- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-09
- Bylos Nr.
- T-329-548/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00406-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Nuteistasis
- Ž. N.
- Kategorijos
- 2.5.15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam Ž. N. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2026 m. vasario 27 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam Ž. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 4 dalį. Komisijos nutarime nurodoma, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, bausmę atlieka atviro tipo kalėjime. Nuteistasis atlieka pirmąją laisvės atėmimo bausmę, pripažįsta savo kaltę, nesiekia pateisinti padaryto nusikaltimo, suvokia jo pasekmes ir prisiima atsakomybę, nors byloje jam buvo priskirtas aktyvus organizatoriaus vaidmuo. Taip pat jam nėra būdingas sisteminis ar nuolatinis nusikalstamas elgesys. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis du kartus buvo baustas už nustatytos tvarkos nesilaikymą, tačiau taip pat du kartus skatintas už gerą elgesį. Iki suėmimo asmuo pasižymėjo ilgalaike oficialia darbine veikla, o pagrindinis jo pajamų šaltinis buvo darbo užmokestis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis taip pat dirba, gyvena iš darbo užmokesčio, finansinių įsipareigojimų neturi. Nuteistasis aktyviai palaiko ryšius su šeimos nariais, vyksta į trumpalaikes išvykas, kurių metu pažeidimų nenustatyta. Jis dalyvauja individualiame resocializacijos plane numatytose priemonėse, skirtose mąstymo ir elgesio korekcijai, socialinių ryšių stiprinimui, darbinei integracijai ir teigiamų nuostatų formavimui. Taip pat dalyvauja pozityvaus užimtumo ir prosocialiose veiklose, geba atpažinti rizikos situacijas ir deklaruoja siekį jų vengti. Stebima teigiama nuteistojo elgesio ir požiūrio dinamika: didėja savikritiškumas, atsakomybės prisiėmimas, gebėjimas numatyti savo elgesio pasekmes ir sąmoningai keisti mąstymo modelius. Nuteistasis laikosi nustatytos tvarkos, pagarbiai bendrauja su pareigūnais, atsiriboja nuo kriminalinės subkultūros, reflektuoja savo ankstesnį vaidmenį nusikalstamoje veikloje ir siekia gyvenimo tikslų teisėtais būdais. Taip pat nustatyta, kad jis neturi problemų dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, o bausmės atlikimo metu identifikuoti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra valdomi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisija konstatuoja, kad nuteistasis atitinka BVK 82 straipsnyje nustatytus materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus ir mano, jog jam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas Lietuvos probacijos tarnybos.
Ž. N. nuteistas Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 54 straipsnio 3 dalį ir paskirta galutinė bausmė 8 metai 1aisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2023 m. balandžio 27 d., bausmės pabaiga – 2030 m. spalio 29 d.
Anksčiau teismo teistas.
Atsiliepimas
Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius prokuroro E. P. atsiliepimas, kuriuo prašo Komisijos nutarimo netvirtinti. Atsiliepime nurodoma, kad nors nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, dirba, palaiko socialinius ryšius, dalyvauja resocializacijos programose ir turi teigiamas gyvenimo sąlygas laisvėje, šios aplinkybės tik rodo jo pareigų vykdymą bausmės atlikimo metu ir savaime nesudaro pakankamo pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Taip pat keliamos abejonės dėl nuteistojo požiūrio į padarytą nusikaltimą stabilumo, nes teismo sprendimuose nustatyta, kad jis kaltės nepripažino, todėl neaišku, kada ir kokiomis aplinkybėmis jo pozicija pasikeitė. Be to, nors rizika pagal „OASys“ metodiką vertinama kaip žema, dalis kriminogeninių veiksnių išlieka: nurodomi problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžių trūkumai, nelankstus mąstymas, kriminalinių nuostatų elementai bei anksčiau fiksuoti priežiūros reikalavimų pažeidimai. Atsiliepime taip pat pabrėžiama, kad nuteistasis nusikalto ne pirmą kartą – anksčiau jam jau buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas, tačiau tai nesutrukdė padaryti naujos, dar sunkesnės nusikalstamos veikos organizuotoje grupėje, susijusios su narkotinėmis medžiagomis. Atsiliepime pažymima, kad nusikalstama veika yra labai sunki ir pavojinga visuomenei, o neatlikta bausmės dalis vis dar yra didelė (daugiau kaip 4 metai ir 8 mėnesiai), todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jau pasiekti ir kad nuteistasis laikysis įstatymų būdamas laisvėje. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, daroma išvada, kad nuteistojo teigiami elgesio pokyčiai nėra pakankamai įtikinami ir stabilūs, todėl šiuo metu nėra pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam Ž. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakyti tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Pažanga vertinama atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertinant jo elgesio pokytį ir pažangą mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, taip pat įvertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Pabrėžtina tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.
Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis 2026 m. spalio 28 d. bus atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, su intensyvios priežiūros taikymu sutinka, patvirtina, jog egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į Komisijos nutarimą, sutiktina ir su tuo, jog nuteistojo elgesyje šiuo metu jau formaliai egzistuoja ir materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau, kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.
Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog nors pagal „OASys“ metodiką Ž. N. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri išliko tokia pati ankstesnių vertinimų metu, tačiau nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinė istorija (2-3 teistumai); būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas), kurių korekcija nėra galima, nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – buvo arba yra įtakojamas asocialios; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas konkretus/nelankstus mąstymas; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Aptarti veiksniai turi neabejotinos neigiamos įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai ir gali paskatinti nuteistąjį, paleistą lygtinai vėl daryti naujas nusikalstamas veikas. Taigi, tik nuosekli dinaminių kriminogeninių veiksnių korekcija, ją vis dar vykdant įkalinimo įstaigoje, leistų spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, juo labiau, kad net ir žemos nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nestebimos aktyvios nuteistojo pastangos mažinant nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius. O be to ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistojo elgesyje visuomet buvo fiksuojama kaip žema, todėl spręsti, jog ši aplinkybė išskirtinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, ypač egzistuojant aptartiems, nemažinamiems dinaminiams kriminogeniniams, veiksniams, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistojo vertinimo metu nustatyti ir apsauginiai veiksniai (neigiamas ankstesnio gyvenimo būdo bei sukeltų pasekmių vertinimas), tačiau šių apsauginių veiksnių, teismas negali laikyti itin išimtinai nuteistąjį sulaikančiais nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi dalis kriminogeninių rizikos veiksnių vis dar išlieka, jų stabilus suvaldymas nėra pakankamai ilgalaikis, o vien deklaratyvus ankstesnio elgesio vertinimas savaime negarantuoja, jog nuteistasis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tai yra nuteistasis turi gyvenamąją vietą, dirba. Iki įkalinimo dirbo, užsiėmė individualia veikla, pragyveno iš gaunamo darbo užmokesčio, mokėsi. Nuteistasis neturi finansinių įsipareigojimų. Nuteistasis turi vaikų, su artimaisiais palaiko santykius, išvyksta trumpalaikių išvykų į namus ir jų metu pažeidimų nenustatyta. Nuteistasis bausmės atlikimo metu du kartus baustas drausmine tvarka (nuobaudos nebegalioja), tačiau skatintas du kartus. Aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, jo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme, suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje, tačiau vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Minėtinos aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Pažymėtina, jog Ž. N. atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Padaryta nusikalstama veika padaryta organizuotoje grupėje. Minėta nusikalstama veika priskiriama prie labai sunkaus nusikaltimų kategorijos. Nusikaltimai susiję su narkotinėmis medžiagomis sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Dėl to svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Tokiu būdu teismas negali spręsti, kad nuteistasis pataisos proceso metu, jau yra tiek pakoregavęs savo nusikalstamą elgesį, kad paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina, jog be formalių pagrindų, svarbiausias veiksnys – tai nekeliantis abejonių manymas, kad nuteistasis savo atitinkamu ir teigiamu elgesiu įrodė, jog jis padarė išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų, akivaizdžiai sumažino savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o paleistas lygtinai nenusikals ir laikysis įstatymų, ir jis gali būti integruotas į visuomenę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad iki laisvės atėmimo bausmės turėjo nuolatinį pajamų šaltinį (dirbo, vykdė individualią veiklą), bausmės atlikimo metu dirba ir, nors šiuo metu nuteistajam nėra būdinga itin sunki finansinė padėti, tačiau nuteistojo nusikaltimo motyvas (finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais), leidžia daryti prielaidą, kad nuteistasis siekdavo užsitikrinti materialinę gerovę ne tik socialiai priimtinomis priemonėmis. Taigi, praeityje nuteistasis taikė netinkamas problemų sprendimo strategijas ir siekdamas tiesioginio atlygio įvykdė nusikaltimus. Šiuo metu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, dar nėra pagrindo spręsti, kad nuteistasis jau yra pasimokęs iš savo ankstesnio patyrimo ir toliau laikysis įstatymų nebenusikals.