Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.2.4.1.2.9.; 1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.3.2.1.; 1.2.14.4.2.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.

2024 m. vasario 2 d.

sekretoriaujant Vaivai Vilkei, Sonatai Rimdžiutei, Ingai Jocienei, Elonai Puščiuvienei, Jolantai Plungienei, Agnei Ačienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, turinti pagrindinį išsilavinimą, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, teista 12 kartų, paskutinį kartą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams, bausmės neatlikusi, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023-06-01), 178 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023-06-01);

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas 17 kartų, paskutinį kartą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, pagal BK 286 straipsnį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 181 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023-06-01), 178 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023-06-01), 180 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023-06-01);

P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 13 kartų, paskutinį kartą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023-06-01), 178 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023-06-01), 253 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023-06-01).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. V., A. S. ir P. V., veikdami kartu bendrininkų grupe, 2022 metais, laikotarpiu nuo liepos 26 d. 21.00 val. iki liepos 27 d. 6.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, vartodami alkoholį kartu su nukentėjusiuoju Z. G., Z. G. užmigus, jie iš Z. G. ant juosmens nešiojamoje rankinėje esančios piniginės pavogė 600 eurų įvairiomis popierinėmis kupiūromis ir monetomis, taip nukentėjusiajam padarydami 600 eurų turtinę žalą.

2. Be to, L. V., A. S. ir P. V., veikdami kartu bendrininkų grupe, 2022 metų liepos 27 dieną apie 6.00 valandą adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai reikalavo iš nukentėjusiojo Z. G. 5000 eurų už tai, kad L. V. nesikreiptų dėl jos išprievartavimo su pareiškimu į policiją, nukentėjusiajam pasakius, kad tokių pinigų neturi, A. S. Z. G. iš savanaudiškų paskatų sudavė plaktuku vieną kartą į tarpuakį, ne mažiau kaip 6 smūgius sudavė į krūtinės sritį, ne mažiau kaip 3 kartus sudavė į galvos sritį ir taip padarė atvirą smilkinkaulio lūžį ir viršugalvio žaizdą, taip dėl atviro smilkinkaulio lūžio A. S. sunkiai sutrikdė Z. G. sveikatą, Z. G. pasakius, kad banko sąskaitoje turi 200 eurų, L. V. kartu su P. V., pasinaudodami, jog nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas ir taip apribota jo asmens laisvė, taksi automobiliu nuvežė nukentėjusįjį Z. G. į Mažeikių miestą prie „(duomenys neskelbtini)“ bankomato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kur, L. V. ir P. V. saugojant, kad Z. G. nepabėgtų, nukentėjusysis iš savo sąskaitos, esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, iš bankomato išgrynino 200 eurų, kuriuos L. V. iš nukentėjusiojo Z. G. paėmė, ir visi kartu grįžo į (duomenys neskelbtini) kaimą, tokiu būdu A. S. padarius sunkų Z. G. sveikatos sutrikdymą iš savanaudiškų paskatų, L. V., A. S. ir P. V. padarė nukentėjusiajam 200 eurų turtinę žalą.

3. Be to, L. V., A. S. ir P. V., veikdami kartu bendrininkų grupe, 2022 metų liepos mėnesį, laikotarpiu nuo 21 dienos iki 30 dienos, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, rastu raktu atrakindami duris, įsibrovė į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), bei pagrobė svetimą, R. G. priklausantį, turtą: tris auksinius vestuvinius žiedus, bendros 900 eurų vertės, vieną auksinį žiedą su permatoma skaidria akute, 1000 eurų vertės, du vyno butelius, bendros 30 eurų vertės, tris šampano butelius, bendros 15 eurų vertės, vieną brendžio butelį, 15 eurų vertės, muzikinę dėžutę, 20 eurų vertės, nuotraukos rėmelį, 20 eurų vertės, viso pagrobė R. G. turto už 2000 eurų, bei Z. G. priklausantį turtą: du auksinius vestuvinius žiedus, bendros 800 eurų vertės.

4. Be to, A. S. ir P. V., veikdami kartu, 2022 metų lapkričio 1 dieną apie 14 val. 30 min. gyvenamojo namo kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), turėdami bendrą tikslą pagrobti svetimą turtą, A. S. panaudojus nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y., suduodant vieną smūgį dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam A. K. į veido sritį, tokiu būdu jį pargriaunant ant žemės ir taip smurtaujant, padarant nukentėjusiajam A. K. kūno sužalojimus: odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairėje kaktos pusėje, poodinę kraujosruvą kairėje plaštakoje, sukėlusius nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, o tuo metu P. V. pro neužrakintas gyvenamojo namo duris įsibrovus į nukentėjusiojo A. K. tėvui G. V. priklausančio gyvenamojo namo patalpas, pagrobė svetimą, A. K. priklausantį, turtą: kuprinę, kurios vertė 5 eurai, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A52s“, kurio vertė 300 eurų, vyrišką laikrodį, kurio vertė 10 eurų, ir kompiuterinės įrangos programos įdiegimo diskus, kurių vertė 20 eurų, toliau A. S., tęsdamas savo veiką, liepdamas A. K. eiti, kartu įėjo į jo gyvenamojo namo patalpas, jose grasino benzininio pjūklo pjovimo juosta nukentėjusiajam, sakydamas jam „aš galiu tave užmušti, jei noriu“, „jeigu neatiduosi pinigų - gausi kaip reikiant“, bendrais veiksmais ir tikslu A. S. ir P. V., atimdami galimybę priešintis, plėšimo būdu užvaldė nukentėjusiajam A. K. priklausančio turto už 335 eurus.

5. Be to, P. V., pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės 2002 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-705 32 straipsnio 1 punkto reikalavimus, 12 straipsnio 5 punkto reikalavimus, kuriuose numatyta tvarka dėl leidimų laikyti ginklus, šaudmenis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis bei laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 metų rugpjūčio 25 dienos 08:57 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai įsigijo ir laikė gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), šaudmenis, viso 83 šaudmenis, iš kurių 32 šoviniai (šaudmenys) šaudymui netinkami, o 51 šovinys (šaudmuo) šaudymui tinkamas:

18 vnt. 9x19 mm kalibro, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, tinkamų šaudymui „Luger“ šovinių, kurie skirti įvairiems A, B kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams: pistoletams, pistoletams-kulkosvaidžiams;

20 vnt. 5,6 mm kalibro, pramoninės gamybos, kraštinio skėlimo, šaudymui tinkamų, sportinių-medžioklinių šovinių, kurie skirti įvairiems graižtviniams, šaunamiesiems ginklams: pistoletams, šautuvams, revolveriams;

4 vnt. 16 kalibro, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, šaudymui tinkamų medžioklinių šovinių, kurie skirti įvairiems 16 kalibro, B, C kategorijų lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams;

1 vnt. 7,62x51 mm (.380) kalibro šovinį, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, šaudymui tinkamą, kuris skirtas įvairiems graižtviniams šautuvams, 7,62x51 mm kalibro (.380 Winchester) šoviniai skirti šautuvams M14, M1 Garand, o taip pat medžiokliniams šautuvams Remington mod. 700, 742, 760, Sako mod. Forester Standart, Mauser mod. 66, 2000 ir kt.;

8 vnt. .32 Auto (7,65x17 mm) kalibro, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo šaudymui tinkamų „Browning“ šovinių, kurie skirti įvairiems A, B kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams: pistoletams, pistoletams-kulkosvaidžiams,

nurodytus šovinius laikė savo gyvenamojoje vietoje - gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), iki kol šaudmenis 2022-08-25 08:57 val. kratos metu rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai.

6. K. L. V. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino ir paaiškino, kad dėl kaltinime nurodytos 600 eurų vagystės visiškai neprisipažįsta, nes visai nebuvo tokio dalyko. Tą kartą Z. G. atvažiavo pas juos visas kruvinas, jo kelnės buvo purvinos, ji jį apiplovė. Tuo metu iš darbo grįžo A. S. su P. V., paklausė, kas čia buvo. Ji atsakė, kad Z. G. atvažiavo visas kruvinas, nežino, iš kur jis toks atvažiavo. Z. G. atsinešė alaus ir degtinės, jie su juo gėrė. Z. G. tada pinigų visai neturėjo, neturėjo jokios sumos. Jis prie jos pradėjo priekabiauti, ji nebeturėjo ką daryti, pradėjo verkti. A. S. jam pasakė, kad Z. G. prie jos nelįstų. Z. G. pasakė „gerai“ ir nusijuokė. Kas vyko po to, ji nežino, nes išėjo skaldyti malkų. Beskaldant malkas, atėjo P. V. paprašė iškviesti taksi. Kai iškvietė taksi, Z. G. savo kojomis nuėjo iki taksi, jie nuvažiavo iki bankomato, ten Z. G. paėmė 200 eurų, juos padavė jai, ir jie visi grįžo atgal. Jis padavė jai pinigus, kad ji nesiskųstų nei policijai, nei jo žmonai. Niekas taip nesugalvojo, jis pats jai visą laiką duodavo pinigų, kai prie jos priekabiaudavo. Tuo metu jie gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Datos, kada pas ją atvažiavo nukentėjusysis, tiksliai nepamena, bet gali būti, kad tai buvo liepos 26 d. Jis visą laiką atvažiuodavo pas ją, kai A. S. nebūdavo namuose, kad duotų „pist“. Tą dieną, kai jis atvažiavo, ji namuose buvo viena. Tuo metu ji tvarkė kambarius, plovė rūbus. Nukentėjusysis yra labai „vriednas“, kai atvažiuoja prigėręs, visą laiką prie jos priekabiauja. Jai tas dalykas jau nusibodo. Tą kartą jis atvažiavo visai girtas. Nepamena, kaip jis buvo apsirengęs. Kai jis pas ją atvažiavo, atsivežė alaus ir degtinės, jį priėmė išgerti alaus. Jie gėrė dviese. Jos sugyventinis grįžo vakare, laiko nepamena. Visą tą laiką ji su Z. G. gėrė, ji dar tvarkėsi. Sugyventinis grįžo namo kartu su P. V.. Kai jie grįžo, ji jau verkė, atsisėdusi ant lovos. Kai jos paklausė, kas nutiko, ji pasakė, kad Z. G. prie jos priekabiavo. Jos sugyventinis Z. G. pasakė, kad prie jos nelįstų, o kas buvo toliau, ji nežino. Ar jie mušėsi, ar ne, ji nematė, jokio plaktuko ten nebuvo. Ji į malkinę išėjo skaldyti malkų. Ji nebuvo girta, buvo išgėrusi nedaug. Malkas skaldė maždaug pusvalandį, kol P. V. ją pakvietė, kad ji iškviestų taksi. Jie patys taksi nekvietė, nes nežinojo numerio. Už taksi sumokėjo P. V.. Jis turėjo pinigų, nes jie gauna pašalpas iš darbo biržos. Kai atvažiavo taksi, jie vairuotojui pasakė, kad žmogus prašo nuvežti jį iki banko. Per tą pusvalandį, kol ji skaldė malkas, nieko negirdėjo, kas vyko namuose. Kai iškvietė taksi, nukentėjusysis buvo visai švarus, nesudaužytas, nekruvinas. Jis pats nuėjo iki taksi automobilio, visur ėjo pats. Iš pradžių, kai jis tik atvažiavo pas ją, jis buvo visas kruvinas, nes važiavo išgėręs ir griuvinėjo ant asfalto. Ne pirmą kartą sugyventinis jo dviratį parvežė nuo kelio. Z. G. pas ją atėjo visas kruvinas. Jo visas veidas buvo kruvinas, nežiūrėjo, iš kur bėgo kraujas. Nubrozdinta ir kruvina buvo dešinė ranka, veidas, daugiau niekur. Neklausė, kas jam nutiko, nes ir taip žinojo, kad jis griuvinėja. Ne pirmą kartą ateina pas juos kruvinas ir nusibrozdinęs. Jis yra sakęs, jog susižaloja griūdamas, tai šonkaulius jam skauda, tai jo dviratį reikia parvaryti nuo kelio, tai telefoną kažkur laukuose palieka, o jie turi ieškoti. Kai jis atvažiavo kruvinas ir purvinas, ji jį nuprausė. Kraujas daugiau nebebėgo. Nukentėjusysis atvažiavo be kepurės, jo keliai buvo purvini. Jo rūbų niekas neplovė. Jie važiavo į (duomenys neskelbtini), iki bankomato, esančio (duomenys neskelbtini) g. Nežino, kokio banko tai buvo bankomatas. Kai važiavo taksi, ji sėdėjo priekyje, o P. V. su Z. G. gale. Prie bankomato sugaišo gal 20 minučių. Prie bankomato paimti pinigų ėjo pats Z. G., ji stovėjo toliau jam už nugaros. P. V. stovėjo truputį toliau. Iš automobilio išlipo visi, tik ji su P. V. stovėjo toliau nuo nukentėjusiojo. Nematė, kiek Z. G. paėmė pinigų iš bankomato. Prie taksi jis jai padavė 200 eurų, tada sėdo į taksi ir parvažiavo namo. Nuvežimas ir parvežimas kainavo 10 eurų, juos sumokėjo P. V.. Taksi (duomenys neskelbtini) jų laukė. Neprisimena, kaip atrodė taksi automobilis, lyg geltonas. Pas juos yra daug taksi. Ji nežino, kaip Z. G. jautėsi, kai važiavo iki bankomato, šito reikia klausti, jo jis ėjo normaliai, pats, savo kojomis. Kai Z. G. paėmė pinigus, parvažiavo namo į (duomenys neskelbtini), daugiau niekur nebuvo. Grįžusi A. S. pasakė, kad gavo pinigų. Tuos pinigus atidavė parduotuvei, nes ten buvo skolinga. Nieko nepirko, tik atidavė skolą. Grįžęs Z. G. sėdo ant dviračio ir išvažiavo, ji nežino, ar jis dar kur nors buvo. Kaip ji minėjo, Z. G. atsinešė alaus ir degtinės. Jis neturėjo jokios rankinės. Gėrimus jis buvo įsidėjęs į dviračio krepšį. Jis visą laiką telefoną turi su savimi, nes pas juos jis iš telefono leidžia muziką, kam nors skambina. Prie bankomato telefono nenaudojo. Banko kortelės PIN kodą jis buvo įsirašęs telefone, turbūt žiūrėjo. Jo telefonas iš pradžių buvo pas ją, paskui ji jam telefoną atidavė. Tą telefoną jis buvo pametęs troboje ant grindų, ji paėmė, todėl jis buvo pas ją. Jam telefoną atidavė, kai išlipo iš taksi. To telefono ji nenaudojo, jis jai nerūpėjo. Kai ji išėjo skaldyti malkų, P. V. tvarkėsi namuose. P. V. gyveno kartu su jais, neprisimena, kiek laiko, gal apie mėnesį. Z. G. pats visą laiką duodavo pinigų – 50, 60 eurų. 200 Eur taip pat davė, kad tik ji nesikreiptų į policiją. Keturis kartus ji jo buvo prievartauta, ji jau net žmonių bijojo. Niekam apie tai nepranešė, į policiją nesikreipė, nes jis jai grasino. Neprisimena, kada paskutinį kartą ją prievartavo, ji tai nori pamiršti. Savo sugyventiniui apie tai nieko nesakė, nes bijojo, kad jos neišvarytų iš namų, o ji neturėjo kur eiti. Z. G. visą laiką piniginę nešiojasi prie savęs. Nežino, ar tada jis turėjo pinigų, ar ne, bet žino, kad jis iš A. S. nuolat skolindavosi pinigų. Prie savęs jis turėjo kažkokį „kašilioką“, nematė, kas ten buvo įdėta. Tą dieną, kai pas juos buvo Z. G. ir grįžo jos sugyventinis, ji sugyventiniui nepasisakė, kad Z. G. ją prievartauja. Ji tik pasakė, jog prie jos lenda. Ji bijojo sakyti, nes atvažiuodavo Z. G. sūnūs, bijojo, kad jiems pasakys, jog ji pasiskundė. Ir taip jai prigrasino, kad ji net bijojo eiti į miestą, atsižymėti policijoje. Z. G. daugybę kartų žodžiais ją yra įžeidęs, yra ir smurtavęs. Tada ji jį priėmė kaip kaimyną. Kai jis atvažiuoja negirtas, tada nieko, o kai prigeria, tada jau pradeda kabinėtis. Jeigu jis būna girtas, o ji blaivi, jis žino, kad ji gali apsiginti. Ne kartą jį yra stūmusi. Tą kartą ji buvo girta. Per vieną dieną keturis kartus juk neišprievartaus. Jis ją prievartavo keturis kartus per kelis mėnesius. Namiškiams kildavo klausimų, iš kur ji turi pinigų, bet ji jiems pasakydavo kitą priežastį. Kaip minėjo, Z. G. visą laiką su savimi turėdavo „kašilioką“. „Kašiliokas“ – tai tokia ant juosmens prisegama piniginė. Tą kartą ją taip pat turėjo. Tada jis jai davė 20 eurų. Nematė, iš kur juos išėmė, gal iš piniginės, gal iš to „kašilioko“. Konfliktas tarp Z. G. ir jos sugyventinio kilo dėl to, kad Z. G. lindo prie jos. Kai grįžo P. V. su jos sugyventiniu, visi kartu gėrė. Z. G. buvo atsinešęs alaus ir degtinės. Ji nesakė, kad Z. G. buvo atsinešęs naminio vyno. Naminio vyno jis atsiveždavo vėliau, o ne tada. Ji nežino, kada ir dėl ko Z. G. pasakė, jog reikia važiuoti pinigų į banką. Tada ji skaldė malkas, nesiklausė, apie ką jie kalbėjo. Kai nuvažiavo paimti pinigų, Z. G. jai juos padavė, ir jie visi grįžo atgal. Z. G. grįžo taip pat. Jau prieš išvažiuojant Z. G. jai pasakė, kad duos 200. Ji nei prašė, nei reikalavo, kad jis duotų jai pinigų. Kai A. S. su P. V. grįžo į namus, ji su Z. G. gėrė alų kambaryje, sėdėdami ant lovos prie stalo. Nepamena, kaip buvo apsirengęs Z. G., kai važiavo iki bankomato. Nepamena, ar vilkėjo tuos pačius rūbus, su kuriais atėjo, ar buvo su kepure. Įvykio vietoje ji nematė jokio plaktuko. Plaktukų pas juos namuose yra daug. Tada šalia jokio plaktuko nematė. Plaktukai pas juos laikomi priemenėje, plaktukų reikia tvarkant dviračius, į sieną įkalti vinį, visur. Priemenė yra išeinant į lauką. Tą vakarą nebuvo jokios kalbos apie plaktuką, kad kažkam reikia plaktuko. Kaip minėjo, jos sugyventinis ne kartą yra parvaręs nukentėjusiojo dviratį. Tą dieną jį irgi reikėjo parvaryti nuo kelio. Z. G. dviratį jos sugyventinis parvežė nuo pagrindinio kelio, ten dar gerokai reikia paeiti, apie 1,5 km. Nukentėjusysis pas ją atėjo pėsčias. Kai jau visi buvo namuose, kai grįžo jos sugyventinis su P. V., Z. G. iš kiekvieno iš jų prašė po 8000. Nežino, už ką, sakė, kad, jeigu jie neatiduos, pririš prie mašinos ir juos po vieną tampys. Tai buvo jau po įvykio. Kaip minėjo, įvykio dieną Z. G. jai davė 20 eurų. Pinigus davė tam, kad su dviračiu nuvažiuotų paimti dar alaus. Ji nevažiavo, alkoholio nenupirko, tas 20 eurų liko pas ją. Pinigus davė tada, kai dar nebuvo grįžęs A. S. su P. V.. Kai jie grįžo, Z. G. daugiau pinigų gėrimams nupirkti niekam nedavė. Paskui prašė A. S., kad šis nupirktų, bet pinigų nebedavė. Kai grįžo su tais 200 eurų, dalį pinigų davė Algiui, jam davė nedaug, 50 eurų, P. V. pinigų nedavė nė kiek, o kitus atidavė parduotuvei. Sugyventinis ir P. V. jau žinojo, iš kur tie pinigai. Kaip minėjo, iki bankomato važiavo ji, P. V. ir Z. G.. P. V. žinojo, kokiu tikslu ir kur važiuoja. Jis jai pasakė, kad reikia iškviesti taksi, kad važiuos iki bankomato pinigų. Tada, kai su Z. G. važiavo iki bankomato, jis nebuvo kruvinas. Jie jo nenešė, jis ėjo savo kojomis. Dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo kaltinamoji paaiškino, kad jokio įsibrovimo į gyvenamąjį namą nebuvo. Kriminalistai jai prigrasino, todėl ką jie sakė, ji viskam pritarė. Jie prigrasino, jog ją sudaužys taip, kaip P. V., o jis buvo visas mėlynas. Ji nežino, nei kur yra tos trobos raktas, nieko. Tas nusikaltimas grynai yra padarytas kažkieno iš savų. Nei ji žino, kur padėti tie žiedai, nei ką. Kaip galima atsirakinti trobą, kai nežinai, kur padėtas raktas, kur tie žiedai. Jie nieko nežinojo. O vieną žiedą Z. G. jai yra padovanojęs. Vieną kartą jis atvažiavo arkliu ir jai prižadėjo duoti vieną žiedą. Ji nežino, ar jis buvo auksinis, ar sidabrinis, bet jis buvo su akute. Jis jai padavė žiedą, niekas apie tai nežinojo. Tada nukentėjęs irgi buvo atėjęs, jie visi gėrė, paskui jis išmiegojo, sėdo ant arklio ir išvažiavo. Nepamena, koks tas žiedas buvo, ar geltonas, ar raudonas, bet su kažkokia akute. Tą žiedą jis jai buvo prižadėjęs už „pisimą“, už ką daugiau. Ji to žiedo net nebuvo užsidėjusi. Ji jo nebeturi, įdavė jį sugyventiniui, kad nuneštų į lombardą. Deja, paaiškėjo, kad jis ne auksinis, o paprastas. Nepamena, kada sugyventiniui padavė žiedą, kad nuneštų į lombardą. Jis nunešė, o ten paaiškėjo, kad žiedas ne auksinis, ir lombardas jo nepriėmė. Tą žiedą sugyventinis parnešė atgal, jį turi namuose. Nepamena, kur jis yra dabar, visada jį laikė spintelėje, gal kas nors pas ją į trobą įsilaužė, ką ji žino. Ta spintelė yra miegamajame, tai jos sekcija. Laikė jį ne stalčiuje, o spintelėje. A. S. neklausė, iš kur ji gavo tą žiedą. Ji jam padavė tą žiedą ir viskas. Pas nukentėjusįjį Z. G. namuose yra buvusi vieną kartą. Nuvažiavo pas jį dviračiu pasiskolinti 30 eurų, bet jis pinigų neturėjo, todėl tik atsigėrė kavos ir ji grįžo atgal. Kavą gėrė jo namuose, virtuvėje. Tada jo žmonos namuose nebuvo, nežino, kur tuo metu ji buvo. Ji neklausė, kur jo žmona, ji su juo nieko nekalbėjo. Jie tik atsigėrė kavos, tada ji sėdo ant dviračio ir išvažiavo. Ji nežino, ką Z. G. veikia vasarą, kokiu būdu užsidirba pinigus. To ji žmonių neklausinėja. Jis jai taip pat nepasakojo, ką jis ketina daryti. Tada iš jo namų ji išėjo pirma, paskui ją išėjo Z. G., kuris nuėjo prie savo karietos ar mašinos. Nežino, ką jis su ta karieta daro. Gal kažkur važiuoja, o kur, ji nežino. Tą kartą išeidamas iš namų Z. G. durų neužrakino. Ji išėjo pirma, sėdo ant dviračio ir išvažiavo. Nežiūrėjo, kas ką daro, ką jis veikia. Nėra sutikusi Z. G., važiuojančio karieta. Vieną kartą labai seniai jį važiuojantį yra mačiusi (duomenys neskelbtini). Iki įvykio Z. G., kaime važiuojančio karieta, nėra mačiusi. Kaip jau minėjo, ikiteisminio tyrimo metu pripažino padariusi šitą nusikaltimą, nes policininkai, kriminalistai jai grasino. Jie pasakė, kad sudaužys ją taip pat kaip P. V., padarys ją visą mėlyną. Ką ji daugiau galėjo sakyti. Jos parodymus surašė policininkai, ji bijodama su viskuo sutiko. Ji yra nervingas žmogus, augo vaikų namuose, ji visko bijo. Ją apklausė ne viena tyrėja, buvo dar du kriminalistai. Po apklausos jai nedavė perskaityti apklausos protokolo. Nepamena, ar jai jį davė pasirašyti. Apklausos protokole yra jos parašas. Kaip ji nepasirašys, jeigu bijojo policininkų. Bijojo, nes prigrasino, kad sudaužys, kad vaikščios mėlyna. Grasino pareigūnai T. ir B.. Dėl grasinimų niekur nesikreipė. Jau P. V. kreipėsi, kai jį sudaužė, kas iš to. Tada, prieš važiuodama pas Z. G. skolintis pinigų, sakė sugyventiniui, jog važiuos pas Z. G. pasiskolinti 30 eurų. Z. G. siūlė pas jį dirbti ūkio darbus – rauti žoles ar dar kažką. Z. G. apie jo žmoną nieko neklausinėjo, tada atvažiavusi jos namuose nematė. Vėliau savo namuose nematė jokių jai nematytų dėžučių. Pas P. V. nematė jokių nematytų žiedų. Pas juos žiedų buvo kokių tik nori: ir sidabrinių, ir metalinių. Nebuvo kalbos, kad P. V. važiuotų į (duomenys neskelbtini), į lombardą. Nieko apie tai nežino. Kai pas ją atėjo Z. G., jis jai nieko nesakė, kad iš jo namų kažkas yra pavogta. Nieko jiems apie tai nesakė, tokios kalbos nebuvo. Apie Z. G. jai dovanotą žiedą P. V. nieko nežino. Nei kaip tas žiedas atsirado, nei kur jis paskui buvo. Jų namuose buvo atlikta krata, tuo metu namuose buvo ji pati. Jeigu pas juos atsirado kažkokie daiktai, tai jo sūnūs ar draugai galėjo ateiti į jų trobą ir juos padėti, kad juos apkaltintų. Patvirtina, kad kratos metu pas P. V. buvo rasti šoviniai. P. V. juos rado kažkur miške, buvo pasidėjęs, žadėjo išmesti. Radęs, niekam apie tai nepasakė. Nežino, kiek šovinių ten buvo. Nepamena, į ką jie buvo sudėti. Jokio ginklo nematė, matė tik šovinius. Civilinių ieškinių nepripažįsta, ji nieko nėra padariusi. Jeigu ji kažką savo rankomis padarytų, tada supranta. Nesutinka su pareikštais ieškiniais, ji to nusikaltimo nepadarė.

7. Kaltinamasis A. S. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies. Dėl Z. G. pinigų vagystės paaiškino, jog jis nepripažįsta savo kaltės dėl 600 eurų vagystės iš Z. G., tokių nesąmonių pripažinti negali. Tą dieną (duomenys neskelbtini), daugiaaukštyje pas savo draugą V. klojo plyteles. Po darbo mieste sutiko P. V. ir pasiūlė jam važiuoti kartu pas jį namo. Parvažiavę su P. V., pamatė, kad L. V. plauna kruviną Z. G.. Kai ėjo namo, matė, kad jo dviratis mėtėsi kažkur arimuose. Iki to dviračio reikia nueiti 1,5 km, ten nei taksi privažiuos, niekas, ten reikia eiti pėsčiomis 1,5 km. Ten nėra jokio kelio, nei mašina, nei traktoriumi ten neprivažiuosi. Jau einant namo, P. V. pasakė, kad vėl Z. G. yra atvažiavęs, nes jis ne pirmą kartą atvažiuoja visas kruvinas, nuolat tvarkosi savo „motorynkas“, dviratį su jo plaktukais. Jis Z. G. viską duodavo iš geros širdies. Įėjęs į trobą pamatė, kad padėtas degtinės butelis, jie parsivežė alaus, pradėjo visi gerti. L. V. dar niekur nebuvo išbėgusi, ji dar buvo viduje, jie gėrė prie stalo, kai Z. G. pradėjo sakyti: „Nu ką, L., kurva, kekše, dabar visi tave pisim“. Kai Z. G. pasakė, kad ją „dulkins“, jis susinervino ir nesusitvardė. Kiekvienas žmogus užstos savo moterį, kokia ji bebūtų, ar ji kekšė, ar dar kažkokia. Jeigu jis su ja gyveno, tai jis turėjo pilną teisę ją užstoti savo namuose. Z. G. nebuvo to namo savininkas. Jis liepė Z. G. ramintis, tuo momentu L. V. išbėgo, ir jis porą kartų gerai sudavė Z. G. į veidą. Nukritęs Z. G. nežinojo, ką daryti, pradėjo gąsdinti, kad iškvies policiją. Tačiau Z. G. neturėjo už ką kviesti policijos, ar už tai, kad ją „dulkino“? Kai tik jis išvažiuodavo į darbą, Z. G. atvažiuodavo „padulkinti“ L. V.. Jis ir galvodavo, iš kur L. V. gauna pinigų. Klausė jos, iš kur ji gavo pinigų, ji nesakydavo, bet, kai jau gerai prispaudė, pradėjo verkti ir pasakė, jog Z. G. jai duodavo. Kai paklausė, už ką duodavo, ji pasakė, jog bijojo, kad jų neišvarytų. Jis pradėjo kamantinėti, ar jis ją „dulkino“, „piso“, ji patvirtino ir pradėjo verkti. Jis ją tik truputį papurtė, ir ji jam viską papasakojo, kad Z. G. ją nuolat, beveik kiekvieną dieną „dulkindavo“. Jis išvažiuodavo pas ūkininką į darbą, o Z. G. tai arkliu, tai dviračiu atvažiuodavo pas L. V.. Tada jis parvarė Z. G. dviratį namo ir, kai visi gėrė, L. V. pasakė, jog Z. G. jai yra skolingas. Jis paklausė, ar už tą „pisį“, ji patvirtino, kad taip. Tada P. V. jam davė 10 eurų susimokėti už taksi. Iš kur pas Z. G. galėjo būti 600, kai jis nuolat iš jo skolinosi po 10, po 20 eurų, vis duodavo Z. G., kaip nuomotojui. Tada, kai jie išvažiavo, Z. G. išėjo kaip žmogus, tik gavęs į „snukį“. Jie išėjo į taksi, o jis liko namie. Kai jie išvažiavo, po kiek laiko jis išvažiavo į darbą, nes nelegaliai dirbo pas ūkininką. Z. G. nuolat iš jo skolindavosi pinigų, todėl niekaip negalėjo turėti tų 600 eurų. Z. G. prašydavo paskolinti pinigų, ir jis jam skolindavo kaip nuomotojui, o paaiškėjo, kad jis visai nėra to namo savininkas, kad tame name gyveno jo žmonos sesers vaikas, kuris dabar gyvena užsienyje. Jeigu būtų žinojęs, kad jis nėra savininkas, jis nebūtų davęs jam tų pinigų. Vieną dieną, jam grįžus namo, L. V. pasakė, kad buvo atėjęs to namo savininkas. Paklausė, koks savininkas, nes jį į tą namą atvedė kažkoks nepažįstamas senukas, pasakė, kad to namo savininkai yra ar išmirę, ar užsienyje, kad čia gali gyventi. Todėl jis ten ir apsistojo. O Z. G. gaudavo iš jo po 20, po 30, jis tikrai pinigų negailėdavo. Parveždavo jam senovinių rakandų, kuriuos rasdavo ardydamas senus namus. Z. G. žinojo, kad jis daug uždirba, todėl atvažiavo su draugais jo primušti ir dar reikalavo po 8 tūkst. Kai su P. V. grįžo namo, pamatė, kad L. V. jam plauna galvą. Visas jo veidas buvo kruvinas. Matė žaizdą kaktoje, buvo praskelta ar nubrėžta. Jis toks atvažiuoja ne pirmą kartą. Ar buvo daugiau sužalojimų, nežiūrėjo, jam net nebuvo įdomu, jis jau pripratęs. Kiek kartų Z. G. pas jį taip atvažiuodavo – nuolat palikdavo dviratį, numestą už 1,5 km, ir ateidavo kruvinas, o jis, grįžęs iš darbo, eidavo parvaryti jo dviratį. Kai grįžo tą dieną, L. V. nuo galvos jam valė kraują, pasakė, kad vėl atėjo visas susidaužęs. Jis numojo ranka, parūkė ir nuėjo į kambarį, su P. V. išgėrė. Paskui atėjo Z. G. su L. V., tada visi gėrė, Z. G. telefonu paleido muziką. Jis ateidavo pas juos kaip šeimininkas, su batais miegodavo jo lovoje. Kada tai buvo, tikrai dienos nepamena, žino, kad buvo vasara, buvo šilta. Galėjo būti liepos 26 d. apie 18.30 val., nes jis iki 18 val. dirbdavo, tai namo grįždavo po 18 val., apie 18.30 val. Kai jie grįžo, tada dar jokio konflikto nebuvo. Kai Z. G. pradėjo kabinėtis prie L. V., vadino ją kekše, bandė grabaliotis, L. V. iš karto išbėgo, nes truputį yra nervuota, tada Z. G. porą kartų prie stalo gavo į nosį. Viskas įvyko ne iš karto, nes jie dar apie 10–15 minučių gėrė. Z. G. į nosį sudavė kumščiu. Matė, kad jam bėgo kraujas, bet į tai nekreipė dėmesio, nes buvo labai susinervinęs, turėjo užstoti savo žmogų. Sudavė du ar tris kartus, vieną kartą į kaktą ir du kartus į nosį. Jam sudavus, Z. G. nulėkė kaip kamuolys. Kai paklausė, ką jis daro, Z. G. pasakė, kad jis yra šeimininkas, kad neaiškintų. Viskas tada ir prasidėjo. Z. G. atsistojo ir pasakė, kad iškvies policiją, jis jam liepė išeiti. Tada atbėgo L. V. ir pasakė, kad Z. G. jai yra skolingas. Z. G. pasakė, kad jai tuos pinigus atiduos, kad nepergyventų. Nepamena, kiek Z. G. buvo skolingas, L. V. sakė, bet jam nebuvo įdomu. Dar pagalvojo, iš kur jis gaus tų pinigų, jeigu iš jo vis skolindavosi po 10, po 20 eurų. Paklausus, už ką jis jai yra skolingas, ji pasakė, kad už „pisimą“. Pasakė, kad, jeigu jis jai yra skolingas, tegul važiuoja ir pasiima. Z. G. pats L. V. pasiūlė važiuoti pinigų, pasakė, kad atsiskaitys iš banko kortelės, ir jie išvažiavo. Jis pasakė, kad sumokės 200 eurų, kad iš biržos yra gavęs pinigų. Nežino, kas iškvietė taksi, jis to nematė, nesikišo, nelindo, nes tai ne jo bėdos. Jie išėjo visi trys: L. V., P. V. ir Z. G.. Kaip minėjo, po to, kai Z. G. sudavė į nosį, jam bėgo kraujas. Jis nežino, gal Z. G. paskui apsiprausė, jam iš paskos nėjo. Lauke yra vandens, yra didžiausias „bliūdas“, išeidamas jis galėjo apsiprausti. Neatkreipė dėmesio, kaip Z. G. buvo apsirengęs, lyg ir su „baltinukais“. Po to, kai sužinojo, kad jis atvažiuoja ir „naglai“ dulkina jo sugyventinę, nežiūrėjo ir visai nenorėjo jo matyti. Tą aplinkybę jis ką tik buvo sužinojęs. Jis klausė, kodėl L. V. jam nieko apie tai nesakė, ji atsakė bijojusi, kad jų neišvarytų. Žinodamas tokias aplinkybes, dar kartu su Z. G. gėrė, nes jo negalėjo išvaryti, jis juk šeimininkas. Jis ką norėjo, tą darė, yra atvažiavęs ir ne kartą miegojęs lovoje su visais batais. Nežino, kas tada iškvietė taksi, į jų reikalus nebesikišo. Z. G. pasakė, kad atsiskaitys su L. V. ir važiuos namo, ir jie išėjo. Nematė, ar Z. G. buvo su kepure, jis net iš kambario nebuvo išėjęs. Nežino, kada jie grįžo, bet jis jau ruošėsi važiuoti į darbą. Jis neklausė, kiek pinigų L. V. gavo, jam net nebuvo įdomu. L. V. sakė, kad pinigus gavo, bet nežino kiek, nes jam tai nebuvo įdomu. Jis pats užsidirba, jam Z. G. pinigų nereikia. Jis net neklausė, kokią sumą ji gavo. Kai ji turi pinigų, ji juos pameta prie sekcijos. 50 eurų ji jam nedavė, L. V. nieko neatsimena. Jeigu ji turi pinigų, pameta prie sekcijos, ten yra toks veidrodis, ir ten tie pinigai mėtosi. Jis jos pinigų neima. Kiek jam sakė, kad susimokėtų už taksi, P. V. paskolino Z. G. 10 eurų. Dar klausė, ko jis davinėja jam tuos pinigus. Nežino, ar Z. G. atidavė P. V. tą 10 eurų skolą, neklausinėjo. Namuose buvo plaktukų, tai jo plaktukai, jie nuolat su jais tvarkydavo dviračius. O su tais plaktukais gavosi taip, kad policija atvažiavo pas L. V., pagąsdino, kad ši atneštų plaktuką arba ją išveš į (duomenys neskelbtini). Kadangi ji ne kartą yra sėdėjusi, išsigando ir visa drebėdama atnešė plaktuką. Jeigu jis Z. G. būtų daužęs plaktuku, tas paktukas turėjo būti kruvinas. Jeigu jis jį būtų daužęs plaktuku, jis tikrai nebebūtų nuėjęs iki taksi, jis būtų nukritęs nuo pirmo smūgio. Jis pats skaldo akmenis, visa (duomenys neskelbtini) jį žino. Po pirmo smūgio plaktuku Z. G. būtų nukritęs. Teigiama, kad tris kartus sudavė plaktuku į galvą, bet Z. G. dar vaikščiojo, važiavo taksi ir dar nuėjo iki bankomato. Jis pats matė, kad jis ėjo. Jam būtų užtekę suduoti vieną smūgį plaktuku. Nebeprisimena, kas ką veikė, kai grįžo, paėmę pinigus iš bankomato, jam tai net nebuvo įdomu. Z. G. priėmė, nes jis vis primindavo, kad jis čia yra šeimininkas. Tada, kai su P. V. grįžo namo, ir L. V. jį prausė, neišvedė jo į namus, nes žinojo, kad išgers jo atsivežtą „šnapsą“, jis išmiegos ir išeis. Ne pirmą kartą jau taip buvo. Kai jo žmona išvažiavo į ligoninę, Z. G. atvažiuodavo kiekvieną dieną: jis į darbą, o Z. G. su L. V. „dulkinasi“. Jis apie tai sužinojo paskutinėmis dienomis iki įvykio. Jis jau įtarinėjo, tik nenorėjo jos klausti, nes ji ne kartą pasiėmusi tablečių bėgo žudytis į daržinę. Ji iš pradžių jam nesakė, bijojo jo ir Z. G., nes Z. G. buvo prigąsdinęs, jog išvarys juos lauk, jeigu jam pasakys. Dėl to, kada kilo kalba, jog reikia važiuoti į miestą ir Z. G. iš banko sąskaitos paimti pinigų. Teigė, jog Z. G. pats L. V. pasiūlė atsiskaityti dar prieš tą kabinėjimąsi. Jis sėdėjo ir galvojo, už ką Z. G. su ja atsiskaitys. Dar čiupo L. V. už subinės, sakė, kad vėl „pasirūrinsim“. Tada jis ir įniršo. Kaip jis neužstos savo žmogaus, kai taip yra elgiamasi. Jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini), nes Z. G. pats pasakė, kad gali važiuoti tuoj pat, jeigu tik L. V. nori, ir jis su ja atsiskaitys. Jis dar pagalvojo, kad jis kalba kažkokias nesąmones, iš ko jis gali atsiskaityti, nes, kiek jis žino, Z. G. niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, iš kur jis gali turėti pinigų. Tuo labiau, kad jis nuolat iš jo skolindavosi po 10, po 20 eurų. Į (duomenys neskelbtini) išvažiavo L. V., Z. G. ir P. V.. Jis nežino, kas iškvietė taksi. Nematė, kada ir kaip jie išvažiavo, nes viskas yra apžėlę, nesimato, kas vyksta lauke. Grįžo tik L. V. su P. V., Z. G. jau nebebuvo. Pasakė, kad Z. G. pasiėmė dviratį ir išvažiavo namo. Apie tai, kad Z. G. paėmė iš banko 200 eurų, sužinojo paskui. L. V. su P. V. jam pasakė, kad Z. G. atsiskaitė. Tada jis buvo labai supykęs ant L. V., pasakė, kad ji yra „šliundra“, „dulkinasi“ už pinigus. Ji sakė bijojusi, jog jų neišvarytų. Daugiau jokių nesklandumų su Z. G. nebuvo. Po to įvykio jis su juo ne kartą yra prasilenkęs, visada pasisveikindavo. Namuose jam nematytų daiktų, papuošalų, gėrimų nepastebėjo. Jis net nežiūrėjo, nes L. V. turėjo papuošalų, jai yra nupirkęs ir žiedus, ir auskarus, ir grandinėlių. Jam negaila, jis yra toks žmogus, jeigu dirba, jam tikrai negaila brangiam žmogui, su kuriuo gyvena. Jis neskolindavo pinigų nukentėjusiajam, jis pinigus jam duodavo. Z. G. iš jo nuolat gaudavo pinigų. Nuolat atvažiuodavo prigėręs, duodavo jam alaus. Kaip minėjo, Z. G. niekur nedirbo, iš kur jis gautų tuos 600 eurų. Jis pats pasakojo, kad per Jonines važiavo į (duomenys neskelbtini), su karieta vežiojo vaikus ir uždirbo 50–60 eurų. Tada dar pas jį atsivežė „šnapso“. Jis ant juosmens nuolat vaikščiojo prisisegęs „kašilioką“. Ten laikydavo savo telefoną. „Kašilioko“ niekada nenusiimdavo, net ir miegodavo pas jį su tuo „kašilioku“. Tą vakarą jis parsivežė pūslę ar dvi alaus, Z. G. taip pat buvo atsivežęs alkoholio. Jo niekas neprašė nupirkti dar alkoholio, pinigų alkoholiui niekas nedavė. Ar kas nors prašė to L. V., nežino. Tuo metu, kai kilo konfliktas su Z. G., P. V. stovėjo šalia jo. P. V. visą laiką buvo šalia, ir kai gėrė, ir kai porą kartų trenkė Z. G.. P. V. jį ramino, sakė, kad užtenka, kad daugiau nebetrenktų. P. V. Z. G. nieko nedarė. Jis viską žinojo, jis jį ramindavo, sakydavo, kad nekreiptų dėmesio, kad negyventų su ta L. V., nes dedasi visokios nesąmonės. Jis išvažiuodavo į darbą, o Z. G. atvažiuodavo ją „padulkinti“. Kai jau turėdavo grįžti iš darbo, jis dingdavo per pievas namo, nes netoli gyvena. Jis į G. namus nesibrovė, ten net nėra buvęs. O dėl parduoto žiedo gali paaiškinti, kad jis žiedų yra pardavęs labai daug. Yra radęs daugybę senovinių daiktų, nesuskaičiuotų, kiek visokių daiktų yra pardavęs lombarduose. Kai neturėdavo pinigų, ateidavo, pasižiūrėdavo, rasdavo kokį L. V. žiedą. Paklausdavo L. V., ar jis jai reikalingas, jeigu nereikalingas, nunešdavo ir parduodavo už 80 ar 100 eurų. P. V. irgi turėjo aukso, iš policijos galima paimti išklotinę, kiek jis turėjo aukso, P. V. jam atidavė visą auksą – auksines grandinėles, žiedus. Visas gumulas buvo. Apie tą vagystę jis nieko nežino, jis nėra buvęs pas Z. G. namuose. Žinojo, kad L. V. ten nueidavo, nes Z. G. ateidavo ir prašydavo, kad L. V. ateitų sukrauti jam malkas, daržus ravėti, vežti šieną. Tik prašydavo, kad ateitų, kai jo žmonos nėra namuose. Jis nežino, gal L. V. ir yra ten buvusi, nes jis išvažiuodavo į darbą, o ji likdavo namie. L. V. yra buvusi pas Z. G. namuose vieną ar du kartus. Nežino, ką ji ten darė. Nežino, gal „pisosi“, ką daugiau jie ten darys. Apie tai, kad Z. G. žmona gulėjo ligoninėje, jis pats atvažiavęs pasakė. Jam net nebuvo įdomu, bet jis išgerdavo ir pasakodavo. Pasakojo, kad jo žmona yra invalidė, „dulkinti“ jos nebegali, nes žmona jo nebenori, tada jis ir pradėjo įtarinėti, ko Z. G. pas jį nuolat atvažiuoja. P. V. net nežino, kur Z. G. gyvena. Iš kur jis gali žinoti, jis toje pusėje net nėra buvęs. Jo namuose visada būdavo alkoholinių gėrimų, jis pats šeštadienį, sekmadienį mėgdavo išgerti šampano, gal ir dabar dar yra jo likę. Turėjo ir brendžio, ir likerio, bet jis išgerdavo tik penktadienio, šeštadienio vakarais. Jis nesako, kad neišgerdavo. Jis išgerdavo, bet tik tada, jeigu žinojo, kad kitą dieną nereikia į darbą. Išgerdavo ir brendžio, ir tikrai išgerdavo prabangių gėrimų. Jis juk uždirbdavo, pats skaldė akmenis, dirbo darbus pas ūkininkus, tai ko jis negali išgerti. Kas tas šampanas – 12 eurų, vienas juokas. Jis nusipirkdavo ir sekcijoje visada turėdavo ir šampano, ir vyno, ir konjako. Ir dabar jie ten tebėra. Jie gėrė jo gėrimus, nupirktus iš jo pinigų. L. V. papuošalų, auksinių žiedų tikrai turėjo daug. Jis pats jai nupirkdavo, ir P. V. parnešdavo. Yra nupirkęs auksinį žiedą, auksinę grandinėlę, dar kažką. Tokių dalykų jis neskaičiuoja. Jos papuošalų jis netikrindavo, nežiūrėdavo, ar visi papuošalai tik jo pirkti. Nežino, ką ir kiek ji turėjo, jis tikrai nelįsdavo ir nežiūrėdavo. Kai jau pritrūkdavo pinigų, nebeturėdavo maistui, L. V. yra prašiusi nunešti jos žiedą į lombardą. Vieną žiedą jis nunešė ir užstatė. Tyrėja dar sakė, kad jį prigavo. Koks čia prigavimas, jis tokius pinigus uždirbdavo, tyrėja visus metus turėtų dirbti, kad uždirbtų tiek, kiek jis uždirbo per mėnesį. Vieną žiedą į lombardą yra nešęs. Neprisimena, kaip jis atrodė, gal su akimi. Nežino, iš kur tą žiedą L. V. buvo gavusi, neklausė. Ji turėjo žiedų, jis neklausinėjo. Nunešė į lombardą (duomenys neskelbtini), į kurį, neprisimena. Užstatęs tą žiedą, gavo 50–60 eurų. Paskui to žiedo nebenuėjo pasiimti. Yra nešęs nemažai daiktų į lombardus ir anksčiau, ir vėliau kaltinime nurodyto laikotarpio, visi daiktai buvo užstatyti jo pavarde, nes jis niekada nebijojo. Jeigu jis kažką būtų pavogęs, jis tikrai savo pavarde neneštų ir neužstatytų. Reikia būti kvailu, kad, tiek metų atsėdėjus, iš kaimyno pavogtą žiedą nešti ir užstatyti savo pavarde. Visi žiedai buvo pirkti jo, kodėl jis nieko negali turėti. Nežino, kodėl L. V. pati nenunešė to žiedo į lombardą. Ji lyg minėjo, kad tą žiedą jai padovanojo Z. G.. Nežino, kiek Z. G. jai žiedų yra pridovanojęs. Ji yra sakiusi, kad dovanojo Z. G.. Jis neklausinėjo, nes jam nebuvo įdomu. Nežino, ar P. V. yra nešęs kažkokius dirbinius į lombardą, jo apie tai neklausė. Nežino, kur padėjo pinigus, gavęs iš lombardo, kažką pirko. Toks gyvenimas, visi puikiai žino, kad vieną dieną žmogus gali turėti pinigų, kitą dieną neturėti. Jis nei turtuolis, nei „bradiaga“. Kai jis uždirba, jis niekada negaili pinigų nei sau, nei kartu su juo gyvenantiems. Nepamena, ar tada L. V. davė pinigų, kai užstatė jos žiedą. Jis tokių smulkmenų tikrai neskaičiuoja. Pas P. V. yra matęs auksinių dirbinių. Jau minėjo, kad jis jų turėjo, jam daug atidavė iš policijos, parėjo pilnomis kišenėmis. Tada jis buvo parke, o P. V. ėjo iš policijos. Pasakė, kad iš policijos atgavo savo pinigus, žiedus, auskarus. Tai buvo kažkada pavasarį. Visi aukso dirbiniai buvo laikomi prie veidrodžio esančioje dėžutėje. Nepamena, kaip ta dėžutė atrodė, žino tik, kad kažkokia buvo. Nežino, kas kratos metu pas jį namuose buvo rasta. Sakė, kad buvo dėžutė, jis klausė L. V., ar ta dėžutė buvo jos. Jis tą dėžutę buvo matęs, matė, kad ji stovi, bet jis ja nesidomėjo, jam buvo neįdomu. Ji stovėjo prie veidrodžio. Toje dėžutėje buvo laikomos visos L. V. grandinėlės, papuošalai. Neprisimena, kaip ta dėžutė atrodė, kokios spalvos ji buvo. Jis prie jos daiktų nelįsdavo. Žino, kad kratos metu buvo rasti šoviniai. P. V. juos rado prie šiukšlių konteinerio, nes jis eina, rausiasi. Sakė, kad ten bėgiojo vaikai, todėl šovinius parsinešė namo. Jis juos matė, pasakė, kad juos išmestų lauk, bet P. V. pažadėjo nunešti į policiją. Ten tų šovinių buvo nemažai. Matė 50, bet jie visi buvo surūdiję. Sakė, kad jis visą dėžę rado prie konteinerio. Paskui jis ėjo ir dar parsinešė. Tuos šovinius jis laikė spintelėje, kuria jis jam leido naudotis, nes žmogus neturėjo kur susidėti savo daiktų. Jis jam davė spintelę, kad jis ten galėtų laikyti savo daiktus. Kratos metu šovinius rado toje spintelėje. Kratos metu ginklų nebuvo rasta, tik šovinių. Jo sugyventinė jam sakė, kad yra buvusi pas nukentėjusįjį namuose. Jis už tai ant jos jau buvo pradėjęs pykti, jie dėl to susibardavo. Jis anksti išvažiuodavo į darbą, kai tik jis išvažiuodavo į darbą, Z. G. jau pas ją ir, aišku, „pasidulkinti“. Z. G. ateidavo siauru takiuku, jis su dviračiu jį buvo išvažinėjęs. Kitaip ten nepravažiuosi, nes ten yra žmonių arimai, suarta, duobės ir prasideda miškas. Tą dieną jie su P. V., važiuodami iš (duomenys neskelbtini), užvažiavo pas A. K., nes jis ten kažkada gyveno, ten ėjo į mokyklą, žino kiekvieną takelį. Užvažiavo pas A. K., nes A. K. gyvena prie pat ūkininkės, pas kurią jis dirbo. Jis tik jo norėjo paklausti, ar dar kas nors dirba pas tą ūkininkę, ar ji vėl pinigų nemoka, nes ta ūkininkė jam nesumokėjo pinigų už visą mėnesį. Tuo momentu, kai jie ėjo į kiemą, ir jis pasisveikino, A. K. pradėjo šaukti, kad dingtų iš kiemo, vadino „piderasais“. A. K. įlėkė į savo namą, į virtuvę. Jis nuėjo kartu, klausė, kas jam yra, kas jam darosi. A. K. šaukė, kad jie dingtų, vadino visokiais žodžiais. A. K. pradėjo jį draskyti, jie susiėmė, ir jis nustūmė A. K. nuo savęs. A. K. bėgte nubėgo šaukdamas, kad iškvies policiją, tuo momentu jis su P. V. iš karto išėjo iš kiemo. P. V. ėjo jam iš paskos, jis viską matė. Dar sako, kad jis grasino, bet ten nebuvo su kuo grasinti. A. K. nubėgo šaukdamas, kad iškvies policiją, o jie neskubėdami dienos metu nuėjo prie savo dviračių. Jie neturėjo nei pirštinių, nei kepurių, jų dviračiai buvo palikti prie stotelės, už 300 m, nes jis žino visus takelius. Nežino, kas nutiko A. K., niekas nieko jam nedarė. Nei jį mušė, nei daužė, o jis bėgo vis atsisukdamas ir žiūrėdamas, šaukėsi policijos. Pasakė P. V., kad eitų iš ten, ir jie išėjo. Viskas tuo ir baigėsi. Sėdo ant dviračių ir važiavo link (duomenys neskelbtini). Nei jis bėgo, nei slapstėsi, važiavo namo į (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus maždaug 3 km, pareigūnai jam į akis papurškė dujų. Jis nieko nebematė, tik pajuto smūgius, jį surakino, laipiojo ant galvos. Jis turi protokolus, kokį jį atvežė sudaužytą. Policija jį sulaikė ir išvežė į (duomenys neskelbtini). Jis paaiškino, kad jis nesipriešino, kad jam į akis buvo pripurkšta dujų, bet jis įspyrė pareigūnui. Jis pirmas parašė pareiškimą, tada ir pareigūnas parašė. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai jam išdavė, koks jis buvo visas mėlynas, akys nuo ašarinių dujų buvo užtinusios, kaip jis galėjo matyti, kam jis spiria. Blaškydamasis jis įspyrė pareigūnui, dėl to jam ant galvos pradėjo trypti, su batais lipo ant galvos, ant krūtinės. Kai jį atvežė į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, visa jo galva buvo ištinusi, jis turi nuotraukas. Čia viskas dėl to, kad parašė pareiškimą prieš pareigūną. Nežino, dėl ko kilo konfliktas tarp jo ir A. K., jis tik su juo pasisveikino. Gal jis buvo girtas ar apsvaigęs, nežino, kas jam buvo. P. V. sakė, kad jis buvo girtas, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis A. K. tik paklausė, o A. K. liepė dingti iš jo kiemo, visokiais žodžiais jį pradėjo vadinti, bet jis nekreipė dėmesio, tik paklausė, ar pas tą ūkininkę R. dar kas nors dirba. Ta R. jį puikiai pažįsta, nes jis ten gyveno, augo. Jis tik paklausė, o A. K. iš karto čiupo jam už atlapų, pradėjo purtyti. Jis A. K. nustūmė, ir A. K. po jo nustūmimo klupdamas išbėgo pro duris. Kai jie atėjo, A. K. sutiko kieme, grėbiantį lapus. A. K. jų nepakvietė užeiti pas jį, o gal ir subumbėjo kažką, nežino. Jis sakė A. K., kad nori kai ko jo paklausti. A. K. sakė: „ateik čia, pasikalbėsim“. Kažką sakė, bet jis gerai nenugirdo, ir jie kartu įėjo į namą. A. K. pirmas perėjo per namų slenkstį, ne jis, jie nuėjo iš paskos. Jis jam sakė, kad jo nori paklausti, ar dar kas nors dirba pas ūkininkę R.. A. K. iš karto ant jo pradėjo šaukti. Kai jis jį nustūmė, A. K. griuvinėdamas išbėgo lauk per duris. Durys nebuvo uždarytos. Tada jis atsisuko į P. V. ir pasakė, kad eitų iš to kiemo, ir jie iš karto išėjo. Kai aiškinosi su A. K., P. V. buvo jam už nugaros. Jis P. V. net nepastebėjo, tik paskui atsisukęs jį pamatė ir pasakė, kad reikia eiti iš čia. Jis nematė, ką darė P. V.. Jis tik atsisukęs pasakė, kad išeina, ir viskas. Pats P. V. puikiai matė, kaip A. K. išbėgo, vis atsisukdamas šaukė, kad iškvies policiją. Nežino, kodėl turėjo kviesti policiją, kas jam šovė į galvą. Dienos metu juk jie nėjo plėšti žmogaus. Kai atėjo pas A. K., jis turėjo kuprinę, ir P. V. turėjo kuprinę. Jie važiavo su kuprinėmis. P. V. kuprinė buvo tamsi. Kai išėjo iš A. K. namų, neatkreipė dėmesio, su kokia kuprine išėjo P. V.. Kai pareigūnai juos sulaikė, pasakė, kad P. V. kuprinėje rado telefoną, rusiškų cigarečių. Matyt, jis buvo paėmęs iš A. K., bet jis to net nematė. Nežino, ar dar ką nors pas jį rado. Iš pradžių pareigūnai sumetė jų kuprines į autobusiuką, paskui klausė, kurio kuri kuprinė. Jis pasakė, kad jo kuprinė yra tamsi, jie pasakė, kad tuos daiktus rado pas jį. Pareigūnai supainiojo kuprines. Pats A. K. puikiai matė, kad jis įėjęs pradėjo su juo ginčytis, nieko nepaėmė, nes nieko ten nebuvo. P. V. neklausė, ar jis ką nors paėmė iš A. K. namų, bet paskui jis jam pradėjo sakyti. P. V. serga ta liga, nes jis net iš jo namų vagia. P. V. pasakė, kad paėmė telefoną. Jis P. V. klausė, kodėl jis taip padarė, kam jam tas telefonas, juk jis net nemoka elgtis su liečiamu telefonu. Kai juos jau pradėjo laipinti į policijos autobusiuką, tada P. V. jam pasakė, kad paėmė tik telefoną ir kažkokias rusiškas cigaretes. A. K. namuose benzininio pjūklo nematė, nepastebėjo. Nematė, kad kas būtų paėmęs benzininį pjūklą. Gal jis ir buvo kur nors padėtas, bet jis jo nematė. Nukentėjusiajam niekas pjūklu negrasino. Už ką jam grasinti, net tokių minčių nebuvo, viskas ten įvyko momentaliai, nukentėjęs išbėgo per duris. Jis nežino, ko nukentėjusysis taip išsigando, kodėl jis taip išbėgo. Niekas jam nieko nedarė, nemušė. Jis bėgo ir išbėgo. Nežino, kas jam šovė į galvą, gal buvo pririjęs vaistų. Jis jam nieko nedarė, ne plėšti atėjo, o tik paklausti. Gal nukentėjusysis ir išsigando, nes jų nepažįsta. Tyrėja prirašė tokių nesąmonių, kad jis net nepasirašė. Dienos metu neis žmogaus plėšti, paskui keliu neis atgal, kai puikiai žino, kad jį gali pagauti. Jis nebijojo, nes jis ne vogti ėjo. Nukentėjusįjį A. K. jis žinojo. Kai dirbo pas ūkininkę R. J., jį yra matęs, bet jis gal jo neprisimena. A. K. irgi yra dirbęs pas tą ūkininkę. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino padaręs šitą nusikaltimą iš nervų. Dabar jis sako visą tiesą, kaip kas buvo. Jis kreipsis į visas instancijas, į Seimą, Generalinę prokuratūrą, Teisingumo ministeriją. Kaip taip galima daryti – nekaltam žmogui reikia prisipažinti, kad gautų lengviausią bausmę. Jis kovoja ne dėl bausmės, tiek metų yra atsėdėjęs, todėl jis nebijo, bet nori teisybės, o ne meluoti, kad būtų lengvinančios aplinkybės. Nežino, kodėl pačios ūkininkės R. nepaklausė, ar ji dar samdo žmones, kodėl jam šovė į galvą klausti A. K.. Per tą kiemą jis eidavo į mokyklą, žino visus keliukus. Jis sugalvojo užsukti ir paklausti, ar kas nors dar dirba pas R. J., nes, kai pro ją važiavo, matė, kad kieme nėra technikos. Kieme įvykus konfliktui, su P. V. ėjo į namus pas nukentėjusįjį, nes, kai jie su juo apsibarė, A. K. dar kažką sakė, ir jie kalbėdamiesi nuėjo. Jis tik norėjo paklausti, nepuolė, nesidraskė, sakė, kad ramintųsi, kad tik nori paklausti. A. K. griebė jam už švarko, nesuprato, gal norėjo išstumti jį lauk, bet jis pats jį nustūmė. Kai jį nustūmė, durys buvo pradarytos, A. K. pro jas išbėgo šaukdamas, kad iškvies policiją. Tada pasakė P. V., kad išeina, ir viskas. Į namus įėjo tik paklausti, ar dar kas nors dirba pas tą ūkininkę R., kuri gyvena prie pat. Nežino, kodėl ėjo į namus, galvojo, kad išsiaiškins. Čia tokių nesąmonių prikūrė, iš musės padarė dramblį, kad jis ėjo plėšti, vogti. Jeigu būtų ėjęs kaip vagis, būtų apsimovęs pirštines, juk ne pirmą kartą sėdi. Dienos metu vagis eis su pirštinėm, kepurėm ar dar kažkuo. Jis ėjo ne plėšti. A. K. puikiai matė, kad jie, kaip žmonės, atėjo paklausti, neatėjo kaip banditai su kirviais, peiliais ar dar kažkuo. Čia grynai padarytas burbulas, kad būtų sunkinančios aplinkybės. Jis išgėręs irgi nėra šventas, gal pasibara, gal žodį ne taip pasako, bet jie irgi ne šventi. Užtenka vieną kartą papulti ir jis visą laiką turi kentėti. Jau vieną bylą yra prisiėmęs, ranka numojo ir pripažino kaltę, nes jis nieko nebeturi – su žmona išsiskyrė, tėvų neturi, būdamas laisvėje niekam nereikalingas, bet jis kovos už teisybę. Turi tikrai geras rankas, kalėjime dirba, iš akmenų daro gražius fontanus, takus, tvoras. Dėl to, kokiu tikslu P. V. su juo ten ėjo aiškintis, kodėl jis neliko lauke, gali pasakyti, kad P. V. nuėjo kartu su juo, jam iš paskos. Nestovės jis juk lauke. Gal bijojo, kad nesusimuštų ar dar kažką, o ten įėjus, A. K. iš karto jį griebė. P. V. stovėjo jam už nugaros. Iš pradžių net nepastebėjo, tik, kai nustūmė nukentėjusįjį, pamatė jį ir pasakė, kad eina lauk, nes čia dedasi nesąmonės. Jie niekur neskubėjo, iš tos sodybos nebėgo, išėjo ramiai, galvodami, kad tegul kviečia policiją, nes tam žmogui nieko nepadarė, tik paklausė. Su civiliniais ieškiniais nesutinka. Z. G. jam turi sumokėti už tai, kiek jis iš jo pavogė indų, ragų, rūbų. Pareigūnai jam pasakė, kad jį įkalins. P. V. įkalino, o jį paleido, kad prisipažintų. Sakė, kad jei prisipažins, jam bus lengvinančios aplinkybės. Jis tai turi įrašęs į kortelę, ją paslėpęs, kai išeis į laisvę, susiras. Jis viską pasirašinėjo (duomenys neskelbtini) kameroje iš ryto. Jam atsiuntė popierius, jis pasirašė „ant greičio“. Jam sakydavo, kad imtų ir greitai pasirašytų. Po to perskaitė, kad policininkai iš (duomenys neskelbtini) visko prirašė tyčia tam, kad jį pasodintų. Kam reikia daryti tokias nesąmones. Sakydavo: „imk greitai, pasirašyk, čia pirminiai parodymai“, o jis durnelis ir pasirašė. Visi ten yra susitarę.

