Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas: pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2017 m. liepos 6 d. įvykdytos nusikalstamos veikos) – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2017 m. liepos 9 d. įvykdytos nusikalstamos veikos) – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams. Bausmė skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nutartą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. G. P. buvo suimtas teismo salėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

G. P. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į patalpą, tai yra 2017 m. liepos 6 d. apie 22 val., s/b „P.“, adresu (duomenys neskelbtini), dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išlaužęs tvoros vartelių pakabinamos spynos laikiklį 7 Eur vertės, įsibrovė į A. T. priklausantį tvora aptvertą sodą ir iš ten stovėjusio šiltnamio pagrobė nukentėjusiajai N. Č. priklausantį turtą – 1 kg agurkų 3 Eur vertės, po to ranka išlaužęs kabinamos durų spynos laikiklį 9 Eur vertės, pro duris įsibrovė į A. T. priklausantį sodo namelį, iš kur pagrobė nukentėjusiajai N. Č. priklausantį turtą – 0,5 litro talpos stiklainį vyšnių uogienės 3 Eur vertės ir 1 litro talpos stiklainį obuolių sulčių koncentrato 6,50 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai N. Č. 28,50 Eur turtinę žalą.Be to, G. P. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į patalpą, tai yra 2017 m. liepos 9 d. apie 20.30 val. s/b „P.“, adresu (duomenys neskelbtini), dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, peršokdamas tvorą, įsibrovė į nukentėjusiajai A. T. priklausantį aptvertą sodą, kur ranka išlaužęs kabinamos durų spynos laikiklį, pro duris įsibrovė į A. T. priklausantį sodo namelį, iš kur pagrobė N. Č. priklausančias 5 Eur vertės džinsines kelnes, tuo padarydamas nukentėjusiajai N. Č. 5 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. P. prašo pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 37 straipsnio nuostatas.

3.1. Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į jo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, stadiją ir dėl to skyrė per griežtą bausmę. Mano, jog jo atžvilgiu turi būti taikomos BK 37 straipsnio nuostatos ir jis dėl nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo turi būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta.

