Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,

dalyvaujant pareiškėjui R. K., jo atstovui advokatui Syverynui Bacevičiui (Syveryn Bacevič),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą „Zoom“) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas R. K. kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydamas:

1.1. Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 24S219207 (toliau – Sprendimas Nr. 1), kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

1.2. Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 24S223778 (toliau – Sprendimas Nr. 2), kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 12 mėnesių (1 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

1.3. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) susituokė su (duomenys neskelbtini) piliete E. S., (duomenys neskelbtini) pareiškėjui ir jo sutuoktinei gimė sūnus. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyveno išduoto leidimo laikinai gyventi pagrindu. Paskutinis išduotas leidimas gyventi galiojo iki 2024 m. rugpjūčio 5 d. ir 2024 m. balandžio 5 d. pateikė prašymą pratęsti leidimą gyventi.

2.2. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) tik 2024 m. liepos 22 d. per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS) paprašė pateikti papildomus paaiškinimus dėl vykimo į Baltarusiją 2022 m. ir 2023 m. Pareiškėjas tą pačią dieną pateikė paaiškinimus, kad jo vizitai buvo susiję su motinos, kuri yra pensininkė, lankymu ir pagalbos jai teikimu.

2.3. Pasibaigus pareiškėjui išduoto leidimo gyventi galiojimui – 2024 m. rugsėjo 16 d., per MIGRIS paprašyta pateikti papildomus paaiškinimus dėl Departamento klausimyne pateikto atsakymo, susijusio su tarnyba karo akademijoje 2013 m. – 2019 m. Išsamius atsakymus į užduotus klausimus pateikė 2024 m. rugsėjo 17 d., paaiškino, kad sprendimą atlikti tarnybą Baltarusijos karo akademijoje lėmė finansinės priežastys ir noras įgyti aukštąjį išsilavinimą, tačiau neturėjo noro ir tikslo sieti gyvenimo ir (ar) karjeros su tarnyba, tai patvirtina, kad savo noru nutraukė tarnybą po 5 metų, kadangi anksčiau nutraukus tarnybą būtų prievolė atlyginti už mokslus mokėtiną sumą. Pažymi, kad būdamas 17 metų amžiaus negalėjo prognozuoti politinių pokyčių ateityje, o jiems įvykus nedelsiant ėmėsi veiksmų tarnybos nutraukimui ir išvyko iš gimtosios šalies.

2.4. Persikėlęs gyventi į Lietuvą užmezgė stiprų ryšį su Lietuvos Respublika, t. y. sukūrė šeimą, sūnus ir sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos piliečiai, be to, turėjo pastovų darbą ir dirbo logistikos srityje, privačiame sektoriuje, išmoko lietuvių kalbą. Savo ateitį siejo ir tebesieja su Lietuvos Respublika, buvo apsisprendęs po 5 metų gyvenimo Lietuvoje siekti nuolatinio leidimo gyventi ir planavo išlaikyti lietuvių kalbos ir konstitucijos egzaminus, o nuo 2024 m. nesilankė Baltarusijoje iki kol buvo priverstas išvykti iš Lietuvos.

2.5. Pareiškėją pažįstantys ir su juo tiek darbinėje, tiek ir privačioje aplinkoje susidūrę asmenys akcentuoja ypač teigiamas pareiškėjo asmenines savybes, t. y. draugiškumą, atvirumą, profesionalumą, sąžiningumą mandagumą, taip pat sėkmingą integraciją Lietuvoje ir pagarbą Lietuvos Respublikai, jos kultūrai ir įstatymams, pagarbą ir rūpinimąsi šeima, atvirą ir nuoširdų charakterio būdą, norą ir siekį integruotis Lietuvoje ir kurti Lietuvoje savo bei šeimos ateitį. Pareiškėjo darbdavys yra pažymėjęs, kad pareiškėjas nuolat profesine prasme tobulėjo, domėjosi naujovėms, siekė integruoti įgytas žinias darbe, dėl to buvo ypač vertinamas darbdavio ir darbuotojų kolektyvo.

2.6. Pareiškėjas visuomet laikėsi ir moralės ir dorovės standartų, Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo parapijos klebonas teiktoje charakteristikoje yra pažymėjęs, kad pareiškėją ir šeimą pažįsta 5 metus, per kuriuos ne kartą lankėsi šeimos gyvenamojoje vietoje, asmeniškai pažino pareiškėją, kuri charakterizuoja kaip mylinti ir rūpestingą tėvą, pareiškėjo šeimą charakterizuoja kaip darnią, tikinčią bei katalikišką.

