- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-29
- Bylos Nr.
- 1S-136-926/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00406-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Algirdas Giedraitis, Odeta Gruodienė
- Nuteistasis
- T. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. M. (toliau – nuteistasis) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2026 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisijos nutarimas) taikyti nuteistajam T. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. T. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 262 straipsnį ir 266 straipsnio 1 dalį 7 metų laisvės atėmimo bausme.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2023 m. balandžio 27 d., bausmės pabaiga – 2030 m. kovo 21 d.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismas 2026 m. kovo 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, priėjęs išvados, kad T. M. dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti problemines sritis iš nuteistojo elgesio, todėl sprendė, kad dabartiniame pataisos procese lygtinio paleidimo taikymas nuteistojo atžvilgiu dar nebūtų efektyvus.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis Kauno apygardos teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 26 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, nes yra atlikęs įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, itin aktyviai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Skunde nesutinkama su apylinkės teismo išvada, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama ir nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
5.2. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė nuteistajam nustatytus nusikalstamą elgesį didinančius kriminogeninius veiksnius, pažymėjo jo kriminalinę istoriją bei nusikaltimų sunkėjimą, ir nors duomenys apie ankstesnius teistumus iš tikrųjų yra svarbūs sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau šie duomenys neatsiejamai vertintini su nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu apibūdinančiomis aplinkybėmis. Nuteistojo nuomone, iš esmės teigiamas jo elgesys bausmės atlikimo metu, pastangos pasitaisyti, leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje nuteistasis sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
5.3. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, iš esmės ignoravo esminį faktą – paskutinio vertinimo metu nustatytą žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ir nepagrįstai sureikšmino ankstesnius vertinimus, kai ši rizika buvo vidutinė. Nuteistojo nuomone, toks selektyvus duomenų vertinimas negali būti pripažintas tinkamu, nes vertinant pažangą, būtina remtis aktualiausia bei naujausia informacija ir būtent rizikos sumažėjimas yra pagrindinis resocializacijos rodiklis.
5.4. Skunde nurodoma, kad skundžiamos nutarties argumentas, jog nuteistojo pažanga nėra pakankama, rodo nepagrįstai sugriežtintą vertinimo standartą, kuris neatitinka BVK nuostatų, nes įstatymas nereikalauja visiškai pašalinti visų kriminogeninių veiksnių – pakanka akivaizdžios ir nuoseklios pažangos juos mažinant, o nagrinėjamu atveju tokia pažanga yra ne tik konstatuota, bet ir aiškiai apibrėžta, Nuteistojo teigimu, minėta apylinkės teismo išvada iš esmės reiškia, kad lygtinis paleidimas tampa nepasiekiamas net ir pasiekus įstatyme nustatytus kriterijus, kas iškreipia pačią šio instituto esmę.
5.5. Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai ignoravo reikšmingą aplinkybę, jog nuteistasis ilgą laiką iki nuosprendžio įsiteisėjimo gyveno laikydamasis įstatymų ir nedarė naujų nusikalstamų veikų, kas objektyviai patvirtina, jog nuteistasis geba funkcionuoti visuomenėje teisėtai, o nusikalstamas elgesys nėra nuolatinis jo gyvenimo modelis, o tai, kad minėta aplinkybė nebuvo vertinama, rodo vienpusišką ir tendencingą aplinkybių analizę. Taip pat skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai nuvertino esmines aplinkybes, jog nuteistasis ne tik dalyvauja programose, bet ir demonstruoja giluminį elgesio pokytį – analizuoja savo nusikalstamo elgesio priežastis, prisiima atsakomybę, ugdo savikontrolę, mokosi spręsti problemas teisėtais būdais.
