Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1917-562/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-15
Bylos Nr.: e2A-1917-562/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-02750-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
Ieškovas: R. B.
Atsakovas: I. B.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1917-562/2023Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02750-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei I. B. ir atsakovės I. B. patikslintą priešieškinį ieškovui R. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. B. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas: 1) Atidalinti jam ir atsakovei I. B. (toliau – ir atsakovė) priklausančias dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypas) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Gyvenamasis namas), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – kartu vadinami Turtas), pripažįstant šį nekilnojamąjį turtą jo asmenine nuosavybe, priteisiant atsakovei 70 000 Eur kompensaciją; 2) Priteisti jam iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas paaiškino, kad Turtas, iki 2019 metų, priklausė jo tėvams – V. B. ir R. B., kurie įsigijo Žemės sklypą ir savo lėšomis pastatė Gyvenamąjį namą. Nepaisant to, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-44-213/2019 šį turtą padalino, priskiriant atsakovei ½ Turto dalies. Atsakovė Gyvenamajame name nebegyvena nuo 2017 m. vasario 1 d., tačiau jis šiame name gyvena nuolatos, rūpinasi jo priežiūrą ir išlaikymu. Atsakovė nuo pat išsikėlimo prie Gyvenamojo namo išlaikymo neprisideda. Tarp šalių yra susiklosčiusi sudėtinga, konfliktinė situacija, susijusi su Turtu, jo naudojimu ir eksploatavimu. Gyvenamajam namui yra būtinas remontas – būtina tvirtinti pamatus ir gruntą, nuolatos prižiūrėti lietaus kanalizaciją ir drenažinę sistemą, kad būtų kuo mažiau pakenkta namo, garažo, pavėsinės pamatams, bei tvirtinti sklypo šlaitą pietinėje sklypo pusėje. Darbų organizavimą apsunkina tai, kad Turtas yra bendrosios dalinės nuosavybės režime, o su atsakove susitarti sudėtinga. Nurodė, kad prašo jam asmeninės nuosavybės teise priteisti Turtą, o atsakovei – kompensaciją. Pabrėžė, kad Turto atidalinimas natūra neatitiktų protingumo kriterijų – Gyvenamasis namas yra vienbutis ir namo projektiniuose sprendiniuose nėra numatytas atskirų patalpų atskyrimas. Dar daugiau, padalijus Gyvenamąjį namą natūrą, jam būtų padaryta ženkli žala, t. y. kiekvieno iš atidalinto turto vieneto rinkos kaina taptų ženkliai mažesnė, nei ½ realios jo rinkos vertės. Pasisakydamas dėl kompensacijos dydžio nurodė, kad, jo užsakymu, 2021 m. rugsėjo 21 d. buvo atliktas Turto vertinimas. UAB „Krivita“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 21-I-061 (toliau – ir UAB „Krivita“ vertinimo ataskaita) nurodyta, kad Turto rinkos vertė yra 240 000 Eur. Taigi, atsakovei priklausytų 120 000 Eur (240 000 Eur / 2) kompensacija. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-44-213/2019 nustatė, jog Žemės sklypo vertė – 13 786 Eur, o Gyvenamojo namo vertė – 84 279 Eur. Akcentavo, kad yra investavęs į Turto remontą – stogo remonto darbai sudarė 15 255 Eur; šilumos siurblio keitimas – 6 000 Eur. Be to, nuo 2019 m. vasario patyrė išlaidas Turto išlaikymui – 2 230,08 Eur už elektros energiją; 90 Eur už valymo įrenginių remontą; 393,14 Eur už Turto apsaugą; išlaidas už Turto draudimą. Pažymėjo, kad, jo užsakymu, buvo surašyta būtinų remonto darbų išvada, kurią parengė dr. D. K. (toliau – ir D. K. vertinimo aktas). Šiame vertinimo akte nurodyta, kad Gyvenamasis namas yra su aiškiais trūkumai – būtina stiprinti gruntą, atlikti kitus darbus; pažymėta, kad tokių darbų preliminari kaina 41 000 Eur. Prie D. K. vertinimo akto yra pateiktas kainos pasiūlymas ir dar vieniems būtiniems darbams – užpildyti tuštumas, atsiradusias po grindimis, šių darbų kaina – 3 630 Eur. Dėl nestabilaus grunto yra iškilnotos kiemo trinkelės, kurias būtina perkloti papildžius ir išlyginus giluminį gruntą, taip pat būtina remontuoti tvorą ir įvažiavimo vartus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes mano, kad atsakovei priteistina kompensacija turėtų būti mažinama ir priteista 70 000 Eur dydžio kompensacija.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepimu prašė: 1) Stabdyti civilinę bylą, iki kol bus išnagrinėta Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. A-299-492/2022; 2) Jeigu civilinė byla nebus sustabdyta, skirti teismo ekspertizę Turto rinkos vertei nustatyti.

4. Atsakovė paaiškino, kad:

4.1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-44-213/2019 konstatavo, jog Žemės sklypo 2012 m. birželio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 547 dalyje, kur pirkėjais buvo nurodyti ieškovo tėvai V. B. ir R. B., buvo apsimestinė, todėl pripažino negaliojančia šios sutarties dalį, bei pirkėjais pripažino ieškovą ir atsakovę. Atsakovė 2019 m. spalio 30 d. savo nuosavybės teises į ½ dalį Turto įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Nepaisant to, ieškovo tėvai Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl VĮ Registrų centras 2019 m. spalio 30 d. sprendimo, kuriuo įregistruota jos nuosavybės teisė į ½ dalį Turto. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-742-872/2021 jų skundą atmetė. Nesutikdami su šiuo sprendimu, V. B. ir R. B. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, kuris šiuo metu nėra išnagrinėtas.

4.2. Nurodė, kad ieškovui nuolatos keliant konfliktines situacijas, psichologiškai smurtaujant, ji 2017 m. vasario mėnesį buvo priversta su dviem mažamečiais vaikais išeiti iš namų ir apsigyventi išsinuomotame bute. Nuo tada Gyvenamuoju namu naudojasi tik ieškovas, kuris savavališkai pakeitė Gyvenamojo namo durų užraktus, iš jos atėmė automatinių kiemo vartų pultą, dėl ko ji neturi jokių galimybių patekti į savo namus ir kiemą. Šiuose namuose yra visas jai priteistas turtas, kurio ieškovas neleidžia pasiimti. Pažymėjo, kad ieškovas, nuo skyrybų pradžios, nė karto nėra kreipęsis į ją, nurodydamas kokius nors jų bendro Turto defektų, remonto, naudojimosi arba jo eksploatavimo sprendimų reikalingumą. Priešingai, visą turtą valdė tik savo nuožiūra, nesitardamas ir neinformuodamas jos apie turto valdymo, naudojimosi ar eksploatavimo reikalus, neklausdamas jos nuomonės jokiais su Turto būkle susijusiais klausimais. Akcentavo, kad pati siūlė įvairius būdus ir variantus dėl bendro Turto, tačiau ieškovas nesvarstė jokių jos pasiūlymų. Mano, kad ieškovo siūloma kompensacija neatspindi tikrosios Turto vertės rinkoje. Nurodė, kad ieškovo pateiktoje UAB „Krivita“ vertinimo ataskaitoje parinkti netinkami ir ne pagal aiškius kriterijus lyginamieji objektai, todėl gali neatspindėti tikrosios Turto rinkos vertės ir jos pagrindu apskaičiuojamos kompensacijos dydžio. Pažymėjo, kad žodžiu konsultavosi su turto vertintoju, kuris nurodė, kad tokio ar panašaus turto (duomenys neskelbtini) vertė rinkoje šiuo metu gali būti nuo 280 000 iki 300 000 Eur.

