Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Artūro Ridiko, spręsdama nuteistojo Ž. N. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendžio bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. balandžio 18 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismų sprendimai priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas, kas sutrukdė teismams objektyviai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, priimti pagrįstus sprendimus (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taip suvaržytos įstatymu garantuojamos nuteistojo teisės.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Šiuo atveju kasaciniame skunde apsiribota tik baudžiamojo proceso reikalavimų nurodymu, nepateikiant konkrečių argumentų, kuo pasireiškė nurodytų taisyklių pažeidimai. Nuteistasis deklaratyviai išvardija BPK straipsnius, kurių reikalavimai, jo nuomone, buvo pažeisti, tačiau iš dėstomų teiginių matyti, jog iš esmės tik nesutinkama su atliktu įrodymų vertinimu bei teismo išvadomis. Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotame kasaciniame skunde nenurodyti bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus (BPK 20 straipsnio 5 dalis) pagrindžiantys išsamūs teisiniai argumentai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo Ž. N. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.