5.6. Skunde teigiama, kad pats teismas pripažįsta, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau tuo pačiu daro priešingą išvadą – kad dinaminiai kriminogeniniai veiksniai vis dar lemia realią nusikalstamo elgesio grėsmę, o tokia argumentacija yra prieštaringa ir logiškai nepagrįsta. Nurodoma, kad jeigu rizika yra žema, tai reiškia, kad minėtų veiksnių įtaka yra reikšmingai sumažėjusi, todėl remtis duomenimis, jog prieš tai rizika buvo vidutinė, atsisakant taikyti lygtinį paleidimą, nėra pagrindo.
5.7. Skunde nurodoma, kad teismas taip pat formaliai įvertino nuteistojo socialinį stabilumą – turimą darbą, teigiamą darbdavio charakteristiką, finansinių įsipareigojimų nebuvimą bei palaikomus socialinius ryšius, taip paneigdamas šių aplinkybių svarbą, nors jos yra objektyvūs apsauginiai veiksniai, mažinantys pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę.
5.8. Skunde taip pat nurodoma, kad išvados dėl galimo nuteistojo elgesio ateityje yra grindžiamos ne konkrečiais duomenimis, o abstrakčiomis prielaidomis, nes apylinkės teismas nenurodo jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, nesilaikytų įstatymų. Taip pat teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai sureikšmino nusikalstamų veikų pobūdį ir jų pavojingumą, nors šios aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę, tokiu būdu teismas iš esmės pakartotinai vertino tuos pačius aspektus, kurie visiškai nėra tiesiogiai susiję su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, kas rodo, jog skundžiamas procesinis sprendimas buvo grindžiamas praeitimi, o ne realia dabartine nuteistojo situacija.
5.9. Skunde nesutinkama su apylinkės teismo išvada, jog nuteistasis nėra pakankamai pasimokęs iš savo ankstesnio elgesio bei nurodoma, kad nuteistasis pripažįsta kaltę, reflektuoja savo veiksmus, analizuoja jų priežastis ir pasekmes bei demonstruoja sąmoningą siekį keisti gyvenimo būdą. Taip pat pažymima, kad nuteistasis neturi priteisto civilinio ieškinio, neturi finansinių įsipareigojimų, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dirba, šiuo metu palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, taip pat nėra duomenų apie nuteistojo smurtinį elgesį ar piktnaudžiavimą nuteistojo teisėmis.
5.10. Skunde teigiama, kad nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, kurie atsveria jo padarytos nusikalstamų veikų pobūdį ir sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistojo atžvilgiu taikoma probacija gali būti sėkminga ir užtikrinti tiek bausmės, tiek lygtinio paleidimo tikslų įgyvendinimą. Šią išvadą, nuteistojo nuomone, sustiprina ir tai, kad jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, kuria savo ateities planus, o išėjęs į laisvę turės pastovią gyvenamąją vietą bei nuolatinį darbą. Taip pat nurodoma, kad pastarosios aplinkybės taip pat yra apsauginis faktorius, kuriam esant yra pagrindas daryti išvadą, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.
5.11. Skunde nurodoma, kad visos aptartos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir rodo, kad nuteistasis bausmės atėmimo metu pervertino ne tik savo elgesį, bet ir vertybes, be to, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teigiama, kad nuteistojo atžvilgiu pritaikius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, jo atžvilgiu taikant teismo nustatytas probacijos sąlygas, ir toliau sėkmingai būtų užtikrinami bausmės tikslai – tiek individualiosios prevencijos, tiek ir nubaudimo, todėl teisingumo principas bei nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra nebus pažeista. Skunde pabrėžiama, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai, jis yra prižiūrimas ir nesilaikydamas jam nustatytų pareigų gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
5.12. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatino jo padarytą nusikalstamą veiką ir šiuo metu vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti, kad nuteistasis nusiteikęs rinktis socialiąsias vertybes, planuoja išėjęs į laisvę gyventi nepažeisdamas socialinių normų bei užsiimti socialia veikla, turi aiškias motyvacijas dirbti bei išlaikyti savo šeimą, turi aiškiai susiformavęs ilgalaikius tikslus, spręsdamas savo problemas užsitikrina kitų palaikymą ir siekia kitų patarimo, supranta, kad visų veiksmų eiga turi daug pasekmių ir teigiamų, ir neigiamų, su kitais sutaria gerai, bendravimo problemų neturi, supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes.