4.3. Pasisakydama dėl kompensacijos mažinimo nurodė, kad apie tai, jog ieškovas atliko kažkokius Gyvenamojo namo stogo remonto darbus ir pakeitė šilumos siurblį, ji sužinojo tik gavusi ieškinį. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių stogo remonto būtinumą, kompetentingų specialistų išvadų, kokie defektai buvo nustatyti ir tokių išlaidų egzistavimą. Atkreipė dėmesį, kad Gyvenamasis namas yra naujos statybos (pastatytas 2013-2014 metais). Esant statybos defektams, yra taikomi garantiniai terminai pareikšti reikalavimus rangovui, projektuotojui, statinio projekto ekspertizės rangovui ar statybos techniniam prižiūrėtojui. Be to, sunku suvokti, kad stogo remonto išlaidas sudaro 15 255 Eur, nes tai reikštų naujo stogo įrengimą. Ieškovas taip pat nurodo pakeitęs šilumos siurblį, tačiau nepaaiškina, kodėl jis keitė granulinį pečių į kitokį. Ieškovo pateiktame Būsto draudimo liudijime TIA Nr. 417005900 yra nurodoma, kad yra apsidraudęs nuo šildymo sistemos ir jos įrenginių gedimo iki 3 000 Eur sumos. Vadinasi, ieškovas galėjo pasinaudoti draudimu ir gauti 3 000 Eur išmoką už draudiminį įvykį – šildymo sistemos įrenginio gedimą. Elektros energijos išlaidoms įrodyti atsakovas pateikia savo sesers V. A. ir tėvo V. B. banko sąskaitų išrašus ir mokėjimo dokumentus. Todėl akivaizdu, kad nurodomas išlaidas patyrė kiti asmenys, o iš V. A. pateikto banko sąskaitos išrašo net nėra suprantama už ką ji mokėjo. Taip pat akivaizdu, kad V. A. ir V. B. mokėjimai yra už tuos pačius laikotarpius. Be to, elektros energijos naudojimas yra tiesiogiai susijęs su būsto naudojimu, t. y. elektros energija yra naudojama tuomet, kai namo gyventojai naudoja elektros prietaisus, todėl šios išlaidos gali būti tik ieškovo gyvenimo name pasekmė. Ieškovas nurodo, kad jis patyrė 90 Eur išlaidų už valymo įrenginių remontą ir pateikė savo 2021 m. vasario 27 d. banko sąskaitos išrašą. Tačiau banko sąskaitos išrašas nepatvirtina ieškovo nurodomų išlaidų paskirties. Be to, akivaizdu, kad valymo įrenginiais naudojasi ieškovas, todėl, jeigu jie sugedo jam naudojantis, tuomet manytina, kad jis ir turi juos sutaisyti. Ieškovas nurodo, kad jis patyrė 393,14 Eur išlaidų už turto apsaugą ir pateikė savo banko sąskaitos išrašus. Tačiau iš pateiktų dokumentų nėra aišku, už kokį laikotarpį ieškovas skaičiuoja šias išlaidas ir kaip ši suma buvo apskaičiuota. Ieškovas nurodo, kad jis draudžia turtą ir patiria išlaidas, tačiau pateikiami draudimo liudijimai patvirtina, kad yra draudžiamas ne tik Turtas nuo įvairių stichijų ar nelaimių, bet ir ieškovo civilinė atsakomybė. Be to, naudos gavėju yra numatytas išimtinai tik ieškovas, todėl akivaizdu, kad jis yra suinteresuotas draudimu ir pats priėmė sprendimą apdrausti, nesitaręs su ja ir nenurodęs jos kaip galimos naudos gavėjos. Be to, ieškovas nurodo, kad gruntų sustiprinimo kaina yra 26 000 Eur, kitų defektų kaina būtų apie 10 000-15 000 Eur. D. K. vertinimo akto fotonuotraukos visiškai neinformatyvios, nesuprantama, kokioje vietoje darytos. Kitos fotonuotraukos visiškai neatspindi to, ką bandoma įrodyti, pvz., apie konstrukcijų nestabilumą, sutrūkusias sienas, prasėdusias grindis. Akivaizdu, kad nurodyti tarpai tarp sienų ir grindų yra neišbaigto darbo rezultatas, t. y. ertmė tarp sienos ir grindų neužpildyta izoliacine medžiaga, kitur matyti, kad dalis tų darbų atlikta nekokybiškai, neišbaigta, o galbūt netgi specialiai ieškovo išimta medžiaga iš tarpų ir t. t. Šiose nuotraukose akivaizdžiai matyti, kad tariamai „sėdant“ grindims, sienos ir grindys netrūkinėja. Subraižytas parketas yra ieškovo gyvenimo name pasekmė, nes to nebuvo, kai name gyveno atsakovė. Tarpai tarp laiptų pakopų įrodo tai, kad medis nebuvo tinkamai paruoštas (nepakankamai išdžiovintas), dėl to traukiasi ir atsirado tarpeliai medienos sudūrimų vietose. Pabėgusio vandens žymės ant grindų palei langą įrodo tik tai, kad ieškovui, neuždarius lango ir pribėgus lietaus vandeniui, atsirado žymės ant medinių grindų. Visiškai nesuprantama išvada dėl netinkamai parinkto palangės nuolydžio antrame aukšte – koks nuolydis ir kuo jis netinkamas, kam tai turi įtakos. Netinkamai privesta palangė ir neužtaisyta siūlė ties langu tik įrodo netinkamą darbų kokybę. Užtaisytas tarpas po pastato trūkio visiškai neatspindi ieškovo nurodomų aplinkybių, nes jokio trūkio sienoje nebuvo. Statybos metu buvo nekokybiškai atlikti darbai, t. y. išbalinta siena, kuri niekaip nenusivalė. Šios sienos nuotrauka yra santuokos nutraukimo bylos dokumentuose ir ji tokia pati, kaip ir dabar. Ieškovas ne kartą valė sieną, tačiau jam nepavyko pašalinti dėmės, tačiau sienoje trūkio nebuvo niekada. Paskutinės dvi D. K. vertinimo akto fotonuotraukos yra rūsyje esančios skalbimo ir džiovinimo patalpos įrengimo 2013-2014 metais darytos fotonuotraukos, kai buvo montuojamas „gyvatukas“ ir dažomos sienos. Kaip atrodo šios sienos dabar, patvirtina UAB „Krivita“ vertinimo ataskaitos 37 lapo kairės pusės antra nuotrauka iš viršaus. Taip pat ieškovas ieškinyje teigia, kad dėl nestabilaus grunto yra iškilnotos kiemo trinkelės, kurias būtina perkloti papildžius ir išlyginus giluminį gruntą, būtina remontuoti tvorą ir įvažiavimo vartus. Šiuos teiginius pagrįsti nepateiktas nei vienas įrodymas. Be to, atkreipė dėmesį, kad visos šios ieškovo nurodomos galimos išlaidos dėl visų nurodomų defektų pagal ieškinyje reiškiamus reikalavimus turėtų būti išskaitomos tik iš galimos kompensacijos, neatsižvelgiant į tai, kad pusė jų turėtų būti paties ieškovo nuostoliai. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, mano, kad ieškovo nurodomais argumentais mažinti galimai priteistinos jai kompensacijos dydį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

5. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad abi šalys sutinka, jog Turtas natūra būtų priteistas ieškovui, o atsakovei iš ieškovo – kompensacija pinigais. Pažymėjo, kad, atsiliepdama į ieškinį, nurodė, kodėl nesutinka su ieškovo pateiktais įrodymais ir išsakytais teiginiais apie esamas ir tariamas būsimas išlaidas Turto išlaikymui ir pagerinimui, todėl dar kartą jų nekartos. Nurodė, kad 2022 m. vasario 11 d. kreipėsi į nekilnojamojo turto vertintoją UAB „ideArt“, kuris pateikė Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo konsultacinę išvadą Nr. 22-03/03 (toliau – ir UAB „ideArt“ konsultacinė išvada). Šioje išvadoje nurodyta, kad Turto vertė (kaina) galėtų būti 288 000 Eur, t. y. 1 kv. m. vertė yra 820 Eur, o tai yra žymiai daugiau negu ieškovo pateiktoje UAB „Krivita“ vertinimo ataskaitoje. Nurodė, kad, remdamasi minėta išvada, reiškia reikalavimą atidalinti jos dalį, priteisiant jai iš ieškovo 144 000 Eur kompensaciją.

6. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovės pateiktos išvados rezoliucinėje dalyje yra konstatuota, jog ši išvada nėra turto vertinimo dokumentas, o yra tik informacinio konsultacinio pobūdžio dokumentas su priedais. Todėl akivaizdu, kad tokiu dokumentu nėra pagrindo vadovautis. Antra, kyla pagrįstų abejonių dėl minėtos išvados pagrįstumo ir teisingumo. Nors pačioje joje nurodyta, kad vertinant turtą taikomi lyginamasis, pajamų, išlaidų metodai ir jų deriniai, tačiau nustatant Turto vertę buvo panaudotas tik lyginamasis metodas. Dar daugiau, į lyginamuosius objektus buvo įtraukti nekilnojamo turto sandoriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad nemotyvuotas tik vieno metodo taikymas ir dar nepagrįstai išplečiant regiono ribas, nesuteikia pagrindo laikyti šį dokumentą pagrįstu ir teisingu. Trečia, visiškai nebuvo vertinama individuali Turto faktinė situaciją, t. y. grunto susėdimas, trinkelių iškilnojimai, Gyvenamojo namo trūkumai. Neabejotina, kad visi šie aspektai mažina Turto rinkos vertę.

Šalies argumentai

7. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė: 1) atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą ir ieškovui priteisti 1/2 dalį jai nuosavybės teise priklausančio Turto, nustatant, kad nuosavybės teisė į 1/2 dalį Turto ieškovui pereina nuo visiško atsiskaitymo su ja momento; 2) Priteisti jai iš ieškovo 142 500 Eur kompensaciją už jam tenkančią ½ dalį Turto; 3) Priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

8. Atsakovė patikslintame priešieškinyje papildomai nurodė, kad, įvertinus tai, jog civilinėje byloje buvo paskirta ekspertizė ir gautus Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. VS-2022/12-1 (toliau – ir Ekspertizės aktas), nurodytus duomenis, tikslina priešieškinį dalyje dėl iš ieškovo priteistinos kompensacijos dydžio ir nuosavybės teisės perėjimo momento ieškovui.