8. Kaltinamasis P. V. teisiamojo posėdžio metu dėl 600 eurų vagystės iš nukentėjusiojo Z. G. paaiškino, kad kaltės nepripažįsta, toje byloje iš pradžių jis buvo liudininkas, po to tapo kaltinamuoju. Tą dieną jis buvo ligoninėje, ten jam atliko tyrimus. Vakare susitiko A. S. ir nuvažiavo pas jį į namus. Ten buvo L. V. ir Z. G.. Z. G. sėdėjo, o L. V. kažką jam darė, nematė, ką darė, nes buvo atsisukusi nugara. Paklausė, ką ji ten daro, ji pasakė, kad valo kraują. Paklausė, kas buvo, pasakė, kad prigėręs važiavo su dviračiu ir vartaliojosi. Matė kraują ant jo veido, buvo nubrozdintas kairės pusės žandas. Matėsi, kad jie gėrė, nes ant stalo buvo padėta degtinė, alus, jie irgi išgėrė. Po kiek laiko Z. G. L. V. kažką grubiai pradėjo sakyti, žodį po žodžio, gal jau buvo pergėręs. A. S. irgi girdėjo, kad užkabinėja L. V., ir prasidėjo konfliktas. A. S. jam sudavė, kad tylėtų, kad taip nesielgtų su L. V., nes ją vadino visokiais žodžiais, ta verkė, po to kažkur išbėgo, gal į lauką, gal į virtuvę. Tiek ten ir tebuvo. A. S. kelis kartus trinktelėjo, ir viskas baigėsi. Nežino, kaip ten gavosi su L. V., kas ten buvo, bet A. S. ir jis viską suprato, juk jie ne kvaili. Z. G. visą laiką ateina girtas, miega ten, kur jam leido miegoti, ant sofos, su visais rūbais ir batais. Taip gavosi, kad tada jis pats prisipažino, nes L. V. garsiai pradėjo šnekėti, kad jis prie jos visą laiką priekabiauja, kad gąsdina, jog išvarys lauk. Z. G. jai prisišnekėjo, L. V. pasakė, kad jis jai yra skolingas už tą seksą per prievartą. Jis tik girdėjo, jog Z. G. pasakė, kad sumokės L. V., jog tik nesakytų jo žmonai, kad niekam nesakytų ir nerašytų pareiškimo. L. V. buvo išbėgusi į malkinę. Z. G. pasakė, kad sumokės, jog bankomate turi pinigų. O L. V. sakė, kad viską pasakys jo žmonai, parašys pareiškimą, kiek jis gali priekabiauti. Tiek ir tebuvo. Z. G. paprašė jo paskolinti pinigų už taksi. Paklausė, ar jis neturi pinigų, pasakė, kad ne, o turi tik bankomate. Jis sutiko paskolinti, kiek tas taksi gali kainuoti. Jis neturėjo taksi telefono, todėl nuėjo į malkinę ir paprašė, kad L. V. paskambintų ir iškviestų taksi. Jis Z. G. paskolino 10 eurų, L. V. iškvietė taksi. Jis Z. G. davė savo kepurę, nes Z. G. paprašė, ir jie išėjo. Visi draugiškai ėjo iki taksi automobilio, tik jis visą laiką prašė, kad L. V. nieko nesakytų jo žmonai. Jis nieko nežino, tai nieko ir nesakytų, jis net nepažįsta jo žmonos, ką jis sakytų. L. V. pasakė, kad viena bijo važiuoti su Z. G., paprašė, kad palydėtų, todėl jis sutiko. Niekas nieko prievarta nevežė. Z. G. galėjo eiti ir išeiti, išlipti iš taksi. Jam tie pinigai nerūpėjo. L. V. pasakė, kad jis yra skolingas, Z. G. pasakė, kad sumokės. Jis pats girdėjo, kad taip pasakė, jog sumokės už tai, kad tylėtų ir, kad nerašytų pareiškimo. Pagalvojo, kad čia L. V. reikalas, bet sutiko važiuoti kartu. Nuvažiavo, visi išlipo lauk ir laukė. Z. G. nuėjo prie bankomato, pats paėmė pinigus ir padavė L. V.. Z. G. galėjo važiuoti, galėjo nevažiuoti, jo niekas nespaudė. Jis Z. G. pinigų neprašė, L. V. irgi tiesiogiai neprašė, bet jis pažadėjo jai sumokėti už tylėjimą, už seksą, ir sumokėjo. Tada jie parvažiavo, jis net nematė, kada Z. G. išvažiavo namo. Jam tai nerūpėjo, jis įėjo į vidų ir viskas. Vakare jis išėjo namo, nes mieste nuomojosi butą, jis ne visą laiką pas juos būdavo. Kai reikėdavo į darbą, kad nereikėtų vaikščioti, permiegodavo pas juos. Jis net nežino, kur Z. G. gyvena. Žino tik tiek, kad kažkur netoli, o kur – nei jam rūpėjo, nei jam įdomu. Jam nereikėjo nieko imti, jis pats turėjo pinigų, užsidirbdavo, jam padėdavo brolis, dar buvo atsiėmęs savo pinigus, todėl jis turėjo santaupų, jam pinigų užtekdavo. Išgerdavo nedaug, gal 100 g ir išgerdavo, bet daug negerdavo, nes vartojo vaistus. Jis negalėjo gerti ir negėrė, nes 3–4 metus turėjo atsižymėti policijoje. Nė karto nėra įpūtęs. Ir tada jis įpūtė nulį, o po to, kai gavo kaltinamąjį aktą, ten jau buvo parašyta 0,99 promilės. Jis negėrė, visi policininkai, kurie jį tikrindavo beveik kiekvieną dieną, tai žino. Jis negerdavo, taupė pinigus, norėjo nusipirkti butą. Tą kartą, kai su A. S. grįžo pas jį į namus ir ten rado nukentėjusįjį su L. V., sėdo visi prie stalo ir gėrė. Jis nebuvo pijokas, tik truputį išgėrė degtinės. Kartais geria tik degtinę. Kai jie ginčijosi, jis labai į juos nežiūrėjo, nematė, kur tiksliai A. S. sudavė Z. G.. Jis juos tik ramino, nes jie abu rėkė. O Z. G. savo kaltę pripažino, pasakė, kad buvo su L. V. ir, kad atsiskaitys. Nežino, kur A. S. sudavė Z. G.. Kažkur trenkė, bet jis nematė, kur tiksliai sudavė. Kelis smūgius sudavė ir viskas, jie nesimušė. Jis dar juos ramino. Nežino, ar nuo suduotų smūgių Z. G. pasirodė kraujas. Ten galėjo būti tas pats kraujas, kur jis buvo nusibrozdinęs. Nežiūrėjo, ar po suduotų smūgių pasirodė kraujas. Kai jie išvažiavo, nebuvo nei kraujo, nieko. Nukentėjusysis ėjo pats, pagalbos, kad paeitų, jam nereikėjo. Kaip minėjo, nukentėjusiajam davė kepurę. Jis nežino, kam jam reikėjo kepurės, jo paprašė, tai ir davė. Nukentėjusysis visą laiką vaikščiojo su kepure, gal pametė kur nors, kai vartaliojosi. Jis turėjo tų kepurių, todėl davė. Nukentėjusiojo galva atrodė normaliai, nieko nesimatė, nebuvo sudaužyta. Kai nukentėjusysis L. V. pasakė, kad jai sumokės, jis buvo šalia. Nukentėjusysis pasakė, kad turi pasidėjęs 200, sumokės, kad ji tylėtų, nesakytų žmonai. Jam tie pinigai nerūpėjo, ne jo reikalas, už ką jis duos jai tuos pinigus. Nors jis jau nujautė, už ką duos 200 eurų, šiaip juk niekas pinigų neduoda. Nematė, ar nukentėjusysis turėjo rankinę ar kuprinę. Nematė ir nežiūrėjo, turi ar neturi. Dabar tiksliai nebeprisimena, kada jis pasakė, kad dingo pinigai. Jis dar paklausė, kokie pinigai. O gal nesakė, tiksliai nebeprisimena. Bet Z. G. pinigų neturėjo. Neprisimena, kada sakė apie pinigus, gal prieš išvažiuojant. Nepamena, kokia suma jam dingo, jis nesiklausė. Jis žinojo, kad niekas nieko neturi, o jis pats pinigų dar turėjo. Kai jo paprašė paskolinti 10 eurų už taksi, jis paskolino. 10 eurų skolos nukentėjusysis jam neatidavė. Neprašė, kad atiduotų. Jeigu pasiskolino, tikėjosi, kad pats atiduos. Nukentėjusysis buvo to namo savininkas, o jis tame name būdavo, todėl paskolino pinigų, kad nukentėjusysis nepyktų, jog ten kartais pernakvoja. Jis negirdėjo, kad tą vakarą būtų buvusi kalba, jog trūksta alkoholinių gėrimų. Buvo alkoholio, jam atrodo, jie dar parsinešė. Neprisimena, ar buvo kalba, kad reikia parnešti dar alkoholio, nes jam alkoholis nerūpėjo. Jis kompanijoje per visą dieną išgeria 100 g, gal 200 g. Jis piniginės pas nukentėjusįjį ant juosmens nematė, gal neatkreipė dėmesio. A. S. namuose yra matęs plaktuką. Jis pats prašydavo paskolinti, kai tvarkydavo dviratį. Tą kartą namuose plaktuko nebuvo. Plaktukai buvo ten, kur remontuojama. Tą dieną niekas į rankas plaktuko nebuvo paėmęs. Jis kartu važiavo paimti pinigų iš bankomato, nes L. V. viena bijojo važiuoti, todėl ji jo paprašė. Jis net nežadėjo važiuoti. Davė 10 eurų, pasakė, kad jie važiuotų, ką jis ten veiks, bet L. V. pasakė, jog bijo važiuoti viena. Kad reikia važiuoti iki bankomato, sugalvojo pats Z. G.. Niekas juk nežinojo, kad jis turi kažkokių pinigų. Nukentėjusysis neturėjo pinigų, jeigu jo prašė paskolinti 10 eurų. Iš kur jis gali žinoti, kiek jis ten turi, jam nerūpėjo. Z. G. pats nuėjo į taksi automobilį. Jeigu jam kas nors būtų daręs spaudimą, jis turėjo telefoną, galėjo skambinti į policiją, galėjo eiti, kur nori. Nežino, kas sumokėjo už taksi. Jis pinigus padavė Z. G., turbūt, jis ir sumokėjo taksistui. Jis pats nemokėjo, 10 eurų paskolino. Su taksi važiavo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esančio bankomato. Nežino, kokio banko tai buvo bankomatas, jam nerūpėjo. Prie bankomato ėjo vienas Z. G.. Visi išlipo iš taksi, Z. G. nuėjo prie bankomato, o jis nuėjo parūkyti. Jis nebuvo priėjęs prie bankomato, ko jam ten eiti. Nematė, kiek Z. G. nuėmė pinigų, jam tai nerūpėjo. Jis dar taksi pasakė, jog sumokės 200, kad tik L. V. niekam nesakytų. Pinigus jis padavė L. V., nepamena, ar prie automobilio, ar automobilyje. Nenori meluoti, nes jam tai nerūpėjo. Jis iš tų pinigų nieko negavo, net skolos neatgavo. Iš to važiavimo jis jokios naudos neturėjo, bet jam naudos ir nereikėjo. Jo paprašė paskolinti pinigų, jis paskolino, jis nesiekė jokios naudos. Jis su Z. G. sutarė labai gerai, jokių pykčių, konfliktų tarp jų nebuvo. Nuo bankomato grįžo tuo pačiu taksi. Paskolintaiss 10 eurų užteko sumokėti už kelionę į priekį ir atgal. Grįžo į tą pačią sodybą, nes Z. G. ten buvo palikęs dviratį. Kai grįžo, jis net nematė, kaip ir kada Z. G. išvažiavo. Jo niekas nevarė, bet jis išvažiavo. Neprisimena, ar A. S. buvo namuose, kai jie grįžo. Gal jau buvo išvažiavęs į darbą. Nematė, ar Z. G. buvo įėjęs į kambarį, kai visi grįžo iš (duomenys neskelbtini). Neprisimena, kas pirmas parėjo, kas antras. Kai su A. S. grįžo į namus, L. V. kažką valė Z. G.. Tik paskui sužinojo, kad jis nusivartaliojo, visas buvo kruvinas, purvinas. Sakė, kad kažkur paliko dviratį. Dėl to, jog apklausiamas nurodė, kad įėjęs į kambarį matė, jog Z. G. sėdi ant vienos lovos, o L. V. ant kitos ir verkia, gali paaiškinti, kad gal po to taip ir buvo, jis nežino, kaip jam uždavė klausimą. Jis matė, kad L. V. valė Z. G.. O ką valė, nežino. Po to visi susėdo ir gėrė. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad Z. G. pradėjo kabinėtis prie L. V.. L. V. nieko nesakė, tik pradėjo žliumbti, o A. S. ją pradėjo ginti – liepė Z. G. tylėti ir nelįsti prie L. V.. Z. G. labai negražiai pasakė, sakė, kad ją išprievartaus. Po to L. V. jam sakė, jog Z. G. buvo prievartaujama. Gal A. S. bijojo sakyti, bet po to prisipažino. L. V. sakė, kad ją prievartavo ir tą dieną, ir dar kažkada. Visą laiką jie juk būdavo išvažiavę, grįžę rasdavo juos abu girtus, arba vienas miega, kitas vėl kažką. A. S. kentėjo, nes galvojo, kad Z. G. yra namo savininkas, bijojo, kad, jeigu jam ką pasakys, šis išmes juos lauk. Dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog nematė, kaip A. S. sudavė Z. G., gali paaiškinti, kaip jis nematys, kad sudavė, juk jis taip pat buvo kambaryje. Matė, jog sudavė. Buvo už ką suduoti, tai ir sudavė. Juk nedaužė, o sudavė ir viskas baigėsi. Kraujas bėgo gal iš tų nubrozdinimų, kuriuos L. V. valė. Pasirodė kraujas, bet ten to kraujo nebuvo. A. S. Z. G. sudavė kumščiu. Kambaryje jokių įrankių nematė, ten tokių dalykų niekas nelaiko. Įrankiams sudėti yra vieta atskirai, už virtuvės esančiame prieangyje. Ten buvo laikomi visi instrumentai. Z. G. visada būdavo be pinigų, A. S. jam nuolat duodavo „ant išgėrimo“. Jie galvojo, kad Z. G. yra šeimininkas, atsakingas už tą namą ir jį nuomoja A. S. su L. V.. Jis pats turėjo savo butą. Z. G. name buvo kaip šeimininkas, todėl A. S. ir leido jam būti, leido gulėti lovoje. Jis pareidavo ir jam nebūdavo kur atsigulti, nes Z. G. su visais batais gulėdavo jo lovoje ant švarios patalynės. Nieko jam nesakė, nes bijojo, kad neišvarytų lauk. Jis triukšmo nekėlė, kad jiems nepadarytų blogai, kad jų neišvarytų. Jie nežinojo, kad Z. G. nėra to namo savininkas. Kai važiavo į (duomenys neskelbtini), Z. G. buvo ramus, važiavo ramiai. Nieko ten nebuvo, jis tik gavo kelis smūgius ir viskas. Jis pats nuėjo iki automobilio, pasakė, kad nori atsiskaityti, kad L. V. nerašytų pareiškimo. Automobilyje jie buvo neilgai, užtruko gal pusvalandį. Važiuodami nieko nekalbėjo, važiavo tylėdami. Iki taksi, iki pagrindinio kelio reikia eiti pusę kilometro. Iki namo niekaip neatvažiuotų automobilis. Ėjo pėsčiomis, vorele apie 5–10 minučių. Atgal taip pat parėjo pėsčiomis. Dviese ten nepraeisi, iki pagrindinio kelio, kur jų jau laukė taksi, ėjo vorele vienas paskui kitą. Nuvažiavus Z. G. pasiėmė pinigus, atsiskaitė su L. V., tada visi sėdo į taksi ir parvažiavo. Paskui visi parėjo, jis net nepastebėjo, kada Z. G. pasiėmė dviratį ir išvažiavo. Dėl vagystės įsibraunant į G. namą paaiškino, kad tai yra visiška nesąmonė. Nežino, kas čia taip sugalvojo. Kaip minėjo, pradžioje jis buvo kaip liudininkas. Jis nėjo pas Z. G., ko jam ten eiti, ką ten žiūrėti. Jis net nežino, kur Z. G. gyvena, jis ten nebuvo, nėra buvęs. Nežino, ar A. S. su L. V. ten eidavo. L. V. gal kažkada ėjo, nes Z. G. visą laiką šnekėjo apie darbą. Jis nežino, nes kartais pas juos ateidavo permiegoti po darbo, kad nereikėtų važinėti. Nežino, ar L. V. eidavo dirbti pas Z. G.. Tai ne jo reikalas. Jis ne viską matydavo, jis ir savo reikalų turėjo. Jis nežinojo, kas gyvena G. name. Sužinojo tik tada, kai po to įvykio iš jo pradėjo reikalauti pinigų, grasino nušauti, jį paėmė įkaitu. Ten buvo kokie septyni kriminalistai ir banditai. Jo vos nepririšo prie mašinos, vaikė su arbaletu. Dėl kaltinimo pavogus aukso dirbinius, alkoholinius gėrimus, gali paaiškinti, kad jis pats turi aukso, nes taupė, pirko. Jis jau įrodė, daugiau to įrodinėti nebereikia, viskas yra byloje. Jis ir pinigus atsiėmė, ir auksą atsiėmė. Pas L. V. ir A. S. yra matęs aukso dirbinių. Jis pats yra davęs A. S. aukso. Jie ir patys atrasdavo, ir jis miške rasdavo. Jis yra nešęs aukso dirbinius į lombardą, bet tuo metu, kai buvo tas įvykis, nenešė. Nežino, ar L. V., ar A. S. nešė, nes jie juk kartu negyveno. Nežino, su kuo Z. G. gyveno tame name. Žino, kad jis turėjo sūnus, nes jie jam grasino. Žino, kad jis turi žmoną, nes girdėjo jos balsą. Tą dieną, kai Z. G. skambino L. V., jis pasakė, kad nutrauks L. V. galvą. Girdėjo, kad Z. G. žmona turi sveikatos problemų. Jis pats sakė, kad jo žmona ligoninėje ar dar kažkur. Nežino, kada ji buvo ligoninėje. Jis pasakodavo viską, kad ji yra invalidė ir taip toliau. Jam ji nerūpėjo, bet jis prigėręs pasakodavo. Tiek ir girdėjo. L. V. turėjo aukso dirbinių. A. S. jai nupirkdavo, kartais jis atnešdavo. Nežino, kur ji laikė papuošalus, jis juk ten negyveno. Niekas nežiūrėjo, ar pas L. V. kažkokių papuošalų atsirado daugiau. Ji tų papuošalų turėjo, tai A. S. nuperka, tai jis. Turėjo auskarų, grandinėlių. Kratos metu rasti šoviniai yra jo. Jis buvo pas tokią moterį, kuri paprašė pavedžioti jos šunį. Kai ėjo pro konteinerius, kur žmonės meta lentas, baldus, šuo kažką užuodė, jis priėjęs pamatė juodą „krepšiuką“. Paspyręs koja, pamatė, kad kažkas geležinio, pagalvojo, gal metalas. Pažiūrėjęs pamatė, kad ten šoviniai, ir juos pasiėmė. Jis žino, kad šovinių laikyti negalima, kad reikės kur nors išmesti, užkasti ar nunešti į policiją. Pavedžiojęs šunį, nuėjo pas A. S., adresu: (duomenys neskelbtini), ir tą krepšį paliko spintelėje, kuria A. S. jam leido naudotis. Neskaičiavo, kiek ten buvo tų šovinių. Jis tik pažiūrėjo, pamatė, kad ten šoviniai, ir viskas. Nežino, kiek ten galėjo būti šovinių. Gali būti, kad buvo 83 šoviniai. Su tais šoviniais nieko nebūtų daręs. Juos arba būtų užkasęs, arba nunešęs į policiją. Jis žino, kad šovinių laikyti negalima, bet visai pamiršo, kad juos rado. Šoviniai buvo sudėti į juodą krepšį. Juos rado (duomenys neskelbtini), ten yra šiukšlinės. Ten vedžiojo šunį, ten netoli yra sudėtos lentos. Jis nesakė, kad šovinius rado miške, jis jokių parodymų nedavė. Jis nesakė A. S. ir L. V., kad rado šovinius. Jis juos pasidėjo, o jie jo krepšių netikrino. Jis paliko ir apie tuos šovinius visai pamiršo, jam jie nereikalingi. Reikia ieškoti, kas juos padėjo prie konteinerio. Ten ir vaikai juos galėjo paimti, jie visą laiką ten žaidžia. Gerai, kad jis paėmė, bet jis jų niekur nepanaudojo ir nepanaudos. Tie šoviniai jam nereikalingi, o juos paėmė, nes jie buvo gražūs, kiti žmonės net juos renka dėl grožio. Jis žino, kad juos laikyti ir turėti namuose negalima. Nepranešė policijai, nes sirgo ir pamiršo, kad juos turi. Nepranešė policijai, kad yra vieta, kur yra šovinių, o ten žaidžia vaikai, nes policija nereaguoja. Jis daug ką praneša, bet policija nereaguoja. Sąžiningai pasakius, jis net bijojo eiti su tais šoviniais į policiją, todėl tą vakarą nenuėjo, o paskui pamiršo. Jam jie nereikalingi, kur jis juos dėtų. Dėl kaltinimo plėšimu, įsibraunant į A. K. namus, gali paaiškinti, kad jie važiavo į kapines ir prie stotelės sustojo parūkyti. Pamatė lauke vaikščiojantį žmogų – A. K.. Buvo dienos laikas. Kai jie jį pamatė, A. S. pasakė, kad toje vietoje pas ūkininkę dirbo traktorininku, todėl sugalvojo nueiti ir paklausti, kur ji yra, nes ji A. S. liko skoloje, A. S. sakė, gal duos kokį eurą. A. K. lauke kažką grėbė. Priėję gražiai pasisveikino, o A. K. ant jų pradėjo rėkti. A. K. tikrai buvo girtas, nes tada jis tiek metų buvo negėręs, užuodė alkoholį iš tolo. Ir viskas prasidėjo. A. K. šaukė, A. S. jį ramino. A. S. paklausė, kur yra ta moteris. Kiek pamena, A. K. pasakė, kad parduotuvėje. Toks konfliktas ir buvo. A. K. pradėjo pulti A. S., čiupo jam už atlapų, juos išvadino visokiais žodžiais, iškeikė. Matė, kad jis išgėręs, nors jie atėję gražiai pasisveikino, bet jis pradėjo šaukti. Niekas jo nepuolė, jis pats buvo agresyvus. A. S. su juo stumdėsi ir tiek. Jis sakė, kad abu ramintųsi, kad pakalbėtų. Jie ėjo ir kalbėjo. Taip įėjo į vidų. Jis atsimena, kad jie žadėjo palaukti, kol ta moteris pareis iš parduotuvės, nes A. K. pasakė, kad ji greitai turi pareiti, ir įėjo į vidų. Kol jie su A. S. šnekėjosi, nežino, kaip ten gavosi, jis ant stalo pastebėjo telefoną, kurį pasiėmė. Jam telefonas nereikalingas, bet pasiėmė. A. K. su A. S. to nematė, nes jis buvo šone, o jie kalbėjosi. Ten dar buvo kuprinė, ją irgi paėmė, taip pat paėmė ir kažkokį laikrodį. Tada nuėjo pas juos. Jis buvo ten pat, kur jie, tik jie abu į jį buvo atsukę nugaras, šalia buvo stalas, jis pasiėmė telefoną, kuprinė buvo čia pat, ją užsidėjo. Kai A. K. išbėgo lauk, A. S. pasakė, kad eitų, ir jie išėjo lauk. A. K. šaukė, jog iškvies policiją, jis nesuprato, už ką jis jiems tą policiją kvies. A. S. nežinojo, kad jis kažką paėmė, jis sakė, kad greičiau eitų. A. S. atsakė, kad jiems nėra ko skubėti ir ko bijoti. A. S. nežinojo, kad jis paėmė telefoną ir, jeigu juos pagaus, pas jį atras. Jie nuėjo iki dviračių ir neskubėdami išvažiavo namo. Jis važiavo pirmas, A. S. už jo. A. S. buvo atsilikęs, kažkas jam papurškė dujų. Jis atsisukęs pamatė, kad A. S. nebegali važiuoti, valosi akis. Jis buvo pavažiavęs toliau, pamatė, kad iš priekio atvažiuoja policija, kuri jį sustabdė, paklausė, ko jis bėga, policijai atsakė, kad nebėga, o važiuoja namo. Iš jo policija paėmė kuprinę, apžiūrėjo, ten rado du telefonus, kuriuos paėmė. Jis iš karto prisipažino, pasakė, kad jie yra ne jo. Paskui privažiavo nukentėjusysis, parodė, kuris telefonas yra jo, jam jį atidavė, dėl kito telefono atėjo toks senukas, pasakė, kad čia jo telefonas, ir jam atidavė. Jį pasodino į policijos mašiną, bet durų neuždarė. Tada atvedė A. S. ir paguldė jį ant žemės. A. S. ramiai gulėjo, policija jį laikė prispaudusi prie žemės. Jis stovėjo ir pamatė, kad kažkas pro jį praėjo, matė, kad buvo batai su dideliais protektoriais. Dar pagalvojo, ką jis čia darys. A. S. nieko nedarė, nieko nesakė, o asmuo su tais protektoriais užlipo A. S. ant galvos. Jis nestūmė to, kuris taip darė, jis nežinojo, kad tas žmogus yra pareigūnas, tik suriko: „ką darai“. Tie jauni policininkai, kurie laikė A. S. prispaudę prie žemės, trenkė tam policininkui per kojas ir liepė dingti. Nežino, kodėl jie nesurašė tarnybinio, kad sulaikant buvo toks atvejis. Kai tie jauni policininkai jam taip pasakė, jis nuėjo. Kai jie nuėjo prie nukentėjusiojo A. K. namų, A. K. pats juos užpuolė, čiupo A. S. už atlapų, jį pradėjo purtyti. A. K. puolė, nes, kaip jau sakė, buvo girtas. Jie neišėjo iš to kiemo, nes jie buvo atėję ne pas jį, o pas tą moterį. Atsimena, kad A. K. jiems liepė jos palaukti, dėl to jie įėjo į vidų. Nukentėjusysis sakė, jog palauktų, ir visi nuėjo į vidų. Tada jau viskas buvo gerai. A. K. pasakė, kad ta moteris tuoj pareis iš parduotuvės. Jis juos pasikvietė, jie nėjo „naglai“ į vidų. A. S. su A. K. kalbėjosi, ir visi kartu įėjo į namą. Niekas nieko nelaikė. A. S. šnekėjosi su A. K., o jis stovėjo šalia. Kaip minėjo, paėmė telefoną, kuprinę, tada A. K. išdūmė lauk, grasindamas policija. Pas A. K. namuose benzininio pjūklo nematė. Matė tik baldus, daugiau nieko. Niekas į rankas nebuvo paėmęs benzininio pjūklo, kam jis reikalingas. Jis visą laiką buvo toje pačioje patalpoje, kur buvo ir nukentėjusysis. Viskas buvo ten pat – abu kambariai buvo šalia, jis truputį atsitraukė ir taip atsirado kitame kambaryje. Ant staliuko gulėjo telefonas ir čia pat kuprinė. Kuprinė buvo raudonos spalvos, ji buvo arba padėta ant grindų, arba kabojo. Ateidamas pas A. K., jis turėjo kuprinę, jam atrodo, kad tokią pat, tik ją paliko stotelėje ir pamiršo pasiimti. Jis pripažįsta, jog paėmė telefoną, laikrodį ir kuprinę. Dėl kaltinimo, jog pagrobė ir kompiuterinės įrangos programos įdiegimo diskus gali pasakyti, kad, jeigu jie buvo toje kuprinėje, tada paėmė. Toje kuprinėje buvo ir daugiau daiktų, nes jis tokių cigarečių neturėjo, tokių, kokias rado, nerūkydavo. Ten galėjo būti įdėti ir tie diskai. Jis po kuprinę nesikniso, pasiėmė ir tiek. Kai jie buvo pas nukentėjusįjį, šis paėmė A. S. už atlapų, jį purtė ir vadino visokiais žodžiais. Jis nežinojo, už ką, manė, kad jie pažįstami. Ten viskas įvyko greitai – A. S. atstūmė nukentėjusįjį, nematė, ar šis nukrito, bet jis išbėgo lauk, tada jie išėjo. A. S. ragino eiti iš ten, nes nukentėjusysis grasino iškviesti policiją. Prieš įeinant į namą, lauke apsistumdymo nebuvo, bet rėkavo tai tikrai. Buvo tik žodžiai. A. K. su A. S. nesimušė, jie tik apsistumdė. Pirmas puolė nukentėjusysis, vadino visokiais žodžiais, nors jie nieko nedarė. Kas jam užėjo, nesuprato, nukentėjusysis tikrai buvo girtas, o jis tada negėrė, kaip visada įpūtė 0 promilių, nors parašė 0,99. Į tą namą jis atėjo be savo kuprinės, matyt, savo kuprinę paliko stotelėje. Nežino, kodėl jis paėmė A. K. kuprinę. Būdamas kambaryje, tos kuprinės neapžiūrėjo, nebuvo pradaręs. Tik eidamas iš kišenės išėmė skareles ir ten įdėjo. Tai buvo dvi jo mamos skarelės, norėjo palikti jas ant brolio kapo, dėl to ir važiavo į kapines. Daugiau iš mamos jis nieko neturėjo, net jos laidotuvėse nebuvo. Paėmęs telefoną, jį įmetė į kuprinę. Skareles taip pat įmetė į kuprinę. Kai apie telefoną pasakė A. S., „vos malkų negavo“. Kai atėjo nukentėjusieji, jis iš karto abiejų atsiprašė ir abiem telefonus atidavė, nes jam jų nereikia, telefonų turi. Be to, telefonas buvo liečiamas, o jis su tokiais elgtis nemoka. Jis iš lombardo pirkdavo paprastus telefonus po 10 eurų. Iš A. K. ir A. S. kalbos nebuvo įmanoma suprasti, apie ką jie kalba. Ten buvo vien keiksmažodžiai, kitų jis net nebuvo girdėjęs. Nukentėjusysis putojosi. Jie atėję gražiai pasisveikino, o neišėjo, nes jie ne pas jį atėjo. Jie pamatė jį lauke ir atėjo paklausti, kur ta moteris. A. K. pasakė, kad ji yra parduotuvėje. Nelaukė lauke, nes nukentėjusysis įėjo į vidų, tada ir jie nuėjo iš paskos. Jeigu jie būtų įėję be leidimo, A. K. iš karto būtų iškvietęs policiją. Viskas buvo ramu, tylu. Pasakė, kad palauktų, kad ta moteris tuoj pareis iš parduotuvės. Kaip minėjo, A. S. nustūmė nukentėjusįjį. Po to nustūmimo nukentėjusysis nebuvo sužalotas. Jie neatėjo ką nors daužyti, A. S. nukentėjusįjį ramino, kodėl jis tokiais žodžiais vadina ir keikiasi. Mintis pasiimti telefoną, kuprinę, laikrodį kilo tada, kai jie abu ten ginčijosi, kalbėjosi. Jam taip gavosi. Jam nereikalingas nei tas telefonas, nei kuprinė, nei laikrodis, bet jie buvo šalia, todėl ir paėmė. Prieš ten einant nebuvo jokių minčių kažką paimti. Tiesiog jie atsisėdo parūkyti ir pamatė A. K.. A. S. žinojo, kas ten gyvena, jie tik norėjo paklausti, kur ji yra. Su byloje pareikštais civiliniais ieškiniais nesutinka. Jeigu būtų už ką, jis, galbūt, ir atlygintų.