2.7. Pareiškėjo šeima (duomenys neskelbtini) įsigijo namą, esantį (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu, kurio įsigijimui kartu su sutuoktine sudarė kredito sutartį ir šiuo metu turi kreditorinių įsiskolinimų. Be to, (duomenys neskelbtini) sudarė investicinio gyvybės draudimo sutartį, kurios numatytas draudimo laikotarpis yra iki (duomenys neskelbtini).

2.8. Pareiškėjas yra deklaravęs išvykimą iš Baltarusijos Respublikos, todėl yra išbrauktas iš karinės prievolės registracijos, neteko teisės į pensija, negali įgyti Baltarusijoje nekilnojamojo turto, gauti medicininių paslaugų (išskyrus mokamas), sudaryti nuomos sutarčių, be to, Baltarusijoje būtų sudėtinga gauti vairuotojo pažymėjimą, vaikus leisti į mokyklas, tvarkyti paveldėjimo klausimus. Tai patvirtina, kad deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje sąmoningai atsisakė visų garantijų ir nutraukė bet kokius ryšius, susijusius su atlikta karine tarnybos.

2.9. Nesutinka su Sprendimu Nr. 1 ir Sprendimu Nr. 2 (toliau kartu – Sprendimai) ir atsakovo pozicija neva pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, kadangi priimant Sprendimus netinkamai ir formaliai įvertinta pareiškėjo pateikta informacija bei nesant teisinio pagrindo nuspręsta apriboti pareiškėjo gyvenimą Lietuvoje ir galimybę atvykti į Lietuvos Respubliką. Nurodo, kad Sprendimai turi būti panaikinti, kadangi atsakovas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo praleidęs Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) nustatytus terminus, be to, Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

2.10. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – VSD) teikdamas išvadą ir atsakovas priimdamas Sprendimus netinkamai įvertino reikšmingus įrodymus, o šių institucijų nurodyti motyvai nėra pakankami pripažinti, kad Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, kadangi vien tik tarnybos karo akademijoje faktas negali būti vertinamas atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų ir surinktos informacijos.

2.11. Pareiškėjo sutuoktinei (duomenys neskelbtini) yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos, todėl sutuoktinės gaunama vaiko priežiūros išmoka neužtikrins pilnaverčio šeimos išlaikymo esant kreditoriniams įsiskolinimams. Nepanaikinus Sprendimų pareiškėjas negali tęsti savo darbinės veiklos ir galimybės visapusiškai aprūpinti šeimą tapo ypač apsunkintos, be to, pareiškėjas neturės galimybės dalyvauti auginant sūnų, jį auklėti, todėl esamas ryšys susilpnės, tai sukels ypač neigiamas pasekmes pareiškėjo šeimos tarpusavio santykiams.

2.12. Nesutinka su atsakovo vertinimu, kad šeima galės bendrauti, kadangi vykimas per Lietuvos – Baltarusijos valstybines sienas yra apsunkintas patikromis, eilėmis, todėl kelionė su kūdikių nėra įmanoma, be to, Lietuvos Respublikos piliečiams šiuo metu apskritai nepatariama vykti į Baltarusijos Respubliką, todėl atsakovo išvada yra ne tik, kad prieštaraujanti valstybės politikai saugančiai savo piliečius, tačiau ir realiai neįgyvendinama.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime nurodo nesutinkantis su pareiškėjo skundu ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, argumentuodamas, kad:

3.1. Sprendimai priimti remiantis VSD pateikta išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, t. y. išvada yra pagrįsta tarnyba Baltarusijos Respublikos karo akademijai, lojalumu jai, remiantis asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbu). Be to, Departamentas atliko pareiškėjo vertinimą, t. y. įvertino pareiškėjo socialinius, šeimyninius, ekonominius ryšius.

3.2. Departamento vertinimu pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Nors pareiškėjas Lietuvoje gyveno ir gyvena su leidimu laikinai gyventi, tai neįrodo, kad asmuo integravosi į Lietuvos Respublikos visuomenę ar palaiko vieningą Europos Sąjungos poziciją, be to, vien tai, kad asmuo turi leidimą laikinai gyventi ir dirba Lietuvoje, nepaneigia pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjas išduoto leidimo laikinai gyventi laikotarpiu periodiškai grįždavo į Baltarusiją (fiksuoti 42 sienos kirtimai), kur praleisdavo 1–2 dienas.