9. Ieškovas atsiliepimu į patikslintą priešieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad Ekspertizės akte visiškai nebuvo tiriama konkreti Turto būsena, o tik formaliai nurodoma, kad Turto būklė „gera“. Pabrėžė, kad į bylą pateikė D. K. vertinimo aktą, kuriame konstatuota, jog Gyvenamasis namas yra su aiškiais trūkumais. Šios aplinkybės Ekspertizės akte nubuvo tiriamos, ir nustatant Turto vertę į jas nebuvo atsižvelgta. Todėl pagrįsta teigti, kad Ekspertizės akte nustatyta Turto vertė – 285 000 Eur – ir nuo jos atsakovės skaičiuojama patikslinto priešieškinio suma laikytina nepagrįsta. Be to, pažymėjo, kad yra į bylą pateikęs visą eilę įrodymų, pagrindžiančių jo išlaidas Turto priežiūrai ir išlaikymui. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų prisidėjusi prie Turto išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės reikalavimas priteisti jai ½ Ekspertizės akte nustatytos Turto vertės, neišskaitant jokių jo patirtų ir pagrįstų išlaidų, laikytinas nepagrįstu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies bei patikslintą priešieškinį – pilnai: atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo Turto atsakovei priklausančią ½ dalį Žemės sklypo ir ½ dalį Gyvenamojo namo, ieškovui priteisiant šį turtą natūra, nustatant, kad nuosavybės teisė į visą Žemės sklypą ir visą Gyvenamąjį namą ieškovui pereina nuo visiško atsiskaitymo su atsakove momento; priteisė atsakovei iš ieškovo 142 500 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jam tenkančią ½ dalį Turto ir 3 258 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė ieškovui iš atsakovės 83 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį).

11. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovo argumentų, kad Ekspertizės akte nebuvo tiriama konkreti Turto būsena, kuri įvertinta bei aprašyta D. K. vertinimo akte, sprendė, kad šiuos ieškovo argumentus ir reikalavimą 50 000 Eur suma (skaičiuojant nuo ieškovo pateiktos UAB „Krivita“ vertinimo ataskaitos) sumažinti atsakovei priteistinos kompensacijos sumą atmeta kaip nepagrįstus. Nurodė, kad kaip matyti D. K. vertinimą atliko tik apžiūrėjęs Turtą ir nurodė, jog tam, kad pilnai nustatyti defektų apimtį reikia atlikti detalią pastato ekspertizę ir grunto tyrimus. D. K. vertinimo aktas iliustruojamas fotonuotraukomis, kurios yra visiškai neinformatyvios. Kaip nurodė atsakovė, Gyvenamasis namas pastatytas 2013-2014 metais, todėl mažai tikėtina, jog būtų reikalingos virš 40 000 Eur dydžio lėšos jų šalinimui. Sutiko su atsakovės išsakyta pozicija, kad visų pirma ieškovas turėtų išnaudoti visas įstatymu suteiktas galimybes defektus pašalinti, reikšdamas reikalavimus rangovui, projektuotojui, statinio projekto ekspertizės rangovui ar statybos techniniam prižiūrėtojui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.698 straipsnis), ar kreiptis į draudimo bendrovę dėl išmokos už draudiminį įvykį. Pažymėjo, kad AB „Lietuvos draudimas“ 2022 m birželio 16 d. rašte nurodė, jog ieškovui 2019-2022 metais buvo išmokėta 2 474,65 Eur draudimo išmoka dėl lietaus pažeistų grindų. Be to, D. K. vertinimo akte nėra pateiktos atliktinų defektų šalinimo darbų paskaičiavimo metodikos, todėl visiškai neaišku, kaip buvo paskaičiuotos eksperto nurodytos sumos. Pažymėjo, kad 2022 m. liepos 18 d. nutartyje, kuria buvo paskirta ekspertizė, nurodė, jog ieškovas neatsiliepė į atsakovės raštu pateiktuose 2022 m. liepos 8 d. paaiškinimuose išsakytą nuomonę, kad, jeigu teismas spręstų užduoti ekspertams ieškovo pateiktus klausimus (kokia Turto rinkos vertė, minusavus nustatytus turto defektų šalinimo kaštus; ar atlikti pagerinimai (stogo remonto darbai, sumontuota saulės elektrinė, pakeistas šilumos siurblys) įtakoja Turto rinkos kainą ir kiek reikšmingai (procentais) dėl to išaugo turto vertė lyginant su jo kaina 2019 m.) tokios ekspertizės išlaidas turi sumokėti ieškovas. Atsižvelgiant į išdėstytą, darė išvadą, jog Turto rinkos vertė – 285 000 Eur – nėra nuginčyta. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovas, nurodydamas, kad preliminari Turto defektų šalinimo kaina yra 41 000 Eur, atsakovei mokėtinos kompensacijos dydį prašo mažinti 50 000 Eur, visiškai nedetalizuodamas kokie darbai kainuotų dar papildomai 9 000 Eur. Kita vertus, net ir esant byloje pagrįstiems rašytiniams įrodymams dėl Turto defektams šalinti reikalingos sumos, lieka visiškai neaišku, kodėl defektų šalinimo kaštus turėtų padengti tik atsakovė, tokiu atveju ieškovui praturtėjant jos sąskaita. Taip pat darė išvadą, kad nėra pagrindo mažinti atsakovei priteistinos kompensacijos dydį dėl ieškovo neva atliktų Turto pagerinimų (saulės elektrinės įrengimo, šilumos katilo keitimo, stogo dangos remonto ir kt.). Ekspertizės akte turto vertė nurodyta nevertinant įrengtos saulės elektrinės. Ieškovas teigė, jog keitė granulinį pečių ir pateikė V. B. 2020 m. balandžio 9 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų apmokėjęs šią sąskaitą. Stogo remonto darbus ieškovas įrodinėja prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitu Nr. 2020-10-30, 2020 m. lapkričio 30 d. prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitu Nr. 2020-11-30, 2020 m. gruodžio 20 d. prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitu Nr. 2020-12-20 (toliau – Kvitai), išrašytais V. B. 5 750 Eur, 5 300 Eur ir 4 205 Eur sumoms. Iš šių kvitų spręsti, kad buvo remontuojama būtent ginčo Gyvenamojo namo stogo danga, nėra pagrindo. Be to, Kvitai išrašyti ne ieškovui ir byloje nėra jokių įrodymų, kad šios sumos buvo jo apmokėtos. Pažymėjo, kad atmestini kaip nepagrįsti ir ieškovo argumentai, jog atsakovė neprisideda prie Gyvenamojo namo išlaikymo. Nustatyta, kad atsakovė ginčo Gyvenamajame name negyvena nuo 2017 metų, todėl pareigos mokėti už elektros energiją neturi. Be to, ieškovas turėtoms išlaidoms už elektros energiją pagrįsti pateikia V. A. ir V. B. banko sąskaitų išrašus ir mokėjimo dokumentus. V. A. UAB „Elektroninių mokėjimų agentūra“ mokėjo nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d., o V. B. AB „Ignitis grupė“ mokėjo nuo 2019 m. sausio 22 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d. Šie rašytiniai įrodymai nepagrindžia ieškovo nurodytų 2 230,08 Eur turėtų išlaidų už elektros energiją. Be to, logiška, jog atsakovei negyvenant ginčo objekte, ji elektros energijos nenaudojo. Ieškovas taip pat nurodo, kad patyrė 90 Eur išlaidų už valymo įrenginių remontą, kurias grindžia savo 2021 m. vasario 27 d. banko sąskaitos išrašu. Ieškovui nepateikus atliktų darbų sąmatos, vien tik iš jo pateiktos sąskaitos išrašo negalima spręsti apie patirtas išlaidas valymo įrenginių remontui. Tokia pati situacija ir dėl ieškovo nurodytų išlaidų Turto apsaugai. Atsižvelgiant į išdėstytą, darė išvadą, jog pagrindo mažinti atsakovei priteistinos piniginės kompensacijos sumos nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą (DOK-40522), kuriuo prašo: 1) Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą tose dalyse, kuriose jo ieškinys buvo atmestas, o atsakovei buvo priteista 142 500 Eur kompensacija už ½ dalį Turto ir priimti naują sprendimą – už ½ dalį Turto atsakovei priteisti 70 000 Eur kompensaciją; 2) Priteisti jam iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

13. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą (DOK-40517), kuriuo prašo: 1) Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą, jo antrąją dalį išdėstant taip: priteisti atsakovei iš ieškovo 34 644,68 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jam tenkančią ½ dalį Turto; 2) Atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme; 3) Priteisti jam iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

14. Ieškovas apeliaciniame skunde:

14.1. pasisakydamas dėl Turto rinkos vertės pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi vieninteliu įrodymu – išimtinai Ekspertizės akte nurodyta rinkos verte. Nenurodyti jokie motyvai, kodėl buvo vadovautasi tik šiuo įrodymu, jį suabsoliutinant, o visi kiti rinkos vertės įrodymai buvo atmesti. Nurodė, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį ypač kritikavo jo pateiktą UAB „Krivita“ vertinimo ataskaitą būtent dėl to, kad aptariamas vertinimas atliktas naudojant vien tik lyginamąjį metodą, negana to, pasirinktinai buvo palyginti vos trys sandoriai, nors vietovėje buvo sudaryta dešimt sandorių. Paminėti argumentai buvo vienu iš pagrindų skirti ekspertizę byloje. Tačiau Ekspertizės akte taip pat buvo taikytas išimtinai tik lyginamasis metodas ir pasirinktinai palyginti vos trys sandoriai. Pažymėjo, kad mano, jog Turto rinkos vertė, kuri nustatyta tiek 2021 m. rugsėjo 21 d. datai, tiek ir 2022 m. spalio 5 d. datai, skyrėsi dėl to, kad vertinimai buvo atlikti su jų atotrūkiu laike, esant labai dideliems nekilnojamojo turto kainų rinkos svyravimams. Be to, atkreipė dėmesį, kad ginčijamame sprendime visai nevertinta ir neatsižvelgta, kad tiek UAB Krivita vertinimo ataskaita, tiek Ekspertizės aktas abu yra svarbūs rašytiniai įrodymai. Teismų praktikoje, esant itin dideliems turto kainų, nurodytų kelių ekspertų, skirtumams, o šiuo atveju yra net 45 000 Eur skirtumas, nustatant teisingą rinkos kainą gali būti imamas kelių ekspertų nurodytas kainos vidurkis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paprastai kompensacija gali būti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikšmingus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017). Kompensacijos teisingumas ginčijamame sprendime nustatytas vienpusiškai ir labai subjektyviai – pagal Ekspertizės akto išvadą, neatsižvelgiant ir į kitus byloje nustatytus, įrodymais patvirtintus, reikšmingus kriterijus, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas.

