- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-28
- Bylos Nr.
- 1S-99-530/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00406-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- G. S. A.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. S. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 1 d. nutarties, kuria G. S. A. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. G. S. A. Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jam paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, skiriant įpareigojimus neišvykti iš gyvenamosios vietos be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga: 2025 m. balandžio 17 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. vasario 1 d. nutartimi tenkino Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimą ir panaikino bausmės vykdymo atidėjimą G. S. A. pasiųsdamas jį atlikti 2022 m. gegužės 31 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į piktybišką G. S. A. elgesį bausmės vykdymo atidėjimo metu, – t. y. nesilaikymą probacijos sąlygų, nevykdymą bendrųjų pareigų ir ignoravimą teismo paskirtų įpareigojimų.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis G. S. A. skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartį.
3.1. Skunde nuteistasis teigia, kad jis aiškiai išdėstė savo argumentus bei motyvus dėl Probacijos tarnybos nustatytų įpareigojimų vykdymo ir teisių bei pareigų laikymosi, tačiau apylinkės teismas neįvertinęs jo asmenybę charakteringų bruožų ir iki galo jo neišklausęs priėmė neteisingą ir nepagrįstą nutartį. Nuteistojo įsitikinimu, Probacijos atstovas ir prokuroras taip pat neįvertino, kad jis yra neįgalusis bei neturi darbo. Nedaro jokių teisės pažeidimų ir jam buvo aiškiai išaiškinta, kad įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendžiui jis privalės Probacijos tarnyboje lankytis tik vieną kartą per mėnesį, ką jis nagrinėjamu atveju ir darė. Todėl jam nesupranta, kodėl jis nepagrįstai pripažintas darantis įsipareigojimų pažeidimus ir kodėl jis turi teikti ataskaitas apie savo gyvenimą bei laikytis rėžimo reikalavimų.
3.2. Nuteistajam nesuprantamas Probacijos tarnybos siekis sąmoningai kenkti nuteistajam (probuojamajam), nors Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (toliau – Probacijos įstatymas) aiškiai yra apibrėžti tikslai, kad probuotojas turi visokeriopai padėti probuojamajam integruotis į visuomenę, atkurti socialinius ir kitus ryšius, kurie kaip įmanoma greičiau padėtų asmeniui visiškai save reabilituoti ir būti visaverčiu bendruomenės nariu. Todėl jam nesuprantama, kodėl nepadarius nusikaltimo, jis yra siunčiamas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Pasak nuteistojo, Probacijos tarnyba tik formaliai vykdo priežiūrą ir po kiekvieno pažeidimo kreipiasi į apylinkės teismą su teikimu, nors pačiam probuojamajam neteikia jokios informacijos ir kitos pagalbos, numatytos Probacijos įstatyme. Todėl jis nesupranta šios tarnybos tikslingumo ir reikalingumo nuteistųjų asmenų lygtinio paleidimo laikotarpyje. Jo įsitikinimu, Probacijos tarnyba probuojamajam asmeniui turi būti didžiausias autoritetas, pasitikėjimas jos teikiamomis paslaugomis, socialine ir kita teikiama pagalba, kad pasibaigus probacijos priežiūros laikotarpiui, tikrai būtų galima pasidžiaugti, jog buvo gauta ne tik atitinkama profesionali priežiūra, bet su probuojamuoju asmeniu buvo elgiamasi taip, kaip su visais kitais visuomenės nariai – oriai, pagarbiai ir teikiant būtent tam gyvenimo laikotarpiui tinkamą pagalbą.
