- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-19
- Bylos Nr.
- I3-742-872/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02405-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė (pirm.), Iveta Pelienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- V. B., R. B.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui, ,,Registrų centras"
- Trečiasis asmuo
- I. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. B. ir R. B. patikslintą skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. B., dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai V. B. ir R. B. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu prašydami: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 30 d. sprendimą, įformintą įrašais Nekilnojamojo turto registre, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo registruota I. B. nuosavybės teisė į ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. CSPR; 3) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 2–5, 147–149).
Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registre 2019 m. spalio 30 d. registruota I. B. nuosavybės teisė į ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės registravimo pagrindu nurodytas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. vasario 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-44-213/2019 (toliau – ir Teismo sprendimas) ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1719-392/2019 (toliau – ir Nutartis). Teigia, kad I. B. nuosavybės teisė į aukščiau minėtus nekilnojamuosius turto objektus registruota panaikinant pareiškėjams nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) bei nurodant, kad pareiškėjai turi nuosavybės teisę ne į visą žemės sklypą bei pastatą, o tik į ½ jų dalį.
Pareiškėjų teigimu, apie I. B. nuosavybės registraciją VĮ Registrų centre sužinojo tik 2020 m. balandžio 29 d. patikrinę VĮ Registrų centro įrašus apie turimą nekilnojamąjį turtą bei gavę nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą. Nurodo, kad Komisijai pateikė skundą dėl sprendimo įregistruoti I. B. nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), tačiau Komisija 2020 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. CSPR pareiškėjų skundą atmetė.
Pareiškėjai nurodo, kad Teismo sprendime kaip R. B. ir I. B. santuokoje įgytas turtas nurodytas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Nutartimi Teismo sprendimo rezoliucinės dalies 14 punktas pakeistas ir jis išdėstytas naujai, nenurodant žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kaip santuokoje įgyto turto bei nesprendžiant dėl jo kaip santuokoje įgyto turto padalijimo tarp sutuoktinių B. ir I. B., nutraukiant jų santuoką. Pareiškėjų teigimu, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo registruoti I. B. nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).
Pažymi, kad VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriui 2019 m. spalio 30 d. sprendimu įregistravus I. B. nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), buvo priimtas neteisėtas, nepagrįstas bei naikintinas sprendimas, nes juo panaikinta pareiškėjų nuosavybės teisė į ½ dalį aukščiau nurodyto turto ir registruota I. B. nuosavybės teisė, nors tokia teisė jai nebuvo pripažinta. Teigia, kad VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrius registravęs I. B. nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), priėmė sprendimą, kuris neatitinka Teismo sprendimo ir Nutarties rezoliucinės dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Akcentuoja, kad nors Komisijos 2020 m. birželio 22 d. sprendime Nr. CSPR nurodyta, jog VĮ Registrų centras atlieka įrašus vertindamas teismo sprendimo ar nutarties visumą, tačiau toks teiginys suponuoja, kad VĮ Registrų centras sau priskiria teisę interpretuoti ir subjektyviai vertinti teismo nutartis ar sprendimus, kas neatitinka VĮ Registrų centrui priskiriamų funkcijų. Be to, nors nurodoma, kad Nekilnojamojo turto registrų centre atlikti įrašo keitimai remiantis konkrečia teismo nutartimi ir sprendimu, tačiau nėra suprantama, kodėl nebuvo registruota R. B. nuosavybės teisė, o registruota tik I. B. nuosavybės teisė, nors aiškinant teismo sprendimą ir nutartį kaip ją supranta atsakovė, žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), laikytini R. B. ir I. B. bendrąja daline nuosavybe.
Šalies argumentai
Pareiškėjų teigimu, nėra aišku, kokiu pagrindu atlikti įrašų Nekilnojamojo turto registrų centre keitimai, kadangi I. B. prašymą registruoti jos nuosavybės teisę pateikė tik 2020 m. vasario 27 d., o registracija buvo atlikta dar 2019 m. spalio 30 d.