14.2. Pasisakydamas dėl išlaidų už atliktus Gyvenamojo namo stogo remonto darbus ir šilumos siurblio keitimą nurodė, kad tiek stogo remonto darbų atlikimo metu, tiek seno šildymo katilo pakeitimo į modernų katilą metu, Turto savininku buvo ne jis, o jo tėvas V. B.. Pats naujo šildymo katilo įrengimo faktas akivaizdus tiek iš UAB Krivita vertinimo ataskaitos, tiek iš Ekspertizės akto, nes aptariamas pagerinimas matomas ir iš fotonuotraukų, ir iš aprašymų. Moderni šildymo sistema, kuriai nereikalinga kasdienė priežiūra, kaip yra granulinio katilo atveju, akivaizdu, yra svarbus veiksnys, turintis įtakos vertinamajai Turto rinkos kainai. Tai, kad už įrengtą modernią šilumos sistemą oras-vanduo sąskaita buvo išrašyta tuometinio savininko vardu, nepaneigia nei jos įrengimo fakto, nei suteikia atsakovei teisę gauti turtinę naudą (kompensaciją) jos verte, kaip nepagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas. Atkreipė dėmesį, kad ginčijamo sprendimo išvada, jog stogo dangos keitimo Kvitai gali būti neapmokėti ar apmokėti ne už Gyvenamojo namo stogo keitimą, nes jie išrašyti V. B., yra aiškiai nepagrįsta, nes neatitinka bylos įrodymų bei teisės aktų. Pirma, 2020 m. spalio – gruodžio mėn. laikotarpiu ginčo Gyvenamojo namo 1/2 dalies savininku buvo registruotas V. B., nes tuo metu vyko bylinėjimasis dėl turto priklausomybės. Jo nuosavybės teisės įregistruotos tik nuo 2021 m. spalio 14 d. Antra, ginčijamame sprendime nurodyta subjektyvi atsakovės iškelta abejonė, esą Kvitai galimai neapmokėti, kuri aiškiai prieštarauja teisės aktams ir įprastinei darbo pagal verslo liudijimus praktikai, nes Kvitas visada išrašomas pinigų gavimo momentu. Trečia, Ekspertizės akto 23 lape nurodyta, kad stogo konstrukcija yra šlaitinė, o stogo danga „Eternit“ (beasbesčio cemento lakštai), ginčo dėl to nėra. Reiškia, naujos stogo dangos įrengimas turėjo įtakos nustatant rinkos kainą, nes ji pakeista dėl nustatytų pratekėjimų, be to, stogo dangos keitimo ar remonto darbai, visuotinai žinoma, buvo ir yra brangi paslauga, todėl nurodytos kainos yra adekvačios pagal jų apimtį ir kainas rinkoje. Ketvirta, stogo dangos atnaujinimo metu ginčo šalys jau buvo nutraukusios santuoką ir Turto nuosavybė buvo tapusi bendrąja daline, todėl atsakovės neprisidėjimas prie šių, turto vertę rinkoje padidinusių išlaidų, neturi būti jai kompensuojamas, atitinkamai jos turėjo būti minusuotos iš mokėtinos kompensacijos, nes rinkos kaina nustatyta jau su nauja stogo danga. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis. Nagrinėjamu atveju tai stogo remonto darbų išlaidos ir modernaus šilumos siurblio įrengimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnyje nustatyta, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuos nuostolius sudaro ne tik kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daiktui išlaikyti dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai, atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan. Byloje nėra ginčo, jog po šalių santuokos nutraukimo, atsakovė visiškai nevykdė pareigos išlaikyti bendrą turtą, jį remontuoti, taisyti defektus žalai ir jos padidėjimui išvengti (stogo nuotėkiai ir kt.), todėl ji privalo atlyginti (kompensuoti) atitinkamą dalį apelianto išlaidų, patirtų abiejų bendraturčių interesais kaip jo nuostolius, kas buvo nurodyta ieškinyje.

14.3. Pasisakydamas dėl Turto išlaikymo nurodė, kad aplinkybė, jog išlaidos už Gyvenamajame name suvartotą elektros energiją buvo mokėtos ne iš jo banko sąskaitos, tačiau per susijusių asmenų banko sąskaitas, atitinka šių asmenų vidinį susitarimą ir nesuteikė atsakovei teisės atsisakyti išlaikyti bendrą Turtą. Abejones dėl išlaidų pagrįstumo pašalina ir tai, kad ignitis.lt mokėjimo pranešimuose aiškiai išskirtas ginčo, būtent Gyvenamojo namo, elektros energijos suvartojimas. Ginčijamo sprendimo motyvas, kartojantis atsakovės atsikirtimus, kad ji name negyvena nuo 2017 metų ir elektros energijos nenaudoja nuo to laiko, yra neteisingas šiuo konkrečiu atveju, todėl keistinas. Šildymo sistemai eksploatuoti yra būtinas elektros energijos tiekimas, o šildyti pusę namo yra neįmanoma. Dėl nepateiktos atliktų darbų sąmatos už patirtas 90 Eur išlaidas valymo įrenginių remontui paaiškino, kad valymo įrenginių remontas buvo būtinas jų tinkamam funkcionavimui užtikrinti. Jeigu valymo įrenginiai rinkos vertės nustatymo metu būtų nefunkcionuojantys, Gyvenamasis namas tiesiog negalėtų būti naudojamas pagal jo numatytą paskirtį. Ekspertizės akte (23 lape) nurodyta, kad nuotekų šalinimas yra vietinis (valymo įrenginiai „August“), ir nesvarbu kam iš bendraturčių naudojantis įvyko įrengimo gedimas, šių įrenginių funkcionavimas privalo būti užtikrinamas nepertraukiamai. Akcentavo, kad jam visai nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2021 m. vasario 27 d. banko sąskaitos išrašo nepakanka remonto būtinumui pagrįsti. Vienkartinio, šiuo atveju skubaus remonto, mažos apimties darbų atvejais įprasta, kad mokėjimo atlikimas reiškia užsakymo įvykdymą, o atskiros sutartys pavieniams buitinio vartotojo remonto darbams praktikoje nėra surašomos apsikeičiant dokumentais ir t. t., kas galioja ilgalaikėms sutartims. Tai pat analogiškai nepagrįstai spręsta ir atmetant reikalavimą dėl patirtų išlaidų Turto apsaugai. Brangaus turto saugojimas, jo draudimas yra įprasta ir normali bei skatintina praktika, ir atitinka abiejų bendrasavininkų interesus ir rūpestingo savininko elgesio standartą.

14.4. Pasisakydamas dėl Turto defektų nurodė, kad ginčijamame sprendime nurodyti motyvai, kuriais vadovaujantis atmestas ieškinio reikalavimas sumažinti kompensaciją defektų šalinimo išlaidų dydžiu, nepaneigia fakto ir tikrai nereiškia, kad Gyvenamojo namo statybos defektai egzistuoja. Defektus egzistuojant netiesiogiai konstatuoja ir pirmosios instancijos teismas, ginčijamo sprendimo motyvuose atmesdamas jų pašalinimo išlaidų kompensaciją (teigiant, jog mažai tikėtina, kad reikalingos nurodyto dydžio išlaidos; reikia skirti detalią ekspertizę dėl defektų; reikia reikalauti, kad draudimas atlygintų išlaidas ir kt.). Visapusiškai nagrinėjant bylą, šie aspektai turėtų būtų ištirti ir įvertinti. Jeigu ieškinyje nurodytų defektų šalinimo kaina pirmosios instancijos teismui atrodė per didelė, buvo abejojama jų egzistavimu, galėjo būtų pasiūlyta pateikti papildomus rašytinius įrodymus. Antra vertus, Turto rinkos vertė dėl esančių defektų gali būti mažesnė. Nustatant Turto rinkos vertę, kaip atkleidžia ekspertų išvadų išlygos, jokie individualūs Gyvenamojo namo statybų kokybės aspektai nebuvo ištirti ir nebuvo įvertinti, nors jie praktikoje pripažįstami kaip teisiškai reikšmingi. Nelogiška defektus susieti su pastato statybos metais, jo naujumu. Pažymėjo, kad Gyvenamasis namas buvo statytas ūkio būdu, t. y. statybos rangovo, statybos techninio prižiūrėtojo sutarčių nebuvo, todėl garantiniai terminai ir jų draudimas ginčo atveju nėra įmanomi. Šiuo metu priteista kompensacija yra neteisinga, kadangi paskaičiuota kaip už labai geros būklės pastatą, nors paslėpti trūkumai yra atskleisti byloje surinktais įrodymais. Tokiu būdu nuspręsta atsakovei išmokėti nepagrįstai didelę kompensaciją, neatitinkančią realios Turto vertės dalies. Ginčijamame sprendime dėl atsakovei mokėtinos kompensacijos dydžio (ne) mažinimo klausimo taip pat pasisakyta, kad ieškovas visiškai nedetalizavo papildomų darbų už 9 000 Eur kainą, be to, net ir esant rašytiniams įrodymams dėl defektams šalinti reikalingos sumos, pirmosios instancijos teismui visiškai neaišku, kodėl defektų šalinimo kaštus turėtų padengti tik atsakovė. Kasacinio teismo jurisprudencijoje aiškinama priešingai – defektų šalinimo išlaidos, kiti susiję nekilnojamojo daikto nuostoliai minusuotini.

