Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Rolando Jurkevičiaus teikimą dėl užstato, įmokėto baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-593/2022, perėjimo valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Nėrijaus Puškoriaus 2016 m. balandžio 21 d. nutarimu įtariamajam V. T. buvo paskirta kardomoji priemonė – 5000 Eur užstatas. Užstato davėja S. B.. Įtariamajam išaiškinta pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Užstato davėja įspėtas, kad, jei įtariamasis nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Rolandas Jurkevičius teikime nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (2020 m. birželio 24 d.) V. T. padarė naują nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, dėl kurios jis pripažintas kaltu ir nuteistas Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. baudžiamuoju įsakymu. Šis sprendimas įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 26 d., tačiau dėl užstato perėjimo valstybės naudai teismas nepasisakė. Prašoma išspręsti šį klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 133 straipsnyje nurodyta, kad užstatas – tai piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama šio Kodekso 119 straipsnyje nurodytiems tikslams. Priimant užstatą, užstato davėjui turi būti išaiškinta jo, kaip užstato davėjo, atsakomybė.

Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2016 m. balandžio 21 d. nutarimu įtariamajam V. T. kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos. V. T. paleistas į laisvę. Tos pačios dienos nutarimu įtariamajam paskirta dar viena kardomoji priemonė – užstatas. 5000 Eur į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą už V. T. įmokėjo užstato davėja S. B., kuriai buvo išaiškinta, kokiu atveju užstatas gali pereiti valstybės naudai, t. y. jei V. T. šaukiamas neatvyks pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar teismą, kliudys proceso eigai arba padarys naują nusikalstamą veiką. S. B. su jai tenkančia atsakomybe buvo supažindinta pasirašytinai (29 t., b. l. 78).

BPK 139 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą. BPK 133 straipsnio 7 dalis numato, jog kardomąją priemonę – užstatą, baigus taikyti, užstatas grąžinamas užstato davėjui. Vis dėlto, jei įtariamasis pažeidžia kardomąją priemonę – užstatą, jam gali būti paskirta kita kardomoji priemonė, o užstatas tokiu atveju pereina valstybei.

2022 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuris įsiteisėjo 2023 m. balandžio 18 d., rezoliucinėje dalyje nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. T. sulaikymo, pradėjus bausmę vykdyti, į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2016 m. vasario 19 d., iki bausmės vykdymo pradžios kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti. Dėl užstato grąžinimo užstato davėjai ar jo perėjimo valstybei nepasisakyta. Bylos duomenimis V. T., vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, buvo sulaikytas 2023 m. gegužės 9 d. ir patalpintas į Kauno kalėjimą bausmės atlikimui (43 t., b. l. 56).

Liteko duomenimis V. T. iš tiesų pažeidė kardomosios priemonės – užstato taikymo sąlygas. Nors jis nekliudė procesui ir šaukiamas atvykdavo pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar teismą, tačiau padarė naują nusikalstamą veiką, t. y. 2020 m. birželio 24 d., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „M. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. 2020 m. liepos 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta 2000 Eur bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, taip pat konfiskuotas automobilis „M. C.“, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Esant šiems duomenims, t. y. V. T. nevykdžius jam nustatytos pareigos, 5000 Eur užstatas negali būti grąžintas užstato davėjai, o turi pereiti valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 133 straipsnio 6 dalimi, 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

prokuroro Rolando Jurkevičiaus teikimą tenkinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2016 m. balandžio 21 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – užstatą panaikinti ir užstato davėjos S. B. už nuteistąjį V. T. sumokėtą 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) užstatą į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą perduoti į valstybės biudžetą.

Nutartis per 7 dienas nuo pranešimo apie nutarties priėmimą gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.