Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. R. ir R. P. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės paskirtos už veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu - griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, ši subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta už veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, dalinio sudėjimo būdu - prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

A. R., vadovaujantis BK 66 straipsnio tvarka į bausmės atlikimo laiką įskaitytas suėmime išbūtas lakas nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2020 m. vasario 18 d.

R. P. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės paskirtos už veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu - griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, ši subendrinta bausmė subendrinta su bausme paskirta už veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, dalinio sudėjimo būdu - prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

Civilinio ieškovo I. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš A. R. ir R. P. solidariai priteista 2000 eurų turtinės žalos atlyginimo ieškovo I. D. naudai.

Iš A. R., R. P. ir G. S. (G.) solidariai priteista 178,88 eurai turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo I. D. naudai.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės E. P. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. G. (S.) priklausančiam turtui - piniginėms lėšoms, esančioms AB „L. B.“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Šiaulių bankas“ Marijampolės (duomenys neskelbtini) atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki civiliniais ieškiniais priteistos pinigų sumos išieškojimo.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. vasario 5 d. nutartimi taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas R. P., Vilniaus pataisos namų AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms lėšoms, uždraudžiant šiomis lėšomis disponuoti, paliktas galioti iki civiliniais ieškiniais priteistos pinigų sumos išieškojimo.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. R. piniginėms lėšoms, esančioms AB SEB banko sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis, išskyrus leidžiant disponuoti 430 eurų suma, paliktas galioti iki civiliniais ieškiniais priteistos pinigų sumos išieškojimo.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. R. piniginėms lėšoms, esančioms AB Swedbank banko sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis, išskyrus leidžiant disponuoti 430 eurų suma, paliktas galioti iki civiliniais ieškiniais priteistos pinigų sumos išieškojimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir G. S. (G.), tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. R. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje, kurią sukčiavimui daryti subūrė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kai kiekvienas grupės narys atlieka tam tikrą užduotį, ir turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas organizuotoje grupėje su R. P. ir G. G., bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pasiskirstę vaidmenimis, sukčiavo, neteisėtai įgijo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis ir neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, įgijo svetimą turtą, tai yra 2017 m. rugpjūčio 26 d. apie 17.16 val., jis – A. R., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), naudodamas telefono numerį (duomenys neskelbtini), paskambino į I. D. priklausantį mobilaus ryšio telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) ir prisistatęs teisėsaugos institucijos pareigūnu, apgaulės būdu, teigdamas, jog galimai yra perduoti (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės bankiniai duomenys tretiesiems asmenims, tariamai sujungė su banko darbuotoju, kuriuo tariamai prisistatė R. P., ir išviliojo iš I. D. jam išduotus AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po to, tyrimo nenustatytas asmuo 2017 m. rugpjūčio 26 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nėra nustatytas, neteisėtai prisijungė prie AB „Swedbank“ banke, esančios I. D. sąskaitos Nr. LTxxxxxxxxxxxxxxxxx29 ir tą pačią dieną apie 17.57 val., iš I. D. asmeninės banko sąskaitos Nr. LT xxxxxxxxxxxxxxxxx29 joje buvusius ir jam priklausiusius 2000 eurų pervedė į D. J. AB „Swedbank“ sąskaita Nr. LT xxxxxxxxxxxxxxxx78, kuri nežinodama, jog šie pinigai įgyti sukčiavimo būdu, juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymu, nuėmė 2017 m. rugpjūčio 26 d. apie 18.40 val., AB „Swedbank“ bankomate, adresu (duomenys neskelbtini) ir vykdydama tolimesnius ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus 1900 eurų perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai moteriai. Po to, tyrimo nenustatytas asmuo, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2018 m. rugpjūčio 26 d. apie 18.10 val., iš I. D. asmeninės banko sąskaitos Nr. LT xxxxxxxxxxxxxxxxx29 pervedė 2600 eurų į G. G. banko AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. LT xxxxxxxxxxxxxxxx40, kuri žinodama apie nusikalstamą veiką ir vykdydama ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus, dalį pinigų t. y. 100 eurų išgrynino 2018 m. rugpjūčio 26 d. apie 18.22 val., prekybos centre “ (duomenys neskelbtini)“ adresu, (duomenys neskelbtini), taip pat atlikdama apmokėjimus įvairiuose prekybos centruose už 431 eurų bei laikotarpyje nuo 2017 m. rugpjūčio 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. „Swedbank“ bankomatuose bei ATM tinkluose bandė išgryninti 2069 eurų, tačiau operacijos nebuvo atliktos, dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo viršytas operacijų limitas, tokiais bendrais veiksmais veikdamas kartu su R. P., G. G. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vykdė sukčiavimą, neteisėtai įgijo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis ir neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, įgijo svetimą I. D. priklausantį turtą - 4600 eurų, tuo nukentėjusiajam I. D. padarė bendrą 4600 eurų turtinę žalą.

2. R. P. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje, kurią sukčiavimui daryti subūrė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kai kiekvienas grupės narys atlieka tam tikrą užduotį, ir turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas organizuotoje grupėje su A. R. ir G. G., bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pasiskirstę vaidmenimis, sukčiavo, neteisėtai įgijo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis ir neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, įgijo svetimą turtą, tai yra 2017 m. rugpjūčio 26 d. apie 17.16 val., A. R., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), naudojant telefono numerį (duomenys neskelbtini), paskambinus į I. D. priklausantį mobilaus ryšio telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) ir prisistačius teisėsaugos institucijos pareigūnu, apgaulės būdu, teigiant jog galimai yra perduoti (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės bankiniai duomenys tretiesiems asmenims, tariamai sujungus su banko darbuotoju, kuriuo tariamai prisistatė laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atliekantis jis – R. P. išviliojo iš I. D. jam išduotus AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po to, tyrimo nenustatytas asmuo 2017 m. rugpjūčio 26 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nėra nustatytas, neteisėtai prisijungė prie AB „Swedbank“ banke, esančios I. D. sąskaitos Nr. LTxxxxxxxxxxxxxxxxx29 ir tą pačią dieną apie 17.57 val., iš I. D. asmeninės banko sąskaitos Nr. LT xxxxxxxxxxxxxxxxx29 joje buvusius ir jam priklausiusius 2000 eurų pervedė į D. J. AB „Swedbank“ sąskaita Nr. LT xxxxxxxxxxxxxxxx78, kuri nežinodama, jog šie pinigai įgyti sukčiavimo būdu, juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymu, nuėmė 2017 m. rugpjūčio 26 d. apie 18.40 val., AB „Swedbank“ bankomate, adresu (duomenys neskelbtini) ir vykdydama tolimesnius ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus 1900 eurų perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai moteriai. Po to, tyrimo nenustatytas asmuo, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2018 m. rugpjūčio 26 d. apie 18.10 val., iš I. D. asmeninės banko sąskaitos Nr. LT xxxxxxxxxxxxxxxxx29 pervedė 2600 eurų į G. G. banko AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. LT xxxxxxxxxxxxxxxx40, kuri žinodama apie nusikalstamą veiką ir vykdydama ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus, dalį pinigų t. y. 100 eurų išgrynino 2018 m. rugpjūčio 26 d. apie 18.22 val., prekybos centre “ (duomenys neskelbtini)“ adresu, (duomenys neskelbtini), taip pat atlikdama apmokėjimus įvairiuose prekybos centruose už 431 eurų bei laikotarpyje nuo 2017 m. rugpjūčio 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. „Swedbank“ bankomatuose bei ATM tinkluose bandė išgryninti 2069 eurų, tačiau operacijos nebuvo atliktos, dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo viršytas operacijų limitas, tokiais bendrais veiksmais veikdamas kartu su A. R., G. G. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vykdė sukčiavimą, neteisėtai įgijo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis ir neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, įgijo svetimą I. D. priklausantį turtą - 4600 eurų, tuo nukentėjusiajam I. D. padarė bendrą 4600 eurų turtinę žalą.

3. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad A. R. ir R. P. kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jų veiksmai atitinka nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje požymius. Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų pobūdį ir padarymo aplinkybes, asmenis charakterizuojančių duomenų visumą, anksčiau taikytas bausmes ir jų poveikį, ir sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmes sankcijos ribose. Šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės buvo subendrintos tarpusavyje BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalių pagrindu.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. R. prašo panaikinti 2021 m. balandžio 21 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti arba perkvalifikuoti jo veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį, skirti švelnesnę bausmę bei panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą.

4.1. Skunde nuteistasis pabrėžia, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis, priimtas tinkamai neįvertinus visų faktinių aplinkybių ir neatsižvelgus, kad nėra surinkta jokių apelianto kaltę pagrindžiančių įrodymų. Teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį iš esmės rėmėsi apelianto praeitimi.

4.2. Skunde keliamos abejonės liudytojo - vyr. tyrėjo A. B. parodymų patikimumu. Nors šis asmuo nurodė, kad atpažino apelianto balsą, tačiau apeliantas su minėtu liudytoju niekada nei gyvai, nei telefonu nėra bendravęs ir ši aplinkybė buvo patvirtinta teismo posėdžio metu, todėl kyla pagrįstų abejonių, kaip toks asmuo gali būti 100 proc. įsitikinęs, kad užfiksuotame garso įraše yra būtent apelianto balsas. Byloje esanti ekspertų išvada taip pat nėra patikimas įrodymas A. R. kaltei pagrįsti, nes kaip matyti iš šios išvados turinio, ji tėra tikėtina. Tiek ekspertas B. Š., tiek ir jo kolegė L. L. negalėjo duoti šimtaprocentinės išvados, kad garso įraše tikrai užfiksuoti būtent A. R. ir R. P. balsai. Pažymima, kad ir liudytoja, kurios buvo prašoma atpažinti apeliantą, kaip asmenį su kuriuo ji bendravo, jo neatpažino. Nukentėjęs asmuo taip pat negalėjo atpažinti A. R. balso kaip asmens, su kuriuo jis bendravo telefonu. Kita nuteistoji G. S. (G.) apklausiama taip pat nurodė, kad apeliantą mato pirmą kartą ir neatpažino jo kaip asmens, su kuriuo bendravo. Ji nurodė visai kitą asmenį, vardu M., tačiau nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei vėliau teismas nebandė išsiaiškinti šio asmens.

4.3. Skunde taip pat pabrėžiama, kad negali būti laikoma įrodymu ir tai, kad telefono skambučiai buvo užfiksuoti iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijos. Kaip matyti iš pataisos namų rašto, atlikus kratas, daiktų, susijusių su nusikalstamomis veikomis nebuvo rasta, todėl skambučiai galėjo būti padaryti ir iš kitų pataisos namuose esančių būrių, ir netgi iš laisvės, esant netoli pataisos namų teritorijos.

4.4. Skunde pabrėžiama, kad visi surinkti įrodymai yra abejotini ir jais negalima remtis grindžiant apelianto kaltę, o liudytojo A. B. parodymais negalima remtis dar ir dėl to, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Aplinkybė dėl organizuotos grupės taip pat nėra įrodyta, todėl yra pagrindas apeliantui inkriminuotą veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 1 dalį ir panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. P. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendį ir jį išteisinti arba perkvalifikuoti jo veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį, skirti švelnesnę bausmę, taip pat panaikinti taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą.

5.1. Skunde nuteistasis pabrėžia, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis, priimtas tinkamai neįvertinus visų faktinių aplinkybių ir neatsižvelgus, kad nėra surinkta jokių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų.

5.2. Skunde keliamos abejonės liudytojo - vyr. tyrėjo A. B. parodymų patikimumu. Nors šis asmuo nurodė, kad atpažino apelianto balsą, tačiau apeliantas su minėtu asmeniu niekada nei gyvai, nei telefonu nėra bendravęs ir ši aplinkybė buvo patvirtinta teismo posėdžio metu, todėl kyla pagrįstų abejonių, kaip toks asmuo gali būti 100 proc. įsitikinęs, kad užfiksuotame garso įraše būtent apelianto balsas. Byloje esanti ekspertų išvada taip pat nėra patikimas įrodymas R. P. kaltei pagrįsti, nes kaip matyti iš šios išvados turinio, ji tėra tikėtina. Tiek ekspertas B. Š., tiek ir jo kolegė L. L. negalėjo duoti šimtaprocentinės išvados, kad garso įraše tikrai užfiksuoti būtent A. R. ir R. P. balsai. Pažymima, kad nei viena iš pinigus išgryninusių moterų negalėjo atpažinti apelianto kaip asmens, su kuriuo bendravo ir kuris davė nurodymus dėl pinigų išgryninimo. Be to, nukentėjęs asmuo taip pat negalėjo atpažinti R. P. kaip asmens, su kuriuo jis bendravo telefonu.

