Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-281-965/2025

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-09-23
Bylos Nr.: e2-281-965/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-00626-2024-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Erika Tamošaitienė
Ieškovas: akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Verslo krantas“, K. G., uždarajai akcinei bendrovei „Lka solutions“
Advokatai: Andrius Mažutis, Eimantas Stankevičius

Kategorijos

2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.4Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
2.6.39.2.6.1Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-281-965/2025Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00626-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.4; 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Erika Tamošaitienė,sekretoriaujant Jolitai Kinderienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui advokato padėjėjui Andriui Mažučiui,

atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Verslo krantas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Lka solutions“ atstovui advokato padėjėjui Eimantui Stankevičiui,

atsakovui K. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Verslo krantas“, uždarajai akcinei bendrovei „Lka solutions“ ir K. G. dėl išmokėtų draudimo išmokų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Verslo krantas“, UAB „Lka solutions“ ir K. G. 23 359,70 Eur išmokėtas ir nesugrąžintas draudimo išmokas, iš atsakovų UAB „Verslo krantas“ ir UAB „Lka solutions“ priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo K. G. priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2022-02-26 Vokietijoje, Borkeno mieste, Heidener gatvė 32, atkarpoje 7.1, dėl atsakovo K. G. (atsakovės UAB „Lka solutions“ darbuotojo), vairavusio atsakovui UAB „Verslo krantas“ priklausančią transporto priemonę „O. Z.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė „O. A.“, registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio padarymo metu atsakovas buvo neblaivus. Taip pat 2022-05-14 Vokietijoje, (duomenys neskelbtini) atkarpoje, dėl K. G., vairavusio atsakovui UAB „Verslo krantas“ priklausančią transporto priemonę „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė „Audi A6 Avant“, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), bei nesunkiai sužeistas eismo įvykio dalyvis. Nustatyta, kad nurodyto eismo įvykio metu atsakovas K. G. buvo neblaivus. Ieškovė draudimo sutarčių su UAB „Verslo krantas“ pagrindu už 2022-02-26 eismo įvykį atlygino 3 180,20 Eur žalą, o už 2022-05-14 eismo įvykį – 20 788,33 Eur dydžio žalą. Ieškovė dėl atsakovės UAB „Lka solutions“ darbuotojo atsakovo K. G. bei atsakovės UAB „Verslo krantas“, kaip transporto priemonės valdytojos, kaltės patyrė žalą. Atsakovė UAB „Verslo krantas“ atsisakė padengti ieškovės reikalaujamas sumas, nurodė, kad 2022-02-26 eismo įvykį, būdamas neblaivus, sukėlė K. G., kuris transporto priemonę vairavo savo asmeninių poreikių tenkinimui. 2022-05-14 eismo įvykio metu transporto priemonės valdytojas buvo trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini), iš kurio savavališkai transporto priemonės raktelius paėmė K. G., kuris, būdamas neblaivus, sukėlė minėtą eismo įvykį, todėl mano, kad žala atsirado dėl jo kaltės. Teigia, jog atsakovė UAB „Verslo krantas“, būdama didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, turi būti laikoma praradusia transporto priemonių valdymo kontrolę dėl savo kaltės, kadangi nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga bei neužtikrino, jog jam priklausančių transporto priemonių nevairuotų neblaivus asmuo – atsakovas K. G., todėl atsakovai ieškovei turi atsakyti solidariai.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Verslo krantas“ pateikė atsiliepimą, o vėliau UAB „Verslo krantas“ bendrai su atsakove UAB „Lka solutions“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, kaip neteisėtą ir nepagrįstą; taikyti ieškinio senatį ieškinio daliai dėl 19 243,99 Eur sumos priteisimo. Nurodo, kad 2022-02-26 eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė „O. Z.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2021-05-15 Transporto priemonės perdavimo sutartį buvo perduota valdyti atsakovui K. G., todėl nuo 2021-05-15 teisėtu transporto priemonės valdytoju tapo atsakovas K. G.. 2021-05-15 sutarties 5.1 punkte nustatyta, kad „Valdytojas neatsako už Naujojo valdytojo (atsakovo K. G.) ne darbo metu, bet kuriuo paros metu (įskaitant poilsio ir švenčių dienas) Transporto priemonės naudojimą asmeniniais poreikiais, o taip pat už Transporto priemonės naudojimą, pažeidžiant šios Sutarties nuostatas ar/ir Taisykles bei šiais atvejais padarytą žalą tretiesiems asmenims ir/arba jų turtui“. Atsižvelgiant į tai, teigia, jog būtent atsakovas K. G., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turi atsakyti už 2022-02-26 eismo įvykio metu padarytą žalą, kuris 2022-02-26 vairuodamas transporto priemonę nevykdė jokių darbinių funkcijų ir eismo įvykį padarė dėl savo asmeninių poreikių tenkinimo. Teigia, jog 2022-05-14 eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2022-04-25 Transporto priemonės perdavimo sutartį buvo perduota valdyti (duomenys neskelbtini), todėl nuo 2022-04-25 teisėtu transporto priemonės valdytoju tapo trečias asmuo (duomenys neskelbtini). 2022-05-14 iš (duomenys neskelbtini) atsakovas K. G. savavališkai paėmė transporto priemonės raktelius, pradėjo ją valdyti ir, būdamas neblaivus, 2022-05-14 padarė eismo įvykį. Atsižvelgiant į tai, teigia, jog būtent (duomenys neskelbtini), kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, kuris sudarė galimybę (leido pasiimti transporto priemonės raktelius) vairuoti transporto priemonę neblaiviam bendradarbiui atsakovui K. G. ne darbo metu (šeštadienį) ir nevykdant jokių darbinių funkcijų, kartu su atsakovu K. G. turi atsakyti už 2025-05-14 eismo įvykio metu padarytą žalą. Teigia, jog tiek atsakovas K. G., tiek (duomenys neskelbtini) pas atsakovę UAB „Verslo krantas“ niekada nedirbo, o darbo sutartis šie asmenys įvykių padarymo metu buvo sudarę su atsakove UAB „Marino personalas“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Lka solutions“). Atsakovė UAB „Verslo krantas“, kaip transporto priemonių savininkė, o atsakovė UAB „Lka solutions“, kaip darbdavė, neprivalo atsakyti už kaltus trečiųjų asmenų, kuriems sutarčių (2021-05-15 ir 2022-04-25) pagrindu buvo perduotos valdyti ir naudotis transporto priemonės, veiksmus (savavališkas transporto priemonės užgrobimas, jų vairavimas apsvaigus). Teigia, jog ieškovė neįrodė jos patirtos žalos (nuostolių) pagrįstumo, kadangi su ieškiniu nebuvo pridėta jokių dokumentų, įrodymų, kurie patvirtintų, jog tokios pinigų sumos reikėjo nenaujų automobilių remontui, taip pat ieškovė neturėjo pagrindo kompensuoti trečiųjų asmenų patirtų teisinių išlaidų, kadangi ginčų dėl abiejų eismo įvykių nebuvo.

