Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei I. B. bei atsakovės I. B. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį ieškovui R. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė nuo 2017 m. vasario 1 d. nebegyvenam Gyvenamajame name. Gyvenamajame name nuolatos gyvena ieškovas, rūpinasi jo priežiūrą ir išlaikymu. Atsakovė nuo pat išsikėlimo prie Gyvenamojo namo išlaikymo neprisideda. Tarp ieškovo ir atsakovės yra susiklosčiusi sudėtinga, konfliktinė situacija susijusi su Turtu, jo naudojimu ir eksploatavimu. Gyvenamajam namui yra būtinas remontas – būtina tvirtinti pamatus ir gruntą, nuolatos reikia prižiūrėti lietaus kanalizaciją ir namo drenažinę sistemą, kad kuo mažiau būtų pakenkta namo, garažo, pavėsinės pamatams, bei tvirtinti sklypo šlaitą pietinėje sklypo pusėje. Ieškovo užsakymų buvo atlikta būtinų remonto darbų išvada, kurią parengė dr. Darius Kalibatas, kuris yra įtrauktas į Teismo ekspertų sąrašą. Tačiau darbų organizavimą apsunkina tai, kad Turtas yra bendrosios dalinės nuosavybės rėžime, o su atsakove susitarti sudėtinga. Atsižvelgiant į tai, ieškovo vardu kelis kartus buvo kreiptasi į atsakovę dėl galimo taikaus Turto atidalinimo, tačiau nepavykus susitarti ir atsakovei išreiškus kitą nuomonę, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą, kad būtų pasiekta teisinė taika.

Ieškovo užsakymu 2021 m. rugsėjo 21 d. buvo atliktas Turto vertinimas. Išvadoje yra nurodyta, kad nekilnojamojo turto – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 240 000 Eur. Taigi, atsakovei priklausytų (240 000 Eur / 2) = 120 000 Eur kompensacija.

Greta nurodytina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-44-213/2019 nustatė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertę – 13 786 Eur, o gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertę – 84 279 Eur. Bendroje sumojo teismo nustatyta Turto vertė – 98 065 Eur

Ieškovas yra investavęs Turto remontą: stogo remonto darbai 15 255 Eur, šilumos siurblio keitimas – 6 000 Eur. Bendra suma – 21 255 Eur. Prie šių darbų atsakovė nėra prisidėjusi.

Taip gi, jau buvo minėta, kad atsakovė nuo pat nuo nuosavybės teisės pripažinimo jai niekaip neprisideda prie einamų išlaidų Turto išlaikymui. Nuo 2019 m. vasario ieškovas Turto išlaikymui išleido: 2 230,08 Eur už elektros energiją, 90 Eur už valymo įrenginių remontą, 393,14 Eur už Turto apsaugą, Turto draudimą.

Atsakovė ir jos atstovė prašė ieškinį tenkini dalyje dėl atidalijimo būdo, ieškovui priteisiant Nekilnojamąjį turtą natūra ir ginčijo ieškovo prašomą priteisti atsakovei piniginės kompensacijos dydį. Nurodė, jog būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę.

Ieškovo užsakymu UAB „Krivita“ nekilnojamojo turto vertinimo srities teismo ekspertė Irmanta Krikščiūnienė (toliau – vertintoja) 2021-09-21 atliko turto vertinimą (ieškovo pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 21-I-061 (toliau – ataskaita)) ir ataskaitoje nurodė, kad turto rinkos vertė yra 240 000 Eur, taigi, ieškovo teigimu, atsakovei priklausytų 120 000 Eur kompensacija. Tačiau ieškovas teigia, kad ši kompensacija turi būti mažinama 50 000 Eur ir atsakovei turėtų būti priteista tik 70 000 Eur kompensacija, nes ieškovas investavo į turtą, jį remontavo, išlaikė, saugojo (atliko stogo remonto darbus, kurių vertė 15 255 Eur; pakeitė šilumos siurblį, kurio vertė 6 000 Eur) taip pat nusimato daug kitų turto trūkumų taisymo išlaidų, kurios mažina išmokamos kompensacijos dydį.