5.3. Skunde taip pat pabrėžiama, kad negali būti laikoma įrodymu ir tai, kad telefono skambučiai buvo užfiksuoti iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijos. Kaip matyti iš pataisos namų rašto, atlikus kratas, daiktų, susijusių su nusikalstamomis veikomis nebuvo rasta, todėl skambučiai galėjo būti padaryti ir iš kitų pataisos namuose esančių būrių, ir netgi iš laisvės, esant netoli pataisos namų teritorijos.

5.4. Skunde pabrėžiama, kad visi surinkti įrodymai yra abejotini ir jais negalima remtis grindžiant apelianto kaltę, o liudytojo A. B. parodymais negalima remtis dar ir dėl to, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Aplinkybė dėl organizuotos grupės taip pat nėra įrodyta. Yra pagrindas apeliantui inkriminuotą veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 1 dalį ir panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, nes kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę turi teisę į 3MGL dydžio neliečiamą sumą, kuria gali laisvai disponuoti apsiperkant pataisos namuose esančioje parduotuvėje.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji A. R. ir R. P., jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti ir apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuteistojo A. R. ir nuteistojo R. P. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš nuteistųjų A. R. ir R. P. apeliacinių skundų turinio, apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl jų kaltės, padarius jiems inkriminuojamas veikas, taip pat nesutinka su jų veikos kvalifikavimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir prašo šioje dalyje nusikalstamas veikas perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 1 dalį bei skirti švelnesnes bausmes. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistųjų apeliaciniuose skunduose formuluojami iš esmės tapatūs prašymai, pagrindiniai skundų argumentai yra panašūs, todėl apeliaciniai skundai nagrinėjami ir dėl jų pasisakoma kartu.

8. Teismo nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kuriais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Įrodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo (teisėjo) vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendį ir apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso normų, ištyrė visas A. R. ir R. P. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai pripažino A. R. ir R. P. kaltais pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį. Skundžiamame teismo nuosprendyje pakankamai aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, remiantis nuteistųjų apeliacinių skundų motyvais, teisinio pagrindo nėra. Nuteistųjų kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant A. R. ir R. P. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

Dėl įrodymų vertinimo

10. Sprendžiant skundžiamo nuosprendžio A. R. ir R. P. atžvilgiu teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, pažymėtina, kad apeliantai savo kaltės dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų padarymo nepripažino. Nuteistųjų teigimu jie nepadarė jokių nusikalstamų veikų, nei nukentėjusiojo, nei G. S. (G.) nepažįsta, nukentėjusiajam neskambino. Apeliantai neginčija, kad kartu atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, tačiau teigia, kad tarpusavyje nebendravo ir ryšių nepalaikė. Pirmosios instancijos teismas šiuos nuteistųjų parodymus vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir konstatavo, kad jų versiją iš esmės paneigė nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma: nuteistosios G. S. (G.), iš dalies pačių apeliantų, nukentėjusiojo I. D., liudytojos D. J., A. B. parodymai, ekspertų B. Š. ir L. L. paaiškinimai, banko sąskaitų išrašai, abonentų išklotinių analizės duomenys, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2323(18) ir kiti rašytiniai byloje esantys duomenys, su kuo, įvertinusi tiek skundžiamo nuosprendžio motyvus, tiek ir A. R. bei R. P. apeliacinių skundų argumentus, iš esmės sutinka ir teisėjų kolegija. Vadovautis vien tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais nuteistųjų parodymais, iš esmės prieštaraujančiais ne tik faktinėms nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybėms, bet ir kitų asmenų išdėstytoms vertinamo įvykio aplinkybėms, nėra jokio pagrindo.

11. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad apylinkės teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus ir netinkamai vertino įrodymus, o nuteistųjų kaltę grindė nepatikimais suinteresuoto pareigūno A. B. parodymais, nesant jokių kitų nuteistųjų kaltę objektyviai pagrindžiančių įrodymų.

12. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, nuteistųjų kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, be kitų byloje ištirtų įrodymų buvo grindžiama ir Marijampolės policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimų skyriaus pareigūno A. B. parodymais. Šis liudytojas iš jam pateikto telefoninio pokalbio garso įrašo atpažino nuteistųjų A. R. ir R. P. balsus. Nuteistieji apeliaciniame skunde pabrėžia, kad su minėtu pareigūnu jie nėra pažįstami, niekada nėra bendravę nei gyvai, nei telefonu, todėl jo parodymai nėra objektyvūs. Vis dėlto, su tuo nėra pagrindo sutikti. Apklausiamas apylinkės teisme liudytojas A. B. nurodė, kad tyrėja, atlikusi ikiteisminį tyrimą davė jam paklausyti telefoninio pokalbio garso įrašą ir jis atpažino dviejų asmenų balsus – A. R. ir R. P.. Šiuo asmenis žinojo pagal savo atliekamo darbo specifiką. Kiekvienas iš jų kalbėjo atskirai su nukentėjusiuoju. Buvo imituotas skambučio peradresavimas kitai įstaigai, po ko su nukentėjusiuoju jau kalbėjo kitas asmuo. A. R. ir R. P. balsus jis žino mintinai, juos atpažįsta iš ankstesnių ikiteisminių tyrimų (t. 6, b. l. 153-15). Šie liudytojo parodymai sutapo ir su aplinkybėmis užfiksuotomis tarnybiniame pranešime, kur nurodyta, kad vyresnysis tyrėjas A. B., išklausęs nukentėjusiojo I. D. pateiktą garso įrašą, atpažįsta kaip pokalbio pradžioje kalba (duomenys neskelbtini) pataisos namų 1-ojo būrio nuteistasis A. R., kuris po to perduoda kalbėti 1-ojo būrio nuteistajam R. P., kuris apsimeta saugos ir prevencijos skyriaus darbuotoju. Šių asmenų balsai jam yra gerai žinomi dirbant bylose, todėl yra tvirtai įsitikinęs, jog įraše kalba pirmiau nurodyti asmenys (t. 3, b. l. 1). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kaip matyti iš liudytojo parodymų turinio, jis neabejodamas parodė, kad garso įrašuose atpažįsta būtent A. R. ir R. P. balsus. Liudytojo parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs, duoti įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, neprieštaraujantys kitiems objektyviems bylos duomenims, todėl pagrindo jais nesivadovauti teisėjų kolegija nemato. Duomenų apie tai, kad liudytojas būtų buvęs informuotas, kad jam reikia atpažinti būtent kurį nors iš nuteistųjų, nėra. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė ir minėto liudytojo suinteresuotumo bylos baigtimi ar tikslo apkalbėti nuteistuosius. Taigi, vertindamas liudytojo A. B. parodymus apylinkės teismas BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė (kasacinė nutartis Nr. 2K-109-697/2021).