3. Atsakovas K. G. ir trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) nustatytu terminu atsiliepimų nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, prašė tenkinti. Nurodė, kad atsakovų atsakomybė solidari, nes K. G. eismo įvykius padarė darbo santykių su UAB „Lka solutions“ metu, būdamas komandiruotėje, todėl kaltininkas atsako kartu su darbdaviu; UAB „Verslo krantas“ atsakomybė kyla kaip automobilių savininko. Nurodo, kad senaties termino nepraleido, nes terminas skaičiuojamas nuo paskutinio mokėjimo atlikimo.

Atsiliepimas

5. Teismo posėdžio metu atsakovių UAB „Verslo krantas“ ir UAB „Lka solutions“ atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė ieškinį jų atžvilgiu atmesti. K. G. eismo įvykius sukėlė ne darbo metu, automobiliais naudodamasis asmeniniais tikslais, automobilio valdymo teisė jam buvo perduota pagal sutartį, todėl vienintelis atsakingas už žalą yra K. G.. Prašo daliai reikalavimų taikyti ieškinio senatį.

6. Atsakovas K. G. teismo posėdžio metu su pareikštais reikalavimais sutiko, pripažino, kad yra atsakingas dėl sukeltų eismo įvykių.

7. Trečiasis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuotas tinkamai; byla nagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

1. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir atsakovė UAB „Verslo krantas“ 2021-07-28 buvo sudarę Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta automobilio „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Taip pat tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Verslo krantas“ 2021-07-28 sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė.

2. Iš 2021-05-15 Transporto priemonės perdavimo–priėmimo akto matyti, kad nuo 2021-05-15 K. G. perduota transporto priemonė „O. Z.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

3. 2022-02-26 Vokietijoje, (duomenys neskelbtini), atsakovas K. G., vairuodamas UAB „Verslo krantas“ priklausančią transporto priemonę „O. Z.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš stovėjimo vietos atsitrenkė į šalia stovintį automobilį „O. A.“, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino.

4. Iš byloje esančios Borkeno rajono policijos departamento Borkeno 1-ojo eismo komisariato medžiagos matyti, kad 2022-02-26 eismo įvykio padarymo metu atsakovui K. G. nustatytas 0,73 mg/l neblaivumas, o alkoholio kiekio kraujyje tyrimo rezultatas parodė 1,95 proc.

5. Iš 2022-03-02 K. G. pasiaiškinimo, skirto UAB „Marino projektai“ (dabartinis pavadinimas UAB „Lka solutions“) direktoriui, matyti, kad K. G. nurodo, kad 2022-02-26 turėjo eismo įvykį – išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės kliudė automobilį.