3.3. Įvertinus šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, laikytina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas būti Lietuvos Respublikoje su nacionaline viza ar leidimu gyventi negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Vadovaujantis proporcingumo principu, valstybės interesas, kad Lietuvos Respublikoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės valstybės saugumui, yra svarbesnis už užsieniečio galbūt patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes.

3.4. Nustatyti pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (asmens sutuoktinė ir nepilnametis sūnus yra Lietuvos Respublikos piliečiai, deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje), pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, nustatytas 12 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime nurodo nesutinkantis su pareiškėjo skundu tuo pagrindu, kad:

4.1. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalis įpareigoja VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Departamentui VSD 2024 m. liepos 11 d. raštu Nr. 18-6441 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo)“ (toliau – VSD išvada) pateiktas vertinimas, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi pareiškėjas 2008 m. – 2013 m. studijavo ir 2013 m. – 2019 m. tarnavo Baltarusijos karo akademijoje.

4.2. Pareiškėjo betarpiška studijų ir tarnybos Baltarusijos kariuomenėje patirtis truko daugiau nei du trečdalius pareiškėjo, kaip suaugusio asmens, gyvenimo trukmės (11 metų). Pareiškėjo ryšiai su Baltarusijos kariuomene nebuvo atsitiktiniai, tarnybą Baltarusijos kariuomenėje pareiškėjas pasirinko kryptingai, po tikslinių studijų Baltarusijos aukštojoje karo mokykloje. Situacija, kai Baltarusijos pilietis, pabaigęs studijas Baltarusijos karo akademijoje, pasirenka pagal sutartį tarnauti Baltarusijos kariuomenėje, pagrįstai leidžia tvirtinti apie tokio asmens lojalumą Lietuvai priešiškos valstybės valdžiai, o dabartinės situacijos Lietuvos kaimynystėje kontekste yra pakankamas pagrindas vertinimui, kad toks asmuo, gavęs galimybę gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti išnaudojamas žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, todėl kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

4.3. VSD turimais duomenimis, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus su pareiškėju, kaip Baltarusijos kariuomenės atsargos vyriausiuoju leitenantu. VSD vertinimu, pareiškėjui gyvenant Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

4.4. Pareiškėjas nepateikė duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Tarnybos pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, kad asmuo gali būti vertinamas kaip Baltarusijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis. Aplinkybė, kad pareiškėjas pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu išreiškė pildydamas jam pateiktą privalomą Departamento klausimyną, nesudaro pagrindo pripažinti Departamento sprendimo neteisėtu.

4.5. Nors pareiškėjas savo integraciją Lietuvoje grindžia (duomenys neskelbtini) įsigijus namą (duomenys neskelbtini), tačiau kaip savo faktinę gyvenamąją vietą pareiškėjas iki šiol nurodo visiškai kitas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), kurios pareiškėjui nuosavybės teise nepriklauso, todėl pareiškėjo akcentuojamas namo, kuriame jis faktiškai negyvena, įsigijimas nepatvirtina jo tvarios integracijos Lietuvoje.

5. Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, nurodydamas, kad nei Departamento nei VSD nepateikė konkrečios, įrodymais pagrįstos informacijos, kad gali kelti grėsmę Lietuvos saugumui. Akcentuoja, kad atsakovo atsiliepimas parašytas šabloniškai, kadangi yra vietų kurios gali būti taikomos tik Rusijos piliečiams. Mano, kad Departamento klausimyne nurodyti atsakymai nebuvo tinkamai įvertinti, kadangi iš esmės buvo vertinama tik nurodyta informacija apie išsilavinimą ir darbą, tačiau kita klausimyno informacija nebuvo vertinama, be to, nei Departamentas nei VSD neorganizavo susitikimų, kuriuose galėtų pateikti savo nuomonę. Akcentavo, kad buvo nepilnametis ir dėl finansinių priežasčių pasirinko tarnybą Baltarusijos kariuomenėje, kuria pats nutraukė savo noru, tačiau šių aplinkybių nevertino nei Departamentas nei VSD, be to, tie patys biografijos faktai nesutrukdė išduodi ankstesnius leidimus gyventi Lietuvoje. Nurodo, kad su šeima bendrauja tik telefonu, nes sutuoktinei ir sūnui nesaugu vykti į Baltarusiją, be to, sūnus yra per mažas, kad vyktų į tokią kelionę, o pats nuo 2024 m. nebuvo vykęs į Baltarusiją, o dabar Baltarusijoje neturi darbo, nes turi PP serijos pasą. Nurodo planuojantis gauti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, o vėliau ir Lietuvos Respublikos pilietybę. Atsakydamas į klausimus paaiškino, kad vykdavo į Baltarusiją lankyti motinos, kuri gyvena viena yra pensininkė, todėl buvo būtina padėti, o sesuo motina negali rūpintis nes pati turi daug vaikų. Nuo 2024 m. nebevyko į Baltarusiją, nes reikėjo rūpintis vaiku, be to, Baltarusijos pasienyje yra labai didelė kontrolė. Norėdamas gauti aukštąjį išsilavinimą nemokamai, kaip vienintelė galimybė buvo studijuoti Baltarusijos kariuomenėje, baigęs tarnybą turėjo leitenanto laipsnį, o dabar turėdamas PP serijos pasą yra išbrauktas iš visų sąrašų. Nurodė, kad neturi dokumentų, patvirtinančių atleidimo iš Baltarusijos kariuomenės faktą, o kreiptis į Baltarusijos institucijas bijo dėl galimos grėsmės (patikrinimų, sulaikymo ir pan.).

6. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti. Akcentavo, kad Sprendimas Nr. 1 priimtas dėl to, jog pareiškėjas tarnavo Baltarusijos karo akademijoje, tačiau tuo metu kai pareiškėjas mokėsi ir vėliau atliko tarnybą, nebuvo galima nuspėti, kad pasikeis geopolitinė situacija, be to, pareiškėjas tarnybą nutraukė 2019 m., t. y. dar iki pasikeičiant geopolitinei situacijai. Pažymi, kad nėra surinkta jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, be to, pareiškėjas nuo 2020 m. yra integravęsis Lietuvoje, todėl Sprendimas Nr. 1 priimtas remiantis tik deklaratyviais teiginiais.

7. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad nėra reikšminga kokias pareigas ėjo pareiškėjas tarnaudamas Baltarusijos karo akademijoje, o tai, kad anksčiau buvo išduoti leidimai gyventi Lietuvoje nereiškia, kad ir toliau bus išduodami leidimai gyventi Lietuvoje pasikeitus geopolitinei situacijai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

8. Nagrinėjamos bylos dalykas – Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

9. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, Baltarusijos Respublikos pilietis, Departamentui 2024?m. kovo 10 d. pateikė prašymą išduoti pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad Lietuvoje gyvena sutuoktinis kartu nurodydamas, kad santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), 2023 m. lankėsi Baltarusijoje. Pareiškėjas 2024?m. kovo 10 d. pildydamas Departamento klausimyną, nurodė, kad:

9.1. Baltarusijos karo akademijoje 2013 m. įgijo aukštąjį išsilavinimą (teisininko);

9.2. Laikotarpiais: 2013 m. – 2019 m. dirbo Baltarusijos karo akademijoje (kurso karininkas), 2020 m. – 2023 m. dirbo transporto vadybininku privačiose įmonėse.

9.3. Privalomosios būtinosios karo tarnybos neatliko, 2013 m. – 2019 m. tarnavo Baltarusijos karo akademijoje pagal sutartį (kurso karininkas, vyresnysis leitenantas)

9.4. Nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje.

9.5. Krymas legitimiai (teisėtai) priklauso Ukrainai.

10. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) duomenimis pareiškėjas:

10.1. į Lietuvos Respubliką atvyko 2019 m. gruodžio 31 d.;

10.2. į Baltarusiją išvyko: 2020 m. sausio 6 d., 2020 m. sausio 18 d., 2020 m. sausio 24 d., 2020 m. vasario 1 d., 2020 m. vasario 15 d., 2020 m. kovo 14 d., 2020 m. rugpjūčio 24 d., 2020 m. rugpjūčio 29 d., 2021 m. liepos 7 d., 2021 m. rugsėjo 12 d., 2021 m. lapkričio 20 d., 2022 m. sausio 15 d., 2022 m. kovo 12 d., 2022 m. balandžio 9 d., 2022 m. balandžio 26 d., 2022 m. gegužės 7 d., 2022 m. gegužės 21 d., 2022 m. birželio 11 d., 2022 m. birželio 25 d., 2022 m. liepos 16 d., 2022 m. liepos 28 d., 2022 m. rugpjūčio 20 d., 2022 m. rugsėjo 3 d., 2022 m. rugsėjo 15 d., 2022 m. spalio 8 d., 2022 m. spalio 23 d., 2022 m. lapkričio 12 d., 2022 m. gruodžio 3 d., 2023 m. sausio 21 d., 2023 m. vasario 4 d., 2023 m. vasario 25 d., 2023 m. balandžio 9 d., 2023 m. balandžio 29 d., 2023 m. gegužės 20 d., 2023 m. birželio 17 d., 2023 m. liepos 15 d., 2023 m. rugpjūčio 4 d., 2023 m. rugsėjo 2 d., 2023 m. spalio 7 d., 2023 m. lapkričio 11 d., 2023 m. gruodžio 30 d.;

