- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-24
- Bylos Nr.
- 1A-273-658/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28125-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aiva Survilienė, Nerijus Meilutis, Jurga Vasiliauskienė
- Nuteistasis
- A. S., P. V., L. V.
- Advokatai
- Modestas Švažas, Ana Ustinovič, Romaldas Brilius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aivos Survilienės ir Jurgos Vasiliauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka ir nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. S., P. V. ir L. V. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo:
– Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams;
– BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimo bausme 4 metams 10 mėnesių;
– BK 181 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) laisvės atėmimo bausme 3 metams 6 mėnesiams;
– BK 178 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) laisvės atėmimo bausme 3 metams;
– BK 180 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) laisvės atėmimo bausme 4 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, A. S. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams 10 mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrinta 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 metams 10 mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, paskirta galutine subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 metams 10 mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas visas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 24 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas A. S. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. vasario 1 d.
P. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:
– BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams;
– BK 181 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) laisvės atėmimo bausme 3 metams;
– BK 178 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) laisvės atėmimo bausme 3 metams;
– BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) laisvės atėmimo bausme 2 metams;
– BK 180 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) laisvės atėmimo bausme 3 metams 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, P. V. paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 metams 2 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaitytas visas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. spalio 5 d. nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas P. V. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. 7 val. iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. 16.20 val. (dvi paros) ir nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. vasario 1 d.
L. V. pripažinta kalta ir nuteista pagal:
– BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams;
– BK 178 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) laisvės atėmimo bausme 2 metams 6 mėnesiams;
– BK 181 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) laisvės atėmimo bausme 3 metams;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, L. V. paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaitytas visas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendį.
Civilinei ieškovei Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš nuteistojo A. S. priteista 235,34 Eur.
Nukentėjusiajam Z. G. solidariai iš nuteistųjų L. V., A. S., P. V. priteistas 1 600 Eur turtinės žalos atlyginimas.
Nukentėjusiajai R. G. solidariai iš nuteistųjų L. V., A. S., P. V. priteistas 1 980 Eur turtinės žalos atlyginimas.
Nuosprendžiu nuspręsta neišieškoti iš L. V. 826,66 Eur, iš A. S. 878,33 Eur, iš P. V. 307,93 Eur valstybės naudai už jiems suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendyje išspręstas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. L. V., A. S. ir P. V. nuteisti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdami kartu bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 26 d. 21 val. iki 2022 m. liepos 27 d. 6 val., adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, vartodami alkoholį kartu su nukentėjusiuoju Z. G., šiam užmigus, jie iš Z. G. ant juosmens nešiojamoje rankinėje esančios piniginės pavogė 600 Eur įvairiomis popierinėmis kupiūromis ir monetomis, taip nukentėjusiajam padarydami 600 Eur turtinę žalą.
2. Be to, L. V., A. S. ir P. V. nuteisti pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), o A. S. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą už tai, kad, veikdami kartu bendrininkų grupe, 2022 m. liepos 27 d. apie 6 val., adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai reikalavo iš nukentėjusiojo Z. G. 5 000 Eur už tai, kad L. V. nesikreiptų dėl jos išprievartavimo su pareiškimu į policiją, nukentėjusiajam pasakius, kad tokių pinigų neturi, A. S. Z. G. dėl savanaudiškų paskatų sudavė plaktuku vieną kartą į tarpuakį, ne mažiau kaip 6 smūgius sudavė į krūtinės sritį, ne mažiau kaip 3 kartus sudavė į galvos sritį ir taip padarė atvirą smilkinkaulio lūžį ir viršugalvio žaizdą, taip dėl atviro smilkinkaulio lūžio A. S. sunkiai sutrikdė Z. G. sveikatą, Z. G. pasakius, kad banko sąskaitoje turi 200 Eur, L. V. kartu su P. V., pasinaudodami, jog nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas ir taip apribota jo asmens laisvė, taksi automobiliu nuvežė nukentėjusįjį Z. G. į (duomenys neskelbtini) miestą prie „Luminor“ bankomato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kur, L. V. ir P. V. saugojant, kad Z. G. nepabėgtų, nukentėjusysis iš savo sąskaitos, esančios AB „Šiaulių bankas“, iš bankomato išgrynino 200 Eur, kuriuos L. V. iš nukentėjusiojo Z. G. paėmė, ir visi kartu grįžo į (duomenys neskelbtini), tokiu būdu A. S. padarius sunkų Z. G. sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų, L. V., A. S. ir P. V. padarė nukentėjusiajam 200 Eur turtinę žalą.
3. Be to, L. V., A. S. ir P. V. nuteisti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) už tai, kad, veikdami kartu bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2022 m. liepos 30 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, rastu raktu atrakindami duris, įsibrovė į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), bei pagrobė svetimą, R. G. priklausantį, turtą: tris auksinius vestuvinius žiedus, bendros 900 Eur vertės, vieną auksinį žiedą su permatoma skaidria akute, 1 000 Eur vertės, du vyno butelius, bendros 30 Eur vertės, tris šampano butelius, bendros 15 Eur vertės, vieną brendžio butelį, 15 Eur vertės, muzikinę dėžutę, 20 Eur vertės, nuotraukos rėmelį, 20 Eur vertės, iš viso pagrobė R. G. turto už 2 000 Eur, bei Z. G. priklausantį turtą: du auksinius vestuvinius žiedus, bendros 800 Eur vertės.
4. Be to, A. S. ir P. V. nuteisti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) už tai, kad, veikdami kartu, 2022 m. lapkričio 1 d. apie 14.30 val. gyvenamojo namo kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), turėdami bendrą tikslą pagrobti svetimą turtą, A. S. panaudojus nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y., suduodant vieną smūgį dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam A. K. į veido sritį, tokiu būdu jį pargriaunant ant žemės ir taip smurtaujant, padarant nukentėjusiajam A. K. kūno sužalojimus: odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairėje kaktos pusėje, poodinę kraujosruvą kairėje plaštakoje, sukėlusius nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, o tuo metu P. V. pro neužrakintas gyvenamojo namo duris įsibrovus į nukentėjusiojo A. K. tėvui G. V. priklausančio gyvenamojo namo patalpas, pagrobė svetimą, A. K. priklausantį, turtą: kuprinę, kurios vertė 5 Eur, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A52s“, kurio vertė 300 Eur, vyrišką laikrodį, kurio vertė 10 Eur, ir kompiuterinės įrangos programos įdiegimo diskus, kurių vertė 20 Eur. A. S., tęsdamas savo veiką, liepdamas A. K. eiti, kartu įėjo į jo gyvenamojo namo patalpas, jose nukentėjusiajam grasino benzininio pjūklo pjovimo juosta, sakydamas jam „aš galiu tave užmušti, jei noriu“, „jeigu neatiduosi pinigų – gausi kaip reikiant“, bendrais veiksmais ir tikslu A. S. ir P. V., atimdami galimybę priešintis, plėšimo būdu užvaldė nukentėjusiajam A. K. priklausančio turto už 335 Eur.
5. Be to, P. V. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) už tai, kad, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės 2002 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-705 32 straipsnio 1 punkto reikalavimus, 12 straipsnio 5 punkto reikalavimus, kuriuose numatyta tvarka dėl leidimų laikyti ginklus, šaudmenis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis bei laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. 8.57 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai įsigijo ir laikė gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), šaudmenis, viso 83 šaudmenis, iš kurių 32 šoviniai (šaudmenys) šaudymui netinkami, o 51 šovinys (šaudmuo) šaudymui tinkamas:
5.1. 18 vnt. 9x19 mm kalibro, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, tinkamų šaudymui „Luger“ šovinių, kurie skirti įvairiems A, B kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams: pistoletams, pistoletams-kulkosvaidžiams;
5.2. 20 vnt. 5,6 mm kalibro, pramoninės gamybos, kraštinio skėlimo, šaudymui tinkamų, sportinių-medžioklinių šovinių, kurie skirti įvairiems graižtviniams, šaunamiesiems ginklams: pistoletams, šautuvams, revolveriams;
5.3. 4 vnt. 16 kalibro, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, šaudymui tinkamų medžioklinių šovinių, kurie skirti įvairiems 16 kalibro, B, C kategorijų lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams;
5.4. 1 vnt. 7,62x51 mm (.380) kalibro šovinį, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, šaudymui tinkamą, kuris skirtas įvairiems graižtviniams šautuvams, 7,62x51 mm kalibro (.380 Winchester) šoviniai skirti šautuvams M14, M1 Garand, o taip pat medžiokliniams šautuvams Remington mod. 700, 742, 760, Sako mod. Forester Standart, Mauser mod. 66, 2000 ir kt.;
5.5. 8 vnt. .32 Auto (7,65x17 mm) kalibro, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, šaudymui tinkamų „Browning“ šovinių, kurie skirti įvairiems A, B kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams: pistoletams, pistoletams-kulkosvaidžiams.
6. Šiuos šovinius P. V. laikė savo gyvenamojoje vietoje – gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), iki kol šaudmenis 2022 m. rugpjūčio 25 d. 8.57 val. kratos metu rado ir paėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai.
II. Apeliacinių skundų argumentai, proceso dalyvių prašymai
7. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir į paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo bei suėmimo laiką. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. A. S. paskirta galutinė bausmė yra per griežta, todėl turi būti įvertinti jo atlikti veiksmai bei jų kvalifikavimas, atsižvelgiant į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius baudžiamojo įstatymo pakeitimus. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad A. S. augo be motinos, neturėjo pakankamo materialinio aprūpinimo. A. S. gailisi nusikaltęs.
7.2. Skiriant galutinę bausmę, turėjo būti įskaityta pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 24 d. nuosprendį atlikta bausmė, taip pat pagal 2021 m. kovo 21 d. nuosprendį atlikta bausmė (10 mėnesių ir 20 dienų) bei šioje baudžiamojoje byloje taikyto sulaikymo bei suėmimo laikas.
8. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. V. prašo Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 2 d. nuosprendį pakeisti:
8.1. nuosprendžio dalį, kuria P. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 2 dalį (Z. G. epizodas) ir 178 straipsnio 2 dalį (R. G. epizodas), panaikinti ir šioje dalyje priimti dėl P. V. išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas;
8.2. nuosprendžio dalį, kuria P. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (A. K. epizodas) pakeisti ir šioje dalyje P. V. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.);
8.3. nuosprendžio dalį, kuria P. V. pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) pakeisti ir paskirti P. V. už šio nusikaltimo padarymą švelnesnę laisvės atėmimo bausmę;
8.4. nukentėjusiųjų Z. G. ir R. G. civilinius ieškinius P. V. atžvilgiu atmesti.