3.3. Skunde nuteistasis prašo įvertinti visas byloje esančias aplinkybes ir atsižvelgti ir į tai, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintus teisės įgyvendinimo, viršenybės ir žmogaus teisių bei laisvių apsaugos principus. Iš Konstitucijos kylantis teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Tuo tarpu nustatant sankcijas už teisės pažeidimus privalu paisyti ir protingumo, teisingumo bei proporcingumo reikalavimų. Nuteistojo įsitikinimu, šiuo atveju Probacijos tarnybos teikimas nebuvo išnagrinėtas tinkamai ir skundžiama teismo nutartis nėra pagrįsta ir teisėta bei tinkamai motyvuota. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino Probacijos tarnybos teikimą ir panaikino bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistojo G. S. A. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. S. A. skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo G. S. A. skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta vadovaujantis įstatymu bei įvertinus visas nagrinėjamam klausimui turinčias reikšmingas aplinkybes.
6. Probacijos įstatyme nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. BK 75 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.
7. Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.
8. Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimui nereikia konstatuoti visų teismo skirtų įpareigojimų ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo, užtenka nustatyti bent vienos taikytos priemonės nevykdymo atvejį arba naujo teisės pažeidimo padarymo faktą. Kiekvienu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių, ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų.
10. Sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą teismas priima tik tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, jų pagrindu nustatoma, jog probacija yra neefektyvi, o bausmės tikslus galima pasiekti tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę.
11. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo panaikinimo ir nuteistojo pasiuntimo atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, turi atsižvelgti į visas aplinkybes, susijusias su nuteistuoju. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, nuteistajam G. S. A. buvo paskirti įpareigojimai: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; ir 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos be bausmės vykdymą vykdančios institucijos žinios. G. S. A. 2023 m. balandžio 28 d. pasirašytinai buvo supažindintas su probacijos vykdymo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, taip pat vengimo vykdyti probacijos sąlygas teisinėmis pasekmėmis. 2023 m. lapkričio 13 d. jam pakartotinai buvo išaiškintos probacijos sąlygomis, tačiau asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. S. A. probacijos sąlygų nesilaiko ir piktybiškai vengia vykdyti jam teismo skirtus įpareigojimus.
12. Apylinkės teismas įvertinęs nuteistojo G. S. A. elgesį bausmės vykdymo atidėjimo metu, t. y. nebendradarbiavimą su jo priežiūrą vykdančia institucija, administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nesutikimą tikrintis alkotesteriu, nepateikimą jokių dokumentų dėl narkotinių medžiagų vartojimo, savo gyvenamosios vietos nenurodymą, padarė išvadą, jog bausmės vykdymo atidėjimas G. S. A. yra neveiksmingas, jis vengia vykdyti bausmę, ignoruoja teismo paskirtus įpareigojimus ir nevykdo bendrųjų pareigų, todėl Probacijos tarnybos teikimą tenkino ir nuteistajam taikytą bausmės vykdymo atidėjimą panaikino, konstatuodamas, kad dėl tokio G. S. A. elgesio nėra galimybės patikrinti, kaip jis vykdo teismo jam skirtus įpareigojimus.
13. Aukštesnysis teismas visiškai sutikdamas su tokia apylinkės teismo išvada pažymi, kad nors nuteistasis G. S. A. pradėjus vykdyti jo priežiūrą su Probacijos tarnyba bendravo, apie pasikeitusią savo gyvenamąją vietą iškart informavo jį prižiūrintį pareigūną, kviečiamas į Probacijos tarnybą atvykdavo, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu pradėta nebuvo. Jis probacijos pradžioje (2023 m. gegužės 3 d.) taip pat vieną kartą dalyvavo psichologinėje konsultacijoje. O 2023 m. rugpjūčio 14 d. ir 2023 m. spalio 13 d. patikrinus jį alkotesteriu neblaivumas jam nustatytas nebuvo, tačiau vėliau savo elgesį pakeitė iš esmės ir į jam taikomą priežiūrą pradėjo žiūrėti lengvabūdiškai. 2023 m. lapkričio 13 d. atlikus narkotinių medžiagų vartojimo testą, jam buvo nustatytas MOP, MET, MDAMA medžiagų vartojimas. Ir nors probuojamasis paaiškinime nurodė, kad jis yra neįgalus ir vartoja vaistus, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų, įrodančių, kad šios medžiagos galėjo būti paskirtos gydymo tikslais Probacijos tarnybai nepateikė, todėl jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį. 2023 m. lapkričio 18 d. susisiekus telefonu su nuteistuoju, pastarasis su specialiste bendravo piktai ir nurodė, kad nebeturi nuolatinės gyvenamosios vietos. 2023 m. gruodžio 18 ir 21 dienomis G. S. A. telefonu neatsiliepė, o 2023 m. gruodžio 28 d. ir 2023 m. sausio 15 d. į Probacijos tarnybą atvyko, pasitikrinti alkotesteriu atsisakė, nurodė, kad yra benamis ir tikslios gyvenamosios vietos nenurodė, paaiškinimų raštu nepateikė, buvo nusiteikęs priešiškai ir specialistei net nespėjus išaiškinti kokios yra probuojamojo pareigos, apsisukęs iš Probacijos tarnybos išėjo.