6. Ieškovė už 2022-02-26 eismo įvykio metu padarytą žalą 2022-11-15 ir 2023-03-15 mokėjimo pavedimais iš viso išmokėjo 3 180,20 Eur (2 146,18 Eur + 1 034,02 Eur) draudimo išmoką.

7. Ieškovė 2023-03-07 ir 2023-03-14 pretenzijomis kreipėsi į atsakovą K. G., prašydama sumokėti 3 180,20 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti. Žalą prašė atlyginti vadovaudamasi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

8. Nustatyta, kad ieškovė 2023-06-20 pretenzijomis taip pat kreipėsi į atsakovę UAB „Verslo krantas“, prašydama sumokėti 3 180,20 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti.

9. Atsakovė UAB „Verslo krantas“ 2023-07-05 atsakymu į ieškovės pretenzijas su jomis nesutiko, teigdama, jog eismo įvykio dieną transporto priemonę, būdamas neblaivus, valdė K. G., todėl UAB „Verslo krantas“ nėra atsakinga už eismo įvykio metu padarytą žalą.

10. Byloje taip pat nustatyta, kad 2022-05-14 Vokietijoje, (duomenys neskelbtini), atsakovas, vairuodamas atsakovui UAB „Verslo krantas“ priklausančią transporto priemonę „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į žiedinę sankryžą ir išvažiuodamas iš jos įvažiavo į priešingą eismo juostą, ir susidūrė su transporto priemone „Audi A6 Avant“, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir ją apgadino, taip pat nesunkiai sužeistas ir apgadintos transporto priemonės dalyvis. Po to atsakovas atsitrenkė į medį.

11. Iš byloje esančios Borkeno rajono policijos 2-ojo eismo komisariato medžiagos matyti, kad 2022-05-14 eismo įvykio padarymo metu atsakovui K. G. nustatytas 0,96 mg/l neblaivumas, o alkoholio kiekio kraujyje tyrimo rezultatas parodė 2,04 proc.

12. Ieškovė už 2022-05-14 eismo įvykio metu padarytą žalą 2022-10-24, 2022-11-09, 2023-03-16 ir 2023-03-16 mokėjimo pavedimais iš viso išmokėjo 20 788,33 Eur (117,87 Eur + 16 979,94 Eur + 3 199,56 Eur + 490,96 Eur) draudimo išmoką.

13. Ieškovė 2023-03-07 ir 2023-03-16 pretenzijomis kreipėsi į atsakovą K. G., prašydama sumokėti 20 788,33 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti. Žalą prašė atlyginti vadovaudamasi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

14. Nustatyta, kad ieškovė 2023-05-12 ir 2023-06-20 pretenzijomis taip pat kreipėsi į atsakovę UAB „Verslo krantas“, prašydama sumokėti 20 788,33 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti.

15. Atsakovė UAB „Verslo krantas“ 2023-05-30 atsakymu į ieškovės 2023-05-12 pretenzijas sutiko sumokėti ieškovei 490,96 Eur ir 117,87 Eur, iš viso – 608,83 Eur, ir šią sumą sumokėjo.

16. Atsakovė UAB „Verslo krantas“ 2023-07-05 atsakydama į ieškovės 2023-06-20 pretenzijas su jomis nesutiko, teigdama, jog nuo 2022-04-25 transporto priemonė buvo perduota valdyti (duomenys neskelbtini), iš kurio 2022-05-14 atsakovas K. G. savavališkai paėmė transporto priemonės raktelius, ir, ją valdydamas, būdamas neblaivus, padarė eismo įvykį, todėl UAB „Verslo krantas“ nėra atsakinga už eismo įvykio metu padarytą žalą. Už padarytos žalos atlyginimą yra atsakingas K. G..

17. Iš Transporto priemonės perdavimo–priėmimo akto matyti, kad 2022-04-25 (duomenys neskelbtini) transporto priemonę „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė (duomenys neskelbtini).

18. Iš 2022-05-14 K. G. pasiaiškinimo, skirto direktoriui L. K., matyti, kad K. G. nurodo, kad 2022-05-14 paėmė automobilio „Toyota“ raktelius, kad nuvažiuotų į parduotuvę, ir padarė eismo įvykį.

19. 2021-09-08 tarp UAB „Marino personalas“ (dabartinis pavadinimas UAB „Lka solutions“) ir K. G. sudaryta Laikinoji darbo sutartis, 1504.

20. Į bylą pateiktos 2022-02-26 ir 2022-05-14 eismo įvykio metu apgadintų transporto priemonių fotonuotraukos, remonto, automobilio nuvilkimo, medicininių, advokato ir kitų išlaidų sąskaitos, taip pat atliktos ekspertizės išvados.

Dėl atsakingo už žalą asmens

21. Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1dalis). Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų (CK 6.70 straipsnio 3 dalis).

22. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės sąlygas, nustatyta tvarka už žalos padarymą atsakingas asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat vartojo alkoholį ar kitas narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo.