13. Nuteistieji apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pripažindamas juos kaltais apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi byloje esančia specialisto išvada, nes ši yra tik tikėtina ir neįrodo, kad garso įraše užfiksuoti balsai yra būtent A. R. ir R. P..

14. Vertinant byloje esančios specialisto išvados turinį sutiktina su apeliantų teiginiais, kad pateikta išvada yra tikėtina: jos rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, kad tikėtina, jog tiriamame garso įraše užfiksuoto kalbančio vyro, pateiktoje suvestinėje žymimo „(duomenys neskelbtini)“, balsas ir kalba yra A. R. ir tikėtina, kad tiriamame garso įraše užfiksuoto kalbančio vyro, pateiktoje suvestinėje žymimo „(duomenys neskelbtini) “ balsas ir kalba yra R. P.. Tačiau apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai išanalizavo priežastis dėl kurių minėta išvada yra tik tikėtina. Specialisto išvadoje nurodyta, kad išvada dėl A. R. ir R. P. balso tikėtina yra todėl, jog lyginamieji garso įrašai yra nepakankamai geros kokybės – kalbos signalas yra silpnas, užtriukšmintas ir stipriai iškraipytas, paskaičiuotas kalbos suprantamumas nesiekia net 60 procentų. Be to, nurodyta, kad tokios kokybės garso signalams negalima atlikti jokių palyginamųjų statistinių-parametrinių identifikacinių tyrimų pagal balsą ir kalbą (t. 3, b. l. 54-57). Apklausiamas teismo posėdyje išvadą pateikęs specialistas B. Š. patvirtino savo išvadą ir nurodė, kad jei atliekamas pilnas tyrimas objektyvinei ir instrumentinei analizei, tai duodama kategoriška išvada, tačiau jei instrumentinio tyrimo negalima atlikti, tai ekspertai duoda tik tikėtiną išvadą. Tirti pateiktas įrašas yra pakankamai trumpas, triukšmingas, jo suprantamumas blogas, todėl kategoriškos išvados ir negali pateikti. Tikėtina, kad pateiktame garso įraše „(duomenys neskelbtini) “ yra A. R. balsas, „(duomenys neskelbtini)“ tikėtina, kad yra R. P. balsas. Ekspertas paaiškino, kad šiuo atveju tiriamas įrašas buvo darytas ne tiesiogiai, o iš telefono garsiakalbio sklindantis balsas buvo įrašinėjamas į diktofoną, todėl balsas yra iškraipytas ir nėra galimybės atlikti instrumentinio tyrimo (t. 7, b. l. 19). Iš esmės tas pačias aplinkybes nurodė ir teismo posėdyje apklausta kita specialisto išvadą davusi ekspertė L. L., kuri parodė, kad šiuo atveju pateiktos tirti medžiagos kokybė nebuvo tinkama, nepakankama išsamiam tyrimui atlikti, nebuvo galima atlikti parametrinį skaičiavimą, todėl ekspertai negalėjo duoti kategoriškos išvados (t. 7, b. l. 19-20). Kaip matyti iš specialisto išvados turinio, tyrimas buvo atliktas audityviniu būdu, t. y. įvertinus vyrų balsų aukštį, stiprumą, tembrą, bendrą kalbos tempo pobūdį, melodiką, ritmiką, pauziciją, emocinį toną, dikcijos, kalbos garsų ištarties ypatumus ir kalbos manieros pobūdį, ir atsižvelgiant į gautus duomenis buvo padaryta tikėtina išvada, kad garso įraše užfiksuotas A. R. ir R. P. balsas (t. 3, b. l. 57). Atsižvelgiant į visas aplinkybes, darytina išvada, kad ekspertai įvertino visus apeliantų balsų specifinius požymius, todėl įvertinus fonoskopinio tyrimo ekspertų išvados duomenis, duotus ekspertų paaiškinimus dėl tikėtinos išvados pateikimo priežasčių, taip pat liudytojo A. B. parodymus, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad nukentėjusiojo I. D. pateiktame garso įraše yra užfiksuoti apeliantų balsai.

15. Vadovaujantis teismų praktika, išvados ekspertizės aktuose (specialisto išvadose) gali būti suformuluotos kaip kategoriškos, tikėtinos ar sąlyginės ir pan. Baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto išvada), jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20-507/2015, 2K-191-495/2020, Nr. 2K-109-697/2021). Ekspertizės aktą ar eksperto ar specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Remiantis patirtimi, sukaupta teismams nagrinėjant ir vertinant specialiąsias žinias, baudžiamosiose bylose pagrindas nesiremti kaip įrodymu (civilinėse bylose – atmesti kaip įrodymą) eksperto išvada ar jos dalimi gali būti ne vien tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai ir tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, kurių visuma remdamasis teismas priėjo prie išvados dėl įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, 2K-67-489/2020).

16. Nagrinėjamoje byloje specialisto išvadoje pateiktos išvados sutampa su aptartais liudytojo A. B. parodymais, taip pat su (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriaus pateiktais duomenimis apie A. R. ir R. P. bausmės atlikimo vietą ir laiką, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis apie telefono numerio (duomenys neskelbtini) veikimo laiką ir vietą, todėl darytina išvada, kad apylinkės teismas, vertindamas specialisto išvados turinį, BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė, išvados turinį lygino su kitais byloje esančiais ir tiesiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir padarė logišką ir pagrįstą išvadą dėl nuteistųjų kaltės. Pagrindo netikėti ekspertų išvada teisėjų kolegija taip pat nenustatė. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamosios bylos duomenimis (A. R. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu ir R. P. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu), apeliantai atsisakė pateikti savo balso lyginamuosius pavyzdžius (t. 3, b. l. 71, t. 4, b. l. 4). Šios aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi BPK nustatytų veiksmų galimoms abejonėms dėl nuteistųjų balso konstatavimo pašalinti. Nors jie ir atsisakė pateikti lyginamuosius balso pavyzdžius, tačiau ir be jų bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis jų kaltė neabejotinai įrodyta kitais objektyviai byloje surinktais ir ištirtais duomenimis.

17. Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika, apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas ir netiesioginiais įrodymais, nagrinėjamu atveju – liudytojų parodymais bei specialisto išvada. Teismų praktikoje akcentuojama, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados turi būti sujungti tarpusavyje nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019). Nors nagrinėjamoje byloje tiesioginių nuteistųjų kaltės įrodymų nėra, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad panašaus pobūdžio byloje tiesioginių kaltės įrodymų gali apskritai nebūti, nes kaltininkai atlieka laisvės atėmimo bausmes, jų judėjimo galimybės yra stipriai apribotos, todėl jie veikia per tarpininkus (su kitais bendrininkais), tiesiogiai nepriima, neišsiima ir nedisponuoja nusikalstamos veikos dalyku (pvz., pinigais) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-697/2021).

