- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- e2A-56-777/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05447-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Jolanta Gailevičienė, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- E. Ž.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės ir Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui E. Ž. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1 076,41 EUR skolos, 37,50 EUR delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas nemokėjo mokesčių už suvartotą šilumos energiją, dėl to už laikotarpį nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2016 m. sausio mėn. susidarė 1076,41 EUR įsiskolinimas. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 5 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino.
2. Atsakovas 2018 m. spalio 23 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovas pareiškime nurodė, kad jis nėra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl ieškovė nepagrįstai pareiškė jam reikalavimą dėl skolos už šiam butui tiektą šilumos energiją priteisimo. Be to, atsakovas yra bankrutavęs, todėl baigus fizinio asmens bankroto bylą, ieškinys negalėjo būti tenkinamas ir tai sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą už akių.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
4. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.
5. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, kad atsakovui buvo iškelta bankroto byla, atsakovas ieškovo apie bankroto procesą neinformavo. Jo konkliudentiniai veiksmai patvirtina, kad jis nepageidavo nurašyti skolos. Ieškovė nesikreipė dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo, nes negavo pranešimo. Jei teismas pripažins, kad atsakovas vis dėlto siekė nurašyti skolas, tai bankroto proceso metu negali susidaryti naujų skolų. Skola yra susidariusi iš einamųjų mokėjimų, kurie turėjo būti vykdomi po bankroto bylos iškėlimo. Nuo 2014 m. birželio mėn. bankroto proceso metu skola susidarė 658,50 EUR, atitinkamai 23,70 EUR delspinigiai. Pagal pateiktą pažymą matyti, kad priskaičiuota nuo 2014 m. birželio mėnesio buvo 971,51 EUR, o perskaičiuota 313,01 EUR. Perskaičiavimai atliekami gavus iš Klaipėdos vandenų skaitiklių rodmenis. Ir atėmus perskaičiavimą iš viso yra 658,50 EUR skola, susidariusi bankroto proceso metu.
Šalies argumentai
6. Atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, paaiškino, kad atsakovui 2014 m. buvo iškelta bankroto byla, o 2018 m. užbaigta. Ieškovė per visą bankroto laikotarpį kreditinio reikalavimo nepareiškė, į teismą kreipėsi tik po to, kai buvo baigta bankroto byla. Ieškovei negalėjo būti nežinoma apie bankroto bylos iškėlimą. Atsakovas neginčija fakto, jog per klaidą neišsiuntė ieškovei pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau ieškovė pasinaudojo šia klaida. Mano, kad ieškovė sąmoningai nesiėmė veiksmų dėl skolos išieškojimo, nes taip buvo naudinga – sulaukus, kol bus užbaigta bankroto byla, pareikšti ieškinį visai skolai priteisti. Mano, kad ieškovė atsisakė savo reikalavimo teisės, todėl ieškinys turi būti atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo E. Ž. 658,43 EUR skolą, 8,42 EUR delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 666,85 EUR sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. birželio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 68,84 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
7.1. Dėl faktinių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovui nuo 2007 m. rugsėjo 27 d. iki 2016 m. sausio 15 d. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku naudojosi ieškovės paslaugomis, bet už suteiktas paslaugas nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2016 m. sausio mėn. su ieškove iki galo neatsiskaitė. Atsakovui E. Ž. 2014 m. gegužės 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla. 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi teismas nutarė E. Ž. bankroto bylą baigti bei nurašyti E. Ž. kreditorių finansinius reikalavimus.
7.2. Dėl skolos priteisimo iš bankrutavusio fizinio asmens aplinkybių pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dalis skolos ieškovei susidarė iki iškeliant fizinio asmens bankroto bylą, ir dalis pradėjus bankroto procesą. Nagrinėjamu atveju atsakovas ieškovei nepranešė apie iškeltą bankroto bylą ir dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Teismas įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatė, kad ieškovė pateikė 2016 m. liepos 22 d. išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, jame yra nurodytas faktas, kad atsakovui yra iškelta bankroto byla. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nusprendė, kad ieškovė apie atsakovui iškeltą bankroto bylą turėjo žinoti bent jau nuo 2016 m. liepos 22 d., kai tikrino duomenis Nekilnojamojo turto registre. Tačiau ieškovė beveik dvejus metus iki atsakovo bankroto bylos pabaigos nesiėmė jokių veiksmų, nors tokią galimybę turėjo. Ir tik užbaigus atsakovo bankroto bylą (po dviejų mėnesių), ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl visos skolos priteisimo.