Toliau atsakovė nurodo, kad ieškovas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių stogo remonto būtinumą, kompetentingų specialistų išvadų, kokie defektai buvo nustatyti ir tokių išlaidų egzistavimą. Gyvenamasis namas yra naujos statybos, pastatytas 2013-2014 m. Esant statybos defektams, yra taikomi garantiniai terminai pareikšti reikalavimus rangovui, projektuotojui, statinio projekto ekspertizės rangovui ar statybos techniniam prižiūrėtojui (CK 6.698 str.). Esant statybos defektams, ieškovas pirmiausia turi išnaudoti visas įstatymu suteiktas galimybes defektus pašalinti, reikšdamas reikalavimus nurodytiems asmenims. Be to, sunku suvokti stogo remonto išlaidas 15 255 Eur sumoje, nes tai reikštų naujo stogo įrengimą. Pagal pateikiamas fotonuotraukas, gyvenamojo namo stogas yra toks pats, koks buvo pastačius namą 2014 m.

Elektros energijos išlaidoms įrodyti atsakovas pateikia savo sesers V. A. ir tėvo V. B. banko sąskaitų išrašus ir mokėjimo dokumentus nuo 2019-01 iki 2021-11. V. A. UAB „Elektroninių mokėjimų agentūra“ mokėjo nuo 2019-09-13 iki 2021-11-09, V. B. AB „Ignitis grupė“ mokėjo nuo 2019-01-22 iki 2021-11-09 (tame tarpe mokėjo ir savo buto, esančio (duomenys neskelbtini) elektros išlaidas). Ieškovas pateikia šiuos dokumentus kaip įrodymą, jog jis patyrė 2 230,08 Eur išlaidų už elektros energiją. Tačiau akivaizdu, kad nurodomas išlaidas patyrė kiti asmenys ir iš V. A. pateikto banko sąskaitos išrašo net nėra suprantama, už ką ji mokėjo. Taip pat akivaizdu, kad V. A. ir V. B. mokėjimai yra už tuos pačius laikotarpius. Be to, elektros energijos naudojimas yra tiesiogiai susijęs su būsto naudojimu, t.y. elektros energija yra naudojama tuomet, kai namo gyventojai naudoja elektros prietaisus, tad šios išlaidos gali būti tik ieškovo gyvenimo name pasekmė.

Turto vertinimo aktą ekspertas dr. Darius Kalibatas iliustruoja fotonuotraukomis, kurios, anot eksperto, patvirtina jo pateiktas išvadas apie didelius statybos darbų defektus. Pateiktos fotonuotraukos visiškai neinformatyvios, nesuprantama, kokioje vietoje darytos (2.1, 2.2 pav. ir kt.), kitos fotonuotraukos visiškai neatspindi to, ką bandoma įrodyti, pvz. apie konstrukcijų nestabilumą, sutrūkusias sienas, prasėdusias grindis (pvz., 2.4, 2.5, 2.6, 2.16, 2.17, 2.18, 2.19, 2.20, 2.21 pav.). Akivaizdu, kad nurodyti tarpai tarp sienų ir grindų yra neišbaigto darbo rezultatas, t.y. ertmė tarp sienos ir grindų neužpildyta izoliacine medžiaga, kitur matyti, kad dalis tų darbų atlikta nekokybiškai, neišbaigta, o galbūt netgi specialiai ieškovo išimta medžiaga iš tarpų ir t.t. Šiose nuotraukose akivaizdžiai matyti, kad tariamai „sėdant“ grindims, sienos ir grindys netrūkinėja. Subraižytas parketas (2.5 pav.) yra ieškovo gyvenimo name pasekmė, nes to nebuvo kai name gyveno atsakovė. Tarpai tarp laiptų pakopų (2.6, 2.7. 2.8, 2.9 pav.) įrodo tai, kad medis nebuvo tinkamai paruoštas (nepakankamai išdžiovintas), dėl to traukiasi ir atsirado tarpeliai medienos sudūrimų vietose. Drėgmės pažeidimai ant antro aukšto lubų (2.10 pav.) yra vonios kambaryje, kur renkasi vandens kondensatas, tad reikia tinkamai prižiūrėti ir vėdinti patalpas. Pabėgusio vandens žymės ant grindų palei langą (2.11 pav.) įrodo tik tai, kad ieškovui neuždarius lango ir pribėgus lietaus vandeniui atsirado žymės ant medinių grindų. Netinkamai parinktas palangės nuolydis antrame aukšte (2.12 pav.) - visiškai nesuprantama, koks nuolydis ir kuo jis netinkamas, kam tai turi įtakos. Netinkamai privesta palangė (2.13 pav.) ir neužtaisyta siūlė ties langu (2.14 pav.), ištepti tapetai (2.15 pav.) tik įrodo netinkamą darbų kokybę. Užtaisytas tarpas po pastato trūkio (2.21 pav.) visiškai neatspindi ieškovo nurodomų aplinkybių, nes jokio trūkio sienoje nebuvo. Statybos metu buvo nekokybiškai atlikti darbai, t.y. išbalinta siena, kuri niekaip nenusivalė. Šios sienos nuotrauka yra santuokos nutraukimo bylos dokumentuose ir ji tokia pati, kaip ir dabar. Ieškovas ne kartą valė sieną, tačiau jam nepavyko pašalinti dėmės, tačiau sienoje trūkio nebuvo niekada. Paskutinės dvi vertinimo akto fotonuotraukos yra rūsyje esančios skalbimo ir džiovinimo patalpos įrengimo 2013-2014 metais darytos fotonuotraukos, kai buvo montuojamas „gyvatukas“ ir dažomos sienos. Kaip atrodo šios sienos dabar, patvirtina Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos 37 lapo kairės pusės antra nuotrauka iš viršaus.