9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Dėl P. V. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (Z. G. epizodas)
9.1. Apeliantas teismo posėdyje neneigė, kad 2022 m. liepos 26 ir 27 d. buvo (duomenys neskelbtini) ir kartu su Z. G., L. V., A. S. visi kartu vartojo alkoholį. Tačiau nei išgertuvių metu, nei po išgertuvių jis 600 Eur iš Z. G. neėmė ir nevogė, taip pat jis nematė, kad juos būtų iš Z. G. pavogę A. S. ir L. V.. 2022 m. liepos 27 d. ryte Z. G. paprašė P. V. paskolinti 10 Eur, nes norėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini). P. V. į (duomenys neskelbtini) su Z. G. ir L. V. važiavo kartu, nes to paprašė L. V., kuri su Z. G. važiuoti viena bijojo. (duomenys neskelbtini) prie Maxima parduotuvės Z. G. nuėjo prie bankomato ir pasiėmė iš bankomato grynųjų pinigų, kokią sumą Z. G. pasiėmė P. V. nežino ir jokių pinigų iš Z. G. negavo. P. V. jokio smurto prieš Z. G. nenaudojo, pinigų iš Z. G. neprašė ir nereikalavo. 2022 m. liepos 26 d. tarp Z. G. ir A. S. buvo kilęs konfliktas dėl L. V., nes Z. G. nepagarbiai apie ją kalbėjo ir prie jos priekabiavo. Šio konflikto metu A. S. sudavė kumščiu Z. G. į veidą, tačiau jis (P. V.) nematė, kad Z. G. į galvą būtų suduota plaktuku.
9.2. Įvertinus byloje esančius duomenis, taip pat pačio nukentėjusiojo Z. G. parodymus, kad P. V. iš jo pinigų nepavogė ir jo atžvilgiu smurto nenaudojo, pinigų nereikalavo, taip pat įvertinus kitų nuteistųjų parodymus, aplinkybę, jog P. V. 2022 m. liepos 26 ar 27 d. nematė, kad Z. G. turėjo 600 Eur, todėl akivaizdu, kad P. V. veiksmuose nėra jokių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių.
Dėl P. V. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (R. G. epizodas)
9.3. P. V. parodė, kad jis nežino, kur gyvena R. G. ir Z. G., jų namuose jis nėra buvęs, todėl apie tariamą jo ir L. V. vagystę iš Z. G. ir R. G. namų 2022 m. liepos mėnesį jis nieko nežino ir jokių daiktų jis nevogė.
9.4. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusieji R. G. ir Z. G. bei nuteistieji L. V. ir A. S. nenurodė, kad P. V. žinojo, kur yra nukentėjusiųjų gyvenamasis namas ir, kad P. V. yra šiame name buvęs. Taigi nors vagystės metu iš nukentėjusiųjų R. G. ir Z. G. gyvenamojo namo buvo pavogtas turtas, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad šią nusikalstamą veiką padarė P. V..
Dėl P. V. paskirtos bausmės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį
9.5. P. V. neneigia, kad neturėdamas leidimų laikyti ginklus ir šaudmenis, 2022 m. rugpjūčio 25 d. šaudmenis laikė. Tačiau už šią nusikalstamą veiką P. V. paskirta bausmė yra per griežta.
Dėl P. V. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (A. K. epizodas)
9.6. P. V. pripažįsta, kad iš gyvenamojo namo pavogė A. K. priklausančio turto už 335 Eur, ir apie tai A. S. nesakė, taip pat pavogė telefoną, kuprinę ir laikrodį. Tačiau jokio susitarimo tarp jo ir nuteistojo A. S. padaryti vagystę ar apiplėšti A. K. nebuvo. Sumanymas pavogti turtą P. V. kilo tik tada, kai jis užėjo į namo vidų ir pamatė daiktus (telefoną, kuprinę, laikrodį), kuriuos jis vienas ir pavogė. Taip pat nei prieš įvykį, nei įvykio metu P. V. nesitarė su A. S. dėl fizinio smurto panaudojimo ar gąsdinimo susidoroti su A. K., siekiant jį apiplėšti. P. V. nežinoma ir nesuprantama, dėl kokių priežasčių A. K. pradėjo žodinį konfliktą su A. S.. P. V. jokio smurto prieš A. K. nenaudojo.
10. Apeliaciniame skunde nuteistoji L. V. prašo Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta, panaikinti ir priimti dėl jos išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Nuteistoji nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesivadovauti jos parodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino kaip nenuoseklius ir prieštaringus. Nuteistosios ir nukentėjusiojo parodymai dėl jo patirtų sužalojimų nesiskiria, o tam tikri parodymuose esantys neatitikimai gali būti paaiškinami nuo nusikalstamos veikos praėjusiu laikotarpiu. Esminė aplinkybė, kad nukentėjusysis į L. V. namus atėjo jau susižalojęs, nekito viso proceso metu.
10.2. Nuteistoji neneigia, kad su nukentėjusiuoju vyko iki bankomato paimti iš nukentėjusiojo sąskaitos pinigų, tačiau, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nei L. V., nei kiti nuteistieji nevertė nukentėjusiojo jiems atiduoti pinigus. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad iki bankomato nuteistieji ir nukentėjusysis vyko taksi automobiliu, kelionė truko apie 30 min. ir per šį laiką nukentėjusysis nei į taksi vairuotoją, nei telefonu į kitus asmenis pagalbos nesikreipė, o tai patvirtina, jog nukentėjusysis išsigandęs nebuvo, jis nebuvo verčiamas atlikti kokius nors veiksmus.
10.3. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistoji dalyvavo padarant vagystę iš nukentėjusiojo namų. Vienintelis įrodymas, kuriuo pirmosios instancijos teismas grindė L. V. kaltę, yra faktas, jog A. S. galimai pagrobtą žiedą pridavė į lombardą. Tačiau kaip pasireiškė nuteistosios L. V. dalyvavimas padarant šią vagystę, kokį vaidmenį atliko nuteistoji, byloje nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas padarė prielaidą, kad, jeigu L. V. sugyventinis pridavė į lombardą galimai pagrobtą žiedą, vadinasi vagystėje dalyvavo ir L. V..
11. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Nuteistųjų A. S., P. V. ir L. V. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
12. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji P. V. ir L. V. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuriomis jie pripažinti kaltais padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, ir jų atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nors nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde išreiškė prašymą tik dėl bausmės sušvelninimo, tačiau per griežtos bausmės paskyrimą sieja ir su netinkamai įvertintais jo atliktais veiksmais bei jų kvalifikavimu.
13. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Šiame kontekste yra svarbi baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-317-719/2018, Nr. 2K-7-97-895/2019, Nr. 2K-43-458/2021, Nr. 2K-187-495/2022). Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96).
14. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei apeliacinių skundų argumentus ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad nuteistųjų A. S., P. V. ir L. V. apeliaciniai skundai dėl jų nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (600 Eur vagystės iš Z. G.), taip pat P. V. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (R. G. ir Z. G. turto vagystės įsibrovus į jų namą) yra pagrįsti, todėl šioje dalyje nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkinami. Teisėjų kolegijos nuomone, esant prieštaringiems įrodymams pirmosios instancijos teismas nesivadovavo principu, jog visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai, todėl minėtose dalyse apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Atitinkamai naikinamos skundžiamo nuosprendžio dalys dėl bausmių subendrinimo ir nuteistiesiems už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės bei kitų teismų nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrinamos iš naujo. Taip pat nuteistuosius dėl dalies nusikalstamų veikų išteisinus, keičiamos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalys dėl nukentėjusiesiems R. ir Z. G. priteistos turtinės žalos atlyginimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Likusiose dalyse nuteistųjų apeliaciniai skundai pripažįstami nepagrįstais, todėl atmetami.
Dėl vagystės iš R. ir Z. G. namo
15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2022 m. liepos 30 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, iš gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtas R. G. ir Z. G. priklausantis turtas – auksiniai žiedai, muzikinė dėžutė, nuotraukos rėmelis ir alkoholio buteliai, kurių bendra vertė 2 800 Eur (R. G. priklausiančių daiktų vertė yra 2 000 Eur, o Z. G. – 800 Eur). Šių aplinkybių ir daiktų vertės apeliantai neginčija. Nuteistieji A. S., L. V. ir P. V. prašydami juos išteisinti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad būtent nuteistieji įvykdė vagystę iš nukentėjusiųjų namo. Tačiau teisėjų kolegija su šiais argumentais sutinka tik iš dalies.
16. BK 178 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą, be kita ko, įsibrovęs į patalpą. Teismų praktikoje pateikiamuose išaiškinimuose turto pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam ir turtinę žalą (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, Nr. 2K-254/2010, Nr. 2K-6/2012, Nr. 2K-228/2013, Nr. 2K-147-511/2016, Nr. 2K-244-303/2018). Taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad įsibrovimu teismų praktikoje laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Įsibrovimu taip pat pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpą patenka laisvai, tačiau pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-788/2021). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo arba kai kaltininkas suvokė, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-187-895/2017, Nr. 2K-61-489/2018, Nr. 2K-212-511/2023).
17. Nukentėjusiųjų R. G. ir Z. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme duoti parodymai apie vagystę iš jų namo buvo nuoseklūs ir iš esmės sutapo. Nukentėjusieji tiksliai įvardino pavogtus daiktais (žiedus, alkoholio butelius, muzikinę dėžutę, nuotraukos rėmelį), jų laikymo vietas ir vertes, taip pat namo rakto buvimo vietą. Liudytojos D. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir apygardos teisme duoti paaiškinimai sutapo su jos tėvų R. G. ir Z. G. parodymais, t. y. ji nurodė analogiškas aplinkybes apie pavogtų daiktų laikymo vietą, kaip jie atrodė ir kada jų buvo pasigesta. Jų parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi.
18. Nuteistieji A. S. ir P. V. pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu kaltais dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, neprisipažino ir parodė, kad R. ir Z. G. name nėra buvę ir apie vagystę iš jų namo nieko nežino, o P. V. net nežino, kur jų namas yra. L. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad yra buvusi Z. G. name, tačiau iš jo nieko nevogė. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas šiuos nuteistųjų parodymus vertino kritiškai, konstatuodamas, kad jų versiją iš esmės paneigė nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, su kuo iš dalies sutinka ir teisėjų kolegija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra pagrindo, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo, nėra suinteresuotas atskleisti tikrąsias tiriamo nusikaltimo aplinkybes. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų byloje apklaustų asmenų, galinčių patvirtinti / paneigti esmines nustatinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga.
19. Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugpjūčio 25 d. pirmą kartą apklausiama apie vagystę iš nukentėjusiųjų namų nuteistoji L. V. prisipažino, kad R. ir Z. G. name buvo be šeimininkų leidimo su P. V. ir iš ten ji pavogė alkoholio butelius, o jai nežinant P. V. paėmė žiedus, kuriuos vėliau pardavė lombarde. L. V. parodė, kad dar prieš vagystę (apytiksliai 2022 m. liepos mėnesį) lankėsi pas Z. G. jo name ir matė, kur jis laikė raktą nuo lauko durų, bei iš nukentėjusiojo žinojo, kad jo žmona guli ligoninėje ir kada paties Z. G. nebus namuose (6 t., b. l. 118–122). Kitose ikiteisminio tyrimo metu atliktose apklausose bei pirmosios instancijos teisme nuteistoji patvirtino, jog yra kartą buvusi pas Z. G. name, tačiau pakeitė kitus savo parodymus ir toliau teigė nežinojusi, kur Z. G. laiko savo namų raktą bei pats nukentėjusysis jai vieną žiedą yra padovanojęs, o su P. V. nekalbėjo apie jokių žiedų pardavimą ir apie tai nieko nežino, jai nežinomų dėžučių nematė. Visi nuteistieji taip pat teigė, kad jie patys turėjo įvairių žiedų.
20. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad pagal teismų praktiką teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; įstatymas nenustato, kokie įrodymai šiais parodymais gali būti tikrinami. Tokie parodymai gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant, pavyzdžiui, teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, Nr. 2K-228/2014, Nr. 2K-255-746/2015, Nr. 2K-431-746/2015, Nr. 2K-114-511/2022). Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208-1073/2021, Nr. 2K-114-511/2022).
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teisme nuteistoji L. V. teigė, jog 2022 m. rugpjūčio 25 d. apklausos metu ji prisipažino dėl jai pateiktų įtarimų tik todėl, kad jai grasino policininkai. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokiais paaiškinimais nuteistoji bandė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teisme liudytojomis apklaustos ikiteisminio tyrimo metu nuteistųjų apklausas vykdžiusios tyrėjos R. T., D. B. ir E. K. parodė, kad nei vienam nuteistajam nebuvo daroma jokia įtaka ar grasinama, jie parodymus davė geranoriškai, pastabų dėl surašytų apklausos protokolų neturėjo ir juos pasirašydavo. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad visi nuteistieji jų apklausos protokolus yra pasirašę ir jokių pastabų dėl jų neišreiškė. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuteistųjų parodymai, tarp jų ir L. V. 2022 m. rugpjūčio 25 d. parodymai, nebuvo įtakoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų.
22. Liudytoja D. B. taip pat paaiškino, jog A. S. apklausa būdavo problematiška, nes užtrukdavo, kol jis išsirėkdavo. Pažymėtina, jog liudytoja R. T. patvirtino, jog L. V. pirmoje apklausoje prisipažino, kad ji su P. V. apvogė Z. G. namą, tačiau vėliau prieš visų nuteistųjų akistatą A. S. L. V. išvadino necenzūriniais žodžiais, ant jos ir tyrėjos šaukė, dėl ko L. V. pradėjo verkti ir sakyti, kad jokių nusikaltimų nepadarė. Teisėjų kolegija sprendžia, jog būtent dėl A. S. įtakos L. V. pakeitė savo parodymus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė L. V. parodymais apie tai, kad ji nevogė iš R. ir Z. G. namo, ir atmetė juos kaip nuteistosios gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, bei pagrįstai kaip iš dalies patikimus vertino L. V. parodymus, duotus 2022 m. rugpjūčio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu.
23. 2022 m. rugpjūčio 25 d. apklausos metu nuteistoji L. V. ne tik parodė žinojusi, kur Z. G. laiko raktą nuo savo namo lauko durų, bet gana tiksliai nurodė jo buvimo vietą, t. y., kad raktas būna padėtas aukštai prie netoliese lauke esančios elektros spintelės pritvirtintoje geldelėje. R. G. ir Z. G. patvirtino, jog raktas visada buvo laikomas toje pačioje vietoje – prie lauko durų dešinėje pusėje, kur į namą per sieną įeina metalinis vamzdis su elektros laidu, ant skersai prikalto pagalio pririštas gumyte. Tokia rakto buvimo vieta užfiksuota ir R. ir Z. G. namo apžiūros protokole (3 t., b. l. 1–12). Pažymėtina, jog tokie duomenys nebuvo nurodyti L. V. pateiktame 2022 m. rugpjūčio 25 d. pranešime apie įtarimą (6 t., b. l. 115–117), o pati nuteistoji, neigdama vagystės aplinkybes, nepaaiškino, iš kur žinojo tokią tikslią rakto buvimo vietą. Teisėjų kolegijos nuomone, L. V. nebūtų galėjusi nurodyti tokios tikslios R. ir Z. G. namo rakto buvimo vietos, jeigu nebūtų mačiusi, kur jis laikomas. Be to, nuteistieji L. V., A. S. bei nukentėjusysis Z. G. apygardos teisme taip pat parodė, kad L. V. yra buvusi pas Z. G. name. Visa tai rodo, kad ji ne tik galėjo sužinoti, bet ir tiksliai žinojo, kur R. ir Z. G. laikė raktą nuo savo namų lauko durų.
24. Nukentėjusysis Z. G. viso proceso metu taip pat nuosekliai teigė, kad buvo sakęs L. V., jog jo žmona ligoninėje, o jis pats išvažiuoja dirbti. Visi trys nuteistieji teisme patvirtino, jog jiems Z. G. sakė, jog jo žmona turi sveikatos problemų ir yra ligoninėje. 2022 m. gruodžio 14 d. ikiteisminio tyrimo metu vykusios akistatos tarp L. V. ir Z. G. metu įtariamoji patvirtino, jog 2022 m. liepos 22 d. Z. G. jai sakė, kad jo žmona yra ligoninėje, o jis pats sekančią dieną išvažiuoja dirbti ir nebus namuose (4 t., b. l. 45–48). Taip pat minėtame akistatos protokole užfiksuota, ką dar kartą L. V. ir Z. G. patvirtino pirmosios instancijos teisme, jog 2022 m. liepos 23 d. (duomenys neskelbtini) Z. G. prasilenkė su L. V. ir A. S. tuo metu, kai Z. G. važiavo su karieta uždarbiauti, o abu nuteistieji važiavo link (duomenys neskelbtini), kur gyveno nukentėjusieji. Taigi L. V. žinojo, kada R. ir Z. G. namas bus tuščias ir tuo pasinaudodama į juos įsibrovė.
25. Atkreiptinas dėmesys, jog 2022 m. rugpjūčio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausiant L. V. ji ne tik nurodė, kur tiksliai buvo laikomas lauko durų ratas nuo R. ir Z. G. namo, bet taip pat nurodė konkrečią vietą iš kur paėmė alkoholinius gėrimus, t. y. paaiškino, jog alkoholio buteliai buvo sudėti ant grindų stovinčioje spintelėje. Nukentėjusioji R. G. teisme parodė, kad prieš išvykdama į ligoninę, t. y. 2022 m. liepos 19 d. ji alkoholinius gėrimus sudėjo į sekcijos apatinę spintelę. Tokie nuteistosios ir nukentėjusiosios parodymų sutapimai apie konkrečią vietą, kurioje buvo laikomi alkoholiniai gėrimai, taip pat patvirtina, jog L. V. juos paėmė.
26. Nuteistosios kaltę taip pat įrodo kratos metu L. V. ir A. S. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), rasta tamsiai vyšninės spalvos papuošalų dėžutė su veidrodžiu, kuriai trūko vieno stalčiaus (3 t., b. l. 103–122). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. Š. šią dėžutę atpažino kaip priklausančią jos motinai R. G. (3 t., b. l. 184–189). Šią aplinkybę liudytoja patvirtino ir pirmosios instancijos teisme. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nuteistųjų L. V. ir A. S. teisme duoti parodymai apie jų gyvenamojoje vietoje rastą papuošalų dėžutę prieštarauja vieni kitiems. A. S. teigė, kad dėžutė stovėjo prie veidrodžio ir joje L. V. laikė savo papuošalus, o pastaroji nurodė, kad pas save namuose ir pas P. V. nematė jokių jai nematytų dėžučių. Tačiau, kaip jau minėta, pas nuteistuosius gyvenamojoje vietoje buvo rasta nukentėjusiajai R. G. priklausanti papuošalų dėžutė, kuri buvo tuščia ir padėta kampe už krosnies. Taip pat nors nuteistieji teigė, jog jie patys turėjo įvairių papuošalų, tarp jų ir auksinių, tačiau minėtos kratos metu pas juos nebuvo rasta jokių papuošalų, tarp jų ir žiedų.
27. Byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad L. V. su A. S. pagrobė inkriminuotus daiktus iš R. ir Z. G. namo. Kaip minėta, 2022 m. rugpjūčio 25 d. L. V. prisipažino, jog atsirakinusi duris įsibrovė į R. ir Z. G. namą ir juos apvogė. Tai patvirtina ir anksčiau aptarti duomenys bei nustatytos aplinkybės. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, jog A. S. ir L. V. yra sugyventiniai bei žinojo, kur yra R. ir Z. G. namas, nes inkriminuotu laikotarpiu gyveno netoli jo, o L. V. A. S. yra pasakojusi, kad anksčiau jame lankėsi. A. S. žinojo ir tai, kad Z. G. žmona yra ligoninėje. Taip pat, kaip jau minėta, nuteistoji L. V. ir nukentėjusysis Z. G. parodė, jog 2022 m. liepos 23 d. (duomenys neskelbtini) jie prasilenkė vienas su kitu tuo metu, kai Z. G. važiavo su karieta uždarbiauti, o nuteistieji L. V. ir A. S. važiavo link (duomenys neskelbtini), kur gyveno nukentėjusysis, o netoli jo ir nuteistieji. Taigi ne tik L. V., bet ir A. S. žinojo, kada R. ir Z. G. namai bus tušti. Be to, iš visų nuteistųjų parodymų galima daryti išvadą, kad L. V. veiksmus įtakodavo A. S., todėl abejotina, kad ji viena būtų ėjusi vogti iš svetimų namų. Be to, aplinkybę, jog A. S. su L. V. apvogė R. ir Z. G. namus patvirtina ir prieš 2022 m. rugpjūčio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu vykusias apklausas įvykęs telefoninis pokalbis tarp A. S. ir L. V., kurio metu pastaroji liepė A. S. elgtis gražiai ir sakyti, kad jis nieko nežino (2 t., b. l. 44–47, 65–68). Būtent po šio pokalbio tos pačios dienos apklausose pas tyrėją L. V. prisipažino, jog ne su A. S., o su P. V. apvogė R. ir Z. G. namus, o A. S. neigė apie tai, ką nors žinojęs, nors jo parodymai šios apklausos metu pastoviai kito.
28. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pas nuteistuosius L. V. ir A. S. kratos gyvenamojoje vietoje metu rasta papuošalų dėžutė priklauso nukentėjusiajai R. G.. Kaip minėta, A. S. ir L. V. parodymai apie pas juos gyvenamojoje vietoje rastą papuošalų dėžutę buvo prieštaringi, t. y. jie negalėjo konkrečiai nurodyti nei kam ši dėžutė priklausė, nei kaip ji pas juos atsirado. Taip pat prieštaringi buvo ir A. S. parodymai dėl papuošalų, t. y. jis vienu metu teigė, kad namuose jokių papuošalų nebuvo, o vėliau jau nurodė, kad L. V. visada turėjo papuošalų ir jis pats jai buvo jų nupirkęs. Tačiau, kaip jau minėta, kratos jų gyvenamojoje vietoje metu jokių papuošalų nebuvo rasta, o pastoviai pas nuteistuosius lankęsis nukentėjusysis Z. G. taip pat nurodė nematęs jokių papuošalų, kas leidžia daryti išvadą, jog nuteistųjų parodymai apie jiems patiems priklausiusius papuošalus yra tik nieko neparemta gynybinė versija.
29. Iš 2022 m. liepos 29 d. sutarties Nr. 4552 matyti, jog tą pačią dieną A. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombarde įkeitė auksinį žiedą (3 t., b. l. 82–85). Liudytojas K. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino aplinkybę, kad 2022 m. liepos 29 d. dirbdamas lombarde iš A. S. nupirko auksinį žiedą, kuris pagal jo svorį galėjo būti nedidelis moteriškas vestuvinis žiedas, nes vyriškas žiedas būna sunkesnis. Kadangi sutartyje nebuvo nurodyti jokie komentarai, vadinasi žiedas buvo paprastas, be akmenėlių. Liudytojas taip pat parodė, kad A. S. šiame lombarde lankėsi tik šį vienintelį kartą. Šie įrodymai paneigia nuteistųjų parodymus, kad L. V. A. S. davė nunešti į lombardą žiedą su akute, o A. S. dažnai parduodavo įvairius L. V. priklausiusius žiedus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. S. parodymais nesirėmė ir tuo aspektu, kad jie pastoviai kito. 2022 m. rugpjūčio 25 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu A. S. teigė, kad jis į lombardą nešė jam priklausiusį sulankstytą žiedą, o pas L. V. nėra matęs auksinių žiedų, tačiau tos pačios apklausos metu parodžius minėtą 2022 m. liepos 29 d. sutartį Nr. 4552, jis pakeitė parodymus nurodydamas, kad į lombardą nunešė L. V. priklausiusį žiedą, kuris buvo su praba. Teisminio nagrinėjimo metu A. S. teigė, kad L. V. turėjo daug auksinių žiedų. Taigi nuteistojo parodymai kito priklausomai nuo byloje surinktų įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
30. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai kaip nepasitvirtinusius atmetė nuteistųjų parodymus, kad L. V. žiedą yra padovanojęs nukentėjusysis Z. G.. A. S. šią aplinkybę nurodė tik bylos teisminio nagrinėjimo metu, o L. V. – tik 2022 m. gruodžio 7 d., kai buvo vykdomos akistatos su kitais nuteistaisiais, t. y. po jau minėto liudytojos R. T. nurodyto įvykio, kai A. S. prieš ketinamas atlikti akistatas šaukė ant L. V. ir išvadino ją necenzūriniais žodžiais, po ko ji pakeitė savo parodymus. Be to, kaip teisingai nurodė apygardos teismas, abiejų nuteistųjų parodymai dėl Z. G. dovanoto žiedo yra prieštaringi. L. V. teigė, kad dovanotą žiedą su akute davė A. S. nunešti į lombardą, tačiau jo nepriėmė, nes žiedas buvo ne auksinis. Tačiau, kaip nustatyta anksčiau, A. S. į lombardą yra nunešęs tik vieną auksinį žiedą be akutės, kuris buvo parduotas. Pats nukentėjusysis Z. G. viso bylos proceso metu neigė kada nors L. V. dovanojęs žiedus.
31. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad BK 178 straipsnio 2 dalis nuteistųjų L. V. ir A. S. veikai pritaikyta tinkamai, o nustatytos aplinkybės rodo, jog jie veikė tiesiogine tyčia, suvokdami, kad R. ir Z. G. gyvenamajame name nesant žmonių, neteisėtai pateko į jų namą ir pagrobė ten buvusį svetimą, R. G. ir Z. G. priklausantį turtą, tokiais veiksmais nukentėjusiesiems padarydami turtinę žalą. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas nuteisti L. V. ir A. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje paliekamas nepakeistas.
32. Tuo tarpu aplinkybę, jog P. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, 2022 m. rugpjūčio 25 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu teigė tik nuteistoji L. V., nurodydama, jog ji pavogė tik alkoholio butelius, o vėliau iš P. V. sužinojo, jog jis iš R. ir Z. G. namo paėmė žiedus, kuriuos pardavė lombarde. Vis dėlto byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nuteistosios teiginius apie P. V. dalyvavimą šioje nusikalstamoje veikoje. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų galima spręsti, kad vagystę iš R. ir Z. G. namo įvykdė tik L. V. ir A. S..
33. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu P. V. teigė nieko nežinantis apie vagystę iš R. ir Z. G. namo ir juose nėra buvęs, nes nežino, kur jie gyvena, nurodytu laikotarpiu jokių papuošalų į lombardą nenešė. Jis yra matęs pas L. V. ir A. S. aukso dirbinių, tačiau nežino, kur L. V. laikė papuošalus, nes su jais negyveno, o tik atvažiuodavo vartoti alkoholio ir kartais pernakvodavo. Iš skundžiamo nuosprendžio nėra aišku, kokia bylos medžiaga paneigia šiuos nuteistojo parodymus. L. V. pripažino, kad P. V. nuolatos su jais negyveno, o vėliau paneigdama 2022 m. rugpjūčio 25 d. duotus savo parodymus, teigė, kad ji nieko nežino apie vagystę, taip pat ir kokius nors su tuo susijusius P. V. veiksmus, bei pati buvo davusi A. S. vieną savo žiedą nunešti į lombardą. Be to, P. V. parodymus, kad jis nenešė į lombardą žiedų, patvirtina liudytojo K. K. parodymai. Šis liudytojas nurodė, kad jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombarde nei L. V., nei P. V. nėra atnešę parduoti auksinių papuošalų. Taigi 2022 m. rugpjūčio 25 d. L. V. parodymai apie vagystę yra tik iš dalies teisingi, nes nepasitvirtino jų dalis dėl P. V. dalyvavimo šioje veikoje. Ir jie atsirado, kolegijos vertinimu, tik siekiant nuo baudžiamosios atsakomybės apsaugoti savo sugyventinį A. S. (žr. parodymų analizę šio nuosprendžio 27 pastraipoje).
34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog visuma išanalizuotų bylos aplinkybių leidžia spręsti, kad, priešingai nei nustatyta skundžiamame nuosprendyje, byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog P. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir P. V. išteisinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).
Dėl 600 Eur vagystės iš Z. G.
35. Apeliaciniuose skunduose ir apeliacinės instancijos teisme nuteistieji A. S., P. V. ir L. V. ginčija jų nuteisimą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, t. y. nuteistieji neigė, jog iš nukentėjusiojo Z. G. pavogė 600 Eur. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje yra surinkta pakankamai neginčytinų įrodymų, patvirtinančių nuteistųjų kaltę įvykdžius minėtą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinių skundų argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl A. S., P. V. ir L. V. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį yra priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus.
36. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Kaip minėta vagystė, kaip nusikalstama veika nuosavybei, savo esme yra nukreipta į svetimo turto užvaldymą (aktyviais veiksmais), tai pagrindinis tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tikslas.
37. Byloje nėra ginčo, kad 2022 m. liepos 26 d.–2022 m. liepos 27 d. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), nuteistieji A. S., P. V., L. V. ir nukentėjusysis Z. G. kartu vartojo alkoholį. Tačiau nagrinėjamu atveju išsiskiria nuteistųjų ir nukentėjusiojo parodymai dėl 600 Eur vagystės iš nukentėjusiojo aplinkybių. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis Z. G. aiškino, kad 2022 m. liepos 26 d. būdamas pas nuteistuosius jis su savimi turėjo 600 Eur, o atsibudęs kitos dienos ryte jų pasigedo, t. y. jų neberado savo piniginėje, kuri buvo įdėta į ant jo juosmens buvusią rankinę. Tokius pačius parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Tuo tarpu viso proceso metu visi nuteistieji teigė, jog jokių pinigų iš Z. G. rankinėje buvusios piniginės jie neėmė, o nukentėjusysis tokios sumos su savimi net neturėjo. Taigi nuteistųjų ir nukentėjusiojo parodymams esant skirtingiems, turėjo būti analizuojama, ar byloje yra ir kokių įrodymų, kurie patvirtintų nukentėjusiojo parodymus dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi tik nukentėjusiojo parodymais, o baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog nuteistieji padarė jiems inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
38. Nors viso proceso metu nukentėjusysis Z. G. teigė, kad uždarbiaudavo vežiodamas žmones karieta, ko neneigė žinoję ir nuteistieji, tačiau vien tai nepatvirtina, jog jis 2022 m. liepos 26 d. su savimi turėjo 600 Eur ar apskritai 2022 m. liepos mėnesį tokią pinigų sumą uždirbo. Be nukentėjusiojo parodymų byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Nors nukentėjusysis nurodė, kad pinigai buvo įvairaus nominalo kupiūromis ir monetomis, tačiau neįvardino jų skaičiaus, taip pat nepaaiškino, kodėl tokią didelę sumą vežėsi žinodamas, kad pas nuteistuosius gyvenamojoje vietoje vartos alkoholį. Apskritai keistai atrodo, kad reiktų nešiotis visą mėnesio uždarbį. Pažymėtina, jog nors nuteistųjų parodymai dėl kai kurių kitų nusikalstamų veikų padarymo yra prieštaringi, tačiau visi trys nuteistieji dėl jiems inkriminuotos 600 Eur vagystės iš Z. G. iš esmės nurodė tapačias aplinkybes, t. y. nei vienas iš jų nėra matęs, kad nukentėjusysis 2022 m. liepos 26 d. ar prieš tai būtų turėjęs tokią didelę pinigų sumą. Kaip tik, visi nuteistieji nuosekliai teigė, kad nukentėjusysis su savimi anksčiau yra turėjęs tik nedideles pinigų sumas.
39. Atkreiptinas dėmesys, jog Z. G. parodė, kad 2022 m. liepos 26 d. būdamas pas nuteistuosius namuose padavė A. S. 10 Eur, kad nupirktų alaus. A. S. šią aplinkybę neigė, o L. V. parodė, kad nukentėjusysis jai davė 20 Eur, už kuriuos prašė nupirkti alaus, tačiau nuteistoji alkoholio nenupirko ir pinigus pasiliko sau. Kadangi Z. G. pripažino, jog pas nuteistuosius atvažiavo jau būdamas neblaivus ir ten vartojo alkoholį, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, jis galėjo sumaišyti, kurio asmens prašė papildomai nupirkti alkoholio ir kam padavė 10 Eur ar 20 Eur. Taip pat, įvertinus Z. G. ir L. V. parodymus apie tai, jog nukentėjusysis buvo davęs pinigų alkoholio nupirkimui, kurie buvo nepanaudoti, byloje liko nepaneigta aplinkybė, kad būtent šie pinigai galėjo būti panaudoti atsiskaitant už taksi paslaugas. Nors Z. G. teigė, kad 2022 m. liepos 27 d. važiuojant į (duomenys neskelbtini), L. V. taksi vairuotojui padavė 10 Eur kupiūrą, kurią nukentėjusysis iš sulankstymo atpažino kaip savo pinigus, tačiau šie pinigai galėjo būti ne pavogtieji iš jo piniginės, o tie, kuriuos jis pats prieš tai dieną buvo padavęs nuteistajai. Be to, aplinkybė, jog nukentėjusysis L. V. davė 10 ar 20 Eur nepatvirtina, jog jis su savimi turėjo daugiau pinigų.