7.3. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas kildinamas iš prievolės mokėti einamuosius mokėjimus. Byloje tarp šalių ginčo dėl skolos apskaičiavimo nebuvo. Iš pateiktos pažymos matyti, kad nuo 2014 m. birželio mėn. atsakovui priskaičiuota 971,51 EUR skola, perskaičiuota 313,08 EUR, atėmus perskaičiavimus, iš viso skola už šilumos energiją sudaro 658,43 EUR. Kadangi atsakovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl ieškinio reikalavimo dalis dėl 658,43 EUR skolos už laikotarpį nuo 2014 m. birželio mėn. iki 2016 m. sausio mėn. tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) E. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Dėl faktinių bylos aplinkybių apeliantas nurodo, kad skola ieškovei atsirado nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2016 m. sausio mėn. Apeliantui fizinio asmens bankroto byla buvo iškelta 2014 m. gegužės 15 d., todėl, apelianto teigimu, ieškovė, siekdama apginti savo pažeistas teises, privalėjo laiku kreiptis į apelianto administratorių, o praleidusi įstatyme nustatytą terminą – tiesiogiai į teismą su prašymu patvirtinti jos kreditinį reikalavimą fizinio asmens bankroto byloje, tačiau sąmoningai to nepadarė. Nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovei buvo žinoma apie iškeltą bankroto bylą, tačiau ieškovė pati nusprendė nesiimti veiksmų dėl skolos išieškojimo.
8.2. Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo pažeidimo apeliantas nurodo, kad ieškovei žinant apie iškeltą bankroto bylą ir nereiškiant reikalavimo bankroto byloje skola ieškovei negali būti priteista. Teigia, kad bankroto byloje nurašius likusius nepatenkintus kreditorių reikalavimus, ieškovei, kuri žinodama apie vykdomą fizinio asmens bankroto bylą kreditinio reikalavimo sąmoningai nepareiškė ir savo, kaip kreditorės, teisių bankroto byloje neįgyvendino, todėl po bankroto bylos užbaigimo įsiskolinimas nebegalėjo būti priteisiamas.
Atsiliepimas
9. Ieškovė akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Dėl faktinių bylos aplinkybių ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkindamas iš dalies nusprendė priteisti skolą už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo apeliantui iki 2016 m. sausio mėn., todėl šioje byloje spręstinas klausimas dėl teisės priteisti skolą, susidariusią po bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad bankroto byla apeliantui iškelta 2014 m. gegužės 5 d., joje nebuvo įtrauktas ieškovės kreditinis reikalavimas, tačiau, ieškovės teigimu, apeliantas neatliko einamųjų mokėjimų už šilumos energiją, todėl įsiskolinimas nuo bankroto bylos iškėlimo turi būti priteisiamas.
9.2. Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo taikymo ieškovė nurodo, kad apeliantas elgėsi nesąžiningai, nes ne tik neinformavo ieškovės apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, apie teisę pareikšti reikalavimą, neįtraukė į kreditorių sąrašą, bet ir iškėlus bankroto bylą toliau piktybiškai nemokėjo už jo butui tiekiamą šilumos energiją. Pažymi, kad ieškovė niekada neatsisakė savo reikalavimo, o jos nedalyvavimą bankroto byloje lėmė ne reikalavimo atsisakymas, o apelianto netinkamas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytų pareigų vykdymas informuojat visus kreditorius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
12. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nurodo, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir taikė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas. Teigia, jog ieškovei žinant apie fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo faktą ir nepareiškus kreditinio reikalavimo apelianto bankroto byloje laikytina, jog ieškovė neįgyvendino savo teisių bankroto procese, todėl skola ieškovei po bankroto bylos užbaigimo negalėjo būti priteista. Atsakovė su nurodytais argumentais nesutinka, teigia, kad apeliantas nevykdė bankrutuojančio asmens pareigų pranešti kreditoriams apie ketinimą kelti bankroto bylą, nenurodė visų kreditorių, be to, nemokėjo einamųjų mokėjimų, kurie šiuo atveju yra mokesčiai ieškovei už suteiktas šildymo paslaugas.
13. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus (nutarties 12 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir jų pagrindu konstatuodamas faktines aplinkybes, tinkamai taikė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas, spręsdamas klausimą dėl skolos priteisimo, susidariusios fizinio asmens bankroto iškėlimo metu iš apelianto.
14. Pagal Lietuvos Respublikos fizinio asmens bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalį šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015; 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas fizinio asmens bankroto santykių teisiniu reguliavimu siekė sudaryti prielaidas atkurti skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, apsaugoti kreditorių interesus, suteikdamas galimybę iš nemokaus fizinio asmens atgauti bent dalį skolų, ir kartu palengvinti sąžiningo nemokaus fizinio asmens padėtį (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas byloje Nr. 12/2016-13/2016).
15. Pirmiausia nesutinkama su apelianto argumentais, jog ieškovės veiksmai, tai yra kreditinio reikalavimo nepareiškimas bankroto byloje nulėmė, kad apelianto įsiskolinimas ieškovei už suteiktas šildymo paslaugas po bankroto bylos iškėlimo negali būti išieškomas. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje 2FB-105-328/2015, teismas 2015 m. vasario 10 d. nutartimi patvirtino E. Ž. patikslintą mokumo atkūrimo planą 2014–2019 metams. Minėto plano 6 punkte buvo nustatytos butui, esančiam (duomenys neskelbtini), išlaikymo išlaidos, kurios priskirtinos prie apelianto ir jo šeimos būtinųjų poreikių. Išlaidų, susijusių su buto išlaikymu, lentelėje prie eilutės „Šildymas“ nurodyta, kad minėto buto šildymo išlaidoms skiriama 86,87 EUR (300 LT) per mėnesį suma. 6.1 punkte nurodyta, jog tikslinga vykdyti sutartis, susijusias su komunalinių paslaugų tiekėjais, kurių baigtinis sąrašas nurodytame punkte nėra nurodytas. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl fakto, kad ieškovė tiekė šildymo paslaugas apelianto būstui ir nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2016 m. sausio mėn. už tiekiamą šilumos energiją ieškovei nesumokėjo. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai (I e.tomas, 7–8 e.b.l.). Todėl šiuo aspektu daroma išvada, kad apeliantas patikslinto mokumo plane nurodydamas einamųjų mokesčių sumas, tarp kurių patenka ir paslaugos už šildymo tiekimą, šilumos tiekimo paslaugos teikėjai, einamųjų mokesčių nesumokėjo.