Taip pat ieškovas teigia, kad dėl nestabilaus grunto yra iškilnotos kiemo trinkelės, kurias būtina perkloti papildžius ir išlyginus giluminį gruntą, būtina remontuoti tvorą ir įvažiavimo vartus. Šiuos teiginius pagrįsti ieškovas nepateikia nė vieno įrodymo. Kadangi gyvenamąjį namą statė ieškovas su atsakove, tai atsakovei yra žinoma, kad gyvenamojo namo pamatai yra labai dideli betono luitai, vadinamos „pagalvės“. Šias betonines „pagalves“ namo pamatams ieškovo ir atsakovės šeima gavo dovanų iš Artūro Kičo. Jos apibūdinamos kaip labai stabilios ir tvirtos, buvo rekomenduojamos kaip patikimas pagrindas namui statyti.

Turto vertinimo akte yra užfiksuotos svarbios aplinkybės, kurios patvirtina, kad akte išvados padarytos tik apžiūros metu, kad norint nustatyti defektų apimtį (jeigu jie tokie yra) reikia atlikti detalią pastato ekspertizę ir grunto tyrimus. Vadinasi, neatlikus ekspertizės ir grunto tyrimų, negalima nustatyti defektų buvimo, jų pobūdžio ir apimties, o tuo pačiu ir įvertinti galimus paslėptus statybos defektus. Kaip nurodyta aukščiau, nustatytiems statybos defektams yra taikomi garantiniai laikotarpiai, per kurį galima reikšti pretenzijas atitinkamiems subjektams. Tai reglamentuoja CK 6 knygos XXXIII skyriaus nuostatomis. Be to, atsakovė atkreipia dėmesį, kad visos šios ieškovo nurodomos galimos išlaidos dėl visų nurodomų defektų pagal ieškinyje reiškiamus reikalavimus turėtų būti išskaitomos tik iš atsakovės galimos kompensacijos, neatsižvelgiant į tai, kad pusė jų turėtų būti paties ieškovo nuostoliai.

Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu prašė tenkinti atsakovės priešieškinį, kurį vėliau patikslino, remiantis jame nurodytais argumentais, kad pagal Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. VS-2022/12-1, žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto apžiūros dieną (2022-10-05), nevertinant įrengtos saulės elektrinės, yra 285 000 Eur, todėl atsakovei priteistina 142 500 Eur piniginė kompensacija, nustatant, kad ieškovui R. B. nuosavybės teisė į jam atitenkančią 1/2 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pereina nuo visiško atsiskaitymo su I. B.

momento ir šioje dalyje pildo priešieškinio reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis (patikslintas) tenkintinas pilnai.

Byloje nustatyta, jog ieškovui R. B. ir atsakovei I. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise, po ½ dalį, priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Nekilnojamasis turtas).

Ginčo dėl Nekilnojamojo turto atidalijimo būdo byloje nėra. Šalys sutaria, jog Nekilnojamasis turtas asmeninės nuosavybės teise priteistinas ieškovui, atsakovei priteisiant piniginę kompensaciją, tačiau šalys nesutaria dėl priteistinos piniginės kompensacijos dydžio.

Pagal kasacinio teismo praktiką, atidalijant daiktą, priteistina piniginė kompensacija turi atitikti tikrąją atidalijamos dalies vertę, kuri nustatytina pagal daikto rinkos vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-466/2008; Nr. 3K-3-213/2011). Esminis reikalavimas, nustatant kompensaciją (jos dydį), kai taikomas išimtinis, įtvirtintas CK 4.80 straipsnio 2 dalyje, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, – kad ji būtų teisinga. Paprastai kompensacija gali būti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikšmingus kriterijus. Teisinga kompensacija yra vertinamojo pobūdžio dalykas, dėl kurio pagal bylos duomenis ir vidinį įsitikinimą turi spręsti bylą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio negali riboti ir ieškovo reikalavime nurodyta suma, nes tik teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą. Net ir didesnės, nei nurodyta ieškinyje, kompensacijos nustatymas savaime nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).

