- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-21
- Bylos Nr.
- e2S-1709-603/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34515-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3288-845/2021 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“ dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3288-845/2021 netenkintas ieškovo G. K. ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Būsto paskolų draudimas“ dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2345-467/2021, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas G. K. 2022 m. vasario 24 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kurį patikslinęs, prašė: 1) atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3288-845/2021; 2) pripažinti UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimą (G. K. prievolę), kilusį (-usią) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-11232-432/2015 pagrindu, pasibaigusiu (-usia) nuo Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-4188-418/2020 įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
2.1. teikiamas įrodymas - el. laiškas, esantis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo procesiniuose dokumentuose nurodytoje vykdomojoje byloje Nr. 0157/14/01330, pagrindžia, jog antstolis Arminas Naujokaitis dar 2017 m. rugsėjo 11 d. išsiuntė suinteresuoto asmens (atsakovės) UAB „Būsto paskolų draudimas“ atstovui V. S. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį, kuria pareiškėjui (ieškovui) buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, t. y. suinteresuotasis asmuo (atsakovas) UAB „Būsto paskolų draudimas“ apie Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties iškelti bankroto bylą priėmimą sužinojo ne 2020 m. gegužės 19 d., o prieš daugiau nei 2,5 metų – 2017 m. rugsėjo 11 d. Teikiamame el. laiške taip pat yra nurodyta, jog informacija apie Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties iškelti bankroto bylą priėmimą suinteresuotojo asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atstovui buvo pateikta ir žodžiu;
Atsiliepimas
2.2. kreipėsi į suinteresuotą asmenį UAB „Būsto paskolų draudimas“, jog būtų pateikti paaiškinimai dėl suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ teiktų melagingų (tikrovės neatitinkančių) paaiškinimų (aplinkybių nurodymo) atsiliepime bei teikiant paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, tačiau pareiškėjas iki pareiškimo pateikimo atsakymo iš suinteresuotojo asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ negavo;
2.3. suinteresuotasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2017 m. rugsėjo 11 d. buvo informuotas apie Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties iškelti bankroto bylą priėmimą ir tai, jog pareiškėjui yra pradėta fizinio asmens bankroto byla, o tokia aplinkybė buvo (egzistavo) civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Pareiškėjas apie tai, jog UAB „Būsto paskolų draudimas“ buvo informuotas 2017 m. rugsėjo 11 d., sužinojo tik gavęs 2021 m. gruodžio 21 d. patvarkymą atnaujinti vykdomąją bylą Nr. S-21-157-29878 (vykdomojoje byloje Nr. 0157/14/01330) ir nedelsdamas (2022 m. sausio 4 d.) kreipęsis į antstolį Arminą Naujokaitį dėl visų vykdomosios bylos dokumentų pateikimo, kurie visi buvo pateikti tik 2022 m. vasario 7 d. kreipusis į antstolį Arminą Naujokaitį pakartotinai. Todėl pareiškėjas apie el. laišką, kuris kartu su Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi iškelti bankroto bylą priėmimą buvo išsiųstas suinteresuotajam asmeniui UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2017 m. rugsėjo 11 d., sužinojo tik 2022 m. vasario 7 d. Tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
3. Suinteresuotasis asmuo UAB „Intrum Lietuva“ atsiliepime su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė ir neįrodė aplinkybių, galinčių turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat įrodymų, patvirtinančių, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas. Byloje procesinės normos buvo taikomos tinkamai, nėra esminių naujai paaiškėjusių aplinkybių, todėl nėra pagrindo ir proceso atnaujinimui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
4. Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimą, prašė neatnaujinti proceso. Nurodė, kad:
4.1. pareiškėjas nepateikė naujų faktinių aplinkybių, kurias nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo. Taip pat pareiškėjas nepateikė naujų rašytinių įrodymų, kad tinkamai atliko Fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) nustatytą pareigą ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu pranešti visiems kreditoriams, t. y. nepateikė įrodymų, kad tinkamai ir laiku informavo UAB „Būsto paskolų draudimas“ apie ketinimą pradėti bankroto procesą;
4.2. pareiškėjas taip pat nepateikė naujų rašytinių įrodymų, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą nurodė/pateikė kreditorių sąrašą, kuriame kreditoriumi buvo nurodyta UAB „Būsto paskolų draudimas“, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą ir nurodytas kreditorinis reikalavimas;
4.3. pareiškėjas nepateikė naujų rašytinių įrodymų, kad vykstant bankroto procesui apie G. K. iškeltą bankroto bylą ieškovas ar jo bankroto administratorius raštu būtų informavęs UAB „Būsto paskolų draudimas“. Pareiškėjas raštu neinformavo UAB „Būsto paskolų draudimas“ apie vykstantį bankroto procesą net ir tuomet kai pats inicijavo skundą antstolės T. Gerasimovič užvestoje vykdomojoje byloje;
4.4. pareiškėjas nepateikė naujų rašytinių įrodymų, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ būtų gavęs patvarkymą iš antstolio A. Naujokaičio apie vykdomosios bylos, vykdomos UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai, sustabdymą ir vykdomojo dokumento (Nr. DJ-9580, išduoto 2013 m. gruodžio 11 d.) persiuntimą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui;
4.5. kadangi UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreditorinis reikalavimas nebuvo patvirtintas pareiškėjo bankroto byloje ir nebuvo įtrauktas į mokumo atkūrimo planą, todėl pasibaigus bankroto bylai nebuvo FABĮ nurodyto pagrindo nurašyti UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimus G. K., kilusius iki bankroto bylos iškėlimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3288-845/2021 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia.
6. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą prašymą ir prie jo pridėtus priedus nustatė, jog pareiškėjas nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.
7. Spręsdamas, ar yra nagrinėjamu atveju CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, teismas pareiškėjo nurodomos aplinkybės nelaikė naujai paaiškėjusia aplinkybe, o vertino kaip siekį paneigti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendime padarytą išvadą, jog ieškovas turėjo įgyvendinti įstatyme numatytą pareigą ir pranešti kreditoriams apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis). Pažymėjo, kad tokiu būdu siekiama paneigti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartyje padarytą išvadą, jog būtent dėl ieškovo pasyvumo atsakovė, kuriai nebuvo tinkamai pranešta apie ketinimą kelti fizinio asmens bankroto bylą ar jos iškėlimą, nepateikė savo kreditorinio reikalavimo ieškovo bankroto byloje, ji nebuvo įtraukta į mokumo atkūrimo planą, todėl pasibaigus bankroto bylai kreditorinis reikalavimas negali būti nurašytas FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.
8. Teismas laikė neįrodyta sąlygą, jog pareiškėjo nurodoma kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo/egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau nebuvo tuo metu žinoma. Vertino, jog pareiškėjas teikiamą įrodymą turėjo galimybę gauti ir pateikti tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui kartu su ieškiniu dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia, tiek ir Vilniaus apygardos teismui teikdamas apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. d. nutarties. Pažymėjo, kad pareiškėjo aktyvūs veiksmai renkant įrodymus ir kreipiantis į antstolį Arminą Naujokaitį po civilinės bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo kaip nauja nurodoma aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu ar kad tapo žinoma po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties, prašydamas skundžiamą nutartį panaikinti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3288-845/2021 bei iš atsakovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