16. Antra – sistemiškai aiškinant FABĮ nuostatas, darytina išvada, kad bankrutuojančio fizinio asmens statusas nepanaikina ir neriboja asmens pareigos mokėti einamuosius mokesčius, todėl išlaidos, susijusios su einamųjų mokesčių, atsiradusių po bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, mokėjimu yra laikytinos administravimo išlaidomis FABĮ 22 straipsnio prasme, kadangi mokumo atkūrimo plane yra numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu apmokėti (FABĮ 7 straipsnis). Atsižvelgiant į tai sutinkama su pirmosios instancijos teismo Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatų aiškinimu ir padarytą išvadą, kad bankrutuojančio asmens statusas nepanaikina asmens pareigos mokėti einamuosius mokėjimus – šiuo atveju už suvartotą šilumos energiją (nutarties 13 punktas).
17. Trečia – byloje nėra ginčo dėl fakto, kad apeliantas neinformavo ieškovės apie bankroto bylos iškėlimą. Remiantis FABĮ 4 straipsnio 2 dalimi, būtent nemokus fizinis asmuo, ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, turi pareigą ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu pranešti visiems kreditoriams. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta, todėl, teismo vertinimu, ieškovė buvo suklaidinta apelianto, dėl to laiku negalėjo pareikšti kreditinio reikalavimo bankroto byloje. Šiuo atveju sutinkama su pirmosios instancijos teismo faktiniu aplinkybių vertinimu, jog ieškovei apie bankroto bylos iškėlimą anksčiausiai tapo žinoma 2016 m. liepos 22 d. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į rašytinius įrodymus, tai yra į 2016 m. liepos 22 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą, pateiktą teismui ieškovės, kuriame yra nurodytas faktas, kad atsakovui yra iškelta bankroto byla (I e.tomas,10–16 e.b.l.). Kaip matyti, ieškovė ieškinį pateikė tik 2018 m. birželio 18 d., tai yra beveik po dvejų metų laikotarpio nuo minėto išrašo gavimo. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovei anksčiausiai žinant bankroto bylos iškėlimo faktą, tai yra 2016 m. liepos 22 d., konstatuotina, kad ji dvejų metų laikotarpiu dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo į apelianto bankroto administratorių ir ar bylą nagrinėjantį teismą dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo nesikreipė.
18. FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas šio fizinio asmens iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Pagal FABĮ 23 straipsnio 1 dalį teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą. Plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi (išskyrus numatytas išimtis) (FABĮ 29 straipsnio 7 dalis). Nustačius, jog ieškovė turėjo žinoti (negalėjo nežinoti) apie atsakovui iškeltą bankroto bylą nuo 2016 m. liepos 22 d., tačiau nesikreipus FABĮ 23 straipsnio nustatyta tvarka su prašymu dėl jos, kaip kreditorės, įtraukimo ir kreditinio reikalavimo, atsiradusio iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, nesiėmus veiksmų viso atsakovo bankroto proceso metu (iki kol buvo atsakovo bankroto byla užbaigta), yra pagrindas pripažinti, jog skolos dalis, atsiradusi iki bankroto bylos iškėlimo, yra pasibaigusi.
19. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė apie iškeltą bankroto bylą apeliantui anksčiausiai sužinojo 2016 m. liepos 22 d., tačiau dvejų metų laikotarpiu nesikreipė dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo, atsiradusio iki bankroto bylos iškėlimo, laikytina, kad apeliantas turi sumokėti einamuosius mokėjimus – mokesčius už šilumos energiją po bankroto bylos iškėlimo (nutarties 18 punktas), kurie, be kita ko, buvo patvirtinti ir apelianto patikslintame mokumo atkūrimo plane (nutarties 15 punktas). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys pagrįstas iš dalies, priteisiant skolą už laikotarpį nuo 2014 m. birželio mėn. iki 2016 m. sausio mėn., kuri susideda iš 658,43 EUR skolos ir 8,42 EUR delspinigių.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertindamas rašytinius įrodymus nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti bei tinkamai taikė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas, spręsdamas klausimą dėl skolos priteisimo, susidariusios fizinio asmens bankroto iškėlimo metu iš apelianto (nutarties 13 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
21. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
22. Esant nutarties 12–21 punktuose nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą jų priteisti neprašė, todėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 ir 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.