Ieškovas reikšdamas ieškinį pateikė 2021-09-21 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 21-I-061, kurioje nurodyta Nekilnojamojo turto vertė – 240 000 Eur.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022-07-18 nutartimi, atsižvelgdamas į atsakovės prašymą skyrė Nekilnojamojo turto ekspertizę, siekiant nustatyti Nekilnojamojo turto vertę nevertinant įrengtos saulės elektrinės.

Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. VS-2022/12-1, nurodyta, jog Nekilnojamojo turto rinkos vertė turto apžiūros dieną (2022-10-05), nevertinant įrengtos saulės elektrinės, yra 285 000 Eur.

Ieškovas nesutinka su šia eksperto išvada, teigdamas, jog Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo akte Nr. VS-2022/12-1 nebuvo tiriama konkreti nekilnojamojo turto būsena, kurią ieškovo užsakymu vertino ekspertas dr. D. Kalibatas bei aprašė 2021-10-14 Vertinimo akte.

Teismas šiuos ieškovo argumentus ir reikalavimą 50 000 Eur suma (skaičiuojant nuo ieškovo pateiktos 2021-09-21 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 21-I-061) sumažinti atsakovei priteistinos kompensacijos sumą atmeta kaip nepagrįstus.

Kaip matyti eksperto dr. D. Kalibato 2021-10-14 Vertinimo akto, ekspertas vertinimą atliko tik apžiūrėjęs Nekilnojamąjį turtą ir nurodė, jog tam, kad pilnai nustatyti defektų apimtį reikia atlikti detalią pastato ekspertizę ir grunto tyrimus. Vertinimo aktą ekspertas iliustruoja fotonuotraukomis, kurios yra visiškai neinformatyvios. Kaip nurodė atsakovė, gyvenamasis namas pastatytas 2013-2014 metais, todėl mažai tikėtina, jog būtų reikalingos tokio virš 40 000 Eur dydžio lėšos jų šalinimui. Sutiktina su atsakovės išsakyta pozicija, jog visų pirma ieškovas turėtų išnaudoti visas įstatymu suteiktas galimybes defektus pašalinti, reikšdamas reikalavimus rangovui, projektuotojui, statinio projekto ekspertizės rangovui ar statybos techniniam prižiūrėtojui (CK 6.698 str.), ar kreiptis į draudimo bendrovę dėl išmokos už draudiminį įvykį. Pažymėtina, kad AB „Lietuvos draudimas“ 2022-06-16 rašte Nr. 9.3.1-4-3093 dėl informacijos pateikimo, nurodė, jog ieškovui 2019-2022 metais buvo išmokėta 2 474,65 Eur draudimo išmoka dėl lietaus pažeistų grindų.

Be to, iš 2021-10-14 Vertinimo akte nėra pateiktos atliktinų defektų šalinimo darbų paskaičiavimo metodikos, todėl visiškai neaišku, kaip buvo paskaičiuotos eksperto nurodytos sumos.

Teismas 2022-07-18 nutartyje, kuria buvo paskirta Nekilnojamojo turto ekspertizė, nurodė, kad ieškovas neatsiliepė į atsakovės raštu pateiktuose 2022-07-08 paaiškinimuose išsakytą nuomonę, kad, jeigu teismas spręstų užduoti ekspertams ieškovo pateiktus klausimus (kokia Nekilnojamojo turtas, rinkos vertė, minusavus nustatytus turto defektų šalinimo kaštus; ar atlikti pagerinimai (stogo remonto darbai, sumontuota saulės elektrinė, pakeistas šilumos siurblys) įtakoja Nekilnojamojo turto rinkos kainą ir kiek reikšmingai (procentais) dėl to išaugo turto vertė lyginant su jo kaina 2019 m.) tokios ekspertizės išlaidas turi sumokėti ieškovas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, jog Nekilnojamojo turto rinkos vertė– 285 000 Eur nėra nuginčyta.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovas nurodydamas, kad preliminari Nekilnojamojo turto defektų šalinimo kaina yra 41 000 Eur, atsakovei mokėtinos kompensacijos dydį prašo mažinti 50 000 Eur, visiškai nedetalizuodamas kokie gi darbai kainuotų dar papildomai 9 000 Eur. Kita vertus, net ir esant byloje pagrįstiems rašytiniams įrodymams dėl Nekilnojamojo turto defektams šalinti reikalingos sumos lieka visiškai neaišku, kodėl defektų šalinimo kaštus turėtų padengti tik atsakovė, tokiu atveju ieškovui praturtėjant jos sąskaita.