40. Pažymėtina ir tai, jog A. S., L. V. ir P. V. teigė, kad Z. G. pats prašė paskolinti 10 Eur taksi, kuriuos jam davė P. V.. Ši aplinkybė taip pat liko nepaneigta. Atkreiptinas dėmesys, jog P. V. paskolintus pinigus Z. G. galėjo paduoti taksi automobilio priekyje sėdėjusiai L. V., kuri juos padavė taksi vairuotojui. Dėl to Z. G. galėjo užfiksuoti pinigų sulankstymą, nes pats juos prieš tai laikė.
41. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nuteistųjų kaltę padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką patvirtina ir Z. G. priklausančių rankinės ir piniginės apžiūra. 2022 m. liepos 28 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota tik tai, kad apžiūrėtos Z. G. rankinės viduje antro skyriaus užtrauktukas yra išplėštas, o apžiūrėtoje piniginėje yra tik banko ir nuolaidų kortelės (1 t., b. l. 144–149). Vien aplinkybė, jog 2022 m. liepos 26 d.–2022 m. liepos 27 d. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), su nukentėjusiuoju buvo tik nuteistieji dar nepatvirtina, jog būtent jie išplėšė ant miegančio Z. G. užsegtos rankinės vidinio skyriaus užtrauktuką ir paėmė iš ten buvusios piniginės būtent 600 Eur. Kaip minėta, byloje nenustatyta, kad Z. G. būtų turėjęs tokią pinigų sumą. Taip pat kyla abejonių, ar vyriškos rankinės užtrauktas buvo sugadintas minėtų išgertuvių metu, ar kitu metu. Be to, tik nukentėjusysis Z. G. parodė, kad jam atsibudus ir pasigedus pinigų nuteistieji teigė, jog juos naktį apvogė. Tuo tarpu nuteistieji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme tokios versijos net nebuvo iškėlę ir gana nuosekliai teigė, kad pinigų, be minėtų 10 ar 20 Eur už alaus nupirkimą, pas Z. G. nematė.
42. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra surinkta jokių duomenų, patvirtinančių, jog 2022 m. liepos 26 d.–2022 m. liepos 27 d. nukentėjusysis Z. G. su savimi turėjo 600 Eur. Apygardos teismo prielaidos, jog nukentėjusysis turėjo minėtą pinigų sumą nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Net jei nukentėjusysis ir būtų turėjęs su savimi 600 Eur, byloje nėra įrodymų, jog juos pavogė būtent nuteistieji A. S., P. V. ir L. V.. Taigi neginčijamai nenustatyti objektyvieji pinigų pagrobimo požymiai.
43. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas jau minėtas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalį dėl A. S., P. V. ir L. V. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį naikina ir priima naują nuosprendį, kuriuo A. S., P. V. ir L. V. dėl kaltinimų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį išteisinami nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).
Dėl turto prievartavimo ir sunkaus Z. G. sveikatos sutrikdymo
44. Nuteistieji P. V. ir L. V. apeliaciniuose skunduose, o A. S. ir P. V. apeliacinės instancijos teisme neigė, jog A. S. panaudojus smurtą Z. G. atžvilgiu iš nukentėjusiojo buvo neteisėtai reikalaujami pinigai. Nuteistųjų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nes nukentėjusysis pas nuteistuosius atvažiavo jau susižalojęs, A. S. tik kelis kartus sudavė Z. G., bet plaktuko nenaudojo, taip pat nukentėjusysis savanoriškai važiavo iki bankomato išsiimti pinigų ir nei vieno asmens neverčiamas atidavė juos L. V.. Taigi faktiškai visi nuteistieji ginčija smurto panaudojimą Z. G. atžvilgiu ir jo laisvės apribojimą bei savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 2 dalyje, o A. S. nesutinka ir su BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintu kvalifikuojančiu požymiu – savanaudiškomis paskatomis.
45. Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir nuteistųjų apeliaciniais skundais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria A. S., P. V. ir L. V. pripažinti kaltais įvykdę nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje, o A. S. ir nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados atitinka bylos aplinkybes, teismas pagrįstai ir teisingai pripažino, kad nuteistasis A. S. sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą dėl savanaudiškų paskatų, o nuteistieji A. S., P. V. ir L. V. prievartavo turtą iš Z. G. prieš jį panaudodami smurtą ir atimdami laisvę.
Žemesnės instancijos teismas
46. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl savanaudiškų paskatų. Savanaudiškomis paskatomis paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos arba išvengti materialinių išlaidų. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą kyla tada, kai ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant konkrečių padarinių, ar neapibrėžta tyčia, kai veikiama nesiekiant konkrečių padarinių. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Be kita ko, nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą turi būti nustatyta, kad savanaudiškos paskatos susiformavo iki sunkaus sveikatos sutrikdymo pradžios arba kėsinimosi į kito žmogaus sveikatą metu.
47. Kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad 2022 m. liepos 26 d.–2022 m. liepos 27 d. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), nuteistieji A. S., P. V., L. V. ir nukentėjusysis Z. G. kartu vartojo alkoholį. Taip pat neginčijama, kad Z. G. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nuteistasis A. S. pripažino, kad nukentėjusiajam kumščiu sudavė vieną kartą į kaktą ir du kartus į nosį, dėl ko nukentėjusysis nukrito. Tai teisiamajame posėdyje patvirtino ir nuteistasis P. V.. Tačiau A. S. neigė nukentėjusiajam trenkęs plaktuku. Vis tik pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad A. S. prieš nukentėjusįjį smurtavo ir panaudodamas plaktuką. Apie šią aplinkybę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuosekliai paaiškino nukentėjusysis Z. G., t. y., kad A. S. jam sudavė plaktuku į nosį, galvą ir krūtinę, dėl ko jam pradėjo bėgti kraujas, tačiau nematė, kas A. S. padavė plaktuką. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai užfiksuoti 2022 m. liepos 28 d. asmens apžiūros protokole (1 t., b. l. 135–142), o specialisto išvadoje Nr. G 1113/2022(04) nurodyta, kad Z. G. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti plaktuku ir užduotyje nurodytu laiku (2022 m. liepos 27 d.; 2 t., b. l. 122). Pirmosios instancijos teisme apklaustas šią specialisto išvadą surašęs specialistas Linas Janauskas patvirtino pateiktą specialisto išvadą ir paaiškino, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku bei plaktuku, nes žaizdų matmenys atitinka plaktuko dydį. Be to, 2022 m. liepos 28 d. įvykio vietoje rūbų spintoje buvo rastas plaktukas (1 t., b. l. 64–77), ant kurio rastų susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų DNR profilis sutampa su Z. G. ir A. S. genotipų sudėtiniu alelių rinkiniu (Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. rugsėjo 23 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-2522753-22; 2 t., b. l. 148–151).
48. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai, kaip niekuo neparemtą gynybinę versiją, atmetė nuteistųjų teiginius, kad Z. G. pas juos atvyko jau susižalojęs ir kruvinas, nes nusivertė nuo dviračio. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai išanalizuoti nuteistųjų parodymų skirtumai (nesutapimai apie L. V. veiksmus valant kraują nuo Z. G.; apie nukentėjusiojo kūno vietas, kurios buvo sužalotos; apie aplinkybes, ką veikė L. V. ir Z. G., kai namo grįžo A. S. ir P. V.), iš kurių matyti, jog nuteistieji viso proceso metu nebuvo nuoseklūs apie Z. G. susižalojimo aplinkybes. Tuo tarpu nukentėjusysis nuosekliai teigė, kad prieš atvažiuodamas pas nuteistuosius nuo dviračio nebuvo nukritęs ir nesusižalojo, o sužalojimus jam padarė tik A. S.. Taip pat teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas Linas Janauskas paaiškino, kad Z. G. nustatyti sužalojimai nebūdingi griuvimui, nes jie yra skirtingose plokštumose (viršugalvyje ir smilkinyje), todėl turėjo būti padaryti dviem trauminiais poveikiais, Be to, padarytas įspaustinis skeveldrinis kaulų lūžis, kuriam padaryti reikia didesnės energijos nei griūnant nuo dviračio iš savo ūgio.
49. Įvertinusi aptartus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad būtent nuteistasis A. S. nukentėjusiajam Z. G. padarė inkriminuotus sužalojimus. Taip pat įvertinus smurto panaudojimo aplinkybes, spręstina, jog šią nusikalstamą veiką A. S. padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. smūgiuodamas Z. G. kumščiais ir plaktuku (tam tarpe ir į galvą) nuteistasis suprato, kad savo veika gali sunkiai sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą, ir to norėjo, o galimybę atsirasti įvairiems tos veikos padariniams numatė bendrai, jų nedetalizavo ir veikos padarymo metu vienodai norėjo bet kokių padarinių atsiradimo. Todėl A. S. atsako už faktiškai atsiradusius padarinius, t. y. sunkų Z. G. sveikatos sutrikdymą.
50. BK 181 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. BK 181 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) numatyta kvalifikuota turto prievartavimo sudėtis, t. y. pagal šią dalį atsako tas, kas prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelės turtinės žalos. Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui, panaudojant psichinę ar fizinę prievartą. Vertimas suteikti turtinę naudą gali pasireikšti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo būdu (raštu, veiksmu ir pan.) su turtinės pretenzijos turiniu ir su prievartiniu pobūdžiu (pvz., užuominomis leidžiant suprasti apie būtinumą mokėti duoklę). Vienas iš esminių turto prievartavimo požymių – tai vertimo suteikti turtinę naudą neteisėtumas. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163/2012, Nr. 2K-433-507/2016).
51. Nors visi nuteistieji ginčija, kad jie prievartavo turtą iš Z. G., o A. S. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą iš savanaudiškų paskatų, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog jie padarė šiuos nusikaltimus. Nuteistieji kėlė versijas, kad smurtas buvo naudotas dėl to, kad nukentėjusysis kabinėjosi prie L. V. ir anksčiau ją prievartavo. Vis tik, šiame nuosprendyje analizuojant vagystės iš R. ir Z. G. namo aplinkybes, nustatyta, jog nepasitvirtino L. V. teiginiai, kad Z. G. jai padovanojo žiedą už tai, kad su juo turėjo lytinių santykių. Nukentėjusysis Z. G. taip pat neigė turėjęs lytinių santykių su nuteistąja ir sutiko tik su tuo, kad jis lankėsi pas nuteistuosius dėl alkoholio vartojimo, ką nuteistieji taip pat pripažino. Jokių kitų duomenų, kad L. V. nukentėjusiojo buvo prievartaujama byloje nėra.