23. Byloje nėra ginčo, kad K. G. buvo UAB „Marino personalas“ (dabartinis pavadinimas UAB „Lka solutions“) darbuotojas. Taip pat nėra ginčo, kad K. G. eismo įvykių metu buvo neblaivus, taip pat eismo įvykių metu buvo komandiruotas į Vokietiją; komandiruotės tikslas – atlikti darbo funkcijas. Atsakovės teigia, kad jos yra netinkamas atsakovas šioje byloje – atsakovu turėtų būti eismo įvykį sukėlęs vairuotojas K. G.. Jos teigia, kad yra neatsakingos už vairuotojo, nevykdžiusio darbo pareigų, sukeltą žalą ne darbo metu; jis tenkino ne atsakovių, bet savo asmeninius interesus.

24. Byloje kilo ginčas, kas buvo transporto priemonės valdytojas. Ieškovė teigia, kad atsakovės UAB „Verslo krantas“ ir UAB „Lka solutions“ buvo transporto priemonių valdytojos. Tuo tarpu atsakovės su šiais argumentais nesutinka, nurodo, kad transporto priemonių valdytojais buvo atsakovės darbuotojai – pirmojo įvykio atveju atsakovas K. G., o antruoju atveju – trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini), kuriems sutarties pagrindu perduotos transporto priemonės.

25. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 19 dalyje nurodyta, kad transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę.

26. CK 6.270 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.).

27. Nustatyta, kad įvykio metu transporto priemonės nuosavybės teisė priklausė atsakovei UAB „Verslo krantas“, kuri taip pat buvo ir draudėja. Kaip paaiškino atsakovės, UAB „Verslo krantas“ ir UAB „Lka Solutions“ priklauso tai pačiai įmonių grupei. Atsakovė UAB „Lka solutions“ nebuvo ginčo transporto priemonės savininkė, byloje rašytinės sutarties dėl transporto priemonės perdavimo valdyti atsakovei UAB „Lka solutions“ nėra pateikta, motyvuojant, jog tokia sutartis nebuvo sudaryta. Tačiau sutartyje, kuria transporto priemonė perduota K. G., UAB „Marino grupė“, UAB „Marino projektai“ ir UAB „Marino personalas“ (dabar UAB „Lka solutions“), priklausomai nuo to, kieno vardu transporto priemonė yra registruota ar perduota sutarties pagrindu valdyti, vadinama(i) valdytoja(ais). Be to, Transporto priemonių perdavimo sutartys patvirtina, kad ginčo transporto priemonės atsakovui K. G. ir trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) buvo perduotos dėl to, kad jie yra atsakovės UAB „Lka solutions“ darbuotojai.

28. CK 1.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-87-969/2017, Nr. e3K-3-42-378/2018, Nr. e3K-3-276-687/2018). Sutartis yra šalių susitarimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.154, 6.159 straipsniai). Tokį susitarimą gali patvirtinti ne tik rašytinis dokumentas, bet ir konkliudentiniai šalių veiksmai.

Žemesnės instancijos teismas

29. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės savininkas priklauso tai pačiai įmonių grupei, automobiliai buvo perduoti UAB „Lka Solutions“ darbuotojams darbo funkcijoms atlikti, darbuotojų jokie darbo santykiai su UAB „Verslo krantas“ nesieja, sutartyse su darbuotojais UAB „Lka solutions“ įvardijama, kaip transporto priemonės valdytoja, daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog transporto priemonės ginčo laikotarpiu vis dėlto buvo perduotos valdyti atsakovei UAB „Lka solutions“, kuri atitinkamai suteikė transporto priemones savo darbuotojams – atsakovui K. G. ir trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) – darbo funkcijoms atlikti, todėl atsakovė UAB „Lka solutions“, o ne kiti asmenys, laikytina didesnio pavojaus šaltinio valdytoja. Todėl ieškovės teiginiai, kad už žalą atsakinga ir atsakovė UAB „Verslo krantas“, yra nepagrįsti. Bylos duomenys ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad transporto priemonių valdymas buvo perduotas UAB „Lka Solutions“, kuri šias transporto priemones patikėjo savo darbuotojams, todėl UAB „Verslo krantas“ nelaikytina transporto priemonių valdytoja ir atsakinga už žalą.

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai šalis sieja darbo teisiniai santykiai, didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir kartu atsakingu už žalos padarymą asmeniu pripažintinas darbdavys. Darbuotojas, vairavęs transporto priemonę autoavarijos metu, nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Tai, kad darbdavys turi atgręžtinę reikalavimo teisę į darbuotoją, nesudaro pagrindo draudikui pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą tiesiogiai reikalauti išmokėtos draudimo išmokos tiesiogiai iš darbuotojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2012; 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-682/2006; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2016).

31. Atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad bendrovė draudė ar kaip kitaip apribojo komandiruotėje esantiems darbuotojams naudotis jiems perduotomis transporto priemonėmis ne darbo laiku. Tokių duomenų nepatvirtina ir sutartis, kuria atsakovė perdavė transporto priemonę atsakovui ir trečiajam asmeniui. Priešingai, minėtoje sutartyje nurodyta, kad transporto priemonė perduodama naudoti ir asmeninėms reikmėms (2.1. p.). Taigi, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė UAB „Lka Solutions“ nežinojo, jog jos darbuotojai naudosis automobiliu ne darbo laiku ar kad transporto priemonę užvaldė neteisėtai ir dėl to ji neatsakinga už padarytą žalą. Bylos duomenimis, bendrovėje yra priimtos Transporto priemonių valdymo ir kontrolės taisyklės, tačiau nėra pateikta duomenų, ar darbuotojai buvo supažindinti su taisyklėmis, kaip tai numatyta taisyklių 57 punkte. Atsakovė nenustatė apribojimų darbuotojui, kad jis, būdamas komandiruotėje kitoje valstybėje, transporto priemonę privalo naudoti tik darbo laiku ir atlikdamas darbo funkcijas. Atsakovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovas K. G. neteisėtai naudojosi jam patikėtu automobiliu eismo įvykio dieną (2022-02-26). Taigi, atsakovės UAB „Lka Solutions“ darbuotojas turėjo teisę bet kuriuo metu naudotis automobiliu.

32. CK 6.636 straipsnyje nustatyta panaudos gavėjo pareiga išlaikyti ir saugoti daiktą, CK 6.637 straipsnio 1 dalyje – perduotą daiktą naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį.

33. DK 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbuotojas privalo saugoti darbdavio turtinius ir neturtinius interesus. Darbuotojas privalo naudotis darbdavio perduotomis darbo priemonėmis, turtu, taip pat lėšomis pagal jų tikslinę paskirtį ir taupiai. Darbdavė turi teisę nustatyti jam priklausančių ir darbuotojui perduotų darbo priemonių, turto ar lėšų naudojimo tvarką, nepažeisdamas šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytų darbuotojo teisių. Tai, kad darbuotojas neišsaugojo ar netinkamai saugojo jam panaudos teise perduotą transporto priemonę, nėra pagrindas atleisti darbdavę nuo pareigos atlyginti žalą draudikei. Transporto priemonės perdavimas darbuotojui panaudos teise savaime nereiškia, kad darbuotojas tapo didesnio pavojaus šaltinio valdytoju. Nors 2022-02-26 eismo įvykis įvyko ne darbo laiku, šalis siejo darbo teisiniai santykiai. Dėl to darbdavė, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, yra atsakinga už žalos dėl pirmiau nurodyto eismo įvykio padarymą. Ieškovė už 2022-02-26 eismo įvykio metu padarytą žalą išmokėjo 3 180,20 Eur draudimo išmoką, todėl ši žalos suma priteistina iš atsakingo už žalą asmens – transporto priemonės valdytojos ir atsakovo K. G. darbdavės „Lka Solutions“.

34. Atsakovė UAB „Lka solutions“ teigia, kad antrojo eismo įvykio metu (2022-05-14) K. G. transporto priemonę užvaldė neteisėtai, ne darbo metu, asmeniniais tikslais, savavališki paimdamas raktelius iš trečiojo asmens. Trečiojo asmens paaiškinime nurodyta, kad K. G. pasiėmė automobilio raktus. Nors nėra duomenų, kad UAB „Lka Solutions“ leido K. G. naudotis trečiajam asmeniui suteiktu automobiliu, tačiau atsakovas K. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad tokia praktika, paimti bet kurį automobilį tarp darbuotojų, buvo įprasta. Byloje nėra ginčo, kad abiejų eismo įvykių metu K. G. tai buvo poilsio diena, tačiau nepaneigta ir ta aplinkybė, kad tuo metu K. G. buvo komandiruotėje.

35. CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas neatsako už padarytą žalą, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Tokiu atveju už žalą atsako ne valdytojas, o asmuo, neteisėtai užvaldęs didesnio pavojaus šaltinį. Tačiau pagal CK 6.270 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai jis neatleidžiamas nuo atsakomybės, o atsako solidariai su neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusiu asmeniu. Atlyginęs žalą, didesnio pavojaus šaltinio valdytojas įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtų sumų iš neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusio asmens (CK 6.270 straipsnio 3 dalis). Taigi, didesnio pavojaus šaltinio valdytojas nuo atsakomybės už padarytą žalą gali būti atleistas neteisėto transporto priemonės užvaldymo atveju. Teismų praktikoje neteisėtu užvaldymu laikomas didesnio pavojaus šaltinio valdymas be valdytojo sutikimo, leidimo ar žinios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2012, 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2013).