10.3. į Lietuvą atvyko: 2020 m. sausio 10 d., 2020 m. sausio 18 d., 2020 m. sausio 24 d., 2020 m. vasario 1 d., 2020 m. vasario 15 d., 2020 m. kovo 14 d., 2020 m. rugpjūčio 24 d., 2020 m. rugpjūčio 30 d., 2021 m. liepos 17 d., 2021 m. rugsėjo 19 d., 2021 m. lapkričio 28 d., 2022 m. sausio 16 d., 2022 m. kovo 12 d., 2022 m. balandžio 10 d., 2022 m. balandžio 26 d., 2022 m. gegužės 8 d., 2022 m. gegužės 22 d., 2022 m. birželio 12 d., 2022 m. birželio 26 d., 2022 m. liepos 22 d., 2022 m. liepos 29 d., 2022 m. rugpjūčio 21 d., 2022 m. rugsėjo 4 d., 2022 m. rugsėjo 17 d., 2022 m. spalio 9 d., 2022 m. spalio 24 d., 2022 m. lapkričio 13 d., 2022 m. gruodžio 4 d., 2023 m. sausio 21 d., 2023 m. vasario 5 d., 2023 m. vasario 25 d., 2023 m. balandžio 9 d., 2023 m. balandžio 30 d., 2023 m. gegužės 21 d., 2023 m. birželio 18 d., 2023 m. liepos 16 d., 2023 m. rugpjūčio 6 d., 2023 m. rugsėjo 3 d., 2023 m. spalio 8 d., 2023 m. lapkričio 11 d., 2023 m. gruodžio 30 d.;

10.4. į Baltarusiją išvyko 2024 m. rugpjūčio 5 d.

11. VSD išvadoje nurodyta, kad Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijos 16 punkte, pateiktas vertinimas, kad:

11.1. Pareiškėjas studijuodamas ir tarnaudamas Baltarusijos karo akademijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės įstaigose (institucijose, įmonėse, strateginės reikšmės sektoriuose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose įstaigose (institucijose, įmonėse, strateginės reikšmės sektoriuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

11.2. Pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

11.3. VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

11.4. VSD vertina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Jeigu, įvertinus visas susijusias aplinkybes, bus priimtas sprendimas užsieniečiui neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje ar jį panaikinti, prašoma įrašyti šį asmenį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui.

12. Departamentas per MIGRIS 2024 m. liepos 22 d. kreipėsi į pareiškėją prašydamas paaiškinti ir nurodyti kokiu tikslu 2022 m. ir 2023 m. vyko į Baltarusiją. Pareiškėjas 2024 m. liepos 22 d. Departamentą informavo, kad kelionių tikslas aplankyti motiną, kuri yra pensininkė (tėvas mirė 2001 m.).

13. Departamentas per MIGRIS 2024 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į pareiškėją prašydamas pateikti paaiškinimą studijų Baltarusijos karo akademijoje ir tarnybos kariuomenėje. Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 17 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad Baltarusijos karo akademijoje studijavo dėl ekonominių priežasčių norėdamas įgyti aukštąjį išsilavinimą, kadangi mokslas buvo nemokamas, mokama stipendija ir studijuojant buvo teikiamas išlaikymas. Sprendimą nutraukti tarnybą kariuomenėje priėmė, nes blogėjo politinė ir ekonominė situacija, pažiūros nesutapdavo su vadovų pažiūromis, kildavo konfliktinės situacijos. Nutraukus tarnybą anksčiau nei po 5 metų būtų reikėję grąžinti didelę pinigų sumą už suteiktus mokslus, tačiau tokių finansinių galimybių neturėjo. Dirbo administracinio pobūdžio darbą, turėjo studentus, kuriems organizavo mokymo procesą, pavaldinių neturėjo, sprendimų nepriiminėjo. Nutraukus tarnybą Baltarusijos karo akademijoje išvyko į Lietuvą ir Baltarusijoje deklaravo išvykimą, todėl Baltarusijoje yra panaikintos turėtos garantijos ir teisės, išmokų iš Baltarusijos negauna. Nurodo, kad su sutuoktine susipažino Baltarusijoje, o mirus sutuoktinės močiutei, sutuoktinė į Baltarusiją nebevyksta.

