- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-31
- Bylos Nr.
- eA-3081-556/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01811-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu (I t., b. l. 1–7), prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-506(246), kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 2) įpareigoti Migracijos departamentą per 1 mėnesį išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėjas su skundžiamu sprendimu nesutiko ir skunde paaiškino, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog pareiškėjui nėra privaloma būti Lietuvos Respublikoje tam, kad tinkamai vykdytų įmonės veiklą. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįsigilino į vėjo energetikos veiklos plėtojimo ypatumus, o vykdytos pareiškėjo apklausos metu neuždavė jokių papildomų klausimų dėl įmonės veiklos specifikos, nors turėjo vertinti būtent Bendrovės veiklą. Pažymėjo, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rizvis“ (toliau – ir Bendrovė) atitinka visus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, t. y. turi nuosavą kapitalą, 3 darbuotojus ir vykdo veiklą 6 mėn., todėl Migracijos departamentas be jokio teisinio pagrindo atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nesutiko su sprendime išdėstytais teiginiais, kad Bendrovė laikytina fiktyvia ir pažymėjo, kad sprendime nėra nurodytas nė vienas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 100 punkte nurodytas pagrindas, kuriuo remiantis atsakovas galėtų teigti, kad įmonė laikytina fiktyvia. Pareiškėjo manymu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių įmonės fiktyvumą ir pagrindžiančių pateikto prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi neteisėtumą. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl vykdomos veiklos, papildomai pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog buvo bandyta išsiaiškinti dėl Bendrovės veiklos vykdymo, susisiekiant su Bendrove telefonu arba elektroniniu paštu, ir paaiškino, kad nebuvo nei vieno skambučio ir elektroniniai laiškai nepasiekė adresato inforizvis@gmail.com, o Bendrovės patalpos šiuo metu yra remontuojamos. Pareiškėjas teigė, kad nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodyta, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, nes sprendime nurodomos tik abejonės dėl sąžiningo tikslo plėtoti verslą ir realios įmonės veiklos. Pareiškėjas pažymėjo, kad nėra pažeidęs nei vieno Lietuvos Respublikos įstatymo ar išvykimo termino, todėl atsakovo teiginiai dėl nelegalios migracijos nepagrįsti nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniais argumentais. Skunde pareiškėjas taip pat nurodė, kad atsakovas nepagrįstai pasisako dėl Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyto pagrindo buvimo, ir pažymėjo, kad Bendrovė nėra mažmenine prekyba užsiimanti įmonė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pateiktų sąskaitų faktūrų kiekis kaip nors lemtų Bendrovės veiklą. Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad yra sudaręs kelias paslaugų teikimo sutartis ir siekia plėtoti vėjo energetikos projektą, o pagrindinis Bendrovės partneris yra OU „Energo group“, todėl pagrindo teigti, kad Bendrovė neužsiima teisėta veikla, nėra. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime (I t., b. l. 20–25) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime teigė, kad vertinant pateiktą paraišką dėl laikino leidimo gyventi suteikimo, vertinami ne tik pateikti duomenys, bet ir vykdoma asmens apklausa. Pareiškėjo apklausos rezultatus Migracijos departamentas vertino kaip paviršutiniškus, stokojančius konkretumo ir žinių. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nerodė noro bendradarbiauti ir teikti išsamią informaciją, nors to buvo prašoma pasirašytinai. Pareiškėjo atsakymai į klausimus buvo lakoniški ir abstraktūs, nepaaiškinantys vykdomos veiklos ir konkrečiai neatsakantys į pateiktus klausimus. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas savo dalyvavimą Bendrovės veikloje apibūdino būsimuoju laiku ir yra paaiškinęs, kad jis ir kiti Bendrovės akcininkai dažniausiai būna (duomenys neskelbtini), o su darbuotojais bendrauja Skype pagalba. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas turi tik vieną klientą, su kuriuo derybas veda nuo 2016 m. gegužės mėn., ir negali pateikti duomenų, susijusių su Bendrovės gaunamomis pajamomis ir pelnu 2016 metais, taip pat negali apibūdinti Lietuvos Respublikos mokesčių sistemos ir nežino, kokie reikalavimai taikomi įmonėms, kurių dalyviai siekia gauti leidimus. Teigė, kad pareiškėjo įmonė UAB „Rizvis“ vykdomai veiklai pagrįsti pateikė 7 kasos pajamų orderius, kuriuos pasirašė su ta pačia įmone, kasos pajamų orderius pasirašė įmonės direktorius, kuriam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, kitų duomenų, pagrindžiančių įmonės veiklą, pareiškėjas nepateikė. Atsakovas taip pat paaiškino, kad pareiškėjas yra pateikęs tik kelis paslaugų priėmimo–perdavimo aktus, tačiau nėra pateikęs duomenų, kurie patvirtintų sudarytų sutarčių vykdymą, todėl atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjo įmonė tik imituoja steigimo dokumentuose nurodytą veiklą, todėl Migracijos departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų patikimumo ir paaiškinimų apie Bendrovės veiklą atitikimo tikrovei. Migracijos departamentas taip pat teigė, kad siekiant patikrinti, ar UAB „Rizvis“ užsiima deklaruota veikla, buvo nuvykta paraiškoje nurodytu Bendrovės adresu, tačiau nerasta jokių Bendrovės vykdomos veiklos požymių, t. y. nebuvo Bendrovės iškabos ar kitos informacijos apie vykdomą Bendrovės veiklą. Atsakovo atstovai bandė susisiekti su Bendrove kontaktiniu telefonu ir elektroniniu paštu, tačiau telefonas buvo išjungtas, o atsakymo į elektroninį laišką atsakovas negavo. Migracijos departamentas 2017 m. spalio 24 d. taip pat pateikė papildomus dokumentus, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir SODRA) duomenis apie Bendrovėje dirbančius darbuotojus, Bendrovės įsiskolinimą valstybės biudžetui ir vykdytos apklausos, su vienu iš Bendrovės akcininkų B. H. Z. A., protokolą. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus ir pateiktų dokumentų visumą, manė, kad skundžiamame sprendime pagrįstai nurodyta, jog kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo tikslo bei sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, o pareiškėjo išdėstyti paaiškinimai ir pateikti duomenys dėl ketinamos vykdyti veiklos neatitinka tikrovės.