14. Tuo tarpu Probacijos įstatymo 14 straipsnio 2 punkte yra nurodyta, jog probuojamieji privalo vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Taip pat pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų (Probacijos įstatymo 14 straipsnio 3 punktas). Taigi, apygardos teismas įvertinęs G. S. A. pastarąjį elgesį ir nenustatęs jokių objektyvių, pateisinamų priežasčių tokiam elgesiui pateisinti, daro išvadą, kad nuteistasis piktybiškai vengia atlikti bausmę ir nesupranta probacijos esmės bei šio instituto tikslų, taip pat nerodo noro taisytis, todėl bausmės vykdymo atidėjimas skundžiama nutartimi jam panaikintas visiškai pagrįstai. Pažymėtina, kad teismas, skirdamas nuteistajam G. S. A. laisvės atėmimo bausmę ir atidėdamas jos vykdymą, siekė ne tik jį nubausti, bet ir pozityviai veikti jo elgesį, todėl nustatė įpareigojimus, kurie padėtų užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį, leistų suvokti nusikalstamo elgesio pasekmes, atsakomybės už savo veiksmus neišvengiamumą. Akcentuojant tai, kad bausmės tikslai gali būti sėkmingai pasiekti tik esant paties asmens teigiamam nusistatymui, tai yra vykdant teismo paskirtus įpareigojimus, tačiau, kad jie būtų tinkamai vykdomi, turi pasirūpinti ne kas kitas, o pats nuteistasis.
15. Iš apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo ir apygardos teismui pateikto skundo matyti, kad G. S. A. dėl susiklosčiusios situacijos savo kaltės neįžvelgia, šiuo atveju yra linkęs kaltinti jo priežiūrą vykdančią instituciją ir akivaizdu, jog neketina keistis, tvirtindamas, kad jis Probacijos tarnyboje privalo apsilankyti tik vieną kartą per mėnesį, tam, kad atsižymėtų. Ir nors nuteistasis yra neįgalus, neturi darbo bei gauna neįgalumo pensiją, tačiau šios aplinkybės realios galimybės trukdančios nuteistajam vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus nesudaro. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju G. S. A. būdamas laisvėje neįrodė, jog bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti įgyvendinti jam būnant laisvėje. Nuteistasis sąmoningai ignoruoja probacijos sąlygas ir teismo nustatytus įpareigojimus, o jam su Probacijos tarnybos pareigūnais nebendradarbiaujant ir jiems neturint galimybės patikrinti, kaip nuteistasis vykdo jam teismo skirtus įpareigojimus, akivaizdu, kad bausmės tikslai negali būti sėkmingai pasiekti. Taigi, aukštesnysis teismas įvertinęs visa tai daro išvadą, kad G. S. A. taikoma probacija nėra efektyvi. Apylinkės teismas panaikindamas G. S. A. taikomą bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsdamas jį atlikti laisvės atėmimo bausmę priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nuteistojo G. S. A. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jo skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo G. S. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 1 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.