9. Nukentėjusysis Z. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam paskambino bendradarbis ir papasakojo, jog sodyboje kažkas kūrena ugnį. Po kiek laiko jis nuėjo pažiūrėti. Ten gyveno L. V.. Tuo metu A. S. nebuvo. Pasišnekėjo. L. V. paklausė, kas jis toks bus, pasakė, kad bus kaimynas. Paklausė L. V., kas juos čia įleido. Ji sakė, jog pasišnekėjo ir įleido. Jam išeinant, L. V. paprašė telefono ir pradėjo jam skambinėti. Paskambindavo, sakydavo ateiti atsigerti alaus. Jis nuvažiuodavo atsigerti alaus. Kai žmona išvažiavo į ligoninę, L. V. atvažiavo pasiskolinti pinigų. Tuo metu jis ruošėsi važiuoti į šventę, buvo Onos atlaidai. Tą kartą jis namie pinigų neturėjo, tai pasakė, kad nepaskolins. Atsigėrė kavos ir L. V. išvažiavo namo. Antrą dieną jis išvažiavo į šventę, jie žinojo, jog jo žmona ligoninėje, o namie nieko nėra. Jis iš šventės parvažiavo 24 d. su arkliais. Kai parvažiavo, buvo antra ar trečia valanda nakties. Išvažiuodamas iš miškelio, pamatė, kad kambaryje įjungta šviesa, nors jis šviesos nebuvo įjungęs. Nukinkė arklius, apsimovė guminius batus ir išvedė arklius į ganyklą. Parėjęs pasidarė kavos ir nieko neįtarė, kad yra apvogti. Niekas nebuvo išdraskyta. Atsigėręs kavos, nuėjo miegoti. Įvykiai su sumušimu buvo 26 dieną. Vakare jis buvo stipriai užgėręs. L. V. vėl paskambino, sakė: „turime alaus, „šnabės“, atvažiuok atsigerti“. Jam atvažiavus, kiek gėrė, kiek negėrė, A. S. išvažiavo į miestą ar kur. Jis iš piniginės, iš savo „makelio“ išėmė 10 Eur ir sakė, kad parvežtų alaus. A. S. parvežė alaus. Kiek išgėręs užsnūdo. Kiek miegojo, kiek nenumiegojo, ryte A. S. pasakė, kad juos apvogė. Kai jis prabudo, pamatė, kad „makelis“ atitrauktas, pinigai išimti. Kadangi jis buvo po šventės, tai ten buvo 600 Eur. Po to A. S. pradėjo sakyti, kad jis prievartauja L. V.. Jam atsakė, kad nieko jis neprievartauja. Tada A. S. susinervino, paprašė, kad L. V. ar P. V. atneštų plaktuką, su tuo plaktuku jam sudavė tiesiai į nosį, paskui į galvą ir į krūtinę. Jam A. S. sakė: „tu prievartauji mano sugyventinę“. Pasakė A. S., kad taip negali būti, kad užmigo ir viskas. A. S. sakė, kad jį ir užmušti gali, paskui nusiramino. Dar buvo taip, kad ant stalo buvo padėta lėkštė, A. S. tą lėkštę sviedė per langą. Paskui sakė, kad jį apkaltins, jog jis norėjo išprievartauti L. V., o jeigu nenori, kad apkaltintų, tai turi duoti 5000. Atsakė, kad jis tiek neturi, bankomate turi tik 200, nes gauna iš biržos pašalpą ir už profesinę ligą. Sakė, kad vis tiek turės sumokėti. L. V. iškvietė taksi. Jis buvo sumuštas, tai L. V. jį nuprausė. Jam uždėjo kepurę, kurią iš kažkur atnešė P. V.. L. V. iš vienos pusės, o P. V. iš kitos pusės į jį pasirėmę nuvedė jį į taksi. L. V. sumokėjo taksi vairuotojui 10 Eur. Jie buvo paėmę jo telefoną. Nuvežė į Žemaitijos g., prie bankomato, esančio prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. L. V. ėjo jam iš paskos. Jis pasakė, kad nežino PIN kodo, kad atiduotų jam telefoną. Telefoną atidavė. Jis suspaudė kodą, kai išlindo pinigai, L. V. tuos pinigus paėmė. Po to jie vėl įsėdo į taksi automobilį. P. V. sėdėjo gale prie jo, o L. V. sėdėjo priekyje. Parvažiavęs jis jau niekur nebėjo. Pas juos buvo paliktas jo dviratis. Jis sėdo ant dviračio ir nuvažiavo parašyti pareiškimo tiesiai į policiją. Kai surašė visus popierius, tie patys policininkai jį nuvežė į ligoninę. Jam susiuvo galvą. Po kelių dienų pradėjo skaudėti krūtinę. Nuėjo pas daktarę, pasirodė, kad buvo sudaužyti šonkauliai. Pinigus iš piniginės jie ir ištraukė, kai jis miegojo ant lovos, niekas kitas jų neištraukė. Piniginė lovoje buvo atidaryta. Dar piniginėje buvo dokumentai, bet dokumentai nebuvo iškritę. Kai jis parvažiavo namo, jie dar jam skambino. Kelis kartus atsiliepė, bet ir tyrėja, ir vaikai daugiau atsiliepti neleido, ir jis jiems telefonu nebeatsiliepė. Daugiau niekur nevaikščiojo. Nėra nei prašęs, nei skolinęsis iš jų pinigų. Jam jų nereikėdavo, jis užsidirbdavo. Į vieną šventę nuvažiavo, į kitą, taip buvo užsidirbęs 600 Eur. O kaip sakė apie žiedus, tai jis kaltinamiesiems jokių žiedų nenešė. Žmonai gimtadienio proga buvo nupirkęs žiedą. Liepos 30 d. buvo anūko krikštynos. Vaikas nuvežė žmoną pas mažąją mergelę, kad sutvarkytų plaukus, žmona pamiršo pasiimti žiedus. Žmona pasakė, kad jis užsimautų „šliūbinį“ žiedą ir jai atvežtų. Pasakė, kur jie yra padėti. Atidarė sekciją, o ten nebuvo nei vieno žiedo. Už lovos dar buvo degtinės, bet ir degtinė buvo pavogta. Paskambino žmonai ir pasakė, kur tie žiedai, nes ten, kur ji sakė, jų nebuvo. Grįžusi ji dar pažiūrėjo pati, bet irgi nerado. Nieko kito neįtarė, nes tik jie galėjo pavogti. Liepos 22 d. L. V. pas jį atvažiavo su dviračiu. Ji atvažiavo ne keliu, bet atėjo kažkur nuo laukų. Su ja buvo kalbėjęs, kad ruošiasi važiuoti į šventę. Kai jis jau važiavo į šventę, jam atrodo, kad A. S. su L. V. važiavo į (duomenys neskelbtini) g. Jie matė, kad jis išvažiavo, žinojo, kad jo žmona ligoninėje. Jie prasilenkdami nekalbėjo. Jie jau buvo pravažiavę link namų, o jis su arkliais išvažiavo į šventę. Ir vienos, ir kitos šventės metu buvo užsidirbęs pinigų. Kai važiuodavo į šventes, turėjo tokią rankinę, kurią užsidėdavo ant pilvo, į jos vidų dėdavo pinigus, o parvažiavęs juos susidėjo į piniginę. Piniginę įsidėjo į tą „makelį“. Kai nuvažiavo atsigerti alaus, tą „makelį“ turėjo su savimi. Kai pabudo, piniginė prie pagalvės buvo atversta, ji buvo tuščia. Pinigų nebebuvo, buvo likę tik dokumentai. Jis paklausė, kas paėmė pinigus, o A. S. sakė, kad jie neėmė, kad juos naktį apvogė vagys, kurie pavogė jo pinigus. Jam A. S. sakė, kad apkaltins jį, jog norėjo išprievartauti L. V., prašė sumokėti 5000, kad jie niekur nesiskųstų. Sakė, kad pinigų jis neturi, bankomate turi tik 200. Tai jie sugalvojo iškviesti taksi ir paimti tuos pinigus. Jam sudavė plaktuku į galvą kokius 4 kartus. Iš pradžių nepradaužė, galvoje buvo susiūtos dvi skylės. Į krūtinę gavo kokius 5-6 kartus. Su plaktuku buvo sudavę ir į nosį, dėl ko pasileido kraujas, buvo visas kruvinas. L. V. įpylė į dubenį vandens, P. V. prilaikė, o jis rankomis bandė praustis. P. V. laikė, uždėjo kepurę, kad nesimatytų, jog buvo kruvinas. Tuo metu jis galėjo pastovėti, bet buvo sunku paeiti, todėl P. V. laikė už vieno šono, L. V. už kito ir nuvedė į taksi. Iki taksi, iki kelio reikėjo nueiti kokius 300-500 metrų. Kaltinamasis A. S. su jais nevažiavo, pasiliko namuose. L. V. jam liepė eiti į taksi ir važiuoti. Sakė, kad važiuos ir paims paskutinius pinigus. Telefoną iš jo paėmė jam būnant pas juos namuose. Telefonas buvo pas L. V., kuri nusinešė telefoną iki bankomato. Jai pasakė, kad jis nežinos, koks PIN kodas, kad atiduotų telefoną. Kai atidavė telefoną, jis suvedė PIN kodą. Išlindo pinigai, ir L. V. juos pasiėmė. P. V. pasiliko prie mašinos, o L. V. ėjo kartu ir stovėjo šalia bankomato. Nematė, ar L. V. pinigus padalino. Ji pasiėmė pinigus, jie grįžo į taksi bei parvažiavo namo. Tada jis pasiėmė dviratį ir iš karto nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą parašyti pareiškimo. Jie dar jam grasino, kad jis nebandytų pasiskųsti. Jie jam grasino po sumušimo, prieš išvažiavimą jam pasakė, jog nebandytų skųstis, bet jis iš karto nuvažiavo į policiją. Telefoną iš jo turbūt paėmė tam, kad niekam nepaskambintų. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Namo duryse yra senoviška spyna. Jie užrakindavo namus, prie durų būdavo toks medelis, už jo užkišdavo raktą. Kai atvažiuodavo vaikai, žinodavo, kur tas raktas yra padėtas. Ar kažkas galėjo matyti, kur laiko raktą, nežino. Gal ir nužiūrėjo, kur paliko raktą, kai išvažiuodamas į šventę užrakino namus. Kai grįžo, namai buvo užrakinti. Raktas buvo padėtas toje pačioje vietoje, kur ir paliko. Jis iš karto nesuprato, kad kas būtų vogta. Iš namų dingo žmonos auksiniai žiedai. Buvo du „šliūbiniai“, du su akelėmis ir du jo „šliūbiniai“ žiedai. Žmonos žiedai buvo sudėti batelyje, o jo buvo arbatiniame puodelyje. Tų žiedų jie nenešiodavo. Dar buvo auskarų dėželė. Tos dėželės su auskarais irgi nebebuvo. Prie sekcijos stovi lova. Už lovos buvo gal du buteliai „šnabės“. Jis jų negėrė ir neėmė. Iš namų dingo šampanas, butelis brendžio, lygtais dar buvo butelis trauktinės, buvo „sausvynis“. Kurie buteliai buvo nugerti, tai tie buvo palikti. Dingo pilni, nepradaryti buteliai. Namuose buvo muzikinė dėžutė su auskarais. Nežino, ar ten buvo pridėta anūkės „klipsiukų“. Tos dėželės irgi pasigedo. Dar buvo rėmelis su skaičiais, jo irgi neliko. Jis visko neatsimena, ko ten buvo. Kai jis mieste buvo sutikęs P. V., sakė, kad atiduotų tai, ką paėmė, ir jis niekur nesikreips, bet jam atsakė, kad nieko neėmė, jie nieko nevogė. Savo pateiktą civilinį ieškinį palaiko. Kai važiavo taksi automobiliu, jam skaudėjo visą galvą ir krūtinę, jis buvo susirietęs tame taksi ir nieko nesakė. Galvojo, kad atiduos tuos pinigus, kad tik greičiau atsikratytų. Kai jis buvo susirietęs, lyg ir matė, kad taksi vairuotojui buvo paduoti sulankstyti pinigai, jie buvo sulankstyti taip, kaip jo. Pas jį piniginėje buvo ir po 10 Eur, ir po 50 Eur. Pinigai buvo ir sulankstyti, ir suglamžyti. Jo rankinės diržas buvo nutrauktas. Užtrauktukas buvo atitrauktas, ir piniginė buvo išimta. Piniginę jis rado ant tos lovos, ant kurios buvo prisnūdęs, šalia pagalvės. Ji visa buvo atlapota. Kai prabudo, A. S. sakė, kad juos apvogė. Jokių lytinių santykių su L. V. jis neturėjo ir jokių pinigų nemokėjo. Jis pasiskambindavo į kultūros namus ir paprašydavo, ar gali atvažiuoti pavežioti vaikus su arkliais. Susitardavo, jie duodavo leidimą, ir jis atvažiuodavo į šventę. Susitardavo žodžiu. Leidimą išduodavo žodinį. Teismui sako teisybę. Kai rašė pareiškimą policijoje, sakė teisybę. Išgertuvių dieną jį pasikvietė L. V.. Kai ji paskambino, tuo metu prie Mažeikių mėsinės jis kilnojo arklius. Kai paskambino, buvo liepos 26 d. Jis pats pas L. V. nevažiavo, jam ji paskambino. Nieko ten nesivežė, jokio alkoholio neturėjo. Į klausimą, kodėl jo apklausos protokole nurodyta, kad vežėsi alkoholį, atsakė, jog kaltinamieji praeito posėdžio metu pasakojo, bet jis nieko nenusiveždavo, nei alaus, nei ko. Jie patys turėdavo nusipirkę alkoholio ir jį pavaišindavo. Teigė, kad du butelius 0,5 l talpos vyno buvo nusivežęs. A. S. jam sudavė plaktuku. Pirmi smūgiai su plaktuku jam buvo suduoti tiesiai į nosį. Jis sėdėjo ant lovos, ir A. S., jį apžergęs, su tuo plaktuku mušė į nosį. Rankomis jo nemušė, tik su plaktuku. Nežino, kam liepė atnešti plaktuką, ar P. V., ar L. V.. Kai atnešė plaktuką, pirmi smūgiai buvo į nosį, paskui į krūtinę, paskui į galvą. Galvoje buvo dvi skylės. Daiktus, kuriuos pagrobė, paskutinį kartą matė gal tada, kai buvo giminės susitikimas. Buvo žmonos giminės susitikimas, ir buvo užsimovę žiedus. Tai buvo gal prieš metus laiko. Per tuos metus tie žiedai visą laiką ten buvo. Jis ne visą laiką pažiūrėdavo, bet, priėjus prie sekcijos, puodelis matėsi. Jis net nežinojo, kur buvo padėti žmonos žiedai. Tik tada, kai jam paaiškino, kur tie žiedai padėti, kad jie bateliuose, pakėlęs pamatė, kad tie bateliai tušti. Niekas tų žiedų daugiau nematė. Vaikai žinojo, kad jie tuos žiedus turi. Kambaryje išvartytų ar išdraskytų daiktų nebuvo. Kokie gėrimai buvo pavogti, tiksliai pasakyti negali. Ten lyg ir buvo trauktinės, šampano, balzamo ar ne balzamo. Pavogė šampano, trauktinės, brendžio. Jis tų gėrimų pats neišgėrė, niekam jų nenešdavo. Niekam nesigyrė, kad turi auksinių dirbinių, bet jie buvo sekcijoje ir buvo aiškiai matomi priėjus prie durelių. P. V. į jo namus nebuvo atėjęs, buvo atėjusi tik L. V.. Pas P. V. nematė nei pavogtų žiedų, nei alkoholio, jis klausinėjo. Kai jis buvo mušamas, šalia stovėjo tiek P. V., tiek L. V.. Už taksi kelionę sumokėjo L. V.. Ji ištraukė 10 Eur ir dar taksi vairuotojui pasakė, kad palauktų, nes jie tuoj grįš, jog parvežtų atgal. P. V. pinigų nedavė. Ar P. V. gavo kažkiek pinigų, juos nuėmus iš bankomato, jis nematė ir nežino. Tuos pinigus pasiėmė L. V.. Kelionės taksi metu P. V. sėdėjo šalia jo, L. V. sėdėjo priekyje. P. V. nebuvo grubus, pasakė kelis žodžius ir viskas. Grasinimų iš jo nebuvo. Kai lankėsi pas L. V. ir A. S., nematė, kad jie namie turėtų aukso dirbinių. Nežino, ar kažkas matė, kad jis turi pinigų, kai pradarė piniginę ir A. S. padavė 10 Eur. Kovo 25 d. jis su L. V. negulėjo ir nieko kito nedarė, nieko nebuvo. Ar tie žiedai yra, į tą sekciją jis nežiūrėdavo. Prieš šventę žmona liepė atvežti žiedus. Nuvažiavo, bet tų žiedų sekcijoje nebebuvo. Jis nerašė pareiškimo dėl žiedų, pareiškimą parašė žmona, grįžusi iš ligoninės. Nei vieno žiedo L. V. neatnešė ir nedovanojo. 600 Eur užsidirbo šventės metu Onos atlaiduose. P. V. jam nedavė ir neskolino 10 Eur. Jam pinigų nereikėjo. Nebuvo taip, kad būtų nuvirtęs nuo dviračio ant kelio ir dėl to būtų buvęs kruvinas. Jam nebuvo sveikatos nuo jų pabėgti. Jam skaudėjo ir galvą, ir krūtinę. Jis nežino, ar P. V., ar L. V. padavė plaktuką. Jam smūgiavo su plaktuku, jis buvo kruvinas, gavo ne su kumščiu, o su plaktuku.

10. Nukentėjusioji R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad praeitų metų liepos 20 d. turėjo gultis į ligoninę. Liepos 21 d. jai darė klubo sąnario operaciją. Liepos 19 d., prieš išvažiuodama į ligoninę, žadėjo užsimauti žiedus, žiedai buvo dėžutėje, bet pagalvojo, kad prieš operaciją lieps nusiimti žiedus, tai jų neužsimovė. Liepos 19 d., jai išvažiuojant į ligoninę, 5 žiedai buvo dėžutėje. Vyras nežino, bet, kad gėrimai nebūtų tarpe tarp spintelės ir sekcijos, liepos 19 d. ji pradarė dureles ir viską sustatė į apačią. Ruošėsi anūko krikštynoms, tai buvo nusipirkę gėrimų šventei. Jai padarė operaciją. Po to ją išvežė į (duomenys neskelbtini), į reabilitaciją. Su anūkais ne visada išeina susitikti, todėl paprašė gydytojo, kad šeštadienį po procedūros ją išleistų bent parai. Davė vaistus, ir sūnus ją parvežė pas dukrą. Suknelė jau buvo atvežta. Jai padarė šukuoseną. Paklausė, kodėl neatvežė jos žiedų, nes, eidama į šventę, visada užsimaudavo žiedus. Pasakė vyrui, kad važiuotų atvežti. Pasakė, kad jie yra padėti sekcijoje, mėlynuose batukuose. Vyras skambino, sakė, kad jis nieko neranda. Vyras grįžo be žiedų, tai sakė, kad taip negali būti, nes žiedai visą laiką buvo. Turėjo važiuoti į bažnyčią, bet vis tiek sūnui sakė, kad važiuotų iki namų, nes norėjo užsimauti tuos žiedus. Tiek metų jie išbuvo ir per kelias dienas nebėra. Sūnus ją parvežė namo, bet sekcijoje tikrai nieko nebuvo. Sūnus sakė, kad jau vėluoja į bažnyčią, nėra laiko ieškoti, reikėjo važiuoti. Ir išvažiavo. Kitą dieną ją išvežė į (duomenys neskelbtini). Iš po reabilitacijos grįžo gal rugpjūčio 13 d. Pažiūrėjusi pamatė, kad nėra ne tik jos žiedų, bet nėra ir jos papuošalų dėžutės. Jos ausys nepradurtos, tai toje dėžutėje buvo „klipsai“. Atidariusi sekciją, pamatė, kad nėra aukso spalvos rėmelio, kurį vaikai buvo dovanoję, jis vertės gal neturi, bet jai jis turi moralinę vertę. Dar stikliniame inde buvo papuošalai, jie buvo sudėti į celofaninį maišiuką ir paruošti išnešimui, nors ji taip nebuvo palikusi. Jai pasirodė labai keista, kodėl taip buvo padaryta. Tie papuošalai maišelyje buvo palikti. Ji prarado muzikinę papuošalų dėžutę, kurią policija grąžino, rėmelį, 4 auksinius žiedus: du vestuvinius, vieną kaip vestuvinį tik su trimis akutėmis, vieną senovinį, kurį 18-ojo gimtadienio proga jai dovanojo krikšto mama. Žiedai buvo su prabomis. Į šventę alkoholio vežtis nebepasiėmė, bet, kai grįžo, jo nebebuvo. Kai grįžo, buvo likęs nealkoholinis šampanas. Buvo paimti 3 buteliai šampano, 2 buteliai vyno ir butelis brendžio. Vyro vestuviniai žiedai buvo padėti atskirai nuo jos. Jie buvo arbatiniame puodelyje. Kai vyras grįžo, sakė, kad nebėra ir jo žiedų. Jo žiedai buvo auksiniai, taip pat su prabomis. Savo pateiktą civilinį ieškinį palaiko. Ji kaltinamųjų nepažįsta. Pirmą kartą juos pamatė pirmojo teisiamojo posėdžio metu. Jai paskambino iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, iš buhalterijos ir pasakė, kad jos giminaičio ūkyje iš kamino rūksta dūmai. Buvo žiemos pabaiga ar ankstyvas pavasaris. Ji paskambino pusseserei į Angliją. Pusseserė pasakė, kad į tą sodybą nieko nėra įleidusi, niekam ten nėra leidusi gyventi, o jeigu ten kas gyvena, tai jie ten įsilaužė ir gyvena savo valia. Vyrui skambino moteriškė, tik nežino, ar L. V., nes jis nesakė, bet vyras pasakė, kad prašė pasiskolinti pinigų, tai pasakė, kad jie nėra tokie turtingi, kad kažkam galėtų paskolinti. Tą dieną, kai rūko dūmai, jos vyras nebuvo nuėjęs pažiūrėti, kas ten yra, o, ar buvo nuėjęs kitą dieną, ji nežino. Žinojo, kad buvę vyro bendradarbiai skambino ir teiravosi, ar jis neis pasižiūrėti į tą namą, tai vieną kartą jis buvo nuėjęs, kad lankytųsi daugiau, nežino. Kad L. V. vieną kartą buvo atėjusi į namus, sužinojo tik tada, kai grįžo po operacijos, po visų vagysčių. Apie tai jai pasakė vyras. Nepasakojo, kokiame kambaryje ji buvo. Yra atgavusi tik muzikinę dėžutę. Visi gėrimai, kurių pasigedo, buvo pirkti jos pačios, nes ruošėsi krikštynoms. Juos padėjo į sekcijos apačią. Pasigedo 2 butelių vyno, 3 butelių šampano ir 1 butelio brendžio. Į jos pareikštą civilinį ieškinį yra įskaičiuota suma, kiek kainavo alkoholiniai gėrimai. Sumų, kurias įvardino už žiedus, nelabai gerai atsimena, bet, jai atrodo, kad žiedą su akute įvertino 1000 Eur, o vestuvinius žiedus po 300 Eur. Dėl žiedų įvertinimo ji niekur nesikreipė, dėl vertės ji nusprendė pati. Vestuviniai žiedai nėra labai brangūs, bet tas žiedas su akute jai buvo labai brangus kaip krikšto mamos dovana. Žiedas buvo gan didelis ir sunkus. Įvertino ir moralinę žalą. Neturi duomenų, kad žiedo akutė būtų labai brangi. Akmuo buvo toks kaip stiklas, visada prieš saulę žėrėdavo. Nežino, ar gali būti paprasta akutė. Dėl to žiedo į juvelyrą, kad jis įvertintų, niekada nesikreipė, bet pasilieka, jog žiedo vertė 1000 Eur. Ji į civilinį ieškinį neįtraukė auskarų, kurių viena pora kainuoja mažiausiai 30 Eur, o ten buvo apie 50 vienetų. Iki pareiškimo padavimo policijoje su P. V. nebuvo pažįstama ir jo nebuvo mačiusi. Įėjus į kambarį, iš karto nesimatė, kur yra žiedai. Jie buvo padėti sekcijoje, mėlynoje dėžutėje. Vyras minėjo, kad nėra ir jos žiedų, ir jo žiedų. Negali pasakyti, kokiu momentu jis pasakė, kad jo žiedų irgi nėra. Kas viską paėmė, turi nustatyti teismai ir tardytojai. Ji pareiškime nenurodė asmens, kas atliko šią veiką. Jei jos vyras per 40 metų žiedų nepaėmė, tai netiki, kad juos būtų paėmęs per kelias savaites. Ji L. V. skambinti ir jos gąsdinti negalėjo, neturėjo jos telefono numerio ir neturi. Ji gulėjo ligoninėje, paskui buvo (duomenys neskelbtini), reabilitacijoje. Pirmą kartą L. V. pamatė pirmame teisiamajame posėdyje. Namas rakinamas su sena spyna, turi tik vieną raktą, todėl, vienam išėjus, užrakinę duris, raktą padėdavo už užkalto medinio „balkelio“. Apie raktą žinojo vaikai, o iš svetimų niekas nežinojo. Prie rakto yra pririšta gumytė, kad neužkristų, tai kartais gal ji likdavo neužkišta ir matydavosi, gal kažkas ir galėjo pamatyti, bet per tiek metų, kiek ten gyvena, niekas nebuvo įsibrovęs.

11. Nukentėjusysis A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gerai prisimena, jog 2022-11-02, nes tada buvo laisvadienis, mirusiųjų diena, jis kieme grėbė lapus ir pamatė ateinančius šituos du (parodo į kaltinamuosius A. S. ir P. V.). Nepagalvojo nieko blogo. Jie įėjo į kiemą, A. S. nieko nesakė ir iš karto davė smūgį jam į galvą. Nuo ko jis pargriuvo, o kai atsikėlė, P. V. jau buvo įėjęs į namą. Kai jį įsivedė į vidų, jis pamatė, kaip P. V. darinėja spinteles. Pamatė, kad jo kuprinė jau buvo prikrauta. Pamatė, kad nėra jo telefono, nes jis buvo padėtas prie kompiuterio. Daugiausiai visko ieškojo P. V., o A. S., taip išeina, jį saugojo. Nieko labai vertingo nerado. Pradėjo grasinti, reikalauti pinigų. Jis pasakė, kad pinigų nėra. A. S. P. V. pasakė atnešti kokį pagalį, bet P. V. jo nepaklausė. A. S. nuėjo ir atsinešė nuo benzopjūklo pjaunamą juostą, pasidėjo virtuvėje ant stalo. Pagalvojo, kad jam dabar bus labai blogai. Nutaikęs momentą, jis pabėgo pas kaimynus ir iškvietė policiją. Kas būtų buvę toliau, jis neįsivaizduoja. Gerai, kad išėjo pabėgti. Viskas vyko mirusiųjų dieną, buvo išeiginė, neprisimena, ar lapkričio 1 ar 2. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Buvo diena, gal po pietų. Atėję į kiemą, jie nesakė nei labas, nei ką, tik davė kumščiu į kaktą. Smūgis buvo suduotas kumščiu. Po smūgio jis pargriuvo ant žemės. Kai atsistojo, tuo metu P. V. šalia jau nebuvo, jis buvo viduje. Koridoriuje dar kažkiek susistumdė, bet daugiau smūgių suduota nebuvo. Po mėnesio pasireiškė sveikatos sutrikimai. Buvo padaryta operacija. Pasakė, kad čia tikrai nuo to sutrenkimo, bet jis niekur nesikreipė, nes jau buvo vėlu. Ekspertizė buvo padaryta iš karto, lankėsi pas specialistą. A. S. jį įsivedė į namą. Nežino, kodėl jis vedėsi jį į namą, gal kažko ieškoti. A. S. pasakė, kad eitų į namą, ir įėjo. Jis įėjo savo noru, pamatė, kad antro asmens nėra ir pagalvojo, kad kažką dirba. Įėjęs pamatė, kad P. V. viską verčia jo miegamajame ir viską deda į jo „Nike“ kuprinę, kuri buvo oranžinės ir rudos spalvos. Kaltinamieji ateidami kažką turėjo, bet ką, nepamena. Kai įėjo į namą, jo kuprinė jau buvo prikrauta. Jis matė, kad paėmė dėžutę nuo kompiuterio su diskais, buvo nauja kompiuterio dalis. Dar paėmė telefoną „Samsung“ ir laikrodį. Laikrodis buvo senas. Jam atrodo, telefonas kainuoja 300 Eur, laikrodis gal 10 Eur, kompiuterinė įranga ir diskai nebrangūs, bet nepamena, kiek įvertino, gali būti 20 Eur. Kuprinės vertė 5 Eur. Įėjus į namą, A. S. reikalavo pinigų. Sakė, kad duotų pinigus, pinigus, pinigus. Jis atsakė, kad neturi. Tada jam pradėjo grasinti. Sakė, kad A. S. tas pats, jis gali ir užmušti. A. S. pradėjo agresyvėti. Namo viduje prabuvo apie valandą laiko. P. V. jam grasinimų neišsakė. Jis tik ieškojo daiktų. Pjovimo juosta buvo pakabinta ant vinies. Ją atnešė A. S. ir padėjo virtuvėje ant stalo. Jis išsigando, galvojo, kad dabar jau kažkas bus. Kai bėgo, greitai pavargo. Sustojo pažiūrėti ir pamatė, kad A. S. stovi tarpduryje ir nesiveja. Nuėjo pas kaimynus K.. Paprašęs telefono, paskambino policijai. Pas K. buvo jų draugai. Pamatė, kad abu kaltinamieji išėjo. Kaimynai sėdo į mašiną, kad pasektų, kur kaltinamieji eina, o kaip toliau juos sulaikė, jis nežino. Jis pats jų nesekė. Kai pamatė, kad jie išėjo, tada grįžo namo laukti policijos. Civilinio ieškinio nėra pateikęs. Svarbiausia, kad atgavo telefoną. Telefoną atidavė policija beveik tą pačią dieną. Daugiau nieko gero jie nespėjo paimti. A. S. jį tik saugojo, jis nieko neieškojo. Kaltinamasis A. S. matė, ką darė P. V.. Jam nepasakė, kodėl jis ima daiktus ar kažką panašaus. P. V. smurto prieš jį nenaudojo, jis buvo ramus, tik ieškojo po stalčius ir viskas. Ką jis kalbėjo su A. S. kieme, P. V. negirdėjo. Kai jis išbėgo, jie abu buvo kambaryje. Tą įvykio dieną jis buvo blaivus, jo girtumą patikrino tą pačią dieną. Jam pasirodė, kad kaltinamieji išgėrę. Nuo jų sklido kvapas, ir kalba buvo šiek tiek kitokia. Kaltinamieji kažką pasakojo apie kaimynę, kuri kažką buvo įdarbinusi ir nesumokėjusi algos, jis ją, kaip kaimynę, pažinojo, bet jam tos aplinkybės nėra žinomos. Jis kažką nerišliai pasakojo apie tą kaimynę, bet nei jis ją pažįsta, arba jis kažką sumaišė. Įvykio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Buvo sutinusi kakta. Iš pradžių į medikus nesikreipė. Tik įėjęs į kiemą, A. S. jam trenkė į kaktą. P. V. į kambarį įėjo pirmas. Įvykio metu jis kaltinamiesiems melavo, kad kažkas pareis iš parduotuvės, kad jie išsigąstų. Jis gyvena pats vienas. Jis kaltinamųjų nekvietė užeiti į kambarį, nes jie nepažįstami žmonės. Jo sodyba yra apie 200 m nuo pagrindinio kelio. A. S. su P. V. atėjo nuo plento išmintu takeliu link sodybos. Jie ėjo dviese. Matė, kad iš sodybos jie išėjo kartu, abu ta pačia kryptimi.

12. Liudytojas K. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, kiek supranta, yra kviečiamas kaip liudytojas dėl žiedo, kurį jiems pardavė. Asmuo atėjo, pardavė žiedą, o po mėnesio atėjo policijos pareigūnai ir paprašė pateikti pirkimo dokumentą. Žiedas buvo atneštas į lombardą, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Įmonė vadinasi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jei gerai prisimena, žiedas buvo atneštas praeitais metais. Jeigu ant sutarties buvo nurodyta data 2022-07-29, tai tą dieną ir atnešė. Nežino, kas pristatė gaminį. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė, jog gaminį atnešė A. S., nes, priduodant žiedą, jiems reikia parodyti dokumentą, būna pildoma sutartis. Jis tiksliai nepamena, kokį dokumentą parodė asmuo, atnešęs gaminį, bet, jei gerai prisimena iš dokumento kopijos, galėjo būti asmens tapatybės kortelė. Buvo atneštas vienas žiedas apie 3 g svorio, už kurį buvo sumokėta 70 Eur. Jeigu žiedo svoris buvo apie 3 g, tai turėtų būti moteriškas žiedas. Gali būti, kad tai buvo moteriškas vestuvinis žiedas. Sutartyje nebuvo užrašyti jokie komentarai, kad žiedas būtų buvęs su akute, todėl turėjo būti paprastas žiedas, be akmenėlių, nes dažniausiai užrašo, jeigu jie yra. Tas asmuo, kuris atnešė žiedą, pas juos yra buvęs tik vieną kartą. Tai patikrino. Pavardės P. V., L. V. jam nežinomos. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu visas aplinkybes atsiminė geriau. Pareigūnui sakė teisybę. Jei nėra užrašyto komentaro, kad žiedas su akute, tai turėjo būti žiedas be akučių, nes dažniausiai užrašo.

13. Liudytoja D. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai yra žinoma, jog dingo jos mamos papuošalų dėžutė, auksiniai žiedai ir alkoholis. Kiek tiksliai dingo alkoholio, ji nežino. Žino, kad dingo 3 mamos vestuviniai žiedai, vienas iš jų buvo su akutėmis. Dar dingo vienas žiedas, kuris buvo ne vestuvinis. Jis buvo su didele akimi. Jį mamai buvo padovanojusi krikšto mama. Taip pat dingo papuošalų dėžutė. Kaip jie dingo, nežino. Žino, kad mama buvo ligoninėje. Brolis parvežė mamą iš ligoninės pas ją. Paprašė tėčio, kad jis atvežtų mamai žiedus, nes į ligoninę ji važiavo be jų, bet tėtis jų nerado. Mamos žiedai buvo sekcijoje, įdėti į mažą dėžutę. Dėžutė buvo batukų formos, mėlyna, likusi po jos vaiko krikštynų. Žiedai buvo auksiniai, nes visi buvo su prabomis. Papuošalų dėžutė buvo padėta ant tos pačios sekcijos viršaus. Žino, kad buvo prarasti ir du tėčio vestuviniai žiedai. Jie buvo auksiniai, tikrai buvo su prabomis. Kur buvo padėti tėčio žiedai, nežino, bet žino, kad jie buvo dingę. Tėvai žiedų pasigedo 2022-07-30. Raktų nuo tėvų namų niekas neturi. Tėvai, išeidami iš namų, duris užrakindavo, kur padėdavo raktą, ji nežino. Nežino, kiek butelių alkoholinių gėrimų dingo, bet mama sakė, kad buvo dingusių. Papuošalų dėžutė, kuri dingo, buvo mažos komodos modelio. Apatiniai stalčiukai atsidarinėjo, o du viršutiniai buvo imitacija. Viršus atsiversdavo. Viduje buvo veidrodėlis ir balerina, kurią kitoje pusėje užsukus, grodavo. Mama turėjo rėmelį su skaičiumi 50, bet mama to rėmelio neberado. Rėmelis buvo padėtas šalia dėžutės su žiedais. Atėjus į namus, aukso dirbiniai nebuvo aiškiai matomi. Sekcija, kurioje buvo sudėti papuošalai, stovėjo svetainėje. Įėjus į namus, kad patekti į svetainę, pirma reikia pereiti per virtuvę, tada kitas kambarys yra svetainė. Sekcija stovėjo svetainės gale. Mano, kad įėjus į kambarį, papuošalai nebuvo matomi, nes dėžutė nebuvo didelė. Papuošalų dėžutė, kuri buvo ant spintos, buvo matoma, o ta dėžutė, kurioje buvo žiedai, nelabai matėsi. Tie žiedai nelabai galėjo matytis, jeigu asmuo nežino, kad jie ten yra padėti. Nežino, kas galėjo įvykdyti vagystę. Nežino, ar tėvai kažką kviesdavosi į namus. Niekas nieko nesakė, kad buvo atėję svečių, kai mama buvo ligoninėje. Kol mama buvo namie, tai į kiemą niekas svetimas neidavo. Bent jau tėvai nepasakojo. Jeigu ateidavo kažkas iš giminių, tėvai pranešdavo. Apie netoliese atsikrausčiusius naujus gyventojus jai nieko nežinoma. Kiek žino, tėtis kažkur kitur laikė savo auksinius žiedus, tikriausiai puodelyje. Toje sekcijoje buvo sudėta daug daiktų, tik žino, kad laikė atskirai. Tyrimo metu buvo pakviesta atpažinti papuošalų dėžutės, kuri buvo dingusi. Tą dėžutę, kuri buvo pas jos tėvus, atpažino, nes ją matė nuo pat vaikystės. Ji buvo pateikta atpažinti tarp daugiau daiktų. Vienas iš vestuvinių žiedų buvo su akutėmis ir buvo didesnis žiedas su didele akimi. Didesnio žiedo akis buvo skaidri, lyg šviesiai melsva. Žiedas buvo daug didesnis, storesnio metalo.

14. Liudytojas M. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, jog lapkričio 1 d. sumušė jo pažįstamą žmogų. Buvo pas draugą D. K., tvarkė traktorių, kai atbėgo A. K. bei pasakė, jog reikia pagalbos pagaunant kažkokius du vaikinus. A. K. pasakė, kad yra po insulto, todėl pats negali. Iškvietė pareigūnus, sėdo į jo automobilį ir tuos asmenis sekė iš paskos, kad jie kur nors nenusuktų į šoną. Jie juos pavijo ir pradėjo blokuoti kelią. D. K. išlipo iš automobilio, paskui šoko atgal ir sakė: „važiuok, važiuok“, nes vienas iš kaltinamųjų, prišokęs prie jo automobilio, smogė peiliu į langus. Jam nukentėjusysis pasakojo, kad į jo sodybą atėjo du asmenys ir pradėjo versti stalčius bei sumušė. Taip pat sakė, kad atėmė telefonus. Kai pareigūnai tuos asmenis sulaikė, matė, kad lygtais buvo paimti drabužiai, konservai. A. K. kaktoje buvo didelis guzas. Sakė, kad jį sumušė. Vienas iš vyriškių puolė peiliu jo automobilį. Vienas buvo agresyvesnis. Jų amžiaus nežino, neskiria. Kai tyrėja apklausė, tai juos apibūdino teisingai. Neprisimena, kaip tada tuos asmenis apibūdino. Ikiteisminio tyrimo metu pasakojo teisybę. Pamena, kad taip apibūdino tuos asmenis, kaip teismo pagarsintame liudytojo apklausos protokole. Kai A. K. nurodė, jog atėjo du neaiškūs asmenys į jo sodybą ir pradėjo draskyti spinteles, sakė, kad jį išstūmė iš kambario į lauką ir mušė. Nesakė kaip, kas mušė. Nesakė, kad būtų panaudoti įrankiai, priemonės. Tas asmuo, kuris dabar kalbėjo (A. S.), puolė prie jo automobilio ir smogė į langą, bet jo neišmušė, smūgiuodamas panaudojo kišeninį lenktinį peilį. Jis to peiliuko nebepamena, bet pareigūnai peilį iš jo atėmė. Kai atvyko pareigūnai, jis pasakė, kad tas asmuo turi peilį. Asmenys turėjo telefonus, kuprinėje buvo rūbų ir konservų dėžutė. Nebežino, kuris asmuo turėjo kuprinę, nes buvo pripūsta dujų. Pareigūnai viską buvo susirinkę, nes asmuo vartėsi ant kelių. Jie asmeniškai juos bandė sulaikyti, bet tie asmenys puolė ant jų. A. S. su peiliu trenkė į automobilio stiklą, ir jie laukė pareigūnų. Kai su peiliu trenkė į stiklą, jie važiavo į priekį, kad jų nepasivytų, pradėjo blokuoti jiems kelią. Tie asmenys važiavo dviračiais. Jie tuos asmenis aplenkė ir priekyje lėtai važiavo, o tie asmenys važiavo jiems iš paskos. Kai davė peiliu į stiklą, tada nuvažiavo į priekį daug toliau ir juos stebėjo iš tolo. Sustojo kažkoks automobilis „Volvo“, jie pradėjo blaškytis. Kai privažiavo, tiems asmenims jau buvo pripūsta dujų. D. K. buvo išlipęs, kai pamatė peilį, jam pasakė, kad greičiau važiuotų. Tuo metu A. K. jo automobilyje nebuvo, buvo tik D. K.. Nebepamena, ką jis išlipęs sakė tiems asmenims. Pareigūnai atidarė kuprinę ir ieškojo peilio, todėl turėtus daiktus ir matė. Tie asmenys buvo du, gal kuprinė buvo kito vyro, ne A. S., jis nebepamena. Kokia buvo kuprinė, taip pat nebepamena, galėjo būti violetinė ar mėlyna.