14. Departamentas Spendimu Nr. 1 atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Sprendimas Nr. 1 priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu (išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai). Sprendime Nr. 1, be VSD išvados motyvų, nurodyta, kad:

14.1. Vertinant socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas nacionalinės vizos nėra turėjęs, nuo 2020 m. sausio 14 d. Lietuvoje gyvena su leidimais laikinai gyventi, paskutinis išduotas leidimas laikinai gyventi galiojo iki 2024 m. rugpjūčio 6 d. Nuo 2020 m. sausio 27 d. iki 2024 rugpjūčio 31 d. dirbo Lietuvoje. Pareiškėjas turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – Lietuvoje gyvena sutuoktinė, (duomenys neskelbtini) pilietė ir pareiškėjo sūnus, (duomenys neskelbtini) pilietis (gim. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas išduoto leidimo laikinai gyventi laikotarpiu periodiškai grįždavo į Baltarusiją (fiksuoti 42 sienos kirtimai) kur dažniausiai praleidžia 1–2 dienas.

14.2. Pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, atsakymai į kitus Departamento klausimyno klausimus (pvz., asmeninė pozicija klausimyno 10 ir 11 klausimų atsakymuose) nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis buvusiais darbiniais (tarnybos) santykiais. Aplinkybė, kad pareiškėjas studijavo ir tarnavo Baltarusijos karo akademijoje (2013 m. – 2019 m.), esant šiandieninei geopolitinei situacijai, didina grėsmės galimybę valstybės saugumui. Paaiškinime teigia, kad studijas Baltarusijos karo akademijoje pasirinko dėl ekonominių priežasčių, kadangi nereikėjo mokėti už mokslą bei studijų metu buvo išlaikomas valstybės, paminėjo, kad siekė įgyti aukštąjį išsilavinimą, o tai reiškia, kad buvo priimtina tokia studijų programa bei Baltarusijos karo akademijos ideologija. Viešųjų šaltinių informacijos duomenimis, stojant į Baltarusijos karo akademiją asmenys turi atitikti nustatytus reikalavimus, nes yra nustatytas konkursinis balas, reikalinga charakteristika iš mokymosi įstaigos ir kt., todėl nurodydamas, kad pasirinko studijas Baltarusijos karo akademijoje dėl nemokamų studijų, nėra teisingas, nes turėjo atitikti stojimo į šią įstaigą sąlygas, pvz. turėjo būti teigiamai charakterizuojamas mokymosi įstaigos. Pareiškėjas teigė, kad negalėjo anksčiau nutraukti tarnybos Baltarusijos karo akademijoje, nes būtų patyręs finansinę naštą (būtų reikėję grąžinti pinigus už studijas), tačiau prieš pradedant studijuoti (pasirašant sutartį su mokymosi įstaiga) žinojo sąlygas ir pasekmes, nesilaikant sutarties sąlygų ir sutiko tokiomis sąlygomis studijuoti, žinant, kad užbaigus studijas privalės tarnauti Baltarusijos kariuomenėje (jo atveju Baltarusijos karo akademijoje). Departamento vertinimu, paaiškinime nurodytos aplinkybės nepaneigia teiginio, kad studijuodamas ir tarnaudamas Baltarusijos karo akademijoje, pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

14.3. VSD surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą pieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės įstaigose (institucijose, įmonėse, strateginės reikšmės sektoriuose).

14.4. Vertinant socialinius, šeiminius ir ekonominius ryšius Lietuvoje, nustatyta, kad pareiškėjas tokių ryšių turi, nes nuo 2020 m. sausio 27 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. dirbo Lietuvoje, sutuoktinė ir sūnus yra (duomenys neskelbtini) piliečiai bei gyvena Lietuvoje, tačiau Departamento vertinimu, vien ekonominiai (darbas Lietuvoje) ir šeiminiai ryšiai nelaikytini ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą.

14.5. Departamento vertinimu, tai, kad pareiškėjo sutuoktinė ir sūnus yra (duomenys neskelbtini) piliečiai ir gyvena Lietuvoje, savaime nesuteikia asmeniui teisės gauti leidimą laikinai gyventi. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – EŽTK) neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje pripažino, kad atsisakymas leisti šeimai susijungti gali būti pateisinamas bent vienu EŽTK 8 straipsnio 2 dalyje išvardintu tikslu, t. y. valstybės saugumas, visuomenės apsauga ar šalies ekonominės gerovės interesai, siekis užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtinybė apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves. Pagal EŽTT praktiką, EŽTK 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu, todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Pagal teismų praktiką, pakanka, kad šeima galėtų gyventi ir kitoje, pavyzdžiui, jų kilmės ar kitoje valstybėje.