Atsiliepimas

15. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo: 1) Abu apeliacinius skundus atmesti; 2) Priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

16. Atsakovė atsiliepime į apeliacinius skundus:

16.1. pasisakydama dėl Turto rinkos vertės pažymėjo, kad ieškovas neteisingai nurodo ir aiškina pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl ekspertizės skyrimo sąlygų ir aplinkybių. Priešingai nei nurodo ieškovas, pirmosios instancijos teismas ekspertizę skyrė ne dėl jos atsiliepime išsakytos kritikos dėl apelianto pateiktos UAB „Krivita“ vertinimo ataskaitos, bet todėl, kad pagal ieškovo pateiktą UAB „Krivita“ vertinimo ataskaitą turto rinkos vertė buvo 240 000 Eur, o pagal jos su priešieškiniu pateiktą UAB „ideArt“ konsultacinę išvadą, Turto rinkos vertė buvo 288 000 Eur. Pažymėjo, kad Ekspertizės akte nustatyta Turto rinkos vertė – 285 000 Eur – iš esmės patvirtino jos pateiktoje UAB „ideArt“ konsultacinėje išvadoje nustatytą Turto rinkos vertę. Akcentavo, kad ieškovas pačiam Ekspertizės aktui pretenzijų neturi, pastabų dėl Ekspertizės akto vertinimo nepagrįstumo nenurodė, jo trūkumų taip pat, tačiau nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šio akto nevertino su kitais byloje esančiais įrodymais dėl Turto vertės. Nurodė, kad, jos nuomone, Gyvenamojo namo statybos defektų (jeigu tokie būtų nustatyti) šalinimo kaštų suma negali būti mažinama jai išmokėtina kompensacija, kadangi šių kaštų atlyginimo ar kitoks teisių gynimo būdas turi būti sprendžiamas tarp turto savininko (užsakovo) ir subjektų, numatytų CK 6.698 straipsnyje, o ne tarp ieškovo ir atsakovės. Akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė ieškovo pateiktus įrodymus, t. y. UAB „Krivita“ vertinimo ataskaitą kartu su specialisto D. K. vertinimo aktu, ir juos analizavo kartu su Ekspertizės aktu bei atmetė, pagrįsdamas, kodėl ginčo turto vertei nustatyti vadovaujasi Ekspertizės aktu.

16.2. Pasisakydama dėl išlaidų už atliktus Gyvenamojo namo stogo remonto darbus ir šilumos siurblio keitimą nurodė, kad ieškovas, nesitardamas su ja, savavaldžiauja ir savivaliauja, Turtu naudojasi savo nuožiūra, nesąžiningai. Pažymėjo, kad nuo jų santuokos nutraukimo byloje priimto sprendimo įsiteisėjimo dienos Turto ½ dalies savininku buvo ieškovas, tačiau savo nuosavybės teisės neįregistravo, o ieškovo tėvai savo nuosavybės teisės neišregistravo ir toliau, neturėdami jokių teisių į ½ dalį Turto, šiame turte tariamai atliko kažkokius jo pagerinimus, nesitardami su ja dėl kažkokių tariamų investicijų, dar ir nepagrįstai ginčydami jos nuosavybės teises į turtą. Taigi, akivaizdu, kad ieškovas nepatyrė jokių investicijų į šį turtą, nes byloje tokių įrodymų nėra. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, priešingai kasacinio teismo išaiškinimams, netenkino ieškinio reikalavimo atliktų pagerinimų, kitų išlaidų suma sumažinti mokėtinos kompensacijos jai dydį, nurodė, kad: 1) ieškovo nurodomų pagerinimų nebuvo tokia apimtimi, kaip nurodoma apeliaciniame skunde; 2) ieškovas nebuvo gavęs jos sutikimo/pritarimo kokiems nors pagerinimams daryti; 3) ieškovas neišnaudojo visų galimybių jo patirtas išlaidas arba tariamai patirtų išlaidų atlyginimo gauti kitais teisėtais būdais (CK 6.698 straipsnio pagrindu iš atsakingų subjektų arba kreipiantis į draudimo bendrovę dėl draudiminiu įvykiu padarytos žalos atlyginimo, pvz., dėl šilumos sistemos gedimo); 4) lėšos, kurios tariamai buvo panaudotos pagerinimams arba remontui, nebuvo ieškovo, o tik jo tėvo V. B.. Nesant šių sąlygų viseto, ieškovas neturi teisės reikalauti iš jokios kompensacijos arba šia suma mažinti jai išmokamos kompensacijos dydį. V. B. byloje nebuvo įstojęs į procesą ir nereiškia jokių reikalavimų dėl jo lėšų panaudojimo šalių bendro turto pagerinimui, taip pat nėra ir įrodymo, kad ieškovas būtų sumokėjęs V. B. ar kitu būdu būtų perėmęs iš jo reikalavimo teises į dėl tariamų išlaidų turto pagerinimui atlyginimo.

16.3. Pasisakydama dėl Turto išlaikymo nurodė, kad ieškovas, siekdamas įrodyti, kad tam tikra sunaudotos elektros energijos dalis buvo panaudota tik Gyvenamojo namo šildymui, pirmiausia turi pats patirti tokias išlaidas ir įrodyti, kuri elektros energijos dalis yra skirta būtent namo šildymui, o kuri kitų ieškovo poreikių, susijusių su jo gyvenimu name, tenkinimu. Šiuo atveju, ieškovas reikalauja priteisti elektros energijos visas išlaidas, tame tarpe ir visų namo gyventojų dalies, neindividualizuodamas pagal jos naudojimo pobūdį / paskirtį. Ieškovas nurodo, kad jis patyrė 90 Eur išlaidų už valymo įrenginių remontą ir pateikia savo banko sąskaitos išrašą. Banko sąskaitos išrašas nepatvirtina ieškovo nurodomų išlaidų paskirties. Netiesa, kad negali būti išrašoma sąskaita už suteiktas ir apmokėtas paslaugas, jeigu to paprašytų ieškovas. Be to, akivaizdu, kad valymo įrenginiais naudojasi išimtinai ieškovas, tad jeigu jie sugedo jam naudojantis, tuomet manytina, kad jis ir turi juos sutaisyti. Ieškovas taip pat nurodo, kad jis patyrė 393,14 Eur išlaidų už turto apsaugą ir pateikia savo banko sąskaitos išrašus. Tačiau iš pateiktų dokumentų nėra aišku, už kokį laikotarpį ieškovas skaičiuoja šias išlaidas ir kaip ši suma buvo apskaičiuota. Ieškovas nurodo, kad jis draudžia turtą ir patiria išlaidas, tačiau pateikiami draudimo liudijimai patvirtina, kad yra draudžiamas ne tik turtas nuo įvairių stichijų ar nelaimių, bet ir ieškovo civilinė atsakomybė. Kaip yra žinoma iš byloje esančių įrodymų, ieškovas jau yra gavęs draudimo išmoką dėl Gyvenamojo namo grindų užliejimo, tačiau gavęs šią išmoką, jis dar papildomai reikalauja sumažinti mokėtinos kompensacijos dydį dėl šių grindų užliejimo defekto šalinimo.

16.4. Pasisakydama dėl Turto defektų nurodė, kad ieškovas, iš pradžių neigęs ekspertizės būtinumą Turto rinkos vertei nustatyti, vėliau formulavo klausimus dėl galimų (tariamų) defektų nustatymo, tačiau taip ir neįgyvendino šios teisės ir pareigos rinkti įrodymus. Ieškovui turėjo būti akivaizdu, kad specialisto D. K. vertinimo akte aiškiai nurodyta labai svarbi aplinkybė, kad išvados padarytos tik apžiūros metu bei kad norint nustatyti defektų apimtį reikia atlikti detalią pastato ekspertizę ir grunto tyrimus. Vadinasi, neatlikus ekspertizės ir grunto tyrimų, negalima nustatyti defektų buvimo, jų pobūdžio ir apimties, o tuo pačiu ir įvertinti galimus paslėptus statybos defektus ir išlaidų tokiems defektams šalinti dydžio. Taigi, ieškovas pateikęs specialisto D. K. vertinimo aktą, aiškiai suprato jo įrodomąją reikšmę, t. y., kad jame yra užfiksuotos tik prielaidos ekspertizei, siekiant nustatyti tariamus ar realiai egzistuojančius defektus. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2021 metų, kai specialistas D. K. apžiūrėjo Turtą, jis sėkmingai eksploatuojamas pagal jo paskirtį ir nėra jokių įrodymų, kad trūkumai trukdo ar ateityje trukdys tai daryti. Pažymėjo, kad nepagrįstas ieškovo argumentas, jog Gyvenamasis namas buvo statomas ūkio būdu. Statybos vyko rangos būdu (vartojimo ranga) ir šios aplinkybės buvo nustatytos jų santuokos nutraukimo byloje.