36. Nustatyta, kad K. G. 2022-05-14 pasiėmė trečiajam asmeniui patikėtos transporto priemonės raktelius ir su transporto priemone sukėlė eismo įvykį. Pažymėtina, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas turi didesnę rūpestingumo pareigą ir jis privalo rūpintis, kad didesnio pavojaus šaltinis būtų tinkamai saugomas. Atsakovės atstovas teismo posėdyje, be kita ko, nurodė, kad įmonėje yra patvirtinta automobilių naudojimo bei saugojimo tvarka. Ta aplinkybė, kad atsakovas K. G. netrukdomas pasiėmė trečiajam asmeniui patikėtą didesnio pavojaus šaltinį, ir, jo teigimu, tokia praktika buvo įprasta, leidžia abejoti, ar atsakovė tinkamai kontroliavo transporto priemonių naudojimo tvarką, darbuotojų elgesį komandiruotėje ir ar pakankamai rūpinosi didesnio pavojaus šaltinio apsauga.

37. Atsakovė turėjo pareigą, elgiantis rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, panaudojus jai prieinamas priemones, neprarasti automobilio valdymo, rūpintis ir maksimaliai užtikrinti dėl transporto priemonės naudojimo, saugojimo ne tik darbo, bet ir ne darbo metu; tačiau, kaip matyti, to nepadarė, todėl transporto priemonių valdymo kontrolę prarado ir dėl savo kaltės.

38. Atsižvelgiant į tai, kad K. G., būdamas komandiruotėje, ne darbo metu vairavo neblaivus, antrojo įvykio metu trečiajam asmeniui patikėtą automobilį užvaldė ir taip pat jį ne darbo metu vairavo neblaivus; tačiau dėl tokio atsakovo elgesio bei automobilio užvaldymo yra ir darbdavio kaltės (atsakovė UAB „Lka Solutions“ nepateikė duomenų, kad kontroliavo atsakovo K. G. neteisėtą elgesį, nors tarp įvykių buvo praėję keli mėnesiai, kad dėjo pastangas neprarasti automobilio valdymo, kad kontroliavo, kaip komandiruotėn išsiųsti darbuotojai laikosi darbo tvarkos ir elgesio taisyklių, saugo bei prižiūri jiems patikėtą turtą), todėl darbdavys su darbuotoju šiuo atveju atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2016).

39. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, laikytinas pagrįstas ieškovės reikalavimas dėl už 2022-05-14 eismo įvykį išmokėtos 20 179,50 Eur draudimo išmokos priteisimo solidariai iš abiejų atsakovų – UAB „LkA Solutions“ ir K. G. (CK 6.245–6.249, 6.263 straipsniai, 6.270 straipsnio 3 dalis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Ieškovė atsakovės UAB „Verslo krantas“ atsakomybę kildina iš transporto priemonių valdymo fakto, teigdama, kad transporto priemonių savininkė ir valdytoja nesirūpino didesnio pavojaus šaltinių valdymu. Su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti. Teismui konstatavus, kad transporto priemonių valdymas buvo perduotas atsakovei UAB „Lka Solutions“ (sprendimo 28–30 punktai), UAB „Verslo krantas“ nelaikytina didesnio pavojaus šaltinių valdytoja ir atsakinga už žalą, nes jos su atsakovu K. G. darbo santykiai nesiejo; atsakovės „Verslo krantas“ veiksmai, perduodant transporto priemonių valdymą atsakovei UAB „Lka Solutions“, priežastiniu ryšiu yra pernelyg nutolę nuo kilusios žalos. Remiantis išdėstytais argumentais, reikalavimai UAB „Verslo krantas“ atžvilgiu atmestini.

Dėl žalos dydžio

41. Draudiko pareiga išmokėti nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką atsiranda ne iš nukentėjusiajam padarytos žalos, bet kyla iš jį ir draudėją siejančios draudimo sutarties. Nors draudiko prievolė išmokėti draudimo išmoką dėl žalos, padarytos už žalą atsakingo asmens, atsiranda draudimo sutarties pagrindu (šiai prievolei taikoma Lietuvos Respublikos teisė), tačiau jos apimtis yra tokia, kokia už žalą yra atsakingas žalą padaręs asmuo (šiai prievolei taikoma Vokietijos teisė).

42. LR TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. įtvirtinta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo.

43. LR TPVCAPDĮ 11 str. 3 d. nurodyta, kad už žalą, padarytą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, draudikas moka išmoką pagal tos valstybės teisės aktuose nustatytas draudimo sumas. LR TPVCAPDĮ 16 str. 1 d. numato, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Išmoka mokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. LR TPVCAPDĮ 14 str. 4 d. numato, kad draudikas, turintis teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą Lietuvos Respublikoje, privalo kiekvienoje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje paskirti atstovus pretenzijoms nagrinėti, kurie yra atsakingi už išmokos mokėjimą nukentėjusiems tretiesiems asmenims, esant visoms šioms sąlygoms: 1) nukentėjęs trečiasis asmuo žalą patyrė Europos Sąjungos valstybėje narėje, kuri nėra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba užsienio valstybėje, kurios nacionalinis draudikų biuras yra žaliosios kortelės sistemos narys, ir nukentėjęs trečiasis asmuo nuolat gyvena Europos Sąjungos valstybėje narėje; 2) nukentėjusio trečiojo asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje; 3) kaltininko, kurio civilinę atsakomybę apdraudė šis draudikas, transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Europos Sąjungos valstybėje narėje, kuri nėra nukentėjusio trečiojo asmens nuolatinė gyvenamoji vieta.

