galimai neblaivi, apeliantės apranga atrodė švari ir tvarkinga, susitikimai vykdavo sklandžiai.

75. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš aukščiau nutartyje nurodytų duomenų nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pagrįstai spręsti, kad apeliantės domėjimasis vaikais nėra stabilus, pastovus ir visas sritis apimantis elgesys. Apeliantė apeliaciniame skunde pati patvirtina, kad neteikė ir neteikia išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, o taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nenustatyta aplinkybių, pateisinančių tokį apeliantės neveikimą. Byloje nėra pateikta objektyvių ir patikimų duomenų, įvertinus ir duomenis, pateiktus su apeliaciniu skundu, kurie įtikinamai patvirtinančių apeliantės apeliacinio skundo teiginius, kad ji išlaikymo vaikams neturėjo galimybės teikti dėl gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovė buvo įtraukta į eilę stacionariam gydymui tik nuo 2025 m. liepos 11 d., o tam tikrų daiktų perdavimas, vaišių atvežimas laikinojoje globoje esantiems vaikams, kad ir, kaip apeliantė nurodo, neretais atvejais, nelaikytinas tinkamu pareigos teikti išlaikymą vaikams vykdymu. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau (žr. šios nutarties 55 punktą), vien domėtis vaikais neužtenka, tėvų valdžia, visų pirma, yra pareigų vaikams visetas ir suponuoja visapusišką vaikų poreikių, užtikrinančių sveiką vystymąsi, patenkinimą, o tėvo / motinos elgesio keitimosi aplinkybė laikytina įrodyta tik tada, jei nustatoma nuolatinio (nepertraukiamo, reguliaraus) pobūdžio pastanga vykdyti tėvo / motinos pareigas. Nagrinėjamos bylos atveju tokie visas sritis apimantys apeliantės veiklos ir elgesio pokyčiai nebuvo nustatyti.

76. Be to, byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šiuo metu apeliantė yra pasirengusi visapusiškai vykdyti motinos pareigas ir turi tam tinkamas sąlygas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas iš (duomenys neskelbtini) Socialinių paslaugų centro 2025 m. balandžio 17 d. rašto duomenų, atsakovai 2025 m. balandžio 12 – 13 dienomis buvo išvaryti iš darbo vietos ((duomenys neskelbtini)), kurioje buvo laikinai apsistoję, ir gyveno (duomenys neskelbtini), jie 2025 m. balandžio 14 d. informavo, jog praradę gyvenamąją vietą, neturi pakankamai lėšų išsinuomoti kitą būstą. (duomenys neskelbtini) atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliantei buvo sudarytos išimtinės sąlygos laikinai apsistoti jos motinos V. B. A. namuose, kur yra nustatyta jos sūnaus V. J. V. gyvenamoji vieta, jei apeliantei baigus kalėjimo bausmę nebus suteikta gyvenamoji (nakvynės) vieta. Apeliantė turėjo pateikti ieškovės paskirtai specialistei įrodymus, jog ji laukia eilės gyvenamajai (nakvynės) vietai.

77. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ir neįvertino jos, kaip motinos, veiksmų, kuriais dėl jos kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams motinos valdžia, ir jų pobūdžio. Šiuo procesiniu sprendimu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantė turi įsisenėjusią alkoholio vartojimo problemą, kurios iki teismo sprendimo priėmimo iš esmės nesprendė. Apeliantė neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad, būdami neblaivūs, atsakovai mažamečių vaikų akivaizdoje kėlė muštynes, vienas kitą žalojo, rodė netinkamą pavyzdį tiek namuose, tiek viešojoje vietoje, mažamečiams vaikams neužtikrino saugumo, jais tinkamai nesirūpino. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu amoraliu elgesiu ji darė ypatingą žalą mažamečių vaikų vystymuisi, formavo netinkamas vertybes, darė negrįžtamą žalą mažamečių vaikų raidai ir brandai. Kaip minėta (žr. šios nutarties 55 punktą), vien tai, kad tėvas (motina) galimai pradėjo keisti savo elgesį (ėmė ieškoti darbo, gydytis, dažniau susitikti su vaikais, nutraukė santykius su sutuoktiniu) bylos dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo teisme metu, nėra pagrindas spręsti, kad elgesys yra stabilus, pastovus ir duodantis realių rezultatų.