18. Nors apeliantai skunduose pabrėžia, kad nei nukentėjusysis I. D., nei liudytoja D. J., nei kita nuteistoji G. S. (G.) neatpažino nei A. R., nei R. P., kaip asmenų su kuriais bendravo, tačiau ši aplinkybė pati savaime neduoda pagrindo abejoti liudytojo A. B. parodymais, o juo labiau ekspertų išvada. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis su nuteistaisiais bendravo tik tą vienintelį kartą, jų nepažinojo ir anksčiau nebuvo bendravęs. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į situaciją kurioje vyko pokalbis, t. y. pokalbio metu nukentėjusysis koncentravosi ne į kalbančių asmenų kalbėjimo manierą ir balsus ar kitus požymius, o į jam pateikiamus faktus apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, kurie buvo reikšmingi dėl jo darbinės veiklos ir tiesiogiai susiję su jo atliekamomis funkcijomis. Iš liudytojos D. J. parodymų matyti, kad ji nepažinojo nei A. R., nei R. P.. Ji susipažino internetu su vyriškiu, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, bendravo su juo telefonu, jis skambindavo iš skirtingų numerių, vieno pokalbio metu paprašė duoti savo sąskaitos numerį. Nuteistoji G. S. (G.) taip pat parodė, kad per socialinius tinklus susipažino su vyriškiu vardu M., su kuriuo bendravo per „Messenger“ programėlę ir jis paprašė duoti savo sąskaitą, į kurią galėtų pervesti pinigus. Dėl šių aplinkybių nei liudytoja, nei nuteistojo G. S. (G.) tikėtina galėjo ir neatpažinti apeliantų balsų.

19. Pagrindo naikinti pagrįstą apylinkės teismo nuosprendį nesudaro ir nuteistųjų teiginiai, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog mobilaus ryšio telefonas, kuriuo buvo skambinta nukentėjusiajam, buvo prisijungęs prie mobilaus ryšio bazinių stočių bokštų, kurių veikimo zonoje yra pataisos namai, kuriuose nuteistieji atlieka laisvės atėmimo bausmę, kadangi minėtos celės apima ir teritorijas už pataisos įstaigos ribų. Tokiais prieštaringais teiginiais negali būti grindžiama asmens kaltė. Su tokiu vertinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Priešingai nei teigia nuteistieji, aptariama aplinkybė nevertinama kaip esminė ar vienintelė, pagrindžianti apeliantų kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, kadangi, kaip jau minėta, apylinkės teismas šių asmens kaltumą grindė visapusiškai ir išsamiai ištirta bylos medžiaga, remdamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, įrodymus vertino ne atsietai, o jų visumą, nesuteikdamas vieniems įrodymams prioriteto prieš kitus. Pagrindo nesutikti su apylinkės teismo atliktu įrodymu vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl nuteistųjų kaltės nesudaro ir apeliacinių skundų teiginiai, kad atliktų kratų metu pataisos namuose daiktų, susijusių su nusikalstamomis veikomis, nebuvo rasta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuteistieji, atliekantys bausmę pataisos namuose, neturi teisės turėti ir naudotis mobiliaisiais telefonais. Nors iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų 2017 m. spalio 6 d. rašto matyti, kad kratų ir apžiūrų metu, mobiliojo ryšio telefonai su atitinkamais IMEI numeriais bei SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo skambinta nukentėjusiajam nebuvo rasti ir paimti (t. 1, b. l. 143), tačiau nukentėjusiojo, nuteistosios G. S. (G.) ir liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga patvirtina, kad nusikalstamas veikas kartu su kitais nenustatytais organizuotos grupės nariais įvykdė A. R. ir R. P., kad mobiliojo ryšio telefono numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nusikalstamų veikų padarymo metu buvo aktyvūs ir jungėsi prie celės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) bei celės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), į kurių veiklos teritoriją patenka ir (duomenys neskelbtini) pataisos namai, kuriuose tuo metu laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo nuteistieji A. R. ir R. P. (t. 3, b. l. 4). Aplinkybė, jog neteisėtai pataisos namuose laikoma SIM kortelė su tam tikru abonentiniu numeriu ar mobilaus ryšio telefonais su atitinkamais IMEI nebuvo rasti kratų metu pataisos namuose, teisėjų kolegijos vertinimu nepaneigia byloje surinktų įrodymų ir neduoda pagrindo skundžiamą nuosprendį pripažinti iš esmės nepagrįstu. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas nėra begalinis procesas, įrodymų turi būti surinkta tiek, kad jų visuma leistų daryti pagrįstas išvadas dėl svarbių byloje aplinkybių, kas šiuo apkaltinamuoju nuosprendžiu ir buvo įvertinta.

Dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos perkvalifikavimo

20. Apeliaciniais skundais nuteistieji A. R. ir R. P. nesutinka su jiems skundžiamu nuosprendžiu inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuojančiu požymiu – dalyvavimu organizuotoje grupėje, atliekant sukčiavimą sudarančius nusikalstamus veiksmus, ir prašo apeliacinės instancijos teismo perkvalifikuoti šį jiems inkriminuotą nusikaltimą į švelnesnį nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus ir dar kartą įvertinusi apylinkės teismo motyvus bei pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo sutikti su nuteistųjų argumentais dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo perkvalifikavimo.

21. Vertinant apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumą šiuo aspektu, pažymėtina, kad pagal BK 182 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybę kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Taigi, vienas iš sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kvalifikuojančių požymių yra organizuota grupė. Sukčiavimas, padarytas dalyvaujant organizuotoje grupėje, inkriminuojamas tuo atveju, kai grupė atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatytus požymius. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Pagal teismų praktiką organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-303-699/2015, 2K-545-489/2015). Taigi organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Toks išankstinis susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-1073/2019). Nebūtina, kad visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan., pakanka tarpusavio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017).

22. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji A. R. ir R. P. nesutinka su organizuotos grupės, kaip kvalifikuojančio požymio, inkriminavimu, neigiant savo kaltę, nurodant, jog tarp jų nebuvo jokio susitarimo sukčiavimo būdu gauti pinigų iš nukentėjusiojo, jie vienas su kitu ryšių nepalaikė, nei nukentėjusiojo, nei kitos nuteistosios G. S. (G.) nepažįsta. Tačiau teisėjų kolegija vis tik pažymi, kad pagal BK 182 straipsnio 2 dalį sukčiavimo kvalifikuojantis organizuotos grupės požymis šioje byloje nuteistiesiems, pateikusiems apeliacinius skundus, inkriminuotas teisėtai ir pagrįstai. Apylinkės teismas, konstatuodamas organizuotos grupės požymio buvimą nuteistųjų veiksmuose, skundžiamame nuosprendyje pakankamai detaliai išanalizavo ir pagrindė tokios grupės požymius, su kuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, ir iš naujo apylinkės teismo motyvų šiuo klausimu nekartoja. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistųjų dėmesį į skundžiamame nuosprendyje pagal byloje esančius įrodymus nustatytą konkrečią kvalifikuoto sukčiavimo schemą, pagal kurią nuteistieji A. R. ir R. P., atliekantys bausmę pataisos namuose (veikų padarymo metu (duomenys neskelbtini) patisos namuose) skambino nukentėjusiajam ir pateikė apgaulingą informaciją dėl galimai perduotų banko prisijungimo duomenų tretiesiems asmenims, po to imitavo skambučio peradresavimą banko darbuotojui (R. P.), kuris prisistatė kaip saugos ir prevencijos skyriaus darbuotojas ir apgaule išviliojo nukentėjusiojo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Dar kiti nenustatyti nariai organizuotos grupės prisijungė prie nukentėjusiojo sąskaitos, pervedė lėšas į iš anksto surastų laisvėje esančių asmenų (G. S. (G.) ir D. J.) banko sąskaitas, davė nurodymus minėtiems asmenims, kuo greičiau nuimti apgaulės būdu įgytas lėšas nuo savo banko sąskaitų ir perduoti juos kitiems organizuotos grupės nariams, pasiliekant dalį pinigų sau kaip atlygį. Tokiu būdu nukentėjusiajam priklausę pinigai buvo pasisavinti. G. S. (G.) nurodė, kad suprato, jog į jos sąskaitą pervesti pinigai gauti sukčiavimo būdu, suprato, kad bendrauja su asmenimis iš pataisos įstaigos, žinojo, kad jie negali iš savo sąskaitų išgryninti pinigų, taip pat gavo už tai atlygį. Liudytoja D. J. taip pat patvirtino, kad bendravo su nepažįstamu vyriškiu, kuris paprašė duoti savo banko sąskaitą, į kurią neva pažįstamas perves pinigus, o ji turės pinigus išgryninti ir už pagalbą galės pasiimti dalį pinigų. Nurodė, kad iš nenustatytų grupės narių gavo nurodymus kada ir kur nuimti pinigus bei kam konkrečiai juos atiduoti. Pažymėtina, kad grupės veiklai vykdyti buvo naudojamas vienas mobilaus ryšio telefonas, kuris po veikos padarymo buvo išjungiamas, kita ryšio priemonė buvo naudojama išimtinai prisijungimui prie nukentėjusiojo banko paskyros ir pinigų iš jo sąskaitos pervedimui į kitų asmenų sąskaitas. Nurodymai laisvėje esančioms G. S. (G.) ir D. J. dėl pinigų išgryninimo buvo duodami naudojant skirtingas paskyras, kiti organizuotos nariai skambino ir kontroliavo minėtas moteris, kad pinigai būtų išgryninti kuo operatyviau. Tuo metu R. P. su A. R. bandė kuo ilgiau išlaikyti pokalbį su nukentėjusiuoju, kad pastarasis nepatikrintų savo banko sąskaitos. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad nors ir nenustatytas organizuotos grupės organizatorius, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad nuteistieji R. P., A. R. ir G. S. (G.) bei kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai buvo įtraukti į nusikalstamą veiklą, buvo aiškiai pasiskirstę vaidmenimis, koordinavo savo veiksmus ir palaikė ryšį. Visi organizuotos grupės nariai atliko veiksmus, kurie buvo būtini nusikalstamam tikslui – įgyti pinigams iš nukentėjusiojo – pasiekti ir šiam tikslui nereikėjo tarpusavio ryšio ar pažinčių su visais kitais organizuotos grupės nariais. Visi jie suvokė, jog nusikalstamoje veikoje dalyvauja atlikdami tam tikras užduotis ir vaidmenis kartu su kitais asmenimis, tai yra suvokė, jog vykdo bendrą organizuotą susitarimą sukčiauti ir to siekė. Be visų organizuotos grupės narių pastangų ir indėlio į bendrą nusikalstamą sumanymą, nusikalstamas sumanymas nebūtų įgyvendintas. Šiuo atveju buvo pagrįstai nustatyti ne mažiau trys organizuotos grupės nariai (R. P., A. R. ir G. S. (G.)), konkretūs jų vaidmenys ir funkcijos, skirtingi atlikti objektyvieji veiksmai, kas atitinka organizuotos grupės požymius, numatytus BK 25 straipsnio 3 dalyje.

