- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-26
- Bylos Nr.
- T-270-548/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00406-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Nuteistasis
- T. M.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam T. M. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2026 m. vasario 18 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam T. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 4 dalį. Komisijos nutarime nurodoma, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, bausmę atlieka atviro tipo kalėjime. Ilgą laiką, (7 metus) iki nuosprendžio įsiteisėjimo, naujų pažeidimų, baudžiamųjų nusižengimų nepadarė. Nuteistasis ilgą laiką propagavo tinkamą gyvenimo būdą ir nenusikalto. Nors iki bausmės atlikimo nebuvo stebima nuosekli darbinė veikla, tačiau bausmės atlikimo metu išreiškia teigiamas nuostatas darbo atžvilgiu, kaip darbuotojas dabartinės darbovietės charakterizuojamas teigiamai, turės darbo vietą dabartinėje darbovietėje lygtinio paleidimo atveju, finansinių įsipareigojimų neturi. Vyksta į trumpalaikes išvykas, kurių metu pažeidimų nefiksuota. Atliekant bausmę pažeidimų nefiksuota, 5 kartus buvo skatintas, administracinių nusižengimų neturi. Nuteistasis aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, siekdamas iš esmės keisti savo elgesį lankėsi individualiose konsultacijose, sėkmingai baigė elgesio keitimo terapiją, dalyvavo „Tik tu ir aš“ programoje, dalyvavo konsultacijose su socialiniais darbuotojais, psichologais, aktyviai dalyvauja pro socialioje veikloje, koreguodamas „Gyvenimo stilius ir draugai“ sritį. Nuteistasis analizuoja savo nusikalstamą elgesį, tai lėmusius veiksnius, prisiima atsakomybę, kryptingai siekia savo tikslų, geba atpažinti priežastis paskatinusias jį nusikalsti ir jas analizuoti bei stengiasi išvengti neigiamas pasekmes galinčių turėti situacijų. Stebima asmens motyvacija teigiama linkme koreguoti ankstesnį gyvenimo būdą bei suvaldyti aktualius kriminogeninius veiksnius, todėl manytina, kad tolimesnis bausmės atlikimas gali būti taikomas probacijos priežiūros sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisija konstatuoja, kad nuteistasis atitinka BVK 82 straipsnyje nustatytus materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus ir mano, jog jam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas Lietuvos probacijos tarnybos.
T. M. buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3, 260 straipsnio 3 dalį, 262 straipsnį, 266 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė bausmė 7 metai 1aisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2023 m. balandžio 27 d., bausmės pabaiga – 2030 m. kovo 21 d.
Anksčiau teismo teistas.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakyti tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Pažanga vertinama atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertinant jo elgesio pokytį ir pažangą mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, taip pat įvertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Pabrėžtina tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.
Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis 2026 m. rugsėjo 21 d. bus atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, su intensyvios priežiūros taikymu sutinka, patvirtina, jog egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į Komisijos nutarimą, sutiktina ir su tuo, jog nuteistojo elgesyje šiuo metu jau formaliai egzistuoja ir materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau, kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.
Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog nors pagal „OASys“ metodiką T. M. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas iš viso 4 kartus, laikotarpyje nuo 2023 m. spalio 10 d. iki 2026 m. sausio 21 d. Pirmojo vertinimo metu nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, sekančių vertinimų metu taip pat buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tik nuo 2026 m. sausio 21 d. nuteistajam žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tad nors atlikto vertinimo metu buvo stebimi teigiami pokyčiai, tačiau nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinė istorija (2-3 teistumai); būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas), kurių korekcija nėra galima, nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – turi nestabilią darbo patirtį, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Aptarti veiksniai turi neabejotinos neigiamos įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai ir gali paskatinti nuteistąjį, paleistą lygtinai vėl daryti naujas nusikalstamas veikas. Taigi, tik nuosekli dinaminių kriminogeninių veiksnių korekcija, ją vis dar vykdant įkalinimo įstaigoje, leistų spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, juo labiau, kad net ir žemos nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nestebimos aktyvios nuteistojo pastangos mažinant nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius. O be to ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistojo elgesyje visuomet buvo fiksuojama kaip vidutinė (tik nuo2026 m. sausio 21 d. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika), todėl spręsti, jog ši aplinkybė išskirtinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, ypač egzistuojant aptartiems, nemažinamiems dinaminiams kriminogeniniams, veiksniams, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistojo vertinimo metu nustatyti ir apsauginiai veiksniai (stabili, nuolatinė gyvenamoji vieta; palaikantys ryšiai su artimaisiais; teigiama darbinė motyvacija; finansinis stabilumas; išreiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje), tačiau šių apsauginių veiksnių, teismas negali laikyti itin išimtinai nuteistąjį sulaikančiais nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi aukščiau minėti apsauginiai veiksniai egzistavo ir tada, kai nuteistasis įvykdė nusikalstamas veikas.
Nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tai yra nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, dirba, paleistas lygtinai turės darbą. Iki įkalinimo dirbo, yra dirbęs pagal verslo liudijimą, nuteistasis neturi finansinių įsipareigojimų. Nuteistasis su artimaisiais palaiko artimus santykius, vyksta į trumpalaikes išvykas, išvykų metu pažeidimų nepadarė. Nuteistasis bausmės atlikimo metu pasižymi disciplinuotu elgesiu, siekiu save realizuoti darbinėje veikloje, įvairiose užimtumo priemonėse, penkis kartus skatintas. Drausminėmis nuobaudomis nebaustas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas. Aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, jo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme, suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje, tačiau vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Minėtinos aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Pažymėtina, jog T. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę už keturių nusikalstamų veikų padarymą, kurios dvi yra priskiriamos prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos, viena – apysunkių ir kita nesunkių nusikaltimų kategorijos. Taip pat pažymėtina, kad dvi iš šių nusikalstamų veikų yra susijusios su neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Nusikaltimai susiję su narkotinėmis medžiagomis sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Dėl to svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Tokiu būdu teismas negali spręsti, kad nuteistasis pataisos proceso metu, jau yra tiek pakoregavęs savo nusikalstamą elgesį, kad paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina, jog be formalių pagrindų, svarbiausias veiksnys – tai nekeliantis abejonių manymas, kad nuteistasis savo atitinkamu ir teigiamu elgesiu įrodė, jog jis padarė išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų, akivaizdžiai sumažino savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o paleistas lygtinai nenusikals ir laikysis įstatymų, ir jis gali būti integruotas į visuomenę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad iki laisvės atėmimo bausmės dirbo, turėjo pastovias pajamas, bausmės atlikimo metu dirba ir, nors šiuo metu nuteistajam nėra būdinga itin sunki finansinė padėti, tačiau nuteistojo nusikaltimo motyvas (finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais), leidžia daryti prielaidą, kad nuteistasis siekdavo užsitikrinti materialinę gerovę ne tik socialiai priimtinomis priemonėmis. Pats nuteistasis vertinimo metu nurodė, kad pripažįsta, jog nusikaltimą įvykdė siekdamas greitų pinigų, tačiau gilindamasis į situaciją ir tuometinę padėtį, nežino, ar tikrai reikėjo užsiimti ir kodėl tokią nusikalstamą veiką tęsė. Taigi, praeityje nuteistasis taikė netinkamas problemų sprendimo strategijas ir siekdamas tiesioginio atlygio įvykdė nusikaltimus. Šiuo metu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, dar nėra pagrindo spręsti, kad nuteistasis jau yra pasimokęs iš savo ankstesnio patyrimo ir toliau laikysis įstatymų nebenusikals.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad analizuojant nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumus, nustatyta, jo tam tikru laikotarpiu jo gyvenime buvo būdingas nuolatinis ir sistemingas įsitraukimas į nusikalstamą veiką. Nuteistojo nusikalstama veika buvo vykdoma grupėje, todėl galima daryti prielaidą, kad asmuo buvo paveikus kriminalinės aplinkos įtakai ir linkęs pasiduoti neigiamam bendrininkų poveikiui. Padarytų teisės pažeidimų pobūdis atskleidžia sunkumus identifikuojant problemas bei nepakankamą gebėjimą numatyti savo veiksmų neigiamas pasekmes. Nors nuteistasis savanoriškai nutraukė nusikalstamą veiklą, kas rodo jo gebėjimą suvokti teisės normų reikšmę bei priimti sprendimą keisti nusikalstamą gyvenimo būdą. Tačiau nuteistojo gyvenimo stilius laisvėje nebuvo išskirtinai asocialus, tačiau tam tikru laikotarpiu jis negebėjo išvengti rizikingų situacijų, neatsiribojo nuo destabilizuojančios aplinkos ir pasirinko neteisėtą pajamų gavimo būdą – narkotinių medžiagų gaminimą bei platinimą. Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad siekdamas tiesioginės finansinės naudos, jis pasirinko nusikalstamos veikos vykdymą. Stebima, kad anksčiau asmuo buvo linkęs vengti tiesioginio problemų sprendimo ir nuo jų atsiriboti. Susidūręs su finansiniais sunkumais, pasirinko neteisėtą jų sprendimo būdą, nors pats teigia suvokęs galimas pasekmes ir numatęs, kad ilgainiui gali atsidurti laisvės atėmimo vietoje. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos laikotarpiu pasekmes jis vertino siaurąja prasme – orientuodamasis į padarinius sau, tačiau nepakankamai įvertindamas galimą žalą tretiesiems asmenims. Gamindamas ir platindamas metamfetaminą, jis neanalizavo, į kieno rankas narkotinės medžiagos gali patekti ir kokį poveikį tai gali sukelti. Taigi, nusikalstamos veikos laikotarpiu nuteistojo mąstymas, susijęs su problemų atpažinimu ir sprendimo būdų pasirinkimu, buvo nepakankamai brandus ir orientuotas į trumpalaikę naudą. Pažymėtina, kad nusikalstama veika buvo vykdoma ilgesnį laiką, o tai rodo ne atsitiktinį situacinį sprendimą, bet susiformavusį neteisėto elgesio modelį. Nors po prisipažinimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo asmuo teisės pažeidimų nepadarė, šis laikotarpis vertintinas kaip reikšmingas, tačiau nepakankamas pagrindas konstatuoti, jog kriminogeniniai mąstymo ir elgesio modeliai yra negrįžtamai pakitę.
Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu atkreipti dėmesį ir į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pavojingumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis neatlikta. Tiek neatliktos bausmės dydis, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nuteistojo neatliktos bausmės dalis, kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimus keliančius didelį pavojų visuomenei, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo laisvės atėmimo vietoje jau yra baigtas.
Teismas pažymi, kad nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad T. M. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl bausmės atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Visumoje duomenų, teismas dar negali daryti išvados, kad T. M. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nuteistojo elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti problemines sritis iš nuteistojo elgesio.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam T. M. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. vasario 18 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.