15. Liudytojas D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, dėl ko yra pakviestas. Su draugu grįžo namo, kieme pamatė savo tėvus ir stovintį kaimyną A. K.. Tuo metu jie kalbėjosi telefonu, paskambinę 112. Paklausė, kas nutiko, tėvai pasakė, kad neseniai du vyriškiai kieme sumušė A. K., atėmė telefoną, ir A. K. pabėgo iš namų pas juos, kad pasiskambintų 112. Jam bandant kalbėtis 112, sakė, kad du vyrai, kurių vienas virš 30 metų, o kitas panašus į benamį, virš 50 metų amžiaus, tamsiai apsirengę, abu su dviračiais tik neseniai išvažiavo iš jo kiemo. Kol atvažiuos policijos pareigūnai, jis su draugu juos nusprendė pasekti. Išvažiavus iš namų, maždaug už kokio 1,5 km, jie juos pasivijo ir kurį laiką sekė iš paskos. Artėdami prie (duomenys neskelbtini) kaimo, juos aplenkė ir sustojo kelkraštyje. Jiems artėjant, jis nusprendė išlipti iš automobilio, kad, kai jie važiuos pro šalį, įsidėmėtų jų veidus ir juos galėtų atpažinti. Jam išlipus iš automobilio, o jiems privažiavus arčiau, jaunesnysis vyras išsitraukė peilį, nukreipė tiesiai į jį ir šaukė: „ar tau atsibodo gyventi?“. Iš karto įlipęs į automobilį, draugui liepė važiuoti, nes jis turi peilį. Jam įlipus, tas asmuo nušoko nuo dviračio ir peilio briauna trenkė į automobilio langą. Išsitraukę telefoną, skambino 112. Privažiavo iki (duomenys neskelbtini) autobusų stotelės ir ten sustojo. Draugas 112 papasakojo, jog jie seka du įtariamuosius, kurie apiplėšė kaimyną. Operatorė liepė palaukti, kol sujungs su pareigūnais. Vėl tiems vyrams artėjant prie jų, perėmė draugo telefoną, išvyko iš autobusų stotelės link (duomenys neskelbtini). Atsiliepus pareigūnams, papasakojo, kur jie yra, kad važiuoja link (duomenys neskelbtini). Pasakė, kad, kai juos pamatys, pasignalizuotų. Kai pavažiavo 300-400 metrų, jie sustojo kelkraštyje ir laukė, kol tie vyrai juos pasivis. Palaukė kokias 3 min. Jiems jų nepasivijus, vėl norėjo grįžti pažiūrėti, ar tie asmenys nenuvažiavo į kokį šalutinį kelią. Grįžę atgal prie (duomenys neskelbtini) autobusų stotelės, pamatė, kad vyresnysis vyras su dviračiu stovėjo kelkraštyje, o jaunesnysis, išsitraukęs peilį, vaikščiojo po važiuojamąją kelio dalį, keikėsi, šaukė, stabdė eismą. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai, atėmė iš jo peilį, suėmė ir nuvedė į automobilį. Jis pasakė, kad tie du vyrai sumušė ir apiplėšė kaimyną. Jaunesnysis, tai išgirdęs, pradėjo šaukti, keiktis, grasino, kad paleis jam žarnas. Pareigūnai vėl jį išlaipino iš automobilio, uždėjo antrankius. Jį laipinant atgal, jis nenurimo, pradėjo įžeidinėti policijos pareigūnus, spardytis, trukdė uždaryti duris. Uždarius dureles, jis toliau įžeidinėjo pareigūnus ir pagrasino, kad nusiims antrankius. Kai rankas bandė persikelti per kojas, pareigūnai atrakino duris, jį bandė išlaipinti lauk, bet jis nesileido. Betempiant jį lauk, tas asmuo pareigūnui įspyrė į ranką, tuomet pareigūnas panaudojo dujas. Po kelių minučių pareigūnai jį ištempė iš mašinos, paguldė ant žemės, prispaudė ir per raciją išsikvietė pastiprinimą. Atvyko antras ekipažas, tada jį nuvedė į kitą automobilį, apieškojo jų daiktus, padarė foto nuotraukas, surinko daiktus, vėliau palydėjo pareigūnus iki A. K. gyvenamosios vietos. Kai kieme pamatė kaimyną, kalbantį telefonu, jo kakta buvo sudaužta. Sakė, kad su peiliu jam trenkė į galvą. Kitų sužalojimų ant jo nematė. Kaimynas sakė, kad jį mušė jaunesnysis vyras, o senesnis iš karto bėgo į namus, vertė daiktus ir ieškojo vertingų daiktų. Sakė, kad iš jo paėmė telefoną. Kai jie tuos asmenis sekė, tai jie daiktų neturėjo. Buvo su dviračiais ir tamsiai apsirengę. Vienas iš jų lyg turėjo baltą ar šviesų maišą, kurį buvo pasikabinęs ant dviračio. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai pasakojo apie kuprines, taip ir buvo. Nematė, kas buvo kuprinėse. Už ekrano mato, kad ten yra jaunesnysis (A. S.), o salėje esantis asmuo – senesnis (P. V.). Peilis buvo pas vyresnį asmenį, kuris yra salės kameroje. Vyresnysis nieko nedarė, tik važiavo dviračiu. Įvykio metu buvo su draugu M. S.. Kai jie grįžo, tai A. K. pasakė, kad buvo du vyriškiai, vienas virš 30 metų, kitas vyresnis, kad jaunesnysis jam trenkė su peiliu į galvą, atėmė telefoną, o vyresnis bėgo į namus ieškoti kažkokių vertingų daiktų. Trenkė su peilio kriauna, su galu. Nežino, kuriuo momentu trenkė. Tada A. K. atbėgo pas juos. Iki atvykstant policijai, įvykio, incidento kelyje nematė. Kai jie grįžo atgal, tai kelkraštyje buvo sustoję gal kokie 4-5 automobiliai, nes jaunesnysis vyras stabdė eismą ir neleido pravažiuoti. Teisingai nurodė aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo apklaustas pas pareigūną, tuo metu viską prisiminė geriau.

16. Liudytojas K. V. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nežino, kodėl dalyvauja posėdyje kaip liudytojas. Jis gyvena sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Niekas daugiau šiuo adresu negyveno. Tas žmogus, kuris gyveno, yra miręs. Į sodybą įleido gyventi L. su sugyventiniu. Nebeatsimena, kada juos įleido gyventi. L. jo paprašė leisti gyventi. Jai davė kambarėlį antrame name. Broliai su dviračiais išvažiavo darbuotis ir prisidirbo. Ankščiau L. jam nebuvo pažįstama, ji jam ne giminaitė. L. su sugyventiniu pas jį gyveno apie pusmetį, už gyvenimą jam nieko nemokėjo. Jie turėdavo savo maisto. Sugyventinio vardo ir pavardės jis nežino. Pas L. buvo atėjęs pusbrolis ar brolis, jis nesusigaudė kas. Sodyboje buvo „bardakas“, visi gėrė ir prisidirbo. Jis į sodybą jų ėjo raminti. Broliai, su kuriais gyveno L., išvažiavo darbuotis su dviračiais ir neparvažiavo, matyt, prisidirbo. Apsiriko, nes, sulaukęs senatvės, prisiėmė gyventi baisius žmones. Jiems parodė gerą širdį, o jie jam parodė užpakalį. Ramino juos, galvojo dar toks vienas kartas ir galės važiuoti lauk. Savo kieme turi tvarkyti reikalus, užtat juos ramino. Žodžiai „parodė širdį, o jam jie užpakalį“ reiškia, kad jie jį apvogė. Iš jo jie buvo atėmę bankus. Kitą dieną L. atėjo prigėrusi, jam papūtė su dujų balionėliu, iš jo pagrobė banko kortelę ir pinigus. Buvo atvažiavusi aiškintis policija. Jis nežino pavardžių, tokių, kaip Z. G.. Buvo atvažiavęs vyras, bet sakė, kad važiuotų savo keliais.

17. Liudytoja R. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šioje byloje buvo tyrėja, apklausė įtariamuosius L. V. ir A. S.. Pirmoje apklausoje L. V. viską prisipažino, o po to pradėjo neigti. Ji iš pradžių prisipažino, kad įėjo į Z. G. namą ir su P. V. jį apvogė. Teigė, kad pavogė tik alkoholinius gėrimus, daugiau nieko nematė, tik vėliau namuose pamatė medinę dėžutę. A. S. iškart viską neigė. Neigė, kad į lombardą nešė parduoti žiedą. Apklausos pabaigoje prisipažino, jog nešė parduoti žiedą, bet teigė, kad nesidomėjo, koks tai žiedas. Apklausos vyko laisva forma, po to reikėjo užduoti klausimus. Jai atrodo, abiejų įtariamųjų advokatų pirmoje apklausoje nebuvo. Kitų pašalinių asmenų apklausose nebuvo, nebent kas įeidavo ir išeidavo. Niekas apklausose nuolatos nebuvo. Buvo derinama, ką toliau daryti. Galėtų sakyti, jog įtariamieji parodymus davė geranoriškai. Ji visada duoda skaityti atspausdintą blanką asmenims, kad su juo susipažintų. Pastabų, kad ką nors surašė netiksliai, niekas nedavė, jokių papildymų nebuvo. Galimybė papildyti protokolą būtų suteikta. Jei būtų buvę pastabų, tai pradžioje pati jas būtų užrašiusi, o jei pastabų būtų atsiradę vėliau, tai tada jos būtų pridedamos specialiame priede prie protokolo. Viską pasirašė jie patys, dėjo parašus. Apie jiems daromo poveikio aplinkybes nieko nepasakytų. Ji poveikio nedarė ir niekas kitas to daryti negalėjo. Kiti pareigūnai taip pat negalėjo daryti poveikio. Kai susitiko su įtariamaisiais antrą kartą, turėjo daryti akistatą. Atvyko visi trys įtariamieji. A. S. pradėjo šaukti, L. V. vadinti negražiais žodžiais. Tada L. V. pradėjo verkti ir sakyti, kad nieko nesakė ir nieko nedarė. Suprato, jog ji atsisakė savo parodymų dėl A. S.. Tada ji pasiūlė kreiptis ir ieškoti advokatų, o, esant jiems, daryti akistatą. Prie jos A. S. labai šaukė, ji jo negalėjo nuraminti, jis puolė ant jos ir ant L. V. visokiais necenzūriniais žodžiais. Jo balsas buvo pakeltas. Poveikis dėl parodymų davimo nebuvo daromas. Jis buvo išleistas, parašė, kad jis nieko nedarė ir viskas.

18. Liudytoja D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šioje byloje nuo pat pradžių iki pat pabaigos atliko ikiteisminį tyrimą. Ji vykdė įtariamųjų apklausas. Įtariamieji buvo: P. V., A. S., L. V.. Visi trys neigė įvykdę nusikalstamas veikas. Su įtariamuoju A. S. apklausa būdavo problematiška. Kol jis neišsirėkdavo, tol negalėdavo vykdyti apklausos. Apklausos vykdavo tokiu principu: pirminiu apklausos metu apklausa vykdavo laisva forma, tik po pakartotinių įtarimų pateikimo būdavo užduodami konkretūs kontroliniai klausimai. Apklausos protokolus garsiai skaitydavo ir procesinius dokumentus išsiųsdavo jiems pasirašyti. Nei vienas pastabų dėl protokolų niekada neturėjo. Jei būtų buvę pastabų, viskas atsispindėtų priede prie protokolo. Kiekvienas iš jų parašus dėdavo savo ranka. Paaiškinimus duodavo geranoriškai. P. V. paaiškindavo tai, kas nesusiję su įvykiu, jo reikėdavo klausinėti. Apklausose dalyvaudavo gynėjas. Pačioje pradžioje jie gynėjų nepageidavo. Po to lapkričio 1 d. buvo paskirti gynėjai, kurie dalyvavo visų apklausų metu. Pašalinių asmenų, vykdant apklausas, nebuvo. Poveikio įtariamiesiems ir grasinimų nebuvo, apklausos vykdavo nuotoliniu būdu. Apklausos vykdomos kabinetuose, pašaliniai asmenys į juos patekti negali. Apklausos vyko nuotoliniu būdu, nes visi įtariamieji buvo suimti. Apklausų protokolai buvo išsiunčiami į įkalinimo įstaigas, viskas būdavo išsiųsta elektroniniu paštu. Pasirašyti ir nuskanuoti dokumentai būdavo atsiųsti elektroniniu paštu, vėliau atsiųsti su originaliais parašais. P. V. viso proceso metu buvo įtariamasis, o ne liudytojas.

19. Liudytoja E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji nenumano, kodėl teismas šioje baudžiamojoje byloje ją pakvietė kaip liudytoją. Įtariamųjų A. S., P. V., L. V. pavardės jai irgi nieko nesako. Ji nepamena šių asmenų. Dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini). Į jos pareigas įeina vykdyti tyrimus, apklausti asmenis. 2022 m. lapkričio 2 d. apklausos, kurios metu buvo apklausiamas A. S., ji neatsimena. Gali tik papasakoti, kaip apklausos yra vykdomos. Mano, kad minėta A. S. apklausa vyko savaitgalį, todėl tokios apklausos atlikinėjamos nuotoliniu būdu. Apklausos vykdomos laisvo pasakojimo forma, po to užduodant klausimus. Tikrai nepamena jokios situacijos, kad asmeniui būtų daromas koks nors spaudimas, kad jis parodytų vienokias ar kitokias aplinkybes. Vykdant apklausą nuotoliniu būdu, asmuo su apklausos protokolu supažindinamas. Ji persiunčia apklausos protokolą į sulaikymo patalpą. Įtariamasis protokolą perskaito, susipažįsta ir patvirtina savo parašu, po ko sugeneruojama tos apklausos pažyma. Tikrai nepamena, kad šiuo konkrečiu atveju būtų pareikštos pastabos ar prašymai papildyti apklausą. Jeigu būna pastabų arba prašymų papildyti apklausą, tikrai apklausos yra papildomos, ir apklausos protokolas iš naujo persiunčiamas susipažinimui. Tikrai nepamena, kad tą dieną, kai vykdė A. S. ir P. V. apklausas, būtų prašoma papildyti tas apklausas ar būtų išreikštos pastabos. Be to, vykdant nuotolinę apklausą, yra daromas garso ir vaizdo įrašas. Jeigu būtų buvę pastabų, jos atsispindėtų apklausos protokole. Kol įtariamasis su apklausos protokolu nesusipažįsta, jie protokolo nepasirašo. Kai įtariamieji susipažįsta ir prašymų, pastabų neturi, tik tada sugeneruojama pažyma pasirašymui. Patvirtinimą, kad apklausos protokolas surašytas teisingai, pastabų nepareikšta, gavo tą pačią dieną. Ji tiksliai neatsimena, ar įtariamieji A. S. ir P. V. buvo apklausinėjami tą pačią dieną. Šie asmenys yra ne jų rajono gyventojai, jie yra iš (duomenys neskelbtini) apskrities. Tai jie bendravo tik tiek, kiek ji atliko apklausą. Jos budėjimo metu buvo pavesta atlikti šias apklausas. Kaltinamasis A. S. kažką maišo, jos budėjimas prasideda 8 val. Jokio skubėjimo nebuvo, anksčiau nei 8 val. tikrai apklausos neatlikinėjo ir jos prašymu kaltinamasis iš kameros tikrai negalėjo būti išvedamas. Dėl kokių priežasčių kaltinamasis galėjo (arba negalėjo) būti išvedamas iš kameros anksčiau, atsakyti negali. Iš apklausos protokolo matyti tikslus apklausos laikas. Jeigu protokole yra nurodyta, kad apklausa prasidėjo 13.35 val., baigta 14.34 val., vadinasi, tuo metu minėta apklausa ir vyko. Asmuo tikrai negalėjo būti išvedamas iš kameros 8 val., jeigu jo apklausa pradėta tik 13.35 val. Tikslus laikas yra tas, kuris užfiksuotas apklausos protokole.

20. Specialistas L. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra prisiekęs, yra įrašytas į Lietuvos ekspertų sąrašą. Tvirtina pateiktą specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Atliko Z. G. sveikatos sutrikdymo masto nustatymą iš pateiktų dokumentų. Buvo pateiktas 2022 m. liepos 27 d. Mažeikių ligoninės gydytojo įrašas. Medicininiuose dokumentuose buvo aprašyti du išoriniai sužalojimai: viršugalvio ir kairiojo smilkinio žaizda. Viršugalvio žaizda buvo 3 cm, o kita žaizda 1,5 cm. Radiologinio tyrimo metu papildomai buvo nustatytas kairio smilkinkaulio lūžis. Toje vietoje buvusi žaizda kvalifikuoja atskirą lūžį. Buvo nurodyta, kad plaktuku buvo suduoti smūgiai į galvą. Gydytojo apraše nurodytos žaizdos matmenys 2 cm, todėl tai panašiai atitinka plaktuko dydį. Smilkinkaulio lūžis buvo skeveldrinis su daliniu poslinkiu impresija (įspaustinis). Sužalojimai galėjo būti padaryti tokiu sunkiu daiktu. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti paminėtomis ir nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. Medicininiuose dokumentuose jokių sužalojimų veido srityje neužfiksuota. Sužalojimai užfiksuoti viršugalvyje ir kairiojo smilkinio srityje. Asmuo nurodė subjektyviai, kad skausmas yra krūtinėje, bet objektyviai sužalojimų neaprašyta. Nustatyti du sužalojimai yra skirtingose plokštumuose – viršugalvis ir smilkinys (šonas), todėl turėjo būti padaryti du trauminiai poveikiai, kad būtų padaryti šie sužalojimai. Sužalojimai nebūdingi griuvimui, nes jie yra dvejose plokštumose. Sužalojimas viršugalvyje nebūdingas griuvimui, dažniausiai griuvimo metu jis nepasiekiamas. Todėl tai nebūdinga griuvimui. Veido sužalojimų nebuvo, sužalojimai buvo galvoje. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose smulkiai neaprašytos sužalojimų savybės, tačiau yra nurodyta, kad atliktas abiejų žaizdų sutvarkymas, kas reiškia, jog senų žaizdų niekas nesiūtų. Vienu metu nugriuvus su dviračiu, nebūtų galima pasidaryti abiejų sužalojimų. Yra padarytas įspaustinis skeveldrinis kaulų lūžis, kuriam padaryti reikia didesnės energijos nei griūnant iš savo ūgio, iš dviračio aukščio. Išvadą dėl šonkaulių lūžio tvirtina. Buvo pateikti papildomi medicininiai dokumentai iš rugsėjo 6 d. apsilankymo regioninėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Buvo pateiktos rugsėjo 6 d. ir liepos 27 d. krūtinės rentgenogramos. Jas apžiūrėjo jų skyriaus ekspertė–radiologė. Rasti seni šonkaulių lūžiai. Kitų šonkaulių lūžių nerasta. Tie patys lūžiai nustatyti (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2020 metais. Kadangi tie sužalojimai padaryti prieš dvejus metus, radiologė parašė, kad tie lūžiai sugiję. Asmuo nebeturėtų reaguoti į jokį paspaudimą. Galima jausti skausmą neatsiradus žymėms, stumdant kitiems asmenims ar pačiam krentant. Skausmo jutimas gali būti subjektyvus. Skausmas gali būti jaučiamas nesant žaizdų, kraujosruvų.

Dėl BK 178 straipsnio 1 dalies, 135 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir 181 straipsnio 2 dalies

21. Be kaltinamųjų paaiškinimų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų ir specialisto paaiškinimų kaltinamųjų kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

21.1. 2022-07-27 Z. G. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2022-07-27 apie 8.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame vienkiemyje Z. G. sumušė iš matymo pažįstamas vyriškis, vardu A., kuris jam sudavė kumščiais ne mažiau penkis smūgius į veido sritį ir ne mažiau tris smūgius sudavė plaktuku į galvos plaukuotąją dalį, dėl to jis patyrė sužalojimus, juto fizinį skausmą. Pareiškime taip pat nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2022-07-26 apie 21.00 val. iki 2022-07-27 apie 8.00 val. tame pačiame vienkiemyje iš Z. G. rankinės, kuri nešiojama ant juosmens, ir piniginės buvo pagrobta 600 eurų įvairiomis kupiūromis ir monetomis (1 t., b. l. 1-4).

21.2. 2022-07-28 įvykio vietos apžiūros protokolas su foto lentelėmis, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - vienkiemis-sodyba, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad sodyba netvarkingai apaugusi krūmynais, įvairiais medžiais. Sodybos centre yra medinis vieno aukšto su dvišlaičiu stogu namas. Vakarinėje pusėje yra namo prieangis. Per prieangyje esančias medines duris patenkama į vidų. Prieangio kairėje pusėje yra apvalus stalas, medinės lentynos. Ant stalo ir lentynose netvarkingai sudėti įvairūs namų ūkyje naudojami įrankiai, buityje naudojami daiktai, įrankiai. Prieangio dešinėje pusėje ant sienos kabo kilimai, dvitraukis pjūklas. Ant grindų prie sienos stovi plastikinis kibiras, medinė trinka, kiti namų apyvokos daiktai. Prieangyje, einant rytų kryptimi, yra durų anga, kuri uždengta audeklu. Per šią durų angą patenkama į virtuvę. Virtuvės dešinėje pusėje, prie vakarinės sienos, prie lango stovi virtuvinis stalas, ant kurio netvarkingai sudėti įvairūs namų apyvokos daiktai. Ant virtuvės pietinės sienos kabo virtuvinė spintelė, po ja stovi spinta, uždengta audeklu. Ant spintos sudėti įvairūs namų apyvokos daiktai. Taip pat šioje sienoje yra durų anga, kuri uždengta audeklu. Prie virtuvės rytinės sienos yra krosnis, ant kurios padėtas puodas, virdulys, metalinis puodelis, plastikinis dubuo, įvairios buitinės chemijos talpos. Šioje sienoje taip pat yra durų anga, kuri uždengta audeklu. Per šią durų angą patenkama į kitą kambarį. Šiame kambaryje prie šiaurinės sienos stovi spintelė, ant kurios netvarkingai sudėti įvairūs daiktai. Prie kambario rytinės sienos, prie lango stovi stalas, ant kurio netvarkingai sudėtos įvairios alkoholinių gėrimų ir kitų gėrimų talpos, maisto likučiai, įvairūs daiktai, peleninė, cigarečių pakelis. Prie kambario pietinės ir vakarinės sienų stovi lovos, kuriose netvarkingai paklota patalynė. Per virtuvės pietinėje pusėje esančią durų angą patenkama į kitą kambarį, kuriame prie šiaurinės sienos stovi netvarkingai paklota lova, prie pietinės sienos stovi rūbų spinta, į kurią atremta medinių lentų plokštė. Rūbų spintoje iš kairės pusės antrame skyriuje ant paklodės matosi padėtas plaktukas medine rankena. Plaktukas išimtas ir supakuotas į popierinį voką (1 t., b. l. 64-65, 67-77).

21.3. 2022-11-30 akistatos tarp nukentėjusiojo Z. G. ir įtariamosios L. V. protokolas, kuriame užfiksuota, kad akistatos metu nukentėjusysis Z. G. parodė, jog 2022 metų pavasarį, gal kovo mėn. jam paskambino bendradarbis, kuris pasakė, kad matė, kaip iš jo žmonos giminaičiui priklausančios sodybos, kuri tuo metu buvo negyvenama, gyvenamojo namo kamino kyla dūmai, tą dieną jis nėjo pažiūrėti, bet nuėjo kitą dieną, ir jį prie namo durų pasitiko L. V., kurios jis paklausė, kas toje sodyboje jai leido gyventi, ji jam atsakė, kad su kažkuo pasikalbėjo, to asmens neįvardijo, teigė, kad jai leido čia gyventi, pasakė, kad dabar jie bus kaimynai, paprašė jo telefono numerio, jeigu atsitiktų kokia bėda. Toje sodyboje pas L. ir jos sugyventinį A. lankydavosi, kai norėdavo išgerti alkoholio. L. V. su šiais Z. G. parodymais sutiko, nurodė, kad prisimena tikslią datą ir laiką - tai buvo 2022-03-28 9.30 val. Dėl lytinių santykių su L. V. Z. G. parodė, kad jis su L. V. nėra turėjęs lytinių santykių, jos nėra bučiavęs. Kaltinamoji L. V. su tokiais Z. G. parodymais nesutiko, parodė, kad ji su juo 4 kartus turėjo lytinius santykius, parodė, kad jis atvažiuodavo, kai ji namuose būdavo viena, parodė, kad lytiniai santykiai būdavo be jos sutikimo, kad jis ją prievartaudavo ir jai duodavo pinigų už tai, kad ji tylėtų. Į klausimą, ar Z. G. yra davęs pinigų L. V., šis parodė, kad jai nėra davęs pinigų, tik jos sugyventiniui A. S. yra davęs 3-4 kartus po 10, 15, 20 eurų alui arba degtinei. L. V. su šiais parodymais nesutiko, parodė, kad Z. G. jos sugyventiniui A. S. nėra davęs jokių pinigų, o kaip tik yra skolinęsis iš A. S. pinigų, parodė, kad už lytinius santykius Z. G. jai yra mokėjęs keturis kartus po 50 ir po 60 eurų, pinigai buvo už tai, kad ji niekam nieko nesakytų. Dėl L. V. duotų 200 eurų Z. G. parodė, kad 200 eurų jis jai atidavė ne savo laisva valia, nes ji kartu su P. V. prievarta jį įsodino į taksi automobilį, nuvežė prie „(duomenys neskelbtini)“ esančio bankomato, kur jis nuo savo sąskaitos nuėmė 200 eurų, kuriuos iš bankomato paėmė pati L. V., o pinigus nuėmė, nes jam grasino tuo, kad jį apkaltins L. V. išprievartavimu. L. V. su šiais parodymais taip pat nesutiko, parodė, kad Z. G. pats laisva valia nuėjo į taksi automobilį, važiavo iki bankomato ir pats iš bankomato paėmė 200 eurų, kuriuos padavė jai į rankas, po to pats grįžo į taksi automobilį, kartu su jais grįžo į sodybą, 200 eurų jis jai davė už tai, kad ji tylėtų ir niekur nesikreiptų dėl išprievartavimo (1 t., b. l. 127-129).

21.4. 2022-07-28 asmens apžiūros protokolas su foto lentelėmis, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato patalpose atlikta nukentėjusiojo Z. G. apžiūra, kurios metu nustatyta, jog ant megztinio priekinės dalies bei apykaklės matosi raudonos spalvos, galimai kraujo, žymės, dešinė megztinio pažastis yra suplėšyta. Kairėje pusėje prispaudęs alkūne Z. G. laiko pilkos spalvos vyrišką rankinę su juoda sagtimi, kairės rankos pirštais laiko mėlynos spalvos ir pilkos spalvos vasarinę kepurę su snapeliu. Z. G. vilki mėlynos spalvos džinsines kelnes, yra užsisegęs medžiaginį pilkos spalvos diržą su metaline sagtimi, avi juodos spalvos gumines šlepetes su uždaru priekiu. Apžiūros metu užfiksuoti Z. G. kūno išoriniai sužalojimai - pakaušyje yra 3 cm ilgio kirstinė žaizda, aplink žaizdą ant plaukų matyti kraujo žymės, kairėje kaktos pusėje, ties plaukais yra 2 cm dydžio kirstinė žaizda, aplink kurią ant kaktos ir plaukų matyti kraujo žymės, dešinėje veido pusėje yra 1,5 cm ilgio nubrozdinimas ties dešine ausimi. Apžiūros metu taip pat stebimi nubrozdinimai ties gomuriu, kaktos viduryje, kairio skruosto viršuje bei dešinio skruosto apačioje, taip pat nustatyta, kad nubrozdinta ir patinusi nosis. Tarp lūpų matyti sukrešėjusio kraujo dėmes (1 t., b. l. 135-136, 138-142).

21.5. 2022-07-28 daiktų apžiūros protokolas su foto lentelėmis, kuriame nurodyta, kad atlikta vyriškos rankinės ir vyriškos piniginės apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad vyriška rankinė yra medžiaginė, 30 cm ilgio, pilkos ir mėlynos spalvos su plastikine sagtimi ir dirželiu, skirtu užsisegti rankinę ant juosmens, ant rankinės priekinės dalies, kairiajame kampe, apačioje matyti užrašas „SPORT“, rankinės viduje antro skyriaus užtrauktukas yra išplėštas. Juodos spalvos vyriškos piniginės ilgis yra 12 cm. Atidarius piniginę, dešinėje pusėje matyti skyrelis monetoms sudėti, kairėje pusėje ir viduryje matyti skyreliai su įvairiomis kortelėmis. Daiktai po apžiūros grąžinti nukentėjusiajam Z. G. (1 t., b. l. 144-145, 147-149).

21.6. 2022-11-08 pažyma dėl skambučių analizės, iš kurios duomenų matyti, kad, atlikus nukentėjusiojo Z. G. naudojamo abonento numerio (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių analizę laikotarpiu nuo 2022-07-25 iki 2022-08-03, nustatyta, jog įtariamasis A. S. iš naudojamų abonento numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir L. V. iš abonento numerio (duomenys neskelbtini) nurodytu laikotarpiu skambino nukentėjusiajam Z. G. (1 t., b. l. 181, 184-186).

21.7. 2022-08-17 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota nuotraukų, gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri administruoja bankomatus, apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog iš bankomato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2022-07-27 8 val. 44 min. buvo atliekama pinigų išgryninimo operacija:

1) failas (duomenys neskelbtini), skaitmeninės nuotraukos viršuje matyti data ir laikas 2022-07-27 08:42:13, nuotraukoje matyti stovintys trys asmenys. Vyras, kuris nuleidęs galvą, vilki pilkos spalvos marškinėlius ilgomis rankomis, ant galvos dėvi tamsios spalvos kepurę su snapeliu, kurio apvado kraštai baltos spalvos, rankose turi kažkokius daiktus, tačiau dėl prastos nuotraukos kokybės negalima identifikuoti, kokie būtent daiktai. Šalia jo stovi asmuo, vilkintis šviesos spalvos striukę, po striuke matyti languoti raudonos spalvos marškiniai. Arčiau bankomato stovi vyras, vilkintis šviesiai mėlynos spalvos džinsiniu švarkeliu, kažką laiko rankoje. Asmenų tapatybių iš šios nuotraukos identifikuoti nėra galimybės;

2) failas (duomenys neskelbtini), skaitmeninės nuotraukos viršuje data ir laikas 2022-07-27 08:42:26, nuotraukoje matyti stovintys du asmenys, t. y. vyras, kuris palenkęs galvą, vilki pilkos spalvos marškinėlius ilgomis rankomis, ant galvos dėvi tamsios spalvos kepurę su snapeliu, kurio apvado kraštai baltos spalvos. Kitas asmuo vilki tamsios ir baltos spalvos striukę, ant galvos tamsios spalvos kepurė su snapeliu. Asmenų tapatybių iš šios nuotraukos nėra galimybės identifikuoti;

3) failas (duomenys neskelbtini), skaitmeninės nuotraukos viršuje data ir laikas 2022-07-27 08:42:45, nuotraukoje matyti trys asmenys. Iš kairės pusės pirma matyti profiliu stovinti moteris, kuri ant galvos dėvi tamsios spalvos kepurę su snapeliu, matyti šviesios spalvos plaukai, vilki pilkos spalvos striukę, viduryje, t. y. antras iš kairės pusės, nugara į ekraną stovi vyras, kuris vilki pilkos spalvos marškinėlius, šalia jo pirmas iš dešinės stovi vyras, vilkintis tamsios spalvos marškinėliais, vilki liemenę, ant galvos užsidėjęs tamsios spalvos kepurę su snapeliu. Kepurės priekyje baltos spalvos užrašas. Nuotraukoje asmenų tapatybių nėra galimybės identifikuoti;

4) failas (duomenys neskelbtini), skaitmeninės nuotraukos viršuje data ir laikas 2022-07-27 08:42:55, nuotraukoje matyti tie patys asmenys, kurie buvo nuotraukoje, kuri yra faile (duomenys neskelbtini);

5) failas (duomenys neskelbtini), skaitmeninės nuotraukos viršuje data ir laikas 2022-07-27 08:43:08, nuotraukoje matyti trys asmenys. Vyras, kuris ant galvos užsidėjęs pilkos spalvos kepurę su snapeliu, kurio kraštai baltos spalvos (pagal veido bruožus nustatyta, kad tai nukentėjusysis Z. G.), šalia jo moteris, kuri ant galvos užsidėjusi tamsios spalvos kepurę su snapeliu, iš po kepurės matyti šviesūs plaukai, vilki striukę, po kuria raudonos spalvos languoti marškiniai (pagal veido bruožus nustatyta, kad tai įtariamoji L. V.). Kiek toliau matyti Z. G. už nugaros stovintis vyras, kuris vilki tamsios spalvos marškinėlius, liemenę, ant galvos užsidėjęs tamsios spalvos kepurę su snapeliu, vyras stovi veidu nusisukęs į automobilių stovėjimo aikštelę, jo tapatybės iš šios nuotraukos nėra galimybės identifikuoti;

6) failas (duomenys neskelbtini), skaitmeninės nuotraukos viršuje data ir laikas 2022-07-27 08:43:12, nuotraukoje matyti du asmenys - nukentėjusysis Z. G., šalia jo įtariamoji L. V.;

7) failas (duomenys neskelbtini), skaitmeninės nuotraukos viršuje data ir laikas 2022-07-27 08:43:21, ekrane matyti tie patys asmenys - nukentėjusysis Z. G. ir įtariamoji L. V., Z. G. už nugaros stovi dar vienas asmuo, matyti jo kepurės ir kairės rankos alkūnės fragmentas;

8) failas (duomenys neskelbtini), skaitmeninės nuotraukos viršuje data ir laikas 2022-07-27 08:43:46, nuotraukoje matosi nukentėjusysis Z. G. ir įtariamoji L. V., toliau už Z. G. matosi vyras, kuris nugara atsisukęs į ekraną, vilki tamsios spalvos striukę, ant galvos gobtuvas, mūvi tamsios spalvos kelnes. Vyro tapatybės nėra galimybės identifikuoti;

9) failas (duomenys neskelbtini), skaitmeninės nuotraukos viršuje data ir laikas 2022-07-27 08:43:49, nuotraukoje nukentėjusysis Z. G. ir įtariamoji L. V., už Z. G. nugaros matyti vyras, kuris vilki tamsios spalvos marškiniais, ant jų pilkos spalvos liemenę, mūvi tamsios spalvos kelnes, ant galvos tamsios spalvos kepurė su snapeliu. Dėl prastos kokybės iš pateiktos nuotraukos asmens tapatybės nėra galimybės identifikuoti;

10) failas (duomenys neskelbtini), nuotraukos viršuje data ir laikas 2022-07-27 08:44:17, nuotraukoje matyti tie patys asmenys, kurie matėsi nuotraukoje (duomenys neskelbtini);

11) failas (duomenys neskelbtini), nuotraukos viršuje matyti data ir laikas 2022-07-27 08:44:52, nuotraukoje matyti nukentėjusysis Z. G., įtariamoji L. V. dešinėje rankoje laiko 50 eurų kupiūrą;

12) failas (duomenys neskelbtini), nuotraukos viršuje data ir laikas 2022-07-27 08:45:03, nuotraukoje matyti nueinantys nuo bankomato nukentėjusysis Z. G. ir įtariamoji L. V..

Protokole taip pat nurodyta, kad, apžiūrėjus pateiktas nuotraukas, pagal asmenų veido bruožus nustatyta, kad prie bankomato pinigų išgryninimo operaciją atliko nukentėjusysis Z. G., šalia jo buvusi moteris - įtariamoji L. V., trečias asmuo galimai įtariamasis P. V., tačiau dėl nuotraukų prastos kokybės tiksliai jo identifikuoti nebuvo galimybės (2 t., b. l. 14-16).

21.8. 2023-01-12 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, kuriame nurodyta, jog, vykdant šią procesinę prievartos priemonę A. S. atžvilgiu, užfiksuotas A. S. bendravimas su kaltinamąja L. V.: 2022-08-25, 11:28:07 val. (ID Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 12:49:30 val. (ID Nr. (duomenys neskelbtini)) A. S. į savo naudojamą telefono numerį (duomenys neskelbtini) iš L. V. telefono numerio (duomenys neskelbtini) gavo SMS žinutę su tekstu: „Jei kas tu nezinai“; 2022-08-25, 12:49:31 val. (ID Nr. (duomenys neskelbtini)) A. S. į savo naudojamą telefono numerį (duomenys neskelbtini) iš L. V. telefono numerio (duomenys neskelbtini) gavo dar vieną SMS žinutę su tekstu: „Ka tu mane ir tave paleis“; 2022-08-25, 12:51:59 val. (ID Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp A. S. ir L. V. vyko pokalbis telefonu, pokalbio metu A. S. klausia, kur yra L. V., kuri atsako, kad yra pas tyrėją, nurodo, kad tyrėja jai sakė, jog jį ir ją paleis, nurodo A. S.: „Nu sakė jau ta tyrėja viską, gražiai tik elkis, nieko nežinai tu, nieko, nu nieko“ (2 t., b. l. 44-45). 2023-01-09 surašyta nustatytos informacijos suvestinė (2 t., b. l. 47). Tie patys duomenys užfiksuoti ir vykdant L. V. naudojamo mobiliojo ryšio abonento kontrolę (2 t., b. l. 65-66, 68).

21.9. 2022-08-05 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta, jog nukentėjusysis Z. G. savanoriškai pateikė savo sąskaitos išrašą, kuriame užfiksuota 200 Eur išgryninimo operacija, įvykusi 2022-07-27 8.44 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate (2 t., b. l. 95, 98-99).

21.10. 2022-11-24 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis Z. G. savanoriškai prie bylos pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną „Redmi9A“ (2 t., b. l. 100-101).

21.11. 2022-11-24 daiktų apžiūros protokolas su foto lentelėmis, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas nukentėjusiojo Z. G. mobiliojo ryšio telefonas „Redmi 9A“. Apžiūros metu nustatyta, jog telefone yra išlikusi seniausio skambučio informacija 09-13 data. Peržiūrėjus telefone rastų įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinę laikotarpiu nuo 2022-11-24 iki 2022-09-13, nenustatyta, kad nukentėjusysis tarpusavyje būtų bendravęs su numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Apžiūrint žinučių informaciją laikotarpiu nuo 2022-11-24, nerasta susirašinėjimų su telefonų numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Telefonas po apžiūros grąžintas nukentėjusiajam Z. G. (2 t., b. l. 104-105, 107-111).

21.12. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad: 1. Z. G. padaryti sužalojimai: atviras kairiojo smilkinkaulio lūžis, viršugalvio žaizda. 2. Sužalojimai galėjo būti padaryti netrukus iki apžiūros gydymo įstaigoje mažiausiai dviem tiesioginiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis, t. y. plaktuku. 3. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. 4. Z. G. dėl atviro kairiojo smilkinkaulio lūžio, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktu, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Viršugalvio žaizda, vertinant atskirai, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 122).

21.13. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad Z. G. užduotyje nurodyto įvykio metu šonkaulių lūžių nepadaryta; nustatyti šonkaulių lūžiai buvo padaryti anksčiau (2 t., b. l. 132-133).

21.14. 2022-09-14 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad ant plaktuko, paimto įvykio vietos apžiūros metu 2022-07-28 adresu (duomenys neskelbtini), rankų pėdsakų, tinkamų asmeniui identifikuoti, neaptikta (2 t., b. l. 144-146).

21.15. 2022-09-23 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad ant tirti pateikto plaktuko, paimto 2022-07-28 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 1), netinkamų asmens tapatybei nustatyti; rasta susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 2, Nr. 3), tinkamų abiejų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant plaktuko mėg. Nr. 2, Nr. 3 rastų susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų DNR profilis sutampa su Z. G. ir A. S. genotipų sudėtiniu alelių rinkiniu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų ant plaktuko mėg. Nr. 2 nustatytą alelių rinkinį, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 4×10-18. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų ant plaktuko mėg. Nr. 3 nustatytą alelių rinkinį, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 3×10-17 (2 t., b. l. 148-151).

22. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kad pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Vagystė paprastai padaroma savanaudiškais tikslais, tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Nustatant vagystės sudėtį, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

23. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl savanaudiškų paskatų. Sunkus kūno sužalojimas nukentėjusiajam nustatomas teismo medicinos specialisto išvada. Savanaudiškomis paskatomis paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos arba išvengti materialinių išlaidų. Nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą turi būti nustatyta, kad savanaudiškos paskatos susiformavo iki sunkaus sveikatos sutrikdymo pradžios arba kėsinimosi į kito žmogaus sveikatą metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-511/2019). Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas.

24. Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą; pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas prievartavo didelės vertės svetimą turtą arba prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelę turtinę žalą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra konstatuota, kad BK 181 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo turto prievartavimo objektas – nuosavybė ar turtinės kilmės teisės, taip pat turtiniai interesai – yra siejamas su ekonominiu jų turiniu. Nusikaltimo dalykas – turtinė nauda, nukentėjusiajam priklausantis ar jo žinioje esantis turtas, kurį siekia gauti kaltininkas ir kuris gali būti įvertinamas pinigais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-395/2010). Nuosavybė ar turtinės kilmės teisės, turtiniai interesai taip pat yra ir kvalifikuoto turto prievartavimo (BK 181 straipsnio 2 dalis) pagrindinis tiesioginis objektas. Jeigu darant šį nusikaltimą prieš asmenį yra panaudojamas fizinis smurtas ar atimama laisvė, tai papildomais turto prievartavimo objektais pripažįstami tokio asmens sveikata ar laisvė (2019 m. spalio 8 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-895/2019). Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui, panaudojant psichinę ar fizinę prievartą. Vertimas suteikti turtinę naudą gali pasireikšti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo būdu (raštu, veiksmu ir pan.) su turtinės pretenzijos turiniu ir su prievartiniu pobūdžiu (pvz., užuominomis, leidžiant suprasti apie būtinumą mokėti duoklę). Vienas iš esminių turto prievartavimo požymių, tai vertimo suteikti turtinę naudą neteisėtumas. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163/2012, 2K-433-507/2016).

25. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme kaltinamieji L. V., A. S. ir P. V. nepripažino savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo.

25.1. K. L. V. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino ir paaiškino, kad dėl kaltinime nurodytos 600 eurų vagystės visiškai neprisipažįsta, nes visai nebuvo tokio dalyko. Kaip teigė, jie gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, datos, kada pas ją atvažiavo nukentėjusysis, tiksliai nepamena, bet gali būti, kad tai buvo liepos 26 d. Tą kartą Z. G. atvažiavo pas juos visas kruvinas, jo kelnės buvo purvinos, ji jį apiplovė, tuo metu iš darbo grįžo A. S. su P. V., paklausė, kas čia buvo, ji atsakė, kad Z. G. atvažiavo visas kruvinas, Z. G. atsinešė alaus ir degtinės, jie su juo gėrė. Kaip tvirtino kaltinamoji, tada Z. G. pinigų visai neturėjo, neturėjo jokios sumos, jis neturėjo jokios rankinės, gėrimus jis buvo įsidėjęs į dviračio krepšį, Z. G. visą laiką prie savęs nešiojasi piniginę, prie savęs jis turėjo kažkokį „kašilioką“, t. y. ant juosmens prisegamą piniginę, nematė, kas ten buvo įdėta. Tada jis jai davė 20 eurų, nematė, iš kur juos išėmė, gal iš piniginės, gal iš to „kašilioko“. Pinigus davė tam, kad su dviračiu nuvažiuotų paimti dar alaus, ji nevažiavo, alkoholio nenupirko, tas 20 eurų liko pas ją, pinigus davė tada, kai dar nebuvo grįžęs A. S. su P. V., kai jie grįžo, Z. G. daugiau pinigų gėrimų pirkimui niekam nedavė. Kaltinamoji teismui aiškino, kad, kai grįžo P. V. su jos sugyventiniu, visi kartu gėrė, Z. G. buvo atsinešęs alaus ir degtinės. Konfliktas tarp Z. G. ir jos sugyventinio kilo dėl to, kad Z. G. prie jos lindo, tada ji nebeturėjo ką daryti, pradėjo verkti, A. S. nukentėjusiajam pasakė, kad Z. G. prie jos nelįstų, Z. G. pasakė: „gerai“ ir nusijuokė, kas vyko po to, ji nežino, nes išėjo skaldyti malkų. Beskaldant malkas, atėjo P. V. ir paprašė iškviesti taksi, kai iškvietė taksi, Z. G. savo kojomis nuėjo iki taksi, jie nuvažiavo iki bankomato, ten Z. G. paėmė 200 eurų, padavė juos jai, ir jie visi grįžo atgal, jis padavė jai pinigus, kad ji nesiskųstų nei policijai, nei jo žmonai.