44. Šiuo atveju draudiko paskirtas atstovas Vokietijoje eismo įvykių metu padarytas žalas administruoja savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos dydžio nustatymą, nuostolių atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą.

45. Nors atsakovės ginčija žalos dydį ir nurodo, kad ieškovė nekvestionavo užsienyje veikiančio atstovo medžiagos, susijusios su eismo įvykiu ir draudimo išmokų išmokėjimu nukentėjusiesiems dėl eismo įvykio, tačiau ieškovė savarankiškai neturėjo nustatinėti ir nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų, aplinkybių ar eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, o vadovaujasi tik eismo įvykio valstybėje esančio paskirto atstovo pateikta informacija ir dokumentais, kuri yra pakankamai išsami ir teismas neturi pagrindo ja abejoti.

46. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose draudikas reiškia atgręžtinį reikalavimą, o atsakovas ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovas, siekdamas nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 54 punktas). Todėl tam tikra įrodinėjimo našta tenka ne vien ieškovui (draudikui), siekiančiam susigrąžinti nukentėjusiam nuo eismo įvykio išmokėtą sumą ir turinčiam pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, bet ir atsakovui, kuris įrodinėja savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo. Atsakovui paprastai nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamų aplinkybių ir kritikuoti, atsakomybę mažinančių ar šalinančių sąlygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris teigia esant tokias sąlygas ir yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 40 punktas).

47. Ieškovė, išmokėdama išmoką, vadovavosi atstovo pateiktais oficialiais žalos atlyginimo dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis bei nustatytu įvykio kaltininku. Vien atsakovo paaiškinimai, kuriais jis ginčija žalos dydį, kad tokių remonto išlaidų ne naujo automobilio remontui nereikėjo, kad teisinės išlaidos nereikalingos, yra nepakankami, kad paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad remdamasis Vokietijoje veikiančio atstovo medžiaga sumokėjo jam 23 968,53 Eur draudimo išmoką ir patikslintame ieškinyje pateikė išmokų detalizaciją. Už 2022-02-26 eismo įvykio metu padarytą žalą 2022-11-15 ir 2023-03-15 mokėjimo pavedimais iš viso išmokėjo 3 180,20 Eur (2 146,18 Eur + 1 034,02 Eur) draudimo išmoką. Ją sudaro: žala dėl automobilio apgadinimo – 1 370 Eur (1 146,44 Eur + 223,56 Eur); ekspertinio vertinimo dėl automobiliui padarytos žalos išlaidos – 694,14 Eur (35,71 Eur + 658,43 Eur); išlaidos teisinei pagalbai ir teisminės išlaidos – 758,81 Eur (280,60 Eur + 216,08 Eur + 5,63 Eur + 142,50 Eur + 114 Eur); kitos išlaidos – 25 Eur; žalos administravimo mokestis – 332,25 Eur (pagal Biurų tarybos Vidaus nuostatų (Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatų), kurie paskelbti su 2003 m. liepos 28 d. Europos Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB) 5 str.). Už 2022-05-14 eismo įvykio metu padarytą žalą 2022-10-24, 2022-11-09, 2023-03-16 ir 2023-03-16 mokėjimo pavedimais iš viso išmokėjo 20 788,33 Eur (117,87 Eur + 16 979,94 Eur + 3 199,56 Eur + 490,96 Eur) draudimo išmoką. Ją sudaro: žala dėl automobilio apgadinimo – 12 800 Eur; ekspertinio vertinimo dėl automobiliui padarytos žalos išlaidos – 1 486,88 Eur; teisinės išlaidos – 1 416,45 Eur (10,50 Eur + 1 214,99 Eur + 190,96 Eur); automobilio nutempimo išlaidos – 612,70 Eur; išlaidos dėl automobilio registracijos – 82 Eur; medicininės išlaidos – 117,87 Eur; kompensacija dėl galimybės naudotis automobiliu netekimo (prastova) – 1 560 Eur; kompensacija už skausmus ir kančias – 300 Eur; kitos išlaidos – 177,37 Eur (25 Eur + 12 Eur +140,37 Eur); žalos administravimo mokestis – 2 375,43 Eur (1 950,86 Eur + 424,57 Eur) (pagal Biurų tarybos Vidaus nuostatų (Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatų), kurie paskelbti su 2003 m. liepos 28 d. Europos Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB) 5 str. Iš šios 20 788,33 Eur sumos atsakovė UAB „Verslo krantas“ atlygino ieškovui 608,83 Eur. Šias sumas ieškovė pagrindė rašytiniais įrodymais; ieškovė įrodė žalos dydį, o atsakovės jokių įrodymų jai nuginčyti teismui nepateikė. Draudiko paskirtas atstovas Vokietijoje eismo įvykių metu padarytas žalas administruoja savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos dydžio nustatymą, nuostolių atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad draudikė neturėjo pareigos nustatinėti eismo įvykio aplinkybių ar padarytos žalos dydžio.