Dėl apeliantė turtinės padėties ir galimybės teikti priteistą išlaikymą

78. Apeliaciniame skunde apeliantė nesutinka su teismo sprendimu periodinėmis išmokomis priteistu išlaikymo dydžiu po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Apeliantė argumentuoja, kad jos finansinė padėtis yra labai bloga, nes neturi darbo, kol gydosi priklausomybes, gyvena savo motinos namuose, motina jai padeda finansiškai, ir mano, kad, atsižvelgiant į jos finansinę padėtį, iš jos vaikų išlaikymui priteistina kiekvienam po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teisėjų kolegija šiems apeliacinio skundo argumentams nepritaria.

79. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (žr., pvz., LAT 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

80. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., LAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą).

81. Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (LAT 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

82. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (žr. LAT 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

83. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, priešingai nei tvirtina apeliantė, pirmosios instancijos teismas vertino teismo iniciatyva surinktus duomenis apie apeliantės turtinę padėtį ir jos galimybes teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nenukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose ir atsižvelgęs į tai, kad atsakovų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus yra lygios, pagrįstai iš apeliantės nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisė po 250 Eur kiekvienam kasmėnesinių periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės.

84. Byloje pirmosios instancijos teismo iniciatyva 2025 m. balandžio 22 d. buvo gauti duomenys iš VSDFV apie apeliantės gaunamas pajamas, kurie patvirtina, jog ji dirba (duomenys neskelbtini) bei verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. Duomenų apie jos gaunamas pajamas apeliantė ir jos atstovė nepateikė. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat nebuvo pateikta duomenų apie tai, jog apeliantė turėtų tam tikrų sveikatos sutrikimų (neįgalumą), dėl ko ji neturėtų galimybės dirbti ir gauti pakankamų pajamų nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Su apeliaciniu skundu apeliantė duomenų apie jos gaunamas pajamas, turimus sveikatos sutrikimus (neįgalumą) ar kitiems išlaikytiniams teikiamą išlaikymą taip pat nepateikė.

86. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaikų amžių, jų būtinuosius poreikius, taip pat į apeliantės amžių, jos galimybes dirbti ir išlaikyti nepilnamečius vaikus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo iš apeliantės tenkino pilna apimtimi. Skundžiama sprendimo dalimi byloje teisingai įvertinti joje esantys faktiniai duomenys ir šio vertinimo pagrindu tinkamai taikytos CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatos, taip pat jas aiškinanti kasacinio teismo praktika, dėl to pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant tėvų lygybės principo, nuspręsta dėl iš apeliantės teiktino šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio.

Dėl priteisto žyminio mokesčio

87. Apeliantė apeliaciniame skundė teigia, kad dėl blogos finansinės padėties šiuo metu negali sumokėti teismo sprendimu priteisto 68 Eur žyminio mokesčio valstybei, nes prioritetiniu laiko materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimą.

88. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovė šioje byloje buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio valstybei mokėjimo civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl žyminis mokestis valstybei iš atsakovų už reikalavimą dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo nepriteisiamas, taip pat nepriteisiamos ir atsakovų atstovavimo išlaidos, patirtos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skirto advokato dalyvavimo byloje (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

89. Tačiau pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad 2024 m. spalio 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (8.28Mr.)ATP-C-2024-08740 apeliantė buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Šis sprendimas galiojo iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos. CPK 96 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš apeliantės priteisė 68 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai, todėl ši teismo sprendimo dalis naikintina.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

90. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagrįstai vadovavosi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių buvo apeliantės U. B. apeliacinis skundas netenkinamas ir skundžiamas teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

91. Pažymėtina, jog procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu (LAT 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

92. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

93. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

94. Vadovaujantis 2025 m. gegužės 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr.(8.4Mr)ATP-C-2025-04579, apeliantė 100 proc. yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atmetus apeliacinį skundą 287,50 Eur išlaidos už antrinę teisinę pagalbą apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės U. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteista 68 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.