25.2. Kaltinamasis A. S. teisiamajame posėdyje dėl Z. G. pinigų vagystės paaiškino, jog jis nepripažįsta savo kaltės dėl 600 eurų vagystės iš Z. G., tokių nesąmonių pripažinti negali, iš kur pas Z. G. galėjo būti 600 Eur, kai jis nuolat iš jo skolinosi po 10, po 20 eurų, vis duodavo jam, kaip nuomotojui, Z. G. niekur nedirbo, iš kur jis gautų tuos 600 eurų, pats pasakojo, jog per Jonines važiavo į (duomenys neskelbtini), su karieta vežiojo vaikus ir uždirbo 50–60 eurų. Kaip teigė kaltinamasis, nukentėjusysis nuolat vaikščiojo ant juosmens prisisegęs „kašilioką“, kuriame laikydavo savo telefoną, ir kurio niekada nenusiimdavo, net pas jį su juo ir miegodavo. Galėjo būti liepos 26 d. apie 18.30 val., kai mieste sutiko P. V. ir pasiūlė jam važiuoti kartu pas jį namo, parvažiavę su P. V., pamatė, kad L. V. plauna kruviną Z. G., vėliau jie visi gėrė prie stalo, kai Z. G. pradėjo sakyti: „Nu ką, L., kurva, kekše, dabar visi tave pisim“, kai Z. G. pasakė, jog ją „dulkins“, jis susinervino ir nesusitvardė, liepė Z. G. ramintis, tuo momentu L. V. išbėgo, ir jis porą ar tris kartus gerai sudavė Z. G. į veidą, t. y. Z. G. sudavė kumščiu du kartus į nosį, vieną kartą į kaktą, matė, kad jam bėga kraujas, bet į tai nekreipė dėmesio, nes buvo labai susinervinęs, jam sudavus, Z. G. nulėkė kaip kamuolys, nukritęs Z. G. nežinojo, ką daryti, pradėjo gąsdinti, kad iškvies policiją. Kaip teigė kaltinamasis, tada atbėgo L. V. ir pasakė, jog Z. G. jai yra skolingas, jis paklausė, ar už tą „pisį“, ji patvirtino, jog taip, tada Z. G. pasakė, kad jai tuos pinigus atiduos, kad nepergyventų, pasakė, kad, jeigu jis jai yra skolingas, tegul važiuoja ir pasiima, Z. G. pats L. V. pasiūlė važiuoti paimti pinigus, pasakė, kad atsiskaitys iš banko kortelės, sumokės 200 eurų, nes iš biržos yra gavęs pinigų, ir jie išvažiavo. Kiek jam sakė, kad susimokėtų už taksi, P. V. Z. G. paskolino 10 eurų.

25.3. Kaltinamasis P. V. teisiamojo posėdžio metu dėl 600 eurų vagystės iš nukentėjusiojo Z. G. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad tą dieną vakare susitiko A. S. ir nuvažiavo pas jį į namus, ten buvo L. V. ir Z. G., Z. G. sėdėjo, o L. V. kažką jam darė, nematė, ką darė, nes buvo atsisukusi nugara, paklausė, ką ji ten daro, ji pasakė, jog valo kraują, paklausus, kas buvo, atsakė, kad prigėręs važiavo su dviračiu ir vartaliojosi, matė kraują ant jo veido, buvo nubrozdintas kairės pusės žandas, matėsi, kad jie gėrė, nes ant stalo buvo padėta degtinė, alus, jie irgi išgėrė, tiksliai nebeprisimena, kada Z. G. pasakė, kad dingo pinigai, jis nukentėjusiojo paklausė, kokie pinigai. Kaip teigė kaltinamasis, jis piniginės pas nukentėjusįjį ant juosmens nematė, gal neatkreipė dėmesio. Po kiek laiko Z. G. L. V. kažką grubiai pradėjo sakyti, gal jau buvo pergėręs, A. S. tai irgi girdėjo, kad užkabinėja L. V., ir prasidėjo konfliktas, kurio metu A. S. jam sudavė, jog tylėtų ir taip nesielgtų su L. V.. Kaltinamasis tvirtino, jog A. S. kelis kartus trinktelėjo ir viskas baigėsi, nežino, kur A. S. sudavė Z. G.. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis aiškino, kad L. V. garsiai pradėjo šnekėti, jog Z. G. prie jos visą laiką priekabiauja, gąsdina, jog išvarys lauk, todėl L. V. pasakė, kad Z. G. jai yra skolingas už seksą per prievartą, Z. G. pasakė, jog bankomate turi pasidėjęs 200 eurų ir sumokės L. V., jog ji tik nesakytų jo žmonai, niekam nesakytų ir nerašytų pareiškimo. Tuomet Z. G. paprašė jo paskolinti pinigų už taksi, jis Z. G. paskolino 10 eurų, L. V. iškvietė taksi, jis Z. G. davė savo kepurę, nes Z. G. paprašė, ir jie išėjo. Kaip teigė, niekas nieko prievarta nevežė, Z. G. galėjo eiti ir išeiti, išlipti iš taksi, galėjo važiuoti, galėjo nevažiuoti, jo niekas nespaudė, jeigu kas nors jam būtų daręs spaudimą, jis turėjo telefoną, todėl galėjo skambinti į policiją, su taksi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esančio bankomato, visi išlipo lauk ir laukė, Z. G. nuėjo prie bankomato, pats paėmė pinigus ir padavė L. V., iš tų pinigų jis nieko negavo, net skolos neatgavo.

26. Teismas tokius kaltinamųjų duotus paaiškinimus atmeta ir jais nesiremia. Šiuo atveju pažymėtina, jog kaltinamųjų duoti paaiškinimai apie įvykio aplinkybes nesutampa tarpusavyje. Be to, kaip rodo kaltinamųjų apklausos protokolai, kaltinamieji L. V., A. S. ir P. V. viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, t. y. teismui teikdami paaiškinimus, ir ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu skirtingai nurodė įvykio aplinkybes. Šiuo atveju pažymėtina, jog L. V. teisiamojo posėdžio metu skirtingai aiškino aplinkybes apie tai, ką ji veikė tuo metu, kai A. S. ir P. V. grįžo į namus, iš pradžių teigdama, jog ji plovė Z. G. tuo metu, kai iš darbo grįžo A. S. su P. V., nes nukentėjęs atvažiavo pas juos visas kruvinas, jo kelnės buvo purvinos, tuo tarpu vėliau jau tvirtino, kad, kai į namus grįžo A. S. ir P. V., ji jau verkė atsisėdusi ant lovos, kai jos paklausė, kas nutiko, ji pasakė, kad Z. G. prie jos priekabiavo, jos sugyventinis Z. G. pasakė, kad prie jos nelįstų, o kas buvo toliau, ji nežino. Be to, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog kaltinamoji L. V. teismui teigė, kad tą dieną, kai pas juos buvo Z. G. ir grįžo jos sugyventinis, ji sugyventiniui nepasisakė, jog Z. G. ją prievartauja, ji tik pasakė, kad prie jos lenda. Tuo tarpu 2022-08-05 ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu kaltinamoji L. V. teigė, jog apie tai, kad Z. G. prie jos priekabiauja, ir, kad ji su Z. G. yra turėjusi lytinių santykių, pasakė A. S. išgertuvių metu. Kaltinamasis A. S. nurodė kitokias aplinkybes, teigdamas, jog jis apie tai sužinojo paskutinėmis dienomis iki įvykio, gerai prispaudė sugyventinę, ir ji jam viską papasakojo, kad jis ją nuolat, beveik kiekvieną dieną „dulkindavo“. Nors A. S. 2022-08-04 ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu buvo nurodęs, kad per išgertuves Z. G. pradėjo priekabiauti prie L. V., t. y. uždėjo jai savo ranką ant kaklo, paklausė: „ar pisimės?“, Z. G. L. V. to paklausė dar kelis kartus, L. V. pradėjo verkti, tada jis pradėjo klausinėti L. V., kas čia vyksta, ji pasakė, kad tada, kai jo nėra namuose, į sodybą atvažiuoja Z. G., prašo jos su juo santykiauti, teigė, kad ji su Z. G. prieš kelis mėnesius turėjo lytinius santykius. P. V. tyrimo metu taip pat nebuvo nuoseklus ir skirtingai aiškino aplinkybes apie tai, ką veikė L. V. su Z. G., kai jis su A. S. grįžo į namus, teismui tvirtindamas, jog Z. G. sėdėjo, o L. V. kažką jam darė, nematė, ką darė, nes buvo atsisukusi nugara, paklausė, ką ji ten daro, ji pasakė, jog valo kraują, tuo tarpu 2022-08-09 ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu teigė, kad, įėjus į gyvenamojo namo kambarį, matė, jog pažįstamas Z. G. sėdėjo ant vienos lovos, o ant kitos lovos sėdėjo L. V., kuri verkė. Be to, kaltinamųjų parodymai nesutampa tarpusavyje ir dėl to, kurios nukentėjusiojo kūno vietos buvo sužalotos. K. L. V. teismui teigė, jog iš pradžių, kai tik Z. G. atvažiavo pas ją, jis buvo visas kruvinas, nes važiavo išgėręs ir griuvinėjo ant asfalto, jo visas veidas buvo kruvinas, nežiūrėjo, iš kur bėgo kraujas, nubrozdinta ir kruvina buvo dešinė ranka, veidas, daugiau niekur. Tuo tarpu kaltinamasis A. S. teisiamajame posėdyje teigė, kad, kai jis su P. V. grįžo namo, pamatė, kad L. V. plauna nukentėjusiojo galvą, visas jo veidas buvo kruvinas, matė žaizdą kaktoje, buvo praskelta ar nubrėžta. Kaltinamasis P. V. teismui teigė, kad matė kraują ant Z. G. veido, buvo nubrozdintas kairės pusės žandas. Šiuo atveju svarbu paminėti ir tai, jog P. V. 2022-08-09 ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu tvirtino, kad jis nematė, jog A. S. prieš Z. G. būtų naudojęs fizinį smurtą, bent jau tuo metu, kai jis buvo kambaryje, to nebuvo, gal kai buvo išėjęs trumpam prie tvenkinio, bet grįžęs nematė, kad Z. G. būtų sužalotas. Kaip jau minėta, teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė kitokias aplinkybes, teigdamas, jog A. S. sudavė kelis smūgius Z. G.. Parodymų pasikeitimo priežasčių kaltinamasis teismui paaiškinti negalėjo. Aptartos aplinkybės rodo, jog kaltinamieji, duodami paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, nebuvo nuoseklūs, skirtingai aiškino aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, taip pat jų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesutampa ir tarpusavyje. Be to, kaltinamųjų duotus paaiškinimus paneigia nukentėjusiojo parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme.

27. Nukentėjusysis Z. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam paskambino bendradarbis ir papasakojo, jog sodyboje kažkas kūrena ugnį, po kiek laiko jis nuėjo pažiūrėti, ten gyveno L. V., tuo metu A. S. nebuvo, L. V. pasakė, kad jis bus kaimynas, jam išeinant, L. V. paprašė telefono ir jam pradėjo skambinėti, kviesdavo ateiti atsigerti alaus, jis nuvažiuodavo, vakare prieš įvykį su sumušimu jis buvo stipriai užgėręs, L. V. vėl paskambino, sakydama, jog turi alaus, „šnabės“, kad atvažiuotų atsigerti, jam atvažiavus, gėrė, A. S. važiavo į miestą, jis iš piniginės, iš savo „makelio“ išėmė 10 Eur ir sakė parvežti alaus, A. S. parvežė alaus, kiek išgėręs užsnūdo, jam prabudus, ryte A. S. pasakė, kad juos apvogė, pamatė, kad „makelis“ atitrauktas, pinigai išimti. Kaip teigė nukentėjęs, kai jis nuvažiavo atsigerti alaus, tą „makelį“ turėjo su savimi, o kai pabudo, piniginė prie pagalvės buvo atversta, ji buvo tuščia, pinigų nebebuvo, buvo likę tik dokumentai, paklausus, kas paėmė pinigus, A. S. sakė, kad jie neėmė, kad juos naktį apvogė vagys, kurie pavogė jo pinigus. Nukentėjusysis teismui nurodė, kad jis buvo po švenčių, kuriose buvo uždirbęs pinigų, tai piniginėje buvo 600 Eur. Po to A. S. pradėjo sakyti, kad jis prievartauja L. V., jam atsakė, kad nieko jis neprievartauja, tada A. S. susinervino, paprašė, kad L. V. ar P. V. atneštų plaktuką, su tuo plaktuku jam sudavė tiesiai į nosį, paskui į galvą ir į krūtinę, jam sudavė plaktuku į galvą kokius 4 kartus, galvoje buvo susiūtos 2 skylės, į krūtinę gavo kokius 5-6 kartus, su plaktuku buvo sudavę ir į nosį, dėl ko pasileido kraujas, buvo visas kruvinas, tada L. V. įpylė į dubenį vandens, P. V. prilaikė, o jis rankomis bandė praustis. Paskui sakė, kad jį apkaltins, jog jis norėjo išprievartauti L. V., o jeigu nenori, kad apkaltintų, tai jis turi duoti 5000, atsakė, kad jis tiek neturi, o bankomate turi tik 200, nes gauna pašalpą iš biržos ir pinigus už profesinę ligą, jam sakė, kad vis tiek turės sumokėti, L. V. iškvietė taksi, kadangi jis buvo sumuštas, tai L. V. jį nuprausė, uždėjo kepurę, kurią iš kažkur atnešė P. V., kad nesimatytų, jog buvo kruvinas, L. V., laikydama iš vienos pusės, o P. V. iš kitos pusės, jį nuvedė į taksi, kur L. V. sumokėjo taksi vairuotojui 10 Eur, ir nuvežė į (duomenys neskelbtini), prie bankomato, L. V. ėjo jam iš paskos, jis jai pasakė, kad nežino PIN kodo, kad jam atiduotų telefoną, tada telefoną atidavė, jam suspaudus kodą, išlindo pinigai, kuriuos paėmė L. V.. Kaip teigė nukentėjęs, telefoną iš jo paėmė tam, kad niekam nepaskambintų, be to, teigė, jog jie po sumušimo dar jam grasino, kad jis nebandytų pasiskųsti, bet jis iš karto nuvažiavo į policiją. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiojo parodymais ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Šiuo atveju pažymėtina, kad nukentėjęs davė parodymus būdamas įspėtas dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, byloje nenustatyta, jog nukentėjęs būtų suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti kaltinamuosius dėl nusikaltimų įvykdymo. Dar daugiau, kaip rodo bylos medžiaga, nukentėjusiojo Z. G. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, jis analogiškai ir tapačiai aiškino įvykio aplinkybes tiek 2022-07-27 rašydamas protokolą-pareiškimą, tiek ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu. Svarbu pažymėti ir tai, kad nukentėjusiojo Z. G. parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme.

28. 2022-07-27 Z. G., rašydamas protokolą-pareiškimą, taip pat nurodė, jog 2022-07-27 apie 8.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame vienkiemyje jį sumušė iš matymo pažįstamas vyriškis, vardu A., kuris jam sudavė kumščiais ne mažiau penkis smūgius į veido sritį ir ne mažiau 3 smūgius sudavė plaktuku į galvos plaukuotąją dalį, dėl ko jis patyrė sužalojimus, juto fizinį skausmą, be to, pareiškime nurodė ir tai, jog laikotarpyje nuo 2022-07-26 apie 21.00 val. iki 2022-07-27 apie 8.00 val. tame pačiame vienkiemyje iš jo rankinės, kuri nešiojama ant juosmens, ir piniginės buvo pagrobta 600 eurų įvairiomis kupiūromis ir monetomis (1 t., b. l. 1-4). Analogiškas aplinkybes tvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu 2022-07-27, kad 2022-07-27 apie 8.00 val. prabudęs pastebėjo, jog šalia jo yra ant juosmens nešiojama rankinė, joje esančioje pinginėje nebebuvo 600 Eur, pinigai buvo įvairiomis kupiūromis, pinigus buvo užsidirbęs, vežiodamas šventės dalyvius su karieta, rankinės užtrauktukas buvo suplėšytas, tada A. S. jį pradėjo kaltinti, jog jis naktį išprievartavo jo L. V. ir pradėjo jį, sėdintį lovoje, mušti, sudavė kumščiais ne mažiau penkis smūgius į veido sritį ir ne mažiau 3 smūgius sudavė plaktuku į galvos plaukuotąją dalį, nuo suduotų smūgių jam iš galvos ėmė bėgti kraujas, tada A. S. pareikalavo sumokėti 5000 eurų už tai, kad L. V. nesikreiptų į policiją dėl išprievartavimo, jam pasakius, jog tokių pinigų jis neturi, o banko sąskaitoje turi apie 200 eurų, A. S. pareikalavo atiduoti tuos 200 eurų, jis, bijodamas, kad jį apkaltins išprievartavimu, sutiko atiduoti pinigus, todėl su L. V. ir P. V. išvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą prie bankomato (1 t., b. l. 85-87). Iš esmės tapačias aplinkybes nurodė ir papildomų apklausų metu, vykusių tiek 2022-08-03, tiek 2022-12-14 (1 t., b. l. 91-93, 106-107). Šiuo atveju teismas neturi pagrindo nesiremti nukentėjusiojo nuosekliais parodymais, įvertinant ir tai, jog nukentėjusysis Z. G. tiek teismui, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui (1 t., b. l. 91-93, 106-107) detaliai paaiškino, kur jis buvo uždirbęs jo nurodomą 600 Eur sumą, įvykio metu buvusią ant juosmens nešiojamoje piniginėje, tvirtindamas, kad šiuos pinigus buvo užsidirbęs švenčių metu, kurios vyko 2022 metų liepos mėnesį (duomenys neskelbtini) rajono kaimiškose vietovėse, kai su karieta vežiojo šventės dalyvius, 2022 metų liepos 23-24 dienomis (duomenys neskelbtini) miestelyje ir (duomenys neskelbtini) kaime vykusioje šventėje jis buvo uždirbęs 450 eurų, o prieš tai savaitgalį (duomenys neskelbtini) kaime buvo uždirbęs 380 eurų, dalį uždirbtų pinigų buvo išleidęs maistui ir alkoholiui, o likusią dalį turėjo piniginėje. Pažymėtina, jog patys kaltinamieji taip pat patvirtino, kad Z. G. uždarbiavo važiuodamas su karieta, L. V. pripažino, jog jį, važiuojantį karieta, yra mačiusi. Be to, įvertinama ir tai, kad nukentėjusysis detaliai nurodė ir tai, jog 600 Eur suma buvo įvairiomis kupiūromis: po 10, 20 eurų, viena kupiūra buvo 50 eurų, taip pat buvo smulkių monetų. Kaip apklausiamas teigė Z. G., važiuojant į (duomenys neskelbtini), taksi vairuotojui L. V. padavė 10 Eur kupiūrą, iš kupiūros sulankstymo jis suprato, jog tai jo pinigai, tačiau jis L. V. nieko nesakė. Be to, iš nukentėjusiojo duotų parodymų matyti, kad 2022-07-26 vakare jis, būdamas pas kaltinamuosius namuose, iš savo piniginės ištraukė 10 eurų kupiūrą, kurią padavė A. S., kad šis nupirktų alaus, kaip teigė Z. G., kaltinamieji tada galėjo matyti, jog atverstoje piniginėje buvo ir daugiau kupiūrų. Tokios aplinkybės dėl pinigų davimo neneigė ir kaltinamoji L. V., teisiamojo posėdžio metu patvirtindama, kad įvykio dieną Z. G. jai davė 20 eurų, pinigus davė tam, jog su dviračiu nuvažiuotų paimti dar alaus, ji nevažiavo, alkoholio nenupirko, tas 20 eurų liko pas ją, nematė, iš kur išėmė tuos 20 Eur, gal iš piniginės, gal iš to „kašilioko“.

29. Kaip minėta, aptartus nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisiamajame posėdyje, t. y. 2022-07-28 daiktų apžiūros protokolas su foto lentelėmis rodo, kad buvo atlikta vyriškos rankinės ir vyriškos piniginės apžiūra, apžiūros metu nustatyta, jog rankinės viduje antro skyriaus užtrauktukas yra išplėštas (1 t., b. l. 144-145, 147-149). Dar daugiau, iš bylos aplinkybių matyti, kad, nukentėjusiajam esant pas kaltinamuosius, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name buvo tik L. V., A. S. ir P. V., kitų asmenų kartu nebuvo, nukentėjusiajam užsnūdus, o vėliau prabudus, įvykio vietoje taip pat buvo visi kaltinamieji. Tokių faktinių aplinkybių neneigė ir patys kaltinamieji. Todėl kaltinamųjų iškelta versija, kuri buvo išsakyta nukentėjusiajam apie tai, kad naktį juos kažkas apvogė, atmestina kaip nepagrįsta, įvertinant ir tai, jog nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamieji būtų kreipęsi į policijos pareigūnus dėl neva įvykdytos vagystės. Be to, tokių aplinkybių teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji jau nebenurodė. Aptartų duomenų visumos analizė leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis, atvykęs pas kaltinamuosius, ant juosmens nešiojamoje rankinėje turėjo 600 Eur sumą, kurią pagrobė būtent kaltinamieji.

30. Kaltinamieji neigė, kad A. S., smurtaudamas nukentėjusiojo atžvilgiu, panaudojo plaktuką. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. S. aiškino, jog namuose buvo plaktukų, tai jo plaktukai, jie nuolat su jais tvarkydavo dviračius, su tais plaktukais gavosi taip, kad policija atvažiavo pas L. V., pagąsdino, kad ši atneštų plaktuką arba ją išveš į (duomenys neskelbtini), kadangi ji ne kartą yra sėdėjusi, išsigando ir visa drebėdama atnešė plaktuką, teigė, jog, jeigu jis Z. G. būtų daužęs plaktuku, tas paktukas turėjo būti kruvinas, be to, tada Z. G. tikrai nebebūtų nuėjęs iki taksi, o būtų nukritęs nuo pirmo smūgio. L. V. tvirtino, jog plaktukų pas juos namuose yra daug, bet jokio plaktuko ten nebuvo, įvykio vietoje ji nematė jokio plaktuko, jų namuose plaktukai yra laikomi priemenėje, kuri yra išeinant į lauką, plaktukų reikia tvarkant dviračius, į sieną įkalti vinį, visur, bet tą vakarą nebuvo jokios kalbos apie plaktuką, kad kažkam reikia plaktuko. Kaltinamasis P. V. teismui teigė kad A. S. namuose yra matęs plaktuką, jis pats jo prašydavo paskolinti, kai tvarkydavo dviratį, bet tą kartą namuose plaktuko nebuvo, plaktukai buvo ten, kur remontuojama, tą dieną niekas į rankas plaktuko nebuvo paėmęs.

30.1. Nors kaltinamieji neigė, jog A. S., smurtaudamas nukentėjusiojo atžvilgiu, panaudojo plaktuką, tačiau kaltinamųjų duotus paaiškinimus paneigia tiek nukentėjusiojo duoti parodymai, tiek ir teisme ištirta rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Nukentėjusysis Z. G., tiek teikdamas 2022-07-27 protokolą-pareiškimą, tiek per ikiteisminio tyrimo metu vykusias apklausas, tiek ir duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, nuosekliai tvirtino, kad įvykio metu A. S. susinervino ir paprašė, jog L. V. ar P. V. atneštų plaktuką, su tuo plaktuku jam sudavė tiesiai į nosį, dėl ko pasileido kraujas, buvo visas kruvinas, paskui kokius 4 kartus į galvą ir kokius 5-6 kartus į krūtinę, galvoje buvo susiūtos dvi skylės. Teismas remiasi tokiais nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kurie duoti davus priesaiką teisme, ir kuriuos patvirtina kita bylos medžiaga. Kaip užfiksuota 2022-07-28 įvykio vietos apžiūros protokole, rūbų spintoje iš kairės pusės antrame skyriuje, ant paklodės rastas padėtas plaktukas medine rankena, plaktukas išimtas ir supakuotas į popierinį voką (1 t., b. l. 64-65, 67-77). Tokios aplinkybės paneigia kaltinamųjų teiginius apie tai, jog plaktukai yra laikomi priemenėje, kuri yra išeinant į lauką. Be to, nukentėjusiojo įvardinti sužalojimai, kurie jam buvo padaryti įvykio metu, užfiksuoti ir 2022-07-28 asmens apžiūros protokole, kuriame pažymėta, kad ant Z. G. kūno matyti išoriniai sužalojimai - pakaušyje yra 3 cm ilgio kirstinė žaizda, aplink žaizdą ant plaukų matyti kraujo žymės, kairėje kaktos pusėje ties plaukais yra 2 cm dydžio kirstinė žaizda, aplink kurią ant kaktos ir plaukų matyti kraujo žymės, dešinėje veido pusėje yra 1,5 cm ilgio nubrozdinimas ties dešine ausimi, matyti nubrozdinimai ties gomuriu, kaktos viduryje, kairio skruosto viršuje bei dešinio skruosto apačioje, nubrozdinta ir patinusi nosis. Tarp lūpų matyti sukrešėjusio kraujo dėmės (1 t., b. l. 135-136, 138-142).

30.2. Tai, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo sužalotas, o nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti plaktuku, užfiksuota ir specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog Z. G. padaryti sužalojimai: atviras kairiojo smilkinkaulio lūžis, viršugalvio žaizda; sužalojimai galėjo būti padaryti netrukus iki apžiūros gydymo įstaigoje, t. y. užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, mažiausiai dviem tiesioginiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis, t. y. plaktuku; Z. G. dėl atviro kairiojo smilkinkaulio lūžio, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktu, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o viršugalvio žaizda, vertinant atskirai, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 122). Teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas specialisto išvadą surašęs specialistas L. J., kuris patvirtino pateiktą specialisto išvadą ir paaiškino, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tokiu sunkiu daiktu, kaip plaktukas, gydytojo apraše nurodytos žaizdos matmenys (2 cm) panašiai atitinka plaktuko dydį, sužalojimai galėjo būti padaryti paminėtomis ir nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. Netikėti specialisto išvada ar teisme duotais teismo medicinos eksperto paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo. Išvadą surašė ekspertas, turintis reikiamų žinių, 11 metų ekspertinio darbo stažą. Be to, šis ekspertas specialisto išvadą teikė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados ir melagingų paaiškinimų davimą pagal BK 235 str. nuostatas. Dar daugiau, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad ekspertas galėtų būti šališkas ar kitaip suinteresuotas bylos baigtimi. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus eksperto kompetenciją, tai, jog nenustatyta jokių prieštaravimų tarp specialisto išvados, specialisto paaiškinimų ir anksčiau paminėtų nukentėjusiojo parodymų, kad nukentėjusiajam smūgiai buvo suduoti plaktuku, teismas remiasi specialisto išvada ir eksperto L. J. teiktais paaiškinimais visa apimtimi. Be to, plaktuko panaudojimą patvirtina ir 2022-09-23 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog ant tirti pateikto plaktuko, paimto 2022-07-28 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), (mėg. Nr. 2, Nr. 3) rastų susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų DNR profilis sutampa su Z. G. ir A. S. genotipų sudėtiniu alelių rinkiniu (2 t., b. l. 148-151).

31. Kaip jau minėta, teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji kėlė versiją, jog nukentėjusysis pas juos į namus atvažiavo visas kruvinas, sužalotas, nes jis griuvinėjo. Tačiau tokią kaltinamųjų versiją teismas atmeta ir ją vertina kaip gynybinę, iškeltą turint siekį A. S. padėti išvengti gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, jog ją paneigia ne tik nukentėjusiojo parodymai, kad jis nebuvo nuvirtęs nuo dviračio ant kelio, taip nebuvo susižalojęs, o jam nustatytus sužalojimus padarė būtent kaltinamasis A. S., bet ir teisiamojo posėdžio metu apklausto specialisto paaiškinimai, iš kurių matyti, jog sužalojimai nebūdingi griuvimui, nes jie yra dvejose plokštumose, sužalojimas viršugalvyje nebūdingas griuvimui, dažniausiai griuvimo metu jis nepasiekiamas, todėl tai nebūdinga griuvimui; vienu metu nugriuvus nuo dviračio, nebūtų galima pasidaryti abiejų sužalojimų, yra padarytas įspaustinis skeveldrinis kaulų lūžis, kuriam padaryti reikia didesnės energijos nei griūnant iš savo ūgio, iš dviračio aukščio.

32. Aptarti duomenys, tame tarpe paties kaltinamojo A. S. prisipažinimas, jog jis nukentėjusiajam sudavė du ar tris kartus kumščiu į veidą, t. y. vieną kartą į kaktą ir du kartus į nosį, leidžia teismui daryti išvadą, kad A. S. veiksmai buvo tyčiniai, jis numatė ir suvokė savo pavojingų veiksmų galimas pasekmes ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Be to, kaip nustatyta, A. S. smurtavo, siekdamas gauti turtinę naudą, t. y. dėl savanaudiškų paskatų.

33. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji nepripažino savo kaltės dėl nukentėjusiojo turto prievartavimo, tvirtino, kad nukentėjęs pats pasiūlė sumokėti 200 Eur, teisme kėlė versiją, jog Z. G. norėjo sumokėti L. V. pinigus, kad ji nesiskųstų nei policijai, nei jo žmonai dėl išprievartavimo. Teismas tokius kaltinamųjų paaiškinimus atmeta ir jais nesiremia, įvertindamas juos kaip nenuoseklius, kurių nepatvirtina jokia kita baudžiamosios bylos medžiaga. Kaip jau minėta, Z. G. teismui tvirtino, jog įvykio metu kaltinamieji jam sakė, kad jį apkaltins, jog jis norėjo išprievartauti L. V., o jeigu nenori, kad apkaltintų, tai turi duoti 5000, sakė, kad jis tiek neturi, bankomate turi tik 200, jam pasakė, kad vis tiek turės sumokėti, L. V. iškvietė taksi, kadangi jis buvo sumuštas, tai L. V. jį nuprausė, P. V. jam uždėjo kepurę, kad nesimatytų, jog buvo kruvinas, prilaikydami iš abiejų pusių jį nuvedė į taksi, L. V. sumokėjo taksi vairuotojui, jie buvo paėmę jo telefoną, turbūt tam, kad jis niekam nepaskambintų, jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) g., prie bankomato, L. V. ėjo jam iš paskos, jis jai pasakė, kad nežino PIN kodo, kad atiduotų jam telefoną, tada telefoną atidavė, jis suspaudė kodą, kai išlindo pinigai, L. V. tuos pinigus paėmė. Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir per ikiteisminio tyrimo metu vykusias apklausas (2022-07-27, 2022-08-03), todėl tokie nukentėjusiojo duoti parodymai vertinami kaip nuoseklūs, kuriais galima remtis ir vadovautis. Kaip matyti, tai, kad įvykio metu iš nukentėjusiojo buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas, patvirtino ir pati kaltinamoji, teismui aiškindama, kad Z. G. telefonas iš pradžių buvo pas ją, paskui ji jam telefoną atidavė, tą telefoną jis buvo pametęs troboje ant grindų, ji paėmė, todėl jis buvo pas ją, jam telefoną atidavė, kai išlipo iš taksi, ji to telefono nenaudojo, jis jai nerūpėjo. Be to, nukentėjusysis tiek teismui, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai tvirtino, jog jis neturėjo jokių lytinių santykių su L. V.. Tai, kad 200 Eur sumą kaltinamiesiems atidavė ne savo noru, nukentėjusysis patvirtino ir 2022-11-30 vykusios akistatos tarp nukentėjusiojo Z. G. ir įtariamosios L. V. metu, tvirtindamas, jog 200 eurų L. V. jis atidavė ne savo laisva valia, o todėl, kad ji kartu su P. V. prievarta jį įsodino į taksi automobilį, nuvežė prie bankomato, kur jis nuo savo sąskaitos nuėmė 200 eurų, kuriuos iš bankomato paėmė pati L. V., o pinigus nuėmė, nes jam grasino tuo, kad jį apkaltins L. V. išprievartavimu (1 t., b. l. 127-129). Šiuo atveju pažymėtina, kad teismas atmeta kaltinamųjų keliamą versiją apie L. V. išprievartavimą, nes ją paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, kai jau aptarti pačių kaltinamųjų paaiškinimai apie L. V. išprievartavimą prieštarauja tarpusavyje, be to, negali būti laikomi nuosekliais, nes jie skirtingai nurodė net ir esmines aplinkybes apie tai, kada L. V. buvo prievartaujama, kiek kartų, kada paskutinį kartą (kaip antai, L. V. tvirtino, kad buvo prievartauta 4 kartus per kelis mėnesius, neprisimena, kada paskutinį kartą buvo prievartauta, A. S. teigė, jog prievartaujama buvo beveik kiekvieną dieną, o P. V. teismui teigė, kad L. V. pasakojo, jog Z. G. ją prievartaudavo, prievartavo ir įvykio dieną). Paminėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog L. V. dėl jos išprievartavimo būtų rašiusi pareiškimą policijos įstaigoje, tokių duomenų nenurodė nei pati kaltinamoji, nei A. S. ar P. V.. Nors kaltinamieji teigė, kad jie toleravo tokį nukentėjusiojo elgesį, nes jis buvo to namo, kuriame gyveno, savininkas, ir bijojo, jog jų neišmestų lauk iš namų, tačiau tokia kaltinamųjų versija taip pat atmetama, nes jų parodymai ir šiuo atveju nebuvo nuoseklūs, prieštaravo vieni kitiems (pats A. S. teismui patvirtino, kad juos į namą įleido kažkoks nepažįstamas senukas, pasakęs, kad to namo savininkai yra arba išmirę, arba gyvena užsienyje, todėl jie gali gyventi, L. V. teismui teigė, kad Z. G. ji priėmė kaip kaimyną, per ikiteisminio tyrimo metu 2022-08-25 vykusią apklausą L. V. parodė, kad juos į namą, adresu (duomenys neskelbtini), įleido gyventi savininkas A. M.). Be to, kaltinamųjų parodymus paneigė ir teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas K. V. L., tvirtindamas, jog jis į sodybą įleido gyventi L. su sugyventiniu, L. jo paprašė leisti gyventi, jai davė kambarėlį antrame name, L. su sugyventiniu pas jį gyveno apie pusmetį, už gyvenimą jam nieko nemokėjo, sodyboje buvo „bardakas“, visi gėrė ir prisidirbo, todėl jis į sodybą jų ėjo raminti.

34. Nors kaltinamoji L. V. teismui tvirtino, kad jiems atvykus prie bankomato, Z. G. pats prie jo ir nuėjo, o ji su P. V. liko laukti toliau, nematė, kiek Z. G. pinigų paėmė iš bankomato, prie taksi jis jai padavė 200 eurų, tada sėdo į taksi ir parvažiavo namo, tačiau tokius kaltinamosios parodymus paneigia ne tik aptarti nukentėjusiojo parodymai, tačiau ir byloje esantis 2022-08-17 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota nuotraukų, gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri administruoja bankomatus, apžiūra, apžiūros metu nustatyta, jog iš bankomato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2022-07-27 8 val. 44 min. buvo atliekama pinigų išgryninimo operacija, užfiksuota, kad šalia nukentėjusiojo prie bankomato stovėjo L. V., kuri dešinėje rankoje laikė 50 eurų kupiūrą (2 t., b. l. 14-16). Be to, iš pačių kaltinamųjų parodymų matyti, jog iš nukentėjusiojo gautus pinigus dalinosi L. V. su A. S., t. y. L. V. teisme teigė, kad kai grįžo su tais 200 eurų, A. S. pasakė, kad gavo pinigų, dalį pinigų davė A. S., jam davė nedaug, 50 eurų, P. V. pinigų nedavė nė kiek, o kitus atidavė parduotuvei, nes buvo skoloje. Kaip teigė kaltinamoji, sugyventinis ir P. V. jau žinojo, iš kur tie pinigai. P. V. teismui taip pat teigė, jog jokių pinigų, kurie buvo paimti iš bankomato, jis negavo. A. S. aiškino, kad jis net neklausė, kokią sumą L. V. gavo, tvirtindamas, jog, kai ji turi pinigų, ji juos pameta prie sekcijos, 50 eurų ji jam nedavė, L. V. nieko neatsimena.

35. Vertinant kaltinamųjų nusikalstamus veiksmus, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad, kaip teigė nukentėjusysis, po to, kai visi grįžo iš (duomenys neskelbtini) atgal, kaltinamieji dar jam grasino, kad jis nebandytų pasiskųsti, jie jam grasino po sumušimo, prieš išvažiavimą namo, jam pasakė, jog nebandytų skųstis, bet jis iš karto nuvažiavo į policiją. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, t. y. tai, kad Z. G., iš karto po įvykio nuvykęs į policijos komisariatą, jau 2022-07-27 surašė protokolą-pareiškimą. Be to, per ikiteisminio tyrimo metu vykusią apklausą Z. G. nurodė, kad 2022-07-27 ir 2022-07-28 dienomis jam į mobiliojo ryšio telefono numerį pradėjo skambinti iš nežinomų telefono numerių: (duomenys neskelbtini) (kaip nustatyta, jis priklauso A. S.) ir (duomenys neskelbtini) (kaip nustatyta, jis priklauso L. V.), jam atsiliepus, iš pradžių išgirsdavo moterišką balsą, kuris klausdavo, kodėl jis kreipėsi į policiją, jeigu neatsiims pareiškimo, jį suras, užmuš, padegs jo ūkį, tada pokalbį perimdavo kažkoks vyras, jis mano, kad tai A. S., kuris taip pat grasindavo užmušti, jeigu jis neatsiims pareiškimo (1 t., b. l. 88). Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir 2022-11-08 pažyma dėl skambučių analizės, iš kurios duomenų matyti, kad, atlikus nukentėjusiojo Z. G. naudojamo abonento numerio (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių analizę laikotarpiu nuo 2022-07-25 iki 2022-08-03, nustatyta, jog A. S. ir L. V. nurodytu laikotarpiu skambino nukentėjusiajam Z. G. (1 t., b. l. 181, 184-186).

36. Anksčiau aptartų duomenų analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamieji L. V., A. S. ir P. V., veikdami kartu, 2022 metais, laikotarpiu nuo liepos 26 d. 21.00 val. iki liepos 27 d. 6.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, vartodami alkoholį kartu su nukentėjusiuoju Z. G., Z. G. užmigus, iš Z. G. ant juosmens nešiojamoje rankinėje esančios piniginės pavogė 600 eurų įvairiomis popierinėmis kupiūromis ir monetomis, taip nukentėjusiajam padarydami 600 eurų turtinę žalą. Be to, iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad kaltininkai veikė tiesiogine tyčia, t. y. neabejotinai suvokė, jog neteisėtai ir neatlygintinai paima svetimus pinigus, numatė, kad nukentėjusysis Z. G. jų neteks, o jie šiuos pinigus turės kaip nuosavus, ir to norėjo. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, nusikalstamo tikslo įgyvendinimą, nustatytą turto, kurį kaltinamieji užvaldė vertę, L. V., A. S. ir P. V. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaip svetimo turto pagrobimas.

37. Be to, teismas, remdamasis išdėstytais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad A. S. padaryta veika, suduodant nukentėjusiajam Z. G. plaktuku vieną kartą į tarpuakį, ne mažiau kaip šešis smūgius į krūtinės sritį ir ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį, taip sunkiai sužalojus nukentėjusįjį Z. G. dėl savanaudiškų paskatų, t. y. siekiant gauti turtinės naudos, teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

38. Įvertinus nagrinėjamą situaciją, teismui nekyla abejonių, jog kaltinamieji prievartavo asmens turtą. T. y., neturėdami teisėto pagrindo, atvirai reikalavo, kad Z. G. jų naudai sumokėtų 5000 Eur, nukentėjusiajam pasakius, kad tokių pinigų neturi, A. S. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo Z. G. atžvilgiu, kas sukėlė jam sunkų sveikatos sutrikdymą, tai kad nukentėjusysis sužalotas, matė ir suprato tiek L. V., tiek ir P. V. (pats nukentėjusysis patvirtino, jog, kai jis buvo mušamas, šalia stovėjo P. V. ir L. V., be to, nukentėjusysis prausėsi kraują, kaip teigė teismui, jam kaltinamieji atnešė vandens ir padėjo nusiprausti, dar daugiau, P. V. nukentėjusiajam atnešė kepurę, jog nesimatytų galvoje esančių sužalojimų). Be to, byloje nustatyta ir tai, kad kaltinamieji, apribodami nukentėjusiajam laisvę, paimdami jo mobilųjį telefoną (kaip nustatyta telefonas buvo pas L. V.), taksi automobiliu nuvežė nukentėjusįjį Z. G. į (duomenys neskelbtini) miestą prie „(duomenys neskelbtini)“ bankomato, kur nukentėjusysis iš savo sąskaitos, esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, iš bankomato išgrynino 200 eurų, kuriuos L. V. iš nukentėjusiojo Z. G. paėmė, ir visi kartu grįžo į (duomenys neskelbtini) kaimą, taip padarė nukentėjusiajam 200 eurų turtinę žalą. Bylos duomenys rodo, kad kaltinamieji suprato veikos pavojingumą, be to, kiekvienas iš kaltinamųjų suvokė, kad daro nusikalstamą veiką su kitais asmenimis, kaltinamiesiems savo elgesiu išreiškiant savo sutikimą dėl daromo nusikaltimo, tiesiogiai sudarant sąlygas jų nusikalstamiems ketinimams įgyvendinti. Iš bylos aplinkybių matyti, jog kaltininkai suvokė, kad verčia Z. G. nepagrįstai perduoti jiems pinigus, suvokė ir tai, kad reikalaudami pinigų, nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgdamas į tokias išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupe, įvykdė turto prievartavimą, todėl L. V., A. S. ir P. V. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023-06-01).

Dėl BK 178 straipsnio 2 dalies, 253 straipsnio 1 dalies

39. Be kaltinamųjų paaiškinimų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų kaltinamųjų kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

39.1. 2022-08-16 R. G. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2022-08-13 apie 13.00 val. R. G. grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir pamatė, jog iš namų dingo jai priklausantys 3 vestuviniai žiedai, kurių bendra vertė apie 900 eurų, bei 1 auksinis žiedas su permatoma akute, kurio vertė apie 1000 eurų, dingo du vyno buteliai, kurių vertė 30 eurų, trys šampano buteliai, kurių vertė 15 eurų, vienas brendžio butelis, kurio vertė apie 15 eurų, muzikinė dėžutė, kurios vertė 20 eurų, nuotraukos rėmelis, kurio vertė 20 eurų. Viso vagystės metu jai padaryta apie 2000 eurų žala (1 t., b. l. 20).

39.2. 2022-08-26 tarnybinis pranešimas dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kuriame nurodyta, jog 2022-08-25 atliekant kratą gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena L. V., P. V. ir A. S., buvo rasta ir paimta: 2 vnt. metalinių ginklo dėtuvių su 19 vnt. šovinių, 4 vnt. medžioklinių lygiavamzdžio šautuvo šovinių, 32 vnt. mažo kalibro šovinių, 4 vnt. didelio kalibro šovinių, 24 vnt. šovinių (1 t., b. l. 31).

39.3. 2022-08-17 įvykio vietos apžiūros protokolas su foto lentelėmis, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu užfiksuota, kad sodybos teritorija neaptverta, sodyboje yra gyvenamas vieno aukšto medinis namas, pagrindinis įėjimas į namą yra šiaurinėje pusėje. Priėjus prie namo įėjimo durų, ant sienos, po dešine puse, netoli durų yra prisuktas medinis 0,40 cm ilgio per pusę perskeltas rąstas, kur yra laikomas nuo namo pakabinamos spynos raktas. Į namą patenkama pro medines duris, kurios rakinamos pakabinama spyna. Durys praviros, įėjus pro duris, patenkama į namo koridorių, kur dešinėje pusėje yra durys, kurias pravėrus, yra sandėliukas. Koridoriuje, einant tiesiai, yra durys, kurias pravėrus, yra pagalbinė patalpa, kurioje sukrauti įvairūs namų apyvokos daiktai. Koridoriaus kairėje pusėje yra kitos durys, pro kurias patenkama į namo virtuvės kambarį. Dešinėje pusėje yra praėjimas, pro kurį patenkama į svetainės kambarį. Įėjus į kambarį, kambario dešinėje, palei sieną stovi sofa, palei langą stovi spintelė su veidrodžiu, toliau komoda, šalia kurios, palei sieną stovi sekcija, kurioje sudėti įvairūs namų apyvokos daiktai, indai. Dešinėje spintos pusėje, lentynoje yra dekoratyvinė plastikinė dėžutė, šviesiai žalsvos spalvos su vaikiškomis dvejomis pėdutėmis, kurioje buvo sudėti aukso gaminiai. Pradarius minėtą dėžutę, jos viduje randamas sidabro spalvos grandinėlės susegėjas. Šalia spintos stovi rašomasis stalas, ant kurio pastatytas televizorius. Palei kitą sieną stovi sofa. Tyrimui reikšmingų pėdsakų neaptikta (3 t., b. l. 1-2, 4-11).

39.4. 2022-08-24 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja I. K.-V. pateikė 2022-07-29 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pasirašyta tarp lombardo atstovo K. K. ir kaltinamojo A. S., dėl auksinio žiedo (3 t., b. l. 82-83, 85).

39.5. 2022-08-25 kratos protokolas su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2022-08-25 nutarimą daryti kratą atlikta krata kaltinamųjų L. V., A. S. ir P. V. gyvenamojoje vietoje. Kratos metu rasti ir paimti šie daiktai: gyvenamajame name, virtuvės kambaryje, kampe už krosnies rasta tamsiai vyšninės spalvos papuošalų dėžutė su veidrodžiu, dėžutei trūksta vieno stalčiaus; virtuvėje, už virtuvinių spintelių rastas medžiaginis maišelis, kuriame galimai yra šaunamojo ginklo dėtuvės ir galimai šaunamieji šoviniai; šalia virtuvės esančiame kambaryje ant spintos rasti du popieriniai lapai, ant kurių vieno užrašyta „Pareiškimas“, kitas lapas „Pažyma apie įtraukimą į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą“; už fotelio prie lango rasta pilkos spalvos kuprinė, jos viduje yra juodos spalvos rankinė, kurios viduje rasta juodos spalvos brezentinė kuprinė, o jos viduje buvo rasti galimai šaunamieji šoviniai (3 t., b. l. 103-104, 107-122).

39.6. 2022-08-25 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad A. S. pateikė savo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S4“ su viduje esančia išankstinio apmokėjimo „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele, kurios abonento numeris (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 123-124).