17. Teisme 2023 m. spalio 10 d. gautas ieškovo prašymas (DOK-36925), kuriuo jis prašo: 1) Priimti jo atsisakymą nuo apeliacinio skundo (DOK-40522) ir bylą apeliacine tvarka išnagrinėti pagal kitą apeliacinį skundą (DOK-40517); 2) Prijungti prie bylos medžiagos Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą su istorija ir Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-134-239/2017 kopiją; 3) Priteisti jam ir atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Paaiškino, kad du apeliaciniai skundai pateikti per apsirikimą, nesusikalbėjimą. Galimai ankstesniam atstovui nebuvo visiškai aiškus jo apsisprendimas pasirinkti kitą atstovą. Taip pat nurodė, kad atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą teikia atsikirtimus dėl jo tėvo nuosavybės teisės įregistravimo į ginčo Turtą aplinkybių. Pastebėjo, kad byloje nėra Turto registro išrašo, t. y. oficialaus dokumento, iš kurio galima nustatyti bylai teisingai išnagrinėti svarbias oficialias aplinkybes – ginčo turto priklausomybės šalims laikotarpius (byloje esantys Turto teisinės registracijos oficialūs duomenys yra pateikti be jų istorijos). Pažymėjo, kad šio dokumento pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. po ginčo šalių procesinių dokumentų pateikimo apeliacinės instancijos teismui. Taip pat nurodė, kad atsakovė nuo 2017 m. vasario mėn. mėnesio negyvena Gyvenamajame name, nes 2017 m. vasario 1 d. sukėlė smurto artimoje aplinkoje įvykį, už ką Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-134-239/2017 buvo nuteista. Mano, kad siekiant visapusiškai peržiūrėti bylą, yra būtinybė šioje proceso stadijoje įvertinti ir duomenis dėl atsakovės teistumo bei šalių santuokos nutraukimo datų įtakos bei reikšmės Turto išlaikymo ir kitų išlaidų bei jo atidalinimo teisingam išsprendimui.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Žemesnės instancijos teismas

19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

21. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atidalintas turtas iš bendrosios dalinės nuosavybės, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl apeliacinio skundo atsisakymo

22. Apeliacinės instancijos teisme tą pačią dieną gauti du ieškovo apeliaciniai skundai – apeliacinis skundas (DOK-40522) ir apeliacinis skundas (DOK-40517).

23. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą (DOK-36925), kuriuo, be kita ko, prašo priimti jo atsisakymą nuo apeliacinio skundo (DOK-40522) ir bylą apeliacine tvarka išnagrinėti pagal kitą apeliacinį skundą (DOK-40517).

24. Vadovaujantis CPK 308 straipsnio 1 dalimi, apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios; teismas gali nepriimti apeliacinio skundo atsisakymo, jeigu yra šio Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

25. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliacinio skundo (DOK-40522) atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinio skundo (DOK-40522) atsisakymas priimtinas ir civilinė byla nagrinėtina pagal kitą apeliacinį skundą (DOK-40517).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

26. Ieškovas prašymu (DOK-36925) taip pat prašo priimti naujus įrodymus – Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą su istorija ir Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-134-239/2017 kopiją.

27. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

28. Visų pirma pažymėtina, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs Nekilnojamojo turto registro išrašą (e. bylos 1 t., b. l. 9-11).

29. Antra, ieškovas teigia, kad teikiamas Nekilnojamojo turto registro išrašas su istorija yra reikšmingas, siekiant nustatyti ginčo turto priklausomybės šalims laikotarpius, tačiau pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2017 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-421/2017).

30. Trečia, kitame ieškovo prašomame priimti naujame įrodyme, ieškovo teigimu, atsispindi duomenys apie tai, kodėl atsakovė nuo 2017 m. vasario mėn. negyvena Gyvenamajame name, tačiau vertintina, kad šie duomenys nėra aktualūs, sprendžiant klausimą dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Taigi, spręstina, kad kartu su apeliaciniu skundu teikiami nauji įrodymai neturi įtakos šalių ginčo išsprendimui, todėl nepriimami.

Dėl faktinių aplinkybių

31. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-44-213/2019, be kita ko, nutraukė šalių santuoką.

32. Iš Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad tarp A. L. ir E. L. bei V. B. ir R. B. (ieškovo tėvai) 2012 m. birželio 25 d. buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 547, pagal kurią V. ir R. B. įsigijo 0,1815 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2014 m. gruodžio 2 d. buvo atlikta gyvenamojo namo (unikalus numeri (duomenys neskelbtini)), esančio tuo pačiu adresu kaip ir Žemės sklypas teisinė registracija V. B. vardu pagal pateiktą 2014 m. gruodžio 2 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą.

33. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. sprendimo rezoliucinės dalies 5 punktu pripažino negaliojančia aukščiau nurodytos pirkimo - pardavimo sutarties dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėjai yra V. B. ir R. B., ir pirkėjais pripažino ieškovą ir atsakovę bei 6 punktu pripažino negaliojančia Gyvenamojo namo deklaracijos apie statybos užbaigimą dalį, kurioje nurodyta, kad statytojas yra V. B., ir statytojais pripažino ieškovą ir atsakovę.

34. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1719-392/2019 panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą, pakeitė rezoliucinės dalies 13, 14 punktus bei likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą.

35. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis Turtas natūra priteistinas ieškovui, tačiau nesutariama dėl atsakovei mokėtinos kompensacijos dydžio.

Dėl Turto rinkos vertės

36. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio, ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

37. Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).

38. Nagrinėjamu atveju ieškovas į bylą pateikė UAB „Krivita“ 2021 m. rugsėjo 21 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 21-I-061 (e. bylos 1 t., b. l. 39-89), pagal kurią Turto rinkos vertė 2021 m. rugsėjo 21 d. buvo 240 000 Eur. Atsakovė į bylą pateikė UAB „ideArt“ 2022 m. vasario 23 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo konsultacinę išvadą Nr. 22.03/03 (e. bylos 2 t., b. l. 44-73), pagal kurią Turto rinkos vertė 2022 m. vasario 23 d. buvo 280 000 Eur.

39. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. liepos 18 d. nutartimi (e. bylos 2 t., b. l. 179-183) skyrė ekspertizę Turto rinkos vertei nustatyti, pavedant ją atlikti teismo ekspertui V. S. bei užduodant klausimą kokia yra Turto rinkos vertė ekspertizės atlikimo metu, nevertinant įrengtos saulės elektrinės?

40. Teismo ekspertas V. S. pateikė 2022 m. gruodžio 14 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. VS -2022/12-1 (e. bylos 3 t., b. l. 5-85), pagal kurį Turto rinkos vertė, nevertinant įrengtos saulės elektrinės, 2022 m. spalio 5 d. buvo 285 000 Eur.

41. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi vieninteliu įrodymu – išimtinai Ekspertizės akte nurodyta rinkos verte. Pažymėjo, kad teismų praktikoje, esant itin dideliems turto kainų, nurodytų kelių ekspertų, skirtumams, o šiuo atveju yra net 45 000 Eur skirtumas, nustatant teisingą rinkos kainą gali būti imamas kelių ekspertų nurodytas kainos vidurkis.

42. Vertinant šiuos ieškovo argumentus, pažymėtina, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Kita vertus, eksperto išvada neturi teismui didesnės įrodomosios galios ir turi būti vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, tačiau konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014; kt.).

43. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2019).

44. Nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodė jokių argumentų dėl Ekspertizės akto nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokių trūkumų, todėl toliau vertintini ir šalių pateikti rašytiniai įrodymai, ir eksperto išvada.

45. Tiek UAB „Krivita“ vertinimo ataskaitoje, tiek UAB „ideArt“ konsultacinėje išvadoje, tiek Ekspertizės akte taikytas lyginamasis vertinimo metodas.

46. UAB „Krivita“ vertinimo ataskaitoje pasirinkti šie lyginamieji nekilnojamojo turto objektai: lyginamasis objektas Nr. 1, kurio pardavimo kaina – 160 000 Eur (lyginamasis objektas parduotas 2021 m. balandžio mėn.); lyginamasis objektas Nr. 2, kurio pardavimo kaina – 173 000 Eur (lyginamasis objektas parduotas 2018 m. spalio mėn.); lyginamasis objektas Nr. 3, kurio pardavimo kaina – 235 000 Eur (lyginamasis objektas parduotas 2018 m. rugsėjo mėn.).

