Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. R. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje, kurią sukčiavimui daryti subūrė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kai kiekvienas grupės narys atlieka tam tikrą užduotį, ir turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas organizuotoje grupėje su R. P. ir G. G., bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pasiskirstę vaidmenimis, sukčiavo, neteisėtai įgijo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis ir neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, įgijo svetimą turtą, tai yra 2017 m. rugpjūčio 26 d. apie 17.16 val., jis - A. R., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), naudodamas telefono numerį (duomenys neskelbtini), paskambino į I. D. priklausantį mobilaus ryšio telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), ir prisistatęs teisėsaugos institucijos pareigūnu, apgaulės būdu, teigdamas, jog galimai yra perduoti (duomenys neskelbtini) bendruomenės bankiniai duomenys tretiesiems asmenims, tariamai sujungė su banko darbuotoju, kuriuo tariamai prisistatė R. P., ir išviliojo iš I. D. jam išduotus AB „S.“ elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po to, tyrimo nenustatytas asmuo 2017 m. rugpjūčio 26 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nėra nustatytas, neteisėtai prisijungė prie AB „S.“ banke, esančios I. D. sąskaitos Nr. LTxxxxxxxxxxxxxxxxx29 ir tą pačią dieną apie 17.57 val., iš I. D. asmeninės banko sąskaitos Nr. LT xxxxxxxxxxxxxxxxx29 joje buvusius ir jam priklausiusius 2000 eurų pervedė į D. J. AB „S.“ sąskaita Nr. LT xxxxxxxxxxxxxxxx78, kuri nežinodama, jog šie pinigai įgyti sukčiavimo būdu, juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymu, nuėmė 2017 m. rugpjūčio 26 d. apie 18:40 val., AB „S.“ bankomate, adresu (duomenys neskelbtini) ir vykdydama tolimesnius ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus 1900 eurų perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai moteriai. Po to, tyrimo nenustatytas asmuo, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2017 m. rugpjūčio 26 d. apie 18.10 val. iš I. D. asmeninės banko sąskaitos Nr. LT xxxxxxxxxxxxxxxxx29 pervedė 2600 eurų į G. G. banko AB „S.“ sąskaitą Nr. LT xxxxxxxxxxxxxxxx40, kuri žinodama apie nusikalstamą veiką ir vykdydama ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus, dalį pinigų t. y. 100 eurų išgrynino 2017 m. rugpjūčio 26 d. apie 18.22 val., prekybos centre „K.“ adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat atlikdama apmokėjimus įvairiuose prekybos centruose už 431 eurų bei laikotarpyje nuo 2017 m. rugpjūčio 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. „S.“ bankomatuose bei ATM tinkluose bandė išgryninti 2069 eurų, tačiau operacijos nebuvo atliktos, dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo viršytas operacijų limitas, tokiais bendrais veiksmais veikdamas kartu su R. P., G. G. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vykdė sukčiavimą, neteisėtai įgijo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis ir neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, įgijo svetimą I. D. priklausantį turtą - 4600 eurų, tuo nukentėjusiajam I. D. padarė bendrą 4600 eurų turtinę žalą.

2. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi A. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 23d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y., kad kaltinamasis trukdys procesui.

3. Kaltinamasis A. R. skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir skirti švelnesnę kardomąją priemonę.

3.1. Skunde teigiama, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kadangi ankstesniuose baudžiamuosiuose procesuose jis taip nesielgė. G. G. jis nepažįsta, jų jokie ryšiai nesieja. Skirdamas griežčiausią kardomąją priemonę teismas neatsižvelgė į tai, kad būdamas laisvėje jis visą laiką dirbo, turi gyvenamąją vietą.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

5. Kaltinamojo A. R. skundas atmetamas.

6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis.). Šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, kad kaltinamasis A. R. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti kaltinamosios G. G., nukentėjusiojo, liudytojų parodymuose, tarnybiniuose pranešimuose dėl abonentų išklotinių analizės, dėl analizės apie atliktas finansines operacijas sąskaitose, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Sprendžiant suėmimo taikymo (termino pratęsimo) klausimą šie duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio taikymo prasme, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, tačiau tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti A. R. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią – suėmimą.

7. Kardomoji priemonė – suėmimas skundžiama nutartimi kaltinamajam A. R. paskirta teismui nustačius, kad egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas suėmimo skyrimo pagrindas, tai yra, kad kaltinamasis trukdys procesui.

8. Aukštesniojo teismo vertinumu, apylinkės teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą suėmimo pagrindą, pagrįstai atsižvelgė į nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinamas A. R. pobūdį ir padarymo aplinkybes (būdams pataisos namuose, veikdamas organizuota grupe, padarė tris turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas). Nusikalstamas veikas jis kaltinamas padaręs, veikdamas organizuota grupe ne tik su R. P. bei G. G., bet ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Įrodymai apylinkės teisme dar neištirti, nei pats kaltinamasis, nei jo bendrininkas R. P. parodymų nedavė, ikiteisminio tyrimo metu kaltę neigė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad šioje proceso stadijoje A. R., būdamas laisvėje, pats ar per kitus asmenis gali trukdyti procesui trukdydamas nustatyti tiesą byloje, todėl tokius jo veiksmus užkardyti jokiomis kitomis švelnesnėmis priemonėmis šioje proceso stadijoje neįmanoma, todėl apylinkės teismo išvada paskirti kardomąją priemonę suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, yra visiškai pagrįsta.

9. Nors skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo padarė išvadą, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tačiau pastebėtina, kad apylinkės teismas, paskirdamas suėmimą, nesirėmė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, todėl teisėjų kolegija dėl paminėto kaltinamojo argumento nepasisako.

10. Įvertinus baudžiamosios bylos duomenų visumą, kardomosios priemonės suėmimo taikymas A. R. yra pateisinamas, kadangi šios procesinės prievartos priemonės taikymą sąlygoja siekis apginti viešąjį interesą, kuris turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Šioje proceso stadijoje egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo ir būdamas laisvėje, kaltinamasis gali imtis veiksmų, kuriais sieks trukdyti tiesos nustatymui byloje. Šiuo metu trukdymo procesui grėsmė gali būti pašalinta tik taikant kardomąją priemonę – suėmimą. Toks kaltinamojo A. R. teisių suvaržymas šioje proceso stadijoje yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms. Skundžiama Marijampolės apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. R. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi kaltinamajam A. R. trims mėnesiams paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.