9.1. priimdamas skundžiamą nutartį teismas paviršutiniškai išnagrinėjo pareiškimą, neįvertino pateiktų rašytinių įrodymų ir dėl jų nepasisakė. Byloje pateiktas rašytinis įrodymas – antstolio A. Naujokaičio 2017 m. rugsėjo 11 d. elektroniniu paštu išsiųsta Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, kuria iškelta pareiškėjui fizinio asmens bankroto byla, atsakovei patvirtina, jog atsakovė apie pareiškėjui iškeltą fizinio asmens bankroto bylą sužinojo ne 2020 m. gegužės 19 d., o daugiau nei prieš 2,5 metų. Pareiškėjas nagrinėjant civilinę bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose dėl objektyvių priežasčių negalėjo numanyti egzistuojant tokį rašytinį įrodymą, kadangi iki 2022 m. sausio 3 d. nežinojo, jog vykdomojoje byloje išieškotoju yra ir atsakovė;
9.2. pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo paaiškinimų, jog nežinodamas apie tai, kad vykdomojoje byloje išieškotoju yra ir atsakovė, negalėjo numanyti ir vykdomojoje byloje esant reikšmingą rašytinį įrodymą, pagrindžiantį, jog atsakovė apie nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimą buvo informuota dar 2017 metais. Pareiškėjas 2016 metais, kuomet kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, neturėjo objektyvių duomenų, jog vykdomojoje byloje išieškotoju yra ir atsakovė, o pačioje vykdomojoje byloje gali būti bylai reikšmingų įrodymų;
9.3. teismų priimti procesiniai sprendimai motyvuojami tuo, jog atsakovė nebuvo informuota apie pradedamą fizinio asmens bankroto bylą, todėl neturėjo galimybės pareikšti savo reikalavimo pareiškėjo bankroto byloje. Paaiškėjus naujai aplinkybei, jog antstolis atsakovę informavo apie pareiškėjui iškeltą bankroto bylą dar 2017 m. rugsėjo 11 d., tokie teismų procesinių dokumentų argumentai neatitinka faktinės situacijos. Atsakovė turėjo teisę kreiptis į pareiškėjo bankroto administratorių ar tiesiogiai į Druskininkų teismą su prašymu patvirtinti jo reikalavimą fizinio asmens bankroto byloje, tačiau atsakovė, šia teise sąmoningai nepasinaudojusi, pasibaigus fizinio asmens bankroto bylai neturi teisės savo reikalavimus, kurie turėjo būti tenkinami fizinio asmens bankroto byloje, nukreipti į pareiškėją po fizinio asmens bankroto bylos pabaigos. Todėl reikšminga aplinkybe laikytina ne pareiškėjo (ne) pranešimas atsakovei apie ketinimą inicijuoti fizinio asmens bankroto bylą, tačiau tai, ar atsakovei buvo žinoma apie pradėtą fizinio asmens bankroto bylą ir tai, ar atsakovė turėjo realią galimybę pateikti savo reikalavimą fizinio asmens bankroto byloje.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“ atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad:
10.1. pareiškėjas nepagrindė, kad jam nebuvo žinoma apie kreditorę UAB „Būsto paskolų draudimas“. Pareiškėjas 2014 m. liepos 1 d. ir 2015 m. vasario 18 d. pranešimais buvo informuotas apie dalies reikalavimo teisės perleidimą vykdomojoje byloje Nr. 0157/14/01330 bei žinojo apie skolos, vykdomojoje byloje Nr. 0157/14/01330, jo atžvilgiu išieškojimą. Taigi pareiškėjas neįgyvendino pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai bei aktyviai domėtis jo atžvilgiu vykdomu išieškojimu;
10.2. FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatytas reikalavimas informuoti visus kreditorius raštu apie ketinimą iškelti bankroto bylą yra vertinamas kaip imperatyvaus pobūdžio reikalavimas siejamas ne su trečiųjų asmenų informavimu ar su paties kreditoriaus galimybėmis sužinoti apie bankroto procesą, tačiau su pačio asmens, kurio atžvilgiu yra ketinama pradėti bankroto procesą, pastangomis ir pareiga tiesiogiai informuoti kreditorius apie proceso pradžią, taip siekiant užtikrinti proceso pagrindinius principus, t. y. sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, nepažeidžiant skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros. Todėl paties pareiškėjo neveikimas sukėlė teisines pasekmes, jog UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimas nebuvo įtrauktas į mokumo atkūrimo planą bei pasibaigus bankroto bylai reikalavimas nebuvo nurašytas.
11. Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime prašo netenkinti pareiškėjo atskirojo skundo ir prašymo priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:
11.1. pareiškėjas pranešimais buvo informuotas apie dalies reikalavimo teisės perleidimą ir privalėjo žinoti apie dviejų kreditorių vykdomojoje byloje buvimą. Todėl pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog iki 2022 m. sausio 3 d. nežinojo, jog vykdomojoje byloje Nr. 0157/14/01330 išieškotoju yra ir UAB „Būsto paskolų draudimas“;
11.2. pareiškėjo pateiktas antstolio elektroninis laiškas nepaneigia pareiškėjo pareigos informuoti kreditorius apie ketinimą iškelti bankroto bylą, būti aktyviam ir domėtis bankroto bylos eiga. Pareiškėjas nepateikė naujų rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie tinkamai atliktą FABĮ nustatytą pareigą ir tinkamai bei laiku informuotą UAB „Būsto paskolų draudimas“ apie ketinimą pradėti bankroto procesą. Taip pat bendrovė neinformuota apie vykstantį bankroto procesą net ir tuomet kai buvo paties pareiškėjo inicijuotas skundas antstolės T. Gerasimovič užvestoje vykdomojoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
13. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu – dėl naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Proceso atnaujinimo tikslas – galimai neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ištaisymas, tačiau šis institutas neturi virsti priemonė šalims dar kartą pasibylinėti dėl to paties ginčo ar vilkinti įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu (ekstraordinariu) būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, kuris taikomas tik esminėms klaidoms taisyti ir tik esant svarbioms bei įtikinamoms aplinkybėms. Įstatymai nesuteikia galimybės proceso šalims siekti užbaigtos bylos nagrinėjimo atnaujinimo vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-378/2021 23 punktas).
16. Proceso atnaujinimo instituto taikymas galimas tik esant konkretiems įstatyme apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-378/2021). Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas tik esant bent vienai iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų.
17. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kaip proceso atnaujinimo pagrindo, yra nuosekli ir aiškiai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016; 2019 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019 20 punktas). Taigi, nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą tokiu pagrindu visų pirma būtina įvertinti, ar apelianto nurodytos aplinkybės gali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis ir esminėmis, t. y. ar jos būtų lėmusios kitokius teismų sprendimus byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą.
18. Esminis naujos aplinkybės pobūdis teismų praktikoje aiškinamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Taigi, tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Kitaip tariant, įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014; 2022 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022 31 punktas).
19. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekia įrodyti, jog egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas pagrindas procesui atnaujinti – naujai paaiškėjusi aplinkybė apie tai, kad suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ antstolio elektroniniu laišku dar 2017 m. rugsėjo 11 d. buvo informuotas apie Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties iškelti pareiškėjui bankroto bylą priėmimą. Nurodo, jog tokia aplinkybė paaiškėjo tik antstoliui 2021 m. gruodžio 21 d. patvarkymu atnaujinus vykdomąją bylą Nr. S-21-157-29878 (vykdomojoje byloje Nr. 0157/14/01330) ir minėta aplinkybė yra esminė, paneigianti teismų procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, jog suinteresuotam asmeniui UAB „Būsto paskolų draudimas“ nebuvo žinoma apie pradėtą fizinio asmens bankroto bylą ir atsakovė neturėjo realios galimybės pateikti savo reikalavimo fizinio asmens bankroto byloje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog pareiškėjo teikiamas rašytinis įrodymas nesudaro pagrindo atnaujinti proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad priešingos išvados nesuponuoja ir atskirojo skundo argumentai.
20. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog pareiškimas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtas paviršutiniškai, neįvertinant byloje pateiktų rašytinių įrodymų. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas aptarė pareiškėjo pateiktą rašytinį įrodymą, kuriuo pareiškėjas įrodinėjo esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pagrindą ir padarė išvadą, jog pareiškėjas antstolio A. Naujokaičio 2017 m. rugsėjo 11 d. siųstą elektroninį laišką suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atstovui turėjo galimybę ir galėjo pateikti civilinę bylą nagrinėjusiems pirmosios bei apeliacinės instancijos teismams. Rašytinio įrodymo įvertinimas kitaip, nei siekia apeliantas, nesudaro pagrindo laikyti, jog teiktas rašytinis įrodymas apskritai nebuvo vertintas. Taigi, priešingai nei įrodinėja pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo teiktą rašytinį įrodymą bei jo reikšmę CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo egzistavimui ir laikė, jog toks rašytinis įrodymas nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui.
21.Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apelianto nurodomai aplinkybei, jog iki 2022 m. sausio 3 d. jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad vykdomojoje byloje Nr. 0157/14/01330 išieškotoju yra ir UAB „Būsto paskolų draudimas“. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3288-845/2021 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2345-467/2021 nustatyta, kad užtikrindamas prievolių pagal 2007 m. birželio 20 d. su AB „Sampo bankas“ (jo teisių perėmėjas AB „Swedbank“) sudaryta kredito sutartį pareiškėjas 2007 m. liepos 19 d. savo įsipareigojimus pagal minėtą kredito sutartį apdraudė UAB „Būsto paskolų draudimas“. Taigi visų pirma pareiškėjui apie kreditorių UAB „Būsto paskolų draudimas“ buvo žinoma iš sutartinių santykių. Teismų informcinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog antstolė Tereza Gerasimovič vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-11232-432/2015 dėl skolos išieškojimo iš skolininko G. K. išieškotojos UAB „Būsto paskolos draudimas“ naudai, o pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės Terezos Gerasimovič 2020 m. balandžio 8 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei panaikinti antstolės 2020 m. balandžio 8 d. raginimą įvykdyti sprendimą (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-5269-1115/2020, kuri palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1293-619/2020). Minėta faktinė aplinkybė pagrindžia, jog skundžiant antstolės veiksmus vykdomojoje byloje, pradėtoje pagal išieškotojos UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateiktą vykdomąjį dokumentą, tiesiog neįmanoma nežinoti, jog kreditoriumi yra ir suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“. Dar daugiau, kaip nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3288-845/2021 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2345-467/2021 konstatuojant faktines aplinkybes, kurių pareiškėjas neginčija, pareiškėjas 2014 m. liepos 1 d. ir 2015 m. vasario 18 d. pranešimais buvo informuotas apie dalies reikalavimo teisės perleidimą vykdomojoje byloje Nr. 0157/14/01330 bei žinojo apie skolos, vykdomojoje byloje Nr. 0157/14/01330, jo atžvilgiu išieškojimą. Taigi aptartos faktinės aplinkybės paneigia pareiškėjo nurodomus argumentus, jog apie kreditorių UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir jo reikalavimus pareiškėjui nebuvo žinoma iki 2022 m. sausio 3 d.
22. Apeliantas nepagrįstai nagrinėjamu atveju laiko svarbia aplinkybe tai, ar atsakovei UAB „Būsto paskolų draudimas“ buvo žinoma apie pradėtą pareiškėjui bankroto bylą ir ar atsakovė turėjo realią galimybę pateikti savo reikalavimą bankroto byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visų pirma pagal teisinį reglamentavimą pareiga pranešti visiems savo kreditoriams apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tenka pareiškėjui (šiuo atveju apeliantui; FABĮ 4 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia aplinkybę, jog pareiškėjas UAB „Būsto paskolų draudimas“ apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nepranešė. Aukščiau šioje nutartyje aptartų faktinių aplinkybių pagrindu padaryta išvada, jog apeliantas nepagrindė, kad neturėjo objektyvių duomenų ir nebuvo žinoma apie savo kreditorių UAB „Būsto paskolų draudimas“. Taigi pareiškėjui neįvykdžius įstatyme numatytos pareigos, jam visų pirma ir kyla su savo pareigos neįgyvendinimu susijusios neigiamos pasekmės – skola nebuvo nurašyta ir išliko pareiga atsiskaityti.