5.13. Skunde nurodoma, kad neabejotinai svarbus faktorius yra tai, jog nuteistajam nenustatyti kriminogeniniai veiksmai, jis netoleruoja subkultūros, todėl išdėstytos aplinkybės leidžia tikėtis, kad nuteistasis ir laisvėje vengs situacijų, kurios galėtų jį pastūmėti ryžtis pakartotinai nusikalsti ir sudaro pakankamą pagrindą spręsti apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei rodo, kad nuteistasis bausmės atėmimo metu pervertino ne tik savo elgesį, bet ir vertybes.
6. Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. pranešimu proceso dalyviams išaiškinta jų teisė pateikti atsiliepimus, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus, Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 9 d. pranešimu informuoti apie skundo nagrinėjimo laiką ir vietą, skundą nagrinėjančio teismo sudėtį. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. M. skundas atmetamas.
7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.
8. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus, susipažinęs su pateiktais bylos bei nuteistojo asmens bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Tam nesudaro pagrindo ir nuteistojo T. M. skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir, kad nepagrįstai buvo atsisakyta nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Nustatyta, kad nuteistasis T. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 4 dalį, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar nėra pakankama, o siekiant nustatyti, ar nuteistasis yra pasiruošęs tinkamai integruotis į visuomenę ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, jo elgesio korekcija turi būti įtikinanti bei akivaizdi.
11. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teismas konstatuoja, kad nuteistasis T. M. iš tiesų demonstruoja tam tikrus pozityvius elgesio pokyčius. Jis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, pagal nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nedrausmintas, 2023–2024 metų laikotarpyje penkis kartus skatintas, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja socialinės reabilitacijos ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Šios aplinkybės vertintinos kaip teigiamai jį charakterizuojančios, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodoma skunde, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma nėra pakankama daryti išvadai, jog jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Sutiktina, kad paminėti faktai rodo T. M. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus, nes tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Pažymėtina, kad jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į griežtesnio tipo grupę, netektų turimų lengvatų ir panašiai, todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia galimybę laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis kalinimo sąlygomis.
12. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, negalima remtis vien teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis. Vertinama turi būti visuma – tiek asmenybę atskleidžiančios savybės, tiek elgesio korekcijos mastas, tęstinumas ir patikimumas. Atsižvelgus į šiuos kriterijus, nėra pagrindo sutikti su skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino nuteistojo elgesio pataisos procesą teigiamai charakterizuojančias aplinkybes ar kai kurių aplinkybių apskritai neanalizavo. Priešingai – iš skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, kad buvo įvertinti tiek nuteistąjį palankiai, tiek ir nepalankiai apibūdinantys duomenys. Asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra ilgalaikis ir kompleksiškas procesas, o nuteistojo parodyti pokyčiai šiuo metu dar nelaikytini pakankamais, kad būtų konstatuota aiški, tvari ir įtikinanti pažanga. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje bausmės atlikimo stadijoje pagrindo T. M. taikyti lygtinį paleidimą nėra, yra pagrįsta, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.
13. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2026 m. sausio 21 d. socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) patvirtina, kad nors T. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu vertinama kaip žema, vis dėlto jam nustatyta net penkių dinaminių kriminogeninių veiksnių visuma (turi nestabilią darbo patirtį, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių), kas iš esmės lemia galimą recidyvą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nepaisant teigiamos asmens motyvacijos darbo atžvilgiu, darbinis laikotarpis (viso nuteistasis yra sukaupęs apie septynis su puse metų oficialią darbo patirtį), lyginant su nuteistojo amžiumi, yra gana skurdus, nusikaltimai yra atlikti siekiant finansinės naudos, o nuteistojo sėkmingą adaptaciją darbo rinkoje bei ekonominį ir socialinį saugumą užtikrintų sisteminga darbinė veikla. Aukštesnysis teismas, įvertinęs tai, kad nestabili darbo patirtis vis dar nustatomas kaip dinaminis kriminogeninis veiksnys, sprendžia, kad vien tos aplinkybės, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, išreiškia teigiamas nuostatas darbo atžvilgiu, nagrinėjamu atveju nesudaro pakankamo pagrindo lygtinio paleidimo instituto taikymui. Juo labiau, kad kaip pažymima Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistojo nusikalstamas elgesys yra siejamas su materialinės naudos siekimu neteisėtais būdais ir priemonėmis, kas sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis ne visuomet sugebėjo tinkamai skirstyti savo finansus, stokojo lėšų paskirstymo kompetencijos, todėl tai, kad būtent šiuo metu nuteistasis neturi finansinių įsipareigojimų, nesudaro pagrindo eliminuoti aptariamo dinaminio kriminogeninio veiksnio. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nors šiuo metu stebima nuteistojo motyvacija įsitraukti į resocializacijos procesą, atsiriboti nuo ji destabilizuojančios aplinkos bei keisti gyvenimo būdą ir kad nuteistojo gyvenimo stilius laisvėje išskirtinai asocialumu nepasižymėjo, vis dėlto, tam tikru laikotarpiu jis negebėjo išvengti rizikingų situacijų ir nusikalstamų veikų įvykdymo metu negebėjo atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos bei rinkosi nelegalų pinigų uždirbimo būdą narkotinių medžiagų gaminimo bei platinimo būdu. Įvertina ir tai, jo remiantis Socialinio tyrimo išvada, nusikalstamų veikų metu nuteistojo mąstymo aspektai, susiję su problemų identifikacija ir sprendimo būdais, buvo aktualūs nuteistojo tuometiniam gyvenimo tarpsniui, nes nuteistasis nesprendė savo problemų tiesiogiai, stengėsi nuo jų atsiriboti, matydamas finansų poreikį, pasirinko pasielgti nusikalstamai, nors pats nuteistasis nurodė, kad pasekmes visuomet suvokė, žinojo, jog galiausiai atsidurs laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Be to, nors nuteistasis ir išsako teigiamas nuostatas visuomenės atžvilgiu ir jaučia poreikį būti visuomenės dalimi, tačiau jo vykdytos nusikalstamos veikos rodo, kad jis ne visada gebėjo įvertinti savo elgesio neigiamas pasekmes visuomenės atžvilgiu. Pažymėtina, kad dinaminiai veiksniai, skirtingai nei statiniai, yra kintami ir reikalauja aktyvios bei nuoseklios korekcijos, todėl jų egzistavimas rodo, kad probleminės elgesio sritys vis dar nėra pakankamai suvaldytos. Tai reiškia, kad nuteistasis tebėra pažeidžiamas kriminogeninės rizikos požiūriu. Sutiktina su skundo argumentu, jog bausmių vykdymo įstatymas nereikalauja pašalinti visų kriminogeninių veiksnių, tačiau ta aplinkybė, jog aukščiau aptarti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai neišnyko, leidžia pagrįstai teigti, kad atliktos bausmės dalies dar nepakanka akivaizdžiai ir ilgalaikei elgesio transformacijai, kuri būtina, siekiant sumažinti pakartotinio nusikalstamumo tikimybę iki priimtino visuomenei saugumo lygmens.
14. Pažymėtina, kad nustatyti kriminogeniniai rizikos veiksniai grindžiami ne vien formaliu nuteistojo praeities nusikalstamo elgesio konstatavimu, bet yra nustatyti išsamiai įvertinus jo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu. Vertinimas atliktas kompleksiškai, atsižvelgiant į nuteistojo išsakytas mintis individualių pokalbių su resocializacijos specialistais metu, jo psichologinę būseną, motyvaciją bei keliamus tikslus. Tokia metodika atitinka tiek teismų praktiką, tiek kriminologijos principus, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti nustatytų dinaminių veiksnių pagrįstumu ar jų aktualumu. Tai reiškia, kad teismui pateikti duomenys apie šių veiksnių egzistavimą yra pakankami ir patikimi, o jų reikšmė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo yra esminė.