Pažymi, kad Komisija nenagrinėjo pareiškėjų skundo iš esmės, tik formaliai vertino skundą kaip nepagrįstą, 2020 m. birželio 22 d. sprendime Nr. CSPR neanalizuoti pareiškėjų argumentai bei nepateikti jokie pareiškėjų argumentus paneigiantys faktai.
Atsiliepimas
Atsakovė VĮ Registrų centras atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 113–117, 163–165).
Atsakovė paaiškina, kad I. B. teritoriniam registratoriui pateikė 2019 m. spalio 28 d. prašymą (Komisijos 2020 m. birželio 22 d. sprendime Nr. CSPR nurodyta šio prašymo data –2020 m. vasario 27 d. yra techninė klaida) įregistruoti jos nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus Teismo sprendimo ir Nutarties pagrindu. Teritorinis registratorius 2019 m. spalio 30 d. sprendimu, įformintu įrašais Nekilnojamojo turto registre, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 30 d. išregistravo pareiškėjų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir V. B. nuosavybės teisę į 1/2 dalį šiame žemės sklype esančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei į šią nekilnojamųjų daiktų dalį įregistravo I. B. nuosavybės teisę į Teismo sprendimo ir Nutarties pagrindu.
Teigia, kad Teismo sprendimo rezoliucinės dalies 14.2 papunktyje nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai padalijami lygiomis dalimis – po 1/2 dalį priteisiant natūra R. B. ir I. B., t. y. ne pareiškėjams. Ta pati išvada įrašyta ir Nutarties 54 p., 56 p., 57 p. Atkreipia dėmesį į tai, jog Nutartyje nurodyti Teismo sprendimo 14 punkto pakeitimai nėra susiję su nekilnojamaisiais daiktais, todėl neturi įtakos Teismo sprendime nurodytam ir Nutarties motyvuojamoje dalyje pripažintam pagrįstu nekilnojamųjų daiktų padalinimui ir R. B. bei I. B. nustatytų nuosavybės teisės dalių į nekilnojamuosius daiktus nustatymui (kiekvienam po 1/2 dalį). Atsižvelgiant į tai, kad nei Teismo sprendime, nei Nutartyje, kaip vientisuose aktuose, nėra jokių duomenų apie pareiškėjams nuosavybės teise priteistą 1/2 dalį žemės sklypo ar priteistą 1/2 dalį gyvenamojo namo, Komisija nenustatė teisinio pagrindo panaikinti skųstą teritorinio registratoriaus sprendimą ir į 1/2 nekilnojamųjų daiktų dalį išregistruoti I. B. nuosavybės teisę bei įregistruoti pareiškėjų nuosavybės teisę (atstatyti buvusius įrašus).
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad Teismo sprendimu (rezoliucinės dalies 5-6 punktai) 2012 m. birželio 25 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 547 dalis, kurioje nurodyta, kad žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjai yra pareiškėjai, buvo panaikinta, o pirkėjais pripažinti I. B. ir R. B.. Taip pat pripažinta negaliojančia deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 dalis, kurioje nurodyta, kad statytojai yra pareiškėjai. Ši Teismo sprendimo dalis Nutartimi nebuvo pakeista, pareiškėjų neginčijama ar nenurodoma kaip nepagrįsta, todėl akivaizdu, kad pareiškėjų nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus abu nuosavybės teisę patvirtinantys pagrindai (dokumentai) yra panaikinti, todėl jų pagrindu atstatyti pareiškėjų nuosavybės teisės registraciją ne tik kad nėra teisinio pagrindo, bet pareiškėjai net neturi jokio teisinio pagrindo reikšti reikalavimą dėl tariamai turimos jų nuosavybės teisės įregistravimo (atstatymo). Šiuo metu Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomi duomenys apie pareiškėjams priklausančią 1/2 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei V. B. priklausančią 1/2 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra tik dėl to, kad šios nekilnojamųjų daiktų dalies savininkas R. B., kurio nuosavybės teisė į šią nekilnojamųjų daiktų dalį pripažinta teismo sprendimu ir teismo nutartimi, nėra pateikęs prašymo įregistruoti jo nuosavybės teisę, nesumokėjęs nustatyto atlyginimo už nuosavybės teisės įregistravimą, todėl įrašams pakeisti nėra teisinio pagrindo. Dėl šios priežasties Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 7.2 punkte įregistruotas juridinis faktas apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui.
