- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-12
- Bylos Nr.
- 2K-403/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Bieliūnas (pirm.), Olegas Fedosiukas, Josifas Tomaševičius (pran.)
- Nuteistasis
- V. M.
- Nukentėjusysis
- E. B.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. kasacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 MGL (780 Lt) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam E. B. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 19 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmestas, o Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas patenkintas iš dalies ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria V. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 MGL (780 Lt) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. V. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones trejus metus. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 29 d., apie 19.40 val., Kaišiadorių r., kelio Kaišiadorys-Stabintiškės 5,4 kilometre, vairuodamas S. N. vardu registruotą transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo saugumo reikalavimų ir transporto priemonės eksploatavimo taisyklių 53 punktą, nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui bei aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų, želdinių; 172 punktą, nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkdamas greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų bet kada sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas; 180.4 punktą, nurodantį, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad, baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei; dėl to, lenkdamas ta pačia kryptimi važiavusį traktorių, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu motoroleriu ir taip padarė nukentėjusiajam E. B. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nesutinka su teismų sprendimais ir mano, kad jie yra nepagrįsti ir naikintini. V. M. nurodo, teismai netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Kasatorius teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu prašė skirti autotechninį tyrimą byloje, nes tam reikalingos specialios žinios ir skaičiavimai dėl įvykio aplinkybių, tačiau jo prašymas buvo atmestas ir taip buvo akivaizdžiai pažeista jo teisė į tinkamą gynybą ir rungimosi principas. Teismai, neturėdami būtinų eismo įvykiams tirti specialių žinių, nežinodami tikslios tokių eismo įvykių tyrimo metodikos, už ekspertus atliko tariamai objektyvų tyrimą bei tam tikrus skaičiavimus. Iš tyrimo metu surinktos medžiagos matyti, kad eismo įvykio metu nukentėjusysis E. B. motorolerį vairavo neblaivus. Nebuvo tirta, ar nukentėjusysis pats nepažeidė KET. Tik ekspertai, kasatoriaus nuomone, galėjo atsakyti, kas kaltas dėl eismo įvykio, ar tik nuteistasis, ar yra mišri nuteistojo ir nukentėjusiojo kaltė. Neištyrus šių aplinkybių yra pažeista V. M. teisė į gynybą ir teisingą bei nešališką teismą. Kasatorius teigia, kad teismas paskyrė jam per griežtą bausmę. V. M. mano, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė nuosprendžio surašymo taisykles, buvo šališkas, iš anksto konstatavo jo kaltę (nuosprendis buvo iš anksto surašytas), nes teisėjas fiziškai negalėjo per 1,5 val. surašyti nuosprendžio.
Atsiliepimas
Atsiliepime į nuteistojo V. M. kasacinį skundą Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė siūlo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodo, kad, pagal bylos duomenis, eismo įvykio mechanizmas yra pakankamai aiškus ir jam nustatyti nebuvo reikalingi jokie specialūs tyrimai ar specialios žinios, todėl V. M. prašymas skirti autotechninę ekspertizę buvo atmestas pagrįstai. Prokurorė konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų priimtuose sprendimuose padarytos išvados nekelia abejonių, kad teismai teisingai nustatė būtinąjį priežastinį ryšį tarp V. M. padarytų KET pažeidimų ir eismo įvykio, kurio metu sunkiai sutrikdyta E. B. sveikata, ir pagrįstai nuteistojo veiksmus kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Teismų sprendimuose V. M. padaryti KET pažeidimai pripažinti pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti, o nukentėjusiojo E. B. neblaivumas tam įtakos neturėjo. Kasatorius nesutinka su jam skirta bausme ir mano, kad ji per griežta. Prokurorės nuomone, kasatorius nenurodo, kokios baudžiamojo įstatymo normos pažeistos jam parenkant bausmės rūšį ir dydį. Kasatorius prašo pakartotinai vertinti turinčias įtakos bausmei aplinkybes, kurias vertino žemesnių instancijų teismai. Kasaciniame skunde išdėstytas kitoks šių aplinkybių vertinimas, prokurorės manymu, nesudaro pagrindo teigti, kad teismai pažeidė įstatymą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. M. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 208 straipsnio nuostatų
Nuteistojo V. M. kasacinio skundo esmė ir apskundimo pagrindas – autotechninės ekspertizės jo baudžiamojoje byloje nebuvimas. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo gynėja prašė paskirti autotechninį tyrimą byloje, o nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme paskirti autotechninę ekspertizę prašė nuteistasis V. M., tačiau prašymai buvo atmesti. Kasatorius nurodo, kad padarytas esminis BPK reikalavimų pažeidimas, kuris lemia apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimą.