47. UAB „ideArt“ konsultacinėje išvadoje pasirinkti šie lyginamieji nekilnojamojo turto objektai: lyginamasis objektas Nr. 1, kurio siūloma pardavimo kaina – 244 000 Eur; lyginamasis objektas Nr. 2, kurio siūloma pardavimo kaina – 260 000 Eur; lyginamasis objektas Nr. 3, kurio pardavimo kaina – 80 000 Eur (lyginamasis objektas parduotas 2021 m. vasario mėn.); lyginamasis objektas Nr. 4, kurio pardavimo kaina – 160 000 Eur (lyginamasis objektas parduotas 2021 m. balandžio mėn.); lyginamasis objektas Nr. 5, kurio pardavimo kaina – 240 000 Eur (lyginamasis objektas parduotas 2021 m. rugsėjo mėn.); lyginamasis objektas Nr. 6, kurio pardavimo kaina – 219 000 Eur (lyginamasis objektas parduotas 2021 m. spalio mėn.); lyginamasis objektas Nr. 7, kurio pardavimo kaina – 120 000 Eur (lyginamasis objektas parduotas 2022 m. sausio mėn.); lyginamasis objektas Nr. 8, kurio pardavimo kaina – 185 000 Eur (lyginamasis objektas parduotas 2022 m. sausio mėn.).

48. Ekspertizės akte pasirinkti šie lyginamieji nekilnojamojo turto objektai: lyginamasis objektas Nr. 1, kurio pardavimo kaina – 230 000 Eur (lyginamasis objektas parduotas 2022 m. spalio mėn.); lyginamasis objektas Nr. 2, kurio pardavimo kaina – 236 000 Eur (lyginamasis objektas parduotas 2022 m. liepos mėn.); lyginamasis objektas Nr. 3, kurio pardavimo kaina – 193 000 Eur (lyginamasis objektas parduotas 2022 m. birželio mėn.).

49. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukštą kelerių pastarųjų metų infliacijos lygį šalyje, bei atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo pateiktoje UAB „Krivita“ vertinimo ataskaitoje sandoriai dėl dviejų iš trijų lyginamųjų objektų buvo sudaryti 2018 metais, vertina, kad Ekspertizės akte nurodyta Turto rinkos vertė yra tikslesnė, nes atidalinant, sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012). Pažymėtina, kad ši Turto rinkos vertės kaina yra panaši į atsakovės pateiktoje UAB „ideArt“ konsultacinėje išvadoje nurodytą Turto rinkos vertės kainą, t. y. turto rinkos vertė 2022 m. vasario 23 d. nustatyta 280 000 Eur. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Turto rinkos vertės kaina yra 285 000 Eur. Atitinkamai pagal šio teismo eksperto nustatytą ginčo turto vertę nustatytina atsakovei priteistina kompensacija už ieškovui tekusį atsakovės turtą, kuri sudaro 142 500 Eur (285 000 Eur / 2).

Dėl atsakovei priteistinos kompensacijos mažinimo

50. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovei priteistina kompensacija turėtų būti mažinama 50 000 Eur suma, kurią sudaro: patirtos išlaidos už Gyvenamojo namo stogo remontą (15 255 Eur), šilumos siurblio keitimą (6 000 Eur); nuo 2019 m. vasario mėn. patirtos išlaidos už elektros energiją (2 230,08 Eur), valymo įrenginių remontą (90 Eur), Turto apsaugą (393,14 Eur) ir jo draudimą; D. K. vertinimo akte nurodytų Gyvenamojo namo defektų, kuriuos reikalinga pašalinti (grunto stiprinimas, tuštumų, atsiradusių po grindimis, užpildymas ir kt.), šalinimo kaina (44 630 Eur). Ieškovas ieškinyje taip pat pažymėjo, kad būtina remontuoti tvorą ir įvažiavimo vartus.

51. Pagal CK 4.76 straipsnį, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

52. Kasacinio teismo išaiškinta, kad išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis – išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet nesiekiama daikto pagerinti. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003; 2021 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-916/2021; 2022 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-943/2022).

53. Bylos duomenimis, 2020 m. spalio 30 d. ieškovo tėvui V. B. buvo išrašyti Prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitas Nr. 2020 m. spalio 30 d. už stogo remonto darbus ir termoizoliacijos keitimą 5 750 Eur sumai, 2020 m. lapkričio 30 d. Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. 2020 m. lapkričio 30 d. už garažo stogo ir gegnių remontą bei termoizoliacijos keitimą 5 300 Eur sumai ir 2020 m. gruodžio 20 d. Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. 2020 m. gruodžio 20 d. už stogo dangos ir gegnių remontą bei papildomus darbus 4 205 Eur sumai (e. bylos 2 t., b. l. 122-124); taip pat 2020 m. balandžio 9 d. ieškovo tėvui V. B. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija ARF Nr. 0002003 už šilumos siurblį 6 000 Eur sumai (e. bylos 1 t., b. l. 112).

54. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad iš pateiktų Kvitų spręsti, jog buvo remontuojama būtent ginčo Gyvenamojo namo stogo danga, nėra pagrindo. Byloje nėra pateikta jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių, jog buvo poreikis remontuoti Gyvenamojo namo, kurio statybos baigtos 2014 m. gruodžio mėnesį, stogo dangą, t. y. kad šios išlaidos buvo būtinos ar šiems darbams atlikti buvo duotas atsakovės sutikimas.

55. Pasisakant dėl šilumos siurblio keitimo, pažymėtina, kad, kaip ir stogo dangos remonto atveju, byloje nėra pateikta jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių, jog buvo poreikis keisti šilumos siurblį bei toks poreikis buvo aptartas su ieškove. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šilumos siurblį keitė, nes jis buvo sugedęs (teismo posėdžio garso įrašo 24 min. 31 sek. – 27 min. 46 sek.). Iš pateikto AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimo liudijimo už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. balandžio 23 d. matyti, kad Gyvenamasis namas apdraustas, be kita ko, nuo šildymo sistemos ir jos įrenginių gedimų (e. bylos 1 t., b. l. 180-183), tačiau ieškovas draudimu nepasinaudojo.

56. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad stogo remontas ir modernaus šilumos siurblio įrengimas yra laikytini Gyvenamojo namo pagerinimu.

57. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, jeigu vienas iš bendraturčių pagerina bendrą turtą taip, kad jo vertė padidėja, šio bendraturčio teisė į patirtų nuostolių atlyginimą gali būti užtikrinama, tenkinant šios šalies reikalavimą padidinti jos bendrosios dalinės nuosavybės dalį (CK 4.77 straipsnis), prašant priteisti kompensaciją už investuotas į bendrą turtą lėšas ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012; 2021 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).

58. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, jog daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis. Daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko (panaudos gavėjo) poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-916/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sprendžiant dėl daikto pagerinimo darbų taip pat svarbu nustatyti, ar buvo kito bendraturčio sutikimas padidinti bendrą daiktą ar jo vertę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-684/2016 22 punktą). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog buvo gautas atsakovės sutikimas kokiems nors Turto pagerinimo darbams atlikti.

59. Ieškovas, siekdamas įrodyti nuo 2019 m. vasario patirtas išlaidas už elektros energiją, valymo įrenginių remontą, Turto apsaugą ir jo draudimą, į bylą pateikė šiuos duomenis:

59.1. kliento V. B. e.ignitis.lt krepšelių išklotines, iš kurių matyti, kad buvo išrašytos sąskaitos už suvartotą elektros energiją nekilnojamojo turto objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (e.ignitis.lt krepšeliai Nr. A386251-0023, Nr. A386251-0024, Nr. A386251-0025, Nr. A386251-0026, Nr. A386251-0027, Nr. A386251-0028, Nr. A386251-0029, Nr. A386251-0030, Nr. A386251-0031, Nr. A386251-0032, Nr. A386251-0033, Nr. A386251-0034, Nr. A386251-0035, Nr. A386251-0036, Nr. A386251-0037, Nr. A386251-0038, Nr. A386251-0039, Nr. A386251-0040, Nr. A386251-0041, Nr. A386251-0042, Nr. A386251-0043, Nr. A386251-0044, Nr. A386251-0045, Nr. A386251-0046, Nr. A386251-0047, Nr. A386251-0048, Nr. A386251-0049, Nr. A386251-0050, Nr. A386251-0051, Nr. A386251-0052, Nr. A386251-0053, Nr. A386251-0054, Nr. A386251-0055, Nr. A386251-0056, Nr. A386251-0057) (e. bylos 1 t., b. l. 115-127; 131-142; 145-154);

59.2. V. A. (ieškovo sesers) AB SEB banko sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 25 d., iš kurių matyti, kad ji mokėjo už e.ignitis.lt krepšelius 2019 m. rugsėjo mėn. – 2021 m. lapkričio mėn. (e.ignitis.lt krepšeliai Nr. A386251-0031, Nr. A386251-0032, Nr. A386251-0033, Nr. A386251-0034, Nr. A386251-0035, Nr. A386251-0036, Nr. A386251-0037, Nr. A386251-0038, Nr. A386251-0039, Nr. A386251-0040, Nr. A386251-0041, Nr. A386251-0042, Nr. A386251-0043, Nr. A386251-0044, Nr. A386251-0045, Nr. A386251-0046, Nr. A386251-0047, Nr. A386251-0048, Nr. A386251-0049, Nr. A386251-0050, Nr. A386251-0051, Nr. A386251-0052, Nr. A386251-0053, Nr. A386251-0054, Nr. A386251-0055, Nr. A386251-0056, Nr. A386251-0057) (e. bylos 1 t., b. l. 113-114; 128-130; 143-144);

59.3. ieškovo AB SEB banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad jis 2021 m. vasario 27 d. gavėjui „augustas vfl“ sumokėjo 90 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pagal sąsk. fk. VFL NR.2002776“ (e. bylos 1 t., b. l. 155) ;

59.4. ieškovo AB SEB banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad jis laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2021 m. lapkričio mėn. kas mėnesį mokėjo gavėjui „UAB G4S Lietuva“ (e. bylos 1 t., b. l. 156-162);

59.5. AB „Lietuvos draudimas“ mokėjimo sąskaitą Nr. 417005900 už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2021 m. balandžio 23 d. 336,40 Eur sumai (draudimo objektas – pastatų draudimas, namų turto draudimas, civilinės atsakomybės draudimas, asmens civilinės atsakomybės draudimas) (e. bylos 1 t., b. l. 163).