23. Nors pareiškėjas įrodinėja, kad atsakovė, būdama informuota antstolio A. Naujokaičio elektroniniu laišku apie pareiškėjui iškeltą fizinio asmens bankroto bylą dar 2017 m. rugsėjo 11 d. turėjo teisę kreiptis į pareiškėjo bankroto administratorių ar tiesiogiai į bankroto bylą nagrinėjusį teismą, tačiau tai nepaneigia įstatyme įtvirtintos pareiškėjo pareigos informuoti savo kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantas, įrodinėdamas atsakovės teisę taip pat kreiptis į bankroto administratorių ar bankroto bylą nagrinėjusį teismą, siekia paneigti jam priklausiusią savo kreditorių informavimo pareigą bei dėl tokios pareigos neįgyvendinimo kilusias pasekmes perkelti atsakovei, tačiau, kaip jau buvo minėta, visų pirma aktyvius veiksmus procese turėjo atlikti pareiškėjas ar jo bankroto administratorius. Pažymėtina, kad dėl pareiškėjo pasyvių veiksmų ir jų pagrindu atsiradusių pasekmių, taip pat dėl pareiškėjo įrodinėjamos aplinkybės, jog kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ žinojo apie pareiškėjui iškeltą bankroto bylą, pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2345-467/2021, konstatuojant, kad pareiškėjo pasyvumas nulėmė UAB „Būsto paskolų draudimas“ neįtraukimą pareiškėjo bankroto byloje. Priešingos išvados nesudaro pagrindo padaryti ir pareiškėjo pateiktas rašytinis įrodymas - antstolio A. Naujokaičio elektroninis laiškas, kuriuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2017 m. rugsėjo 11 d. buvo informuotas apie Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties iškelti pareiškėjui bankroto bylą priėmimą. Taigi laikytina, jog nėra pagrindo pripažinti apelianto nurodomą rašytinį įrodymą turintį esminę reikšmę bylai ir sudarantį pagrindą atnaujinti civilinės bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
24. Apelianto teikto rašytinio įrodymo, apelianto nuomone turinčio esminę reikšmę išnagrinėtai bylai, teisiniam įvertinimui neturi reikšmės ir apelianto nurodoma teismų praktika, kurią jis mini atskirojo skundo 31 punkte. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto nurodomą teismų praktiką, pažymi, kad visose nutartyse nagrinėtos faktinės situacijos yra visiškai skirtingos nuo nagrinėjamo atvejo. Antai, pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015 spręstas bankroto bylos fiziniams asmeniui (ne)iškėlimo klausimas, aptariami fizinio asmens nemokumą apibūdinantys kriterijai. Apelianto nurodomoje Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartyje Nr. e2A-56-777/2020 spręstas einamųjų mokėjimų, atsiradusių po bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo klausimas. Pažymėtina, kad Kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 15 punktas). Tuo tarpu, kaip jau buvo aptarta, nagrinėjamu atveju apeliantas remiasi teismų nutartimis, kuriose spręsti visiškai skirtingų faktinių aplinkybių kontekste kilę teisiniai ginčai.
25. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo procesui atnaujinti nebuvimą. Apelianto nurodytos aplinkybės neturi pagrindinio požymio – jos nėra naujai paaiškėję esminiai faktiniai duomenys, kurie galėtų nulemti kitokio procesinio sprendimo išnagrinėtoje byloje priėmimą. Nenustačius šios privalomos proceso atnaujinimo sąlygos, atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3288-845/2021 ir pakartoti bylos nagrinėjimą iš naujo teisinių prielaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti pareiškėjo atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.