15. Nors nuteistasis skunde teigia, kad apylinkės teismas ignoravo paskutinio jo vertinimo metu nustatytą žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei tačiau su tokiu argumentu sutikti nėra jokio objektyvaus pagrindo. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo 2023 m. spalio 10 d. iki 2026 m. sausio 21 d. buvo vertinta keturis kartus. Pirmųjų trijų vertinimų metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta vidutinė ir tik paskutinio vertinimo metu, t. y. 2026 m. sausio 21 d., nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nustatyta žema. Jau minėta, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra ilgalaikis ir kompleksiškas procesas, nuteistajam žema nusikalstamo elgesio rizika nustatyta pakankamai neseniai, todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistojo pokyčiai šiuo metu dar nelaikytini pakankamais. Nors skunde teisingai nurodoma, kad byloje nėra jokių duomenų apie nuteistojo smurtinį elgesį ar piktnaudžiavimą nuteistojo teisėmis, tačiau kaip jau buvo minėta, tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, todėl vien pastarosios aplinkybės nesudaro jokio teisėto pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą.
16. Pažymėtina ir tai, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą, iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kurias teisėtai ir pagrįstai įvertino ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje.
17. Taigi, priešingai nei teigiama skunde, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, būtina išsamiai įvertinti ne tik nuteistojo asmenybės pokyčius, elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir nusikalstamų veikų, už kurias šiuo metu atliekama bausmė, pobūdį bei pavojingumą, ką pagrįstai vertino ir apylinkės teismas. Nagrinėjamu atveju T. M. nuteistas už dvejų labai sunkių, vieno apysunkio ir vieno nesunkaus nusikaltimų padarymą, dvi nusikalstamos veikos, priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai, susijusius su disponavimu labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu. Nusikalstamų veikų pobūdis atskleidžia didelį nuteistojo pavojingumo visuomenei laipsnį bei reikalauja itin atsargaus ir atsakingo vertinimo, ar nuteistasis yra pakankamai resocializuotas. Nors aptartų nusikalstamų veikų, už kurių įvykdymą nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, aplinkybės savaime negali būti pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau priešingai nei teigiama skunde, jos privalo būti vertinamos visų duomenų kontekste. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tiek nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek kitus pataisos proceso metu surinktus duomenis, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.
18. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad Komisijos nutarimo priėmimo dieną nuteistasis T. M. dar nebuvo atlikęs daugiau kaip pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir ši proporcija rodo, kad pataisos procesas dar nėra pakankamai pažengęs, jog būtų pagrįstai tikimasi, jog nuteistasis, atsidūręs nestruktūruotoje aplinkoje, laikysis įstatymų. Nors neatliktos bausmės dalis ir nėra lemiamas veiksnys taikant lygtinį paleidimą, tačiau ji privalo būti vertinama kontekste su kitais duomenimis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės paskirtis apima ne tik resocializaciją, bet ir proporcingą atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas. Todėl, įvertinus visumą nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nėra pagrindo spręsti, jog atlikta bausmės dalis jau turėjo pakankamą korekcinį poveikį, leidžiantį manyti, kad jis ateityje laikysis teisės normų.
19. Vertinant neatliktos bausmės dalies reikšmę, svarbu pažymėti ir tai, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskyrė švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmę – ženkliai mažesnę už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę. Šis sprendimas buvo motyvuotas tuo, kad teismo proceso trukmė viršijo įmanomai trumpiausią laiką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ir pastaroji aplinkybė savaime nesudaro pagrindo šiuo metu švelninti T. M. teisinę padėtį, t. y. taikyti lygtinį paleidimą, neatlikus didesnės bausmės dalies ir neįrodžius akivaizdžios bei ilgalaikės elgesio transformacijos.
20. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti apsauginiai veiksniai – nuolatinė gyvenamoji vieta, artimųjų palaikymas, darbas ir gaunamos pajamos – vertintini teigiamai, tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu. Todėl priešingai nei teigiama skunde, pagrįstai kyla abejonių, ar jos iš tiesų veiksmingai mažina pakartotinio nusikalstamumo riziką, juo labiau, kad ir Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog ryšių palaikymas su artimaisiais negali būti vertintinas kaip apsauginis veiksnys. Nors nuteistasis įsitraukė į resocializacijos procesus, siekia įsitvirtinti visuomenėje priimtinais būdais, geba atpažinti priežastis, paskatinusias jį nusikalsti, ir jas analizuoti bei stengiasi išvengti neigiamas pasekmes galinčių turėti situacijų, tačiau elgesio ir mąstymo pokyčiams būtinas ilgesnis ir stabilesnis laikotarpis. Trumpalaikiai pozityvūs požymiai savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad jis jau pasiruošęs gyventi pagal visuomenėje priimtinas normas. Tuo tarpu skunde išdėstyti argumentai grindžiami selektyviu teigiamų aplinkybių akcentavimu, nutylint nuteistajam nepalankius aspektus, ir nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo motyvuotas išvadas ar sudaryti pagrindo priešingo procesinio sprendimo priėmimui.
21. Nors skunde teisingai nurodoma, kad T. M. lygtinio paleidimo atveju būtų taikoma intensyvi priežiūra ir jis būtų prižiūrimas probacijos pareigūnų, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši aplinkybė savaime neužtikrina, jog nuteistasis laikysis įstatymų, nepažeis probacijos sąlygų ar nebandys išvengti likusio laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, praktikoje nustatyta, kad probacijos sąlygos – nors ir reglamentuotos – yra žymiai mažiau ribojančios nei kontrolė pataisos įstaigoje, kur net nuteistiesiems, laikinai išleidžiamiems dirbti ar gyventi už įstaigos ribų, taikoma intensyvesnė priežiūra. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad lygtinio paleidimo sąlygos užtikrintų adekvačią nuteistojo elgesio kontrolę bei recidyvo prevenciją.
22. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir skundo argumentas, jog apylinkės teismas nevertino to, jog nuteistasis ilgą laiką iki nuosprendžio įsiteisėjimo gyveno laikydamasis įstatymų ir nedarė naujų nusikalstamų veikų, kadangi priešingai, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė, jog šis laikotarpis vertintinas kaip reikšmingas, tačiau nepakankamas pagrindas konstatuoti, jog kriminogeniniai mąstymo ir elgesio modeliai yra negrįžtamai pakitę. Atkreiptinas dėmesys, kad laikytis įstatymų ir nedaryti nusikaltimų bei kitų teisės pažeidimų yra kiekvieno asmens konstitucinė pareiga, todėl tai, kad nuteistasis nuo nusikalstamų veikų padarymo iki bausmės atlikimo pradžios nepadarė jokių naujų nusikaltimų, atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, iš esmės nesudaro jokio tiesinio pagrindo švelninti jo teisinės padėties ir jokiu būdu nepatvirtina tos aplinkybės, kad nuteistasis lygtinio paleidimo metu laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.
23. Įvertinęs visų aukščiau aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti apylinkės teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakant tvirtinti Komisijos nutarimą. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas, kaip numatyta BVK 82 straipsnyje, yra teismo teisė, grindžiama diskrecijos principu, o ne pareiga jį taikyti kiekvienu atveju. Nors bylos medžiagoje fiksuojami tam tikri pozityvūs nuteistojo elgesio pokyčiai, šie pokyčiai šiuo metu nelaikytini pakankamai stabiliais, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis T. M., paleistas iš laisvės atėmimo vietos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į visų bylai reikšmingų duomenų visumą, tokių prielaidų šiuo metu nėra.
24. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo T. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. kovo 26 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.