Pagal BPK 208 straipsnio nuostatą ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. Tai reiškia, kad ekspertizė yra skiriama tada, kai jos išvados reikalingos išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Veikiantis BPK nenustato būtinosios ekspertizės skyrimo atvejų, todėl ekspertizės nepaskyrimas savaime nėra BPK pažeidimas. Šioje byloje nėra pagrindo teigti, kad teismas pažeidė BPK įstatymo reikalavimus, t. y. neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes.
V. M. gynėjos prašymas atlikti autotechninį tyrimą Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2008 m. birželio 26 d. nutarimu išspręstas BPK 178 straipsnyje numatyta tvarka ir atmestas. Gynėjos skundas dėl prokuroro nutarimo išnagrinėtas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjos ir 2008 m. liepos 8 d. nutartimi atmestas. Pagal BPK 64 straipsnio 6 dalį ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas, priimtas tuo klausimu, yra galutinis ir neskundžiamas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme prašymas paskirti autotechninę ekspertizę nebuvo pateiktas. Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo V. M. gynėjas prašė paskirti autotechninę ekspertizę, tačiau teismas šį prašymą atmetė.
Pažymėtina, kad ekspertizės paskyrimas yra vienas iš daugelio ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų, kurių pagalba teisėjas ar teismas paveda atlikti specialų tyrimą. Nusikaltimams, numatytiems BK 281 straipsnyje, ištirti paprastai skiriamos autotechninės ekspertizės, tačiau įstatymai nenumato, kad tokios ekspertizės yra būtinos visose bylose. Sprendžiant kaltės klausimą, reikia atsižvelgti ne tik į technines, bet ir į realias galimybes, taip pat asmenines vairuotojo savybes.
Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio 2010 m. vasario 19 d. protokolo matyti, kad nuteistojo V. M. gynėjas prašė skirti autotechninę ekspertizę, siekiant nustatyti, ar buvo KET pažeidimas ir ar buvo galima išvengti įvykio. Apeliacinės instancijos teismas prašymą skirti autotechninę ekspertizę išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 270 straipsnio reikalavimų. Teismas apsvarstė gynėjo prašymą ir protokoline nutartimi jį atmetė, pripažino, kad bylos duomenų pakako pripažinti V. M. kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Kasacinio skundo argumentai nepaneigia šios išvados.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatą kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas, todėl kasacinio skundo argumentai dėl įvykio aplinkybių vertinimo nenagrinėtini.
Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatą įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka galima apskųsti tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Klausimas dėl bausmės griežtumo apeliacine tvarka nebuvo nagrinėjamas, todėl ir kasacine tvarka nenagrinėtinas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 19 d. nuosprendžiu iš dalies patenkintas prokuroro apeliacinis skundas ir vietoje vienos baudžiamojo poveikio priemonės (įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą) paskirta kita baudžiamojo poveikio priemonė (uždraudimas naudotis specialia teise) – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas trejų metų laikotarpiui. Tokia baudžiamojo poveikio priemonė paskirta tinkamai pritaikius BK 68 straipsnio nuostatas.
Kasacinio skundo nuorodos į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 1 dalies, BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimus nepagrįstos ir deklaratyvios. Kasatorius nesutinka su apkaltinamuoju nuosprendžiu ir dėl to tvirtina, kad jo bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai buvo suinteresuoti priimti palankų sprendimą vienai iš byloje dalyvavusių šalių.
Tai, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 19 d. šešių lapų nuosprendis surašytas per vieną valandą ir keturiasdešimt minučių, neįrodo teismo šališkumo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis priimtas, o tai reiškia, kad ir surašytas ne vieno, o trijų teisėjų kolegijos. Nuosprendžio surašymo trukmė priklauso nuo individualių teisėjų savybių ir sunkiai patikrinama.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Nuteistojo V. M. kasacinį skundą atmesti.