39.7. 2023-02-28 daiktų apžiūros protokolas su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota, kad atlikta pateikto telefono apžiūra, kurios metu atidarius piktogramą „Pranešimai“, matyti 6 pokalbių sąrašas, atidarius pokalbio išklotinę su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), matyti, kad šiam telefono numerio abonentui 2022-08-05 buvo siųstos MMS žinutės, kuriose matyti nuotraukos. Nuotraukose matyti išrikiuoti daiktai: šaukštai, įvairūs papuošalai iš gintaro, papuošalų dėžutės, visų daiktų pilnai identifikuoti nėra galimybės, kadangi nuotraukos nekokybiškos, išplaukęs vaizdas. Toliau apžiūrint matyti, jog telefono numeriui (duomenys neskelbtini) buvo siųstos 4 MMS žinutės, iš viso 6 nuotraukos. Telefono abonentas tą pačią dieną, t. y. 2022-08-05, 17:38 val. atrašė: „Taip a. gavau nuotraukas“. 17.39 val. kita žinutė su tekstu: „dar parink dar daugiau gal rasi gintaro?“. Toliau apžiūrima piktograma „Adresatai“, adresatų aplankale matyti 9 adresatai. Pirmas adresatas pavadinimu „A.“, telefono numeris (duomenys neskelbtini) (tyrimo metu nustatyta, kad numeris priklauso kaltinamajam A. S.). Toliau apžiūrint matyti telefono numerio (duomenys neskelbtini) abonentas, kuris neturi kontakto pavadinimo. Apžiūrimas adresatas pavadinimu „D. S.“. Toliau telefone matyti adresatas „Gaisrine“, atidarius adresato išsamesnę informaciją, matyti, kad šiam adresatui priskirtas telefono numeris (duomenys neskelbtini) (nustatyta, kad numeris priklauso kaltinamajam P. V.). Aplanke „Žurnalai“ matyti, kad laikotarpyje nuo 2022-08-17 iki 2022-08-25 daugiausiai pokalbių vyko su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog numeris priklauso kaltinamajai L. V., telefono abonentu, kurio pavadinimas „Gaisrine“, bei telefono numerio (duomenys neskelbtini) abonentu (3 t., b. l. 125-126, 128-139).

39.8. 2022-08-25 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta, kad kaltinamasis P. V. pateikė savo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 206“, su jame įdėta išankstinio mokėjimo „(duomenys neskelbtini)“ papildymo SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 140-141).

39.9. 2023-02-23 daiktų apžiūros protokolas su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas pateiktas telefonas. Apžiūros metu jokių tyrimui reikšmingų duomenų nerasta (3 t., b. l. 142-143, 145-149).

39.10. 2022-08-26 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota, kad K. V. L. įleido į nuomojamą namą, kur kambaryje, šalia fotelio buvo rasta ir paimta melsvai pilkos spalvos kuprinė, kurios viduje yra juodos spalvos odinė rankinė, įvairūs daiktai bei dokumentai (3 t., b. l. 150-152, 154-156).

39.11. 2023-03-01 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta palikta kuprinė. Kuprinė yra trijų spalvų. Kuprinės nugarinė dalis ir petnešos juodos spalvos. Ant vienos iš petnešos matyti juodos ir raudonos spalvos emblema pavadinimu „EASTPAK“. Kuprinės viduje, didžiajame skyriuje matyti juodos spalvos per petį nešiojama odinė rankinė. Rankinė yra iš keturių skyrių, trys skyriai yra užtraukiami užtrauktukais. Apžiūrimi rankinės viduje esantys daiktai. Rankinėje rastos žirklės, užlenkiamas peilis, žiebtuvėlis, veidrodėlis, degtukų dėžutė su degtukais, siuvimo reikmenys, tušinukai, losjonas po skutimosi „Old Spice“, ranka rašytas lapelis su telefono numeriais bei prierašu „A.“. Toliau apžiūrint kuprinę, didžiajame skyriuje, kuriame buvo juodos spalvos odinė rankinė, rasti įvairūs dokumentai, užrašai, atvirukai. Apžiūrint kuprinės priekyje esantį mažąjį skyrių, jame randami du žibintuvėliai juodos spalvos korpusu ir degtukų dėžutė, kurią atidarius randami du degtukai ir 7 šoviniai. Toliau apžiūrimi kuprinėje rasti dokumentai su kaltinamojo P. V. duomenimis, t. y. jo vardu rašytas prašymas, administracinio nusižengimo protokolas, ambulatorinio apsilankymo aprašymas, teismo šaukimas, Telšių apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, darbo ieškančio asmens atmintinė, Telšių apylinkės teismo nuosprendis, apeliacinis skundas (3 t., b. l. 157-158, 160-171).

39.12. 2022-10-18 daiktų apžiūros protokolas su foto lentelėmis, kuriame nurodyta, jog apžiūrėta papuošalų dėžutė, paimta kratos metu 2022-08-25 pas L. V., A. S. ir P. V.. Dėžutė yra rudos (vyšninės) spalvos, 21 cm ilgio, 12 cm pločio, 12,5 cm aukščio, kampuose ant dangtelio yra raudonos gėlės, vidaus pusėje ant dangtelio yra veidrodis, vidus išklotas raudonu barchatu, priekyje yra 4 stalčiukai, 2 viršutiniai tik imitacija, kairėje stalčiukų nėra, 2 apatiniai atsidaro, apačioje yra geltono metalo apvalios kojelės, nugarinėje pusėje yra ovalo formos rankenėlė, kurią pasukus girdisi muzika (3 t., b. l. 172-173, 174-176).

39.13. 2022-10-18 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas su foto lentelėmis, kuriame nurodyta, jog nukentėjusiajai R. G. pateiktos atpažinti 6 dėžutės. R. G. iš jai atpažinimui pateiktų dėžučių savo dėžutės neatpažino (3 t., b. l. 177-181).

39.14. 2022-12-16 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas su foto lentelėmis, kuriame nurodyta, kad liudytoja D. Š. iš jai pateiktų atpažinimui 5 dėžučių atpažino dėžutę, kuri buvo pažymėta Nr. 4, parodė, kad tai jos motinai R. G. priklausanti papuošalų dėžutė, kuri buvo pavogta 2022 m. liepos mėnesį iš mamos gyvenamojo namo. Papuošalų dėžutę ji atpažino pagal dydį, pagal tai, kad ant korpuso yra gėlelės, pagal spalvą, pagal tai, jog viršutiniai stalčiukai neatsidaro, atsidaro tik apatiniai, nors šiai dėžutei trūksta vieno viršutinio stalčiuko, mano, kad jį galėjo nuplėšti vagys, bandydami atidaryti stalčiuką (3 t., b. l. 184-185, 188-189).

39.15. 2023-02-22 daiktų apžiūros protokolas su foto lentelėmis, kuriame nurodyta, kad atlikta daiktų, paimtų 2022-08-25 kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. dviejų popierinių dokumentų, apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad dokumentas - tai ranka rašytas 2022-07-29 pareiškimas, kurį pasirašė L. V.. Pareiškime nurodoma, kad J. G. draugai grasino, jog ji atiduotų 8000 eurų, kaltina, kad ji paėmė kitus daiktus. Kitas dokumentas - 2022-04-19 (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma apie įtraukimą į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Dokumente nurodyta, kad L. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2022-04-19 įtraukta į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Mažeikių rajono savivaldybėje iki 2023-04-19 (3 t., b. l. 194-195, 197-199).

39.16. 2022-12-07 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, jog akistatos tarp kaltinamųjų L. V. ir P. V. metu L. V. parodė, kad name, adresu (duomenys neskelbtini), ji gyveno su A. S., o P. V. kartu su jais negyveno, tik kartais atvažiuodavo. P. V. su šiais L. V. parodymais sutiko. Dėl to, kas ir kada pasiūlė apvogti Z. G. namą, L. V. parodė, kad niekas nesiūlė, niekas nėjo vogti, policininkai gąsdino, P. V. ir ją sumušė, todėl ji prisipažino, patikslino, kad jos nemušė, jai tik grasino, ji to nepadarė, taip sakys ir teisme. P. V. sutiko su L. V. parodymais. Dėl žiedų pardavimo lombarde L. V. parodė, kad nieko nebuvo, kad ji A. S. buvo įdavusi, ir jis nunešė į lombardą, jai buvo prigrasinta, todėl ji ir sakė, kad P. V., buvo įdavusi nunešti žiedą, bet nežino kokį, ar auksinį, ar sidabrinį, ar metalinį, nežino, kada tai buvo. P. V. parodė, kad jis nieko nežino apie lombardą, jam L. V. niekada nėra davusi jokių žiedų, kad jis nuneštų į lombardą (4 t., b. l. 9-14).

39.17. 2022-12-07 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, jog akistatos tarp įtariamųjų L. V. ir A. S. metu L. V. parodė, kad name, adresu (duomenys neskelbtini), ji gyveno su A. S., o kam priklauso namas, ji nežino. A. S. parodė, kad namas yra P., kad vieną dieną atvažiavo žmogus iš (duomenys neskelbtini), kuris pasakė, jog yra jo tėvo namas, leido gyventi. Dėl to, kas pasiūlė apvogti Z. G. namą, L. V. parodė, kad niekas nesiūlė, kad ji niekur nėjo, o prisipažino, nes jai prigrasino policijoje, parodė, kad Z. G., kai ją išprievartavo, jai dovanojo žiedą, kuris buvo su viena akute, lyg tai raudona, o gal balta, žiedas buvo geltonos spalvos, auksinis, nežino, kiek Z. G. jai padovanojo žiedų, ar du, ar vieną, parodė, kad Z. G. kitą dieną atėjo pas ją į namus, tuo metu ji gyveno kitame name, ir atnešė jai žiedą. A. S. parodė, kad jis nieko apie žiedus nežino. Dėl L. V. duoto žiedo, kad jis nuneštų į lombardą, A. S. parodė, kad ji jam padavė auksinį žiedą, jis pagalvojo, kad tai jos žiedas, nepamena, į kokį lombardą nunešė, nepamena, už kiek žiedą pardavė, nepamena, kaip tas žiedas atrodė, nepamena, kada jam tą žiedą ji davė (4 t., b. l. 28-29).

39.18. 2022-12-14 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, jog akistatos tarp nukentėjusiojo Z. G. ir įtariamosios L. V. metu L. V. parodė, jog Z. G. yra prašęs atlikti ūkio darbus - išrauti žolę, skaldyti malkas, sutvarkyti pečių. Sutvarkyti ar pamūryti pečių prašė ir A. S.. Negali nurodyti, kada prašė atlikti darbus. Realiai nieko nebuvo susitarę ir jokių darbų ten nedirbo. Z. G. nesutiko su L. V. parodymais, teigė, kad nėra buvę, jog jis duotų kokių ūkio darbų L. V., niekada su L. V. ir A. S. nesitarė dėl jokių darbų atlikimo, begeriant išsikalbėjo su Algiu, kad jis moka mūryti židinius, bet dėl krosnies mūrijimo jis su juo nesitarė, jie pas jį nėra dirbę jokių darbų. Dėl L. V. prašymo 2022-07-22 paskolinti jai 30 eurų, Z. G. parodė, kad tą dieną, prieš Onos atlaidus L. V. ne keliuku, o per laukus nuo kaimynės atvažiavo viena pati, paprašė paskolinti 30 eurų, jis jai neskolino, nes neturėjo grynųjų pinigų, turėjo pinigų tik bankomate, L. V. buvo įėjusi į namą, virtuvėje jis ją pavaišino kava, daugiau nieko negėrė ir ji išvažiavo. L. V. patvirtino, kad taip buvo. Į klausimą, ar Z. G.2022-07-23 apie 12 val. buvo sutikęs L. V. ir A. S., Z. G. patvirtino, jog taip buvo, parodė, kad tą dieną jis išvažiavo 12 val. į (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ant sankryžos susitiko L. V. ir A. S., kurie važiavo dviračiais, jie norėjo su juo pasikalbėti, bet jis pasakė, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini), į šventę ir neturi laiko, parodė, kad jis važiavo su karieta, pakinkyta arkliais, nesakė, kada planuoja grįžti, apie grįžimą galėjo pasakyti L. V. tada, kai dieną prieš tai jie kartu gėrė kavą pas jį, parodė, kad L. V. sakė, jog jo žmona yra ligoninėje, sakė tada, kai gėrė kavą. L. V. patvirtino, kad Z. G. parodymai teisingi. Dėl Z. G. namų rakto laikymo vietos Z. G. parodė, jog L. V. nežinojo, jis jai nėra rodęs, kur laiko raktą nuo namų, L. V. pas jį namuose yra buvusi tik vieną kartą, kai buvo atvykusi pasiskolinti 30 eurų, jis mano, kad gal jie nužiūrėjo ar iš tolo matė, kur jie išvykdami padeda durų raktą. L. V. parodė, kad ji nežinojo, kur yra tas durų raktas, jie nežinojo, niekur nieko nežiūrėjo, ji pas jį namuose buvo tik vieną kartą. Dėl Z. G. L. V. dovanotų žiedų L. V. parodė, kad Z. G., būdamas neblaivus, su arkliu atvažiavo pas ją, atėjęs jai davė vieną geltonos spalvos žiedą su balta akute, ji nežino, ar jis auksinis, pasakė, kad žiedą jai duoda už seksą, kad jis per prievartą ją vis tempdavosi, bet ji negali nurodyti, kada jis tą žiedą jai davė. Z. G. nesutiko su L. V. parodymais, teigė, kad vieną kartą su arkliu yra nuvažiavęs pas L. V., bet jos nebuvo namuose, jokių žiedų su savimi nevežioja, jokių žiedų jis L. V. niekada nedovanojo, jokio sekso tarp jo ir L. V. niekada nėra buvę (4 t., b. l. 41-49).

39.19. 2022-10-07 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) su foto lentelėmis, kurioje nurodyta, kad tirti pateikti: 18 vnt. šovinių yra šaudmenys, o, būtent, pramoninės gamybos, šaudymui tinkami, 9x19 mm kalibro, centrinio skėlimo „Luger“ šoviniai, kurie skirti įvairiems A, B kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams: pistoletams, pistoletams-kulkosvaidžiams; 3 šoviniai yra šaudmenys, o, būtent, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, šaudymui netinkami, 7,62x25 mm kalibro, TT šoviniai, kurie skirti įvairiems graižtviniams A, B kategorijų šaunamiesiems ginklams, tokiems kaip: TT pistoletams, PPŠ, PPS pistoletams-kulkosvaidžiams ir kt.; 34 šoviniai yra šaudmenys, o, būtent, pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, sportiniai-medžiokliniai šoviniai, kurie skirti įvairiems graižtviniams, šaunamiesiems ginklams: pistoletams, šautuvams, revolveriams (tirti pateikti 20 vnt. šovinių šaudymui tinkami, 14 vnt. šaudymui netinkami); 4 šoviniai yra šaudmenys, o, būtent, pramoninės gamybos, šaudymui tinkami, 16 kalibro, centrinio skėlimo, medžiokliniai šoviniai, kurie skirti įvairiems 16 kalibro, B, C kategorijų lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams; 3 šoviniai yra šaudmenys, o, būtent, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, šaudymui netinkami, 7,92x57 mm kalibro „Mauser“ šoviniai, kurie skirti įvairiems graižtviniams A, B kategorijos šautuvams, karabinams, kulkosvaidžiams; 1 imitacinis šovinys yra šaudmuo, o, būtent, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, šaudymui tinkamas, 7,62x51 mm (.380) kalibro šovinys, kuris skirtas įvairiems graižtviniams šautuvams. 7,62X51 mm kalibro (.308 Winchester) šoviniai skirti šautuvams M14, M1 Garand, o taip pat medžiokliniams šautuvams Remington mod. 700, 742, 760, Sako mod. Forester Standart, Mauser mod. 66, 2000 ir kt.; 19 vnt. šovinių yra šaudmenys, o, būtent, pramoninės gamybos, .32 AUTO (7,65x17 mm) kalibro, centrinio skėlimo „Browning“ šoviniai, kurie skirti įvairiems A, B kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams: pistoletams, pistoletams-kulkosvaidžiams (tirti pateikti 8 vnt. šovinių šaudymui tinkami, 11 vnt. šovinių šaudymui netinkami); 1 šovinys yra pramoninės gamybos, 9x19 mm kalibro, centrinio skėlimo „Luger“ šovinio sudėtinės dalys ir todėl prie šaudmenų nepriskiriamas. Tirti pateikta viena dėtuvė yra 7,65 mm kalibro nenustatyto modelio pistoleto sudėtinė dalis. Tirti pateikta antra dėtuvė yra 7,65 mm kalibro, Femaru Model 37, pistoleto sudėtinė dalis (4 t., b. l. 56-70).

39.20. 2023-03-09 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) su foto lentelėmis, kurioje nurodyta, kad tirti pateiktas 1 šovinys yra pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, V klasės statybinis-montažinis šovinys. Tirti pateikti 6 šoviniai yra pramoninės gamybos, kraštinio skėlimo, D klasės statybiniai-montažiniai šoviniai. Statybiniai-montažiniai šoviniai prie šaudmenų nepriskiriami (4 t., b. l. 75-78).

40. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023-06-01) atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Pažymėtina, kad įsibrovimu teismų praktikoje laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Įsibrovimu taip pat pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpą patenka laisvai, tačiau pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010 ir kt.).

41. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji neigė savo kaltę dėl šio nusikaltimo įvykdymo. K. L. V. teismui teigė, kad jokio įsibrovimo į gyvenamąjį namą nebuvo, jie nieko nežinojo, kaip galima atsirakinti trobą, kai nežinai, kur padėtas raktas, kur tie žiedai, pas nukentėjusįjį Z. G. namuose yra buvusi vieną kartą, tada pas jį dviračiu nuvažiavo pasiskolinti 30 eurų, bet jis pinigų neturėjo, todėl tik atsigėrė kavos ir ji grįžo atgal, kavą gėrė jo namuose, virtuvėje, iš jo namų ji išėjo pirma, paskui ją išėjo Z. G., kuris nuėjo prie savo karietos ar mašinos, tą kartą išeidamas iš namų Z. G. durų neužrakino. Kaltinamasis A. S. teismui paaiškino, kad jis į G. namus nesibrovė, ten net nėra buvęs, apie tą vagystę jis nieko nežino, jis nėra buvęs pas Z. G. namuose, žinojo, kad L. V. ten nueidavo, nes Z. G. ateidavo ir prašydavo. Kaip teigė kaltinamasis, jis nusipirkdavo ir sekcijoje visada turėdavo šampano, vyno, konjako, ir dabar gėrimai ten tebėra, jie gėrė jo gėrimus, nupirktus iš jo pinigų, L. V. papuošalų, auksinių žiedų tikrai turėjo daug, jis pats jai nupirkdavo, yra nupirkęs auksinį žiedą, auksinę grandinėlę, dar kažką, ir P. V. parnešdavo. P. V. dėl vagystės įsibraunant į G. namą teismui paaiškino, kad tai yra visiška nesąmonė, jis net nežino, kur Z. G. gyvena, jis ten nebuvo, nėra buvęs, nežino, ar A. S. su L. V. ten eidavo, dėl kaltinimo pavogus aukso dirbinius, alkoholinius gėrimus, gali paaiškinti, kad jis pats turi aukso, nes taupė, pirko, pas L. V. ir A. S. yra matęs aukso dirbinių, jis pats yra davęs aukso A. S., jie ir patys atrasdavo, ir jis miške rasdavo, L. V. turėjo aukso dirbinių, nežino, kur ji laikė papuošalus.

42. Teismas tokiais kaltinamųjų paaiškinimais, duotais teisme, nesiremia ir juos atmeta, vertindamas juos kaip kaltinamųjų gynybinę poziciją, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Šiuo atveju paminėtina, kad kaltinamųjų paaiškinimai proceso metu nebuvo nuoseklūs, įvertinant ir tai, kad 2022-08-25 per ikiteisminio tyrimo metu vykusią apklausą kaltinamoji L. V. pripažino įvykdžiusi nusikalstamą veiką, teigdama, jog Z. G. jos paprašė ateiti padėti pasidarbuoti prie ūkio darbų, tada jis jai dar pasakė, kad jo žmona yra ligoninėje, o jis išvažiuoja į šventę, namuose nieko nebus, sakė, jog išvažiuoja 12 val. dienos, o sugrįš 2 val. nakties, ji matė, kad Z. G. raktą nuo lauko durų laikė padėtą prie netoliese esančios elektros skydinės, kažkokios spintelės elektrai, tiksliai nežino, kaip ją pavadinti, o raktas buvo padėtas kažkur pritvirtintoje geldelėje, tas raktas buvo padėtas aukštai, ji, parėjusi į namus, papasakojo P. V., kad Z. G. žmona yra ligoninėje, Z. G. išvyksta visai dienai į šventę, namuose nieko nėra. Ji pasiūlė P. V. nueiti į Z. G. namą ir paieškoti ko nors pavalgyti, P. V. sutiko eiti kartu, jie nesitarė nieko vogti, išskyrus maisto produktus, nes ji norėjo valgyti, nuėjus prie Z. G. namo, ji paėmė raktą iš tos vietos, kur buvo mačiusi, jog Z. G. laiko raktą, atrakino durų spyną, abu su P. V. įėjo į namą, netrukus P. V. ją pašaukė, kad rado šampano, ji nuėjo į kambarį, kur pamatė ant grindų stovinčioje spintelėje sudėtus alkoholio butelius, paėmė 3 šampano, 2 vyno ir 1 brendžio butelį, susidėjo į maišelį, kurį ji turėjo su savimi. Kaip ikiteisminio tyrimo metu teigė kaltinamoji, P. V. jai nesakė, jog būtų paėmęs dar kokius daiktus, užrakinusi duris, raktą ji padėjo atgal, tik vėliau namuose ji pamatė kažkokią nematytą medinę, rožinės spalvos dėžutę su muzika, paklausė, iš kur ta dėžutė, P. V. jai pasakė, kad pavogė su žiedais iš Z. G. namo. Nors teisiamojo posėdžio metu L. V. teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesą, kad kriminalistai jai prigrasino, jog ją sudaužys taip, kaip P. V., o jis visas buvo mėlynas, todėl ką jie jai sakė, ji viskam pritarė, tačiau kaltinamosios iškeltą versiją apie jai išsakytus grasinimus paneigė teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta tyrėja R. T., kuri ikiteisminio tyrimo metu atliko L. V. apklausą (6 t., b. l. 118-121). Liudytoja teigė, jog šioje byloje buvo tyrėja, apklausė įtariamuosius L. V. ir A. S., pirmoje apklausoje L. V. prisipažino, kad įėjo į Z. G. namą ir su P. V. jį apvogė, teigė, jog pavogė tik alkoholinius gėrimus, daugiau nieko nematė, tik vėliau namuose pamatė medinę dėžutę, tačiau vėliau viską pradėjo neigti, o A. S. iškart viską neigė. Kaip parodė liudytoja, pastabų, kad ką nors ji surašė netiksliai, niekas nedavė, jokių papildymų nebuvo, jei būtų buvę pastabų, tai ji pati jas būtų užrašiusi, o jei pastabų būtų atsiradę vėliau, tai tada jos būtų pridedamos specialiame priede prie protokolo, viską pasirašė patys įtariamieji, dėjo parašus, apie jiems daromą poveikį nieko pasakyti negali, ji poveikio nedarė, ir niekas kitas to daryti negalėjo. Liudytoja R. T. taip pat parodė, kad, kai susitiko su įtariamaisiais antrą kartą, turėjo daryti akistatą, atvyko visi trys įtariamieji, A. S. pradėjo šaukti, L. V. vadinti negražiais žodžiais, tada L. V. pradėjo verkti ir sakyti, jog nieko nesakė ir nieko nedarė, suprato, jog ji atsisakė savo parodymų dėl A. S.. Šiuo atveju paminėtina ir tai, kad kaltinamųjų A. S. bei P. V. duoti paaiškinimai apie vagystę, įsibraunant į namą, taip pat nėra nuoseklūs, kaltinamieji skirtingai aiškino įvykio aplinkybes duodami parodymus teismui ir apklausiami ikiteisminio tyrimo metu. Be to, teismas negali remtis kaltinamųjų teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, nes juos paneigia kita bylos medžiaga.

43. Nukentėjusysis Z. G. teismui teigė, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini), namo duryse yra senoviška spyna, jie užrakindavo namus, prie durų būdavo toks medelis, už jo užkišdavo raktą, kai žmona išvažiavo į ligoninę, liepos 22 d. L. V. pas jį su dviračiu atvažiavo pasiskolinti pinigų, tuo metu jis ruošėsi važiuoti į šventę, buvo Onos atlaidai, tą kartą jis namie pinigų neturėjo, tai pasakė, kad nepaskolins, atsigėrė kavos ir L. V. išvažiavo namo, antrą dieną jis išvažiavo į šventę, jie žinojo, jog jo žmona ligoninėje, o namie nieko nėra, kai jis jau važiavo į šventę, jam atrodo, kad A. S. su L. V. važiavo į (duomenys neskelbtini) g., jie matė, kad jis išvažiavo, žinojo, kad jo žmona ligoninėje, jis iš šventės su arkliais parvažiavo 24 d., kai parvažiavo, buvo antra ar trečia valanda nakties, išvažiuodamas iš miškelio, pamatė, kad kambaryje įjungta šviesa, nors jis šviesos nebuvo įjungęs. Kaip teismui teigė nukentėjusysis, iš namų dingo žmonos auksiniai žiedai, buvo du „šliūbiniai“, du su akelėmis ir du jo „šliūbiniai“ žiedai, žmonos žiedai buvo sudėti batelyje, o jo buvo arbatiniame puodelyje, dar buvo muzikinė dėžutė su auskarais, kurios irgi pasigedo, taip pat pasigedo rėmelio su skaičiais, iš namų dingo šampanas, butelis brendžio, lygtais dar buvo trauktinės butelis, buvo „sausvynis“, kurie buteliai buvo nugerti, tai tie buvo palikti, dingo pilni, nepradaryti buteliai. Z. G. parodė, kad jis nieko kito neįtaria, nes tik kaltinamieji galėjo pavogti.

44. Nukentėjusioji R. G. teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad 2022 m. liepos 20 d. turėjo gultis į ligoninę, liepos 19 d. prieš išvažiuodama į ligoninę, žadėjo užsimauti žiedus, žiedai buvo dėžutėje, bet pagalvojo, kad prieš operaciją lieps nusiimti žiedus, tai jų neužsimovė, kad gėrimai nebūtų tarpe tarp spintelės ir sekcijos, liepos 19 d. ji pradarė dureles ir viską sustatė į apačią, nes ruošėsi anūko krikštynoms, tai buvo nusipirkę gėrimų šventei, po operacijos ją išvežė į (duomenys neskelbtini), į reabilitaciją, ji paprašė gydytojo, kad šeštadienį po procedūros ją išleistų bent parai, o vyrui pasakė, kad važiuotų atvežti žiedus, kurie buvo padėti sekcijoje, mėlynuose batukuose, paskambinęs vyras pasakė, kad jis nieko neranda ir vyras grįžo be žiedų, ji pasakė, kad taip negali būti, nes žiedai visą laiką buvo, nors turėjo važiuoti į bažnyčią, bet vis tiek sūnui sakė, jog važiuotų iki namų, nes norėjo užsimauti tuos žiedus, sūnus ją parvežė namo, bet sekcijoje tikrai nieko nebuvo, vėlavo į bažnyčią, nebuvo laiko ieškoti, todėl išvažiavo, o kitą dieną ją išvežė į (duomenys neskelbtini), iš po reabilitacijos ji grįžo gal rugpjūčio 13 d., tada pažiūrėjusi pamatė, kad nėra ne tik jos žiedų, bet nėra ir jos muzikinės papuošalų dėžutės, atidariusi sekciją, pamatė, kad nėra aukso spalvos rėmelio, kurį buvo dovanoję vaikai, taip ji prarado papuošalų dėžutę, kurią policija grąžino, rėmelį, 4 auksinius žiedus: du vestuvinius, vieną kaip vestuvinį tik su trimis akutėmis, vieną senovinį, kurį 18-ojo gimtadienio proga jai dovanojo krikšto mama, žiedai buvo su prabomis. Nukentėjusioji taip pat tvirtino, jog buvo paimti 3 buteliai šampano, 2 buteliai vyno ir 1 butelis brendžio, vyro vestuviniai žiedai buvo padėti atskirai nuo jos, jie buvo arbatiniame puodelyje, kai jis grįžo, sakė, kad nebėra ir jo žiedų, vyro žiedai buvo auksiniai, taip pat su prabomis. Nukentėjusioji R. G. teigė, kad namas rakinamas su sena spyna, turi tik vieną raktą, todėl, vienam išėjus, užrakinę duris, raktą padėdavo už užkalto medinio „balkelio“.

45. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiųjų parodymais apie jų atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo padarymo aplinkybes ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą. Šiuo atveju paminėtina, jog nukentėjusieji viso proceso metu buvo nuoseklūs, tapačiai ir analogiškai aiškino įvykio aplinkybes tiek duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu (R. G. 2022-08-16, 2022-10-18 apklausos protokolai, Z. G. 2022-08-19, 2022-10-18 apklausos protokolai), tiek ir teisiamojo posėdžio metu. Be to, nukentėjusioji R. G. apie namuose įvykdytą vagystę tas pačias aplinkybes nurodė ir 2022-08-16 rašydama protokolą-pareiškimą, o nukentėjusysis Z. G. apklausų metu duotus parodymus patvirtino ir 2022-12-14 vykusios akistatos tarp jo ir įtariamosios L. V. metu. Nukentėjusieji viso proceso metu nuosekliai įvardijo namuose buvusius daiktus, kurių neberado po padaryto nusikaltimo, nurodė jų laikymo vietas, taip pat įvardijo ir pagrobtų daiktų vertę. Paminėtina ir tai, kad nukentėjusieji Z. G. ir R. G. parodymus davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio nuostatas. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, dėl kurių nukentėjusieji būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti kaltinamuosius nusikaltimo įvykdymu. Bylos duomenys rodo, kad nukentėjusioji R. G. su kaltinamaisiais nebuvo pažįstama, iki bylos nagrinėjimo teisme nebuvo jų mačiusi, nukentėjusysis Z. G. su kaltinamaisiais susitikdavo, kartu girtaudavo, susipykę nebuvo. Be to, kaltinamieji taip pat nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusieji galėtų būti šališki. Taigi, teismas, įvertinęs tokias aplinkybes, taip pat ir tai, jog nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga, jais remiasi visa apimtimi.

46. Kokie daiktai buvo pagrobti iš R. G. ir Z. G. namų, patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta nukentėjusių dukra D. Š., kuri parodė, kad jai yra žinoma, jog dingo jos mamos papuošalų dėžutė, kuri buvo komodos modelio, apatiniai stalčiukai atsidarinėjo, o du viršutiniai buvo imitacija, dėžutės viršus atsiversdavo, viduje buvo veidrodėlis ir balerina, kurią kitoje pusėje užsukus, grodavo, dingo 3 mamos vestuviniai auksiniai žiedai, vienas iš jų buvo su akutėmis, taip pat dingo vienas didesnis, storesnio metalo auksinis žiedas, kuris buvo ne vestuvinis, jis buvo su didele, skaidria, šviesiai melsva akimi, jį mamai buvo padovanojusi krikšto mama, dingo ir alkoholis, kiek tiksliai dingo alkoholio, ji nežino, be to, mama pasigedo ir rėmelio su skaičiumi 50. Liudytoja tvirtino, jog buvo prarasti ir du tėčio vestuviniai žiedai, kurie buvo auksiniai, su prabomis. Tėvai žiedų pasigedo 2022-07-30, kaip jie dingo, nežino. Šiuo atveju paminėtina, kad liudytoja D. Š. aplinkybes apie tėvų pagrobtus daiktus nuosekliai pasakojo viso proceso metu, t. y. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai sutapo su jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, be to, liudytoja smulkiai įvardijo ir vietą, kurioje buvo laikomi jos motinos žiedai, kad jie buvo sekcijoje, įdėti į mažą, batukų formos, mėlyną dėžutę, kuri buvo likusi po jos vaiko krikštynų, taip pat, jog papuošalų dėžutė buvo padėta ant tos pačios sekcijos viršaus. Tokiais liudytojos duotais parodymais, įvertinus ir tai, kad jie duoti davus priesaiką teisme, teismas neturi pagrindo nesiremti.

47. Aiškinantis įvykio aplinkybes, 2022-08-17 įvykio vietos apžiūros metu buvo nustatyta, jog priėjus prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įėjimo durų, ant sienos, po dešine puse, netoli durų yra prisuktas medinis 0,40 cm ilgio per pusę perskeltas rąstas, ant kurio yra laikomas nuo namo pakabinamos spynos raktas; įėjus į kambarį, palei sieną stovi sekcija, kurioje sudėti įvairūs namų apyvokos daiktai, indai, dešinėje spintos pusėje, lentynoje yra dekoratyvinė plastikinė dėžutė, šviesiai žalsvos spalvos su vaikiškomis dvejomis pėdutėmis, kurioje buvo sudėti aukso gaminiai (3 t., b. l. 1-2, 4-11). Kas patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojos nurodytas aplinkybes apie tai, kur yra laikomas raktas nuo namų, bei kur buvo laikomi pagrobti auksiniai papuošalai.

48. Paminėtina, kad nors kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu neigė įsibrovę į nukentėjusiųjų namą ir iš jo pagrobę daiktus, tačiau tokias aplinkybes paneigia 2022-08-25 kratos protokolas su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota, jog kaltinamųjų L. V., A. S. ir P. V. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, kurios metu gyvenamojo namo virtuvės kambaryje, kampe už krosnies rasta tamsiai vyšninės spalvos papuošalų dėžutė su veidrodžiu, dėžutei trūksta vieno stalčiaus (3 t., b. l. 103-104, 107-122). Tiek iš teisme apklaustos liudytojos D. Š. duotų parodymų, jog tyrimo metu ji buvo pakviesta atpažinti papuošalų dėžutės, kuri buvo dingusi, tą dėžutę, kuri buvo pas jos tėvus, ji atpažino, nes ją matė nuo pat vaikystės, tiek ir iš 2022-12-16 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo, kuriame užfiksuota, kad liudytoja D. Š. iš jai pateiktų atpažinimui 5 dėžučių atpažino dėžutę, kuri buvo pažymėta Nr. 4, nes tai jos motinai R. G. priklausanti papuošalų dėžutė, kuri buvo pavogta 2022 m. liepos mėnesį iš mamos gyvenamojo namo, papuošalų dėžutę ji atpažino pagal dydį, pagal tai, kad ant korpuso yra gėlelės, pagal spalvą, pagal tai, jog viršutiniai stalčiukai neatsidaro, atsidaro tik apatiniai, nors šiai dėžutei trūksta vieno viršutinio stalčiuko, mano, kad jį galėjo nuplėšti vagys, bandydami atidaryti stalčiuką (3 t., b. l. 184-185, 188-189), matyti, jog būtent pas kaltinamuosius namuose buvo rasta R. G. papuošalų dėžutė. Kaltinamieji teismo posėdžio metu negalėjo teismui paaiškinti, kaip ta papuošalų dėžutė pas juos atsirado. Kaltinamasis A. S. teismui teigė, kad nežino, kas kratos metu pas jį namuose buvo rasta, jam sakė, kad buvo dėžutė, jis klausė L. V., ar ta dėžutė buvo jos. Kaip teigė kaltinamasis, jis tą dėžutę buvo matęs, matė, kad ji stovi, bet jis ja nesidomėjo, jam buvo neįdomu, ji stovėjo prie veidrodžio, toje dėžutėje buvo laikomos visos L. V. grandinėlės, papuošalai. K. L. V. tvirtino, kad savo namuose nematė jokių jai nematytų dėžučių. Kaltinamasis P. V. teigė, kad jis nežino, kur L. V. laikė savo papuošalus. Kaip matyti, aptarti kaltinamųjų paaiškinimai tarpusavyje nesutampa, vieni kitiems prieštarauja. Be to, nesutampa ir su rašytine bylos medžiaga, t. y. nors A. S. teigė, kad papuošalų dėžutė stovėjo prie veidrodžio, tačiau iš 2022-08-25 kratos protokolo matyti, jog ji buvo rasta virtuvės kambaryje, kampe už krosnies. Kaip jau minėta, kaltinamoji L. V., ikiteisminio tyrimo metu pripažinusi, jog įvykdė nusikaltimą, apklausos metu parodė, kad namuose ji pamatė kažkokią nematytą medinę, ružavos spalvos, su muzika dėžutę, paklausė, iš kur ta dėžutė, P. V. jai pasakė, kad pavogė su žiedais iš Z. G. namo (6 t., b. l. 118-119).

49. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji kėlė versiją, jog L. V. turėjo daug papuošalų, tame tarpe ir auksinių. Kaltinamasis A. S. teismui paaiškino, kad L. V. turėjo papuošalų, jai yra nupirkęs ir žiedus, ir auskarus, ir grandinėlių, auksinių žiedų tikrai turėjo daug, ne tik jis pats jai nupirkdavo, bet ir P. V. parnešdavo. Be to, kaltinamasis teigė, kad ir P. V. turėjo aukso, kurį atsiėmė iš policijos, P. V. jam atidavė visą auksą – auksines grandinėles, žiedus, buvo visas gumulas. Kaltinamasis P. V. tvirtino, kad jis pats turi aukso, nes taupė, pirko, pas L. V. ir A. S. yra matęs aukso dirbinių, jis pats yra davęs A. S. aukso, jie ir patys atrasdavo, ir jis miške rasdavo, L. V. turėjo aukso dirbinių, A. S. jai nupirkdavo, kartais jis atnešdavo. Tačiau teismas tokią kaltinamųjų teisme iškeltą versiją traktuoja kaip gynybinę, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, pažymint, jog ir pats kaltinamasis A. S. 2022-08-25 vykusios apklausos metu, kai buvo apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad jis nei pas L. V., nei pas P. V. nėra matęs jokių auksinių žiedų. Be to, teisme duotų kaltinamųjų paaiškinimų nepatvirtina ir jokia kita bylos medžiaga. Nukentėjusysis Z. G. teismui tvirtino, kad, kai jis lankėsi pas L. V. ir A. S., nematė, kad jie namie turėtų aukso dirbinių. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Iš byloje esančio 2022-08-25 kratos protokolo matyti, jog atlikus kratą kaltinamųjų L. V., A. S. ir P. V. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2022-08-25 nutarimą daryti kratą, jokių papuošalų, tame tarpe ir aukso dirbinių, rasta nebuvo.

50. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji, neigdami įvykdytą vagystę, nurodė, kad pats Z. G. L. V. dovanojo papuošalus. K. L. V. tvirtino, kad vieną žiedą Z. G. jai yra padovanojęs, tą kartą jis atvažiavo arkliu ir jai prižadėjo duoti vieną žiedą, ji nežino, ar jis buvo auksinis, ar sidabrinis, bet jis buvo su akute, kad nukentėjęs jai padavė žiedą, niekas apie tai nežinojo, ji to žiedo nebeturi, įdavė jį sugyventiniui, kad jis nuneštų į lombardą, kai jis jį nunešė, ten paaiškėjo, kad žiedas ne auksinis, ir lombardas jo nepriėmė. Kaltinamasis A. S. teismui paaiškino, jog L. V. minėjo, kad Z. G. jai padovanojo žiedą, nežino, kiek Z. G. jai žiedų yra pridovanojęs. Tačiau teismas tokiais kaltinamųjų paaiškinimais taip pat nesiremia ir juos atmeta. Visų pirma, paminėtina, jog kaltinamųjų duoti paaiškinimai apie neva Z. G. L. V. dovanotą žiedą yra prieštaringi, t. y. 2022-12-07 vykusios akistatos tarp L. V. ir A. S. metu L. V. parodė, kad, kai ją Z. G. išprievartavo, jai dovanojo žiedą, kuris buvo su viena akute, lyg raudona, o gal balta, žiedas buvo geltonos spalvos, auksinis, nežino, kiek Z. G. jai padovanojo žiedų, ar du, ar vieną, o A. S. parodė, kad jis apie žiedus nieko nežino. 2022-12-14 vykusios akistatos tarp nukentėjusiojo Z. G. ir įtariamosios L. V. metu L. V. parodė, jog Z. G., būdamas neblaivus, su arkliu atvažiavo pas ją, atėjęs jai davė vieną geltonos spalvos žiedą su balta akute, ji nežino, ar jis auksinis, pasakė, kad žiedą jai duoda už seksą, kad jis per prievartą ją vis tempdavosi, kaip teigė, ji negali nurodyti, kada jis tą žiedą jai davė, tuo tarpu Z. G. nesutiko su L. V. parodymais, tvirtindamas, kad jokių žiedų su savimi nevežioja, jokių žiedų jis L. V. niekada nedovanojo, jokio sekso tarp jo ir L. V. niekada nėra buvę (4 t., b. l. 41-49). Be to, paminėtina, kad kaltinamųjų teismui duotus paaiškinimus apie Z. G. dovanotą žiedą paneigė ir pats teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis Z. G., parodydamas, kad jis kaltinamiesiems jokių žiedų nenešė ir jiems nedovanojo.

51. Tai, kad būtent kaltinamieji įvykdė vagystę, įsibraudami į nukentėjusiųjų namą ir iš jo pagrobdami Z. G. ir R. G. priklausančius daiktus, patvirtina ir byloje esantis 2022-08-24 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja I. K.-V. pateikė 2022-07-29 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pasirašyta tarp lombardo atstovo K. K. ir kaltinamojo A. S. dėl auksinio žiedo (3 t., b. l. 82-83, 85). Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas K. K. parodė, kad į lombardą, kurio adresas (duomenys neskelbtini), 2022 m. buvo atneštas žiedas, jeigu ant sutarties buvo nurodyta data 2022-07-29, tai tą dieną ir atnešė, ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė, jog gaminį atnešė A. S., nes, priduodant žiedą, jiems reikia parodyti dokumentą, būna pildoma sutartis. Kaip teigė liudytojas, buvo atneštas vienas žiedas apie 3 g svorio, už kurį buvo sumokėta 70 Eur, jeigu žiedo svoris buvo apie 3 g, tai turėtų būti moteriškas žiedas, gali būti, kad tai buvo moteriškas vestuvinis žiedas, kadangi sutartyje nebuvo užrašyti jokie komentarai, jog žiedas būtų buvęs su akute, todėl turėjo būti paprastas žiedas, be akmenėlių. Šiuo atveju pažymėtina, kad kaltinamasis A. S. dėl parduoto žiedo teismui paaiškino, kad jis žiedų yra pardavęs labai daug, kai neturėdavo pinigų, ateidavo, pasižiūrėdavo, rasdavo kokį L. V. žiedą, paklausdavo L. V., ar jis jai reikalingas, jeigu nereikalingas, nunešdavo ir parduodavo už 80 ar 100 eurų. Kaip teigė kaltinamasis, L. V. yra prašiusi nunešti jos žiedą į lombardą, vieną žiedą jis nunešė į lombardą Mažeikiuose ir užstatė, neprisimena, kaip jis atrodė, gal buvo su akimi, nežino, iš kur tą žiedą L. V. buvo gavusi, jis neklausė, nes L. V. turėjo žiedų, tai jis neklausinėjo, ji lyg minėjo, kad tą žiedą jai padovanojo Z. G., užstatęs tą žiedą, gavo 50–60 eurų, gavęs iš lombardo pinigus, kažką pirko, paskui to žiedo nebenuėjo pasiimti. Tuo tarpu 2022-08-25 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. S. aiškino, kad yra turėjęs savo auksinį žiedą, kurį prieš 2 mėnesius pardavė lombarde, esančiame netoli geležinkelio, (duomenys neskelbtini), daugiau niekur nėra buvęs ir pardavęs auksinio žiedo, žiedą pardavė kaip metalo laužą, nes žiedą buvo sulankstęs, lombarde, kuris yra (duomenys neskelbtini), priešais parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, 2022 metais jis nėra užstatęs jokio žiedo. Kaip rodo A. S. apklausos protokolas, jam parodžius iš lombardo gautus dokumentus, kuriuose nurodyta, jog jis 2022-07-29 pridavė auksinį žiedą į lombardą, A. S. jau teigė, kad vis dėl to jis buvo tame lombarde, kai nunešė ir pardavė auksinį žiedą, kurį jam davė L. V., neprisimena, kaip tas žiedas atrodė, L. V. jam neaiškino, iš kur tas žiedas ir kodėl jį reikia parduoti, nepamena, kiek gavo už parduotą žiedą, visus pinigus jis atidavė L. V.. Be to, teigė, kad, kai L. V. jam padavė tą žiedą, jis jį apžiūrėjo ir matė prabą, todėl ir nešė į lombardą. Kai jau minėta, jog pati L. V. teismui tvirtino, kad ji sugyventiniui vieną kartą yra davusi žiedą, kad jis jį nuneštų į lombardą, bet lombardas jo nepriėmė, nes žiedas buvo ne auksinis, o paprastas.

52. Tokias kaltinamųjų nurodytas aplinkybes apie papuošalus, turimą auksą ir žiedo pridavimą į lombardą teismas vertina kaip nenuoseklias, prieštaraujančias tarpusavyje, nesutampančias ir su kita bylos medžiaga. Todėl teismas daro išvadą, kad jomis remtis negalima.