Mano, kad pareiškėjai klaidingai aiškina Nutarties rezoliucinės dalies 14 punkto turinį teigdami, kad juo buvo pakeistas teismo sprendime nustatytas nekilnojamųjų daiktų padalinimas, t. y. kad nekilnojamieji daiktai išliko pareiškėjų nuosavybėje. Pažymi, kad tokia pareiškėjų nuomonė akivaizdžiai prieštarauja tiek Teismo sprendimo daliai, kuria pareiškėjų nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus patvirtinantys dokumentai pripažinti negaliojančiais (panaikinti), tiek Nutarties motyvuojamoje dalyje patvirtintam nekilnojamųjų daiktų padalinimo pagrįstumui, bei neprieštarauja Nutarties rezoliucinei daliai, kurioje nekilnojamieji daiktai nepaminėti, bet nurodyta, kad likusi Teismo sprendimo dalis (neminima) yra paliekama nepakeista. Teigia, kad Nutarties 14 punkte nurodytos tik pakeistos Teismo sprendimo 14 punkto dalys, susijusios su kitais (ne ginčo) nekilnojamaisiais ir kilnojamaisiais daiktais.
Akcentuoja, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato šio tvarkytojo pareigos tokiais atvejais informuoti nekilnojamųjų daiktų bendraturčius (šiuo atveju pareiškėjus) apie kitų bendraturčių prašymu atliktus Nekilnojamojo turto registro duomenų (šiuo atveju daiktinių teisių) pakeitimus. Tuo labiau, kad šių pakeitimų teisinis pagrindas yra Teismo sprendimas ir Nutartis, kurių priėmimo procese dalyvavo patys pareiškėjai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo I. B. atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 181–184).
Nurodo, kad nuosavybės teisės buvo įregistruotos pagal jos 2019 m. spalio 28 d. prašymą ir sumokėjus VĮ Registrų centrui už šią paslaugą. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad įregistruodamas jos nuosavybės teises, VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrius 2019 m. spalio 30 d. sprendimą, įformintą įrašais Nekilnojamojo turto registre, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė, vadovaudamasis Teismo sprendimo 14.2 papunkčiu, kuriuo trečiojo suinteresuoto asmens ir R. B. santuokoje įgytą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), padalino tokiu būdu: žemės sklypą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), kurio vertė 13 786 Eur, ir gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 84279 Eur, padalino lygiomis dalimis, t. y, po ½ dalį ir priteisė natūra R. B. ir I. B.. Nutartimi pakeistas Teismo sprendimo 14 punktas, tačiau, joje nurodytos tik Teismo sprendimo 14 punkto dalys (papunkčiai), kurios yra keičiamos ir naujai išdėstomos. Nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, kad likusios Teismo sprendimo dalys paliekamos nepakeistos. Akcentuoja, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. nutarties (civilinėje byloje Nr. e2A-1719-392/2019) motyvuojamojoje dalyje „Dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini)“ (teismo nutarties 52-57 p.) aiškiai nurodė, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl šio turto priklausymo trečiajam suinteresuotam asmeniui ir R. B. bei paliko galioti teismo sprendimą šioje dalyje, jo nekeitė.