3.2. Taip pat nurodo, kad turi psichikos ir elgesio sutrikimų, o jam inkriminuojamus nusikaltimus padarė iš beviltiškos padėties, nes buvo išvarytas iš namų ir neturėjo kur pernakvoti. Mano, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas ir BK 75 straipsnis atidedant realios laisvės atėmimo bausmės vykdymą skiriant teismo įpareigojimus. Tvirtina, kad nori gyventi dorai ir sąžiningai ir prašo teismo parodyti pasitikėjimą juo.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis G. P. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo G. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl G. P. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, su kuria sutinka ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nepritaikė BK 37 straipsnio nuostatų jo atžvilgiu, nes pagrobto turto vertė labai nedidelė. Pagal BK 37 straipsnį asmuo, padaręs nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Veika mažareikšme yra tuo atveju, kai ji iš esmės nedaro žalos įstatymo saugomoms asmens, visuomenės ar valstybės vertybėms, taip pat kai ji net nesudaro galimybės kilti žalai. Tais atvejais, kai padarytos veikos požymiai nors ir sutampa su baudžiamajame įstatyme nurodytais atitinkamos nusikalstamos veikos požymiais, bet ji iš esmės negali sukelti žalos saugomiems visuomeniniams santykiams, asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Padarytos veikos mažareikšmiškumas ir nepavojingumas yra vertinamieji požymiai, jų konstatavimui turi reikšmės žalingų padarinių dydis, dalykas, į kurį buvo kėsintasi, nusikaltimo padarymo būdas, sąlygos ir aplinkybės, kaltės forma, tyčios kryptingumas, motyvai, tikslai, kaltininko asmenybės ypatumai.Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013 ir kt.).Ir nors nagrinėjamu atveju padaryta žala nukentėjusiajai yra labai nedidelė, tačiau būtina atsižvelgti ir į kitas nusikalstamos veikos aplinkybes – abu kartus buvo įsibrauta į užrakintas patalpas, sugadinant spynų laikiklius, kas taip pat rodo didesnį veikos pavojingumą. Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą dėl veikos mažareikšmiškumo, būtina įvertinti ir kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. P. yra ne kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei taip pat įsibraunant į svetimas patalpas, daug kartų baustas ir administracine tvarka už smulkaus turto vagystes, kas rodo jo polinkį nusikalsti, nedarymą tinkamų išvadų, nepaisymą visuomenėje priimtų socialinių normų. Teisėjų kolegija, įvertinusi G. P. padarytų veikų pobūdį, jo veiksmų, tyčios kryptingumą, tikslus ir motyvus (veikos daromos iš savanaudiškų paskatų), pažeistas įstatymo saugomas vertybes (turtas grobiamas įsibraunant į svetimą nuosavybę), sprendžia, kad jo padarytos nusikalstamos veikos pagal jų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, kad, vertinant jas BK 37 straipsnio nuostatų kontekste, jos negali būti pripažįstamos tik formaliai atitinkančiomis BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, taigi negali būti vertinamos kaip mažareikšmės, dėl to G. P. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį dėl mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.Remdamasis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, parinkdamas G. P. bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, įstatymo nuostatas taikė tinkamai, tačiau skirdamas už 2017 m. liepos 6 d. padarytą nusikalstamą veiką vienus metus laisvės atėmimo, o už 2017 m. liepos 9 d. padarytą nusikalstamą veiką paskirdamas vienus metus tris mėnesius laisvės atėmimo ir nustatydamas subendrintą vienų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kolegijos nuomone, netinkamai taikė įstatymo normas ir skyrė per griežtą bausmę, kuri aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad G. P. anksčiau yra teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, todėl jis laikytinas recidyvistu, baustas administracine tvarka, taip pat pagrįstai įvertino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir G. P. savo kaltę pripažino, todėl buvo pagrįstai pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir nuosprendžiu paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu.Išnagrinėjus bausmių skyrimo motyvus, kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai G. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiškų paskatų. BK 60 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog skirdamas bausmę teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme nustatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Pabrėžtina, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažįstama tik tada, kai ji ne tik nėra nusikalstamos veikos sudėties požymis, bet ir kai ta aplinkybė neišreiškia nusikalstamos veikos esmės. Tos pačios nuomonės laikomasi ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58/2010). Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminiame tyrime surinktais ir teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtais duomenimis nustatyta, kad nuteistasis G. P. įsibrovė į svetimas patalpas ir iš ten pagrobė maisto produktus (2017 m. liepos 6 d.) bei džinsus (2017 m. liepos 6 d.), tai yra padarė dvi BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytas veikas. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpas. Grobdamas svetimą turtą kaltininkas siekia turėti turtinės naudos, tai yra veikia dėl savanaudiškų paskatų. Todėl apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad savanaudiškos paskatos išreiškia nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, esmę. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo G. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiškų paskatų, todėl ši nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė šalintina iš skundžiamo nuosprendžio. Kadangi skiriant laisvės atėmimo bausmes ir nustatant jų dydį, pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino G. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog jis BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiškų paskatų, be to visiškai nevertino aplinkybės, kad vagysčių metu buvo pagrobtas labai mažos vertės turtas (2017 m. liepos 6 d. vagystės metu buvo pagrobtas tik 12,50 Eur vertės turtas, o 2017 m. liepos 9 d. vagystės metu buvo pagrobtas tik 5 Eur vertės turtas), kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju skirtų laisvės atėmimo bausmių terminas G. P. turi būti trumpinamas. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas keičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir šiuo bausmės individualizavimo aspektu.Sumažinus už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajam G. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžius, keistinas ir šių bausmių subendrinimas, taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, leidusias sumažinti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžius, prie griežtesnės bausmės, paskirtos už 2017 m. liepos 9 d. įvykdytą vagystę, pridėtina tik ketvirtadalis bausmės, paskirtos už 2017 m. liepos 6 d. įvykdytą vagystę.Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad jam inkriminuotus nusikaltimus jis padarė dėl beviltiškos padėties, kadangi buvo išvarytas iš namų. Atsižvelgus į tai, kolegija sprendžia, jog nuteistasis siekia, kad būtų nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės kaltininko padėties, nustatoma tada, kai susiklosčiusios objektyvios sąlygos (priverstinis nedarbas, turto praradimas, šeimos nario sunki liga ir pan.) nulėmė kaltininko elgesį. Tačiau jei tokios aplinkybės susiklostė dėl paties kaltininko tyčinio veikimo ar neveikimo, jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis nepripažįstamos. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. P. turi priklausomybę alkoholiui, būdamas jauno amžiaus niekur nedirba ir nėra registruotas darbo biržoje, nuolat daro administracinius nusižengimus bei nusikalstamas veikas (53-59, 65-85, 86, 87, 89 b. l.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad būtent tai ir nulėmė G. P. sunkios materialinės padėties atsiradimą, todėl pripažinti minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nėra teisinio pagrindo. Nors iš nuosprendžio šalintina neteisingai nustatyta apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė, be to, mažintinas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis, tačiau pagrindo atidėti G. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, nėra. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą apelianto nubaudimas gali paneigti baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, formuoti nebaudžiamumo nuotaiką, nepagarbą baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Tik simbolinės, apeliantui priimtinos, bausmės skyrimas nepadėtų pasiekti baudžiamojo proceso tikslų. Įvertinama ir tai, kad apeliantas nedirba, jokių planų dėl įsidarbinimo ar kitokio užimtumo nenurodo, taigi, nėra jokių apsauginių faktorių, kurie veiktų prevenciškai ir užkirstų kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. Teisėjų kolegija daro išvadą, būdamas ne kartą teistas, G. P. puikiai suvokė nusikalstamų veikų darymo pasekmes ir sąmoningai pasirinko veikimo būdą, todėl įvertinusi G. P. asmenybę, jo ankstesnį nusikalstamą elgesį bei nenorą taisytis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo G. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžiu nustatytą nuteistojo G. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarė dėl savanaudiškų paskatų;

G. P. už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, įvykdytą 2017 m. liepos 6 d., paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 4 (keturių) mėnesių;

G. P. už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, įvykdytą 2017 m. liepos 9 d., paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 5 (penkių) mėnesių;

panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nuosprendžio dalį dėl G. P. už atskirus nusikaltimus paskirtų bausmių subendrinimo ir bausmes subendrinti iš naujo;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.