52. L. V. dėl Z. G. veiksmų nesikreipė su pareiškimu į policiją. Nors ji teigė, kad to nedarė dėl to, kad nukentėjusysis galėjo juos išvaryti iš namų, tačiau, kaip teisingai nustatė apygardos teismas, namas, kuriame gyveno A. S. ir L. V. nepriklausė Z. G.. Nuteistuosius į jį įleido gyventi liudytoju apklaustas K. V. L., kuris patvirtino leidęs L. V. su sugyventiniu gyventi šalia esančiame name. Patys nuteistieji pripažino šią aplinkybę. Taigi nuteistieji suprato, kad Z. G. negalėjo jų išvaryti iš gyvenamojo namo, nes jis jam nepriklausė.
53. Patys nuteistieji buvo nenuoseklūs ir nurodė skirtingas aplinkybes, kada L. V. ir Z. G. turėjo lytinių santykių ir kiek kartų (L. V. teigė, kad lytinių santykių su Z. G. turėjo apie 4 kartus, A. S. aiškino, jog jie jų turėjo beveik kiekvieną dieną), kada A. S. ir P. V. apie tai sužinojo (pvz., teisme A. S. vieną kartą teigė, kad apie tai sužinojo tik inkriminuoto įvykio metu, kitą kartą aiškino, jog apie tai žinojo bent kelios dienos iki įvykio; L. V. nurodė, kad A. S. apie lytinius santykius su nukentėjusiuoju papasakojo, kai jie visi jau kurį laiką vartojo alkoholį, kitą kartą jau teigė, kad sugrįžus sugyventiniui A. S. ji iš karto pasakė, jog Z. G. prie jos priekabiavo; P. V. taip pat painiojosi, kada apie tai sužinojo). Taip pat nesutampa nuteistųjų paaiškinimai, kur buvo P. V. ir L. V., kai A. S. smurtavo prieš Z. G. ir kada nukentėjusysis pasiūlė sumokėti L. V.: vienu metu A. S. teigė, kad Z. G. pinigus pasiūlė sumokėti po to, kai nuteistasis jam sudavė, o kitą kartą jau nurodė, kad toks pasiūlymas pateiktas dar prieš smūgių sudavimą, dar kitą kartą aiškino, jog L. V. pasakė apie skolą ir tik tada nukentėjusysis pareiškė sumokėsiąs pinigus; P. V. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad nematė, kaip A. S. mušė nukentėjusįjį, nes buvo trumpam išėjęs iš namo, jam grįžus L. V. toliau verkė, o A. S. su Z. G. aiškinosi santykius; tuo tarpu teisiamajame posėdyje P. V. jau teigė, kad jis tuo metu stovėjo šalia A. S., o L. V. buvo išėjusi į lauką; A. S. vienu momentu teigė, kad L. V. buvo kambaryje, o kitą kartą, jog ji buvo išėjusi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog nuteistųjų parodymai nebuvo nuoseklūs, tyrimo metu ir teisme keitėsi priklausomai nuo byloje surinktų įrodymų.
54. Nors nuteistieji teigė, kad nukentėjusysis pats pasiūlė sumokėti L. V., kad ši nepasakotų apie jos prievartavimą nukentėjusiojo žmonai ir policijai, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų tokią jų versiją. Aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistieji išgalvojo istoriją apie nuteistosios L. V. ir nukentėjusiojo Z. G. lytinius santykius siekdami gauti iš nukentėjusiojo pinigų. Tą patvirtino ir nukentėjusysis Z. G., kuris viso bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad nuteistieji sugalvojo istoriją apie L. V. išprievartavimą ir liepė jiems sumokėti 5 000 Eur, kad nebūtų kreiptasi į policiją. Kai Z. G. nurodė, jog neturi jų prašomos sumos, prieš jį A. S. pavartojo smurtą, t. y. sudavė jam kumščiais ir plaktuku. Kaip jau minėta, tokiais veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, prieš nukentėjusįjį panaudotas ne tik fizinis smurtas, bet taip pat buvo paimtas jo telefonas. L. V. pripažino, jog pas ją buvo nukentėjusiojo telefonas, kurį, nuteistosios teigimu, Z. G. buvo pametęs. Tačiau tokie nuteistosios teiginiai laikytini tik gynybine versija. Nuteistoji negalėjo paaiškinti, kodėl radusi telefoną iš karto jo neatidavė nukentėjusiajam. Šiuo atveju jos veiksmai telefoną Z. G. padavus tik jiems būnant prie bankomato, kai nukentėjusysis norėjo pasižiūrėti banko kortelės kodą, patvirtina, jog prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas ne tik fizinis smurtas, bet taip pat jam buvo atimta laisvė ir elgesio pasirinkimo galimybė, bei atimta priemonė, kurią panaudodamas jis galėtų išsikviesti pagalbą. Tik bijodamas dėl nuteistųjų prieš jį atliktų smurtinių veiksmų ir grasinimo, kad policijai pateiks apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, jog jis turėjo lytinių santykių su L. V. prieš jos valią, nukentėjusysis sutiko atiduoti 200 Eur, kuriuos vėliau bankomate nuėmė iš savo sąskaitos.
55. Visi nuteistieji pripažino, jog L. V., P. V. ir nukentėjusysis Z. G. važiavo taksi automobiliu į (duomenys neskelbtini), kur iš bankomato Z. G. nuėmė 200 Eur ir juos padavė L. V.. Nuteistųjų teigimu, Z. G. nebuvo verčiamas atlikti kokius nors veiksmus, nes važiuojant taksi automobiliu, taip pat iš jo išlipus galėjo pasišalinti ar kreiptis į kitus asmenis pagalbos. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais nuteistųjų teiginiais. Nagrinėjamu atveju A. S. panaudojus prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, L. V. turint nukentėjusiojo telefoną bei jiems grasinant, jog kreipsis į policiją su tikrovės neatitinkančia informacija, nukentėjusysis buvo įbaugintas ir neturėjo pasirinkimo laisvės. Be to, taksi automobiliu Z. G. važiavo su nuteistaisiais L. V. ir P. V., kurie visą laiką galėjo kontroliuoti jo veiksmus. Tai patvirtina ir bankomato užfiksuotos nuotraukos, iš kurių matyti, kad Z. G. iš savo banko sąskaitos nuimant pinigus, šalia jo visą laiką stovėjo L. V., kuri ir paėmė iš nukentėjusiojo pinigus (2 t., b. l. 1–16). Be to, P. V. patvirtino, jog jis tuo metu stovėjo truputi toliau nuo jų, kas rodo, jog jis saugojo, kad nukentėjusysis nepabėgtų ir jiems atiduotų pinigus. Taip pat nuteistieji L. V., P. V. ir nukentėjusysis Z. G. parodė, kad jie tuo pačiu taksi automobiliu grįžo atgal į nuteistųjų gyvenamąją vietą, kur buvo paliktas nukentėjusiojo dviratis. Nagrinėjamu atveju vien tai, kad Z. G. elgėsi pagal nuteistųjų sudarytas ir nurodytas sąlygas, t. y. sutiko iš savo banko sąskaitos nuimti 200 Eur ir juos atiduoti nuteistiesiems, kaip tik reiškia tai, kad fizinės prievartos naudojimas, telefono paėmimas, jo kontrolė ir grasinimai buvo efektyvūs ir kad buvo apribota ne tik nukentėjusiojo laisvė, bet taip pat paveikta psichika, dėl ko jis neturėjo galimybių elgtis kitaip, nei jam nurodė nuteistieji.
56. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atkreiptas dėmesys ir į tai, jog po analizuoto įvykio nukentėjusysis iš nuteistųjų taip pat sulaukė grasinimų. Nukentėjusysis Z. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad 2022 m. liepos 27, 28 d. jam į mobiliojo ryšio telefono numerį skambino L. V. ir A. S., kurie klausdavo, kodėl jis kreipėsi į policiją, jeigu neatsiims pareiškimo, jį suras, užmuš, padegs jo ūkį. Šiuos jo parodymus patvirtina nukentėjusiojo Z. G. įeinančių ir išeinančių skambučių analizė, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 27 d. iki 2022 m. liepos 31 d. A. S. ir L. V. skambindavo Z. G. (1 t., b. l. 184–186).
57. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Taigi nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytus pavojingos veikos požymius (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys Nr. 2K-605/2007, Nr. 2K-211/2008, Nr. 2K-7-29-942/2016). Bendrininkų tarpusavio susitarimas yra būtinasis bendrininkavimo požymis, tačiau įstatymas nenurodo, kokiu būdu dėl bendros nusikalstamos veikos bendrininkai turi susitarti. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas konstatuoja šį požymį, atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal teismų praktiką bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-689/2020).
58. Nesutiktina ir su P. V. apeliacinio skundo argumentu, jog vien dėl to, kad jis nenaudojo smurto prieš nukentėjusįjį ir jokių pinigų iš jo negavo, todėl jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistųjų susitarimas prievartauti pinigus iš nukentėjusiojo pasireiškė konkliudentiniais veiksmais. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistųjų A. S. ir L. V. suderintais veiksmais nukentėjusiajam buvo grasinta pranešti policijai apie tikrovės neatitinkantį įvykį, o Z. G. nurodžius, kad jis neturi prašomų pinigų, A. S. jo atžvilgiu panaudojo smurtinius veiksmus, kuriuos atliekant matė L. V. ir P. V. ir kuriems šie nuteistieji pritarė, t. y. jie nesiėmė jokių veiksmų, jog būtų nutrauktas fizinis smurtas. Taip pat L. V. ir P. V. kontroliavo nukentėjusįjį jiems važiuojant taksi automobiliu į (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam bankomate nusiimant pinigus iš savo banko sąskaitos bei jiems visiems taksi automobiliu grįžtant atgal į įvykio vietą. Be to, P. V. ne tik iš kitų nuteistųjų ir paties nukentėjusiojo žinojo, kad bus važiuojama paimti pinigų iš bankomato, bet ir pats matė kaip L. V. paėmė iš Z. G. pinigus. Taigi kiekvienas iš nuteistųjų, tarp jų ir P. V., atliko dalį BK 181 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių bei savo konkliudentiniais veiksmais pritarė kitų nuteistųjų neteisėtiems veiksmams nukentėjusiojo atžvilgiu.