Dėl senaties taikymo

48. Atsakovės prašo daliai ieškovės reikalavimų taikyti ieškinio senatį, nes ieškovė į teismą kreipėsi 2024-03-16, o dalį draudimo išmokų išmokėjo 2022-11-15, 2022-10-24 ir 2022-11-09, todėl praleido sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą.

49. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

50. Kai draudikas reiškia ieškinį draudėjui dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo pagal privalomojo transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kai draudimo išmoką išmokėjo draudiko korespondentas kitoje valstybėje, nes toje kitoje valstybėje įvyko žalą sukėlęs eismo įvykis, ieškinio senaties termino pradžia turi būti laikomas tas momentas, kai draudikas atliko mokėjimą savo korespondentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012, 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017).

51. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.127 straipsnio 4 dalies nuostatą civilinėje byloje, kurioje žalą dalimis atlyginęs draudikas reiškė atgręžtinį reikalavimą kitam už žalą solidariai atsakingam draudikui, nurodė, kad pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį ieškinio senaties termino pradžia siejama su pagrindinės prievolės, bet ne jos dalies, įvykdymo momentu. Kartu kasacinis teismas pažymėjo, kad toks aiškinimas neužkerta kelio draudimo išmoką sumokėjusiam draudikui reikšti atgręžtinio reikalavimo po kiekvienos jos dalies sumokėjimo, tačiau to daryti jo neįpareigoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-1075/2021, 26 punktas; 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-403/2022, 34 punktas).

52. Ieškovė pareiškė ieškinį teisme 2024 m. kovo 16 d. Ieškovė draudimo išmokas sumokėjo dalimis. Paskutines draudimo išmokas dėl kitoje valstybėje įvykusių žalą sukėlusių eismo įvykių ieškovė sumokėjo savo korespondentui 2024 m. kovo 15 d. ir 2024 m. kovo 16 d. Dėl to ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino. Ieškinys atsakovei UAB „Lka Solutions“ pareikštas 2025-03-18, nes tik šios bylos nagrinėjimo metu ieškovei tapo žinoma, kad K. G. darbdavys yra UAB „Lka Solutions“, o ne UAB „Verslo krantas“. Ieškovei siunčiant UAB „Verslo krantas“ pretenzijas, atsakovei UAB „Verslo krantas“ atlyginus dalį žalos ir neinformavus, kad jos su K. G. darbo santykiai nesieja, tikėtina, kad ieškovė apie šią aplinkybę sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu, todėl ieškinio senaties termino nepraleido.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

54. Ieškovas patyrė 17 736,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 526 Eur žyminio mokesčio, 2 662 Eur ieškinio parengimo, 9 833 Eur prašymų ir papildomų įrodymų rengimo, 4 582,27 Eur dokumentų vertimo, 133,33 Eur dokumentų įteikimo išlaidos.

55. Atsakovė UAB „Verslo krantas“ pateikė teismui duomenis, kad patyrė 5 639,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

56. Įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, procesinių dokumentų turinį, teisinių paslaugų pobūdį, turinį, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius, teismas daro išvadą, kad šalių prašomų priteisti išlaidų už advokato teisines paslaugas dydis pagrįstas. Dėl to ieškovei iš atsakovų UAB „Lka Solutions“ ir K. G. po lygiai priteistina 17 736,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 8 868,30 Eur iš kiekvieno atsakovo.

57. Teismui atmetus ieškinį atsakovo UAB „Verslo krantas“ atžvilgiu, iš ieškovės priteistinos atsakovės patirtos 5 639,75 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

58. Bylos nagrinėjimo metu patirta 52,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ši suma priteistina valstybei iš atsakovų UAB „Lka Solutions“ ir K. G. po lygiai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Lka Solutions“ 3 180,20 Eur žalos atlyginimą akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ naudai.

Priteisti solidariai iš atsakovės UAB „Lka Solutions“ ir atsakovo K. G. 20 179,50 Eur žalos atlyginimą ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ naudai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Lka Solutions“ 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 23 359,70 Eur sumos nuo bylos iškėlimo dienos, t. y. 2025-03-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 868,30 Eur bylinėjimosi išlaidų akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ naudai.

Priteisti iš atsakovo K. G. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 20 179,50 Eur sumos nuo bylos iškėlimo dienos, t. y. 2024-03-21, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 868,30 Eur bylinėjimosi išlaidų akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Lka Solutions“ 26,45 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.

Priteisti iš atsakovo K. G. 26,45 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Erika Tamošaitienė