14.6. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar galima pagrįstai tikėtis, kad asmens, kurio gyvenimas Lietuvoje VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, sutuoktinė ir sūnus galėtų išvykti kartu su juo arba periodiškai atvykti į Baltarusiją. Departamentas nustatė, kad asmens sutuoktinė vykdavo į Baltarusiją (fiksuoti 155 sienos kirtimai, pareiškėjas paaiškinime patvirtino, kad su sutuoktine susipažino Baltarusijoje ir ji lankydavosi Baltarusijoje pas močiutę). Pareiškėjo prašyme pakeisti leidimą laikinai gyveni yra nurodyta gyvenamoji vieta Baltarusijoje, iki atvykimo į Lietuvą – (duomenys neskelbtini), kuris nuo dabartinės asmens gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini), yra nutolęs apie 50 km, todėl Departamentui nenustačius priežasčių, dėl kurių sutuoktinė su sūnumi negalėtų lankytis Baltarusijoje, mano, kad pareiškėjas su savo šeimos nariais galėtų susitikti Baltarusijoje, todėl jų teisė į šeimos susijungimą išlieka.

14.7. Atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi savaime neatima teisės asmeniui matytis, bendrauti su šeima. Departamento vertinimu, vadovaujantis proporcingumo principu, valstybės interesas, kad Lietuvos Respublikoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės valstybės saugumui, yra svarbesnis už užsieniečio galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes. Teisė į šeimos gyvenimą nėra absoliuti ir gali būti ribojama. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje išaiškinta, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Vien formalus Įstatymo 43 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas savaime nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas.

14.8. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, laikytina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas bei negali būti pateisintas vien tuo faktu, kad asmens sutuoktinė ir sūnus yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Departamento vertinimu, atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti užsieniečiui apsigyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.

15. Departamentas Spendimu Nr. 2 nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 12 mėnesių (1 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendime Nr. 2, be VSD išvadoje ir Sprendime Nr. 1 konstatuotų aplinkybių, nurodyta, kad

15.1. Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka), 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

15.2. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įvertinus tai, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, VSD prašo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, ir tai, kad šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nustatyti, tai, kad atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktą, 38.3 papunktį ir 39 punktą bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, pareiškėjui nustatomas 12 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatomas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

16. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtais Sprendimais, kreipėsi į teismą nurodydamas, kad Sprendimai priimti netinkamai įvertinus pareiškėjo individualią situaciją, be to, nėra nustatyta aplinkybių, pagrindžiančių, kad pareiškėjo gyvenimas gali gėsti valstybės saugumui.

17. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Departamentas ir VSAT bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, to paties straipsnio 4 dalis – kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) arba VSAT.

18. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 76 punkte, be kita ko, nurodyta, kad Departamentas, nustatęs, jog užsienietis klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui, siųsdamas paklausimą VSD, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, nurodo, kad užsienietis Aprašo 10.3¹ papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui. VSD, turėdamas duomenų, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o Policijos departamentas ar VSAT, nustatę, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdami apie tai informuoja Departamentą (Aprašo 79 punktas).

19. LVAT savo nuoseklioje praktikoje (pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022, 2023 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023 ir kt.) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

20. LVAT praktikoje taip pat nurodoma, kad Departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (pvz., LVAT 2017 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017 ir kt.). Sprendžiant, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (pvz., LVAT 2012 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).

21. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

22. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad Sprendimai priimti nesant pakankamai duomenų apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui ir neatsižvelgus į individualias nagrinėjamo atvejo aplinkybes. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas 2013 m. baigęs studijas Baltarusijos karo akademijoje, 2013 m. – 2019 m. tarnavo šioje įstaigoje ir pareiškėjui buvo suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis, t. y. pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos valdžiai ir jos vykdomai politikai. Šios aplinkybės, jas vertinant pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste, kai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (pvz., LVAT 2024 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-919-821/2024). Be to, LVAT yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. EŽTT yra nurodęs, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė (pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Tokia galimybė šiuo atveju yra nustatyta ir nepaneigta.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjo nurodytos priežastys, kad mokėsi Baltarusijos karo akademijoje dėl finansinių priežasčių ir savo noru, po 5 metų (kad nepatirtų finansinių nuostolių) nutraukė tarnybą; su Lietuva sieja savo ateitį; dirba privačiame sektoriuje; gyvendamas Lietuvoje į Baltarusiją vyko lankyti ir padėti motinai, – savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su Baltarusijos Respublikos karo akademijos ir tarnybos kolegomis, yra išnykusi. Tikėtina, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su vidaus tarnybos struktūrose (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijai lojaliais asmenimis (pvz. buvę kolegos ir pan.) ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

24. Teisėjų kolegijos laiko, kad VSD surinkti ir aptarti duomenys sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis, ir kurie nebuvo niekaip paneigti. Pareiškėjui nepateikus konkrečių įrodymų ir byloje nesant duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad asmuo, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai, Sprendimuose yra pagrįstai konstatuota, jog asmens gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui.

25. Nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje LVAT praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos ir Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023; 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2117-1188/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2156-629/2023; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023; 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1949-815/2023; 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023; 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje eA-1211-552/2024 ir kt.).

26. Teismas pažymi, kad iš Sprendimų turinio matyti, jog Departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, todėl pareiškėjo skundo argumentai, jog Sprendimuose remtasi tik VSD išvada, bet neįvertinta individuali situacija, atmetami kaip nepagrįsti. Vien tai, kad pareiškėjas nuo 2020 m. dirbo Lietuvoje, o pareiškėjo sutuoktinė ir pareikėjo nepilnametis sūnus yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms (būsto pirkimas su įkeitimu, investicinio gyvybės draudimo sutartis), akcentuojamas integracijos lygis (lietuvių kalbos mokėjimas, bažnyčios ir darbovietės charakterizavimas, gyvenamosios vietos registravimas Lietuvos Respublikoje ir aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teisiniu statusu kilmės valstybėje (paso serijos PP gavimas), savaime nėra reikšmingesnės aplinkybės nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą. Nurodytos individualios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad Sprendimai yra neproporcingi. Pareiškėjo buvęs darbas (tarnyba) Baltarusijos karo akademijoje, jį vertinant esamos geopolitinės situacijos kontekste, kai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos autoritarinio rėžimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

27. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad Departamentui išduodant leidimą laikinai gyventi pareiškėjas yra pripažintas keliantis grėsmę valstybės saugumui. Tai, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduotas teisėtai, nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog leidimas laikinai gyventi bus pakeistas Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Aplinkybė, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduotas leidimai laikinai gyventi, neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjo biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę valstybės saugumui.

28. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Baltarusijos vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57?straipsnio 1 dalis) ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Be to, pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose jėgos struktūrose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz. buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimuose pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui.

29. EŽTT yra išaiškinęs, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (žr., pvz., 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Abdulaziz, Cabales ir Balkandali prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimų Nr. 9214/80, 9473/81, 9474/81; 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje Ahmut prieš Olandiją, pareiškimo Nr. 21702/93; ir kt.), todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014; 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1149-968/2024).

30. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis nustato, jog užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima VSAT, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarka.

31. LVAT praktikoje pripažinta, jog draudimu atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką siekiama apsaugoti esminę reikšmę turinčią vertybę – Lietuvos valstybės saugumą (pvz., 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021). VSD prašė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, pripažinta, kad pareiškėjo gyvenimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nustatyti pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, todėl atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37, 39 punktus, 38.3 papunktį bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, Sprendimu Nr. 2 nustatytas 12 mėnesių (1 metų) draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pažeidžia pareiškėjo teises.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai.

33. LVAT aiškindamas VAĮ 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (pvz., LVAT 2018 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Nurodyta teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., LVAT 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020, 2021 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-486-575/2020 ir kt.).

34. Apibendrinus, darytina išvada, kad Departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtus ir pagrįstus Sprendimus, kurie atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), todėl Sprendimų naikinti nėra teisinio pagrindo. Nustačius, kad Sprendimai teisėti ir pagrįsti, nėra teisinio pagrindo jų naikinti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Pareiškėjo reikalavimas – iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, yra išvestinis, todėl netenkinus reikalavimo panaikinti Sprendimus nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

35. Pareiškėjas skunde nurodo argumentus, susijusius su prašymo nagrinėjimo trukme ir padarytais procedūriniais pažeidimais, tačiau jie, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra reikšmingi, kadangi nėra pagrindo manyti, kad tokio pobūdžio pažeidimai būtų apriboję objektyvų visų ginčui reikšmingų aplinkybių įvertinimą ir nulėmę Departamento Sprendimų pagrįstumą (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3081-556/2018; 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3009-624/2017).

36. Pareiškėjo skundą atmetus, prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrįstumas nesprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 140 straipsnio 4 dalimi

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo R. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.