59. Pagal teismų praktiką visos dėl bendrininkų veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš jų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą, o padaryta veika bendrininkams paprastai kvalifikuojama pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį. Atskirų bendrininkų veiksmų kvalifikavimas gali skirtis esant vykdytojo ekscesui (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2001, Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-403/2012, Nr. 2K-7-67-511/2016 ir kt.). Aplinkybių, kurios rodytų P. V. vykdytojo ekscesą, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta. Taigi nagrinėjamu atveju nėra svarbu, kad pats nuteistasis P. V. ar A. S. negavo pinigų, nes visi trys nuteistieji prisidėjo prie jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Be to, turto prievartavimas gali būti padaromas ne tik savo, bet ir kitų asmenų naudai, kas būtent šiuo atveju ir buvo atlikta, t. y. pinigus paėmė vienas iš nusikalstamos veikos bendrininkų – nuteistoji L. V..
60. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog tiek prieš Z. G. sveikatos sutrikdymą, tiek po fizinio smurto panaudojimo A. S. iš nukentėjusiojo reikalavo pinigų neturėdamas tam teisėto pagrindo, todėl spręstina, jog jo nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusįjį motyvu buvo būtent A. S. savanaudiškos paskatos, kurios susiformavo iki smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo. Tai leidžia konstatuoti, jog A. S. veika sunkiai sutrikdant Z. G. sveikatą teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą.
61. Taip pat atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis A. S., L. V. ir P. V., panaudodami fizinį smurtą ir grasinimus, apribodami nukentėjusiojo laisvę, paimdami jo mobilųjį telefoną, neturėdami teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė nukentėjusįjį Z. G. perduoti turtą – pinigus. Nėra abejonių, kad prievartaudami turtą nuteistieji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad nusikalstamą veiką daro su kitais asmenimis ir norėjo taip veikti, t. y. A. S., L. V. ir P. V. nusikalstamą veiką padarė veikdami tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje. Todėl nuteistieji A. S., L. V. ir P. V. pagrįstai pripažinti kaltais pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.).
Dėl A. K. apiplėšimo
62. Nuteistasis P. V. apeliaciniame skunde, taip pat nuteistieji A. S., P. V. ir jų gynėjai baigiamosiose kalbose teigė, kad nuteistieji nepagrįstai nuteisti už plėšimą, nes nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu panaudotas smurtas nebuvo susijęs su plėšimu, o P. V. nukentėjusiojo daiktus pavogė nežinant A. S.. Dėl to A. S. veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 180 straipsnio 2 dalį jis turėtų būti išteisintas. Tuo tarpu P. V. veiksmai turėtų būti perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Apeliantai ginčija susitarimo dėl šios nusikalstamos veikos tarp jų buvimą, fizinio smurto panaudojimo tikslą. Tačiau teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais nesutinka.
63. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimo metu fizinis smurtas naudojamas kaip turto užvaldymo priemonė. Aptariamas nusikaltimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. BK 180 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) numatyta kvalifikuota plėšimo sudėtis, t. y. pagal šią dalį atsako, be kita ko, tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą. Plėšimo veika pasireiškia turto užvaldymu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Bendrininkavimo atveju plėšimas gali pasireikšti ir tuo, kad vieni bendrininkai prieš nukentėjusįjį naudoja tik smurtą, o kiti naudoja fizinį smurtą bei grobia arba tik grobia nukentėjusiųjų turtą pirmiesiems tai matant ir neprieštaraujant (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016 ir kt.). Kaip jau minėta, susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis ir nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas norimas rezultatas.
64. Nuteistieji neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, jog jiems užėjus į nukentėjusiojo A. K. gyvenamojo namo kiemą, A. S. jam sudavė, dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip pat nuteistieji sutinka, kad P. V. paėmė kaltinime inkriminuotus nukentėjusiajam A. K. priklausančius daiktus. Neginčijama ir aplinkybė, jog į A. K. gyvenamąjį namą buvo įeita pro neužrakintas namo duris.
Žemesnės instancijos teismas
65. Nuteistųjų teigimu A. S. prieš A. K. fizinį smurtą panaudojo dėl tarp jų kilusio konflikto, o ne siekiant jį apiplėšti. Tačiau tokie nuteistųjų teiginiai buvo nenuoseklūs ir pagrįstai įvertinti kaip nuteistųjų siekis sušvelninti savo teisinę atsakomybę. Apygardos teisme A. S. aiškino, kad atėjus pas nukentėjusįjį šis pradėjo ant jų šaukti, pats pakvietė į namo vidų, kur įvyko konfliktas ir puolė nuteistąjį, tačiau A. S. jo nemušė, jam negrasino. 2022 m. lapkričio 2 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad jis lauke pastūmė A. K. ir šis nugriuvo. Kai visi nuėjo į namą, A. S. pagrasino A. K., kad duosiąs į galvą, tačiau nieko nereikalavo. 2022 m. lapkričio 28 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu A. S. iš dalies pakeitė parodymus ir teigė, kad A. K. namo viduje tik nustūmė nuo savęs, bet jam nepadarė jokių sužalojimų, o A. K. grasino, nes buvo susinervinęs. Tuo tarpu P. V. teisme parodė, kad A. K. A. S. užsipuolė kieme, kur jie susistumdė, o paskui visi nuėjo į namo vidų, kur buvo susistumdymas tarp A. S. ir A. K.. 2022 m. lapkričio 2 d. ir 2022 m. lapkričio 28 d. apklausų ikiteisminio tyrimo metu P. V. taip pat nurodė, kad A. S. ir A. K. kieme susistumdė, bet nuteistasis nematė ar buvo naudotas fizinis smurtas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistieji skirtingai nurodė kaip pateko į namo vidų, t. y. A. S. visą laiką teigė, kad pirmas į namą įėjo A. K., o jie paskui jį, tačiau P. V. 2022 m. lapkričio 2 d. apklausos metu aiškino, kad jis pirmas pateko į namą dar tada, kai A. K. ir A. S. konfliktavo lauke, o jie į namą atėjo vėliau. 2022 m. lapkričio 28 d. apklausos metu ir teisme P. V. jau teigė, kad jie į namą įėjo visi vienu metu.
66. Priešingai nei nuteistųjų, nukentėjusiojo A. K. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir nekito. A. K. parodė, kad pas jį į kiemą atėjęs A. S. iš karto jam trenkė į veidą, dėl ko jis nugriuvo. Kai atsikėlė, su A. S. atėjusio P. V. jau nebebuvo, nes jis buvo įėjęs į namą. Tai iš esmės patvirtina ir pirminius P. V. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. A. K. taip pat paaiškino, kad A. S. jį įsivedė į gyvenamąjį namą, kuriame pamatė P. V. jau paėmusį jo kuprinę ir apieškantį jo namus. A. K. iš karto pasigedo savo telefono. Kadangi namuose nuteistieji nerado nieko vertingo, A. S., kuris visą laiką stovėjo šalia nukentėjusiojo, kol P. V. kraustė spinteles, pradėjo jam grasinti, atsinešė benzininio pjūklo pjovimo juostą ir ją pasidėjo virtuvėje ant stalo. Pasitaikius tinkamam momentui nukentėjusysis pabėgo pas kaimynus, kur paskambino policijai. Liudytojais apklausti M. S. ir D. K. patvirtino, jog ieškodamas pagalbos pas juos atbėgo A. K., kurio kaktoje matėsi sumušimo žymės. Pats nukentėjusysis jiems taip pat sakė, kad jam jaunesnis vyras trenkė tik į galvą, o vyresnis vyras iš karto įėjo į namą, kur vertė daiktus ir ieškojo vertingų daiktų. Taigi tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuos parodymus patvirtina ir policijos sistemos ataskaita apie užfiksuota įvykį (4 t., b. l. 110–114) bei nukentėjusiojo A. K. skambutis Bendrajam pagalbos centrui (5 t., b. l. 61–63), kuriuose užfiksuotos iš esmės tos pačios nukentėjusiojo ir liudytojų nurodytos aplinkybės, kad A. K. jo kieme užpuolė du nepažįstami asmenys, jį nedaug sužalojo, reikalavo pinigų, trankė daiktus.
67. Nuteistieji taip pat buvo iškėlę versiją, kad nukentėjusysis A. K. buvo neblaivus, o jie blaivūs. Vis dėlto šį jų teiginį paneigia byloje esantys alkotesterio rodmenys, iš kurių matyti, kad įvykio metu A. K. buvo blaivus. Priešingai, patys nuteistieji buvo neblaivūs, t. y. A. S. nustatytas 1,68 prom., o P. V. – 0,99 prom. neblaivumas (4t., b. l. 141–142). Be to, liudytojai M. S. ir D. K. parodė, kad automobiliu pasivijus nuteistuosius ir jiems užkirtus kelią, A. S. buvo agresyvus ir puolė D. K. su peiliu, tačiau šis spėjo įlipti atgal į automobilį. Peilį iš A. S. atėmė jį sulaikę pareigūnai. Šie liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiojo A. K. paaiškinimus, kad A. S. buvo agresyvus.
68. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistieji negalėjo konkrečiai paaiškinti, kodėl jie įėjo nukentėjusiojo namą. A. S. nurodė, kad ūkininkė, kuri jam liko skolinga, gyveno ne pas A. K., o netoli jo, kas leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis neturėjo jokio pagrindo nuteistuosius kviestis į savo gyvenamojo namo vidų, kad sulaukti moters, kuri jame negyvena. Taip pat, kaip minėta, nuteistieji nurodė skirtingas aplinkybes apie jų patekimą į namą. Šiuo atveju apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad prieš nukentėjusįjį A. S. panaudojus fizinį smurtą buvo laikinai palaužta jo valia, kas sudarė galimybes nuteistiesiems neteisėtai patekti į A. K. gyvenamąjį namą, t. y. į jį įsibrauti.
69. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad nuteistajam A. S. lauke panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį bei gyvenamajame name grasinant dar kartą panaudoti smurtą nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu, jeigu jis neatiduos pinigų, P. V. tuo metu name ieškojo vertingų daiktų bei paėmė nukentėjusiajam priklausančią kuprinę, telefoną ir kitus inkriminuotus daiktus. Pagal bylos duomenis, A. S. tuo metu buvo šalia nukentėjusiojo A. K., o P. V. toje pačioje patalpoje ir jie vieni kitus girdėjo bei matė. Nors P. V. neigė girdėjęs apie ką kalbėjo A. S. ir A. K., tačiau pripažino, jog matė kaip A. S. ir A. K. būdami name susistumdė. Taip pat A. S. nurodė, kad matė, kaip P. V. buvo nuėjęs į kitą kambarį, kas taip parodo, jog namuose buvo ieškoma vertingesnių daiktų. Aptarti duomenys leidžia tvirtinti, kad A. S. ir P. V. suvokė, jog A. S. palaužus nukentėjusiojo priešinimąsi, P. V. buvo sudarytos galimybės pagrobti nukentėjusiajam priklausiusius daiktus. Taigi nors ir nėra duomenų, kad nuteistieji jau eidami pas A. K. buvo iš anksto susitarę jį apiplėšti, tačiau pakanka duomenų, kad toks susitarimas jiems susiformavo būnant vietoje ir A. S. bei P. V. suvokė, kad buvo bendrininkai vykdant plėšimą ir tam neprieštaravo, t. y. jų susitarimas užvaldyti nukentėjusiojo turtą pasireiškė konkliudentiniais veiksmais nuo pirmųjų jų veiksmų atėjus į A. K. gyvenamojo namo kiemą iki jų pasišalinimo iš įvykio vietos.