23. Organizuotos grupės požymio buvimo nuteistųjų A. R. ir R. P. bei G. S. (G.) veikose negali paneigti ir nuteistųjų apeliaciniuose skunduose formaliai kartojami argumentai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu apeliantai tiesiogiai nepažinojo kitos nuteistosios G. S. (G.), be to, nebuvo nustatytas kitas grupės narys vardu „M.“. Šiuo tikslu skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodyta, kad pagal kasacinio teismo praktiką tokiais atvejais nėra būtina visiems bendrą sumanymą įgyvendinantiems asmenims pažinoti vienas kito, palaikyti tarpusavio ryšius, nes pakanka tarpusavio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-591-303/2015, 2K-75-648/2017). Nuteistieji, būdami suaugę ir pakaltinami asmenys, ne kartą teisti už analogiško pobūdžio sukčiavimus, turėjo aiškiai suprasti ir suprato, kad skambindami nepažįstamam asmeniui ir melagingai prisistatydami teisėsaugos pareigūnu bei banko darbuotoju ir apgaule išviliodami nepažįstamo asmens elektroninės bankininkystės duomenis bei perduodami juos kitiems asmenims, t. y. atlikdami labai konkrečius veiksmus, vykdo bendrą organizuotą susitarimą sukčiauti ir to siekia. Net ir nenustačius visų organizuotoje grupėje dalyvavusių asmenų, nuteistųjų R. P. ir A. R. dalyvavimas organizuotoje grupėje, kaip sukčiavimą kvalifikuojantis požymis, teisėjų kolegijos vertinimu inkriminuotas teisingai. Visų jos narių nenustatymas šioje byloje nuteistų asmenų sukčiavimo dalyvaujant organizuotoje grupėje negali paneigti. Atmestini kaip nepagrįsti ir nuteistųjų argumentai, kad jie atlikdami bausmę vienuose pataisos namuose, tarpusavyje nebendravo ir nepalaikė ryšių. Priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantams inkriminuotų veikų metu padarymo metu jie kartu atliko bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriuje, nors ir gyveno skirtinguose kambariuose, tačiau bendravimas tarp nuteistųjų grupių pataisos namuose nebuvo apsunkintas. Tai patvirtina ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriaus raštas (t. 3 t., b. l. 4). Be to ir pats nuteistasis R. P., apklausiamas apylinkės teisme patvirtino, kad galimybė pasikviesti nuteistąjį iš kito kambario pataisos namuose buvo. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad nuteistieji R. P. ir A. R., atlikdami bausmę viename būryje galėjo netrukdomai bendrauti ir palaikyti ryšius.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai kvalifikavo R. P. ir A. R. veiksmus, tinkamai atskleisdamas visus būtinuosius sukčiavimo nusikalstamos veikos požymius, pagrįsdamas bylos proceso metu išsamiai išnagrinėtomis bylos aplinkybėmis bei įvertintais bylos įrodymais. Pagrįstai remdamasis ištirtais įrodymais, konstatavo ir tai, jog nuteistieji, apgaule įgydami svetimą turtą, veikė organizuota grupe, todėl jų veiką kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nėra jokio teisinio pagrindo. Pripažinus, jog nuteistieji sukčiavimą įvykdė veikdami organizuotoje grupėje, sutiktina ir su apylinkės teismo vertinimu dėl kitų nuteistiesiems inkriminuotų veikų vertinimo.

Dėl bausmių pagrįstumo

25. Apeliantai taip pat nesutiko ir su jiems paskirtomis griežtomis laisvės atėmimo bausmėmis bei prašė jas švelninti.

26. Sprendžiant skundžiamu nuosprendžiu A. R. ir R. P. paskirtų bausmių už atskiras nusikalstamas veikas individualizavimo klausimą, matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas bausmių rūšį ir dydį įvertino, kad buvo padaryti trys baigti tyčiniai nusikaltimai, vienas kurių priskiriamas sunkių nusikaltimų (BK 182 straipsnio 2 dalis), o kiti du - apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 214 straipsnio 1 dalis, BK 215 straipsnio 1 dalis). Teismas nenustatė A. R. ir R. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė dvi jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikaltimus padarė iš savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei būdami recidyvistai (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

27. Nors apeliaciniuose skunduose nėra ginčijamos teismo nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau nesutinkama su nuteistųjų manymu jiems paskirta per griežta bausme, todėl būtina įvertinti ir tai ar teismas pagrįstai nustatė nuteistųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, buvo nustatyta nuteistųjų A. R. ir R. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jie nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiškų paskatų. Savanaudiška paskata paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos arba išvengti materialinių išlaidų. Kai kuriose BK specialiojoje dalyje įtvirtintose nusikalstamų veikų sudėtyse savanaudiškos paskatos ar turtinė nauda yra nustatytos kaip pagrindinis nusikalstamos veikos sudėties požymis, kurį būtina įrodyti kvalifikuojant veiką pagal atitinkamą straipsnį. Tokiu atveju teismas į aplinkybę, įtvirtintą kaip nusikaltimo sudėties požymis, skirdamas bausmę neatsižvelgia (BK 60 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu kitos nusikalstamos veikos vien tik savo esme yra savanaudiškos, jas darydamas asmuo siekia praturtėti, gauti turtinę naudą, todėl asmeniui skiriant bausmę už šias veikas savanaudiškų paskatų kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės papildomai inkriminuoti nereikia. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra turtinio arba finansinio pobūdžio, todėl jos savaime yra laikomos savanaudiškomis (padaromos siekiant turtinės arba finansinės naudos, turint tikslą įgyti turtą ar išvengti turtinės prievolės ar pan.), taigi dar kartą šią aplinkybę vertinti kaip sunkinančią nėra jokio pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra inkriminuota ir nuteistajai G. S. (G.), kuri skundo nėra padavusi. Įvertinus šias aplinkybes, ši sunkinanti aplinkybė iš apylinkės teismo nuosprendžio šalinama visiems nuteistiesiems, pakeičiant skundžiamą nuosprendį BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu (kasacinė nutartis Nr. 2K-35/2013).

28. Apylinkės teismas, parinkdamas A. R. ir R. P. už atskiras nusikalstamas veikas bausmės rūšis ir jų dydžius taip pat įvertino ir apeliantus charakterizuojančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. R. ir R. P. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo daug kartų teisti (A. R. 6 kartus, R. P. 20 kartų), tame tarpe ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas bei sukčiavimus. Nusikalstamas veikas padarė atlikdami ankstesniais nuosprendžiais jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes, turėdami neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Bylos duomenimis R. P. nedirba nuo 2008 m. lapkričio mėnesio, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Nuteistasis A. R. išleistas po bausmės atlikimo nuo 2020 m. kovo 20 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbuotoju (t. 8, b. l. 39-42), tačiau šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus ankstesnius jų teistumus, susijusius su nusikalstamomis veikomis nuosavybei, darytina išvada, kad apeliantai yra linkę lėšų pragyvenimui gauti nusikalstamu būdu, o ne legaliai dirbant ( t. 3, b. l. 124-132, 160, t. 4, b. l. 46-81, 115, 117). Kaip matyti iš byloje esančių (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracijos pateiktų nuteistųjų charakteristikų, apeliantai charakterizuojami neigiamai (pataisos namuose bausti administracine tvarka ir drausminėmis nuobaudomis) (t. 3, b. l. 160,172, t. 4, b. l. 126-128). Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistuosius, kaip asmenis, nelinkusius laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų ir įstatymų, nusikalstamas veikas daro sistemingai ir nuolatos. Šių duomenų visuma nuteistuosius neabejotinai charakterizuoja neigiamai, atskleidžia jų antivisuomenines nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad A. R. ir R. P. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o jų padarytos nusikalstamos veikos yra jų pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė. Nei anksčiau nuteistiesiems taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės (bauda, laisvės apribojimas), nei paskirtos pačios griežčiausios bausmės neturėjo įtakos jų elgesiui, jie ir toliau elgėsi nusikalstamai, o tai rodo, kad švelnesnių bausmių skyrimas šiems asmenims neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Aptartų nuteistuosius charakterizuojančių ir visų bylos duomenų kontekste, laikytina, kad apylinkės teismo už atskiras nusikalstamas veikas nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nustatant jų dydžius artimus atitinkamų straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiui, yra teisingos ir ne per griežtos, leidžiančios pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujančios teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmių skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Švelninti nuteistiesiems paskirtas bausmes (tame tarpe ir nuteistajai G. S. (G.), atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos nepagrįstai nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nėra pagrindo. Kaip matyti iš nuosprendyje išdėstytų bausmių nuteistiesiems skyrimo argumentų, bausmių dydį nulėmė ne nepagrįstas savanaudiškų paskatų kaip jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimas, o kiti BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai (nusikalstamų veikų skaičius, pavojingumas ir pobūdis, naujų nusikalstamų veikų darymas atliekant bausmę pataisos namuose, ankstesnių teistumų skaičius, neigiama vertybių orientacija ir nenoras laikytis įstatymų bei kt.). Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje padaryti esant jų idealiai sutapčiai, todėl taikė tinkamą bausmių bendrinimo būdą ir jas subendrino vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalies ir 5 dalies 1 punkto pagrindu, tuo tarpu bausmės paskirtos nuteistiesiems už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai bendrintos dalino bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant mažesnę bausmės dalį, t. y. BK 63 straipsnio 1 ir dalimis). Simbolinės, nuteistųjų pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ir civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo klausimą.

