Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Greičiaus, Vytauto Masioko ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

išteisintiesiems D. G., I. V. ir jų gynėjams advokatams Romaldui Briliui, Stanislovui Nalivaikai,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo UAB „Joda“ atstovų I. R. (I. R.) ir advokato Vilhelmo Keliuočio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis:

D. G. ir I. V. išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. UAB „Joda“ civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtas.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nuosprendžiu: D. G. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems ) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; I. V. buvo nuteista pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems ) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; UAB „Joda“ civilinis ieškinys buvo patenkintas iš dalies, priteisiant iš D. G. ir I. V. solidariai 18 117 Lt turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, civilinio ieškovo UAB „Joda“ atstovo advokato Vilhelmo Keliuočio, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, išteisintųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. ir I. V. buvo nuteisti už tai, kad pagrobė svetimą turtą: 2006 m. lapkričio 29 d., Vilniaus r., Sužionių sen., Pakryžės k., veikdami bendrininkų grupe, prisistatę metalinio natrio savininkais, jie iš fermų patalpų pagrobė 46 tonas UAB ,,Joda“ priklausiusio metalinio natrio, kurį už 18 117 Lt pardavė TOO „Libris“ (registruotai Kazachstano Respublikoje, UST-Kamenogorsko m., Gastello g.), taip padarydami UAB ,,Joda“ nurodyto dydžio turtinę žalą.

Sprendimą D. G. ir I. V. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad bylos aplinkybės patvirtino, jog 46 tonos UAB „Joda“ metalinio natrio 2006 m. lapkričio 29 d. jokios piniginės - prekinės vertės neturėjo, o beverčio turto pagrobimas neatitinka BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių, nes nėra nusikaltimo dalyko. Be to, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad D. G. ir I. V. tikslas buvo ne užvaldyti svetimą turtą, o jo atsikratyti, išvežant iš Lietuvos. Todėl teismas konstatavo, kad nuteistieji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Pagal bylos duomenis UAB „Joda“ 1993 m. rugpjūčio 4 d. įsigijo 46 t metalinio natrio, sumokėdama už jį 100 000 JAV dolerių (pagal tuometinį kursą 392 920 Lt), kuriuos pasiskolino iš Valstybinio komercinio banko. Prekė buvo perkama perpardavimui, tačiau to padaryti uždarajai akcinei bendrovei „Joda“ nepavyko. Nepavykus metalinio natrio parduoti, bendrovė nesugebėjo sugrąžinti bankui paskolos. Paskola buvo priteista teismo sprendimu, o metalinis natris buvo areštuotas. Tačiau jo nepavyko parduoti ir vykdant teismo sprendimą, nes neatsirado pirkėjų. Nepavykus metalinio natrio parduoti, iškilo jo utilizavimo problema, nes ši medžiaga pasibaigus jos galiojimo lakui (metalinio natrio galiojimo laikas treji-penkeri metai) tapo pavojinga. I. R. apie šią problemą sužinojo 2005 m. pradžioje iš televizijos laidos ir nutarė dalyvauti jos sprendime. Byloje yra duomenų apie tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo numačiusi metalinio natrio utilizavimui paskirti 300 000 Lt. Tam, kad galėtų užsiimti metalinio natrio utilizavimu, I. R. už 1 Lt iš S. D. nusipirko UAB „Joda“ akcijas kartu su visu šios bendrovės turtu (akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje kaip turtas nurodytas metalinis natris). Tačiau po to Vyriausybė finansavimą metalinio natrio utilizavimui skirti atsisakė. Keletą metų iki šioje byloje tiriamo įvykio metalinio natrio sandėliavimu, paprašytas tuometinio UAB „Joda“ vienintelio akcininko ir vadovo S. D., rūpinosi išteisintasis D. G.. Tuo pačiu metu D. G. vykdė ir šios medžiagos pirkėjų paiešką. 2006 m. rudenį D. G. pirkėją surado ir tų pačių metų lapkričio 29 d. metalinį natrį jam pardavė. D. G. tvirtina, kad iš to sandorio jis nieko neuždirbo – pirkėjas atlygino tik metalinio natrio pervežimo kaštus. Iš byloje esančios sąskaitos-faktūros matyti, kad metalinis natris buvo parduotas už 18 114 Lt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 4 punkte nurodyta, kad turtas pagal BK 178 ir 180 straipsnius – tai turintys vertę bei fizinius parametrus daiktai. Prašydami metalinį natrį vertinti pagal jo įsigijimo kainą kasatoriai ignoruoja jų pačių cituojamo jau paminėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 6 punkto nuostatą, kad tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenys apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal turto vertę nusikalstamos veikos padarymo metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymi, jog iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad 2006 m. lapkričio 29 d. UAB ,,Joda“ priklausęs metalinis natris vertės nebeturėjo, nes tuo metu jis buvo jau ne prekė, o pavojinga medžiaga, kurią buvo būtina utilizuoti. Neturintis vertės daiktas negali būti BK 178 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku. Todėl apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad D. G. ir I. V. veiksmuose nėra visų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėčiai būtinų požymių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad daikto, kurio vagystė buvo inkriminuota išteisintiesiems D. G. ir I. V., vertė nebuvo nustatyta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme: tiek kaltinamajame akte, tiek apkaltinamajame nuosprendyje yra nurodyta tik pinigų suma, už kurią metalinis natris buvo parduotas Kazachstano bendrovei „Libris“. Teismų praktikoje daikto verte paprastai nepripažįstama pinigų suma, už kurią pagrobtą daiktą pardavė jį pagrobęs asmuo; žymiai didesnė reikšmė suteikiama daikto savininko nuomonei apie to daikto vertę. Šioje byloje nustatyta, kad UAB „Joda“ vienintelis akcininkas ir vadovas S. D. 2006 m. balandžio 4 d. bendrovės akcijas kartu su visu šios bendrovės turtu (metaliniu natriu) I. R. pardavė už simbolinę 1 Lt kainą, taip pripažindamas, kad tiek bendrovės akcijas, tiek metalinį natrį jis laikė beverčiais. Atsižvelgus dar ir į tai, kad metalinis natris buvo perkamas utilizavimui, jo naujojo savininko I. R. tvirtinimas, kad po pusmečio jo vertė tapo artima 400 000 Lt, yra niekuo nepagrįstas.

Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad keisti ar naikinti skundžiamus teismų sprendimus dėl kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Civilinio ieškovo UAB „Joda“ atstovų I. R. ir advokato Vilhelmo Keliuočio kasacinį skundą atmesti.