60. Atsižvelgiant į tai, kad, ieškovo paaiškinimu, atsakovė Gyvenamajame name negyvena nuo 2017 m. vasario 1 d., o jis jame gyvena nuolatos, rūpinasi jo priežiūrą ir išlaikymu, pritartina pirmosios instancijos teismo išdėstytai pozicijai, kad atsakovė pareigos mokėti už elektros energiją neturi.

61. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad šildymo sistemai eksploatuoti yra būtinas elektros energijos tiekimas, todėl atsakovė turi padengti išlaidas elektros energijai.

62. Pažymėtina, kad iš ieškovo pateiktų įrodymu nėra galimybės išskirti šildymo sistemos eksploatavimo išlaidų. Be to, Kasacinis teismas yra sprendęs, kad priteisti iš bendraturčio už jam priklausančios, tačiau kito bendraturčio neatlygintinai naudojamos nekilnojamojo turto dalies išlaikymą patirtas išlaidas būtų neteisinga (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 3 straipsnio 1 dalis) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-864/2013). Nagrinėjamu atveju ginčo turtu nuo 2017 metų naudojosi išimtinai ieškovas, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovas atlygina atsakovei už jos dalies Turto naudojimą. Taigi, atsižvelgiant, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kiek konkrečiai ieškovas patyrė išlaidų būtent dėl atsakovei priklausančios dalies išlaikymo, ieškovui ilgą laiką naudojantis visu šalims bendrai priklausančiu turtu, ieškovo reikalavimas dėl užmokesčio už elektrą priteisimo iš atsakovės laikytinas neįrodytu ir nepagrįstu.

63. Pasisakant dėl išlaidų už valymo įrenginių remontą ir išlaidų Turto apsaugai, pritartina ginčijamame sprendime nurodytam teismo motyvui, kad iš ieškovo AB SEB banko sąskaitos išrašų negalima spręsti apie patirtas išlaidas valymo įrenginių remontui ir Turto apsaugai – byloje nėra duomenų kokiame nekilnojamojo turto objekte šios išlaidos patirtos. Be to, vertintina, kad valymo įrenginių gedimas, tikėtina, yra jų naudojimo pasekmė.

64. Pasisakant dėl išlaidų už Turto draudimą, pažymėtina, kad jos nėra būtinos ir atsakovei nekyla pareiga jų padengti. Be to, pažymėtina, kad iš pateiktų AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimo liudijimų matyti, jog buvo apdraustas ne tik Gyvenamasis namas, jame esantis turtas, bet ir ieškovo civilinė atsakomybė (e. bylos 1 t., b. l. 164-183).

65. Ieškovas į bylą taip pat pateikė dr. D. K. 2021 m. spalio 14 d. Vertinimo aktą, kuriame nurodyta, kad, apžiūrėjus Gyvenamąjį namą, užfiksuoti šie defektai: rūsyje prasėdęs trapas (fotonuotrauka Nr. 3.1); rūsyje sutrūkinėjusios sienos (fotonuotrauka Nr. 3.2); rūsyje prasėdusios grindys (fotonuotrauka Nr. 3.3); subraižytas parketas pirmame aukšte (fotonuotrauka Nr. 3.4); atsiradę tarpai tarp laiptų pakopų, taip pat tarpai tarp lentelių bei vietomis laiptai sutrūkinėję (fotonuotrauka Nr. 3.5); drėgmės pažeidimai ant antro aukšto lubų (galimai dėl stogo nesandarumo) (fotonuotrauka Nr. 3.6); pabėgusio vandens žymės palei langą antrame aukšte (fotonuotrauka Nr. 3.7); palangė neturi tinkamo nuolydžio, netinkamai privesta prie angokraščio (fotonuotrauka Nr. 3.8); neužtaisyta siūlė prie lango (fotonuotrauka Nr. 3.9); ištepti tapetai pirmame aukšte (fotonuotrauka Nr. 3.10); matomas tarpas tarp plytelių garaže, prasėdusios grindys (fotonuotrauka Nr. 3.11); prasėdusios trinkelės lauke (fotonuotrauka Nr. 3.12); užtaisytas tarpas po pastato trūkio (fotonuotrauka Nr. 3.13). Taip pat apibendrinant nurodyta, kad: atlikti statybos darbai yra su defektais; sutrūkinėjusios sienos, prasėdusios grindys ir nuogrinda rodo apie konstrukcijų nestabilumą; pilnai nustatyti defektų apimtį reikia atlikti detalią pastato ekspertizę ir grunto tyrimus; preliminari gruntų sustiprinimo kaina yra apie 26 000 Eur; kitų defektų kainai nustatyti reikėtų detalesnių tyrimų; preliminari defektų kaina būtų apie 10 000 – 15 000 Eur (e. bylos 1 t., b. l. 12-32). Su D. K. vertinimo aktu taip pat pateiktas 2021 m. spalio 14 d. komercinis pasiūlymas Nr. 27063442 dėl tuštumų po grindimis užpildymo darbų už 3 630 Eur kainą (e. bylos 1 t., b. l. 33).

66. Kaip atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, D. K. vertinimą atliko tik apžiūrėjęs Turtą ir nurodė, jog tam, kad pilnai nustatyti defektų apimtį, reikia atlikti detalią pastato ekspertizę ir grunto tyrimus. Be to, D. K. vertinimo akte nėra pateiktos atliktinų defektų šalinimo darbų paskaičiavimo metodikos, todėl visiškai neaišku, kaip buvo paskaičiuotos eksperto nurodytos sumos.

67. AB „Lietuvos draudimas“ pateikė duomenis, kad ieškovui 2019-2022 metais buvo išmokėta 2 474,65 Eur draudimo išmoka dėl lietaus pažeistų grindų (e. bylos 2 t., b. l. 154-172). Nepaisant to, D. K. vertinimo akte kaip vienas iš defektų nurodytos prabėgusio vandens žymės palei langą antrame aukšte (fotonuotrauka Nr. 3.7). Iš D. K. vertinimo akto matyti, kad dalis nurodytų defektų yra susiję su Turto naudojimu – subraižytas parketas pirmame aukšte (fotonuotrauka Nr. 3.4); ištepti tapetai pirmame aukšte (fotonuotrauka Nr. 3.10), kurie, pasak atsakovės, yra gyvenimo name pasekmė ir kurių jos gyvenimo name laikotarpiu nebuvo.

68. Pažymėtina, kad ieškovas nesutiko su atsakovės prašymu skirti ekspertizę Turto rinkos vertei nustatyti, tačiau pirmosios instancijos teismui teiktuose 2022 m. birželio 22 d. rašytiniuose paaiškinimuose buvo nurodęs, kad, jeigu būtų nutarta tokią ekspertizę skirti, tai yra tikslinga kartu įvertinti ir Turto defektus, kurie yra reikšmingi nustatant kompensacijos sumą.

69. Atsakovė, 2022 m. liepos 8 d. atsiliepdama į ieškovo rašytinius paaiškinimus, be kita ko, nurodė, kad ji tokios ekspertizės skirti neprašo ir jos išlaidų negalėtų sumokėti.

70. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuomonės dėl aukščiau minėto atsakovės atsiliepimo nepateikė, 2022 m. liepos 18 d. buvo priimta teismo nutartis skirti ekspertizę Turto rinkos vertei nustatyti, nevertinant ieškovo 2022 m. birželio 22 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų Turto defektų. Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021). Taigi, vertintina, kad ieškovas nesiėmė veiksmų, siekdamas įrodyti pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją dėl turto defektų įtakos nustatant ginčo turto rinkos kainą. Taip pat pastebėtina, kad įrodymai, jog, kaip teigia ieškovas, yra būtina remontuoti tvorą ir įvažiavimo vartus, byloje nėra pateikti. Pažymėtina, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis). Įrodinėjimo tikslas iš esmės yra teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas ir tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Be to, teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

71. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nutarties 65 - 70 punktuose išdėstytus motyvus, sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog egzistuoja Turto defektai, kurių šalinimui reikalinga 44 630 Eur suma.

Dėl bylos procesinės baigties

72. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

73. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

74. Ieškovas pateikė duomenis, kad patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

75. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 900 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

76. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

77. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

78. Nustačius, kad ieškovo paduotas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, atsižvelgus į tai, kad atsakovės išlaidos už advokato pagalbą neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, atsakovei iš ieškovo priteistinos 900 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

79. Ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes teismo sprendimas nėra priimtas jo naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

priimti apelianto R. B. atsisakymą nuo apeliacinio skundo (DOK-40522) ir apeliacinį procesą dėl šio skundo nutraukti.

Apelianto R. B. apeliacinį skundą (DOK-40517) atmesti.

Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą.

Priteisti atsakovei I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo (apelianto) R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 900 Eur (devynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rūta BurdulienėRosita PatackienėDainius Rinkevičius