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo

29. Apeliaciniais skundais keliamas ir laikino nuosavybės teisių apribojimo nuteistųjų piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitose, pagrįstumo ir apimties klausimas. Nuteistieji nesutinka su apylinkės teismo sprendimu palikti galioti laikiną nuosavybės teisių apribojimą piniginėms lėšoms iki priteistų pinigų sumų išieškojimo. Apeliantas R. P., prašydamas panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą nurodo ir tai, kad nuteistieji turi teisę disponuoti atitinkamo dydžio sumomis asmeninių poreikių tenkinimui.

30. Baudžiamojo proceso įstatymas įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prokurorą ir teismą imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį (BPK 116 straipsnis). BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Pagrindinis laikino nuosavybės teisės apribojimo tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

31. Byloje surinkta ir išanalizuota medžiaga įrodyta, jog bendrais A. R. ir R. P. bei kitų asmenų neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam I. D. padaryta turtinė žala, jo civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintas. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, teismas solidariai iš A. R., R. P. priteisė nukentėjusiojo I. D. naudai 2000 eurų turtinės žalos atlyginimo ir solidariai iš A. R., R. P. bei G. S. (G.) - 178,88 eurų turtinės žalos atlyginimo. Žala neatlyginta, todėl pagrindas taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą nuteistųjų turtui yra. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo išvadai, kad apylinkės teismo nuosprendžiu pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiuo metu tapo nebereikalingas ir dėl to turi būti visiškai panaikintas.

32. Kaip matyti iš nuosprendžio, apylinkės teismas iki priteistų sumų išieškojimo paliko galioti 2021 m. vasario 5 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą R. P. Vilniaus pataisos namų AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms lėšoms, uždraudžiant šiomis lėšomis disponuoti. Taip pat buvo paliktas galioti 2020 m. gegužės 11 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. R. piniginėms lėšoms, esančioms AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis, išskyrus leidžiant disponuoti 430 eurų suma bei 2020 m. gegužės 13 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinas nuosavybės teisių apribojimą A. R. piniginėms lėšoms, esančioms AB Swedbank banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis, leidžiant disponuoti 430 eurų suma. Iš paminėto seka, kad nuteistajam R. P. pritaikius laikiną nuosavybės teisų apribojimą nebuvo leista disponuoti jokia pinigų suma.

33. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo R. P. skundo dalimi dėl nepagrįstai taikyto laikino nuosavybės teisių apribojimo visoms jo sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms. Teismas, apribodamas nuteistojo R. P. nuosavybės teisę į visas pinigines lėšas, uždraudžiant jomis disponuoti, nesivadovavo proporcingumo principu, įpareigojančiu teismą, sprendžiantį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo, įvertinti tiek nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo, tiek ir kaltinamo asmens teisėtus interesus, nei vienam iš jų nesuteikiant nepagrįsto prioriteto. Taip pat teismas nesivadovavo minėto principo pagrindu formuojama teismų praktika, pagal kurią, taikant procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą – fiziniam asmeniui, paprastai paliekama galimybė naudotis tam tikra pajamų dalimi, reikalinga būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti, todėl nuteistojo R. P. galimybė disponuoti lėšomis, reikalingomis būtiniems kasdieniams poreikiams patenkinti, turi būti palikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-380-449/2017, 2021 m. kovo 1 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-101-487/2021).

34. CPK 668 straipsnio 1 dalyje yra išvardintas sąrašas daiktų, į kuriuos negali būti nukreipiamas išieškojimas. Į šį sąrašą yra įtraukta ir pinigų suma, neviršijanti Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio, todėl laikino nuosavybės teisės apribojimo apimtis mažintina, R. P. leidžiant kiekvieną mėnesį panaudoti jo asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas, kurių suma neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA).

Dėl proceso išlaidų

35. Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų priteisimo iš nuteistųjų A. R. ir R. P., kurios atitinkamai sudaro 95,94 eurus (t. 2, b. l. 80). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant BPK 106 straipsnio nuostatas apeliacinėje instancijoje, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas. Vertinamu atveju nuosprendį skundė nuteistieji A. R. ir R. P., išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka pagrindas panaikinti ar iš esmės keisti apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį nenustatytas. Nuteistiesiems yra paskirtos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Bylos duomenimis jie nedirba, pajamų iš darbinės veiklos negauna, duomenų apie nuteistųjų turimą turtą byloje nėra, iš nuteistųjų solidariai priteistas žalos atlyginimas. Byloje nesant duomenų apie nuteistųjų realią galimybę pagal esamą turtinę padėtį atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgiant ir į BPK 322 straipsnio 1 dalį, numatančią būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų A. R. ir R. P. nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistųjų A. R. ir R. P. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendį pakeisti:

- iš nuosprendžio pašalinti teismo nustatytą A. R., R. P. ir G. S. (G.) atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamas veikas jie įvykdė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

- nustatyti, kad R. P., kurio piniginėms lėšoms esančioms jo pataisos namų asmeninėje sąskaitoje taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, gali disponuoti pinigų suma, kuri per mėnesį neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA).

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Iš nuteistųjų A. R. ir R. P. nepriteisti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.