Šalies argumentai
Teigia, kad siekdama aiškumo 2020 m. birželio 25 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 23 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2A-1719- 392/2019) nutarė ištaisyti aiškią rašymo apsirikimo klaidą ir 2019 m. liepos 4 d. nutartį rezoliucinėje dalyje 14 p. papildė tekstu: „Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 13 786 Eur, ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio verte 84 279 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), padalinti lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį ir priteisti natūra R. B. ir I. B.“. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai trečiojo suinteresuoto asmens ir R. B. santuokos nutraukimo byloje dalyvavo kaip atsakovai, procese buvo aktyvūs ir atstovaujami advokato, tad apie visus teismų priimtus sprendimus jiems buvo pranešta, jų turinys jiems buvo žinomas ir suprantamas, tačiau jie nepagrįstai skundžia atsakovo veiksmus ir piktnaudžiauja teise kreiptis į teismą dėl tariamai jų pažeistų teisių gynimo.
Pareiškėjai pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (2 t., b. l. 5–16), kuriuose nurodo, kad I. B. nuosavybės teisė registruota 2019 m. spalio 30 d., t. y. gerokai iki nutarties klaidos ištaisymo rezoliucinėje dalyje, kurioje akivaizdžiai nebuvo nutarta dėl I. B. nuosavybės teisės pripažinimo. Pažymi, kad 2019 m. spalio 30 d. nebuvo teisinio pagrindo registruoti I. B. nuosavybės teisę ir tik 2020 m. liepos 23 d. teismui ištaisius nutarties klaidas, atsirado teisinis pagrindas tokią registraciją atlikti. Pareiškėjų teigimu, I. B. kartu su atsiliepimu pateikė banko išrašą, tačiau šis dokumentas nėra mokėjimo patvirtinimas ir neįrodo atlikto mokėjimo. Pažymi, kad byloje nėra pateikta ne tik mokėjimo patvirtinimo, bet ir I. B. prašymo, kurio pagrindu buvo atlikta registracija, bei VĮ Registrų centro 2019 m. spalio 30 d. sprendimo registruoti I. B. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 dalį pastato (unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilęs dėl VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 30 d. sprendimo, įforminto įrašais Nekilnojamojo turto registre, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo registruota I. B. nuosavybės teisė į ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ir Komisijos 2020 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. CSPR teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2019 m. vasario 7 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-44-213/2019 nutraukė R. B. ir I. B. santuoką, padalino santuokoje įgytą turtą (1 t., b. l. 24–59).
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1719-392/2019 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. rezoliucinės dalies 14 punktas pakeistas ir jis išdėstytas naujai. Likusi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimo dalis palikta nepakeista (1 t., b. l. 60–97).
Trečiasis suinteresuotas asmuo I. B. teritoriniam registratoriui pateikė 2019 m. spalio 28 d. prašymą įregistruoti jos nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus (1 t., b. l. 120).
VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrius 2019 m. spalio 30 d. sprendimu, įformintu įrašais Nekilnojamojo turto registre, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravo trečiojo suinteresuoto asmens I. B. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir į 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 123–127).
Pareiškėjai, nesutikdami su aukščiau nurodytu sprendimu, kreipėsi su skundu į Komisiją (1 t., b. l. 10–12), tačiau VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2020 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. CSPR paliko galioti teritorinio registratoriaus 2019 m. spalio 30 d. sprendimą, įformintu įrašais Nekilnojamojo turto registre, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13–15).
Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 23 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimo klaidą. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytą 14 p. papildė tekstu: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 13786 Eur ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 84279 Eur, esančius adresu (duomenys neskelbtini), padalinti lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį ir priteisti natūra R. B. ir I. B. (1 t., b. l. 193–197).
Pareiškėjai nesutinka su skundžiamais sprendimais, mano, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – ir Įstatymas) (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.).
Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.
Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatyta, kad atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše gali būti daromos žymos apie šiuos juridinius faktus: įsiteisėjusius teismo sprendimus ir teismo nutartis, turinčius įtakos įregistruoto nekilnojamojo daikto teisiniam statusui.
Pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu.
Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymus įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus nagrinėja ir sprendimus priima teritorinio registratoriaus įgalioti darbuotojai.