70. Išdėstytų aplinkybių analizė leidžia spręsti, kad A. S. ir P. V. padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje baudžiamasis įstatymas pritaikytas teisingai. Šią veiką kvalifikuoti kaip nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (A. S. atžvilgiu) ir vagystę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (P. V. atžvilgiu), kaip to prašo apeliantai, teisinio pagrindo nėra.
Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių
71. Kadangi nuosprendis skundžiamas pilna apimtimi, peržiūrimos bei įvertinamos ir apeliantams paskirtos bausmės. Be to, P. V. apeliaciniame skunde prašė už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirti švelnesnę bausmę. A. S. taip pat teigė, kad jam paskirta bausmė yra per griežta.
72. Bausmė yra skiriama vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis apie bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
73. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad nuteistiesiems A. S., P. V. ir L. V. pagal atskirus BK straipsnius paskirtos bausmės atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.
74. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems A. S., P. V. ir L. V. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai nustatyti mažesni nei sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai arba artimi vidurkiams (tik už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą A. S. ir P. V. paskirtos nežymiai vidurkį viršijančios bausmės). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų skaičių, jų sunkumą, pavojingumo laipsnį (nusikaltimais kėsintasi ne tik į svetimą turtą bet ir į nukentėjusiųjų sveikatą), kaltės formą ir rūšį (nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia), padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (buvo siekiama pasisavinti svetimą turtą, be kita ko, panaudojant ir fizinį smurtą), nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstamos veikos baigtos). Taip pat buvo įvertintos ir nuteistųjų asmenybės. Praeityje nuteistieji daug kartų teisti (A. S. 17 kartų, P. V. 13 kartų, L. V. 12 kartų), taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas (vagystes, plėšimus, sveikatos sutrikdymus, o P. V. ir už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis; 6 t., b. l. 5–64, 178–196; 7 t., b. l. 1–47, 180–194; 8 t., b. l. 1–46), po šioje byloje nagrinėtų nusikalstamų veikų padarymo jie ir vėl nusikalto, už ką buvo nuteisti iki priimant skundžiamą nuosprendį, taip pat jie bausti administracine tvarka, baudų nemoka (6 t., b. l. 65–74; 7 t., b. l. 48–51; 8 t., b. l. 47–56), nedirba (6 t., b. l. 76; 7 t., b. l. 56; 8 t., b. l. 61), P. V. ir L. V. registruoti Užimtumo tarnyboje, o A. S. Užimtumo tarnyboje neregistruotas (6 t., b. l. 79; 7 t., b. l. 58; 8 t., b. l. 63), turi sveikatos sutrikimų (6 t., b. l. 75; 7 t., b. l. 55; 10 t., b. l. 135–147). Nei vienas nuteistasis nepripažino kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo, išskyrus P. V., kuris pripažino kaltę tik dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. S. ir L. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat nustatytos trys nuteistųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalstamas veikas padarė būdami recidyvistai (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
75. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. S., P. V. ir L. V. paskirtos bausmės atitinka nusikalstamų veikų bei nuteistųjų asmenybių pavojingumą. Apygardos teismas, parinkdamas nuteistiesiems skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, įvertino visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, o paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas nėra aiškiai per griežtos, todėl jų švelninti nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, Nr. 2K-172/2008, Nr. 2K-452/2012, Nr. 2K-276-1073/2020).
76. Tačiau panaikinus nuosprendžio dalis, kuriomis A. S., P. V. ir L. V. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, P. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), iš naujo subendrinamos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtos bausmės pagal kitus nusikaltimus ir skiriama galutinė bausmė. Bendrinant bausmes, nesant prokuroro ir nukentėjusiųjų skundų, nuteistųjų padėtis nebloginama, priešingai – ištaisoma pirmosios instancijos teismo klaida dėl bausmių bendrinimo A. S.. Taip pat, iš naujo subendrinus bausmes, pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai savo nuosprendžiu atliko nuteistiesiems bausmių įskaitymą, ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje nekeičiamas.
77. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei padaromos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko, kai 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
78.1. A. S. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 181 straipsnio 2 dalyje, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bendrinamos griežtesne pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą paskirta laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę pagal BK 181 straipsnio 2 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taip pat, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu ši laisvės atėmimo bausmė subendrinama su pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausme, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, A. S. skiriama subendrinta 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
78.2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, A. S. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, subendrinama su laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Įvertinus anksčiau aprašytas A. S. asmenybę ir jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pridėta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis, todėl A. S. skiriama subendrinta 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
78.3. Taip pat vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu A. S. paskirta subendrinta bausmė apėmimo būdu subendrintina su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, paskirta galutine subendrinta bausme, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnio nuostatas. Taigi A. S. skiriama galutinė subendrinta 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
78.4. Pažymėtina, jog, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamu nuosprendžiu A. S. į paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę buvo įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. vasario 1 d. bei visas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 24 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu. Be to, A. S. atžvilgiu buvo priimtas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. kovo 23 d. nuosprendis, kuriuo paskirtos ir atliktos bausmės bendrinimo klausimas jau yra išspręstas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu.
79.1. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, L. V. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį. Įvertinus anksčiau aprašytas L. V. asmenybę ir jos padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pridėta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis, todėl L. V. skiriama subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
79.2. Taip pat vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu L. V. paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, subendrintina su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme. Apygardos teismas tinkamai įvertino bylos duomenis ir pagrįstai nusprendė pridėti 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalį. Atsižvelgiant į tai, L. V. skiriama galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
80. Nuteistajam P. V. bausmės bendrinamos tokiu būdu:
80.1. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, P. V. pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis. Įvertinus anksčiau aprašytus P. V. asmenybę ir jos padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pridėta po 4 mėnesius laisvės atėmimo, todėl P. V. skiriama subendrinta 4 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
80.2. Taip pat vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu P. V. paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, subendrintina su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme. Apygardos teismas tinkamai įvertino bylos duomenis ir pagrįstai nusprendė pridėti 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį. Atsižvelgiant į tai, P. V. skiriama galutinė subendrinta 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Dėl turtinės žalos priteisimo
81. Apeliaciniame skunde P. V. prašo nukentėjusiųjų Z. G. ir R. G. civilinius ieškinius jo atžvilgiu atmesti.
82. Skundžiamu nuosprendžiu iš dalies tenkintas R. G. civilinis ieškinys ir visiškai tenkinta Z. G. civilinio ieškinio dalis, susijusi su pagrobtu turtu iš jų namo, t. y. atitinkamai jiems priteistas 1 980 Eur ir 800 Eur turtinės žalos atlyginimas solidariai iš nuteistųjų L. V., A. S., P. V.. Priteistų sumų nei vienas nuteistasis neginčijo. Kadangi šiuo nuosprendžiu P. V. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisinamas, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalys dėl nukentėjusiųjų civilinių ieškinių keičiamos, nurodant, kad jų civiliniai ieškiniai tenkinami iš dalies: R. G. 1 980 Eur, o Z. G. 800 Eur turtinės žalos atlyginimas solidariai priteisiamas iš nuteistųjų L. V. ir A. S..
83. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu taip pat tenkino Z. G. civilinio ieškinio dalį dėl 600 Eur ir nukentėjusiajam juos priteisė solidariai iš nuteistųjų A. S., P. V. ir L. V.. Kadangi šiuo nuosprendžiu A. S., P. V. ir L. V. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį išteisinami, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl ši Z. G. civilinio ieškinio dalis paliekama nenagrinėta (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu).
84. Kaip jau minėta, analizuojant įvykdytą turto prievartavimą nustatyta, jog visi nuteistieji neturėdami teisėto pagrindo prieš nukentėjusiojo Z. G. valią iš jo paėmė 200 Eur. Todėl šioje dalyje pagrįstai nukentėjusiajam minėta suma solidariai priteista iš nuteistųjų A. S., P. V. ir L. V..
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
85. Lietuvos apeliaciniame teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. liepos 5, 18, 23 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad už nuteistajam A. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 404,17 Eur išlaidų, už nuteistajam P. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 391,67 Eur išlaidų, o už nuteistajai L. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 62,50 Eur išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla, koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019, Nr. 2K-41-697/2021 ir kt.).
86. Ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų A. S., P. V. ir L. V. apeliacinius skundus, kurie šiuo nuosprendžiu yra tenkinami iš dalies. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje nuteistiesiems gynėjai paskirti siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, numatančius, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Taip pat įvertintinos aplinkybės, jog nuteistiesiems paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, nukentėjusiesiems ir civilinei ieškovei iš nuteistojo A. S. priteistas 3 215,34 Eur, iš nuteistojo P. V. priteistas 200 Eur, o iš nuteistosios L. V. priteistas 2 980 Eur žalos atlyginimas, nuteistieji nedirba ir neturi jokio turto. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, jog prašomos išieškoti iš nuteistųjų A. S., P. V. ir L. V. išlaidos, susidariusios už gynėjų jiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 4 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalis, kuriomis A. S., P. V. ir L. V. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, P. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), taip pat dėl nuteistiesiems už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių subendrinimo bei paskirtų bausmių subendrinimo su ankstesniais teismų nuosprendžiais ir šiose dalyse priimti naują nuosprendį:
A. S. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 2 d. nuosprendžiu A. S. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 181 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) ir 178 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti nuteistajam subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 10 mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrintą 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams 4 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, paskirta galutine subendrinta bausme ir A. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams 4 mėnesiams.
L. V. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 2 d. nuosprendžiu L. V. pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) ir 178 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti nuteistajai subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme ir L. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams.
P. V. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
P. V. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 2 d. nuosprendžiu P. V. pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir 180 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti nuteistajam subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 5 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą 4 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme ir P. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 10 mėnesių.
Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalis, kuriomis iš A. S., P. V. ir L. V. solidariai nukentėjusiesiems R. G. ir Z. G. priteistas turtinės žalos atlyginimas.
Nukentėjusiajai R. G. priteisti solidariai iš nuteistųjų L. V. ir A. S. 1 980 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiajam Z. G. priteisti solidariai iš nuteistųjų L. V. ir A. S. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo ir solidariai iš nuteistųjų L. V., A. S. ir P. V. 200 Eur (du šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo Z. G. civilinio ieškinio dalį dėl 600 Eur palikti nenagrinėtą.
Kitą Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistųjų A. S., P. V. ir L. V. netenkinti.