53. Aptartos aplinkybės, t. y. pačių kaltinamųjų duotų paaiškinimų nenuoseklumas, nuoseklūs nukentėjusiųjų parodymai, kuriuos patvirtina ne tik teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai, bet ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme, nustatytos aplinkybės apie tai, kad kaltinamieji, žinodami, kur gyvena nukentėjusysis, sužinoję ir tai, kuriuo metu Z. G. ir jo sutuoktinės nebus namuose, pastebėję, kur yra laikomas raktas nuo nukentėjusiųjų namų, byloje esantys duomenys apie kaltinamųjų namuose rastą pagrobtą nukentėjusiosios papuošalų dėžutę, kaip ir duomenys apie auksinio žiedo pridavimą į lombardą, bei kaltinamosios L. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl įvykdyto nusikaltimo, leidžia teismui daryti išvadą, kad būtent kaltinamieji, veikdami bendrai, rastu raktu atrakindami namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), duris, taip įsibraudami į Z. G. ir R. G. namus, pagrobė nukentėjusiesiems priklausančius daiktus. Todėl L. V., A. S. ir P. V. padaryta nusikalstama veika, esant vagystę kvalifikuojančiam požymiui (įsibrovimui į patalpą), tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

54. Pažymėtina, kad valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamųjų nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuoti į nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). 2023 m. balandžio 27 d. buvo priimtas BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmę sušvelnina toks įstatymas, kuris sumažina jos minimalią, maksimalią ar abi šias ribas, numato naują švelnesnę bausmės rūšį ir panašiai. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 178 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Už šią veiką įstatymas numatė, jog asmuo baudžiamas bauda, areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią BK 178 straipsnio redakciją atsakomybė už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą yra numatyta 3 dalyje ir už šios veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Taigi, BK pakeitimai nagrinėjamu atveju neturi įtakos kaltinamųjų teisinei padėčiai, nesumažino maksimalios bausmės ribos ir nenumato naujos švelnesnės bausmės rūšies už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą, įstatymo pasikeitimai lėmė tik tai, jog atsakomybė už vagystę įsibrovus į patalpą yra numatyta kitoje straipsnio dalyje, t. y. pasikeitė straipsnio dalis, be to, buvo pakeistas ir bausmių eiliškumas. Pažymėtina ir tai, kad veikos kvalifikacijai, kai yra nustatytas nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis, šiuo atveju - įsibrovimas į patalpą, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi veikos padarymu metu) turto vertės dydis neturėjo jokios įtakos, tokios įtakos neturi ir priėmus BK pataisas, įsigaliojusias nuo 2023 m. birželio 1 d. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamųjų padarytas nusikaltimas neperkvalifikuotinas.

55. BK 253 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo įgijo ir laikė šaudmenis. Kaltinamasis P. V., tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas paaiškinimus teismui, pripažino įvykdęs nusikaltimą, tvirtindamas, kad kratos metu rasti šoviniai yra jo. Kaip teisiamojo posėdžio metu teigė kaltinamasis, jis vaikščiodamas rado juodą „krepšiuką“, paspyręs jį koja, pažiūrėjo ir pamatė, kad ten šoviniai, ir juos pasiėmė, žinojo, kad šovinių laikyti negalima, kad reikės kur nors išmesti, užkasti ar nunešti į policiją, su tais šoviniais jis nuėjo pas A. S., adresu: (duomenys neskelbtini), ir tą krepšį paliko spintelėje, kuria A. S. jam leido naudotis. Kaltinamasis paaiškino, kad jis neskaičiavo, kiek ten buvo šovinių, gali būti, kad buvo 83 šoviniai. Teismas remiasi tokiais kaltinamojo P. V. paaiškinimais ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Be to, tokius jo duotus paaiškinimus patvirtino ir teisme apklausti kaltinamieji L. V. ir A. S., tvirtindami, jog kratos metu rastus šovinius P. V. buvo radęs ir pasidėjęs namuose. Kaip teigė A. S., jis tuos šovinius matė, pasakė, kad juos išmestų lauk, bet P. V. pažadėjo nunešti į policiją, tų šovinių buvo nemažai. Dar daugiau, kaltinamojo P. V. duotus paaiškinimus patvirtina ir byloje esanti 2022-10-07 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) su foto lentelėmis, kurioje nurodyta, kad tyrimui buvo pateikti iš viso 83 šaudmenys, iš kurių 32 šoviniai (šaudmenys) šaudymui netinkami, o 51 šovinys (šaudmuo) šaudymui tinkamas (4 t., b. l. 56-70). Tokių aplinkybių visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, jog P. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

55.1. Kaip jau minėta, 2023 m. balandžio 27 d. buvo priimtas BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 253 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Buvo numatyta, kad padaręs tokį nusikaltimą asmuo baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Tuo tarpu nuo 2023-06-01 galiojanti šio straipsnio redakcija numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, numatyta, kad padaręs tokį nusikaltimą asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Aptartos aplinkybės rodo, kad naujoje straipsnio redakcijoje įtvirtintos naujos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas. Kas reiškia, kad įstatymo pasikeitimai švelnina kaltinamojo P. V. teisinę padėtį, todėl nusikalstama veika iš BK 253 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojusi iki 2023-06-01) perkvalifikuotina į BK 253 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Dėl BK 180 straipsnio 2 dalies

56. Be kaltinamųjų paaiškinimų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų kaltinamųjų kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

56.1. 2022-11-01 A. K. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad jis apie 30 metų gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name, kuris priklauso jo tėvui G. V., tačiau šiuo namu naudojasi jis. Apie penkiolika metų jis gyvena vienas, gyvenamasis namas yra vienkiemyje. Į jo vienkiemį ir gyvenamojo namo teritoriją veda provėžos nuo pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini). Jo gyvenamojo namo teritorija nėra aptverta tvora, nefilmuojama vaizdo įrašymo kameromis, gyvenamasis namas ir ten esantys objektai nėra drausti. 2022 m. lapkričio 1 d. apie 14 val. 30 min. jis buvo vienas pats savo gyvenamojo namo teritorijoje, grėbė kieme esančius lapus, kai pamatė provėžomis link jo gyvenamojo namo ateinančius du jam nepažįstamus vyriškius. Abu vyriškiai ėjo link jo namų pėsčiomis, jie rankose nieko neturėjo, neatrodė nusiteikę agresyviai, todėl nieko blogo jis neįtarė. Prie jo priėjo tie nepažįstami vyriškiai, iš kurių vienas atrodė jaunesnis, o kitas vyresnis. Tas jaunesnis vyriškis buvo apie 1,70 metrų ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, akių spalvos nepamena, dėvėjo juodos spalvos odinę striukę, kelnes, kurių apibūdinti negali, batų taip pat nepamena. Jaunesnis vyriškis neturėjo jokios kuprinės, jis buvo apie 40 metų amžiaus. Vyresnis vyriškis buvo šiek tiek aukštesnis, gal 1,75 metrų ūgio, taip pat smulkaus kūno sudėjimo, jo plaukų nematė, nes ant galvos buvo užsidėjęs megztą kepurę, kuri buvo tamsios spalvos. Jaunesnis vyriškis dėvėjo tamsią ilgesnę striukę, kuri atrodė kaip darbinė. Vyresniojo vyriškio kelnių ir batų apibūdinti taip pat negali, jų neįsidėmėjo. Vyriškiai prie jo priėjo, nieko jam nesakė. Priartėjęs prie jo nedideliu atstumu jaunesnis vyriškis dešinės rankos kumščiu sudavė jam į galvos sritį, tiksliau, į kaktos sritį. Jis dėl suduoto smūgio juto fizinį skausmą, po šio smūgio nukrito ant žemės. Kaktos srityje yra likusi smurto žymė, patinimas ir nubrozdinimas. Po suduoto smūgio jaunesnis vyriškis su juo pradėjo bendrauti. Iš jo kalbos suprato, jog tas vyras neblaivus. Jaunesnis vyriškis po smūgio pradėjo teigti, kad jis dirba pas netoliese esančią kaimynę, kuri juos apgavo ir neišmokėjo atlygio. Jis tiems vyrams sakė, kad ten nedirba, nėra ten dirbęs, ragino palikti jį ramybėje ir aiškintis savo santykius su ja, o ne su juo. Po suduoto smūgio jis bendravo tik su jaunesniu vyriškiu. Net nepastebėjo, kad vyresnio vyriškio prie jų nebebuvo. Tada net nesuprato, bet dabar jam aišku, kad tas vyresnis vyras tuo metu pro atrakintas duris pateko į jo gyvenamojo namo patalpas ir vogė jam priklausančius daiktus. Jis, kalbėdamasis su jaunesniuoju vyriškiu, vis bandė gražiai susitarti. Praėjus nedideliam laiko tarpui, jaunesnis vyriškis jam liepė atsistoti ir eiti su juo kartu į namus. Jis buvo išsigandęs, bijojo, kad prieš jį naudos smurtą. Jam užėjus į namo prieškambarį, jaunesnis vyriškis, suėmęs jį už dėvimų drabužių ties krūtinės sritimi, pradėjo jį tąsyti, o tąsydamas kalbėjo su niekuo nesusijusius dalykus, aiškino, kad yra desantininkas, kažkur tarnavęs, o po to jam liepė atsisėsti ant sofos, kuri yra svetainės kambaryje. Jis, atsisėdęs ant sofos, išgirdo, kad virtuvės ir miegamojo kambariuose kažkas vaikšto, darinėja spinteles, stalčius, judina jo daiktus. Iki to meto buvo užmiršęs, kad kartu su jaunesniu vyriškiu buvo ir ankščiau minėtas vyresnis vyriškis. Išgirdęs minėtus garsus, iš karto suprato, kad po kambarių patalpas vaikšto vyresnis vyriškis. Jis atsistojo nuo sofos ir įėjo į virtuvės patalpas, kuriose pastebėjo vyresnįjį vyriškį su kuprine, kuri priklauso jam. Minėta kuprinė yra smėlio spalvos, „Nike“ gamintojo, turėjo rožines juostas ant petnešų. Vyriškis minėtoje kuprinėje turėjo prisikrovęs daiktų ir tuo pačiu metu miegamajame iš stalčių krovė kitus daiktus. Jis įėjęs sušuko vyresniam vyriškiui: „ko tu čia ieškai?“. Šis jam atsakė: „savo daiktų“. Tada įsiterpė jaunesnysis, kuris agresyviai pradėjo klausinėti: „kur tavo pinigai?“, „ar turi žiedų?“. Visą tą laiką jaunesnysis vyriškis nesitraukė nuo jo, o vyresnysis landžiojo po įvairias spinteles, stalčius, tuo pat metu kraudamas daiktus, kurie jam atrodė vertingesni. Kurį laiką kraustant daiktus bei neradus pinigų ar kitų vertingų dalykų, jaunesnysis vyriškis pasidarė labai agresyvus, jam pradėjo grasinti, sakydamas: „atiduok pinigus, nes užmušti nėra skirtumo“, „aš galiu tave užmušti, jei noriu“, „jei neatiduosi pinigų - gausi kaip reikiant“. Jis stengėsi numalšinti situaciją, kalbėjo su jais ramiu tonu, aiškino, kad jokių pinigų ar kitų vertingų daiktų pas save jis neturi. Nesulaukęs atsakymo, kurio norėtų, jaunesnis vyriškis liepė vyresniam vyriškiui atnešti kažkokią lazdą. Jis tada labai išsigando, pagalvojo, kad jį muš su lazda. Jaunesnis vyriškis, nesulaukęs jokios lazdos iš vyresnio vyriškio, išėjo iš virtuvės į prieškambarį. Tuo metu jis negalėjo pabėgti, nes būtų reikėję bėgti pro prieškambarį ir būtų tekę tą vyriškį sutikti prieškambaryje. Netrukus iš prieškambario į virtuvės kambarį atėjo jaunesnis vyriškis, kuris rankoje laikė benzininio pjūklo metalinę dalį (pjovimo juostą), ant kurios maunasi grandinė. Jis tai suprato kaip grasinimą su juo susidoroti, jam tik padėjus minėtą metalinę dalį, jis iš karto pradėjo bėgti iš gyvenamojo namo. Jis tiksliai nurodyti negali, ar jam bėgant iš namų, jie jį vijosi. Jis buvo labai išsigandęs, tačiau, kai išbėgo iš namo, buvo atsisukęs atgal ir pastebėjo, jog tie vyriškiai jo nesiveja. Jis nubėgo pas netoliese esantį kaimyną, kurio pavardė K., šiam pasakojo, kas nutiko, ir jiedu iškvietė policijos pareigūnus. Jam bendraujant su kaimynu ir ten esančiais asmenimis, pastebėjo, jog minėti asmenys išėjo ant pagrindinio kelio ir ėjo (duomenys neskelbtini) miesto link. Tada jis kaimynui ir kitam kartu buvusiam iš matymo pažįstamam vyriškiui nurodė, kad būtent tie asmenys jį apiplėšė. Tada jie nusprendė juos automobiliu pasekti, kad juos galėtų perduoti policijai. Po to, kai papasakojo kaimynams apie įvykį ir kaimynai apie tai pranešė į Bendrąjį pagalbos centrą, jis grįžo į namus, kur laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Tie du vyrai iš jo namų pavogė mobilųjį telefoną „Samsung A52“, kurio vertė apie 300 eurų, matė, kad į kuprinę jie krovė daiktus iš šaldytuvo, pagrobė konservų dėžutes, kiek tiksliai, nurodyti negali. Matė, kad jie paėmė kažkokius vaistus iš stalčių. Šiuo metu visko tiksliai nurodyti negali, dėl padarytos turtinės žalos patikslins vėliau. Po įvykio į jo gyvenamojo namo teritoriją buvo pristatyti abu vyriškiai, kuriuos jis atpažino ir tvirtina, kad būtent jie ir pagrobė jam priklausantį turtą bei prieš jį naudojo smurtą (1 t., b. l. 41- 45).

56.2. 2022-11-02 įvykio vietos apžiūros protokolas su foto lentelėmis, kuriame nurodyta, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), apžiūrėta gyvenamojo namo teritorija, gyvenamasis namas bei jame esantys objektai. Apžiūros metu nustatyta, kad prie šio gyvenamojo namo vykstama dirvožemio grindinio provėžų keliu, kuris yra vingiuotas, besitęsiantis link gyvenamojo namo teritorijos, gyvenamasis namas pasiekiamas už 230 metrų nuo kelio. Namas nepažymėtas jokiu numeriu, jo adresas (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo teritorija nėra aptverta jokia tvora, į teritoriją galima patekti lengvai, vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Gyvenamojo namo teritorijos grindinys yra dirvožemis, teritorijos šiaurės vakarų, vakarų, pietvakarių ir pietinė pusės yra apaugusios medžiais, nuo gyvenamojo pastato, maždaug 45 metrų atstumu į šiaurinę pusę stovi vieno aukšto ūkinės paskirties pastatas. Gyvenamasis namas yra vieno aukšto, šviesiai rudos spalvos, medinis. Pastato šiaurinėje pusėje yra įėjimas į gyvenamojo namo patalpas. Prie gyvenamojo namo įėjimo yra prieangis, kuriame yra betoniniai laiptai. Užlipus laiptais, yra gyvenamojo namo lauko durys, apžiūros metu jos atidarytos. Gyvenamojo namo lauko durys nepažeistos, užrakinimo mechanizmas nepažeistas, durų vidinėje pusėje esantis užraktas taip pat nepažeistas. Įėjus į gyvenamojo namo patalpas, patenkama į prieškambarį, kurio grindinys yra betonas. Prieškambario kairėje stovi medinis stalas, ant jo žoliapjovė, šalia stalo ant sienos, ant pakabos sukabintos žoliapjovei laikyti skirtos petnešos. Šalia minėtos pakabos yra baltos spalvos medinės durys, kurios atrakintos. Pro duris patenkama į gyvenamojo namo patalpą, kurioje yra sukrauta mediena. Apžiūrint patalpas, dešinėje patalpų pusėje, ant grindinio stovi metalinis karutis, priešais jį yra malkos, kairėje patalpų pusėje sukrauti mediniai pagaliai. Toliau prieškambaryje yra metalinės kopėčios, šiek tiek dešiniau nuo jų yra įėjimas į kitas gyvenamojo namo patalpas, kurios nėra uždaromos durimis. Šioje patalpoje kairėje pusėje prie sienos viena ant kitos sukrautos malkos, dešinėje pusėje sudėtos medinės lentos, ant jų yra plastikiniai kibirai. Patalpų pabaigoje yra baltos spalvos medinės durys. Grįžus į prieškambarį, dešinėje pusėje nuo minėto įėjimo, prie sienos stovi mašina, ant jos padėtas plastikinis krepšys, kuriame sukrauta avalynė, kiti namų apyvokos daiktai, o ant jų padėta magnetola. Toliau dešinėje pusėje yra įėjimas į gyvenamojo namo svetainės patalpas, kurios yra uždaromos medinėmis, baltos spalvos durimis. Apžiūros metu durys atidarytos, užrakinimo mechanizmas nepažeistas. Svetainės grindinys yra medinės lentos, ant grindinio ištiesti du kilimai, kambario dešinėje pusėje stovi medinė komoda, ant jos stovi medinė dėžutė, kurioje sukrauti rūbai. Dešinėje pusėje stovi medinis stalas, ant jo yra įvairūs drabužiai, staltiesė, metalinė dėžė. Einant toliau, dešinėje pusėje yra baltos spalvos šaldytuvas, ant jo sukrauti įvairūs rūbai. Šalia šaldytuvo, dešinėje kambario pusėje stovi medinis stalas, ant jo stovi plastikiniai gaiviojo gėrimo buteliai, tušinukas, televizorius. Kambario gale nuo įėjimo stovi sofa, virš jos sukabinti išdžiovinti lapai. Šalia sofos stovi medinė komoda, priešais ją stovi stalas, kuris apdengtas staltiese, priešais stalą stovi medinė taburetė. Kairėje kambario pusėje, prie sienos stovi viengulė lova, ant jos sudėti sulankstyti rūbai, einant arčiau įėjimo, taip pat prie kairės pusės sienos stovi medinė sekcija. Šalia sekcijos yra įėjimas į virtuvės kambario patalpas, kurios nėra uždaromos durimis. Virtuvės grindinys dengtas linoleumu. Virtuvės patalpos apžiūrimos nuo kairės pusės į dešinę. Kairėje pusėje, prie sienos stovi medinės komodos, tarp jų stovi viryklė. Ant medinių komodų sudėti įvairūs virtuvės įrankiai, medinė komoda, kurioje sudėti prieskonių mišiniai, šiek tiek aukščiau komodos, ant sienos kabo magnetinis metalinių įrankių laikiklis, ant kurio yra žirklės, įvairūs peiliai, iš kurių trijų peilių rankenos šiek tiek lenktos, geltonos ir juodos spalvų. Toliau ant viryklės yra metalinis puodas, ant komodų sudėti įvairūs virtuviniai įrenginiai. Labiau į dešinę pusę yra komoda atidarytomis durimis. Virš minėtų komodų, ant sienos sukabintos kitos medinės komodos. Pirmoji komoda nuo kairės pusės yra atidarytomis durelėmis, joje yra įvairūs plastikiniai indeliai. Likusių komodų durys yra uždarytos. Labiau į kairę pusę, prie tolimiausios sienos nuo įėjimo į virtuvės kambarį stovi medinė komoda. Ant medinės komodos sudėti įvairūs indai, plastikinis dubuo. Virš komodos yra įrengtas medinis stalelis, ant jo į sieną paremtas veidrodis, ant medinio stalelio sudėtos įvairios higienos priemonės. Į dešinę nuo minėtos komodos stovi sofa, priešais ją stovi medinis stalas, ant jo yra benzininio pjūklo pjovimo juosta. Apžiūrint minėtą pjovimo juostą, nustatyta, kad dalis pjovimo juostos yra dengta išdžiūvusiu tepalu, pati pjovimo juosta yra juodos spalvos, metalinė, šalia jos ant stalo taip pat guli metalinė grandinė. Minėta pjovimo juosta ir metalinė grandinė iš įvykio vietos išimti, supakuoti į voką, kuris pažymėtas numeriu 1. Šalia sofos, šiek tiek dešiniau stovi baltos spalvos šaldytuvas, kuris apžiūros metu yra uždarytas. Dešinėje patalpų pusėje yra įėjimas į miegamojo kambario patalpas, nuo įėjimo stovi medinė komoda, ant kurios sudėti įvairūs metaliniai įrankiai, metalinis puodelis, du mediniai stalčiai, ant jų padėtos darbinės pirštinės, virš stalčių yra medinė dėžė. Šalia minėtos komodos yra betoninis pečius, ant kurio yra betoninės plytos, degtukų dėžutė ir metalinis puodas. Užėjus pro minėtą įėjimą į miegamojo kambario patalpas, kambario dešinėje pusėje stovi sofa, ant jos yra patalynė, šalia sofos yra medinis stalas, ant stalo užtiesta staltiesė ir padėtas popierinių rankšluosčių rulonas. Šiek tiek kairiau stovi kompiuterio stalas, ant kurio stovi kompiuterio monitorius, aplink kurį stovi garso kolonėlės. Minėto stalo kairėje pusėje yra įrengti stalčiai, kurių vienas yra atidarytas. Kairėje pusėje, prie sienos stovi medinė spinta, kurioje sudėtos įvairios knygos, vienas stalčius šiek tiek atidarytas (4 t., b. l. 90-92, 94-108).

56.3. Policijos pareigūnų ataskaitų žiūryklės BIRT duomenys, iš kurių matyti, jog telefonu buvo gautas skambutis, kad pas pranešėją buvo įsiveržę du nepažįstami asmenys, kurie reikalavo pinigų, trankė daiktus, norėjo sumušti pranešėją, pranešėjas spėjo pabėgti pas kaimynus, greitosios medicinos pagalbos atsisakė, pokalbio metu asmenys šalinosi iš pranešėjo namų, nešėsi pilną kuprinę (4 t., b. l. 110-114).

56.4. Alkoholio matuoklio šaknelė, kurioje užfiksuoti prietaiso „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys apie tai, jog 2022-11-01 16.37 val. nukentėjusiajam A. K. nustatytas 0,00 promilių girtumas (4 t., b. l. 141).

56.5. Alkoholio matuoklio prietaiso šaknelės, kuriose nurodyta, jog prietaisu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 2022-11-01 16.09 val. kaltinamajam P. V. nustatytas 0,99 promilių girtumas; tuo pačiu prietaisu, patikros numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamajam A. S. 2022-11-01 16.23 val. nustatytas 1,68 promilių girtumas (4 t., b. l. 142).

56.6. 2022-11-01 asmens apžiūros protokolas su foto lentelėmis, kuriame nurodyta, jog atlikta nukentėjusiojo A. K. apžiūra, kurios metu nustatyta, kad asmeniui ant veido, kaktos viduryje matosi patinimas, taip pat matomas nubrozdinimas, nedidelė kraujuojanti žaizdelė. Apžiūrint vyriškio rankas, ant kairiosios rankos nykščio matomas patinimas, paraudimas (4 t., b. l. 143-144, 145-149).

56.7. 2022-11-01 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta, jog A. K. pateikė jam priklausančio mobiliojo ryšio telefono „Samsung A52s“ garantinę pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymo kvitą bei mobiliojo telefono „Samsung Galaxy A52s 5g“ popierinę dėžutę, ant kurios užklijuotas lipdukas, kuriame nurodytas mobiliojo telefono IMEI kodas (4 t., b. l. 150-151).

56.8. 2022-11-02 daiktų apžiūros protokolas su foto lentelėmis, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta 2022-11-01 reikalaujamų daiktų pateikimo metu iš A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) paimta juodos spalvos kuprinė su aukso spalvos juostomis ir užrašu „Nike“. Jos didžiajame skyriuje rastas nukentėjusiajam A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) priklausantis mobilusis telefonas „Samsung Galaxy a52s“. Taip pat apžiūrėti 2022-11-01 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. K. pateikti daiktai: mobiliojo telefono popierinė dėžutė, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ išduota garantinė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsiskaitymo už minėtą mobilųjį telefoną kvitas. Objektai apžiūrėti (duomenys neskelbtini) esančioje gyvenamojo namo teritorijoje, tarnybiniame automobilyje „Volkswagen Transporter“. Mobilusis telefonas „Samsung Galaxy a52s“ įstatytas į rudos spalvos užlenkiamą dėklą, dėklo viršutinė dalis užversta ant mobiliojo telefono ekrano, telefono nugarėlė pritvirtinta prie minėto dėklo. Ištraukus mobilųjį telefoną, ant mobiliojo telefono nugarėlės matyti užklijuotas lipdukas, ant jo yra IMEI : (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Žemiau lipduko matyti užrašas „Samsung“ bei IMEI numeris: (duomenys neskelbtini). Apžiūrėta popierinė dėžutė, kuri sudaryta iš užmaunamo popierinio dangtelio, ant kurio yra mobiliojo telefono atvaizdas, virš jo užrašas „Galaxy A52S 5G“, žemiau atvaizdo užrašas „Samsung“. Apatinėje dangtelio dalyje yra skirtingi brūkšniniai kodai bei IMEI1: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Dėžutės viduje popierinis mobiliojo telefono laikiklis. Toliau apžiūrėta savanoriško daiktų pateikimo metu pateikta „(duomenys neskelbtini)“ įmonės garantinė pažyma ir atsiskaitymo kvitas. Apžiūrėtas kvitas, kurio viršutinėje dalyje yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ logotipas, šiek tiek žemiau įmonės adresas: „(duomenys neskelbtini)“, nurodyta įgyta prekė: „Samsung A52s 6+128 BL A528 ES“, nurodyta mobiliojo telefono suma 299,00. Po apžiūros daiktai grąžinti savininkui A. K. (4 t., b. l. 152-153, 155-160).

56.9. 2022-11-01 asmens apžiūros protokolas su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota kaltinamojo A. S. apžiūra (4 t., b. l. 167-168, 169-171).

56.10. 2022-11-01 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota, kad A. S. pareikalavus atidavė juodos spalvos kuprinę su auksinės spalvos juostomis ir užrašu „Adidas“, kuprinėje yra vienas didelis skyrius ir vienas mažas skyrius (4 t., b. l. 172-175, 176-183).

56.11. 2022-11-17 daiktų apžiūros protokolas su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota kuprinės „Adidas“ apžiūra. Iš kuprinės išimti ir apžiūrėti šie daiktai: vasarinė pilkos spalvos kepurė su juodos spalvos snapeliu, ant kurios priekinės dalies yra emblema juodos spalvos raidėmis ir pavadinimu „EXPO 2000 HANNOVER“; juodos spalvos prožektorius su mėlynos spalvos juosta, ant kurios pavadinimas „LED HEADLIGHT“, skirtas nešiojimui ant galvos, bei kitas juodos spalvos prožektorius, apvyniotas izoliacine juosta, kuri yra žalios ir geltonos spalvos juostomis; juodos spalvos mobiliojo ryšio telefonas, pavadinimu „Alcatel“, kurio nugarinė dalis sidabrinės spalvos, matyti pilkos spalvos užrašas „Alcatel“, telefonas yra valdomas mygtukų pagalba; atlenkiamas metalinis peilis, kurio kriauna metalinė, juodos ir mėlynos spalvų; atsuktuvas, kurio kaklelis metalinis, melsvos spalvos rankena taip pat metalinė; mėlynos spalvos degtukų dėžutė su degtukais, pavadinimu „Perkūno degtukai“; mėlynos spalvos žiebtuvėlis; 0,5 l talpos stiklinis degtinės butelis, pavadinimu „Sidabrinė degtinė“, butelis prasuktas (atidarytas), jame yra apie 0,4 l skysčio (4 t., b. l. 184-185, 187-194).

56.12. 2022-11-01 asmens apžiūros protokolas su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota kaltinamojo P. V. apžiūra (4 t., b. l. 196-197, 198-200).

56.13. 2022-11-01 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas su foto lentelėmis, kuriame nurodyta, kad P. V. atidavė rudos ir juodos spalvos kuprinę su mėlynos spalvos užrašu, apibrauktu oranžine spalva „Nike SB“, ir margos spalvos rankinę su įvairiais raštais ir jame esančiais daiktais (5 t., b. l. 1-6, 7-11).

56.14. 2022-11-11 daiktų apžiūros protokolas su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota P. V. pateiktos kuprinės ir joje esančių daiktų apžiūra. Kuprinė rudos spalvos, ant jos juodos ir oranžinės spalvomis yra pavadinimas „Nike SB“, „Nike“ logotipas, kuprinės skyriai užtraukiami rausvos spalvos užtrauktukais, kuprinės rankena ir dirželiai, fiksuojantys kuprinės petnešas, yra rausvos spalvos. Toliau apžiūrimi daiktai, esantys kuprinės išoriniame mažajame skyriuje, kuris užtraukiamas užtrauktuku: metalinės žirklės su juodos spalvos rankenomis, metalinis peilis su geltonos spalvos kriauna, mėlynos spalvos ir baltos metalinis valgomasis šaukštas, juodos spalvų žiebtuvėliai, sukamojo tabako aparatas, mėlynos spalvos indelis su įvairaus dydžio švinais; plastikinis permatomas užspaudžiamas maišelis bei rausvos spalvos lapelis su užrašu „Nuo skausmų“; maišelyje matyti įvairūs vaistų lapeliai - „Airtal“ 100 mg, „Movalis“ 15 mg, „Metindol“ 75 mg bei lapelis rusišku pavadinimu „Ortofen“ 25 mg. Toliau kuprinės skyriuje rasti 7 mėlynos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ žetonai bei 5 „(duomenys neskelbtini)“ taromato kvitai, įvairios euro centų monetos po 1, 2, 5 ir 10 centų, viso skyriuje rasta suma - 0,71 Eur. Kuprinės didžiajame skyriuje rasti ir apžiūrėti du vyriški megztiniai - vienas megztinis rusvos spalvos su šviesiai rusvos ir tamsiai pilkos spalvų priekyje esančiais rombų ornamentais, kitas megztinis mėlynos spalvos, įpakuotas, naujas su etikete; keturi cigarečių pakeliai „Winston“, kurie nepažymėti Lietuvos Respublikos banderolėmis, bei vienas cigarečių pakelis rusišku pavadinimu „Fest“; sidabro spalvos vyriškas laikrodis, kurio ciferblate matyti pavadinimas „GFF“; raudonmedžio spalvos pypkė su juodos spalvos kandikliu; metalinė saldainių dėžutė, kurios viduje saldainiai; keraminė, rudos spalvos dramblio figūrėlė; sidabro spalvos garso kolonėlė; juodos spalvos ausinės; plastikinis mėlynos spalvos indelis; 4 baterijos AAA dydžio; mažame plastikiniame užspaudžiamame maišelyje dvi AAA dydžio baterijos. Apžiūrint kuprinę, joje rastos dvi kartoninės dėžutės - mažesnėje dėžutėje pavaizduotas USB adapteris „Tenda“, dėžutę atidarius, viduje yra adapteris, instaliavimo instrukcija ir diskas; kita kartoninė baltos spalvos dėžutė, joje yra įvairūs CD diskai, belaidžio maršrutizatoriaus prijungimo prie kabelinio satelitinio modemo instrukcija bei du juodos spalvos kabelio laidai, jungtis prie kompiuterio (5 t., b. l. 12-13, 15-26).

56.15. 2022-11-17 daiktų apžiūros protokolas su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota P. V. pateikto krepšio apžiūra, kurios metu nustatyta, jog krepšys yra medžiaginis, margas, užtraukiamas smėlinės spalvos užtrauktuku. Krepšio viduje rasta juodos spalvos vyriška liemenė, liemenės dešinėje pusėje matyti emblema su užrašu „ABERCROMBIE AND FITCH“ bei kiti įvairūs daiktai. Krepšyje rasti ir apžiūrėti konservai (2 vnt.), kurių pavadinimai „Žuvies kotletai“ ir „Žuvies kukuliai“. Apžiūrėtas krepšyje rastas juodos spalvos metalinis žibintuvėlis, mėlynos spalvos žiebtuvėlis, cigarečių pakelis „LD“, kurio viduje yra viena cigaretė, juodos spalvos prožektorius (5 t., b. l. 28-29, 31-35).

56.16. 2023-01-23 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis A. K. iš jam pateiktų atpažinti 4 daiktų atpažino laikrodį, pažymėtą Nr. 3, parodė, kad tai jam priklausantis laikrodis, parodė, kad jį atpažįsta pagal spalvą, apyrankę, iš šono yra trys laikrodžio nustatymo galvutės (5 t., b. l. 38, 39-40).

56.17. 2023-01-23 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis A. K. iš jam pateiktų atpažinti 4 daiktų atpažino kuprinę, pažymėtą Nr. 2, parodė, kad ją atpažįsta pagal „Nike“ užrašą, pagal įsimintiną rožinę ir rudą spalvas (5 t., b. l. 43, 44-45).

56.18. 2023-01-23 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis A. K. iš jam pateiktų atpažinti 3 daiktų atpažino jam priklausančią dėžutę, kuri pažymėta Nr. 2, parodė, kad ją atpažįsta, nes ji dėl senumo šiek tiek pageltusi, yra tvirto kartono (5 t., b. l. 48, 49-50).

56.19. 2023-01-23 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis A. K. iš jam pateiktų atpažinti 3 daiktų atpažino jam priklausančią dėžutę, kuri pažymėta Nr. 3, parodė, kad ją atpažįsta pagal užrašą „Tenda“ (5 t., b. l. 53, 54-55).

56.20. 2022-12-20 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog apžiūrėtas 2022-11-01 skaitmeninis garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Apžiūros metu nustatyta, kad pranešimas apie įvykį gautas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia ir laikas 2022-11-01 14:59, trukmė 2 min. 4 sek., atlikta pranešimo stenograma. Nustatyta, jog pranešėjas nukentėjusysis A. K., kuris pranešė apie tai, kad jį jo kieme užpuolė du nepažįstami asmenys, jį sužalojo nedaug, kad tie asmenys apvogė jo namus, nurodo adresą, užpuolikų požymius (5 t., b. l. 61-63).

56.21. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad: 1. A. K. nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairėje kaktos pusėje, poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. 2. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais ar paviršiais. 3. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis bei laiku. 4. A. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (5 t., b. l. 69).

56.22. 2022-11-23 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad ant tirti pateiktų benzininio pjūklo pjovimo juostos ir metalinės grandinės, paimtų įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), išryškinti rankų pėdsakai asmeniui identifikuoti netinka (5 t., b. l. 74-77).

57. BK 180 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023-06-01) buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Taigi, kaip matyti, yra keli alternatyvūs nurodytą nusikalstamą veiką kvalifikuojantys požymiai – kai plėšimas padaromas įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, todėl bent vieno iš jų pakanka tam, kad plėšimas būtų kvalifikuotas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449/2009). Plėšimui būdinga tai, kad svetimas turtas pagrobiamas panaudojant smurtą arba grasinant jį tuoj pat panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, t. y. šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į konkrečią nuosavybę, kaip į pagrindinį objektą, bet ir į asmens sveikatą, jo veiksmų laisvę, kaip į papildomus objektus (kasacinė nutartis Nr. 2K-488/2011). Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Bendrininkavimo atveju plėšimas gali pasireikšti ir tuo, kad vieni bendrininkai prieš nukentėjusįjį naudoja tik smurtą, o kiti naudoja fizinį smurtą bei grobia arba tik grobia nukentėjusiųjų turtą pirmiesiems tai matant ir neprieštaraujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016). Plėšimo bylose pažymima, kad susitarti įmanoma ir rodant pritarimą kito asmens smurtavimui, prisidedant prie smurtinių veiksmų, slepiant nusikaltimo pėdsakus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2011). Plėšimo bylose nusikaltimo bendrininkas – vykdytojas yra ir tas asmuo, kuris visiškai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį ir grobė jo turtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyviuosius plėšimo požymius (pvz., tik panaudojo smurtą prieš nukentėjusį asmenį). Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdžiu).

58. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji A. S. ir P. V. iš dalies pripažino įvykdę nusikaltimą A. K. atžvilgiu.

58.1. Kaltinamasis A. S. teismui paaiškino, kad tą dieną jie su P. V., važiuodami iš (duomenys neskelbtini), užvažiavo pas A. K., nes A. K. gyvena prie pat ūkininkės, pas kurią jis dirbo, todėl norėjo paklausti, ar dar kas nors dirba pas tą ūkininkę, ar ji vėl nemoka pinigų, nes ta ūkininkė jam nesumokėjo pinigų už visą mėnesį, tuo momentu, kai jie ėjo į kiemą, ir jis pasisveikino, A. K. pradėjo šaukti, kad dingtų iš kiemo, juos išvadino visokiais žodžiais, A. K. įlėkė į savo namą, į virtuvę, o jis nuėjo kartu, klausė, kas jam yra, kas jam darosi, A. K. šaukė, kad jie dingtų, čiupo jam už atlapų, pradėjo purtyti ir draskyti, jie susiėmė, tad jis nustūmė A. K. nuo savęs, A. K. po jo nustūmimo klupdamas ir šaukdamas išbėgo pro duris, kad iškvies policiją, ir tuo momentu jis su P. V. iš karto išėjo iš to kiemo. Kaip teismui teigė kaltinamasis, A. K. pirmas perėjo per namų slenkstį, ne jis, jie nuėjo iš paskos, A. K. sakė: „ateik čia, pasikalbėsim“, ir jie kartu įėjo į namą, kai aiškinosi su A. K., P. V. buvo jam už nugaros, nematė, ką darė P. V., kai atėjo pas A. K., jis turėjo kuprinę, ir P. V. turėjo kuprinę, kai išėjo iš A. K. namų, neatkreipė dėmesio, su kokia kuprine išėjo P. V., kai pareigūnai juos sulaikė, pasakė, kad P. V. kuprinėje rado telefoną, rusiškų cigarečių, matyt, jis buvo paėmęs iš A. K., bet jis to nematė, kai juos jau pradėjo laipinti į policijos autobusiuką, tada P. V. jam pasakė, kad paėmė tik telefoną ir kažkokias rusiškas cigaretes, A. K. namuose benzininio pjūklo nematė, nepastebėjo, nematė, kad kas būtų paėmęs benzininį pjūklą, gal jis ir buvo kur nors padėtas, bet jo nematė, nukentėjusiajam niekas pjūklu negrasino, tokių minčių nebuvo, viskas ten įvyko momentaliai, ir nukentėjęs išbėgo per duris, jis nežino, ko nukentėjusysis taip išsigando, kodėl jis taip išbėgo, niekas jam nieko nedarė, nemušė.

58.2. Teisiamojo posėdžio metu P. V. dėl kaltinimo plėšimu, įsibraunant į A. K. namus, teigė, kad jie važiavo į kapines ir prie stotelės sustojo parūkyti, kai pamatė lauke vaikščiojantį A. K., A. S. pasakė, kad toje vietoje pas ūkininkę jis dirbo traktorininku, todėl sugalvojo nueiti ir paklausti, kur ji yra, nes ji A. S. liko skoloje, A. S. sakė, gal duos kokį eurą, A. K. lauke kažką grėbė, kai jie priėję gražiai pasisveikino, o A. K. ant jų pradėjo rėkti, ir viskas prasidėjo, A. K. šaukė, A. S. jį ramino, A. K. pradėjo pulti A. S., čiupo jam už atlapų, juos išvadino visokiais žodžiais, iškeikė. Kaip teigė kaltinamasis, pirmas puolė nukentėjusysis, buvo agresyvus, A. S. su juo stumdėsi ir tiek, jis sakė, kad abu ramintųsi, kad pakalbėtų, ėjo ir kalbėjo, taip visi kartu įėjo į vidų, žadėjo palaukti, kol ta moteris pareis iš parduotuvės, nes A. K. pasakė, kad ji greitai turi pareiti, nukentėjęs juos pasikvietė, jie nėjo „naglai“ į vidų, kol jie su A. S. šnekėjosi, nežino, kaip ten gavosi, jis ant stalo pastebėjo telefoną, kurį pasiėmė, A. K. su A. S. to nematė, kalbėjosi, o jis buvo šone, ten dar buvo kuprinė, ją irgi paėmė, taip pat paėmė ir kažkokį laikrodį, kai A. K. išbėgo lauk, A. S. pasakė, kad eitų, ir jie išėjo lauk, A. K. šaukė, jog iškvies policiją, jis nesuprato, už ką jis jiems tą policiją kvies, pas A. K. namuose benzininio pjūklo nematė. P. V. aiškino, kad A. S. nežinojo, jog jis kažką paėmė, jis pripažįsta, jog paėmė telefoną, laikrodį, kuprinę. jeigu kompiuterinės įrangos programos įdiegimo diskai buvo toje kuprinėje, tada paėmė ir juos, be to, toje kuprinėje buvo ir daugiau daiktų, nes jis tokių cigarečių neturėjo, tokių, kokias rado, nerūkydavo.

59. Teismas tokiais kaltinamųjų paaiškinimais remiasi tik iš dalies, tiek, kiek juos patvirtina kita baudžiamosios bylos medžiaga. Šiuo atveju pažymėtina, kad A. S. ir P. V., apklausti ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad įvykdė nusikaltimą. 2022-11-02 vykusios apklausos metu A. S. teigė, kad atėję į sodybą, kieme pamatė tą patį vyriškį, su kuriuo jam yra tekę kartu dirbti, pasisveikino, tačiau jis buvo nusiteikęs agresyviai, liepė dingti, kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, supyko, vyriškį pastūmė, dėl to šis nugriuvo, nežino, ar P. V. matė, kaip jis pastūmė tą vyrą, po to vyriškis atsistojo, pradėjo eiti į namo vidų, jis ėjo jam iš paskos, į namo vidų jie suėjo visi kartu, būdamas name, tam vyrui žodžiais galėjo grasinti, kad duos į galvą, matė, kaip P. V. vienas pats nuėjo į kambarį, benzopjūklo metaline dalimi negrasino, po to vyriškis iš namo pabėgo, šaukė, kad kvies policiją, iš namo išėjo ir jis su P. V., tik tada, kai juos sulaikė policijos pareigūnai, jis sužinojo, kad P. V. iš to vyriškio namų pagrobė kuprinę bei mobiliojo ryšio telefoną (7 t., b. l. 110-111). Kaltinamasis P. V. 2022-11-02 vykusios apklausos metu taip pat parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, 2022-11-02 dienos metu A. S. jam pasiūlė užsukti į netoliese buvusią sodybą, namo kieme lapus grėbė jam nepažįstamas vyriškis, tarp to vyro ir A. S. įvyko žodinis konfliktas, matė, kaip jie apsistumdė, tuo metu jis stovėjo toliau, pro neužrakintas namo duris įėjo į namo vidų, namo viduje, kambaryje ant stalo jis pamatė mobiliojo ryšio telefoną, kurį nusprendė pasiimti sau, A. S. nematė, kaip jis paėmė telefoną, nes tuo metu su nepažįstamu vyriškiu kalbėjo namo viduje, dar pasiėmė ant sienos kabėjusią kuprinę, po to pamatė, kaip tas nepažįstamas vyriškis iš namo išbėgo, kodėl jis išbėgo, nežino, kai vyriškis išbėgo iš namo, jis su A. S. taip pat išėjo, kuris turėjo vogtus daiktus sulaikymo metu, nepamena (8 t., b. l. 130-131).

60. Aptarti kaltinamųjų paaiškinimai rodo, kad kaltinamieji nebuvo nuoseklūs, skirtingai nurodė įvykio aplinkybes duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Aiškinantis jų duotų parodymų pasikeitimo priežastis, A. S. teismui tvirtino, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino padaręs šitą nusikaltimą iš nervų, tyrėja tokių nesąmonių prirašė, kad jis net nepasirašė. Vėliau jau teigė, kad jis viską pasirašinėjo būdamas (duomenys neskelbtini) kameroje iš ryto, jam atsiuntė popierius, jis pasirašė skubėdamas, jam sakydavo, kad imtų greitai ir pasirašytų, po to perskaitė, kad policininkai iš (duomenys neskelbtini) tyčia visko prirašė tam, kad jį pasodintų. Teisminio nagrinėjimo metu, siekiant išsiaiškinti, kiek pagrįsti A. S. pasisakymai apie apklausų vykdymo tvarką, teisme kaip liudytoja buvo apklausta apklausas vykdžiusi tyrėja E. K.. Ji teisme parodė, kad minėtos apklausos vyko savaitgalį, todėl tokios apklausos atlikinėjamos nuotoliniu būdu, apklausos vykdomos laisvo pasakojimo forma, po to užduodant klausimus, tikrai nepamena jokios situacijos, kad asmeniui būtų daromas koks nors spaudimas, kad jis parodytų vienokias ar kitokias aplinkybes, vykdant apklausą nuotoliniu būdu, asmuo su apklausos protokolu supažindinamas, ji persiunčia apklausos protokolą į sulaikymo patalpą, įtariamasis protokolą perskaito, susipažįsta ir patvirtina savo parašu, po ko sugeneruojama tos apklausos pažyma, tikrai nepamena, kad šiuo konkrečiu atveju būtų pareikštos pastabos ar prašymai papildyti apklausą, be to, vykdant nuotolinę apklausą, yra daromas garso ir vaizdo įrašas, kol įtariamasis su apklausos protokolu nesusipažįsta, jie protokolo nepasirašo, kai įtariamieji susipažįsta ir prašymų bei pastabų neturi, tik tada sugeneruojama pažyma pasirašymui, patvirtinimą, kad apklausos protokolas surašytas teisingai, pastabų nepareikšta, gavo tą pačią dieną. Šiuo atveju paminėtina, kad teismas neturi pagrindo abejoti teisme apklaustos liudytojos E. K. parodymais, ji parodymus davė būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, nebuvo nustatytas jos suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis apkaltinti asmenis nusikaltimo įvykdymu. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi jokio teisinio pagrindo ikiteisminio tyrimo metu surašytais A. S. ir P. V. apklausos protokolais nesiremti, įvertinant ir tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu įvykdytą nusikaltimą patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

61. Nukentėjusysis A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu vykusios apklausos metu nuosekliai tvirtino, kad 2022-11-02 jis kieme grėbė lapus ir pamatė ateinančius kaltinamuosius A. S. ir P. V., nepagalvojo nieko blogo, jie įėjo į kiemą, A. S. nieko nesakė ir iš karto davė smūgį kumščiu jam į galvą, į kaktą, nuo ko jis pargriuvo, o kai atsikėlė, P. V. jau buvo įėjęs į namą, kai jį įsivedė į vidų, jis pamatė, kaip P. V. darinėja spinteles, viską verčia jo miegamajame, o jo kuprinė „Nike“ jau buvo prikrauta, pamatė, kad nėra jo telefono, nes jis buvo padėtas prie kompiuterio, daugiausiai visko ieškojo P. V., o A. S. jį saugojo, nieko labai vertingo nerado, pradėjo grasinti, reikalauti pinigų, jis pasakė, kad pinigų nėra, tada A. S. pradėjo agresyvėti, P. V. pasakė atnešti kokį pagalį, bet P. V. jo nepaklausė, A. S. nuėjo ir atsinešė nuo benzopjūklo pjaunamą juostą, pasidėjo virtuvėje ant stalo, pagalvojo, kad jam dabar bus labai blogai, nutaikęs momentą, jis pabėgo pas kaimynus ir iškvietė policiją. Kaip teigė nukentėjusysis, jis matė, jog paėmė dėžutę nuo kompiuterio su diskais, buvo nauja kompiuterio dalis, dar paėmė telefoną „Samsung“, kainuojantį 300 Eur, ir laikrodį 10 Eur vertės. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiojo duotais parodymais ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Pažymėtina, kad nukentėjusysis parodymus davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio nuostatas, byloje nenustatytas nukentėjusiojo suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis nepagrįstai apkaltinti kaltinamuosius nusikaltimo įvykdymu. Be to, A. K. duoti parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, net ir rašydamas 2022-11-01 protokolą-pareiškimą analogiškai nurodė įvykio aplinkybes. Dar daugiau, nukentėjusiojo duotus parodymus patvirtina ne tik liudytojų parodymai, bet ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme.

62. Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojai buvo apklausti M. S. ir D. K., pas kuriuos iš karto po įvykio ėjo ieškoti pagalbos nukentėjusysis. Liudytojas M. S. teisme parodė, kad žino, jog lapkričio 1 d. sumušė jo pažįstamą žmogų, tuo metu buvo pas draugą D. K., tvarkė traktorių, kai atbėgo A. K. bei pasakė, jog reikia pagalbos pagaunant kažkokius du vaikinus, nukentėjusysis pasakojo, kad į jo sodybą atėjo du asmenys ir pradėjo versti stalčius bei sumušė, jo kaktoje buvo didelis guzas, taip pat sakė, kad atėmė telefonus, jie tuos asmenis sekė automobiliu, kai pareigūnai juos sulaikė, matė, kad lygtais buvo paimti drabužiai, konservai. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas D. K., teismui tvirtindamas, kad su draugu grįžo namo, kieme pamatė savo tėvus ir stovintį kaimyną A. K., kalbančius telefonu, nes buvo paskambinę 112, paklausus, kas nutiko, tėvai pasakė, kad neseniai du vyriškiai kieme sumušė A. K., atėmė telefoną, ir A. K. pabėgo iš namų pas juos, kad pasiskambintų 112, sakė, kad du vyrai, kurių vienas virš 30 metų, o kitas panašus į benamį, virš 50 metų amžiaus, tamsiai apsirengę, abu su dviračiais tik neseniai išvažiavo iš jo kiemo, matė, kad kaimyno kakta buvo sudaužta, kaimynas sakė, kad jam trenkė į galvą, kitų sužalojimų ant jo nematė, kaimynas sakė, kad jį mušė jaunesnysis vyras, o senesnis iš karto bėgo į namus, vertė daiktus ir ieškojo vertingų daiktų. Teismas remiasi tokiais liudytojų parodymais. Šiuo atveju pažymėtina, kad liudytojų parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, jie tapačiai aiškino įvykio aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo metu, be to, jie parodymus davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, taip pat jų parodymai sutampa ne tik tarpusavyje, bet ir su nukentėjusiojo parodymais.

63. Tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo įvykdytas plėšimo nusikaltimas, užfiksuota ir policijos pareigūnų ataskaitų žiūryklėje BIRT, jog telefonu buvo gautas skambutis apie tai, kad pas pranešėją buvo įsiveržę du nepažįstami asmenys, kurie reikalavo pinigų, trankė daiktus, pranešėją norėjo sumušti, pranešėjas spėjo pabėgti pas kaimynus, greitosios medicinos pagalbos atsisakė, pokalbio metu asmenys šalinosi iš pranešėjo namų, nešėsi pilną kuprinę (4 t., b. l. 110-114). Be to, 2022-12-20 kitų objektų apžiūros protokole aprašytas 2022-11-01 pranešimas apie įvykį, nustatyta, jog pranešėjas nukentėjusysis A. K. Bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad jį jo kieme užpuolė du nepažįstami asmenys, jį sužalojo nedaug, kad tie asmenys apvogė jo namus, nurodė adresą, užpuolikų požymius (5 t., b. l. 61-63). Tai, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo sumuštas, užfiksuota ir 2022-11-01 asmens apžiūros protokole, kuriame nurodyta, jog, atlikus nukentėjusiojo A. K. apžiūrą, nustatyta, kad asmeniui ant veido, kaktos viduryje matosi patinimas, taip pat matomas nubrozdinimas, nedidelė kraujuojanti žaizdelė, apžiūrint vyriškio rankas, ant kairiosios rankos nykščio matomas patinimas, paraudimas (4 t., b. l. 143-144, 145-149). A. K. nustatyti sužalojimai užfiksuoti ir specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog jam padarytas odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairėje kaktos pusėje, poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje. Nurodyta, kad sužalojimai padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais ar paviršiais; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis bei laiku, t. y. A. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (5 t., b. l. 69).

64. Taigi, tiek paties nukentėjusiojo parodymai, tiek liudytojų parodymai, tiek ir aptarta rašytinė bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, jog įvykio metu nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas ir nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to, aptarti duomenys patvirtina ir tai, kad įvykio metu iš nukentėjusiojo buvo pagrobti daiktai - A. K. priklausanti kuprinė, kurios vertė 5 eurai, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung A52s“, kurio vertė 300 eurų, vyriškas laikrodis, kurio vertė 10 eurų, ir kompiuterinės įrangos programos įdiegimo diskai, kurių vertė 20 eurų. Tokių aplinkybių neneigė ir pats kaltinamasis P. V., teismui pripažindamas, jog pagrobė nukentėjusiojo daiktus. Be to, kaip rodo bylos medžiaga, po įvykio sulaikius kaltinamuosius, pas juos buvo rasti iš nukentėjusiojo pagrobti daiktai, kuriuos proceso eigoje iš jam pateiktų atpažinti daiktų atpažino nukentėjusysis A. K. (2023-01-23 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolai su foto lentelėmis).

65. Nors kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu neigė įsibrovimo į nukentėjusiojo namus aplinkybę, tvirtindami, kad jie į A. K. namą įėjo visi kartu, kalbėdamiesi, P. V. tvirtino, kad nukentėjęs pats pakvietė užeiti ir palaukti tol, kol sugrįš ūkininkė Rožė, tačiau teismas tokius kaltinamųjų paaiškinimus atmeta ir jais nesiremia, nes juos paneigia jau aptarti nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, jog po to, kai jis atsikėlė po A. S. jam suduoto smūgio kumščiu į galvą, į kaktą, P. V. jau buvo įėjęs į namą, tada A. S. jį įsivedė į namo vidų, kur grasino ir reikalavo pinigų, o tuo metu P. V. darinėjo spinteles, vertė jo daiktus ir juos dėjosi į jo kuprinę. Iš esmės analogiškas aplinkybes A. K. nurodė ir 2022-11-01 protokole-pareiškime, jog po suduoto smūgio jis bendravo tik su jaunesniu vyriškiu, net nepastebėjo, kad vyresnio vyriškio prie jų nebebuvo, dabar jam aišku, kad tas vyresnis vyras tuo metu pro atrakintas duris pateko į jo gyvenamojo namo patalpas ir vogė jam priklausančius daiktus, praėjus nedideliam laiko tarpui, jaunesnis vyriškis jam liepė atsistoti ir eiti su juo kartu į namus, jis buvo išsigandęs, bijojo, kad prieš jį naudos smurtą, jam užėjus į namo prieškambarį, jaunesnis vyriškis, suėmęs jį už dėvimų drabužių ties krūtinės sritimi, pradėjo jį tąsyti. Be to, tai, kad nepažįstami asmenys įsiveržė į nukentėjusiojo namus, A. K. nurodė ir skambindamas Bendrajam pagalbos centrui. Tokios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog kaltinamieji į nukentėjusiojo namus pateko neteisėtai, prieš A. K. valią, kai kaltinamųjų patekimas į gyvenamojo namo patalpas buvo ribojamas, kas pagal teismų praktiką yra pripažįstama įsibrovimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010 ir kt.).

66. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji aiškino, kad A. S. nematė, ką darė P. V., būdamas pas A. K. namuose. Kaltinamasis A. S. teismui paaiškino, kad jis nematė, ką darė P. V.. Kaip teigė kaltinamasis, kai atėjo pas A. K., jis ir P. V. turėjo kuprinę, P. V. kuprinė buvo tamsi, kai išėjo iš A. K. namų, neatkreipė dėmesio, su kokia kuprine išėjo P. V., kai pareigūnai juos sulaikė, pasakė, kad P. V. kuprinėje rado telefoną, rusiškų cigarečių, matyt, jis buvo paėmęs iš A. K., nors jis to net nematė, kai juos jau pradėjo laipinti į policijos autobusiuką, tada P. V. jam pasakė, kad paėmė tik telefoną ir kažkokias rusiškas cigaretes. Kaltinamasis P. V. teismui aiškino, kad A. K. su A. S. nukentėjusiojo namuose kalbėjosi, todėl nematė, kaip jis paėmė daiktus, A. S. nežinojo, kad jis paėmė telefoną ir kitus daiktus. Tačiau teismas tokiais kaltinamųjų paaiškinimais nesiremia ir juos atmeta, nes jų nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga. Be to, įvertinama ir tai, kad kaltinamieji, aiškindami įvykio aplinkybes, nebuvo nuoseklūs. 2022-11-02 vykusios apklausos metu A. S., pripažindamas savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo, aiškino, jog matė, kaip P. V. vienas pats nuėjo į kambarį. Kaltinamasis P. V. 2022-11-02 apklausos metu tvirtino, kad girdėjo, jog tarp nukentėjusiojo ir A. S. įvyko žodinis konfliktas, matė, kaip jie apsistumdė, tuo metu jis stovėjo toliau ir pro neužrakintas namo duris įėjo į namo vidų. Tai, kad kaltinamieji veikė bendrai, matė ir suprato vienas kito veiksmus, patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis. Pastarasis teismui teigė, jog, kai A. S. jį įsivedė į namą, įėjęs pamatė, kad P. V. viską verčia jo miegamajame ir viską deda į jo „Nike“ kuprinę, namo viduje prabuvo apie valandą laiko, per tą laiką P. V. jam grasinimų neišsakė, tik ieškojo daiktų, o A. S. reikalavo pinigų bei grasino. Kaip tvirtino nukentėjusysis, kaltinamasis A. S. matė, ką įvykio metu darė P. V.. Be to, iš 2022-11-01 A. K. protokolo-pareiškimo matyti, kad po to, kai A. S. jį įsivedė į namą, jis išgirdo, jog virtuvės ir miegamojo kambariuose kažkas vaikšto, darinėja spinteles, stalčius, judina jo daiktus, išgirdęs minėtus garsus, iš karto suprato, kad po kambarių patalpas vaikšto vyresnis vyriškis, vyresniam vyriškiui sušuko: „ko tu čia ieškai?“, šis jam atsakė: „savo daiktų“, tada įsiterpė jaunesnysis, kuris pradėjo agresyviai klausinėti: „kur tavo pinigai?“, „ar turi žiedų?“, visą tą laiką jaunesnysis vyriškis nesitraukė nuo jo, o vyresnysis landžiojo po įvairias spinteles, stalčius, tuo pat metu kraudamas daiktus, kurie jam atrodė vertingesni, kurį laiką kraustant daiktus bei neradus pinigų, kitų vertingų dalykų, jaunesnysis vyriškis pasidarė labai agresyvus, pradėjo jam grasinti, sakydamas: „atiduok pinigus, užmušti nėra skirtumo“, „galiu tave užmušti, jei noriu“, „jei neatiduosi pinigų - gausi kaip reikiant“. Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis patvirtino ir 2022-12-02 vykusios apklausos metu.

67. Anksčiau aptarti duomenys rodo, kad abu kaltinamieji veikė bendrai, pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į nukentėjusiojo namus, panaudodami fizinį smurtą A. K. atžvilgiu ir jam grasindami, taip atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis. Kaip rodo bylos aplinkybės, abu bendrininkai suvokė, kad jie dalyvauja bendrai su kitu asmeniu darydami nusikaltimą, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat suprato ir kitus bendrai daromos veikos požymius. Kartu pažymima, kad įstatymas nereikalauja, jog tuo atveju, kai nusikalstamą veiką padaro keli asmenys kartu, visi jie atliktų veiksmus, kurie atitiktų visus nusikaltimo objektyviuosius požymius, vykdytojai gali būti pasiskirstę vaidmenimis ir atlikti tik dalį veiksmų, tačiau jų tyčia apima kitų vykdytojų veiksmus.

68. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, nustatė, kad A. S. ir P. V., veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, 2022 metų lapkričio 1 dieną apie 14 val. 30 min. gyvenamojo namo kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), A. S. panaudojus nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu fizinį smurtą, tokiu būdu jį pargriaunant ant žemės ir taip smurtaujant, padarant nukentėjusiajam A. K. kūno sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, o tuo metu P. V. pro neužrakintas gyvenamojo namo duris įsibrovus į nukentėjusiojo gyvenamojo namo patalpas, pagrobė svetimą, A. K. priklausantį, turtą: 5 eurų vertės kuprinę, 300 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A52s“, 10 eurų vertės vyrišką laikrodį, 20 eurų vertės kompiuterinės įrangos programos įdiegimo diskus, toliau A. S., tęsdamas savo veiką, liepdamas A. K. eiti, kartu įėjo į jo gyvenamojo namo patalpas, jose grasino benzininio pjūklo pjovimo juosta nukentėjusiajam, sakydamas jam „aš galiu tave užmušti, jei noriu“, „jeigu neatiduosi pinigų - gausi kaip reikiant“, bendrais veiksmais ir tikslu A. S. ir P. V., atimdami galimybę priešintis, plėšimo būdu užvaldė nukentėjusiajam A. K. priklausančio turto už 335 eurus. Todėl teismas, įvertinęs kaltinamųjų objektyviai atliktus veiksmus, padarytą sužalojimą nukentėjusiajam, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, iš nukentėjusiojo A. K. pagrobto turto vertę, tai, kad kaltinamieji turėjo galimybę disponuoti pagrobtu turtu, kaltinamųjų susitarimą ir tyčios rūšį, taip pat įvertinęs, jog A. S. ir P. V. veiksmuose yra nustatyti įsibrovimo į patalpą požymiai, pripažįsta, kad kaltinamųjų A. S. ir P. V. įvykdytas nusikaltimas tinkamai kvalifikuotas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

69. BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

70. L. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnis) nenustatyta. L. V. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto veikdama bendrininkų grupe, bei tai, kad nusikalto būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas), taip pat tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo įvykdymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

70.1. Pasisakydamas dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog L. V. nusikalto būdama recidyvistė, teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką galima spręsti dėl kaltinamajame akte neinkriminuotų atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, jei tokią aplinkybę patvirtinantys faktai yra aprašyti kaltinamajame akte ar rašytiniame prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-976/2022). Nors nagrinėjamu atveju nei kaltinamajame akte, nei prokurorės baigiamojoje kalboje nebuvo nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog L. V. nusikalto būdama recidyvistė, tačiau tiek kaltinamajame akte, tiek ir baigiamųjų kalbų metu valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė pažymėjo, kad kaltinamoji nusikalto būdama teista. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų; toks asmuo yra recidyvistas. Taigi, šiuo atveju kaltinamajai ir jos gynėjui viso proceso metu buvo žinoma aplinkybė dėl L. V. teistumų, nuo šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės proceso metu turėjo visas galimybes gintis.

70.2. Paminėtina, kad baigiamųjų kalbų metu valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė kaltinamosios L. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe prašė pripažinti tai, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje, ji padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal teismų praktiką savanaudiška paskata paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos arba išvengti materialinių išlaidų. Kai kuriose BK specialiojoje dalyje įtvirtintose nusikalstamų veikų sudėtyse savanaudiškos paskatos ar turtinė nauda yra nustatytos kaip pagrindinis nusikalstamos veikos sudėties požymis, kurį būtina įrodyti kvalifikuojant veiką pagal atitinkamą straipsnį. Tokiu atveju teismas į aplinkybę, įtvirtintą kaip nusikaltimo sudėties požymis, skirdamas bausmę, neatsižvelgia (BK 60 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu kitos nusikalstamos veikos vien tik savo esme yra savanaudiškos, jas darydamas asmuo siekia praturtėti, gauti turtinę naudą, todėl, asmeniui skiriant bausmę už šias veikas, savanaudiškų paskatų, kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės, papildomai inkriminuoti nereikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58/2010, Kauno apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-620-594/2017, 1A-386-594/2021, Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-284-616/2017, 1A-294-744/2017, 1A-59-744/2019). Nusikaltimu, kuris numatytas BK 181 straipsnio 2 dalyje, padaroma žala turto savininkui ir teisėtam jo valdytojui, nes asmuo, padaręs nusikalstamą veiką (turto prievartavimą), neteisėtai disponuoja svetimu turtu kaip savu. Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminiame tyrime surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis nustatyta, jog kaltinamoji, veikdama nusikalstamai, gavo turtinės naudos. Be to, pažymėtina, kad BK 181 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas yra svetima nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai (BK XXVIII skyrius), taigi, asmuo, darydamas tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, paprastai siekia gauti sau bet kokios turtinės naudos (daiktų, pinigų, turtinių teisių ir pan.). Tai reiškia, kad savanaudiškos paskatos yra vienas iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 2 dalyje, sudėties elementų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo savanaudiškas paskatas pripažinti dar ir kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

71. Skirdamas L. V. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė tris nusikalstamas veikas, viena kurių priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 3 dalis), kita – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 2 dalis, BK 11 straipsnio 4 dalis), trečia nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 181 straipsnio 2 dalis, BK 11 straipsnio 5 dalis), į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamosios asmenybę. L. V. padarytos veikos baigtinės, pavojingos, įvykdytos veikiant tiesiogine tyčia. Nusikalstamas veikas L. V. padarė būdama teista, teistumui neišnykus (6 t., b. l. 5-17, 19-64), bausta administracine tvarka, paskirtų baudų nemokanti (6 t., b. l. 65-91), nedirbanti (6 t., b. l. 76), registruota Užimtumo tarnyboje (6 t., b. l. 79), turinti sveikatos sutrikimų dėl alkoholio vartojimo (6 t., b. l. 75). Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat ir tai, kad L. V. nepripažino savo kaltės dėl nusikaltimų įvykdymo, savo elgesio kritiškai nevertino ir dėl jo nesigailėjo, praeityje teista net 12 kartų (daugiausia už vagystes ir plėšimus), bei siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad L. V. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus straipsnių sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydžiai nustatytini mažesni nei sankcijose numatyti šios bausmės rūšies vidurkiai, kas priverstų ją tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

71.1. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, L. V. paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 181 straipsnio 2 dalį subendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnio nuostatas.

71.2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, subendrintina ir su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Bendrinant bausmes, atsižvelgtina į kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

71.3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu L. V. paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, subendrintina su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Pridedant bausmės dalį, įvertinamas padarytų nusikalstamų veikų skaičius, jų pavojingumas, duomenys, charakterizuojantys L. V. asmenybę.

71.4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į šiuo nuosprendžiu L. V. paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas visas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendį.

72. A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnis) nenustatyta. A. S. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), atsakomybę sunkina ir tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, įvykdė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų įvykdymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

72.1. Nors nagrinėjamu atveju nei kaltinamajame akte, nei prokurorės baigiamojoje kalboje nebuvo nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog A. S. nusikalto būdamas recidyvistas, tačiau analogiškais motyvais, kaip ir kaltinamosios L. V. atžvilgiu, teismas pripažįsta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę kaltinamajam A. S..

72.2. Prokurorė ir šiuo atveju prašė kaltinamojo A. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, jog nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 181 straipsnio 2 dalyje, jis padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau teismas analogiškais motyvais, kaip ir kaltinamosios L. V. atveju, sprendžia, jog nėra jokio teisinio pagrindo savanaudiškas paskatas pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte savanaudiškos paskatos yra nustatytos kaip pagrindinis nusikalstamos veikos sudėties požymis, kurį būtina įrodyti kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, o BK 181 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika vien tik savo esme yra savanaudiška.

73. Skirdamas A. S. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė penkias nusikalstamas veikas, viena kurių priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 3 dalis), kita – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 2 dalis, BK 11 straipsnio 4 dalis), dvi nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 180 straipsnio 2 dalis, BK 181 straipsnio 2 dalis, BK 11 straipsnio 5 dalis), viena nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktas, BK 11 straipsnio 6 dalis), į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, jo aktyvų vaidmenį vykdant nusikaltimus. A. S. padarytos veikos baigtinės, pavojingos, įvykdytos veikiant tiesiogine tyčia. Nusikalstamas veikas A. S. padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus (6 t., b. l. 178-196; 7 t., b. l. 1-47), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemokantis (7 t., b. l. 48-51), nedirbantis (7 t., b. l. 56), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (7 t., b. l. 58), turintis sveikatos sutrikimų (7 t., b. l. 55). Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat ir tai, kad A. S. nepripažino savo kaltės dėl nusikaltimų įvykdymo, savo elgesio kritiškai nevertino ir dėl jo nesigailėjo, praeityje teistas net 17 kartų, daugiausia už vagystes, plėšimus, smurtinius nusikaltimus, bei siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad A. S. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus straipsnių sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydžiai nustatytini mažesni nei sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai arba artimi vidurkiams. Manytina, kad ši bausmės rūšis padės kaltinamajam tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

73.1. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, A. S. paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, subendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnes bausmes, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnio nuostatas.

73.2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, A. S. paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis, subendrintina ir su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, BK 181 straipsnio 2 dalį. Bendrinant bausmes, atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

73.3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnio nuostatas, subendrintina su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, pagal BK 286 straipsnį paskirta galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių.

73.4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į šiuo nuosprendžiu A. S. paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas visas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 24 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu.

73.5. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas A. S. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022-11-01 iki 2023-02-01.

74. P. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, yra ta, kad kaltinamasis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir dėl jo gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnis) nenustatyta. P. V. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), atsakomybę sunkina ir tai, nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, įvykdė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų įvykdymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

74.1. Nors nagrinėjamu atveju nei kaltinamajame akte, nei prokurorės baigiamojoje kalboje nebuvo nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog P. V. nusikalto būdamas recidyvistas, tačiau analogiškais motyvais, kaip ir kaltinamosios L. V. ir kaltinamojo A. S. atžvilgiu, teismas pripažįsta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę kaltinamajam P. V..

74.2. Prokurorė ir šiuo atveju prašė kaltinamojo P. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje, jis padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau teismas analogiškais motyvais, kaip ir kaltinamosios L. V. bei kaltinamojo A. S. atveju, sprendžia, jog nėra jokio teisinio pagrindo savanaudiškas paskatas pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes BK 181 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika vien tik savo esme yra savanaudiška.

75. Skirdamas P. V. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė penkias nusikalstamas veikas, viena kurių priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 3 dalis), dvi – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 2 dalis, 253 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 4 dalis), dvi nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 180 straipsnio 2 dalis, BK 181 straipsnio 2 dalis, BK 11 straipsnio 5 dalis), į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę. P. V. padarytos veikos baigtinės, pavojingos, įvykdytos veikiant tiesiogine tyčia. Nusikalstamas veikas P. V. padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus (7 t., b. l. 180-194; 8 t., b. l. 1-46), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemokantis (8 t., b. l. 47-56), nedirbantis (8 t., b. l. 61), registruotas Užimtumo tarnyboje (8 t., b. l. 63), turintis sveikatos sutrikimų (10 t., b. l. 135-147). Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat ir tai, kad P. V. nepripažino savo kaltės dėl nusikaltimų įvykdymo, pripažino savo kaltę tik dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, savo elgesio kritiškai nevertino ir dėl jo nesigailėjo, praeityje teistas net 13 kartų, daugiausia už plėšimus ir vagystes, bei siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad P. V. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus straipsnių sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydžiai nustatytini mažesni nei sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai ar labai artimi vidurkiams. Manytina, kad ši bausmės rūšis padės kaltinamajam tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

75.1. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, P. V. paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį subendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnio nuostatas.

75.2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, P. V. paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis, subendrintina ir su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį. Bendrinant bausmes, atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą tik dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo įvykdymo, nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

75.3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, subendrintina su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

75.4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į šiuo nuosprendžiu P. V. paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas visas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. spalio 5 d. nuosprendį.

75.5. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas P. V. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022-08-25 07.00 val. iki 2022-08-26 16.20 val. (dvi paros) ir nuo 2022-11-01 iki 2023-02-01.

76. Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 235,34 Eur civilinį ieškinį A. S. už nukentėjusiajam Z. G. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (2 t., b. l. 167-168). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. S. tyčiniais veiksmais tiesioginę žalą padarė nukentėjusiojo Z. G. sveikatai, o Šiaulių teritorinė ligonių kasa apmokėjo nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam Z. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 235,34 Eur – priteistina iš kaltinamojo A. S. civilinio ieškovo naudai.

77. Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016).

78. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Z. G. pateikė civilinį ieškinį dėl 1600 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 121). Ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad ieškinio sumą sudaro 600 Eur, kurie buvo pagrobti laikotarpiu nuo 2022-07-26 21.00 val. iki 2022-07-27 8.00 val. iš jo pinginės, 200 Eur, kuriuos paėmė L. V., jam išgryninus iš bankomato, ir 800 Eur, kuriuos sudaro laikotarpiu nuo 2022-07-21 iki 2022-07-30 iš jo namų pagrobtų daiktų (dviejų jam priklausančių vestuvinių žiedų) vertė. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis palaikė pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, patvirtindamas, jog įvykio metu kaltinamieji iš jo pinginės pagrobė 600 Eur, nusivežę prie bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), prieš jo valią paėmė iš sąskaitos nuimtus 200 Eur, be to, nurodė, kad iš jo namų pagrobė du vestuvinius žiedus, kurių vertė 800 Eur. Kaip rodo aptarta bylos medžiaga, analogiškas aplinkybes dėl pagrobtų pinigų sumos, pagrobtų daiktų ir jų vertės nukentėjusysis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu vykusiose apklausose, taip pat ir 2022-07-27 rašydamas protokolą-pareiškimą.

79. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. G. pateikė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur turtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 38). Ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022-07-21 iki 2022-07-30 iš namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvo pavogti jai priklausantys daiktai: 3 vnt. auksinių žiedų, kurių bendra vertė 900 Eur, auksinis žiedas su permatoma akute, kurio vertė 1000 Eur, 2 vnt. vyno butelių, kurių bendra vertė 30 Eur, 3 vnt. šampano butelių, kurių bendra vertė 15 Eur, brendžio butelis, kurio vertė 15 Eur, muzikinė papuošalų dėžutė, kurios vertė 20 Eur, nuotraukos rėmelis, kurio vertė 20 Eur. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji palaikė pareikštą civilinį ieškinį ir patvirtino aplinkybes dėl pagrobtų daiktų ir jų vertės. Be to, parodė, kad pagrobtą papuošalų dėžutę policijos pareigūnai jai grąžino. Analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė ne tik ikiteisminio tyrimo metu vykusiose apklausose, bet ir rašydama 2022-08-16 protokolą-pareiškimą.

80. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2015, 2K-245-696/2015, 2K-147-511/2016 ir kt.). Teismų praktikoje daikto verte paprastai nepripažįstama pinigų suma, už kurią pagrobtą daiktą pardavė jį pagrobęs asmuo; žymiai didesnė reikšmė suteikiama daikto savininko nuomonei apie to daikto vertę (kasacinė nutartis Nr. 2K-368/2010). Šioje byloje nukentėjusieji nuo pat pirmosios apklausos aiškiai nurodė, kiek įvertina kiekvieną atskirą daiktą, ir šių daiktų vertė teismui neatrodo nepagrįstai didelė. Be to, nei kaltinamieji, nei jų gynėjai duomenų, paneigiančių nukentėjusiųjų įvardintas sumas apie pagrobtų daiktų vertę, teismo posėdžio metu nepateikė.

81. Nors kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu nepripažino įvykdę nusikalstamas veikas Z. G. ir R. G. atžvilgiu, nesutiko ir su pareikštais civiliniais ieškiniais, tačiau, išnagrinėjus bylą, buvo nustatyta, kad L. V., A. S. ir P. V. 2022 metais, laikotarpiu nuo liepos 26 d. 21.00 val. iki liepos 27 d. 6.00 val., iš Z. G. ant juosmens nešiojamoje rankinėje esančios piniginės pavogė 600 eurų įvairiomis popierinėmis kupiūromis ir monetomis, taip nukentėjusiajam padarydami 600 eurų turtinę žalą; 2022 metų liepos 27 dieną, neturėdami teisėto pagrindo, prievartaudami Z. G. turtą, padarė nukentėjusiajam 200 eurų turtinę žalą, bei 2022 metų liepos mėnesį, laikotarpiu nuo 21 dienos iki 30 dienos, įsibrovę į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, Z. G. priklausantį, turtą: du auksinius vestuvinius žiedus, bendros 800 eurų vertės. Tai reiškia, kad kaltinamieji viso nukentėjusiajam Z. G. padarė 1600 Eur turtinę žalą, kuri solidariai priteistina iš visų kaltinamųjų Z. G. naudai.

82. Be to, išnagrinėjus bylą, buvo nustatyta ir tai, kad L. V., A. S. ir P. V. 2022 metų liepos mėnesį, laikotarpiu nuo 21 dienos iki 30 dienos, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, įsibraudami į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, R. G. priklausantį, turtą: tris auksinius vestuvinius žiedus, bendros 900 eurų vertės, vieną auksinį žiedą su permatoma skaidria akute, 1000 eurų vertės, du vyno butelius, bendros 30 eurų vertės, tris šampano butelius, bendros 15 eurų vertės, vieną brendžio butelį, 15 eurų vertės, muzikinę dėžutę, 20 eurų vertės, nuotraukos rėmelį, 20 eurų vertės. Tai reiškia, kad kaltinamieji viso nukentėjusiajai R. G. padarė 2000 eurų turtinę žalą. Įvertinus tai, jog pagrobta 20 eurų vertės papuošalų dėžutė 2023-01-31 nutarimu buvo grąžinta nukentėjusiajai R. G., nukentėjusiosios R. G. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant solidariai iš visų kaltinamųjų R. G. naudai 1980 Eur, likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmetant.

83. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2023-11-09 pirminę pažymą Nr. APD-2023-15602, kurioje prašoma priteisti valstybei iš P. V. 307,93 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Vilmanto Poškaus kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą (11 t., b. l. 16). Taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2023-12-20 patikslintą pažymą Nr. APD-2023-17220, kurioje prašoma priteisti valstybei iš A. S. 878,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos advokatės Sofijos Kručienės kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą (11 t., b. l. 56). Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2023-12-21 patikslintą pažymą Nr. APD-2023-17235, kurioje prašoma priteisti valstybei iš L. V. 826,66 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Modesto Švažo kaltinamajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą (11 t., b. l. 61).

83.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

83.2. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent kaltinamajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

83.3. Nors kaltinamieji L. V., A. S. ir P. V. yra darbingo amžiaus, byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių jų sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašomos sumos nėra neproporcingos bylos apimčiai ir sudėtingumui, tačiau teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą L. V., A. S. ir P. V. netenkinami, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamiesiems šioje byloje Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi privalomai buvo skirti gynėjai advokatai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu (9 t., b. l. 136), bei į tai, kad jie ne tik šiuo metu atlieka realias laisvės atėmimo bausmes, bet ir šiuo nuosprendžiu jiems skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės.

84. Nuosprendžiu spręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikos tirti ir nagrinėti, klausimas.

84.1. Daiktinis įrodymas – CD laikmena, kurioje sukelti tyrimui reikšmingi duomenys, gauti vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, 1 vnt., saugoma Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2023-01-20 kvitą, serija (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (2 t., b. l. 94).

84.2. Daiktinis įrodymas - Z. G. savanoriškai prie bylos pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Redmi9A“, kuris 2022-11-24 nutarimu buvo grąžintas nukentėjusiajam saugoti, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas neribotai nukentėjusiojo Z. G. nuosavybei (2 t., b. l. 113-114).

84.3. Daiktiniai įrodymai - nukentėjusiojo Z. G. ir įtariamojo A. S. lyginamieji seilių pavyzdžiai, plaktukas, paimtas įvykio vietos apžiūros metu 2022-08-28, adresu (duomenys neskelbtini), kurie saugomi Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2023-02-10 kvitą, serija (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (2 t., b. l. 154).

84.4. Daiktiniai įrodymai - benzininio pjūklo pjovimo juosta ir metalinė grandinė, paimti 2022-11-02 įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, kurie saugomi Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2023-02-10 kvitą, serija (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nukentėjusiajam A. K. (2 t., b. l. 154).

84.5. Daiktinis įrodymas – papuošalų dėžutė, kuri buvo paimta kratos metu 2022-08-25 pas L. V., A. S. ir P. V. ir 2023-01-31 nutarimu grąžinta nukentėjusiajai R. G. saugoti (3 t., b. l. 190-191, 193), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas neribotai nukentėjusiosios R. G. nuosavybei.

84.6. Daiktiniai įrodymai – dėžutė su 7 vnt. šovinių (1 vnt.), pakuotė (1 vnt.), kurie saugomi Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2023-03-28 kvitą, serija (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (4 t., b. l. 80).

84.7. Daiktiniai įrodymai - mobilusis telefonas „Samsung Galaxy a52s“, mobiliojo telefono popierinė dėžutė, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ išduota garantinė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsiskaitymo už minėtą mobilųjį telefoną kvitas, kurie 2022-11-02 nutarimu buvo grąžinti nukentėjusiajam A. K. saugoti (4 t., b. l. 164-165), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini neribotai nukentėjusiojo A. K. nuosavybei.

84.8. Daiktiniai įrodymai - juodos spalvos kuprinė „Adidas“, kurioje rasta: 1) pilkos spalvos kepurė „Expo 2000 Hannover“ su juodos spalvos snapeliu; 2) 2 vnt. prožektorių; 3) mėlynos spalvos žiebtuvėlis; 4) degtukų dėžutė „Perkūno degtukai“; 5) atsuktuvas; 6) atlenkiamas peilis su mėlynos spalvos kriauna; 7) vienas butelis degtinės „Sidabrinė“, kuriame apie 0,4 l skysčio, kurie saugomi Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2023-03-28 kvitą, serija (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 81), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini kaltinamajam A. S..

84.9. Daiktiniai įrodymai - medžiaginis kelioninis krepšys, kuriame rasta: 1) juodos spalvos liemenė; 2) šviesiai rudos spalvos vyriškas megztinis; 3) mėlynos spalvos vyriškas megztinis-golfas; 4) juodos spalvos metalinis žibintuvėlis; 5) 3 vnt. žiebtuvėlių; 6) juodos spalvos prožektorius; 7) garso kolonėlė; 8) žirklės; 9) valgomasis šaukštas; 10) peilis su geltonos spalvos kriauna; 11) keramikinė dramblio figūrėlė; 12) juodos spalvos ausinės; 13) rudos spalvos pypkė; 14) švinai mėlynos spalvos dėžutėje; 15) 6 vnt. AAA baterijų; 16) 7 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės pirkinių vežimėlio žetonų; 17) 71 euro centas; 18) plastikinis mėlynos spalvos indelis; 19) 1 pakelis „LD“ cigarečių, kuriame 1 cigaretė; 20) sukamojo tabako aparatas su juostele; 21) užspaudžiamas plastikinis maišelis, kuriame įvairūs vaistų lapeliai, 5 vnt.; 22) 5 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ taromato kvitų (išblukę), kurie paimti iš P. V. (5 t., b. l. 1-6) ir saugomi Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2023-03-28 kvitą, serija (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 79), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini P. V..

84.10. Daiktiniai įrodymai - 2 vnt. žuvies konservų; vaisiniai ledinukai metalinėje dėžutėje; 4 vnt. „Winston“ cigarečių pakelių; 1 pakelis „Fest“ cigarečių su 12 vnt. cigarečių; kurie paimti iš P. V. (5 t., b. l. 1-6) ir saugomi Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2023-03-28 kvitą, serija (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 79), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

84.11. Daiktiniai įrodymai – kuprinė „Nike“, dvi kartoninės dėžutės, vyriškas laikrodis, kurie 2023-03-27 nutarimu grąžinti nukentėjusiajam A. K. saugoti (5 t., b. l. 57-58, 60), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini neribotai nukentėjusiojo A. K. nuosavybei.

84.12. Daiktiniai įrodymai – melsvos spalvos kuprinė „Eastpak“, kurioje buvo rasta: 1) 2 vnt. juodos spalvos prožektorių; 2) atvirukai, atvirukų komplektai; 3) įvairūs dokumentai įmautėje; 4) adatų rinkinys; 5) juodos spalvos odinė rankinė, kurioje buvo degtukų dėžutė; atlenkiamas peilis, juodos spalvos kriauna; žirklės; atlenkiamas veidrodėlis; žiebtuvėlis; 4 vnt. rašiklių; dvi adatos; losjonas po skutimosi; du siuvimo antpirščiai, kurie saugomi Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2023-03-28 kvitą, serija (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 80), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini P. V..

84.13. Daiktiniai įrodymai – mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S4“, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, dokumentai L. V. vardu, kurie saugomi Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2023-03-28 kvitą, serija (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 81), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini L. V..

84.14. Daiktiniai įrodymai – CD laikmenos (3 vnt.), saugomos prie bylos 9 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie bylos medžiagos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. V. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

L. V. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023-06-01) ir paskirti 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

L. V. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023-06-01) ir paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, L. V. paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtą subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, ir subendrintą bausmę L. V. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, subendrinti su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę L. V. paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į šiuo nuosprendžiu L. V. paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaityti visą atliktą ir įskaitytą bausmės laiką pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendį.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią L. V. skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir paskirti 4 (ketverių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023-06-01) ir paskirti 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023-06-01) ir paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023-06-01) ir paskirti 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, A. S. paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnes bausmes, ir subendrintą bausmę A. S. paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtą subendrintą 4 (ketverių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis, subendrinti ir su bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, ir subendrintą bausmę A. S. paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, subendrinti su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, paskirta galutine subendrinta bausme, ir galutinę subendrintą bausmę A. S. paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į šiuo nuosprendžiu A. S. paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaityti visą atliktą ir įskaitytą bausmės laiką pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 24 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti A. S. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2022-11-01 iki 2023-02-01.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią A. S. skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

P. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

P. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023-06-01) ir paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

P. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023-06-01) ir paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

P. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

P. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023-06-01) ir paskirti 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, P. V. paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę P. V. paskirti 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, P. V. paskirtą subendrintą 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis, subendrinti ir su bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, ir subendrintą bausmę P. V. paskirti 4 (ketverių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą 4 (ketverių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, subendrinti su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę P. V. paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į šiuo nuosprendžiu P. V. paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaityti visą atliktą ir įskaitytą bausmės laiką pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. spalio 5 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti P. V. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2022-08-25 07.00 val. iki 2022-08-26 16.20 val. (dvi paras) ir nuo 2022-11-01 iki 2023-02-01.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią P. V. skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą 235,34 Eur civilinį ieškinį tenkinti visiškai, iš kaltinamojo A. S. priteisti civilinio ieškovo naudai 235,34 Eur.

Nukentėjusiojo Z. G. pareikštą civilinį ieškinį dėl 1600 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų L. V., A. S., P. V. atlyginti 1600 Eur turtinę žalą nukentėjusiojo Z. G. naudai.

Nukentėjusiosios R. G. pareikštą civilinį ieškinį dėl 2000 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų L. V., A. S., P. V. R. G. naudai 1980 Eur turtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmetant.

Neišieškoti iš L. V. 826,66 Eur, iš A. S. 878,33 Eur, iš P. V. 307,93 Eur valstybės naudai už jiems suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktinį įrodymą – CD laikmeną (1 vnt.), saugomą Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2023-01-20 kvitą, serija (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinį įrodymą - Z. G. savanoriškai prie bylos pateiktą mobiliojo ryšio telefoną „Redmi9A“, kuris 2022-11-24 nutarimu buvo grąžintas nukentėjusiajam saugoti, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai nukentėjusiojo Z. G. nuosavybei.

Daiktinius įrodymus - nukentėjusiojo Z. G. ir įtariamojo A. S. lyginamuosius seilių pavyzdžius, plaktuką, paimtą įvykio vietos apžiūros metu 2022-08-28, adresu (duomenys neskelbtini), kurie saugomi Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2023-02-10 kvitą, serija (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinius įrodymus - benzininio pjūklo pjovimo juostą ir metalinę grandinę, paimtus 2022-11-02 įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, kurie saugomi Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2023-02-10 kvitą, serija (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajam A. K..

Daiktinį įrodymą – papuošalų dėžutę, kuri buvo paimta kratos metu 2022-08-25 pas L. V., A. S. ir P. V. ir 2023-01-31 nutarimu grąžinta nukentėjusiajai R. G. saugoti, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai nukentėjusiosios R. G. nuosavybei.

Daiktinius įrodymus – dėžutę su 7 vnt. šovinių (1 vnt.), pakuotę (1 vnt.), kurie saugomi Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2023-03-28 kvitą, serija (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinius įrodymus – mobilųjį telefoną „Samsung Galaxy a52s“, mobiliojo telefono popierinę dėžutę, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ išduotą garantinę pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsiskaitymo už minėtą mobilųjį telefoną kvitą, kurie 2022-11-02 nutarimu buvo grąžinti nukentėjusiajam A. K. saugoti, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai nukentėjusiojo A. K. nuosavybei.

Daiktinius įrodymus - juodos spalvos kuprinę „Adidas“, kurioje rasta: 1) pilkos spalvos kepurė „Expo 2000 Hannover“ su juodos spalvos snapeliu; 2) 2 vnt. prožektorių; 3) mėlynos spalvos žiebtuvėlis; 4) degtukų dėžutė „Perkūno degtukai“; 5) atsuktuvas; 6) atlenkiamas peilis su mėlynos spalvos kriauna; 7) vienas butelis degtinės „Sidabrinė“, kuriame apie 0,4 l skysčio, kurie saugomi Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2023-03-28 kvitą, serija (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. S..

Daiktinius įrodymus - medžiaginį kelioninį krepšį, kuriame rasta: 1) juodos spalvos liemenė; 2) šviesiai rudos spalvos vyriškas megztinis; 3) mėlynos spalvos vyriškas megztinis-golfas; 4) juodos spalvos metalinis žibintuvėlis; 5) 3 vnt. žiebtuvėlių; 6) juodos spalvos prožektorius; 7) garso kolonėlė; 8) žirklės; 9) valgomasis šaukštas; 10) peilis su geltonos spalvos kriauna; 11) keramikinė dramblio figūrėlė; 12) juodos spalvos ausinės; 13) rudos spalvos pypkė; 14) švinai mėlynos spalvos dėžutėje; 15) 6 vnt. AAA baterijų; 16) 7 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės pirkinių vežimėlio žetonų; 17) 71 euro centas; 18) plastikinis mėlynos spalvos indelis; 19) 1 pakelis „LD“ cigarečių, kuriame 1 cigaretė; 20) sukamojo tabako aparatas su juostele; 21) užspaudžiamas plastikinis maišelis, kuriame įvairūs vaistų lapeliai, 5 vnt.; 22) 5 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ taromato kvitų (išblukę), kurie paimti iš P. V. ir saugomi Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2023-03-28 kvitą, serija (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti P. V..

Daiktinius įrodymus - 2 vnt. žuvies konservų; vaisinius ledinukus metalinėje dėžutėje; 4 vnt. „Winston“ cigarečių pakelių; 1 pakelį „Fest“ cigarečių su 12 vnt. cigarečių, kurie paimti iš P. V. ir saugomi Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2023-03-28 kvitą, serija (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinius įrodymus – kuprinę „Nike“, dvi kartonines dėžutes, vyrišką laikrodį, kurie 2023-03-27 nutarimu grąžinti nukentėjusiajam A. K. saugoti, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai nukentėjusiojo A. K. nuosavybei.

Daiktinius įrodymus – melsvos spalvos kuprinę „Eastpak“, kurioje buvo rasta: 1) 2 vnt. juodos spalvos prožektorių; 2) atvirukai, atvirukų komplektai; 3) įvairūs dokumentai įmautėje; 4) adatų rinkinys; 5) juodos spalvos odinė rankinė, kurioje buvo degtukų dėžutė; atlenkiamas peilis, juodos spalvos kriauna; žirklės; atlenkiamas veidrodėlis; žiebtuvėlis; 4 vnt. rašiklių; dvi adatos; losjonas po skutimosi; du siuvimo antpirščiai, kurie saugomi Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2023-03-28 kvitą, serija (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti P. V..

Daiktinius įrodymus – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S4“, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, dokumentus L. V. vardu, kurie saugomi Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2023-03-28 kvitą, serija (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti L. V..

Daiktinius įrodymus – CD laikmenas (3 vnt.), saugomas prie bylos 9 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.