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis su teisėsauga pirmą kartą susidūrė būdamas 20 metų, ai kartu su broliu užsiėmė kontrabandinio alkoholio prekyba. Už šią veiką buvo nuteistas vieneriems metams laisvės atėmimo bausme, taikyta lygtinio paleidimo priemonė. Šiuo metu yra nuteistas antrą kartą ir atlieka pirmąją laisvės atėmimo bausmę. Tai leidžia daryti prielaidą, kad į teisės pažeidimus įsitraukė ankstyvame amžiuje ir nesustabdė nuteistojo nuo pakartotinių, sunkėjančio pobūdžio nusikalstamų veikų. Paskutinė nusikalstama veika buvo susijusi su narkotinių medžiagų įgijimu, disponavimu ir perdavimu kitiems asmenims, veikiant kartu su kitais asmenimis, kas leidžia manyti, jog socialiniame rate buvo neigiamą įtaką darančių, nusikalsti linkusių asmenų. Nors nuteistojo ankstesnis gyvenimo būdas nebuvo išskirtinai asocialus, jo ankstyvas įsitraukimas į teisės pažeidimus, neatsakingi sprendimai ir neigiama socialinė aplinka turėjo reikšmingos įtakos nusikalstamam elgesiui. Padaryta nusikalstama veika buvo sunki, tyčinė, vykdyta organizuotoje grupėje, kurioje nuteistasis atliko organizatoriaus vaidmenį. Nors iki bausmės jis nebuvo sistemingai įsitraukęs į nusikalstamą veiklą, pati veika buvo baigta, aiškiai suplanuota ir finansiniu motyvu pagrįsta, o tai rodo padidintą rizikos lygį sprendimų priėmimo ir socialinės aplinkos pasirinkimo srityse. Bausmės atlikimo metu fiksuoti drausmės pažeidimai rodo, kad nuteistasis dar nėra pilnai nuosekliai kontroliavęs savo elgesio, nors pastebimi ir teigiami pokyčiai. Toks mišrus elgesio modelis – pozityvūs pokyčiai kartu su išlikusiais pažeidimais – daro išvadą, kad nuteistojo resocializacija nėra visiškai užtikrinta, o rizika pakartotinai pažeisti teisės normas, ypač laisvėje, vis dar išlieka. Vertinant nuteistojo elgesį psichotropinių medžiagų ir alkoholio vartojimo aspektu, nėra nustatyta priklausomybės ar piktnaudžiavimo, o tarpasmeniniai įgūdžiai bei emocinė stabilumas yra adekvatūs. Tačiau svarbiausia, kad dabartinė nusikalstama veika, už kurią atlieką laisvės atėmimo bausmę, yra įvykdyta organizuotoje grupėje, o nuteistasis buvo aktyvus jos dalyvis, kas liudija ankstesnių sprendimų ir atsakomybės trūkumą, nepaisant dabartinės motyvacijos keistis. Bendras teigiamas elgesys ir resocializacijos pastangos atviro tipo įstaigoje nėra pakankamas pagrindas lygtiniam paleidimui, nes vis dar egzistuoja reikšminga ankstesnių nusikalstamų veikų patirtis ir fiksuoti drausmės pažeidimai. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, organizuotą pobūdį bei nuteistojo vaidmenį joje, teisinės atsakomybės pripažinimo ir resocializacijos dinamika dar nėra tokia, kad užtikrintų pakankamą visuomenės saugumą laisvėje.
Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu atkreipti dėmesį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis neatlikta. Tiek neatliktos bausmės dydis, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nuteistojo neatliktos bausmės dalis, kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimus keliančius didelį pavojų visuomenei, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo laisvės atėmimo vietoje jau yra baigtas.
Teismas pažymi, kad nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad Ž. N. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl bausmės atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Visumoje duomenų, teismas dar negali daryti išvados, kad Ž. N. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nuteistojo elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti problemines sritis iš nuteistojo elgesio.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam Ž. N. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. vasario 27 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam Ž. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.