- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-02
- Bylos Nr.
- e3K-3-327-378/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00688-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimą ar nutartį palikti nepakeistą
- Teisėjai
- Antanas Simniškis (pirm.), Gražina Davidonienė (pran.), Vincas Verseckas
- Ieškovas
- N. L.
- Atsakovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- M. L., Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. L. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. L. ieškinį atsakovui A. P. dėl leidimo pakeisti nepilnamečiam vaikui pavardę be tėvo sutikimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims M. L., Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities skyriui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių vaiko pavardės pakeitimą, nesant bendro tėvų sutarimo, aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti ginčo šalių nepilnametės dukters D. P. pavardę „P.“ į pavardę „L.“ be jos biologinio tėvo, t. y. atsakovo, sutikimo. Ieškovė nurodė, kad, jai gyvenant kartu su atsakovu, 2014 m. jiems gimė duktė, šiai atsakovas suteikė savo pavardę. Ieškovė su atsakovu santuokos nebuvo sudarę, gimus dukteriai jie gyveno Jungtinėje Karalystėje. Praėjus dviem mėnesiams nuo dukters gimimo, ieškovė su dukterimi nusprendė grįžti gyventi į Lietuvą, o atsakovas liko gyventi Jungtinėje Karalystėje. Nuo tada jų santykiai iširo. Atsakovas iš pradžių keletą kartų per metus atvažiuodavo į Lietuvą aplankyti savo nepilnametės dukters, tačiau vėliau dukters lankymas retėjo. Atsakovui, kaip biologiniam tėvui, nepavyko sukurti jokio ryšio su savo nepilnamete dukterimi. Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-32-799/2017, buvo patvirtinta ginčo šalių sudaryta taikos sutartis, kuria nustatyta nepilnametės šalių dukters gyvenamoji vieta su motina, patvirtinta tėvo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarka bei susitarta dėl nepilnametės dukters išlaikymui atsakovo mokėtinos pinigų sumos. Tačiau po šios nutarties priėmimo atsakovas iš viso nustojo bendrauti su dukterimi. Atsakovas, kaip mergaitės biologinis tėvas, su dukterimi nepalaiko jokių ryšių, nesidomi jos auklėjimu, mokymusi, sveikatos būkle ir apsiriboja tik priteisto išlaikymo mokėjimu. Ieškovė nurodė, kad ji 2018 m. gegužės 12 d. sudarė santuoką su M. L., todėl po santuokos sudarymo jai buvo suteikta pavardė „L.“. 2018 m. ieškovei su sutuoktiniu gimė kita duktė, šios pavardė gimimo liudijime įrašyta „L.“. Ginčo šalių duktė D., būdama penkerių metų amžiaus, sau vieninteliais artimais žmonėmis įvardija savo motiną, tėčiu vadinamą M. L. bei mažąją seserį. Kadangi ginčo šalių nepilnametės dukters teisė į jai saugią aplinką, teisė augti visavertėje šeimoje, teisė turėti ir puoselėti šeimos ryšius, turėti galimybę bendrauti tiek su motina, tiek su tėvu buvo ir yra užtikrinama tik ieškovės ir jos sutuoktinio M. L. bendromis pastangomis, tai sudaro pagrindą konstatuoti būtinybę pakeisti šalių nepilnametės dukters pavardę į ieškovės turimą pavardę tam, kad būtų apsaugotas vaiko interesas jaustis visaverčiu L. šeimos nariu. Ginčo šalių duktė patiria didelį emocinį diskomfortą dėl to, kad ji neturi tokios pačios pavardės, kaip kiti jos šeimos nariai. Ieškovė nurodė, kad kreipėsi raštu į atsakovą su prašymu duoti sutikimą pakeisti jų nepilnametės dukters pavardę, tačiau atsakovas iškėlė nesąžiningą sąlygą, jog sutikimą duotų tuo atveju, jei M. L. įsivaikintų ginčo šalių dukterį ir perimtų visus tėvo įsipareigojimus nepilnamečiam vaikui. Toks atsakovo elgesys yra nesąžiningas, vertintinas kaip vengimas materialiai išlaikyti ginčo šalių nepilnametę dukterį.