Pagal Įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 1 punktą, įnagrinėjęs prašymą, teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas gali priimti vieną iš šių sprendimų: prašymą tenkinti – daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti nekilnojamojo turto registre;
Pareiškėjų teigimu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1719-392/2019 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. vasario 7 d. rezoliucinės dalies 14 punktas pakeistas ir jis išdėstytas naujai, nenurodant žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kaip santuokoje įgyto turto bei nesprendžiant dėl jo kaip santuokoje įgyto turto padalijimo tarp sutuoktinių B. ir I. B., nutraukiant jų santuoką. Taigi, nėra teisinio pagrindo registruoti I. B. nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija su šiuo pareiškėjų argumentu nesutinka.
Iš Teismo sprendimo turinio matyti, jog sprendimo rezoliucinės dalies 14.2. papunktyje nurodyta, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), padalinami lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį ir priteistini natūra R. B. ir I. B. (1 t., b. l. 57–58). Susipažinus su Nutartimi matyti, jog nutarties rezoliucinėje dalyje nėra pasisakyta apie žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) padalinimą, tačiau teismas Nutarties 54 punkte nurodė, kad „pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodytą ginčo turtą priteisė atsakovui R. B. ir ieškovei po ½ dalį bei tuo pačiu modifikavo ginčijamus sandorius“; 56 punkte nurodė, jog „pripažinus nekilnojamąjį turtą (namą su sklypu) (duomenys neskelbtini)ieškovės ir atsakovo nuosavybe, laikytina, jog V. B. ir R. B. neįrodė, kad bet koks šiame name esantis turtas priklauso jiems“; o 57 punkte teismas pažymėjo, kad „ieškovė apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nurodytas žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas padalinti ieškovei ir atsakovui R. B. lygiomis dalimis (po ½ dalį), nors ieškovė prašė teismo priteisti šį turtą jai, atsakovui išmokant kompensaciją už jo turto dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai padalino šalims nurodytą turtą“. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, jog Nutartyje buvo nurodytos tik tos Teismo sprendimo 14 punkto dalys, kurios buvo keičiamos. Nutartyje nurodyti 14 punkto pakeitimai nebuvo susiję su nekilnojamaisiais daiktais, todėl liko galioti Teismo sprendimu nustatytas žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), padalinimas lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį R. B. ir I. B..
Pažymėtina ir tai, kad nors Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 23 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimo klaidą bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytą 14 p. papildė tekstu: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 13786 Eur ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 84279 Eur, esančius adresu (duomenys neskelbtini), padalinti lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį ir priteisti natūra R. B. ir I. B., tačiau tai nepaneigia, jog trečiasis suinteresuotas asmuo I. B., esant priimtai Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarčiai, turėjo teisę paduoti prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą.
Atkeiptinas dėmesys, kad Teismo sprendimo rezoliucinės dalies 5 punkte pripažinta negaliojančia A. L., E. L. ir V. B., R. B. vardu 2012 m. birželio 25 d. sudarytos pirkimo pardavimo sutarties Nr. 547 dalis, kurioje nurodyta, kad pirkėjai yra V. B. ir R. B., o pirkėjais pripažinti I. B. ir R. B., o Teismo sprendimo 6 pripažinta negaliojančia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 dalis, kurioje nurodyta, kad statytojas yra V. B., statytojais pripažįstant R. B. ir I. B.. Nutartimi Teismo sprendimo rezoliucinės dalies 5 ir 6 punktai nebuvo pakeisti, todėl esant panaikintiems abiems pareiškėjų nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus patvirtinantiems pagrindams, pareiškėjų teisė į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), negali būti įregistruota.
Pareiškėjų argumentą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo I. B. prašymą registruoti jos nuosavybės teisę pateikė tik 2020 m. vasario 27 d., o registracija buvo atlikta dar 2019 m. spalio 30 d. paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad I. B. prašymą įregistruoti jos nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus pateikė 2019 m. spalio 28 d. (1 t., b. l. 120) bei sumokėjo atlyginimą už nuosavybės teisės įregistravimo paslaugas (1 t., b. l. 166, 167, 185). Teismas neturi pagrindo abejoti pateiktų dokumentų autentiškumu.