Taip pat, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo mažinti atsakovei priteistinos kompensacijos dydį dėl ieškovo neva atliktų Nekilnojamojo turto pagerinimų (sulės elektrinės įrengimą, šilumos katilo keitimą, stogo dangos remontą ir kt.) Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo akte Nr. VS-2022/12-1, turto vertė nurodyta nevertinant įrengtos saulės elektrinės. Ieškovas teigė, jog keitė granulinį pečių ir pateikė V. B. 2020-04-09 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą. Byloje duomenų, kad ieškovas būtų apmokėjęs šią sąskaitą nėra. Stogo remonto darbus ieškovas įrodinėja 2020-10-30 2020-12-20 prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitu Nr. 2020-10-30, 2020-11-30 prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitu Nr. 2020-11-30, 2020-12-20 prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitu Nr. 2020-12-20 (toliau – Kvitai), išrašytais vėl gi V. B. 5 750 Eur, 5 300 Eur ir 4 205 Eur sumoms. Iš šių kvitų spręsti, kad buvo remontuojama būtent ginčo gyvenamojo namo stogo danga nėra pagrindo. Be to Kvitai išrašyti ne ieškovui ir byloje nėra jokių įrodymų, kad šios sumos buvo jo apmokėtos.

Atmestini kaip nepagrįsti ir ieškovo argumentai, jog atsakovė neprisideda prie gyvenamojo namo išlaikymo. Nustatyta, kad atsakovė ginčo gyvenamajame name negyvena nuo 2017 metų, todėl pareigos mokėti už elektros energiją neturi. Be to, ieškovas turėtoms išlaidoms už elektros energiją pagrįsti pateikia V. A. ir V. B. banko sąskaitų išrašus ir mokėjimo dokumentus nuo 2019-01 iki 2021-11. V. A. UAB „Elektroninių mokėjimų agentūra“ mokėjo nuo 2019-09-13 iki 2021-11-09, V. B. AB „Ignitis grupė“ mokėjo nuo 2019-01-22 iki 2021-11-09. Šie rašytiniai įrodymai nepagrindžia ieškovo nurodytų 2 230,08 Eur turėtų išlaidų už elektros energiją. Be to, logiška, jog atsakovei negyvenant ginčo objekte, ji elektros energijos nenaudojo.

Ieškovas nurodo, kad jis patyrė 90 Eur išlaidų už valymo įrenginių remontą, kurias grindžia savo 2021-02-27 banko sąskaitos išrašu. Ieškovui nepateikus atliktų darbų sąmatos, vien tik iš jo pateiktos sąskaitos išrašo negalima spręsti apie ieškovo patirtas išlaidas valymo įrenginių remontui. Tokia pati situacija ir dėl ieškovo nurodytų išlaidų turto apsaugai.

Atsižvelgiant į išdėstytą teismas daro išvadą, jog pagrindo mažinti atsakovei priteistinos piniginės kompensacijos sumos nėra, todėl atsakovei priteistina pusė Nekilnojamojo turto rinkos vertės (285 000 Eur) sumos, t. y. 142 500 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.) Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79, 88, 98 str. str.).

Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y., tenkinus ieškovo reikalavimą dėl Nekilnojamojo turto atidalijimo, bet atmetus reikalavimą dėl 70 000 Eur kompensacijos priteisimo, ieškovui priteistina iš atsakovės 83,00 Eur žyminio mokesčio sumokėto už reikalavimą atidalinti Nekilnojamąjį turtą.

Priešieškinį patenkinus pilnai, atsakovei ieškovo priteistinos jos turėtos 3 258 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (138 Eur žyminio mokesčio, 2 320 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 800 Eur už ekspertizės atlikimą).

.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 13, 79, 88, 92, 93, 96, 98, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį (patikslintą) tenkinti pilnai.

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo daikto I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausančią ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisiant natūra žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nustatant, kad nuosavybės teisė į visą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir visą gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), R. B. pereina nuo visiško atsiskaitymo su I. B. momento.

Priteisti I.B. asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 142 500 Eur (vieno šimto keturiasdešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct) dydžio piniginę kompensaciją už jam tenkančią ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei 3 258 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 83,00 Eur (aštuoniasdešimt trijų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.