Dėl pareiškėjų argumento, kad turėjo būti įregistruota ir R. B. nuosavybė į ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), teismas pažymi, kad pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo. Nesant R. B. pateikto prašymo įregistruoti jo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus, teritorinis registratorius neturi pagrindo savo iniciatyva jų registruoti.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjų ginčijami VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 30 d. sprendimas, įformintas įrašais Nekilnojamojo turto registre, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo registruota I. B. nuosavybės teisė į ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. birželio 22 d. sprendimas Nr. CSPR priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, yra pagrįsti bei teisėti, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjų nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Teismas taip pat nenustatė kitų ginčijamų sprendimų panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrius 2019 m. spalio 30 d. sprendimu, įformintu įrašais Nekilnojamojo turto registre, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstai ir teisėtai įregistravo I. B. nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), o VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2020 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. CSPR pagrįstai atmetė pareiškėjų skundą ir paliko galioti teritorinio registratoriaus 2019 m. spalio 30 d. sprendimą bei pareiškėjams išsamiai paaiškino, kodėl jų skundas negali būti tenkinamas.
Todėl pareiškėjų reikalavimai panaikinti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 30 d. sprendimą, įformintą įrašais Nekilnojamojo turto registre, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo registruota I. B. nuosavybės teisė į ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. CSPR atmestini kaip nepagrįsti.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėjai prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, o trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjų skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkintinas.
Pareiškėjai teismui pateiktu skundu prašė panaikinti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 30 d. sprendimą, įformintą įrašais Nekilnojamojo turto registre, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo registruota I. B. nuosavybės teisė į ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. CSPR. Taigi pareiškėjų skundo tenkinimo atveju trečiajam suinteresuotam asmeniui būtų atsiradusios neigiamos pasekmės. Teismui pareiškėjų skundą atmetus visa apimtimi buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens I. B. teisės, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo, remiantis ABTĮ 40 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatomis, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Trečiasis suinteresuotas asmuo I. B. teismo prašo priteisti iš pareiškėjų 380 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 200 Eur už advokato padėjėjo teisines paslaugas neteisminiame procese (1 t., b. l. 189, 186) ir 180 Eur už advokato padėjėjos teisines paslaugas teisminiame procese (1 t., b. l. 190, 187).
Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (rekomendacijų 5 punktas).
Rekomendacijų 8. 1 punkte numatyta, kad. už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme priteistinas 0,3 maksimalus užmokesčio dydis.
Atsiliepimas į pareiškėjų skundą, kai ginčas buvo sprendžiamas ne teisme, surašytas 2020 m. birželio 11 d. (1 t., b. l. 121–122). Lietuvos statistikos departamento Oficialios statistikos portale skelbiama, kad 2019 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1358,60 Eur. Taigi, už pareiškimo spręsti ginčą ne teisme parengimą rekomenduojamas maksimalus priteistino užmokesčio dydis sudarytų 326,06 Eur (0,3 x 1358,60 Eur x 80 proc.). Už advokato padėjėjos teisines paslaugas neteisminiame procese prašoma 200 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino dydžio.
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimalus dydis yra 2,5. Atsiliepimas į pareiškėjų skundą surašytas 2021 m. kovo 18 d. (1 t., b. l. 181–184). Lietuvos statistikos departamento Oficialios statistikos portale skelbiama, kad 2020m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1454,80 Eur. Taigi, už atsiliepimo parengimą rekomenduojamas maksimalus priteistino užmokesčio dydis sudarytų 2909,60 Eur (2,5 x 1454,80 Eur x 80 proc.). Už advokato padėjėjos teisines paslaugas eisminiame procese prašoma 180 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino dydžio.
Atsižvelgiant į tai, kas paminėta aukščiau, trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas. Iš pareiškėjų V. B. ir R. B. lygiomis dalimis trečiajam suinteresuotam asmeniui I. B. priteistina 380 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjų V. B. ir R. B. patikslintą skundą atmesti.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui I. B. iš pareiškėjų V. B. ir R. B. lygiomis dalimis 380 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.